Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Darbo vietų nepadaugėjo, o bedarbių sumažėjo

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Aktualijos
  • 2006-03-17

Sukako penkiolika metų, kai Kretingoje veikia Darbo birža. Tai šių, Nepriklausomybės laikų įstaiga, įsteigta atsiradus nedarbui, kurio sovietmečiu bent oficialiai nebuvo. Kaip per šį veiklos laikotarpį keitėsi Darbo birža, jos teikiamų paslaugų ratas ir patys bedarbiai, kalbėjomės su Kretingos darbo biržos direktore Virginija Naudžiene, čia dirbančia keturiolika metų, iš kurių per trylika - vadovės pareigose.

- Iš pradžių Kretingos darbo birža buvo įsikūrusi Savivaldybės pastate J.K.Chodkevičiaus g. 10. Turėjo tris kabinetus ir tris darbuotojus: direktorę, buhalterę ir vieną specialistą. Šiandieną įstaigoje dirba aštuoniolika darbuotojų, atskirame trijų aukštų pastate V.Nagevičiaus g. 8. Maža darbuotojų kaita, devyni darbuotojai dirba daugiau kaip 10 metų.

Pirmaisiais veiklos metais Darbo biržoje įsiregistravo 966 bedarbiai. Didžiausias nedarbas rajone buvo 2000-aisiais, įsiregistravusių bedarbių skaičius tuomet šoktelėjo iki 2586, o nedarbo lygis buvo 7,1-7,35 proc. Tuomet žlugo įmonės, joms pavymui - kolūkiai. Bedarbiais liko ir darbininkai, ir išsilavinę žmonės - specialistai.

Penkiolikos metų sukaktį Kretingos darbo birža atšventė “Vienkiemyje”. Nuotraukoje - direktorę Virginiją Naudžienę sveikina seniūnai.

Šiandieną situacija pasikeitusi iš esmės. Nedarbo lygis rajone - 1,9 proc. - yra vienas iš mažiausių šalyje. Per pastaruosius 3 metus padaugėjo nuo 7 iki 21,9 proc. priešpensinio amžiaus bedarbių. Kas ketvirtas iš registruotų bedarbių yra priešpensinio amžiaus. Daugiau yra moterų bedarbių (iš šimto registruotų - šešiasdešimt šešios) ir ši tendencija išlieka. Ilgalaikis nedarbas moterų irgi didesnis. Nors moterys yra labiau pasirengusios darbo rinkai, jos ir mokytis netingi. Mažesnė darbų moterims pasiūla. Reikia virėjų, padavėjų, buhalterių, o štai pradinių klasių mokytojos profesija - nepaklausi. Yra išsilavinimas, nėra kur pritaikyti. Taip atsitiko, kai mokymo įstaigos ruošė specialistus, neatsižvelgdamos į jų poreikį.

Iš užsiregistravusių kas ketvirtas neturi profesinės kvalifikacijos. Šiemet 38 jau išsiuntėme mokytis, pernai apmokyti 187. Profesinis mokymas yra efektyviausia priemonė siekiant įdarbinti žmogų. Po mokymo įsidarbina 80 proc. žmonių. Perkame paklausių profesijų mokymo programas. Dabar dalyvaujame apskrities mastu paskelbtame konkurse mokymo įstaigoms parinkti. Konkursui esame pateikę savo programas pagal Kretingos darbo biržos reikmes. Paklausios profesijos vyrams - statybininkų, suvirintojų. Išmokti stalių amato norinčių nėra dėl mažų atlyginimų medžio apdirbimo įmonėse. Moterys noriai mokosi viešbučių administratorės profesijos. Šiandieną yra galimybė pasiųsti keturis jaunuolius mokytis padavėjo-barmeno profesijos. Reikalingas vidurinis išsilavinimas. Ir nėra nė vieno norinčio, o programa itin gera.

Šiandieninė Darbo biržos veikla orientuota į mokymą, kvalifikacijos kėlimą. Tą patvirtina ir išlaidos - pernai mokymui ir darbo rinkos programoms buvo išleista 772 tūkstančiai litų. Rengiame projektus ir gauname jiems įgyvendinti lėšas iš fondų. Šiuo metu vykdome 4 projektus, per juos 89 žmonės turėtų būti įtraukti į darbo rinką. Gal vienas kitas ir liks neįsidarbinęs, bet jų galimybės įsidarbinti yra realios.

Bendradarbiaujame su darbdaviais. Su 181 rajono įmone turime pasirašę bendradarbiavimo sutartis. Ieškodamos darbuotojų įmonės naudojasi ir Darbo biržos internetine duomenų baze. Ypač kai ieško aukštesnės kvalifikacijos specialistų.

Ačiū “Edijos” direktoriui Edmundui Jasinskui, kuris atranda darbą ir invalidams, ir iš įkalinimo įstaigų sugrįžusiems. Ačiū Jūratei ir Pranui Varkojams, Kurmaičiuose turintiems medienos apdirbimo įmonę, automobilių serviso Kretingoje “Autoratas” savininkui Kaziui Stončiui ir seniūnams, jie nemoka atsisakyti, kai prašome įdarbinti žmones.

Šiandieną darbdaviai į darbą priimtų visus mūsų Kretingos darbo biržoje registruotus bedarbius, jeigu jie būtų virėjai, padavėjai.

Per paskutinius metus pastebimas žymus darbingų rajono žmonių išvykimas į užsienį. Tai vienas svarbiausių veiksnių, dėl ko mažėja nedarbas. Darbo vietų rajone nepadaugėjo, atvirkščiai - kai kur įdiegus naujas technologijas, įrangą, jų sumažėjo. Atsirasti stambesnei įmonei rajone darbo jėgos nėra. Nebent didesniais atlyginimais suviliotų grįžti šiandieną vykstančius dirbti į kitas vietoves. Štai Salantų dirbančiuosius kasryt išsiveža Plungės įmonės, baubliškius - Plikiuose įsikūrusi “Sakuona”. Iš Salantų, kitų gyvenviečių žmones darban į Klaipėdą vežasi “Maximos”. Vienos įmonės darbuotojus vežioja savo transportu, kitos atlygina kelionės išlaidas.

Šių metų pavasarinėje sesijoje Seimas turėtų priimti naują Ieškančių darbo asmenų užimtumo ir rėmimo įstatymą, palankų tiek bedarbiams, tiek darbdaviams. Šiandieną Darbo birža didžiausią dėmesį skiria ilgalaikiams ir priešpensinio amžiaus bedarbiams.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas