|
|
|
Popiežiaus priesakas – gyventi tarnaujant
Pasaulio jaunimo dienose Krokuvoje dalyvavo daugiau kaip du milijonai tikinčiųjų iš viso pasaulio, vien lietuvių – apie 1 tūkst. 500. Lydimi klebono Antano Blužo bei kitų brolių pranciškonų, į šį būrį įsiliejo pranciškoniškasis jaunimas iš Kretingos, Klaipėdos, Skuodo, Vilniaus, Kauno, Ukmergės, Panevėžio. Į Lenkiją jie keliavo dviem autobusais. Apie sofą ir batus Tarp 15-os kretingiškių buvo ir Pranciškonų gimnazijos mokiniai Gintarė Snapaitė, Gabrielė Šlušnytė, Haroldas Kalnius, Kostas Mačius, Juozapas Kaminskas. Kai kurie jų teigė į grandiozinį renginį važiavę turėdami aiškų tikslą – pasimatyti su Popiežiumi Pranciškumi, per jį arčiau pajausti Dievo buvimą. Kai kurie ketino tik pakeliauti, susipažinti su naujais draugais iš įvairių tolimų šalių, tačiau prisipažino namo ir jie grįžo apimti žodžiais nenusakomo jausmo, įkvėpti didesnio tikėjimo. „Įspūdis – nepakartojamas. Kai tiek daug jaunimo, kai visus juos jungia bendra malda, kai išvien kiekvienas savo kalba gieda Pasaulio jaunimo dienų himną, nieko negali būti didingiau“, – įspūdžius perteikė jie. Penkias pirmąsias dienas jaunuoliai ir juos lydintys broliai praleido Varšuvoje. Grupelėmis jie gyveno tikinčiųjų šeimose. Anot H. Kalniaus, iš pradžių baugino kalbos barjeras, tačiau paaiškėjo, kad visiems puikiai pavyksta susikalbėti angliškai. „Patyrėme, kad lenkai – paprasti, šilti, draugiški ir labai svetingi žmonės“, – sakė jis. Varšuvoje jaunimas dalyvavo Vyskupijos dienose, daug meldėsi, aplankė ne vieną muziejų, klausėsi koncertų. Bet pagrindiniai Pasaulio jaunimo dienų renginiai, trukę 7 dienas, vyko Krokuvoje – mieste, su kuriuo siejamas ne vienas šventasis, tarp jų – Jonas Paulius II ir Šv. Faustina. Jie paskelbti ir 2016 metų Pasaulio jaunimo dienų globėjais. „Popiežių pamačiau iš labai arti – buvo vos už trijų metrų. Pasijaučiau labai laiminga“, – prisiminimais dalijosi G. Šlušnytė. Labiausiai jai įstrigo Šventojo Tėvo simboliniai žodžiai apie sofą ir batus. „Užuot sėdėjus ant sofos, Popiežius jaunimą paragino verčiau taupyti pinigus simboliniams batams – apsiauti juos ir eiti, sekti Dievu, nuolat dalyvauti gyvenime, nes kiekvienas turime tarnauti jam, palikti šioje žemėje savo pėdsakus“, – sakė Gabrielė.
„Gailestingumas“ – įvairiom kalbom Šiuos Šventojo Tėvo žodžius, pasakytus per Šv. Mišias, pakartojo ir Kretingos parapijos klebonas A. Blužas. Esą Popiežius jauniems žmonėms linkėjo neįsikalinti tarp emocijų ar šiuolaikinių technologijų – Dievui visai nesvarbu, kokiais mobiliaisiais telefonais kas naudojasi, kokius rūbus – madingus ar nelabai – vilki, Dievas žiūri į mus kaip į žmones ir kviečia eiti į gyvenimo nuotykį, kad patys nuspręstume savo ateitį, o ne kiti už mus tai padarytų. Su Popiežiumi Pranciškumi A. Blužas kas trejus metus organizuojamose Pasaulio jaunimo dienose susitiko jau antrą kartą – pirmąsyk tai įvyko 2013-aisiais Brazilijoje, Rio de Žaneire. „Spauda, televizija Šventąjį Tėvą dažniausiai pristato kaip liaudyje itin populiarią, švelnią asmenybę, bet kai klausaisi jo gyvai, pamatai, kad kartu jis yra ir griežtas, į rimtus dalykus žiūri labai rimtai“, – sakė jis. Anot klebono, Šventasis Tėvas visada stengiasi suprasti ir užjausti, ypač vargšus, bet bara tuos, kurie užsisėdėję ir neveiklūs. Jauną žmogų jis taip pat nori išjudinti, kad nepasiduotų vangumui, o aktyviai dalyvautų gyvenime. „Kas gyvena ir netarnauja, tam gyvenimas netarnauja“, – Popiežiaus Pranciškaus žodžius pacitavo klebonas. A. Blužo teigimu, Pasaulio jaunimo dienose buvo akcentuojami ir politiniai įvykiai, ypač daug dėmesio skiriama įvykiams Sirijoje bei Irake. Vigilijoje mergina iš Alepo – saleziečių prieglaudos savanorė – tūkstantinei miniai liudijo savo skaudžius išgyvenimus: kasdien mato beprasmišką jaunų žmonių mirtį, sugriautas yra ne tik jos gimtasis miestas, bet, svarbiausia, pažemintas ir pats žmogiškumas. „Namą sugriauti – viena, bet kai sugriauna jauno žmogaus viltis bei svajones – kas kita“, – apgailestavo klebonas. Pasak jo, pats Šventasis Tėvas apskritai kalbėjo ne konkrečiai apie krikščionis ar musulmonus, o apie kitokius, tiksliau – kitų kultūrų žmones, todėl ir su pabėgėliais Europos šalių piliečiams liepė elgtis krikščioniškai, statyti ne sienas, o tiltus. Esą juk lenkai nuo prancūzų, o lietuviai nuo rusų taip pat skiriasi. Tačiau tie skirtumai kaip tik gali būti pranašumas, nes tautos viena kitą praturtina. „Į Lenkiją turėjome nusivežę knygutes su pasaulio valstybių vėliavomis. Ant tų vėliavų įvairių šalių jaunuolių jų kalba prašėme užrašyti žodį „gailestingumas“, mat ir šių Pasaulio jaunimo dienų tema –„Palaiminti gailestingieji, nes jie susilauks gailestingumo“. Pamačiau, kad, pavyzdžiui, iš Uralo atvažiavusiai rusų grupei vertė Varšuvoje studijuojanti mergina iš Donbaso. Jos tėvynėje dėl rusų sukelto karo žūsta niekuo nekalti žmonės. Manau, tik Jėzus Kristus gali tokius stebuklus daryti, kai į Pasaulio jaunimo dienas atvykę rusų jaunuoliai ir ši ukrainietė studentė vieni kitus priima ne kaip priešus, o kaip draugiškus žmones“, – sakė A. Blužas.
--- Pasaulio jaunimo dienų iniciatorius yra šv. Popiežius Jonas Paulius II, 1984 metais pirmąkart pakvietęs jaunus žmones iš viso pasaulio švęsti Verbų sekmadienį Romoje, Šv.Petro aikštėje. Daugiau nei 250 tūkst. jaunuolių atsiliepė į šį kvietimą. Po savaitės Popiežius paskelbė Pasaulio jaunimo dienas reguliariu renginiu. Pasaulio jaunimo dienos švenčiamos kasmet Verbų sekmadienį, o kas treji metai rengiami didieji pasauliniai jaunimo susitikimai kurioje nors pasaulio dalyje.
|
|
