Pajūrio naujienos
Help
2020 Liepa
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną18°C debesuotumas 24 %
Naktį15°C debesuotumas 12 %
Komentarų topas

(1465) 2020-06-23

Šalia turgavietės nėra numatyta viešųjų vietų prekybai, tad ir leidimų prekiauti niekas neturi.

Turgaus dienomis į Kretingos turgavietę apsipirkti traukiantys žmonės toli gražu ne pirmi metai piktinasi: kodėl vieni prekeiviai dorai laikosi visų taisyklių ir savo prekes siūlo turgaus teritorijoje, o kiti su visokiomis gėrybėmis – nuo apatinio trikotažo iki greitai gendančių maisto produktų – nutupia šaligatvius taip, kad pėstieji priversti eiti važiuojamąja Laisvės gatvės dalimi. Kas gi atsakingas už šią akis badančią netvarką?

Kodėl neišvaiko „nelegalų?“

Jau ne pirmą kartą į „Pajūrio naujienas“ skambinantys skaitytojai ir iš pačios Kretingos, ir iš aplinkinių miestelių bei kaimų piktokai teiraujasi: kada gi pagaliau bus padaryta tvarka ir Kretingos turgaus prieigose nebeliks nelegalių prekiautojų?

Vienus besiteiraujančius piktina tai, kad į tvarkingą turgavietę neinantys ir, žinoma, jokių mokesčių nemokantys prekiautojai negražiai konkuruoja su tais, kurie mokesčius moka. Kiti sako nesuprantantys: kur žiūri Maisto ir veterinarijos tarnyba, kodėl nenubaudžia tų, kurie tiesiai nuo šaligatvio prekiauja sūriais, grietine, kitais maisto produktais, kuriuos tiesiog būtina laikyti šaldytuve?

Treti ne tik piktinasi, kad Kretingoje klesti nelegali prekyba, bet ir skundžiasi, kad turgaus dienomis praeiti Laisvės g. šaligatviais neįmanoma: juos savo prekėmis ir improvizuotais prekystaliais užplėtę „nelegalai“, prekiaujantys ir iš mašinų, žmonėms gi tenka eiti važiuojamąja gatvės dalimi, o tai esą pavojinga. Štai viena Kęstučio g. gyvenanti kretingiškė čia dukart nukentėjo: pralekiančių automobilių užkliudyta moteris krito ir ne tik skaudžiai susitrenkė, bet net susilaužė nosį.

Išvaikyti neturi teisės

UAB „Kretingos turgus“ direktorius Nerijus Tertelis „Pajūrio naujienoms“ pripažino, kad problema įsisenėjusi. Tačiau ne turgaus administracijos valioje ją išspręsti, mat „nelegalai“ įsikuria už turgavietės teritorijos.

„Mūsų teritorija baigiasi su turgaus kepyklėlės aikštele. Toliau esantis šaligatvis – beje, ant jo stovintis žuvies kioskelis taip pat su turgumi nieko bendro neturi, – priklauso ne mums, už jo plytinti teritorija, kurioje irgi vyksta prekyba, yra privati, ir, kas ten vyksta, nelabai galiu komentuoti“, – trumpai situaciją apibūdino direktorius.

Pasak jo, esama kelių problemos aspektų: pirma, jokių priemonių ne savoj teritorijoj turgaus šeimininkai imtis negali. Nebent – prevenciškai perspėti prekeivius, kad be leidimų prekiauti viešose vietose, kuriuos išduoda Kretingos miesto seniūnija, beje, turgavietės prieigose nenumačiusi tokių vietų, negalima.

„Viena vertus, mums gal ir nelabai trukdytų, jeigu viena kita močiutė čia prekiautų. Bet kai žmonės pradeda skųstis, kad nei pravažiuoti, nei praeiti neįmanoma – tai jau netvarka. Juolab kad „nelegalai“ po savęs krūvas šiukšlių palieka. Kitas aspektas – prekiaujantieji maisto produktais neturi jokių Maisto ir veterinarijos tarnybos išduodamų privalomų leidimų. Beje, pas mus, turgavietėje, maisto produktų, pavyzdžiui, pieno kokybė dažnai tikrinama net mums nežinant: yra paimami mėginiai, siunčiami į laboratoriją, kurioje tiriami ir vertinami, tad mes už kokybę atsakome. O kas atsakingi už nuo šaligatvių prekiaujančiųjų produktų kokybę?“ – retoriškai teiravosi R. Tertelis.

Viena, ką tikrai gali daryti ir daro turgaus administracija – perduoda informaciją apie „nelegalus“ policijos pareigūnams.

„Pareigūnai pravažiuoja, prekeivius išvaiko. Bet, matyt, nepakankamai dažnai tai daro. Pernai pareigūnams talkino šauliai, ir, atrodė, kad situacija buvo pagerėjusi. Šiemet kol kas nusiskundimų dar nebuvome sulaukę – gal ir dėl karantino mažiau prekiaujančiųjų buvo, bet, matyt, vėl teks kreiptis pagalbos“, – svarstė Kretingos turgaus direktorius, pridūręs, kad per ilgą laiką susiformavusį įprotį prekiauti „nuo šaligatvio“ išgyvendinti yra išties sunku.


Archeologo Jurgio Sadausko vadovaujama komanda dabar tyrinėja banko ir bažnyčios prieigas, kur aptiko 400 m. senumo radinių.

Vykdant Vilniaus gatvės renovaciją, pirma statybininkų gatvę tyrinėja archeologai: mažosios bendrijos „Praeities tyrimų institutas“ specialistai tyrimus pradėję nuo Kretingos dvaro, dabar pasiekė bažnyčios teritoriją. Būtent trikampyje ties taktiliniu žemėlapiu archeologai aptikto vertingiausią sluoksnį su XVII–XVIII a., kai kūrėsi miestas, buitinės keramikos likučiais.

Žvalgomiesiems tyrimams vadovaujantis mažosios bendrijos „Praeities tyrimų institutas“ archeologas Jurgis Sadauskas pasakojo, kad Kretingos muziejaus teritorijoje jie iškasę 31 šurfą – stačiakampes 2 kv. m ploto, nuo 1 iki 3 m gylio duobes, tačiau nieko ypatingo neaptikę – vien XIX–XX a. grindinio iš paprastų lauko riedulių.

Po to nuo turbo žiedo tyrinėjimai pajudėjo Vilniaus gatve bažnyčios link. Čia archeologai iškasė dviejų pavienių žmonių kaulus – šlaunikaulį ir stuburo slankstelį. J. Sadausko tikinimu, tai nebuvo kapavietės, manoma, kad kaulai patekę, vežant žemes ir lyginant daubą ties Pastauninku.

„Dabar labiau koncentruojamės tyrinėti ties bažnyčia: be senojo miesto keramikos radinių, ties banku aptikome stiklo šukių, tačiau šios – jau iš vėlesnio periodo“, – kalbėjo archeologas.

Darbai po truputį slenka Rotušės aikštės link, tačiau J. Sadauskas, beje, kilęs iš Kašučių kaimo, sakė nesitikįs jos prieigose aptikti kažką ypatingo. „Kasinėsime tik palei aikštę, – ten, kur renovuojama gatvė. Nemažai šios zonos jau ištyrinėta, kai prieš kelis dešimtmečius klojo vandentiekio ir kanalizacijos tinklus, pravedė šilumines trasas. Tuomet buvo iškastos net iki 6 m gylio duobės“, – kalbėjo tyrinėtojas.


Praėjusią savaitę įvykusiame Kretingos rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje buvo nutarta rekomenduoti Kretingos rajono seniūnijose šią vasarą neorganizuoti renginių su didelėmis scenomis ir žymiais atlikėjais, kurie pritrauktų mases žmonių, o rengti šventes tik vietos bendruomenei, kurioje gyvena mažiau negu 500 gyventojų. Taip pat rekomenduojama seniūnijoms organizuoti vietinio lygio sporto varžybas, vengiant didelių susibūrimų.

„Svarbu, kad renginiai atitiktų vietos bendruomenės poreikius, bet nevestų į linksmybes, susibūrimus ir būtų užtikrinti valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo sprendimu nustatyti asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kiti būtini visuomenės sveikatai reikalavimai“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė.

Seniūnijų seniūnai, kurių teritorijose bus organizuojamos šventės atvirose erdvėse, yra įpareigoti užtikrinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro-valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 15 d. sprendimo „Dėl kultūros, pramogų ir kitų renginių organizavimo būtinų sąlygų“ reikalavimų laikymąsi.

Rekomenduojama šią vasarą renginių vietose prekiauti tik fasuotais maisto produktais. Prekyba lengvaisiais gėrimais nebus griežtinama.

„P. n.“ informacija


Tvarko liaudies meistrų skulptūras

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Aktualijos

Bendrovės „Kretingos komunalininkas“ darbuotojai praėjusią savaitę plušėjo Pastauninko parke – jie plovė, valė ir impregnavo Kretingos tautodailininkų sukurtas medžio skulptūras. Savo „arkliukais“ – tilteliu per Pastauninką – susirūpino ir jų autorius meistras Raimundas Puškorius. Jis, beje, ėmėsi atkurti ir dvi poilsio zonas – suolus su koplytstulpiais – renovuojamoje Vilniaus gatvėje.

Kretingos miesto seniūnės Gintarės Liobikienės žodžiais, komunalininkai nuo skulptūrų nugremžė kerpes, nuplovė, sutvarkė kai kurias lūžusias detales ir impregnavo skulptūras. Šios, kretingiškių tautodailininkų prieš kelis dešimtmečius sukurtos, skulptūros Pastauninko parke kenčia ir nuo laiko, ir nuo chuliganų.

„Norėtųsi, kad parkas pasipuoštų ir naujomis skulptūromis, tačiau šiemet tam neturime lėšų. Rajono biudžeto lėšos, įprastai skiriamos sporto ir kultūros reikmėms, šiemet buvo perskirstytos ir mobilizuotos Covid-19 pandemijai suvaldyti. Kitąmet bandysime sukviesti tautodailininkų plenerą, – senokai puoselėjame šį sumanymą“, – kalbėjo G. Liobikienė.

Šiemet seniūnija numatė lėšas skirti tam, kad atsilygintų drožėjui R. Puškoriui už Vilniaus gatvės tautodailės paveldo sutvarkymą. „Iš pagarbos jau iškeliavusiam kolegai Steponui Žiubriui esu pasiryžęs sutvarkyti poilsiavietę su stogeliu, puoštą 8 skulptūromis kitapus bažnyčios. S. Žiubrys gyveno netoliese, jis sukūrė visą šią kompoziciją. Galvoju, kaip atrodys – renovuos gatvę, o suolai, koplytstulpis ties lurdu taip pat sutrūniję. Ėmiausi atkurti ir juos. Ten, arčiau Šv. Antano namelio, suolus išdrožė Feliksas Lukauskas, o koplytstulpį sukūrė taip pat jau šviesaus atminimo meistras Pranas Zapalis“, – kalbėjo R. Puškorius, neslėpdamas, kad išardytos detalės ne tik sutrūnijusios, jos dar nukentėjo, kol buvo atgabentos į jo dirbtuves.

Drožėjas sakė susitikęs su Vilniaus gatvės renovacijos vadovais, kalbėjosi ir prašė, kad praneštų, koks bus gatvės ir šaligatvių dangos aukštis, – jam reikia žinoti, kokiame lygyje įrengti suolus ir skulptūras.

Tautodailininkas neslėpė, šiemet taip pat dar norįs sutvarkyti ir F. Lukausko kankiniams atminti skirtą skulptūrą ties Pranciškonų gimnazijos tvenkiniu, prie senųjų miesto kapinių.

„Rūpi man ir „arkliukai“: rimtai juos perdariau prieš kelerius metus, bet medis nėra ilgalaikis, iškrito gabalai. Turės neturės seniūnija pinigų, norėčiau sutvarkyti ir juos. Galvoju, kad mes, kretingiškiai, turėtume būti patriotiški – saugoti paveldą, o kartu ir netrukdyti tiems, kas dirba kitus miesto gražinimo darbus“, – samprotavo sporto entuziastas, rajono politikas, kryždirbys tautodailininkas R. Puškorius.


Bendrasis planas rajono politikams neparūpo

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Aktualijos
Kretingos rajono Bendrojo plano sprendinius projekto vadovas Evaldas Ramanauskas pristatė beveik tuščiai bibliotekos salei.

Ketvirtadienį Kretingos rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje tarybos nariams surengė pakoreguotų miesto ir rajono Bendrojo plano sprendinių pristatymą, tačiau, neskaičiuojant mero ir vicemero, atvyko tik vienintelis Juozas Mažeika.

Žvelgė optimistiškai

„Paskui, kai pateiksim svarstyti tarybai, vėl sakys: nežinom, nematėm, nesusipažinom...“ – kad beveik nėra kam klausytis, apgailestavo vyriausioji architektė Reda Kasnauskė.

Korekcijos sprendiniuose atliekamos atsižvelgiant į pasikeitusią teritorijų planavimo įstatyminę bazę ir naujus reikalavimus, taip pat į rekomendacijas dėl plėtros teritorijų, miesto kompaktinimo, darnios plėtros, tausojant ir žemės ūkio paskirties teritorijas. Rajono Savivaldybė yra nusistačiusi kryptį – orientuotis į konkrečius turizmo paslaugų objektus, juos remti, skatinti, plėtoti viešąją rekreacinę infrastruktūrą.

Nepaisant negausios publikos, tarp kurios dar ir keli Savivaldybės specialistai bei administracijos direktorė Jolanta Girdvainė, apie bendrovės „Elberta“ kartu su Kauno technologijų universiteto nuveiktus darbus koreguojant pasenusio 2008 m. plano sprendinius, papasakojo, į klausimus atsakė projekto vadovas architektūros mokslų daktaras Evaldas Ramanauskas.

Rengiant koncepciją, sakė, buvo išanalizuota ir įvertinta esama situacija: nuo 2007-ųjų rajonas neteko daugiau negu 8 tūkst. gyventojų, ir dabar gyvena 37 tūkst. Nors gyventojų skaičius mažėja, infrastruktūros poreikis didėja, o visa tai kainuoja.

„Eurostato“ duomenimis, gyventojų skaičius Kretingos rajone ir toliau mažės, bet mes pasirinkome optimistinę prognozę, planuojam ne susitraukimą, o plėtrą, juolab kad parko zonos, rekreaciniai rajono centrai yra arti pajūrio zonos, žmonės noriai investuoja, statosi namus. Manom, kad po 10 metų Kretingos rajone galėtų gyventi apie 40 tūkstančių gyventojų“, – kalbėjo E. Ramanauskas.


Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija pasidalino žinia, kad šios mokymo įstaigos ,,Žemaičių kalbos klubas“ išleido dar vieną mokinių kūrybos almanachą „Žemaitėjės žemė monėm augėn“.

Almanache, be Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos gimnazistų, išspausdinti praėjusių metų tradicinio regioninio konkurso „Koram žemaitėškā“ dalyvių iš Kartenos mokyklos-daugiafunkcinio centro, Simono Daukanto progimnazijos, Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos, Pranciškonų gimnazijos, Plungės Senamiesčio mokyklos, Plungės „Saulės“ gimnazijos kūrybiniai darbai: eilėraščiai, novelės, pasakojimai, vaizdeliai.

Mokinių kūrybos almanachą sudariusi „Žemaičių kalbos klubo“ vadovė lietuvių kalbos mokytoja Jadvyga Miežetienė pasidžiaugė, kad kiekvienais metais atsiranda mokinių, kuriems yra svarbios protėvių šaknys, gimtosios tarmės autentiškumas ir gyvybingumas. Almanachas iliustruotas meninės fotografijos būrelio narių ir jo vadovės Janinos Šidlauskienės nuotraukomis.

„P. n.“ informacija


Vasaros stovyklos – išganymas dirbantiems tėvams. Artėjant mokinių atostogoms, daugelio šeimų rūpestis, kaip ir su kuo jų atžalos leis laisvą laiką. Bazės, kurioje būtų galima organizuoti stacionarias higienos normas bei kitus reglamentuojančius teisės aktus atitinkančias stovyklas, rajone nėra, tačiau gera žinia ta, kad Savivaldybės biudžeto lėšų, skiriamų vaikų vasaros poilsiui, suma kasmet auga, tėvams už stovyklas mokėti nereikia.

Lėšų skiriama daugiau

Palyginimui: 2016 m. vaikų vasaros poilsiui organizuoti buvo skirta 2 tūkst. 300 Eur, 2017 m. – 5 tūkst. Eur; 2018 m. – 6 tūkst. 930 Eur; 2019 m. – 8 tūkst. 500 Eur. Šiemet 12 tūkst. 674 Eur paskirstyta 12-ai vaikų vasaros poilsio programų konkurse dalyvavusių ugdymo įstaigų: Baublių, Grūšlaukės, Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokykloms-daugiafunkciams centrams, Marijono Daujoto ir Simono Daukanto progimnazijoms, Salantų meno mokyklai, Kretingos mokyklai-darželiui „Žibutė“, Marijos Tiškevičiūtės mokyklai, Motiejaus Valančiaus pagrindinei mokyklai, Kretingos sporto mokyklai, Darbėnų ir Salantų gimnazijoms.

Programų konkursas buvo skelbiamas Švietimo skyriaus internetinėje svetainėje nuo vasario 25-os iki kovo 31-os dienos. Vertinant atsižvelgta į turinio aktualumą, atitikimą Savivaldybės iškeltiems prioritetams, ar numatyti aktyvūs, nauji, netradiciniai vaikų ugdymo metodai ir formos, skatinantys vaikų kūrybą bei saviraišką, sudarantys galimybes atskleisti vaiko gabumus, gebėjimus. Pirmenybė teikiama tęstinėms programoms, kurias įgyvendinant ankstesniais metais nebuvo nustatyta pažeidimų, ir jas noriai rinkosi vaikai, taip pat – skatinančioms vaikų kūrybiškumą bei iniciatyvą, aktyvia veikla užimančioms daugiau vaikų, įtraukiant socialiai remtinus bei vykdančius paskirtas vaiko minimalios priežiūros priemones, turinčioms kitų finansavimo šaltinių ir kt.

Kaip sakė Švietimo skyriaus specialistė Jolanta Jurgutienė, Kretingos rajono mokyklos organizuoja tik dienines stovyklas. Maitinimu rūpinasi patys dalyviai, nemokamai maistą gauna tik socialiai remiami vaikai.


Iš policijos suvestinių

  • Iš policijos suvestinių

KRETINGOS r.

SKAUDALIŲ k.

Birželio 21 d. apie 14.30 val. gautas pranešimas, kad tą pačią dieną, atliekant remonto darbus, namuose rasti šoviniai ir ginklo dalis. Iš įvykio vietos paimti 486 šoviniai bei dviejų šautuvų dalys. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 253 str. 1 d.

PALANGOJE

PLUKIŲ g. Birželio 21 d. apie 7.20 val. pastebėta, kad iš įmonės automobilio „Audi“ pavogti priekiniai žibintai, kapotas ir priekinės durelės. Žala tikslinama. Pradėtas vagystės tyrimas.

KELYJE A11 Šiauliai–Palanga birželio 19 d. apie 19.50 val. sustabdytas automobilis „Toyota Avensis“, kurį vairavo 1959 m. gimęs vyras. Vairuotojui nustatytas 2,38 prom. neblaivumas.

KOPŲ g. tą pačią dieną apie 22.30 val. nežinomas vyras sumušė 2003 m. gimusį jaunuolį. Apie sumuštą sūnų policijai pranešė jo mama. Pradėtas nesunkaus sveikatos sutrikdymo tyrimas.

Parengė Audronė GRIEŽIENĖ


Kretingos „Minijos“ legionierius Antonas Solovjovas (kairėje) už mūsų rajono komandą žaidžia trečią sezoną.

Lietuvos futbolo federacijos (LFF) I lygos pirmenybėse rungtyniaujanti Kretingos „Minija“ išvykoje, Kaune, 0:3 pralaimėjo Kauno „Hegelmann Litauen“ komandai. Po šios nesėkmės Valdo Trakio treniruojama „Minija“, sužaidusi trejas rungtynes, turnyrinėje lentelėje tarp 14 komandų užima X poziciją.

Rungtynės, kaip jas komentavo komandos administratorius Martynas Viluckas, prasidėjo varžovams turint teritorinę persvarą, kas, įpusėjus I kėliniui, virto pirmuoju rungtynių įvarčiu į mūsiškių vartus – įvarčio autorius Rimvydas Lipnevičius. Ir įmušę įvartį kauniečiai kontroliavo kamuolį, sukūrė keletą pavojingų momentų prie „Minijos“ vartų, tačiau lemiamose atakose gelbėjo vartininko ir gynėjų pastangos.

Nors per pertrauką Kretingos „Minijos“ vyriausiasis treneris V. Trakys atliko 4 keitimus, II kėlinį aikštėje vaizdas iš esmės nepasikeitė: kauniečiai ir toliau kontroliavo kamuolį, rezgė pavojingas atakas prie „Minijos“ vartų, ir viena jų 60-ą min. baigėsi Ugniaus Lekečinsko įvarčiu. „Tuo mūsų bėdos nesibaigė: pasinaudoję ir tuo, kad aikštėje mūsų liko mažuma – dėl traumos žaisti nebegalėjo Kazimieras Mažionis, o keitimų limitas buvo išnaudotas, po kelių minučių varžovų futbolininkas Klaudijus Upstas pelnė dar vieną – trečiąjį rungtynių įvartį, o finalinis teisėjo švilpukas tik patvirtino pelnytą varžovų pergalę 3:0“, – konstatavo M. Viluckas. Komentuodamas „Minijos“ žaidimą Kaune, komandos vyriausiasis treneris V. Trakys neslėpė: „Varžovai nugalėjo pelnytai, o mums nepavyko įgyvendinti rungtynių plano. Teko daryti keletą keitimų, o kai aikštę dėl traumos paliko Kazimieras Mažionis, rungtynės, galima sakyti, baigėsi. Labiausiai neramina, kad praleidome taip vadinamuosius pigius įvarčius. Gaila, kad komanda tam tikrais momentais pritrūko kovingumo, dvikovų ir noro nenusileisti varžovams.“

Kretingos „Minija“: Ernestas Brezgys (vartininkas), Tomas Gvazdinskas, Deividas Šiuša, Ainis Vilavičius, Lukas Jakumas, Antonas Solovjovas, Neilas Urba, Valdas Jašmontas, Jusufas Traore, Sibusiso Magwaza, Ernestas Andriušis. Po keitimo: Kazimieras Mažionis, Dominykas Jakočiūnas, Gabrielius Bezerra, Gvidas Juška, Laurynas Bauža.

„P. n.“ informacija


Ikonų triptike – pirmieji pranciškonų šventieji

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
Per karantiną užgimė Boriso Jokubauskio ikonų triptikas, vaizduojantis pirmuosius pranciškonų šventuosius.

Klaipėdietis 62-jų dailininkas Borisas Jokubauskis per karantiną sakraliojo meno gerbėjus nustebino unikaliu kūriniu – žmogaus ūgio ikonų triptiku, vaizduojančiu šventuosius Pranciškų ir Antaną bei Maroko kankinius. Šį triptiką broliai pranciškonai virtualiai jau pristatė visuomenei. Juo bus papuošta dabar įrengiama koplyčia Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyne Klaipėdoje.

Šventieji susiję tarpusavyje

Pasak ikonų tapytojo, pirmieji pranciškonų kankiniai yra vadinami Maroko kankiniais: gavę šv. ordino įkūrėjo Pranciškaus palaiminimą, jie iškeliavo į musulmonų kraštus skelbti Evangeliją. Jų pavyzdys misionieriškai veiklai vėliau įkvėpė ir Antaną Paduvietį. Liudyti Dievo žodį į musulmonų žemes buvo iškeliavęs ir pats šv. Pranciškus, bet jam Dievo buvo parengtas kitoks planas.

„Taigi jie visi tarpusavyje yra susiję savo gyvenimais, veikla ir pašaukimu. Verždamiesi į krikščionims pavojingas zonas, per kankinystę jie siekė šventumo. Paaukoję save dėl Evangelijos, savo žemiškuoju gyvenimu, įtikėję amžinuoju, jie nugalėjo mirtį“, – triptiko siužetą, jo idėją apibūdino B. Jokubauskis.

Menininkas sakė, kad idėja pavaizduoti pirmuosius pranciškonų kankinius gimė Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno gvardijonui Benediktui Jurčiui, o jis ją realizavęs. Mintį brandinęs metus laiko, o nutapęs per karantiną. Didžiosios ikonos, vaizduojančios Maroko kankinius, matmenys 145x165 cm, o dviejų mažesnių – po 65x155 cm. Kadangi tokio neįprasto dydžio ikonoms reikėjo erdvės, jų užbaigti savo dirbtuvėse jis neturėjęs galimybių. Todėl ir dirbęs vienuolyne, kurio aplinka, tyla ir ramybė leido susikaupti ir įkvėpė dvasiškai.

„Man šis darbas – artumo su šiais šventaisiais atradimas. Anksčiau niekuomet nesigilinau į jų biografijas. Šie kankiniai savo ryžtu, atsidavimu, nuolankumu nušvietė mano gyvenimą. Bažnyčios šiandien tuštėja, telefonai – pilni informacijos ir paveikslėlių, o aš radau savo gyvenimo prasmę – daryti tai, kam, manau, esu pašauktas“, – atviravo B. Jokubauskis.


Iš Akmenos pakrančių iškirsti menkaverčiai krūmai, ardę užtvankos mūrą.

Bendrovės „Kretingos komunalininkas“ darbuotojai praėjusią savaitę pjovė krūmus ir senus medžius iš Akmenos pakrančių Birutės gatvėje, ties miesto užtvanka. Taip pat nuo sąnašų ir šiukšlių buvo nuvalytas ir užtvankos mūras.

„Pakrantėje suvešėję krūmai, nulinkę ir į upės vagą susimetę peraugę medžiai savo šaknimis griauna betoninį užtvarą. Teko juos išgenėti ir išvalyti upės vagą“, – apie darbus pasakojo Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė.

Jos žodžiais, per karščius nuslūgo upės vanduo, todėl tinkamas metas nuvalyti ir užtvankos mūrą. Ant jo viršaus buvo užakėjęs sluoksnis visokių sąnašų, o ir įvairių šiukšlių. Vyrai specialia technika plovė ir nugramdė betoninį krioklio užtvarą.

„P. n.“ informacija


Informaciniuose stenduose-kolonose pateikiami nauji Palangos ir Šventosios žemėlapiai bei dešimt lankytinų vietų.

Šią vasarą į Palangą ir Šventąją atvykstančius keliauninkus pasitinka Lietuvos pajūryje nuo seno pamėgta mėlyna spalva šviečiančios ir čia austoms juostoms būdingu ornamentu puoštos informacinės rodyklės ir stendai, lietuvių ir anglų kalbomis skelbiantys: „Sveiki atvykę į kuršių kraštą!“ Šis naujas turistams skirtos informacinės sistemos projektas, įgyvendintas iš Europos Sąjungos lėšų, apima septynias Klaipėdos regiono savivaldybes.

Bendras 7 savivaldybių projektas

Projektui, kuris Palangos savivaldybės teritorijoje įgyvendintas pasitinkant 2020-ųjų vasarą, pradėta rengtis prieš kelerius metus. Palangos miesto savivaldybės administracijos Ekonominės plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Inga Juozapaitienė „Pajūrio naujienoms“ sakė, kad projekto finansavimo ir administravimo sutartis pasirašyta 2018 m. vasario 9 d. Bendra projekto, kuriame dalyvauja Klaipėdos, Palangos ir Neringos miestų bei Klaipėdos, Skuodo, Šilutės ir Kretingos rajonų savivaldybės, vertė – 654 tūkst. 127,88 Eur. Iš šios sumos Palangos savivaldybei atiteko 32,5 tūkst. eurų.

„Viešuosius pirkimus pagal visų savivaldybių įgaliojimą atliko Klaipėdos miesto savivaldybė. Kiekvienai savivaldybei teko skirtingi tiekėjai. Palangos miesto savivaldybės administracija pasirašė sutartį su UAB „Klaipėdos dizaino centras“. Visos suplanuotos ženklinimo priemonės Palangoje ir Šventojoje jau pastatytos“, – informavo I. Juozapaitienė.

Nuorodos ir žemėlapiai

Palangoje ir Šventojoje, tose vietose, pro kurias praeina didžiausi turistų srautai, pastatyta 15 stovų, ant kurių iš viso pakabintos 53 krypties rodyklės. Užrašai lietuvių kalba skelbia, kokį atstumą teks įveikti norinčiam pamatyti vieną ar kitą objektą. Šešiose kurorto vietose – centrinėje miesto aikštėje, Jūratės ir Kastyčio skvere, prie miesto sporto arenos, prie Vytauto ir S. Dariaus ir S. Girėno gatvių sankirtos prieš centrinį įėjimą į Birutės parką, prie Vytauto ir Jūratės g. sankirtos šalia muzikinio fontano ir netoli Vytauto ir Vanagupės gatvių sankirtos šalia Palangos reabilitacijos ligoninės – pastatyti stendai su Palangos žemėlapiais. Juose lietuvių ir anglų kalbomis surašyti 17 lankytinų miesto objektų: Naglio kalnas, Žydų kapinės, Jūros tiltas ir J. Basanavičiaus gatvė, Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia ir apžvalgos aikštelė, Palangos evangelikų liuteronų bažnyčia, Iveros Dievo Motinos Ikonos bažnyčia, Senoji autobusų stotis, Birutės parkas, Gintaro muziejus, grafų Tiškevičių alėja ir Palangos kurhauzas, Antano Mončio namai-muziejus, Tremtinių muziejus, Jono Šliūpo memorialinė sodyba, Vasaros skaitykla, Kurorto muziejus, Skulptūrų parkas ir Pasakų parkas. Dviračių taku iš Palangos važiuojant Šventosios link, prieš įvažiuojant į šį kurortinį miestelį, Ošupio take, aikštelėje prie upelio, stovi stendas su Šventosios žemėlapiu ir nurodytais septyniais lankytinais objektais: Beždžionių tiltas, Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės bažnyčia, Šventosios švyturys, skulptūrų parkas „Akmens amžius‘“, skulptūra „Žvejo dukros“, Žemaičių alka bei skulptūra „Baltijos aušra“. 

Palangoje, prie Vytauto ir J. Basanavičiaus g. sankirtos, prieš Kurhauzą, ir Šventojoje, Kopų g. pradžioje, prie buvusio kultūros centro „Eldija“, pastatyti du informaciniai stendai-kolonos. Trijose stendų-kolonų informacinėse lentose – detalūs Palangos ir Šventosios žemėlapiai bei pateikiami nuotraukomis iliustruotų 10 vietų, kurias rekomenduojama aplankyti, aprašymai.


Garaže įsiplieskusį gaisrą pavyko užgesinti po maždaug poros valandų.

Minijos gatvėje Kretingoje degė garažas.

Bendrajame pagalbos centre pranešimas gautas vėlų penktadienio vakarą. Į įvykio vietą buvo išsiųstos Kretingos ir Palangos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos. Gesinimo darbai truko apie porą valandų.

Prie gyvenamojo namo prijungto garažo vidus išdegė, o namą pavyko apsaugoti, tačiau ugnis apgadino už kelių metrų esantį kitą gyvenamąjį namą.

Nukentėjo garažo savininkas – apdegė ranką ir buvo išvežtas į ligoninę.

„P. n.“ informacija


Avarija įvyko dėl vairuotojo neapdairumo.

Šeštadienį įdienojus Kretingos mieste eismo nelaimė įvyko lengvajam automobiliui sukant iš Melioratorių į Savanorių g. ir nepraleidus tiesiai važiavusios mašinos.

Iš viso susiplakė 4-ios transporto priemonės. Į įvykio vietą sulėkus visoms gelbėjimo tarnyboms, paaiškėjo, kad politraumą patyrė tik vieno automobilių nepilnametė keleivė. Ji buvo nugabenta į ligoninę ištirti.

Kretingos r. policijos komisariato viršininko Arūno Pužausko teigimu, ši avarija niekuo neišsiskirianti iš daugelio, visi 4 vairuotojai, tarp jų kaltininkas, buvo blaivūs, pilnamečiai ir turėjo reikalingus dokumentus.

Tačiau per praėjusias 5 dienas Kretingos policijos komisariato pareigūnai darbo turėjo gerokai mažiau negu savaitgalį, kai teko plušėti atsiraitojus rankoves.

„Per penkias praėjusios savaitės darbo dienas pradėjome 11 ikiteisminių tyrimų, o vien tik savaitgalį jų – 12-a“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė A. Pužauskas.

Sulaikyti 4 neblaivūs vairuotojai, tarp kurių 1986 m. gimusi dailiosios lyties atstovė iš Klaipėdos. Moterį teko uždaryti į areštinę, kadangi, anot komisariato viršininko, pati nebesugebėjo rišliai paaiškinti, nei kas ji tokia, nei iš kur, nei kur važiuoja.

Beveik visiems neblaiviems transporto priemonių vairuotojams alkoholio tikrintuvas parodė vidutinį girtumą. „Šie asmenys kėlė pavojų kelyje, o vienas sugebėjo įvažiuoti ir į tvorą“, – sakė A. Pužauskas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas