Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

(75) 2006-09-29

Pajūry statomas vėjo elektrinių parkas

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Kiauleikiuose jau pastatytos trys vėjo elektrinės. Dar trys statomos Kveciuose. Iš viso bendrovei „Vėjo spektras“ priklausys penkiolikos vėjo elektrinių parkas. Statybos darbais nuo elektrinės pamatų iki jų sumontavimo rūpinasi ilgametę patirtį turintis palangiškis Vladimiras Trutnevis.

Važiuojant jūros link, abipus kelio Kretinga – Palanga išsidėsčiusiuose kaimuose, šį rudenį viena po kitos kyla vėjo elektrinės. Prieš dvejus su puse metų pastatyta pirmoji parodomoji Lietuvoje vėjo elektrinė Vydmantuose jau nebėra vienintelė pajūry. Pryšmančiuose veikia elektrinė, pastatyta už mažeikiškių investuotojų lėšas. Dešinėje kelio pusėje bendrovė „Vėjo spektras“ stato 15-os vėjo elektrinių parką: Kiauleikiuose - 3, Kveciuose ir Rūdaičiuose - po 6. Parkas pradės veikti iki šių Kalėdų.

Pastatyta moderni transformatorinė

Antradienį Kveciuose buvo montuojama trečioji vėjo elektrinė šiame kaime. Tai jau šeštoji „Vėjo spektro“ parko elektrinė.

Trys pirmosios vėjo elektrinės, kurių kiekvienos galingumas yra po 2 tūkst. kilovatų, ir 37 megavoltamperų galios transformatorinė pastotė jau pastatytos Kiauleikių kaime.

Bendras vėjo elektrinių parko galingumas sieks 30 tūkst. kilovatų. Penkiolika šiuo metu moderniausių pasaulyje vėjo elektrinių per metus turėtų pagaminti apie 85 milijonus kilovatvalandžių elektros energijos, - maždaug tiek, kiek jos per metus sunaudoja visas Kretingos rajonas. Vėjo elektrinių pagaminama energija bus tiekiama į bendrą Lietuvos energetikos sistemos tinklą.


Kodėl yra bobų, o ne moterų ar vyrų vasara?

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Gatvės interviu

Stasys:

- Man šalta ir dabar, nes aš sergu. Moterys gal visuomet yra karštesnės už vyrus, joms labiau vasaros ir reikia. Paprasta vasara yra visiems, o šita – švelni kaip aksomas. Ji primena prisirpusios moters kūną. Tik kodėl ją vadina bobų vasara – nežinau. Vaikystėj skaitydavau knygas, kuriose šis šiltas periodas vadinamas ne bobų, o indėnų vasara.

Petras Lengvinas:

- Šiemet dar nebuvo tikros bobų vasaros. Ji būna po pirmųjų šalnų, kai draikosi voratinkliai. Jūra dar būna šilta. Moterėlės eina maudytis. Brenda į vandenį kaip kokios undinės. Nebėra tokios masės žmonių. Jaunesnieji vandeny gaudo vieni kitus, o vyresnieji tik pasižiūrėti begali. O moterys būna tokios banguotos kaip pati jūra.

Julius Songaila:

- Moterys iš po vasaros būna gražesnės: įdegusios, pailsėjusios. Aš galvoju, kai prasideda vasara rudenį, gatvėje labiau matomas moters grožis. Aha, bet kodėl bobų vasara vadinama? Gal todėl, kad toks „palikimas“ atėjęs iš senovės. Juk žemaičiai vyrai moters vardo neištardavo. Vis sakydavo: boba atnešk tą, atnešk aną.

Laima Pociūtė:

- Tikrai nežinau. Niekad apie tai nė negalvojau. Hm, pavadinimas visai žaismingas ir nieko užgaulaus čia nematau.


Rajono gyventojams tiekiamas vanduo su padidėjusiu fluoro kiekiu. Todėl odontologai dantis plauti rekomenduoja su pasta, kurioje yra nedidelis fluoro kiekis.


Kelių eismo taisyklės griežtėja

  • Genė DRUNGILIENĖ
  • Aktualijos

Šią savaitę Ministrų kabinetas pritarė Kelių eismo taisyklių pakeitimams, kurie, kaip tikimasi, eismą turėtų daryti saugesnį.

„Nė vienas šių pakeitimų nėra blogas“, - pastebi rajono Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio viršininkas Vidmantas Viskontas.

Įsigaliojus Kelių eismo taisyklių pakeitimams, vairuotojai ištisus metus privalės važiuoti su įjungtomis žibintų šviesomis. Ministrų kabinetas šiam pakeitimui pritarė atsižvelgdamas į tyrimų rezultatus, kurie rodo, kad įjungtos transporto priemonių šviesos 5 – 10 proc. padeda sumažinti žuvusiųjų skaičių keliuose.

Kadangi Lietuvos keliuose, ypač miestų gatvėse padaugėjo mopedų, seniai buvo kalbama apie tai, kad turi būti sugriežtinti reikalavimai, kurių privalu laikytis šių transporto priemonių vairuotojams. Pasak V.Viskonto, mūsų rajonas nėra išskirtinis. Ir pareigūnai, ir eismo įvykių dalyviai turėdavo problemų sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, nes mopedų vairuotojams nebuvo privalomas draudimas, kokį turi kitų transporto priemonių vairuotojai. Nuo 2007 m. sausio 1 d. mopedų vairuotojai privalės turėti ne tik vairuotojo pažymėjimą, bet ir transporto priemonės registravimo ir valstybinės techninės apžiūros bei draudimo dokumentus.

Žvyrkeliuose iki šiol buvo leidžiama važiuoti 90 km/h greičiu. Įsigaliojus KET pakeitimams, šiais keliais bus galima važiuoti ne didesniu kaip 70 km/h greičiu. Tačiau žvyrkeliuose, V.Viskonto pastebėjimu, ir 70 km/h greitis gali būti per didelis. Žvyrkeliuose yra ne tik duobių. Važiuojant žvyruota kelio danga automobilis nėra toks stabilus dėl prasto ratų sukibimo su žvyruota danga.

Lengviesiems automobiliams greitkeliuose, koks yra kelio A1 ruožas Vilnius – Kaunas, nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 1 d. bus galima važiuoti ne didesniu kaip 110 km/h greičiu, o nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 1 d. – ne didesniu kaip 100 km/h greičiu.

Nuo ateinančių metų sausio 1 d. kiekvienas motorinės transporto priemonės naudotojas privalės turėti liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prisisegęs prie drabužių atšvaitą. Šiuos atributus – liemenę arba atšvaitą – turės dėvėti vairuotojas, tamsiu paros metu priverstinai sustojęs ir išlipęs kelyje.

Prieš porą metų Šiaulių – Palangos kelyje įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus. Vyriškis tamsiu paros metu stovėjo prie automobilio, kai jį kliudė ir mirtinai sužalojo pro šalį važiavęs automobilis. Tokios nelaimės, V.Viskonto nuomone, būtų išvengta, jeigu vyriškis būtų turėjęs netrukus privalomomis tapsiančias liemenes arba atšvaitus.

Specialistai sako, kad didelio avaringumo bei mirčių eismo įvykiuose Lietuvos keliuose priežastys yra: greičio viršijimas, vairavimas esant neblaiviam bei saugos diržų nenaudojimas. Daug eismo įvykių Lietuvoje sukelia jauni, turintys mažą vairavimo stažą vairuotojai arba asmenys, neturintys teisės vairuoti.

Šiuo metu Lietuvoje, turinčioje apie 3,5 mln. gyventojų, priskaičiuojama daugiau negu 1,5 mln. transporto priemonių.

Vyriausybė patvirtino Valstybinę saugaus eismo automobilių keliais 2005 – 2010 m. programą, kurios tikslas – iki 2010 m. perpus, lyginant su 2004 m., sumažinti žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičių.


Šauktinių mažėja kasmet

  • Genė DRUNGILIENĖ
  • Aktualijos

Per pastaruosius trejus metus šauktinių į Lietuvos kariuomenę skaičius sumažėjo. Ne dėl to, kad mažiau gimtų vaikinų – kariuomenė, pasak Kretingos rajono savivaldybės administracijos vyriausiojo karo prievolės specialisto ir Savivaldybės karo prievolininkų atrankos komisijos pirmininko Antano Tamošausko, profesionalėja, todėl karių reikia mažiau.


Rajono meras gyrė komitetų darbą

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Savivaldybėje

Vakar rajono Tarybos nariai daugiau kaip 20 sprendimų priėmė neužtrukę nė valandos. Rajono meras Valerijonas Kubilius tuo nė kiek nesistebėjo. Atvirkščiai, - jis pagyrė rajono Tarybos komitetus, jog šie ypač gerai padirbėję per komitetų posėdžius.


Mieli „”Kuprinės“ skaitytojai, nuo šio numerio kaskart ketiname lankytis vis kitoje rajono mokykloje ir kalbėtis jums bei jūsų mokytojams ir tėvams aktualiomis temomis. Šįsyk „”Kuprinė“ keliavo Marijono Daujoto vidurinės mokyklos link. Matydami per pertrauką į netoli mokyklos esančią parduotuvę pasipylusius moksleivius, jų klausėme:

Deivydas Petkus:

- Man tėvai duoda kasdien po keturis litus. Per ilgąją pertrauką užtenka laiko nueiti iki parduotuvės. Perku įvairiai, kaip kada: kartais tik ledų porciją, kartais – beliašą, o kartais – bandelę. Parduotuvėj bandelės keliasdešimčia centų brangesnės negu valgykloje. Bet užtat - skanesnės ir didesnės.

Vitalija Pazdrazdytė:

- Aš su draugėmis dažniausiai einu į parduotuvę. Greitomis nusiperkame ko nors užkąsti. Dažniausiai – bandelę ir ko nors atsigerti. Čia yra geresnis pasirinkimas, negu mokyklos valgykloje: bandelės ir šviežesnės, ir skanesnės, ir pigesnės. Kartais nusiperkame ir beliašą. Parduotuvėje - bent jau mažesnė tikimybė nusipirkti su plauku. Man priešpiečiams tėvai duoda po 2-3 litus.

Aurimas Grauslys:

- Mes dažniausiai einame visa kompanija į parduotuvę: perkame kas ką. Juk ir šokoladas yra kaloringas. Man tėvai kas rytą duoda įvairiai: 2-4 Lt vieniems priešpiečiams. Man gauti pinigų visai savaitei būtų patogiau, bet jie sako: viską išleisi, o kitą dieną liksi nevalgęs. Tėvai pasitiki manimi, bet, matyt, jiems taip ramiau.

Egidijus Viskontas:

- Valgykloje valgyti labai brangu. Ir porcijos – mažos. Kad pavalgytum normaliai, reikia kokių 5-7 Lt. Karbonadas kainuoja 3 Lt, neaiškios kilmės gėrimas – 0,50 Lt, o sultys – net 1 Lt. Geriau atėjai į parduotuvę ir nusipirkai visą paką sulčių. Į parduotuvę nelakstau tik žiemą, kai šalta. Nei tėvai, nei mokytojai dėl to nepyksta. Parduotuvei – „navaras“, o valgyklos darbuotojai tegul išmoksta verstis.

Ieva Skipariūtė:

- Tėvai paprastai duoda penkis litus dienai. Už tuos pinigus turiu „mikriuku“ iš mokyklos sugrįžti namo į Pryšmančius. Kelionė kainuoja 1,80 Lt. Į mokyklą atveža mama. Už likusius pinigus užkandu. Ne kažkas teišeina. Kartais mokyklos valgykloj suvalgau blynelių porciją. Bet šiemet valgykloj viskas brangiau. Dėl to dažniausiai bėgu į parduotuvę.

Jolita Narmontaitė:

- Nėra net minčių atsinešti priešpiečiams sumuštinių. Mokykloj išjuoktų. Bet ir pačiai juokinga atrodo: eini koridorium, o rankoj – sumuštinis. Nebent kokį obuolį gali išsitraukti.Tėvai man kasdien duoda po penkis litus. Vieną dieną daugiau išleidžiu, nusiperku dar ir ledų, kitą – mažiau. Savaitei ar mėnesiui pinigų tėvai neduoda. Bijo, kad neišleisčiau išsyk ar nepradėčiau taupyti.


Salantiškės Žydrūnė, Gintarė, Greta, Agnė, Eglė, Viktorija, Laura ir Erika per įvairius renginius drąsiai lipa ant scenos ir šoka savo sukurtus šokius. Tai – šokių grupė “Toxic cats”. Stebint merginų pasirodymą, sunku patikėti, kad jos neturi vadovo. Ir šokių kompozicija, ir muzika, ir apranga merginos pasirūpina pačios.


„Kas pakliūva čia, į Pakutuvėnus, tas čia ir „pasilieka“ visam laikui“, - pasibaigus Andriaus Mamontovo ir jo grupės labdaros koncertui Pakutuvėnų angare, gausiai susirinkusiai miniai klausytojų kalbėjo bendruomenės klebonas, brolis Gediminas Numgaudis. Tuo pat metu jis pakvietė visus koncerto dalyvius giesme atsidėkojant palaiminti pirmąkart angare koncertavusius muzikantus.


Ar liesas žmogus - laimingesnis

  • Aldona KAREČKAITĖ
  • Kuprinė

Daugiau negu 26 proc. paauglių merginų laikosi dietų, o 46 proc. dvylikamečių mergaičių nori numesti svorio. Dietos laikymasis tapo įprastu dalyku paauglėms merginoms, neturinčioms antsvorio.


Šiemet tradicinė metinė Lietuvos studentų sąjungos (LSS) asamblėja buvo kitokia. Susirinkę daugiau negu 200 studentų, akademinės visuomenės narių ne tik dalijosi patirtimi ir svarstė, kaip pagerinti studijų sąlygas, bet ir atšventė Lietuvos studentų sąjungos penkiolikos metų gimtadienį.

Kretingiškis Gintautas Maksvytis pasidalino įspūdžiais apie mokslo metus, kuriuos jis praleido mokydamasis Belgijos sostinėje Briuselyje. Dabar jis toliau tęsia studijas Lietuvos krikščioniškojo fondo aukštojoje mokykloje, kur mokosi verslo administracijos.

G.Maksvytis studijuoti į Briuselio ekonomikos aukštąją mokyklą EMSAL vyko pagal studentų mainų programą ERAZMUS.


Vilniuje įvykusiame Europos Lotynų Amerikos sportinių šokių ansamblių čempionate debiutavo ir buvę kretingiškiai, sportinių šokių trenerio Alfonso Mačėno auklėtiniai. Ieva Galdikaitė, Monika Gembickaitė ir Aurimas Andrijauskas, sportinių šokių mokęsi Kretingos sportinių šokių studijoje “Ritmas”, šiame čempionate debiutavo kartu su antrąja Klaipėdos universiteto sportinių šokių kolektyvo “Žuvėdra” komanda, kurią treniruoja Lietuvos Respublikos nusipelnę treneriai Skaistė ir Romaldas Idzelevičiai.

