Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Slidinėjimas – tarsi nepagydoma liga

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2006-03-17
Septyniasdešim aštuonerių Antanas Kratavičius dar tebesimėgauja besibaigiančios žiemos malonumais: kasdien slidėmis įveikia 8-10 km trasą. Nuo šalčio jį sergsti iš Šiaurės šunų vilnos nunertas megztinis.

Septyniasdešimt aštuonerių kretingiškis Antanas Kratavičius – buvęs politinis kalinys, trisdešimt metų praleidęs Šiaurėje, Taimyro krašte. Lyg atsvara atšiauriam gyvenimui tapo aistra slidėmis leistis į medžioklę po tundrą. Savo pomėgio vyriškis neišsižadėjo ir grįžęs gimtinėn: iki šiol jis kas rytą stoja ant slidžių ir čiuožia 8-10 km. Ratą pradeda Vyšnių gatve, toliau maršrutą tęsia Palangos gatve ir Tenžės pakrante ir grįžta atgal. „Man slidinėjimas – savotiška liga, nuo kurios nė nenorėčiau pagyti“, - juokavo kretingiškis.

Reikėjo gyvos statybinės jėgos

Į Norilską ištremtas jaunystėje ir atbuvęs ten septynerius kalinimo metus, A.Kratavičius sukūrė šeimą – vedė politinę kalinę iš Kretingos Anastaziją Statnickaitę. Susilaukė su ja keturių vaikų. Šeima dar dviem dešimtmečiams pasiliko gyventi Šiaurėje. Antanas dirbo elektriku. Į Lietuvą visa šeima grįžo tik 1981 metais.

Iki tol Kratavičių šeima dažnai viešėdavo Lietuvoje. „Mums, dirbantiems Šiaurės sąlygomis, kelionės traukiniais nieko nekainuodavo. O už sunkias darbo sąlygas gaudavome šimtaprocentinius priedus prie atlyginimo bei penkis mėnesius atostogų, kurias dažniausiai praleisdavome pas tėvus gimtinėje“, - pasakojo vyriškis.

A.Kratavičius tvirtino, jog iki šiol, kaip ne vienas tautietis, taip ir nesuprantąs, už ką buvo nuteistas kalėti 10 metų ir išgabentas į Norilską, kur devynis mėnesius karaliauja žiema ir tik po mėnesį – pavasaris, vasara ir ruduo. „Pokariu manęs niekas net neagitavo stoti į komjaunimą: buvau prasčiokas, dvaro kumečių sūnus. Kažkas įskundė, kad einu prieš tarybų valdžią: buvome jauni, 20-mečiai, kartais paburnodavome prieš valdžią ir žydus, to, matyt, ir užteko. Rusams paprasčiausiai reikėjo gyvos statybinės jėgos Šiaurėje“, - įsitikinęs vyriškis.

Kalėdamas Šiaurės lageryje A.Kratavičius tiesė geležinkelį, dirbo statybose. Tvirto sudėjimo vaikinas, išsekintas darbo ir bado, tuomet besvėrė 47 kg.

Ypatingasis teismas, peržiūrėjęs bylą, nusprendė sutrumpinti vyriškio įkalinimo laiką: po septynerių metų kalėjimo jį paleido be teisės išvykti iš krašto.

Medžioklėje nučiuoždavo dešimtis kilometrų

Gyvenant šiaurėje, medžioklė ant slidžių, pašnekovo žodžiais, tampa ne tik pomėgiu, bet ir gyvenimo būdu. „Tundroje medžiotojams pastatytos trobelės. Nuo miesto nučiuoži po 20-30 km. Trobelėje pasišildai prie ugnies, sudoroji nudobtą žvėrį, permiegi“, - dar nesenais įspūdžiais pasidalijo A.Kratavičius. Sykį su draugu leidosi į medžioklę, kurioje slidėmis nučiuožė 84 km.

Medžiodavo elnius, kurie ten ganosi ištisomis kaimenėmis. „Kailį nulupdavome, mėsą įkeldavome į medžius, kad sušaltų. O paskui gabalais ją parsigabendavome per kelis sykius. Nebuvo net minties, kad mėsą kažkas vogtų, - elnių ten užtekdavo visiems“, - tvirtino pašnekovas.

Skaniausia mėsa, kurią teko valgyti, vyriškio įsitikinimu, yra rudosios meškos: visas meškos kūnas sudarytas iš atskirų raumenų dalių, primenančių dideles granules. Dėl to šis žvėris ir esąs toks lankstus.

Mėgdavo A.Kratavičius medžioti ir kurapkas. Net pūkinę antklodę iš kurapkų pūkų jis parsigabeno į Lietuvą.

Vyriškio kūną nuo nuolatos tvyrančio 50 laipsnių šalčio saugodavo šuns vilnos megztinis ir kailiniai. Šiauriečiai specialiai augina šunis iki 6-7 mėnesių, jų mėsą suvalgo, o vilną nušukuoja šepečiais, verpia ir iš jos mezga labai šiltus rūbus. A.Kratavičius tokį megztinį, kurį suverpė ir nunėrė žmona, tebenešioja iki šiol, - juo rengiasi stodamas ant slidžių. Tuomet nebereikia jokių kailinių ar striukės.

„Sugrįždamas į Kretingą, parsivežiau du medžioklinius šautuvus. Deja, čia pamedžioti taip ir neteko. Nuėjau į Medžiotojų draugiją, o jie man sako – dvejus metus būsi varovu. Aš Šiaurėje ekstremaliomis sąlygomis medžiojau dvidešimt metų, sakau, ir nebūsiu pajuoka pats sau“, - vyriškis teigė neužilgo šautuvus pardavęs ir su medžiokle atsisveikinęs.

Mėgaujasi laisvalaikiu gamtoje

A.Kratavičius turi kelias poras slidžių, - vienas net iš Norilsko. Bet jų čia mažai beprireikia, mat, slidės aptemptos kailiu, kad lipant į kalną neslystų atgal.

„Slidžių užtenka ir anūkams, bet jie nelabai prijaučia mano pomėgiui, - vyriškis tvirtino, jog paslidinėti dažnai nuvažiuojantys į Karteną. – Jei pajūry žiema prasta, važiuoju pas sūnų į Varėną. O mano vaikai, gimę Šiaurėje, tikros žiemos ir sniego labai pasiilgsta, todėl leidžiasi į kalnų slidinėjimo keliones po užsienį“.

Pastaruosius trejus našlystės metus, A.Kratavičius tikino, itin mėgaujasi gyvenimo pilnatve. Jo pomėgiams prijaučia gyvenimo draugė, irgi našlė, 73-jų Adelė Miklovienė. „ Pasikviečiam draugų kiek sutelpam į mašiną, ir dumiam į Kuršių marias ar prie Nemuno žvejoti, žiūrint, kas „eina“: lydekų, ešerių, karšių. Vasaromis lekiam prie jūros ar į kaimą prie savo bičių“, - tvirtino pašnekovas.

Beje, fiatą vairuoja ponia Adelė. Kelionės už vairo jos tokiame garbiame amžiuje nė kiek nebaugina, mat, moteris tikino, jog 13 metų vairavusi ir motociklą su priekaba - „emką“.

„Mums nėra laiko sirgti, tik sukis – žiemą slidinėjam, žvejojam, pinu iš vytelių“, - A.Miklovienė pasakojo, ką tik grįžusi po sėkmingos prekybos krepšiais iš Kaziuko mugės Vilniuje. Kažkuomet moteris augino net karklų plantaciją, ir dabar dar užtenka priruoštos medžiagos krepšiams.

Abu garbaus amžiaus žmonės mėgsta ne vien gamtą ir aktyvų laisvalaikį joje, bet ir draugų susibūrimus. „Nepraleidžiam nė vienos „Bočių“ vakaronės“, - tikino energingieji pašnekovai.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas