Danieliai patys atsinešė savo vardus

Kelių į Šukę bei Kūlupėnus sandūroje, 5 ha plote, šią vasarą keliaujantys ta kryptimi ar grybauti į Voveraičius traukiantys gamtos mylėtojai gali pasimėgauti akiai neįprastu vaizdu – danielių banda su jaunikliais. Pasisekė, jei šie orūs gyvūnai būriuojasi erdviame aptvare, nes įprastai nuo menkiausio išgąsčio jie pasileidžia šuoliais vienas paskui kitą – nuo jų jau nebeatsilieka ir paūgėję jaunikliai.

Nors negyvena laisvėje, tačiau 5 ha ploto aptvare su pieva, tvenkiniu, miškeliu danieliams bent jau sukurta laisvės iliuzija.

Patinas pasirodė nulaužtą ragą

Ši mūsų krašte dar neįprasta danielių banda – tai Padvariuose gyvenančio ūkininko Algimanto Stonkaus nuosavybė. Jis juos – 10 patelių ir 1 patiną – įsigijo pernai rudenį, o šį pavasarį banda pagausėjo 10 jauniklių – kiekviena patelė atsivedė po palikuonį.

Šie elninių šeimos žinduoliai, anot A. Stonkaus, poruojasi rudenį, ruja aktyviausia spalį–lapkritį. Patelės nėštumas trunka apie 7,5 mėnesio.

„Danieliai yra gana baikštūs gyvūnai, ypač – besilaukiančios patelės ar jauniklius atsivedusios motinos. Drąsesnis tik patinas: sykį pats atėjo man pasirodyti, kad nusilaužė vieną ragą, – iš jo pasidariau trofėjų. Ale kaip greit jo ragas ataugo: numetė gegužę, o dabar jau abu ragai susilygino – gulinčiam virš žolės iškyla tarsi karūna“, – akimis ieškodamas pievoje pasislėpusio patino, pasakojo danielių šeimininkas.

Atsivesti besiruošiančią ar ką tik susilaukusią mažylio patelę šeimininkui sužiūrėti taip pat labai sudėtinga. Skaičiuodamas bandą A. Stonkus skersai–išilgai išvaikšto ganyklą ir prie jos prigludusį miškelį.

„Žinau, kad gegužę patelė turi atsivesti, ir jeigu vienos trūksta, ieškau jos atokesnėse vietose aukštose žolėse arba arčiau medžių. Pamatai – guli mažylis ką tik užgimęs, jausmas nenusakomas“, – atviravo jis.

Jaunikliams pavojingos lapės

Mažylį ligi trijų jo amžiaus dienų reikia labai saugoti nuo lapių, po to jauniklis jau pajėgus bėgioti paskui motiną, kuri jį prižiūri.

„Nors ir pats esu medžiotojas, bet čia – ne mano medžioklės plotai. Pats pasalūnių lapių šaudyti savose ganyklose negaliu, turiu kviestis Vaineikių miškus prižiūrinčius „Briedžio“ būrelio medžiotojus“, – kalbėjo pašnekovas.

Danielių jaunikliai suteikė begalinį džiaugsmą iš Londono pas senelius sugrįžusioms A. Stonkaus anūkėms – vyresnėlei Emily (dešinėje) ir jaunėlei Elisai.

Per vasarą, kol patelės rūpinasi jaunikliais, patinas mėgsta vienatvę. „Kaupia jėgas rudeniui, pamatytumėt, koks paliegęs, nučiuškęs beatrodo po rujos“, – juokavo pašnekovas.

Vienas patinas bandoje, anot A. Stonkaus, gali apvaisinti ligi 30 patelių. Tačiau tam, kad, veisiant bandą, joje neprasidėtų kraujomaiša, reikia pasirūpinti naujais patinais. „Patinai yra ypač brangūs, jų kaina priklauso nuo kūno sudėjimo, ragų dydžio ir formos. Lietuvoje danielio patinas kainuoja nuo 300 eurų, o atsivežtiniai – dar brangesni“, – kalbėjo ūkininkas.

Jo patelės yra įvežtos į Lietuvą iš Austrijos, o patinas – iš Čekijos.

Žinių apie danielių veisimą bei auginimą A. Stonkus sakė įgyjąs besidalindamas su bendraminčiais iš Šilalės, Mažeikių bei Telšių, jam pataria ir klaipėdiečio verslininko Antano Boso elnyne patirties įgijęs kretingiškis bičiulis Romas Bružas.

Danielių bandą ketinantis plėsti A. Stonkus sakė auginąs šiuos elninius gyvūnus dėl jų vertinamos mėsos. „Kombinatai mėsą superka po 8 eurus už gyvą svorį. Patarčiau vietoj avių geriau auginti danielius: per 2–3 metus patelė užauga ligi 60 kg, o patinas – dvigubai daugiau, net ligi 130 kg“, – tvirtino ūkininkas.

Šeimininką atpažįsta, bet neprisileidžia

Šie gyvūnai nelepūs, įpratę gyventi natūraliomis sąlygomis, yra atsparūs šalčiams. „Visus metus gyvena aptvare, minta žole. Žiemą parūpinu šienainio ir avižų, bet danieliai ir patys iš po sniego susiranda žolės kuokštų“, – kalbėjo A. Stonkus.

Ūkininkas Algimantas Stonkus džiaugiasi, kad visos 10 patelių šiemet atsivedė po jauniklį.

Jis prisiminė atvejį, kaip pernai žiemą atvežęs ruloną šienainio, bet jo neišpakavęs, nes šėrykloje dar buvo ėdalo. Netrukus jam paskambinęs Šukėje gyvenantis ir danielius prižiūrėti padedantis Adomas Einikis, kad gyvūnai pašarą patys iš plėvelės išsiplėšė.

Dabar natūralias gyvūnų klimato sąlygas primenančioje ganykloje iškastas tvenkinys, suformuota kalva. Ūkininkas kitąmet aptvare jau ketina pastatyti gaudyklę: tai bus 12 m ilgio ir 5 m pločio statinys su pertvaromis. „Kad ir kaip gaila, bet teks skirtis – pirmieji augintiniai iškeliaus į kombinatą. Dabar gi kiekvieną pažįstu, nors jie ir neprisileidžia manęs artyn. Tik aš vienas tegaliu įeiti į aptvarą, bet negaliu pakeisti nei viršutinių rūbų, nei automobilio, kitaip neatpažinę dumia slėptis“, – pasakojo A. Stonkus.

Specialių vardų savo gražuoliams, jis sakė, nė negalvojęs, nes kiekvienas jų ir taip atsinešė labai gražų apibendrintą savo gentainių vardą.

Iš išvaizdos danielis panašus į taurųjį elnią, tik mažesnis ir su baltomis apvaliomis dėmėmis kūno šonuose. Išilgai nugaros – ryški juosva juosta, nusitęsianti per uodegą. Uodega ilgesnė negu tauriųjų elnių, su išilgine juoda juosta. Kailio spalva vasarą – rusva ar gelsvai rusva, žiemą – pilkai rusva. Yra baltų ir juosvų danielių.

Lietuvoje danieliai nėra natūraliai išplitusi rūšis. Jie buvo įvežti į mūsų šalies teritoriją ankstyvais istoriniais amžiais ir gyveno iki XVI a., vėliau jų populiacija išnyko. XVII a.–XIX a. buvo auginami kai kurių dvarų parkuose.

Sovietmečiu danielius vėl bandyta įveisti Lietuvoje, – jie buvo atvežti iš Vokietijos, Čekoslovakijos, Vengrijos, laikyti voljeruose, dalis paleista į miškus.

Šiandieną Lietuvoje šis gyvūnas retas, negausiai aptinkamas tik ten, kur buvo paleistas į laisvę. 2006 m. Lietuvoje gyveno apie 580 danielių. Jų amžius – iki 15 m.

• Rašyti komentarą (3)