Svetimi vaikai pavergė širdį

Du savo vaikus į savarankiško gyvenimo kelią išleidusių salantiškių Vaidos ir Arūno Zubių namai vėl pilni vaikiško klegesio. Ūgtelėjus prieš trejus metus priglaustai Viktorijai, iš Kretingos socialinių paslaugų centro Vaikų globos tarnybos jie parsivežė pametinukes sesutes Vygandę ir Odetą.

Anot Vaidos Zubienės, sesučių charakteriai skiriasi kaip diena ir naktis: Vygandė (nuotr.) judri kaip gyvsidabris, su nepažįstamais gali čiauškėti be perstojo, o Odeta kur kas ramesnė, santūresnė. Ir šioje nuotraukoje ji mieliau pasislėpė už mamos nugaros.

Namai pilni vaikiško juoko

„Su vyru vėl prisiminėm, kas yra pasakos ir vaikiški spektakliai, sužinojom, kad Klaipėdos „Akropolyje“ yra toks vaikų žaidimų kambarys, laisvalaikiu visi kartu keliaujam į gamtą, taškomės Baltijos jūroje, galiausiai – vakarais pagaliau aš ir vėl turiu kam iškepti miltinių blynų!“ – juokėsi Vaida.

Tiesa, mažylės – labai skirtingų charakterių. Šešerių Vygandė – tarsi vijurkas, jos pilna visur: ir šunį Hipį būtinai reikia palakinti, ir vištas palesinti, ant batuto kieme dar pašokinėti, basomis po žolę strakalioti, net poezijos valandėlę verandoje namiškiams surengti – atmintinai moka daugybę eilėraščių.

„O jau tos jos meilės apraiškos... Čia netikėtai pribėgs, įsikibs į ranką, priglus skruostu ir išpoškins: „Mama, aš myliu tave taip, kad galėčiau suvalgyti!“ Čia tėčiui, žiūrėk, kaklą apsivys ir bučiniu apdovanos...“ – pasakojo Vaida.

Metais vyresnė Odeta – drovi, gal greičiau – atsargi, nepatikliai žvelgia į kiekvieną svetimą žmogų, stengiasi pasislėpti. Jaukiuose namuose apsilanko ne tik šeimos draugai, giminės, bet kartais užsuka ir Vaiko teisių apsaugos specialistai. Į akis ir šiems mergaitė nelenda, laikosi atokiau, įvykius stebi ir vertina iš tolo. Vaidos manymu, Odetai reikia daugiau laiko. Tikriausiai ji vis dar prisibijo būti sugrąžinta atgal į vaikų namus, mat apie tokius atvejus yra girdėjusi. Bet tarp saviškių mergaitė jaučiasi saugiai ir ramiai.

„Kad girdėtumėt, kaip gražiai ji kartais uždainuoja, kokį balsą gerą turi!“ – pagyrė Vaida.

Abi sesės Salantuose gyvena nuo vasario. Liepos 21-ąją įvyks teismas, po kurio paaiškės, ar Zubių šeima taps nuolatiniais globėjais.

Arūnas Salantuose prekiauja automobilių detalėmis, pati Vaida – dėvėtais ir naujais rūbais.

„Kai kurie giminės, pažįstami, užsukę į turgų, nepaliauja klausinėti, kam mums tais svetimais mažais vaikais dar apsikarti bereikėjo, bando atkalbėti... Gerbiu kiekvieną žmogų, kaimyną, kiekvieną savo pirkėją, stengiuosi neįžeisti, bet savo nuomonę tegul pasilieka sau. Na, kaip paaiškinti, kad tai Dievo tokia valia, kad pati širdis mums globoti likimo nuskriaustą liepia?“ – retoriškai klausė moteris.

Gal kam kyla mintis, jog visa tai – dėl pinigų ir noro pralobti?

Šis klausimas pašnekovę prajuokino.

„Juk gyvename normaliai, mums visko pakanka... Kol kas dar ir negauname nė vieno cento, o jei vėliau ir gausime, tai ne tiek daug, kaip kai kas įsivaizduoja,“– paaiškino ji.

Draugės dukrą septyniolikmetę Viktoriją V. Zubienė teigė užsiauginusi nuo mažų dienų.

Pamatė ir pamilo

Mergaitės į A. ir V. Zubių gyvenimą įėjo visiškai netikėtai.

„Lankiau kursus tik dėl Viktorijos – kad įgyčiau oficialios globotojos statusą, mat toks yra reikalavimas. Kretingos socialinių paslaugų centre tuo pačiu pasiūlė pasižiūrėti, kokios dar dvi gražuolės nuo metų amžiaus šioje valdiškoje įstaigoje auga. Su vyru nesidomėjome, o ir nerūpi mums, nei kas jų tėvai, nei kur jie gyvena, ką veikia... Tas mielas mergaites išvydę, iškart apsisprendėme. Dabar patys jaučiamės tarsi į jaunystę sugrįžę – mūsų namai tiek daug triukšmo ir sveiko juoko seniai begirdėję. Be to... pažiūrėkit į mane – buvau daug apvalesnė, o dabar, kai rūpesčių vaikais atsirado, laiptais pirmyn–atgal bebėgiojant ir kilogramų neliko“, – šmaikštavo V. Zubienė. Tėvų sprendimui auginti Vygandę ir Odetą pritarė ir Vilniuje gyvenanti Zubių dukra fotografė Dovilė, ir Klaipėdoje įsikūręs sūnus Mantas.

O trečius metus toje šeimoje nuolat gyvenančią 17-metę Viktoriją Vaida teigė nuo mažumės pati ir užsiauginusi.

„Jos mama buvo mano gera draugė. Kai susirgo, nuolat buvau šalia, padėjau prižiūrėti vaikus, už rankos jau tada Viktoriją vedžiojausi. Po mamos mirties dažnai ją parsiveždavome pas save šiaip sau pabūti, paatostogauti“, – pasakojo Vaida.

Du vyresni Viktorijos broliai liko gyventi kaime su tėčiu.

„Geras mano tėtis, pasiilgstame vienas kito. Iš kaimo jis atvažiuoja taip pat, bet mes pas jį ir pas brolius – dažniau“, – šypsojosi pakalbinta Viktorija. O pas Vaidą, sakė, jai gyventi patogiau, nes arčiau mokykla. „Be to, aš juk ją taip pat labai myliu“, – prisipažino.

Nevienodos atostogos

Kretingos socialinių paslaugų centro Vaikų globos tarnybos sąraše – 15 dėl įvairių priežasčių tėvų globos netekusių vaikų, tarp jų – vos kelių mėnesių kūdikis. Anot direktorės Berutos Dirvonskienės, mažylio mama – iš kaime gyvenančios rizikos šeimos, be to, serga tuberkulioze. „Tačiau turbūt nėra dienos, kad ji nepaskambintų, nepasiteirautų. Tėtis taip pat buvo atvažiavęs aplankyti. Jei tik sąlygos pasikeis į gera, vaikelis sugyventinių porai bus grąžintas“, – neabejojo direktorė.

Anot jos, du čia gyvenantys berniukai jau yra patyrę ir grąžinimo į įstaigą kartėlį – dėl nevaldomo jų elgesio globėjai juos atvežė atgal. Aštuoni globotiniai šiuo metu atostogauja mielaširdingų žmonių šeimose Kretingos mieste, Raguviškių kaime, Salantuose. Kupini įspūdžių į Vaikų globos tarnybą daugelis jų sugrįš rugsėjo 1-ąją.

„Be abejonės, įstaigoje likę vaikai jaučia nuoskaudą. Socialinės darbuotojos stengiasi, kad ir jų vasara būtų kuo įdomesnė, turiningesnė: kartu gamina valgį, pjauna žolę, keliauja prie jūros, organizuoja įvairias ekskursijas, turistinius žygius“, – sakė B. Dirvonskienė.

• Rašyti komentarą (12)