|
|
|
„Ėšsaugokem bent tarmėni žuodyna“, -
saka muokytuos nu Peldiu (Kretinguos rajuons) Maksvytis Jozė. Rasi vėsi paklausykem, ku ons rokuon, ka galvuo aple savo kaima ė žemaitiu tarmė. „Bieg meta. Vės labiau nykst ėr toštie kaima. Ne vėins anu jau ėr mėrė. Belėka tėk pavadėnėma. Ne išimtis – ė mona krašts. Važioudams i darba, visumet skaudontė šėrdė nužvelgu Serapinus, Pemperius, Ežerinius, Bėrštvininkus, Bimbalyne ėr Pietaraitius. Kudie? Jok anėi – mona akys mėrėn kaima. Vuo ėr anūs kėik bova suodybu ėr žmuoniu!
Liūdna ateitis lauk ėr monuojė – Peldiu kaima. Daba aname belėkėn vuos kelės suodybas. Žmuones ėr tus gal ont pėrštu soskaičioutė. Vuo kažkumet Peldiu kaims bova garsos ėr didelys. Kėik čia bova stombiu ūkiu, dėdeliu pastatu. Pradinie muokykluo muokies net daugiau kap 30 muokėniu. Daba pastats aplests, ėšdraskyts. Mona atmintie per šiou kaima nutėisė ėr žvyrkeli, vedontė i Medininku geležinkeli stuotė. Net 2 maršrotine autuobusa - vėins per Grūšlaukė, kėts per Pluokščius – kėikvėina ryta korsava y Kretinga. Ėr keleiviu visumet ožteka. Daba vėskas pasikeitė. Nablėka ni žmuoniu, ni traukėniu, ni autuobusu. Vėin tėktas „ėšgenietė“ mėška ėr „kazachstana“ lauka. Ne karta pagalvuojau, kad so išenontes žmuonėm išen ė ožmartštė ėr brongiausės tautuos torts – kalba, katruos gyvybės šaltėnis bova ėr tebier tarmės. Vadėnas, ėr mona gėmtuojė kaima žmuoniu kalba, laikoi biegont, ožsėmėrš, ėšnyks. Tad pabondiau ožrašytė bėnt rečiau begėrdėmus žuodius“.
Ėš Maksvytė Jozės sasiovėnė:Lakats – skuduras Lenciūgs – grandinė Lioktos – krosnies sklendė Markalė – kūdra linams merkti Mūris, mūralė – kronis Parkans – medinės tvoros virbas Parėnė – pirtis Poksielis – vientraukis pjūklelis Posėktainė – medinis indas grūdams seikėti Salėndris – pagrindinis kaminas
|
|