Anot A.Mačėno, jo buvusių auklėtinių debiutas kartu su “Žuvėdra” buvęs sėkmingas – antroji “Žuvėdros” komanda, finale aplenkusi stiprias Lenkijos ir Rusijos komandas, užėmė IV vietą. Gi pirmoji “Žuvėdros” komanda užėmė I vietą ir pelnė aukso medalius.

A.Mačėnas “Pajūrio naujienoms” sakė, jog palaikyti kretingiškių šokėjų važiavo didelė – apie 60 žmonių – delegacija iš Kretingos. “Renginys buvo labai įspūdingas. Visi iš tiesų labai jaudinomės – o kaip gi seksis mūsiškiams. Juk tai – jų pirmasis startas, šokant su ansambliu, komandoje, - sakė A.Mačėnas. – Po sėkmingo debiuto šokėjai nesiilsės – jie kartu su “Žuvėdra” rengsis Pasaulio ansamblių čempionatui”.

Europos Lotynų Amerikos sportinių šokių ansamblių čempionate šoko 14 komandų iš Vokietijos, Rusijos, Olandijos, Baltarusijos, Ukrainos, Lenkijos, Čekijos, Austrijos, tad kova dėl medalių buvusi sunki.

Klaipėdos universiteto sportinių šokių kolektyvas “Žuvėdra” Europos čempionato auksą iškovojo jau šeštą kartą. “Žuvėdra”, kaip sportinių šokių ansamblis, pradėjo formuotis 1965-1967 metais, kai pramoginiai šokiai Lietuvoje dar nebuvo paplitę ir populiarūs.

Pirmąjį kartą “Žuvėdra” pasaulio čempionato varžybose pasirodė beveik prieš porą dešimtmečių, t.y. 1989 metais. Tuomet “Žuvėdra”buvo užėmusi VII vietą.


Užaugo “kvolduoti” pomidorai

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Gamta
Kretingiškė Bronė Jonikienė pačius didžiausius ir gražiausius “kvolduotų” pomidorų vaisius pasiliko sėklai.

Kretingiškė Bronė Jonikienė džiaugiasi savo užaugintais “kvolduotais” pomidorais. Kokia šių pomidorų veislė, moteris nežinanti. Tiesiog pavasarį gavusi porą daigų iš savo kaimynės Angelės Pazdrazdienės ir juos užauginusi. Pomidorai mezgė dideles kekes – po aštuonis pomidorus ant vienos. “Tačiau pamačiusi, jog pomidorai auga vis didyn, neleidau visiems augti ir po kelis nugnybiau, o stambius vaisius parėmiau”, - apie “kvolduotų” pomidorų augimo ypatumus kalbėjo B. Jonikienė.

“Kvolduotų” pomidorų vaisiai – išties stambūs. Pavyzdžiui, vienas jų svėrė apie pusę kilogramo, kiti – po 200-300 gramų. Anot B.Jonikienės, “kvolduoti” pomidorai – miltingi, tad ypač tinka sumuštiniams, įvairioms salotoms gaminti. Tačiau iš tokių pomidorų sulčių nepagaminsi.

B.Jonikienė pačius stambiausius ir gražiausius vaisius pasiliko sėklai. Pavasarį iš jų augins daigus ir neš parduoti į turgų. Pomidorų daigus moteris augina jau nebe pirmus metus. Perka patikrintų pomidorų sėklas, kad žmogaus, perkančio daigus, neapgautų.

“Kvolduoti” pomidorai turi mažai sėklų, todėl dauginti šiuos pomidorus gana sunku. “Kvolduoti” pomidorai – ne tik skanūs valgyti. Pomidorų mėgėjus ir augintojus jie džiugina būtent neįprasta savo forma.


Rytoj pas Žudgalio kaimo gyventoją Bronislavą Skersienę sugužės penki jos vaikai, septyni anūkai ir penki proanūkiai. Svečių senolės namuose bus ne šiaip sau, ne bet kokia proga: šeima susirinks atšvęsti Bronislavos Skersienės šimtmečio.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas