Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Apklausa

Ar laikas buvo keisti Lietuvos krašto apsaugos ministrą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(58) 2006-07-28

Nors betoninių luitų užtvaros dar nebuvo atsiradusios, o kelią buvo pažadėta uždaryti tik 20 val., trečiadienio dieną kelyje Kretinga-Palanga jau stovėjo eismą draudžiantys ženklai.

Savaitgalį 7-ą kartą pajūryje įvyksiančios „Horn Grand Prix 1003 km“ lenktynės Vydmantų gyventojams ir šiais metais neleis visiškai atsikvėpti. Viešu laišku į Kretingos merą dėl lenktynių sukeliamų problemų kreipęsi vydmantiškiai pagalbos sulaukė tik iš dalies. Trečiadienį, uždarius eismą, į Palangą per Vilimiškę norintys patekti žmonės įsitikino, jog sutvarkyta tik viena kelio pusė.

Kasmet rūpesčių vydmantiškiams sukelianti šventė ir šiemet nebuvo labai laukiama. Dėl uždaryto eismo ir prastų aplinkinių kelių nepatogumų patiria visi: ir nuosavų mašinų vairuotojai, ir dviratininkai, ir viešuoju transportu besinaudojantys žmonės. Pasak vydmantiškių, susidaro įspūdis, jog šis renginys skirtas besiilsintiems, laikinai pajūryje atostogaujantiems žmonėms, o vietiniai gyventojai paliekami nuošalyje.

Kasdien į Palangą dirbti važinėjantys vydmantiškiai Albinas ir Laimonas Bacevičiai teigė, jog norint rengti tokio lygio varžybas, pirmiausia turėtų būti sudarytos tinkamos sąlygos patekti į kurortą. Kaip parodė praktika, aplinkinis kelias, vedantis per Vilimiškę, geriausiu atveju nugreideriuojamas vos vieną kartą, tačiau tai nieko nereiškia, nes mašinų srautas šventės dienomis pastebimai išauga.


Ko reikia, kad žmogus būtų laimingas?

  • Aldona KAREČKAITĖ
  • Gatvės interviu

Žymantė:

- Laimė – neapsakomas dalykas. Pats turi pajusti, ar esi laimingas žmogus. Kai toks esi – žodžiai nereikalingi. Aš manau, kad laimė – tai meilė, šeima, draugai. Aš jaučiuosi laiminga. Mano amžiuje labai svarbu sutarti su tėvais. Laimė – būti sveikam ir nesirgti.

Irena Rekašienė:

- Man – sveikatos. Jauniems žmonėms, manau, reikia darbo, pinigų. Nors laimė - ne piniguose. Svarbūs ir santykiai šeimoje. Jei šeimoje vyrauja tarpusavio supratingumas, santaika – irgi laimė. Svarbu, kad vaikams gerai sektųsi. Juk dėl vaikų gyvename.

Olga Dilkienė:

- Žiūrint, kokio amžiaus esi. Jei esi jaunas – labiau reikia pinigų. Vyresnio amžiaus žmogui – sveikatos. Kai esi vidutinio amžiaus – rūpi vaikai, norisi, kad jie nekeltų rūpesčių. Svajoji, kad jie užaugę būtų laimingi. Kad būtum laimingas, būtinas ir sutarimas šeimoje.

Pranas Kripas:

- Kad būtum laimingas, reikia darbo, pinigų. Pats ūkininkauju. Labai svarbu ir sveikata. Be pinigų dar gali būti laimingas, bet be sveikatos, manau, laimingas nebūsi. Kad būtum laimingas, reikia ir santarvės šeimoje.


Prie vaikų ugdymo įstaigos „Pasaka“ esančios pėsčiųjų perėjos pagaliau įrengti saugos kalneliai, vadinamieji „gulintys policininkai“. Šie priverstiniai greičio ribotuvai buvo įrengti praėjus beveik metams nuo eismo įvykio, kurio metu pėsčiųjų perėjoje buvo sunkiai sužalota dešimtmetė, tos pačios ugdymo įstaigos auklėtinė.

Rajono taryba iš Kelių fondo lėšų skyrė 60 tūkst. Lt rajone įrengti kelio ženklus, perėjas, padaryti gatvių pavadinimų lenteles. Darbus atlieka konkursą laimėjusi bendrovė „Zona optima“.

Praėjusių metų rugpjūčio 22 d. pėsčiųjų perėjoje prie „Pasakos“ buvo partrenkta ir sunkiai sužalota dešimtmetė. Mergaitę partrenkė neblaivus vairuotojas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui vairuotojas aiškino, kad vaiko nepastebėjo.

Vairuotojai, važinėjantys Savanorių gatve, sako, kad žmogų, žengiantį į gatvę, sunku pastebėti. Taip yra dėl to, kad abipus gatvės auga medžiai. Rajono saugaus eismo komisija svarstė galimybę trukdančius medžius iškirsti. Tačiau rajono želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisija pasiūlė išsaugoti želdinius ir kitais būdais užtikrinti pėsčiųjų saugumą, nes iškirsti medžiai darkytų gatvės vaizdą.


Taksi automobiliams – geltoni numeriai

  • Genė DRUNGILIENĖ
  • Aktualijos

Kretingos „Regitros“ grupę jau pasiekė pirmieji geltoni valstybiniai numeriai, kuriais iki kitų metų pradžios turės būti pažymėti visi taksi paslaugas teikiantys automobiliai. Kaip sakė „Regitros“ darbuotojai, geltonaisiais valstybiniais numeriais domėjosi tik viena taksi paslaugas teikianti įmonė, bet jų dar neįsigijo. Taigi iki šiol geltonuosius taksi automobiliams skirtus valstybinius numerius galima pamatyti tik „Regitroje“.

Taksi automobilių valstybinio numerio ženklas yra geltonas, jo užrašą sudaro raidė T ir penki skaitmenys.

Susisiekimo ir Vidaus reikalų ministrų patvirtintame „Lengvųjų automobilių taksi valstybinio numerio ženklų išdavimo tvarkos apraše“ nurodyta, kad taksi valstybinio numerio ženklai išduodami įmonių, teikiančių keleivių vežimo paslaugas lengvaisiais taksi automobiliais ir turinčių galiojančią licenciją vežti keleivius lengvaisiais taksi automobiliais, bei automobiliams, registruotiems įmonės vardu.

Kaip sakė „Regitros“ Kretingos grupės vyresnysis specialistas Regimantas Bartaševičius, geltoni numeriai yra privalomi M1 klasės taksi automobiliams, t.y. transporto priemonėms, turinčioms iki devynių sėdimų vietų – kartu su vairuotojo.

Lengvųjų taksi vežėjai privalo automobilius paženklinti specialiai skirtais ženklais prieš pateikiant automobilius valstybinei techninei apžiūrai, bet ne vėliau kaip iki 2007 m. sausio 1 d.

Jeigu įprasti valstybiniai numeriai kainuoja 40 Lt, tai geltonieji taksi numeriai – 52 Lt.


Vakar rajono politikai sumušė savo pačių rekordą. Rajono tarybos posėdis užtruko tik apie 40 minučių. Per tą laiką buvo priimta keliolika sprendimų ir gimtadienių proga pasveikinti du rajono Tarybos nariai. Iki šiol posėdis būdavo laikomas trumpas, jeigu, prasidėjęs iš ryto, baigdavosi iki pietų. Bet paprastai rajono politikams prireikdavo ir antrosios dienos pusės.

Ketvirtadienį vykusiame Tarybos posėdyje rajono politikai nediskutavo nė vienu klausimu. Dėl aštrių kampų buvo susitarta komitetų posėdžiuose.


Lauros Totilaitės ir Mariaus Stankaus pažintis prasidėjo prieš pusketvirtų metų rašant trumpąsias SMS žinutes. Jie nesitikėjo, kad draugiškas bendravimas telefonu baigsis vedybomis.


Kretingiškė Šarūnė Miklovaitė antrus metus studijuoja ir dirba žemės rojumi vadinamame krašte – Havajuose. Apie egzotiškąją salą ji gali papasakoti daugiau negu nuolat pailsėti čia atvykstantys turistai.


Edgaras, Marius, Darius, Vilius, Andrius, Valentinas ir du Ignai negali atsidžiaugti vos prieš mėnesį pačių sumeistrauta rampa. Ji yra pirmoji Kretingoje ir ketvirtoji – mūsų šalyje.

Naujoji rampa stovi prie septyniolikmečio Igno namų esančioje pievoje. Dabar čia kasdien renkasi šio ekstremalaus sporto mėgėjai.

Savo gyvenimo nebeįsivaizduojantys be važinėjimosi riedlentėmis, vaikinai papasakojo, kad idėja įsirengti rampą sklandė jau seniai. Neturėdami, kur mokytis riedlenčių triukų, jie treniruotėms pasistatydavo dėžių su metalinėmis briaunomis.

Vėliau jaunieji sportininkai, susidėję po 30 Lt, rampą pagal brėžinius iš interneto ėmė statyti patys.

Šešių metrų ilgio, pusantro metro pločio ir 1,10 m. aukščio rampai padaryti vaikinai įsigijo 8 milimetrų pločio faneros lakštų, tvirtinimo detalių. Iš pradžių žadėta statyti dvigubai platesnę rampą, bet jaunuoliams pritrūko pinigų.

Rampą statę Ignas, Marius ir Darius sakė, kad darbo metu išlįsdavo daug defektų, kartais neišlaikydavo konstrukcija. Vaikinai džiaugėsi, kad statant pagelbėjo ir šešiolikmečio Mariaus tėvelis, kuris dirba statybų srityje.

Riedlentėmis galima važiuoti dviem stiliais: gatvės ir rampos. Riedant gatve, riedlentė persukama po kojomis, atliekami triukai ant bortelių, laiptų.

Važiuodamas rampa, riedlentininkas išvysto didesnį greitį , todėl galima atlikti sudėtingesnes figūras ore. Sportininkui tenka įveikti aukščio ir kritimo baimę.

Daugiausiai triukų riedlentėmis moka atlikti Darius ir Ignas. Šis įsibėgėjęs gali peršokti septynias viena prie kitos sustatytas riedlentes.

Pašnekovai sakė riedlenčių sportu susidomėję prieš trejus metus. Iš pradžių jomis mokėsi važiuoti savarankiškai, vėliau bendras pomėgis juos pavertė nebeišskiriamais draugais. Jie turi bendraminčių ir iš kitų Lietuvos miestų.

Vaikinų teigimu, gera riedlentė kainuojanti nuo 500 Lt. Atliekant triukus, skyla lentų galai, subyra guoliai, lūžta ašys. Viena riedlentė susidėvi maždaug per porą mėnesių.

Tėvai palaiko vaikinų pomėgį, tačiau pyksta dėl jų greitai nunešiojamų batų. Avalynę žaloja ant riedlenčių paviršiaus užklijuotas švitrinis popierius, kuris kojoms neleidžia slidinėti. Saugodami batus, išradingi jaunuoliai juos iš išorės ištepa klijais.

Pašnekovai tikino, kad ši sporto šaka jiems niekada nenusibosianti, nes visada yra naujų triukų, kurių mokytis įdomu.

Kretingiškių svajonė – riedlenčių parkas mūsų mieste. Dabar jaunieji riedlentininkai, vadinami anglišku žodžiu skeiteriai, treniruotis važiuoja į Palangą, kur prie Senosios gimnazijos yra įrengta riedlentininkų aikštelė.

Dovilė SIMAITYTĖ


Kretingos meno mokyklos vaikų šokių studija „Ratilėlis“ neseniai grįžo iš tarptautinio folkloro dainų ir šokių festivalo Turkijoje. Ten kolektyvas susipažino su kitų šalių liaudies šokiais bei vakariečiams dar egzotiška turkų kultūra.

Tradicinis festivalis, vykęs nedideliame Aksehir mieste, cetrinėje šalies dalyje, vietos gyventojams yra didelis įvykis.


  • Genė DRUNGILIENĖ
  • Iš policijos suvestinių
KRETINGA.

VILNIAUS g.

Trečiadienio rytą kretingiškis pastebėjo, jog išdaužtas jo automobilio, stovėjusio namo kieme, durelių lango stiklas. Iš automobilio pavogtas automobilio garso leistuvas JVS ir sugadintas prietaisų skydelis.

ROTUŠĖS a.

Trečiadienio popietę Kretingos autobusų parko vairuotojas, vairuodamas autobusą, partrenkė per gatvę ne pėsčiųjų perėjoje ėjusią šilutiškę, kuri dėl galvos smegenų sukrėtimo, nosies kaulų lūžimo, rankų ir kojų nubrozdinimų gydoma ligoninėje. Iš vairuotojo tyrimui paimtas kraujas.

GELEŽINKELIO g.

Trečiadienį, artėjant vidurnakčiui, prie kretingiškės priėjo du nepažįstami vaikinai, kurie ją sumušė ir pagrobė rankinę su 35 Lt, banko mokėjimo kortelė, prekybos centrų kortelėmis. Sulaikyti įtariamieji kretingiškiai: K.K., gim. 1988 m., ir R.S., gim. 1990 m.

KVECIAI.

Trečiadienį automobilių stovėjimo aikštelėje prie kelio Šiauliai – Palanga mažeikiškis, dirbantis UAB „Vlantana“ vairuotoju, iš vilkiko, priklausančio tai pačiai bendrovei, puspriekabės kuro bako pasikėsino pasisavinti jam patikėtą apie 200 l dyzelinio kuro. Įtariamasis sulaikytas.

DARBĖNAI.

Trečiadienį Klaipėdos ligoninės reanimacijos skyriuje mirė darbėniškė, gim. 1926 m. Pirminio tyrimo metu nustatyta, kad moteris savo namuose griuvo ir galva trenkėsi į radiatorių. Mirties priežasčiai nustatyti paskirta teismo medicinos ekspertizė.

BENAIČIAI.

Trečiadienį užregistruotas tarnybinis pranešimas, kad gegužę rajono gyventojas iškoneveikė necenzūriniais žodžiais, apstumdė ir grasino susidoroti su „Lietuvos energijos“ darbuotoju, kuris tuo metu atliko planinę elektros oro linijos apžiūrą.


Ir šiemet sportinės aerobikos klubas, kuriam vadovauja Virginija Valiūnienė, surengė plaukymo pamokas. Dvi savaites 46 vaikai ir paaugliai nuo 8 iki 13 metų amžiaus mokėsi sportinių plaukymo būdų. Tokios pamokos rengiamos jau penktą vasarą.

Lankiusieji plaukymo pamokas jas tradiciškai užbaigė plaukymo varžybomis.

Šių metų varžybų nugalėtojais tapo Erikas Strazdas, Gabrielė Jackevičiūtė, Karolina Pauliūtė, Laurynas Lazdauskas, Lukas Garbonis, Gintarė Mačiūtė, Dovydas Keršys, Toma Kašinskaitė.

Tradiciškai plaukymo pamokų dalyviams buvo surengta kelionė prie Platelių ežero.

“P.n.” informacija


Nugalėjo debiutantai

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sportas

Pasibaigė rajono paplūdimio tinklinio pirmenybės amžiaus grupėje iki 35 metų. Pirmenybių nugalėtojais tapo “Vydmantų” sporto klubo atstovai – broliai Kazys ir Rokas Mačiulskiai. Jų komanda – pirmenybių debiutantė.


Į redakciją kreipėsi J.Vileišio gatvės gyventojos Adelė ir Barbora Butkuvienės, kurios skundėsi, kad gatvės remontininkai į vandentiekio šulinius pribėrė žemių ir akmens skaldros . Dėl to gyventojai negali naudotis vonia, tualetu, nes vanduo su nešvarumais kyla į viršų.

A.Butkuvienė šią problemą išsakė vienam gatvę remontuojančiam darbininkui. Kadangi šis į moters prašymą nereagavo, ji kreipėsi į bendrovę „Kretingos vandenys“. Atvykę šios bendrovės darbuotojai apžiūrėjo beveik pilnus bendro miesto vandentiekio šulinius ir atsakė, kad šią problemą turėtų išspręsti kelią remontuojanti bendrovė „Kauno keliai“.

B.Butkuvienė pernai rudenį už prisijungimą prie bendros miesto vandentiekio sistemos „Kretingos vandenims“ sumokėjo daugiau negu 3 tūkst. Lt. Sunkiasvorės remontininkų mašinos sulaužė šulinių dangčius, sulankstė kai kuriuos plastmasinius vamzdžius. „Tiek pinigų sumokėjom, o negalim naudotis“, –išsakė nuoskaudą moteris.

Bendrovės „Kauno keliai“ darbų vadovas Virginijus Buzas paaiškino, kad žemė ir akmenys į šulinius patenka ne tik dėl darbininkų kaltės, bet ir dėl to, kad gatvės gyventojai, nepaisydami draudimo, važinėja mašinomis, vaikai žaisdami mėto akmenis.

Jis teigė, kad darbininkai jau ir taip išvalė gatvės pradžioje esantį šulinį, kuris grasino avarija. Kiti žeme ir akmenimis užversti šuliniai yra valomi pagal situaciją.

V.Buzas nežinojo, kad J.Vileišio gatvėje dar esama bendro miesto vandentiekio šulinių, pilnų nuotėkų. Jie netrukus buvo išvalyti, kai darbų vykdytojas apie tai pranešė bendrovei „Kretingos vandenys“.

Sulaužytus šulinių dangčius ir vamzdžius V.Buzas pažadėjo pakeisti.

Jis paaiškino, kad J.Vileišio gatvėje visada yra du darbų vadovai, todėl žmonėms, turintiems nusiskundimų, reikia iš karto kreiptis į juos.

Kaip paaiškino Kretingos rajono savivaldybės Statybos – urbanistikos skyriaus vyresnioji specialistė Albina Lubienė, žmonės, kurie dėl remontuojamų kelių turi kokių nors problemų, gali kreiptis į jų skyrių. Projekto vadovas A.Puidokas šiuo metu atostogauja.

Remontuojamų kelių darbus kontroliuoja bendrovė „Kelvista“. Šios bendrovės techninės priežiūros vadovas Evaldas Liutikas sakė, kad gatvės tvarkymo darbai apžiūrimi mažiausiai du kartus per savaitę. Po kiekvieno darbų etapo bendrovė „Kauno keliai“ pasikviečia bendrovės „Kelvista“ atstovus, kad jie įvertintų tai, kas nuveikta.

Dovilė SIMAITYTĖ


Kretingos evangelikų liuteronų parapijoje apsilankė svečiai iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Christopher Lang, David McVicker, Ellen Tollesson ir Catie Steinmetz po sekmadieninių pamaldų pagiedojo angliškų sakralinių giesmių, prie vaišių stalo pasidalino savo tikėjimo patirtimi.

Amerikiečiai buvo apsistoję kretingiškių šeimose.

„Siekiame stiprinti bendravimą tarp įvairių šalių evangelikų liuteronų parapijų, stiprinti jaunų žmonių tikėjimą“,– savo mintimis dalinosi svečiai.

Į Lietuvą iš Arizonos valstijos Finikso miesto iš viso atvyko dvidešimt žmonių, kurie pasiskirstę grupėmis, apsilankė įvairiose mūsų šalies evangelikų liuteronų parapijose. Į Kretingą atvykusi grupė jau svečiavosi Marijampolėje, Šilutėje, Klaipėdoje ir Kaune.

Amerikiečiai Lietuvoje lankėsi pirmą kartą. Juos sužavėjo mūsų šalies nuoširdūs žmonės ir dvasiškai stiprios šeimos. Pašnekovai džiaugėsi, kad čia yra senų evangelikų liuteronų bažnyčių, kurių architektūra sustiprina įkvėpimą giedant.

Svečiai iš Arizonos dalyvaus 25-ąjį kartą vyksiančioje evangelizacinėje stovykloje Būtingėje, kurią organizuoja Evangelikų liuteronų jaunimo centras.

Neseniai Arizonos evangelikų liuteronų parapijose su dviem klaipėdiškiais apsilankė ir kretingiškė Gerda Tėvelytė. Jai paliko įspūdį jaunimo susitikimas, kuriame dalyvavo 2,5 tūkst. amerikiečių ir 150 žmonių, atvykusių iš įvairių šalių.

Dovilė SIMAITYTĖ


Į redakciją parapijiečių vardu kreipėsi Stanislava Valaitienė ir Pranciška Juškaitienė. Moterys susirūpino Jurgio Ambroziejaus Pabrėžos kapu.

„Gaila žiūrėti: perskilusi siena, ant kurios yra šv.Marijos paveikslas, sutrešusi medžio šaka krisdama nulaužė angelo sparną. Ar nebūtų galima to sutvarkyti? Žmonės šią šventą vietą labai mėgsta, čia įvyksta stebuklų, išsipildo maldavimai“, – savo mintimis dalinosi pašnekovės.

Moterys pasiūlė kapo koplyčioje įrengti ir apšvietimą.

Prieš dvejus metus Jurgio Pabrėžos kapui restauruoti buvo skirta 23 tūkst. Lt. Darbus atliko Klaipėdos bendrovė „Pajūrio restauratorius“.

Paminklosaugininkas Algirdas Mulvinskas teigė, kad po restauracijos kai kur atsilupo dažai. Apie tai jis informavo „Pajūrio restauratoriaus“ vadovą. Šios bendrovės direktorius Aldas Kliukas sakė, kad jiems minėti trūkumai yra įprastas dalykas. „Žmonės gali būti ramūs. Po restauracijos yra penkerių metų garantija. Visą tą laiką mes prižiūrime pačių restauruotus pastatus“, – tikino bendrovės „Pajūrio restauratorius“ direktorius, šią savaitę pats apžiūrėjęs J.Pabrėžos kapą.

A.Kliukas teigė, kad įskilusi siena pagal galimybes yra sutvirtinta. Bendrovės „Pajūrio restauratorius“ darbininkai negali atnaujinti šv.Marijos paveikslo, nes tam neturi šios restauracijos rūšies licencijos.

Pasak, A.Mulvinsko, šv.Marijos paveikslui restauruoti lėšų rajono Savivaldybė nėra numačiusi. Mūsų rajone nėra ir tokius darbus galinčių atlikti specialistų.

Jurgio Pabrėžos kapas yra respublikinės reikšmės istorijos paminklas. Todėl pagelbėti galėtų Kultūros paveldo departamentas, į kurį žmonės, norintys, kad šv.Marijos atvaizdas būtų atnaujintas, raštu turėtų kreiptis iki rugsėjo 1-os dienos.

Jurgio Pabrėžos kapą užgožę medžiai artimiausiu metu bus nugenėti Kretingos miesto seniūnijos ir „Kretingos komunalininko“ rūpesčiu.

Kretingos šviesuolis, kunigas, pranciškonas, gydytojas, botanikas ir pirmasis Lietuvos floros tyrinėtojas Jurgis Ambroziejus Pabrėža Kretingos senosiose kapinėse ilsisi nuo 1849 metų.

Dovilė SIMAITYTĖ


“Manau, kad savo metus pragyvenau tikslingai”

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Mūsų žmonės

Šiomis dienomis Kretingos miškų urėdas Antanas Baranauskas švenčia savo 70-ies metų jubiliejų. Gyvenimą paskyręs miškams, šiandien jubiliatas sako: “Manau, jog savo metus pragyvenau tikslingai. Miškininko profesija man visada patiko. Patinka ir dabar”.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas