Pajūrio naujienos
Help
2017 Gruodis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Orų prognozė
Dieną2°C debesuotumas 16 %
Naktį1°C debesuotumas 1 %
Apklausa

Metų žmogaus 2017 rinkimai

Edvardas STALMOKAS
Antanas BLUŽAS
Petras RUDYS
Aurimas RAPALIS
Ieva GARJONIENĖ
Arūnas MAŽONIS
Robertas LAPINSKAS
Bronius LAZDAUSKAS
Gvidonas NAVICKAS
Margarita LIZDENYTĖ
Kęstutis BERTAŠIUS
Auksė ANTULIENĖ
Apklausa

Šiemet Lietuvą paliko 56 tūkst. gyventojų. Ar Lietuva galutinai išsivažinės?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Diel kuo rek rokoutė api žemaitius

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Būkem žemaitē
  • 2016-04-26
Kretinguo gyvenonti ė pri rajuona politiku savi prėskaitonti homanitarėniu muokslu daktarė ė na vėina straipsnė api lietoviu bei kėtu baltu gentiu etnogenezė (kitep – kėlmė) autuorė Jūratė Sofija Laučiūtė sakė vėsa dūšia pritar tyms muokslininkams, katrėi žemaitius skaita esont gėntim.
Jūratė Sofija Laučiūtė yr ėsėtėkėnusi: jegu nažinuosem, kas esam – galem prėdarytė laba daug žaluos savėi ė ateite.

„Ė kas tėi žemaite? Gėntis, tauta, lietoviu tautuos puogropis, besirokoujėntis žemaitiu tarme?“ – pati savės ana klaus da 2013 m. „Nepriklausomybės sasiuviniūs“ parašytame straipsnie „Žemaitėški paraduoksa“. Tėn ta ana i ded api vėsos momis, ta yr api žemaitius, – šėrdi gluosta, ka skaita, kuokėi esam pasiotė ė so karakteriu.

Yr ė da vėins rekals: J. S. Laučiūtė karto so Darbienu bėbliuotekas muotrėškom sorašė pruojekta „Juotvėnge Žemaitėjuo. Istuorija ė dabartis“. Tamė pruojektė ana atskleidė juotvėngiu ryšius so žemaites ė da papasakuojė, kuokėi yr koršiu kalbuos piedsaka ne tėk vakaru Latvėjės, bet ė Žemaitėjės vietuovardžius: pavyzdžiou, aplink Darbienus natrūks pavadėnėmu, katrūs yr priesagas –ng- ė –al-. Tep ė šnek žmuonės: Palanga, Kretinga, Būtingė, Gondinga, Kretingalė, Upalė, Akmenaliai, Darbaliai, Galalis ė tep tuoliau. Tėi žemaite tėkra yr ėduomi: anėi priesaga -al- da prėdiejė ė pri nažanuotu mergu pavardiu: tep ė šauk – Stonkalė, Jonkalė, Gedgaudalė.

Propesuorė, pasėgėlėnosi i žemaitiu istuorėjė, pastebiejė, kad anims būdingi ė sodortėne varda, katrėi iki mūsa dėinu yr atejėn kap pavardės, ė kad žemaitiu tėkrėniams vardams bova būdingas pavardės a varda so priesaga –eika arba –eikis, – tuokiu ė daba Žemaitėjuo yr gause: Gineikis, Mažeikis, Petreikis, Gadeikis ė tept uoliau.

„Tarp Darbienu parapėjės vyru ė muotrėšku yr nemaža priesagėniu ė sodortėniu pavardiu, bet ar anuos tėkra žemaitėškas, sunke pasakytė. Bet kad tuokiu pavardiu Žemaitėjuo yr vėsu daugiause Lietuvuo – ta tas yr tėkra“, – patvėrtėna J. S. Laučiūtė.

Be priesagas –eik- vediniu žemaite dar tor –ik- (Bendikas), -ait- (Kalvaitis), -in- (Eglinas), -ut- (Jurgutis, Simutis), -ul- (Drabulis, Petrulis), -už- (Bagužis, Valužis), -il- (Drungilas, Viršilas), bet katruos anuos yr lietuvėškas, katruos – žemaitėškas, o katruos atejė su koršiu palėkėmu, dar rek ėštėrtė.

Kam mums tėik smolke rek žėnuotė api žemaitius, tai yr api savi, diel ko rek apli anus kalbietė? Pagal propesuorė, vėsu pėrma – ka žėnuotumem, ka tėkra esam ypatinga žmuoniu gropė – so sava karakteriu, mentalitetu, papruotes. Ė katras da ėš mūsa nažėna, ka esam paskotėne Euruopas paguonis?

Rokoudama api ton musa karakteri, J. S. Laučiūtė ėšskyrė, ka mes esam dėdėle atspari – gamta, aplinkybiems, sonkomams ė naujuoviems. Esam prėsėrėšė pri tradiciju, o karakterė tvėrtoms padiejė na tik patims atsilaikytė priš kryžiuotiu invazėjė, bet da ė Lietova ėšsauguotė.

„Dėdėle mon rūpiejė, diel kuo Vytauts tėik žemaitiu namyliejė ė diel ko skirtingi konigaikšte žemaitius net 8 sykius bova paduovanuojė kitims. Aš, kap i nekatrėi muokslininka, galvuoju, ka Vytauta muotėna Bėrutė bova koršė. O kadangi korše kovuojė ė su vokites, ė so žemaites, ta vėinuoda anu nakentė. A nebus tep, ka Bėrutė so sava pėinu vakou ton nameilė ė perdavė, o ka konigaikšte žemaitius vis kitims dovanuojė, a tas nier ėruodyms, ka buvom atskėra gėntis?“ – rokava propesuorė, katra mėslėj tep – jegu kažkor abejuojam, rek daugiau vėskon ė tyrinietė, knėstėis, ka truopne atskėrtomem – kas yr tėkrus fakts, o kas – tėkta sapaliuonės.

Vo aplama, J. S. Laučiūtė saka, ka žemaitis y sava žemė nier so parašiotu nulests. Diel to ė rek žėnuotė vėsku api sava gėmėnė, gėnti, nes ontrep nagaliesem prognozouti sava ateities. „Je nažinuosem istuorėjės, pridarysem dėdėle daug žaluos ė savėi, ė ateities kartuoms“, – ėsėtėkėnosi propesuorė.

---

J. S. Laučiūtė galvuo, ka geriause žemaitiu karakteri atskleid tuoks anėkduots:

Ejė žemaitis par mėška. Ė pasakuo: veizu – gol, spėru – rėit, grebu – minkšts, oustau – smėrd, kondu – je, tep ė mėslėjau – arklašūdis...


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas