Iš britų darbdavių sulaukė atsiprašymo

Kretingiškė Jolanta Balčienė su šeima – vyru Evaldu bei dukra – jau septintus metus gyvena ir dirba Didžiojoje Britanijoje, abu – marketingo srityje: ji – vieno iš Esekso, pietrytinėje šalies dalyje, universitetų tarptautiniame skyriuje, o jos vyras – skaitmenines marketingo paslaugas teikiančioje agentūroje, atsakingoje už Google reklamą. Kai po „Brexit“ referendumo nemažai britų tvirtina pasijutę lyg po netikėtų pagirių, su „Vakarų Lietuvos“ skaitytojais sutikusi pabendrauti J. Balčienė sakė, jog savo aplinkoje kol kas nejaučianti ypatingų pokyčių.

Didžiojoje Britanijoje įsikūrę Jolanta ir Evaldas Balčiai įsitikinę, jog dar per anksti spėlioti apie „Brexit“ padarinius, – kol kas didesnių pokyčių jie nepajuto.

– Jolanta, papasakokit apie save, savo šeimą, kaip atsidūrėte Didžiojoje Britanijoje?

– Mokiausi Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje, Kretingoje, po to studijavau Vilniaus universitete, Kaune. Į Didžiąją Britaniją išvykome, galima sakyti, impulsyviai, daug nemąstydami. Norėjosi įgyti tarptautinės patirties ir patobulinti anglų kalbos žinias. Mano vyras išvyko pirmas, o aš – šiek tiek vėliau, pabaigusi magistro studijas.

Jokių darbų iš anksto neturėjome, teko siuntinėti nemažai CV, kol galiausiai pasisekė. Aš pradėjau nuo projekto „Low Carbon Keep“, kuris buvo finansuojamas Europos Sąjungos. Tai – projektas, skirtas neseniai baigusiems studijas, o jo esmė – padėti verslui įdiegti marketingo strategijas, planus, patobulinti procesus bei sukurti naują internetinį puslapį. Užbaigusi projektą kreipiausi dėl darbo į universitetą ir nuo 2012-ųjų sėkmingai dirbu.

Auginame dukrytę, kuri mums gimė Didžiojoje Britanijoje 2013 metais.

– Kaip reagavote į "Brexit“ rezultatus? Gal nujaučiate, kad tai kažkaip paveiks judviejų darbus ir gyvenimus?

– Iš tikrųjų labai sekėme visą kampaniją ne tik iš profesinio smalsumo, tačiau ir dėl to, kad šis referendumas buvo pristatomas kaip vienas iš svarbiausių per paskutinius keturiasdešimt metų. Rezultatais buvome labai nustebę, nes ne tik mes, bet ir dauguma britų draugų bei kolegų tokio rezultato nesitikėjo.

Kol kas per anksti spręsti, ar tai tiesiogiai paveiks mūsų gyvenimą Didžiojoje Britanijoje.

– Kokios nuotaikos tvyro tarp kitų lietuvių? Kaip žmonės ketina gyventi toliau – gal sieks dvigubos pilietybės?

– Sunku pasakyti dėl kitų tautiečių. Mieste, kuriame gyvename, lietuvių populiacija yra labai maža. Tačiau, ko gero, daugumai sunku planuoti ateitį dėl nežinomybės. Manau, kad niekas neskuba daryti skubotų sprendimų, laukia, kol Didžioji Britanija galutinai nuspręs ir legaliai įteisins savo naują partnerystę su Europos Sąjunga. Dviguba pilietybė mūsų šeimai neaktuali, visada buvome lietuviai – tokie ir liksime. Manau, daugumos lietuvių tokia pozicija, bent jau tarp mūsų draugų.

– Gal po referendumo labiau susitelkė lietuvių bendruomenės?

– Kaip minėjau, sunku pasakyti, nes gyvename mieste, kuriame lietuvių bendruomenė yra labai maža.

– O kaip elgiasi britai, su kuriais jūs kontaktuojate? Ar jaučiatės esą nemieli imigrantai britų akyse ir jie tai parodo?

– Nė karto per septynerius metus Didžiojoje Britanijoje nesijautėme diskriminuojami, todėl niekas nepasikeitė ir po referendumo. Žinoma, kad nusivylėme rezultatu, tačiau dar labiau nusivylė kolegos ir draugai britai, kurie jaučiasi taip, lyg iš jų atimta ateitis. Nes už išstojimą balsavo dauguma vyresnio amžiaus žmonių, ir tik trečdalis jaunimo. Darbdaviai pirmą dieną po referendumo atsiuntė laiškus, teigdami, kad nusivylė referendumo rezultatais ir kad darbuotojai iš Europos Sąjungos yra labai vertinami. Jie užtikrino, kad darbo sąlygos mums nepasikeis. Taip pat teko sulaukti žinučių ir skambučių iš tiesioginių vadovų bei kolegų, kurie atsiprašinėjo už savo tautą. Mes asmeniškai sulaukėme daug pozityvaus dėmesio.

– Galbūt dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES Bendrijos labiau nerimauja kiti europiečiai, o jūs ten gyvenate kaip gyvenę ir per daug nesukate galvos, kaip bus toliau?

– Iš tikrųjų mūsų gyvenimas teka sena vaga, niekas nepasikeitė. Taip pat per anksti vertinti referendumo padarinius, išskyrus valiutos kurso pokyčius. Nerimauti dauguma pradės, kai Didžioji Britanija oficialiai patvirtins pasitraukimą iš ES.

Kadangi dirbu universitete, kolegos, dirbantys tyrimų (Resarch) srityje, nerimauja dėl finansavimo, Europos šalių studentai nerimauja dėl studijų paskolų, o universitetai – kad ES šalių studentai nebenorės studijuoti Didžiojoje Britanijoje ir kad bus daug sunkiau pritraukti specialistus. Britai nepasiduoda, iki dabar vyksta masiniai susibūrimai prie Parlamento rūmų Londone: vis dar yra viltis, kad škotai vetuos referendumo rezultatus ar bent jau naujas Ministras Pirmininkas suteiks galimybę antram referendumui.

– Ar pagalvojate apie grįžimą į tėviškę?

– Manau, kad tie, kurie planavo grįžti į Lietuvą, tie ir grįš. Kas neplanavo, patrauks kitur ar tiesiog susitaikys su naujomis migracijos taisyklėmis. Mes visada žinojome, kad pasisėmę tarptautinės profesinės patirties, sugrįšime gyventi į Lietuvą. Norime, kad mūsų dukra augtų Lietuvoje.

• Rašyti komentarą (6)