Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar praneštumėte apie narkotikų vartojimą anonimiškai tel. 8 700 60777?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(93) 2006-12-01

Restauratorius Alfonsas Šiaulys sakė, jog jam buvo labai įdomu duryse atkurti istorinių asmenybių bareljefinius portretus bei figūras. Duryse, vedančiose į zakristiją bei vienuolyną, senieji meistrai pavaizdavo bažnyčios fundatorius – Joną Karolį Chodkevičių ir jo žmoną Sofiją.

Šią savaitę vilnietis restauratorius Alfonsas Šiaulys baigė restauruoti dvejas unikalias Kretingos Viešpaties apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios duris - didžiąsias ir zakristijos, išlikusias nuo bažnyčios statybos pradžios 1610-1617m. Kol išryškėjo jų pirmykštis grožis, meistrui reikėjo nugremžti septynis ir devynis dažų sluoksnius, atkurti sutrūnijusias detales.

Kretingos rajono savivaldybės paminklotvarkininko Alvydo Mulvinsko žodžiais, šios Renesanso epochos meistrų išdrožinėtos, iš storų dvigubų lentų sukaltos dvivėrės durys yra išskirtinės tarp Lietuvos bažnyčių savo puošyba, detalių turtingumu bei jų harmonija. Mat, ir bažnyčios statybą finansavo vienas turtingiausių to meto didikų Lietuvoje, valstybės kariuomenės vadas Jonas Karolis Chodkevičius.

Abejų medinių durų plokštumos buvo gausiai dekoruotos įvairiais bareljefais, ornamentais, herbais. Ant didžiųjų vidinių durų, kurių aukštis - 4,10 m, o plotis – 2,80 m, išliko kruopščiai išdrožinėti: Chodkevičių šeimos ir giminės herbai, Pranciškonų ordino monograma, Chodkevičių bei kitų Kretingai svarbių istorinių asmenybių portretiniai bareljefai. Visi „veidai“ turi skirtingų, netgi psichologiškai nuotaikingų bruožų. Durų pakraščiuose - daugybė simetriškai sudėliotų augalinių motyvų, įmantrių ornamentų.


Ar bus šiemet žiema?

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Gatvės interviu

Evelina Toleikytė:

- Ne, nebebus. Pažiūrėkit, va, ir saulė išlindo. Vaje, ištirpins Kalėdų senį. Bet Kalėdos vis vien bus. Tik be šalčio ir sniego. Būtų gerai, jei žiemos išvis nebebūtų. Nemėgstu, kai šalta ir žvarbu. Arba jei ant sniego palyja: vaikštai per tą pliurzę – malonumas menkas.

Skaistė Vilimaitė:

- Nežinau, ne nuo mūsų priklauso. Girdėjau sakant, kad žiema nusitęs į vasarą. Negerai, nes tos vasaros ir taip mažai teturim. Man patiktų, kad žiemą nebūtų sniego. Gražu, jei krinta purus sniegas, bet jei šlapias – neįmanoma išeiti iš mokyklos: bernai apmėto gniūžtėmis.

Antanas Vaičius:

- Bus. Kasmet vasarą užsirašau dienas, kada lyja. Tomis pačiomis dienomis kitą pusmetį sninga. Tarkim, birželis atitinka gruodį, sausis – liepą ir t.t. Tokia praktika jau daug metų pasitvirtina: mano tėvukas žinojo, kada šienauti, kada gyvulius suginti į tvartus.


Šią savaitę Statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisija nutarė, kad P.Vileišio ir S.Daukanto gatvės suremontuotos tinkamai.

Kaip sakė komisijos pirmininkė apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Kretingos rajono vyresnioji specialistė Rima Lukauskienė, buvo nustatyti kai kurie neesminiai trūkumai, kuriuos statybos rangovas bendrovė „Kauno keliai“ pažadėjo ištaisyti artimiausiu metu. Kai kuriose vietose išsitrynė horizontalusis kelio žymėjimas, vietomis ant dangos laikosi nenubėgdamas vanduo, kitoje – užverstas lietaus vandens surinkimo šulinys. Pirmininkės žodžiais, darbai atlikti neblogai, o rangovai geranoriškai reaguoja į pastabas ir taiso trūkumus.

Projekte numatyta, kad bendrovė penkerius metus prižiūrės gatvių dangą, 10 metų rūpinsis paslėptais kelio pagrindais.

P.Vileišio gatvėje 7,5 m pločio važiuojamoji gatvės dalis padengta asfaltu. Abipus gatvės įrengti plytelėmis kloti šaligatviai, o įvažiavimai į gyventojų kiemus – trinkelėmis. Vienoje gatvės pusėje įrengti šiuolaikiški šviestuvai. Nuo potvynių gatvę saugo lietaus kanalizacija.

Pasikeitė ir S.Daukanto gatvė. Važiuojamoji šios gatvės dalis yra 6 m pločio, o viena atkarpa – 3,5 m, t.y. įrengta tik viena eismo juosta. Šioje gatvėje taip pat įrengti šaligatviai, tačiau jie, atsižvelgus į realią situaciją, kai kur yra siauresni.

.


Pinigų yra

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Savivaldybėje

Kiek bedejuotume - gyvename geriau. Tą patvirtino vakar posėdžiavusi Kretingos rajono savivaldybės Taryba, pasinaudojusi galimybe išdalinti net 774,1 tūkst. Lt viršplaninių šiemetinio biudžeto lėšų ir taip pamaloninti ne vieną įstaigą, organizaciją bei gyventojus.


Didžiausia bėda - sensta gydytojai

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Sveikata

Baigiasi 2006 metai, žymintys ir dabartinės Kretingos rajono savivaldybės Tarybos buvimo valdžioje pabaigą. Su Tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto pirmininku, kuris yra ir Kretingos ligoninės Chirurginio skyriaus vedėjas, Vytautu Karaliūnu kalbėjomės apie rajono sveikatos įstaigų būklę, perspektyvas.


Algirdas Čėsna muziejui vadovauja iš vežimėlio. Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus, esančio Nasrėnuose, direktorius serga išsėtine skleroze.


Išeities tašku, Klaipėdos universitete kuriant Sveikatos mokslų fakultetą, tapo visuomenės sveikata. Tokį pasirinkimą lėmė ne tik iniciatyvinės grupės - profesorių, habilituotų medicinos mokslų daktarų Algimanto Kirkučio ir Vinso Janušonio bei docento, biomedicinos mokslų daktaro Mindaugo Rūgevičiaus - nuostata, bet ir rinka. Lietuvoje jau buvo dvi medikus rengiančios aukštojo mokslo institucijos Vilniuje ir Kaune. Klaipėdiečiai pasiryžo užpildyti apytuštę visuomenės sveikatos specialistų nišą ir dabar Lietuvoje pirmauja ruošdami šios srities specialistus. Klaipėdos universitetas slaugytojų rengia daugiau, negu minėtos mokslo institucijos Vilniuje ir Kaune kartu paėmus.


Į medžioklę – įkaušę

  • Genė DRUNGILIENĖ
  • Teisėtvarka

Po rajono miškus braido apduję medžiotojai, nešini šautuvais. Tokios aplinkybės paaiškėjo policijos ir aplinkosaugos pareigūnams patikrinus tris medžiotojų būrelius.

Praėjusį savaitgalį policijos Prevencijos poskyrio ir aplinkosaugos pareigūnai surengė bendrą reidą, siekdami užkardyti nusikaltimus, susijusius su miško medienos vagystėmis, neteisėta medžiokle, brakonieriavimu Kretingos urėdijos miškuose.

Septyni pareigūnai patikrino trijų būrelių medžiotojus, išsirengusius į medžioklę.

Pryšmančiuose savaitgalį medžiojo Palangos medžiotojų klubo medžiotojai. Vienas jų medžiojo neturėdamas leidimo laikyti ir nešiotis medžioklinį šautuvą. Policija aiškinasi, ar šis medžiotojas turi galiojantį leidimą. Administracinių teisės pažeidimų kodekse už tokį nusižengimą numatytas įspėjimas arba 50 – 250 Lt bauda su ginklo konfiskavimu arba be jo. Kodekse taip pat numatyta galimybė atimti teisę medžioti.

„Briedžio“ būrelio medžiotojai medžiojo Vaineikių girioje. Pažeidimų pareigūnai nenustatė.

Labiausiai pasižymėjo „Vaineikių“ būrelio medžiotojai, medžioję taip pat Vaineikių girioje. Trys medžiotojai į alkoholio matuoklį įpūtė 0,48 – 0,52 promilės. Medžiotojai buvo lengvai apsvaigę. Policija pradės administracines bylas dėl ginklo naudojimo esant neblaiviems.

Ginklo nešiojimas, gabenimas, kai tai daro neblaivus asmuo, kuriam nustatomas lengvas girtumo laipsnis (nuo 0,41 prom. iki 1,5 prom.), baudžiamas 200 – 400 Lt bauda. Jei asmuo buvo vidutiniškai girtas (nuo 1,51 prom. iki 2,5 prom.), bauda yra 400 – 800 Lt. Jeigu asmuo buvo stipriai girtas (nuo 2,51 prom. ir daugiau), jo laukia 500 – 1 tūkst. Lt bauda arba ginklo, šaudmenų konfiskavimas.

Įkaušę buvo dar penki medžiotojai, bet jų girtumas nebuvo didesnis negu 0,4 prom., t.y. neperžengta leistina norma.

Savaitgalį iš viso buvo patikrinta 40 medžiotojų.

Tokios akcijos bus rengiamos ir ateityje.


Gruodį žydi forzitija

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Gamta
Septynmetis Žygimantas Bertašius stebėjosi keistenybėmis savo kieme: „Pražydo krūmas: nežinau, kodėl taip yra. Juk rudenį turėtų kristi lapai...“

Kretingiškių Stanislavos ir Roberto Bertašių, gyvenančių Šeduvos gatvėje, kieme pražydo forzitija. Forzitija ( lotyniškai - forsythia) yra vienas iš pirmųjų kartu su krokais ir snieguolėmis pražįstantis alyvinių šeimos krūmas. Įprastai mūsų klimatinėmis sąlygomis forzitija žydi balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje: visas krūmas apsipila geltonais žiedais. Jiems nužydėjus, išsiskleidžia lapai.

Bertašių kieme forzitija, šeimininkės žodžiais, kaip įprasta žydėjo pavasarį. Dabar, tvyrant šiltiems ir drėgniems orams, ji pasiskubino vėl krauti ir skleisti žiedus. „Šis krūmas nėra jaunas, jam - gal koks dešimt metų. Esu girdėjusi sakant: jei krūmas pražįsta rudenį, reiškia - jis nebėra sveikas“, - sakė S.Bertašienė.

Klaipėdos universiteto Botanikos sodo direktorė Rūta Žadienė pakomentavo šį neįprastą reiškinį: „Augalas „apsiriko“ todėl, kad oras atšilo iki 11 laipsnių, yra pakankamai drėgmės. Toks oras būna ir balandžio pabaigoje, kada forzitija pražysta“.

Po pavasarinio žydėjimo, pasak direktorės, augalas pailsėjo. Tam užtenka net vieno mėnesio. Tačiau reikalinga, kad augalas pajustų stresą – pirmąsias šalnas keletą dienų. Jeigu po jų staiga atšyla, augalas „pagalvoja“, kad atėjo pavasaris. „Dažniausiai sužydi jauni augalai. Čia galioja tie patys reiškiniai, kaip ir žmonių gyvenime: labiau kvailiojama jaunystėje“, - juokavo botanikė.

Dabar žydinti forzitija, R.Žadienės nuomone, gali žydėti dar ir pavasarį. Tik žiedų bus negausu. Sužys dar nesužydėję ir kitais metais žydėti pasiruošę butonai.

„Minėta forzitija nėra išskirtinis reiškinys. Botanikos sode pražydo alyva, pumpurus sukrovė kiti augalai. Jeigu žiema būtų tokia, kaip dabar – išsiskleistų net augalų lapai. Jeigu užeis netikėti šalčiai – pumpurai nušals“, - tokias augalų vegetacijos prognozes nusakė botanikė.


Miestas jau turi kalėdinę eglę

  • Aldona KAREČKAITĖ
  • Naujienos
Komunalininkams pastačius eglę, ją papuoš bendrovė “Švenčių studija”.

Šiemet, kaip ir ankstesniais metais, artėjant Kalėdoms ir Naujiesiems metams, į miestą atvežta eglė.

Eglė atkeliavo iš Mykoliškių eglių sėklinės plantacijos. Pasak Mykoliškių girininko Romo Mažono, plantacijoje, kuri užima 25 ha plotą, atliekant inventorizaciją buvo nustatyta, kad auga keli šimtai eglių, kurios netinka sėkloms, nes yra žuvę skiepai. Todėl, kad nebūtų sugadinta gera eglių sėklų kokybė, tokias egles būtina iškirsti.

Nukirsti buvo pasirinkta 1972-aisiais plantacijoje pasodinta ketverių metų eglė.

Eglę nupjovus ir rengiant ją vežti, neišlaikė virvės – ji griuvo ir nulūžo viršūnė. Teko kirsti kitą eglę.

- Ši eglė - kiek didesnė, 14 – 15 metrų aukščio,- sakė girininkas. Pasak mašinos vairuotojo gabenusio eglę, Stasio Lengvino, atvežti žaliaskarę nebuvo sunku – miestui puošti eglę jis veža trečius metus.

Eglę miesto aikštėje pastatė komunalininkai, o papuošimu rūpinasi seniūnija. Pasak Kretingos miesto seniūno Stanislovo Juknevičiaus, eglei įžiebti rajono Savivaldybė skyrė 7,3 tūkst. Lt. Eglę, kuri bus įžiebta gruodžio 8 dieną, puoš bendrovė „Švenčių studija“. Ši bendrovė egles puošia Vilniuje, Palangoje ir kt. miestuose.


Pėstiesiems skirtos baudos

  • Genė DRUNGILIENĖ
  • Keliuose

Šią savaitę per reidą, trukusį pusantros valandos, policija nubaudė septynis pėsčiuosius ir du dviratininkus.

Policija budėjo Rūdaičių – Žibininkų, Kretingos – Skuodo keliuose, Kretingos – Raguviškių kelyje prie Dupulčių ir Klaipėdos gatvėje.

Keturi pėstieji Klaipėdos gatvę perėjo vietose, kur neįrengta pėsčiųjų perėja. Dar du pėstieji taip pat pasielgė prie naujai įrengtos Darbėnų sankryžos. Jiems skirtos 10 – 20 Lt baudos. Vienas pėstysis Rūdaičių–Žibininkų kelyje ėjo be atšvaito ir ne ta puse, kurią nurodo Kelių eismo taisyklės. Už šį pažeidimą numatyta 30 – 50 Lt bauda.

Du dviratininkai važiavo dviračiais, kurie buvo be šviesų ir be gamykliniu būdu įrengtų atšvaitų. Jiems skirtos 30 – 50 Lt baudos.

Kaip sakė Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio viršininkas Vidmantas Viskontas, šįkart pažeidėjams skirti ne įspėjimai, o baudos todėl, kad iki šiol skirti įspėjimai situacijos nepakeitė. Eismo įvykių, kurių kaltininkais buvo pėstieji arba dviratininkai, padaugėjo. Praėjusį savaitgalį Darbėnuose įvyko du eismo įvykiai, kuriuos sukėlė ne automobilių vairuotojai. Praėjusio penktadienio rytą Auksodžio kaimo gyventojo vairuojamas automobilis partrenkė staiga į važiuojamąją kelio dalį išbėgusią 66 metų Plokščių gyventoją. Moteris nuo patirtų sužalojimų mirė eismo įvykio vietoje.

Šeštadienio vakarą Pajuodupių kaimo gyventojo vairuojamas automobilis partrenkė į pagrindinį kelią įvažiavusį dviratininką – 35 metų grūšlaukiškį. Eismo įvykio metu sužalotas dviratininkas, kuris dėl patirtų sužalojimų išvežtas į Klaipėdos miesto ligoninę.

Kelių eismo taisyklėse nurodyta, kaip kelyje ir gatvėse privalu elgtis pėstiesiems ir dviratininkams. Pėstieji privalo eiti šaligatviais arba pėsčiųjų takais dešine puse, o ten, kur jų nėra, - kelkraščiu. Jeigu šaligatvio, pėsčiųjų tako, kelkraščio nėra arba jais eiti negalima, leidžiama eiti viena eile važiuojamosios dalies pakraščiu. Kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu einantys pėstieji turi eiti prieš transporto priemonių važiavimo kryptį.

Dviračio ar mopedo vairuotojui leidžiama važiuoti tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu ar mopedu. Dviračio ar mopedo gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas, iš abiejų šonų - oranžiniai atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų. Važiuojant keliu tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui, priekyje turi degti baltos šviesos žibintas.

Važiuoti dviračiu ar mopedu leidžiama tik dviračių takais, o kur jų nėra - tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu pagal eismo kryptį. Kai dviračių tako nėra, o kelkraštis netinkamas, leidžiama važiuoti viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas