Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Apklausa

Ar laikas buvo keisti Lietuvos krašto apsaugos ministrą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(55) 2006-07-18

Lazdininkuose archeologai atkasinėja unikalią krosnį

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Kretingos muziejaus istorikas archeologas Julius Kanarskas sakė, jog muziejininkai Lazdininkų vietove susidomėjo prieš pusantro dešimtmečio, kuomet vienas šio kaimo gyventojų išartame lauke surado vertingų radinių

Jau antrą savaitę Lazdininkuose, Milašių sodyboje, Kretingos muziejaus istorikų ir Vilniaus universiteto archeologijos specialybės studentų grupė, vadovaujama docento Algimanto Merkevičiaus, vykdo kasinėjimus: 40 kv.m plote jie tyrinėja II-III amžiaus kuršių kapinyną, o po juo – iki Kristaus gimimo egzistavusią gyvenvietę. Čia aptikta Europos istorijos mastu unikali plūkto molio krosnis.

„Atkasus krosnį, bus išaiškinta dar viena „balta dėmė“ Europos istorijoje, o muziejaus fondai pasipildys vertinga medžiaga“, - tvirtino 30 metų Kretingos muziejuje istoriku – archeologu dirbantis ir 15 metų Lazdininkų gyvenvietę tyrinėjantis Donatas Butkus. Ši krosnis suteiks vertingų žinių apie kuršių bendruomenės šioje vietovėje gyvenseną romėniškuoju periodu.

„Manoma, kad Lazdininkai buvo vietovė, saugojusi prekybos kelio dalį. Prekybos kelias galėjo driektis nuo Baltijos jūros iki pat Romos imperijos, mat kapavietėse buvo surasta ir Romos imperijos monetų. Aplink vyravo pelkės, ir čia, ant ledynmečio suformuotų kalvų, gyveno ne žemdirbiai, o kariai. Apie tai byloja per ankstesnius Lazdininkų gyvenvietės kasinėjimus kapinynuose atrasti daiktai: kario ir žirgo aprangos detalės, kovos kirviai, ietigaliai, lenkti dalgiai, kuriais keliaujant žirgams buvo pjaunama žolė.


Praėjusį savaitgalį Kretingos rajono mokyklų abiturientams buvo įteikti 12 metų įvertinimai – atestatai. Savarankiško gyvenimo kelią pradėję jaunuoliai iškilmingo akto metu ir išleistuvėse savo išvaizda priminė aukštuomenės damas ir ponaičius


Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė gavo Prancūzijos muziejų asociacijos prezidentės Francine Mariani-Ducray laišką, kuriame reiškiama padėka muziejui, aktyviai dalyvavusiam ICOM (tarptautinė muziejų taryba) organizuotame renginyje „Muziejų naktis“. Laiške rašoma :“Jūsų aktyvaus ir nuoširdaus dalyvavimo paskelbtoje akcijoje dėka, „Muziejų naktis „susilaukė didelio atgarsio ne tik Prancūzijoje, bet ir visose Europos šalyse.Su džiaugsmu pranešu Jums, kad trečiasis „Muziejų nakties“ renginys įvyks 2007 metais gegužės 19 d., ir, tikiuosi , kad mūsų užsimezgusi partnerystė sėkmingai tęsis ir plėtosis. Su nuoširdžiausiais linkėjimais F.Mariani-Ducray.“

Renginys „Muziejų naktis“šiais metais Kretingos muziejuje buvo organizuotas pirmą kartą Tarptautinės muziejų dienos proga ir sulaukė gausaus kretingiškių būrio.

“P.n.” informacija


  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Iš policijos suvestinių
KRETINGA

ROTUŠĖS a.

Rotušės a.esančioje dauboje prie kretingiškio priėjo nepažįstamas vaikinas ir kumščiu sudavė į veidą. Po to pribėgo dar keli nepažįstami vaikinai. Pargriovę kretingiškį ant žemės, jį sumušė. Po to nukentėjusysis pastebėjo, kad ant rankos nebėra laikrodžio BREITLING. Padaryta žala – 2 tūkst. Lt.

KELIAS KRETINGA-GARGŽDAI.

Šio kelio septintajame kilometre Kauno rajono gyventojas, vairuodamas automobilį AUDI 8, nepasirinko saugaus greičio, jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. Šio eismo įvykio metu sužalotas automobilio keleivis, taip pat kaunietis, kuris gydomas Kretingos ligoninės traumatologijos skyriuje. Tiriama, ar vairuotojas įvykio metu buvo blaivus.

SLUČKŲ kaimas.

Netoli nuo savo namų, maždaug už 50 metrų esančioje kūdroje surastas žmogaus, gimusio 1958 m., lavonas be išorinių smurto žymių.


Kretingiškiai Rimantas Skiparius ir Juozas Pelionis pasiekė savo tikslą – jie iš Kopenhagos (Danija) per Vokietiją ir Lenkiją dviračiais sėkmingai grįžo į Kretingą. Vyrai per devynias dienas įveikė daugiau negu 1 tūkst. 600 km.


Prie koplyčios įsiamžino (iš kairės) koplyčios rėmelius drožęs Vincas Kundrotas, Mikoliškių bažnyčios zakristijonas Vincas Butkus, kapų prižiūrėtoja Emilija Tarvydienė, kunigas Egidijus Kumža, Žalgirio seniūnas Povilas Šližius, parapijos talkininkas Pranciškus Brauklys, kanauninkas Jonas Paulauskas ir bažnyčios ūkvedys Aleksandras Skuodas.

Kunigas Egidijus Kumša Mikoliškių kapinėse pašventino antrąją koplyčią.

Įrengti koplyčią nupjautame sename ąžuole prieš dvejus metus sugalvojo kapų prižiūrėtoja Emilija Tarvydienė ir kanauninkas Jonas Paulauskas.

Senas medis per audras grasino nulūžti, todėl jis nupjautas. Vietiniai sakė, kad Mikoliškių dar nebuvo, o ąžuolas jau stovėjęs.

Beveik dvidešimt metų Mikoliškių bažnyčią aptarnaujantis kanauninkas J.Paulauskas papasakojo, kad tokį medį sukapoti malkoms buvę gaila. Jam patiko Jokūbave iš dviejų nupjautų medžių padaryti kryžiai, o iš trečio – koplyčia. J.Paulauskas pasitaręs su dešimt metų kapus prižiūrinčia E.Tarvydiene, šią idėją įgyvendino Mikoliškiuose.

Ąžuolo kamienas buvo išskaptuotas, į jį įdėta Kristaus statulėlė. Nupjauto medžio viršų dengia stogas. Šiuos darbus atliko darbininkai, kurie remontavo Mikoliškių bažnyčios varpinę. Prie koplyčios planuojama įrengti laiptus.

E.Tarvydienė supylė aplink koplyčią akmenis, uždegė žvakių, Rūta Brauklienė padovanojo gėlių.

J.Paulausko manymu, ši koplyčia labai puošia daugiau negu 100 metų turinčias kapines. Be to, ji primins medį sodinusius žmones.

Kanauninkas papasakojo, kad rengiamasi leisti knygą apie Mikoliškius. Turbūt joje bus aprašyta ir ši koplyčia.

Mikoliškių gyventojai ir svečiai dalyvavo šventinėse pamaldose, po jų klausėsi Kretingos rajono Kultūros centro Budrių filialo moterų ansamblio, kuriam vadovauja Regina Liaudinskienė. Mikoliškių gyventojus pasveikino Žalgirio seniūnijos seniūnas Povilas Šližius.

Dovilė SIMAITYTĖ


Žurnalistė Rebekka Bahr (antra iš kairės) buvo nustebinta lietuvių geranoriškumu. Kūrybinei grupei talkino ir kretingiškė Rūta Šulskienė (kairėje).

Vienos populiariausių Vokietijos televizijų – WDR – kūrybinė grupė dvi dienas praleido Kretingoje. Čia nufilmuotą medžiagą jie panaudos dviejų laidų cikle apie Baltijos šalis. Laida, kuri supažindins su šių šalių žmonių gyvenimu, lankytinomis vietomis, istoriniais faktais, bus parodyta Šiaurės ir Vakarų Vokietijos žiūrovams.

Kaip papasakojo žurnalistė Rebekka Bahr, nors iš neseniai į Europos Sąjungą įstojusių naujų narių Lietuva, Latvija ir Estija vystosi greičiausiai, apie jas Vokietijoje žinoma labai mažai. Kalbant apie mūsų šalį, kiek daugiau informacijos yra tik apie Vilnių.

Kūrybinė grupė, kurią sudarė žurnalistai Wolf-Michael Eimier ir Rebekka Bahr, operatorius Hans Tanz ir garso operetorius Rainer Hochmuth, į Lietuvą atplaukė jachta. Filmo juostoje jie įamžino Nidą, Kuršių neriją, Klaipėdą, Salantus ir Kretingą. Šie miestai pasirinkti todėl, kad yra pajūryje, be to juos sieja bendra istorija su Vokietija. Pašnekovai tvirtino, kad dėl istorinių įvykių vokiečiams sunku įsisąmoninti, kad šis pajūrio ruožas priklauso Lietuvai, o ne Rusijai ar kokiai kitai šaliai.

Svečiai iš Vokietijos domėjosi projektu, pagal kurį Kretingoje bus statomas diakonijos centras. Projekto vadovas ir evangelikų liuteronų parapijos draugijos „Sandora“ pirmininkas Arūnas Šulskis sakė, kad šiame centre įsikurs trys organizacijos: Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios jaunimo centras, evangeliškosios muzikos sandrauga ir draugija „Sandora“.

Kretingoje nufilmuota evangelikų liuteronų bažnyčia. Apie gyvenimą mūsų mieste papasakojo kretingiškiai Laima Saulėnaitė, Evalda Enzinaitė, Rūta Tolytė, Arūnas Tolis, kūrybinė grupė apsilankė Rūtos ir Arūno Šulskių šeimoje.

Pirmąkart Lietuvoje besilankanti laidos kūrybinė grupė stebėjosi dideliais pokyčiais, atsiradusiais per nepriklausomybės laikotarpį. Tačiau pridūrė, kad matyti lėšų trūkumas, kuris neleidžia dar labiau pagerinti žmonių gyvenimo sąlygų.

Pašnekovams buvo sunku pasakyti, kas mūsų šalyje paliko didžiausią įspūdį. Jiems buvo keista, kad kurortini pajūrio miestas Nida yra labai ramus. Prie tos pačios Baltijos jūros esančiuose jų paplūdimiuose visada pilna žmonių ir triukšmo.

Kitas svečiams neįprastas dalykas tai, kad Lietuvoje dominuoja didelės Romos katalikų bažnyčios, o evangelikų liuteronų yra mažesnės. Vokietijoje yra atvirkščiai.

Rebekka Bahr džiaugėsi, kad lietuviai su kūrybine grupe bendravo labai draugiškai. Ji spėjo, kad mūsų tautiečiai neišpaikinti kamerų dėmesio – filmuojant Vokietijoje į televizijos darbuotojus būtų pasižiūrėta „kreivai“. Svečius sužavėjo žmonių natūralus elgesys, gražios moterys.

Dovilė SIMAITYTĖ


Praėjusio penktadienio vakarą apdegė Vydmantų gyvenvietėje esančių medienos džiovyklų apšiltinimas bei traktoriaus priekaba. Anot gaisrininkų, gaisras kilo dėl neatsargaus elgesio su ugnimi.

Gaisrą gesino dvi gaisrinės mašinos.

“P.n.” informacija


Kolekcionuoja pamestus automobilių ratų gaubtus

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės

Penkiasdešimt septynerių Kretingos rajono Darbėnų miestelio gyventojas Romas Barasa savo sodybą Juzumų gatvėje pavertė savotišku muziejumi: ūkinio ir gyvenamojo namo sienas jis tarsi „apvilko šarvais“ – ant jų sukabino per 200 įvairių markių automobilių ratų gaubtų.


Šeštadienį Baubliuose buvo pagerbti iškiliausi šio kaimo gyventojai. Laimėtojus išsirinko patys baubliškiai.


Jaunieji įpiltiškiai mokysis fotografuoti

  • Aldona KAREČKAITĖ
  • Seniūnijose

Vakar Senojoje Įpiltyje atidaryta kūrybinė pažintinė vaikų ir jaunimo stovykla “Pažabok Įpilties vėją”. Stovykla surengta pagal bendruomenės ir koncerno “Achemos grupė” valdomos bendrovės “Achemos Hidrostotys” projektą.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas