Pajūrio naujienos
Help
2020 Liepa
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną18°C debesuotumas 24 %
Naktį15°C debesuotumas 12 %
Komentarų topas

(1464) 2020-06-19

Votas – miestiečių padėka Dievo Motina

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Bendramintės (iš kairės) Ingrida Buivydienė, Angelė Joknytė ir Aušra Mizgirienė buvo tarp tų, kurie ieškojo geradarių, galinčių paaukoti šeimos vertybių padėkos votui sukurti.

Rytoj, birželio 20-ąją, per vakaro šv. Mišias, Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje bus pakabintas lelijos formos iš brangiųjų metalų nukaldintas votas – dėkingumo ženklas Marijai už rūpestį ir globą per Covid-19 pandemiją. Auksą ir sidabrą jam paaukojo kretingiškiai.

Išmelstas pasitikėjimas Dievu

Ant specialios pagalvėlės įpakuotas votas kartu su aprašo lentele ir masyviu gintaro rožančiumi jau atgabentas į Kretingą ir iki ceremonijos patikėtas saugoti „Špitolės“ šeimininkei Ingridai Buivydienei. Su bendramintėmis Aušra Mizgiriene, Angele Joknyte ir kitais parapijiečiais jos ieškojo geradarių, kurie sutiko votui paaukoti asmeninių ar savo šeimos sidabro bei aukso papuošalų.

Sumanymas votais įprasminti padėką Lietuvą globojančiai Mergelei Marijai už tai, kad pandemija skaudžiai nesmogė mūsų kraštui, gimė viename Lietuvos seserų vienuolynų.

„Viena seserų, apmąstydama skaitinį iš Evangelijos, kaip Jėzus prikėlė iš numirusių Lozorių, pajuto vedimą konkrečiam darbui. Ją sujaudino žodžiai, kai Jėzus iš anksto dėkojo Tėvui už tai, kad jį išklausė. Dar nežinodamas, ar pavyks Lozorių prikelti, tačiau tikėdamas, kad Tėvas neatsakys jam pagalbos. Taip pat niekam nežinoma, kiek maldų išsakyta ir išklausyta per pandemiją, kiek žmonių pasveiko ir kiek apsaugota nuo šios negandos. Taigi votai – ne tik padėkos Marijai, kaip tarpininkei tarp žmonių ir Dievo, bet ir pasitikėjimo Dievu ženklas“, – viena kitą papildydamos kalbėjo A. Joknytė ir A. Mizgirienė.


Jolanta SIMAITIENĖ:

– Manau, kaip prieš tai daug kitų buvusių Joninių, ir šias praleisiu puikiai. Nerimo jausmo neturiu, juk renginiai leidžiami oficialiai, vis tiek jau einame į viešas vietas, kavines, mokyklas (mokytoja dirbu ir Klaipėdoje, ir Kretingoje). Svarbiausia žmonėms paisyti atstumo, nesiglebėsčiuoti, nesibučiuoti, elgtis atsakingai – ir viskas bus gerai.

Marius KIŽYS su dukromis Estela ir Eva:

– Man ši šventė buvusi nebuvusi, nėra labai svarbi, juolab kad dabar gyvenu Danijoje. Jonų ir Janinų giminėj neturiu, o su šeimos draugais randame ir kitokių progų susitikti. Tiesa, anksčiau esu stebėjęs, kaip švenčiamos Joninės, – įspūdingi laužai, koncertai, gėlių vainikai. Šiemet nesiruošiu dalyvauti. Į Kretingą, iš kur esu kilęs, užsukom tik močiutės kapo aplankyti.

Liuda VIČIULIENĖ:

– Nereikėtų dar būriuotis, galim pakentėti be tos šventės. Esam viruso kaip reikiant išgąsdinti, aš dar ir rizikos grupei priklausau, todėl niekur nežadu eiti. Juk ir norint neįmanoma bus laikytis atstumo – žmogus eis pro žmogų, tad negerai jausčiausi. Šiaip Joninės visada patiko, kai tik galėdavau, eidavau pasižiūrėti. Manau, kitąmet bus kitokios nuotaikos.

Laurynas GEDMINAS:

– Dar yra truputis laiko, pagalvosiu, ar šiemet Jonines švęsiu ir kaip švęsiu. Esu iš Klaipėdos, man visada patikdavo pabūti tame šurmulyje Jono kalnelyje, ypač, kai geras oras. Nors Jono ir Janinos vardu pavadintų giminaičių ir neturiu, bet renginiuose galima sutikti pažįstamų, draugų. Po karantino visi esam pasiilgę „gyvo“ bendravimo.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Rita NAGIENĖ


Dėl koronaviruso pandemijos balandį neįvykę „Jaunimo apdovanojimai“ nukelti į rugsėjo mėnesį. Kelionės metu aptartas renginio formatas, jaunimo atstovai pasidalino savo idėjomis.

Kretingos rajono savivaldybės Jaunimo reikalų tarybos atstovai surengė išvažiuojamąjį posėdį į Skuodo rajono savivaldybę. Per šią viešnagę abiejų savivaldybių jaunimo reikalų tarybų atstovai pasidalino gerąja patirtimi jaunimo politikos klausimais.

Per susitikimą pristatytos Skuodo rajone esančios jaunimo laisvalaikio galimybės – lankytasi Skuodo meno mokykloje, Skuodo atvirame jaunimo centre ir Savivaldybės kūno kultūros ir sporto centre. Skuodo meno mokykloje apžiūrėta kompiuterinė klasė, įvardytos mokymosi priemonės, kurias pastaruoju metu įstaiga įsigijo. Sporto centre supažindinta su vykdomu neformaliu vaikų ugdymu – šioje įstaigoje veikia dviračių sporto užimtumo būrelis ir STEAM robotikos užsiėmimai.

Pristatytas 2009 metais Skuode pradėtas įgyvendinti mobilaus jaunimo centro projektas – specialistai lankydavosi Skuodo rajono seniūnijose, susitikdavo su jaunimu, organizuodavo įvairias veiklas, užsiėmimus, seminarus-mokymus, jaunimui buvo teikiamos konsultacijos, tarpininkaujama sprendžiant sudėtingas situacijas. Anot Skuodo rajono savivaldybės atstovų, tokio mobilaus jaunimo centro pranašumai buvo akivaizdūs: ypatingas dėmesys skirtas jaunam žmogui, kurio galimybės aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime yra mažesnės dėl gyvenamosios vietos.

Pasak Kretingos rajono Savivaldybės jaunimo reikalų tarybos pirmininko Dangiro Samaliaus, Kretingos rajone taip pat yra mobilaus jaunimo centro poreikis. Jo teigimu, Klaipėdos rajone Gargžduose esančiame Jaunimo centre darbuotojai kelis kartus per savaitę vyksta į Priekulę ir dar kelis Klaipėdos rajono miestelius, tokia strategija šiame rajone, kaip ir Skuode, pasiteisino.

„Sulaukus Kretingos rajono tarybos palaikymo ši idėja galėtų būti įgyvendinta Kretingos rajone – paskyrus patalpas Salantų, Darbėnų ir Kartenos miesteliuose, kelis kartus per savaitę čia atvyktų jaunimo darbuotojai. Tokiu būdu būtų skatinamas ir Kretingos rajone gyvenančių jaunuolių bendruomeniškumas, didesnis socialinis aktyvumas“, – komentavo D. Samalius.


Šią savaitę įvykusiame rajono Savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto posėdyje buvo nagrinėjama, kaip administruojama rajono Savivaldybės statybos darbų sutartis su bendrove „LitCon“ – Sporto ir sveikatingumo centro statybos rangove, kuri statybvietę paliko neatlikusi darbų už 900 tūkst. Eur. „Mums svarbi rajono Savivaldybės administracijos direktorės pozicija, taip pat – kokios klaidos daromos, administruojant šią sutartį“, – teigė Kontrolės komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė.

Ji neslėpė, kad dėl sutarties vykdymo kreipsis į Viešųjų pirkimų tarnybą, kad išsiaiškintų, ar rajono Savivaldybės direktorė Jolanta Girdvainė nepažeidė visuomeninio intereso ir nepadarė žalos rajono visuomenei, taip pat posėdžio eigoje ji paprašė rajono mero Antano Kalniaus įvertinti direktorės darbą, tai yra atlikti tarnybinį patikrinimą.

Kontrolės komiteto pirmininkę domino, ar, administruojant sutartį, buvo skaičiuojami delspinigiai, ar jie išskaičiuoti sumokant už atliktus darbus, kokia situacija dėl sutarties garanto ir pan.

Savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė informavo, kad statybos sutartis su bendrove LitCon“ vienašališkai nutraukta birželio 11 dieną ir kad į Savivaldybės siunčiamus raštus jos administracija iš „LitCon“ nesulaukė jokio atsakymo. „Matome, kad yra broko, suskaičiavome ir įvertinome visus likučius, – kalbėjo ji. – Bendrovė galėjo mūsų raštą ginčyti, per laiką galėjo pateikti ir papildomus atsakymus, tačiau nieko iš jos nesulaukėme.“

Esminės priežastys, privertusios rajono Savivaldybę vienašališkai nutraukti sutartį su bendrove „LitCon“, – kad įmonė nevykdo sutartinių įsipareigojimų, netęsia darbų, yra nemažai trūkumų. Statybvietėje aptikta defektų už 227,9 tūkst. eurų. Rajono Savivaldybės direktorė negalėjo paaiškinti, ar delspinigiai buvo skaičiuojami nuo statybos pradžios 2015 m., o ją papildžiusi Statybos skyriaus vedėja Rima Lukauskienė paaiškino, kad komplekso statybų eigoje skaičiuoti delspinigius sprendimo priimta nebuvo, nežiūrint to, kad, kaip pastebėjo rajono tarybos narys Vilius Adomaitis, buvo nustatyta, jog 2018 m. bendrovė neatliko darbų už daugiau kaip 800 tūkst. Eur. <


Gamtą patiria vaikščiodami basomis

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Švietimas
„Žibutės“ mokykloje-darželyje nauja pramoga vaikams – basakojų takas.

Tiesiant taką talkino ir ugdytinių tėvai.

Kretingos miesto mokykla-darželis „Žibutė“ savo mažiems ir vyresniems ugdytiniams kuria naują pramogą gryname ore – basų kojų taką.

Direktorė Snieguolė Bružė teigė šią idėją atsinešusi ateidama įstaigai vadovauti. Anot pašnekovės, basų kojų takas, apie kurio naudą vaikų sveikatai prirašyta daugybė straipsnių, yra viena jos veiklos strategijų. Mokykla-darželis antri metai daug dėmesio skiria žaidimų, meninei, pažinimo, daržo ir kitoms lauko edukacinėms erdvėms tvarkyti, o basų kojų takas teritorijos pakraštyje bus vienas sporto ir sveikatingumo edukacinės erdvės elementų.

Takui kurti daug lėšų neprireikė, mat priemones – kankorėžius, akmenukus, smėlį, žvyrą ir t. t. – sunešė patys „Žibutės“ darbuotojai. „Kadangi šį objektą planavome iš anksto, kiekvienas nepedagoginis darbuotojas, per karantiną dirbdamas nuotoliniu būdu, turėjo užduotį šių gamtinių priemonių pririnkti. Mums tereikėjo pirkti tik plėvelę ir bortelius“, – pasakojo S. Bružė.

Jos žodžiais, vis daugiau vaikų tėvų dalyvauja „Žibutės“ mokyklos-darželio inicijuotose akcijose, renginiuose. Tiesiant taką atsirado tokių tėvų, kurie ne tik atsinešė reikalingus įrankius, bet ir turėjo panašaus darbo patirties. S. Bružės žodžiais, darbai teritorijoje virte virė.

Pirmieji 20 metrų tako buvo įrengti gegužės pabaigoje, o birželio 1-ąją, tai yra Vaikų gynimo dieną, įvyko oficialus atidarymas. „Pamatę vaikų emocijas, nusprendėme taką pailginti – tęsime iki 50-ies metrų. Atnešti gamtinių medžiagų šįkart kviečiami ir patys vaikai, ir jų tėvai“, – sakė direktorė.

Nuo seno žinoma, kad skirtingais paviršiais vaikščiojant basomis masažuojamos pėdos, o tai aktyvina kraujotaką, padeda atsikratyti nuovargio, normalizuoja miegą, pagerina vidaus organų veiklą ir bendrą žmogaus savijautą, aktyvina imuninę sistemą.

Basų kojų take „Žibutės“ mokyklos-darželio pedagogai ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistė vaikams organizuos ne tik poilsio, bet ir tikslingus sveikatinimo užsiėmimus.


Kretingos r. policijos komisariato (PK) Veiklos skyriaus pareigūnai mieste ir rajono gyvenvietėse atliko daugiau kaip dešimt patikrinimų, rado ir paėmė daugiau kaip 50 litrų įvairių alkoholinių gėrimų, tarp jų, galimai, ir naminės degtinės, bei 172 pakelius kontrabandinių cigarečių.

Alkoholio pardavimo draudžiamu laiku atvejai užfiksuoti dviejose parduotuvėse. Pareigūnai išaiškino ir 7 nelegalius alkoholio prekybos taškus, dalyje jų tokia neteisėta veikla fiksuojama nebe pirmą kartą.

Dėl nustatytų pažeidimų pareigūnai pradėjo administracines teisenas. Neteisėta komercine veikla nelegaliuose prekybos taškuose užsiiminėjusiems asmenims gresia baudos nuo 390 iki 1 tūkst. 100 eurų, įkliuvus pakartotinai bauda gali išaugti iki 2 tūkst. 400 eurų. Už naminės degtinės laikymą bauda siekia nuo 180 iki 700 eurų. Baudos dydis asmeniui, pas kurį rasta kontrabandinių rūkalų, priklausys nuo jų kiekio ir vertės – gali siekti nuo 400 iki 1 tūkst. 900 eurų. Jei su kontrabandiniais rūkalais asmuo įkliūtų pakartotinai, bauda gali siekti iki 5 tūkst. 500 eurų.

Besaikis stipriųjų gėrimų vartojimas tampa dažno pažeidimo ar net nusikaltimo priežastimi – chuliganizmo, muštynių, smurto artimoje aplinkoje, neblaivūs vairuotojai sukelia eismo nelaimes. Intensyvi prekybos alkoholiu kontrolė bus atliekama ir ateityje. Pareigūnai visuomenės prašo taip pat nelikti abejingai – turint informacijos apie galimus pažeidimus, informuoti telefonu 112, arba per www.epolicija.lt.

Klaipėdos apskr. PK informacija


Iš policijos suvestinių

  • Iš policijos suvestinių

Kretingoje

BIRUTĖS g., birželio15 d. apie 0.20 val. automobilių stovėjimo aikštelėje sustabdyto automobilio „Mercedes Benz“ keleivio, gimusio 2002 m., megztinio rankovėse rasti ir paimti folijos ritinėliai su augalinės kilmės galimai narkotine medžiaga. Pradėtas tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

GRŪŠLAUKĖS k. tą pačią dieną apie 10.30 val. pastebėta, kad iš kambaryje stovinčios spintelės pavogti 550 eurų, trys auksiniai žiedai ir auksinė grandinėlė su pakabuku. Žala tikslinama. Pradėtas vagystės tyrimas.

SENOSIOS ĮPILTIES k. birželio 15 d. apie 10.30 val. iš gyvenamojo namo pavogti 770 eurų. Apie vagystę policijos komisariatui 1953 m. gimusi moteris pranešė birželio 17-ąją. Pradėtas tyrimas.

PALANGOJE

KOPŲ g. birželio 11 d. apie 17.30 val. pastebėta, kad pavogtas dviratis „Rex“ su elektrine pavara. Dviratis buvo paliktas prie kavinės, neprirakintas. Žala – 1 tūkst. Eur. Pradėtas vagystės tyrimas.

Parengė Audronė GRIEŽIENĖ


Kata techniką demonstravo čempionės Greta Intaitė...

...ir Kamilė Einikytė.

Nuotoliniu būdu įvyko I Europos karatė kata čempionatas. Šiame išskirtiniame renginyje savo jėgas išbandė per 300 dalyvių iš 17 valstybių ir net 60 klubų. Šiame unikaliame projekte dalyvavo ir stipriausios Lietuvoje karatė kiokušin mokyklos „Shodan“ auklėtiniai, tarp jų – ir kretingiškiai.

Bendroje įskaitoje „Schodan“ užėmė II v., o kretingiškiams pavyko laimėti 3 apdovanojimus: 2 aukso ir 1 bronzos medalius. Mūsiškiai pralaimėjo tik karatė klubui iš Ukrainos. Kiekvienoje kategorijoje buvo didelė konkurencija, tad iškovoti apdovanojimą buvo tikrai nelengva – čempionams teko laimėti po 4–5 kovas.

Europos čempionės titulą U-16 amžiaus grupėje iškovojo Greta Intaitė. Pirmoje kovoje ji nugalėjo lenkę Nataliją Kaczmarzyk, pusfinalyje įveikė ukrainietę Anastasiją Stadnytską, o finale – lenkę Juliją Dobrowolską. Iš viso šioje kategorijoje kovojo 13 sportininkių.

Jauniausiųjų U-10 amžiaus grupėje čempionės titulą iškovojo Kamilė Einikytė. Burtai lėmė pirmoje kovoje susitikti su rumune Karla Evelyn Rudics, kitoje kovoje su lenke Iga Rogowska, pusfinalyje – su rumune Patricia Maria Losip, o finale – su rumune Stefanija Marcu. Šioje kategorijoje dėl nugalėtojos vardo varžėsi 17 kovotojų.


Dviejų įvarčių autorius minijietis Ernestas Andriušis

Šią savaitę Kretingos „Minija“, žaidžianti Lietuvos futbolo federacijos (LFF) I lygos pirmenybėse, sužaidė ir LFF „Hegelmann“ taurės I etapo rungtynes su Vilniaus „Ateities“ komanda. Jas kretingiškiai laimėjo 4:0 ir pateko į kitą varžybų etapą.

Įvarčių autoriais tapo Valdas Jašmontas, Jusufas Traore ir dukart – Ernestas Andriušis.

Kaip komentavo Kretingos „Minijos“ administratorius Martynas Viluckas, rungtynes vėlyvą vakarą Vilniuje minijiečiai pradėjo labai aktyviai, ir, nors kelionė buvo ilga ir varginanti, jau 9-ą min. įvarčiu į tolimą kampą pasižymėjo E. Andriušis. Įmušę įvartį kretingiškiai tempo nemažino, ir 17-ą min. įvartį įmušė V. Jašmontas.

Po šios sėkmės minijiečiai ir toliau kontroliavo žaidimą, o antrą dublį pakartojo ir trečią įvartį savo komandai pelnė E. Andriušis.

„Besibaigiant kėliniui keliomis pavojingomis kontratakomis atsakė ir varžovai, bet patikimai sužaidė mūsų vartininkas Ernestas Brezgys ir gynėjų linija“, – konstatavo M. Viluckas.

Kretingos „Minija“ ir II kėlinį išlaikė persvarą, o varžovai vėl laimę bandė kontratakomis. Likus žaisti apie 10 min. baudos aikštelėje varžovų buvo pargriautas legionierius Sibusiso Magwaza – 11 m baudinį sėkmingai realizavo kitas legionierius Jusufas Traore.

Daugiau įvarčių nė viena komanda nepelnė, ir finalinis teisėjų švilpukas reiškė garantuotą Kretingos „Minijos“ pergalę bei tai, kad mūsiškiai patenka į kitą varžybų etapą.

Komandos treneris Valdas Trakys, komentuodamas šią pergalę, pasidžiaugė ne tik ja ir geru žaidimu, bet ir tuo, kad nebuvo praleista įvarčių į savuosius vartus. „Vaikinai išpildė rungtynių planą, nežiūrint to, kad, kaip ir kiekvienose rungtynėse, taip ir šiose, yra taisytinų dalykų“, – sakė jis.

„P. n.“ informacija


Kretingiškiai net ir vasarą laukines antis lesina duona ir batonu.

„Kodėl žmonės taip neatsakingai elgiasi su gyvąja gamta – nors vasara, bet Kretingos miesto tvenkiniuose gyvenantiems paukščiams mėto batoną, duoną, kartais, pastebiu, – ir papelijusią. Tie duonos gabalai, kurių nepraryja paukščiai, plaukioja vandenyje, teršia jį – baisu žiūrėti. Kaip reikėtų išauklėti žmones, kad jie taip nedarytų ir dar – nerodytų blogo pavyzdžio vaikams“, – klausė ir svarstė „Pajūrio naujienų“ skaitytoja.

Pakomentuoti šią situaciją „Pajūrio naujienos“ paprašė Lietuvos zoologijos sodo (LZS) Paukščių skyriaus vedėjos Raimondos Varlauskienės.

Ji paaiškino, kad vasarą paukščių lesinti nereikia, nes gamtoje yra gausu jiems tinkamo maisto. Pati gamta pavasarį, vasarą ir rudenį gausiai parūpina įvairiausių vabzdžių, voragyvių ir kitokių bestuburių, sėklų, grūdų, uogų, žiedų, pumpurų, lapų, šaknų, kankorėžių, gilių. „Žmonės, norėdami būti arčiau gamtos ir pajusti ryšį su laukiniais gyvūnais, daro didelę klaidą, pratindami šiuos laikytis arčiau žmonių, tiekiančių jiems maisto. Toks žmonių elgesys daugeliui rūšių daro meškos paslaugą“, – perspėjo R. Varlauskienė.

Žmonės, lesindami paukščius, išderina jų biologinę pusiausvyrą, sparnuočiai greit pripranta gyventi miestuose ir rudenį nė nemėgina migruoti. „Todėl žiemą ir turime problemų su gulbėmis, – teigė Paukščių skyriaus vedėja. – Pastaruoju metu miestuose padaugėjo ne tik balandžių, varnų, bet ir kirų, kurių anksčiau miestuose nebuvo. Visa tai – dėl to, kad žmonės maitina paukščius.“


Antradienį pavakarę Žibininkų kaime užsidegė poilsio ir pramogų komplekso „Atostogų parkas“ medinė pirtis. Žmonių viduje tuo metu nebuvo, niekas nenukentėjo.

Gavus pranešimą bendruoju pagalbos telefonu 112, į įvykio vietą buvo išsiųstos 3 autocisternos, konkrečius gesinimo darbus atliko Kretingos, Palangos, Darbėnų ugniagesiai. Iki tol gesintuvais gaisrą malšino patys darbuotojai.

Manoma, kad stogo konstrukcijos galėjo užsidegti nuo įkaitusio kamino. Tačiau, kaip „Pajūrio naujienoms“ sakė Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius, įlūžo ir pirties lubos, tik neaišku, ar degant, ar gesinant. Pirties zona storai apšiltinta vata, kuri galėjo kaip reikiant įmirkti ir neatlaikyti svorio.

„P. n“ informacija


Marijos ir Aleksandro Tiškevičių auksinių vestuvių dalyviai prie Kretingos dvaro rūmų. Ant laiptų priešpaskutinėje eilėje su lazdomis rankose sėdi Marija ir Aleksandras. Priešais juos – Aleksandro seserys: kairėje – Elena Klotilda Ostrovska, dešinėje – Sofija Dembinska. Ant laiptų kairiojo krašto viršuje sėdi sūnus Kazimieras, ant dešiniojo krašto – sūnūs (iš viršaus į apačią) Stanislovas, Juozapas ir Jurgis. Fot. Ignas Stropus. 1937 m. Kretingos muziejus

Prieš 75 metus Vokietijoje mirė paskutinysis Kretingos dvarininkas Aleksandras Tiškevičius. Jo nuveiktus darbus Kretingoje mena grafo puoselėta dvaro sodyba, jo rūpesčiu pastatyta II parapijos kapinių tvora ir grafų Tiškevičių koplyčia, taip pat perstatyta pranciškonų bažnyčia.

Aleksandras Tiškevičius gimė 1864 m. balandžio 6 d. Paryžiuje, tėvams per 1863 m. sukilimą išvykus į Prancūziją. Augo Vilniuje ir Lentvario dvare. Mokėsi Sankt Peterburgo karo gimnazijoje ir karo inžinerijos mokykloje. Atostogų metu mielai lankydavosi naujoje tėvų rezidencijoje Kretingoje, o vasaromis – senajame Palangos dvare.

1883 m. tapęs Rusijos imperijos armijos paporučikiu, tarnavo imperatoriškosios gvardijos inžinerijos batalione. Po trejų metų privalomos karo tarnybos išėjo į atsargą, gavo imperatoriaus rūmų kamerjunkerio garbės titulą ir grįžo į Lietuvą.

1887 m. gegužės 8 d. Vilniaus Aušros Vartų koplyčioje vedė Išlaužo ir Panemunės dvarininko Stanislovo Puslovskio vienturtę dukrą Mariją Puslovską (1866–1939). Jaunavedžiai iš pradžių įsikūrė Lentvaryje, o vasaras mėgo leisti Išlaužo dvare, kuris šeimai atiteko kaip nuotakos kraitis. Po tėvo Juozapo mirties Aleksandras paveldėjo šeimynos rezidenciją – Kretingos dvarą, į kurį su žmona ir trimis vaikais persikėlė apie 1893 metus.

Kretingos naujosiose parapijos kapinėse 1893 m. pagal inžinieriaus Karlo Eduardo Strandmano projektą pastatė neogotikinę koplyčią. Jos rūsyje įrengė šeimos kriptą, o aplinkui koplyčią – dvaro kapines, kuriose laidoti grafų artimieji ir dvaro tarnautojai. 1913 m. palei Vilniaus gatvę priešais dvaro kapines išmūrijo neogotikinę, o palei naująsias parapijos kapines – istorizmo stilistikos tvorą su vartais, kuriuos projektavo Sankt Peterburgo architektas Juzefas Padlevskis.

1897 m. grafas rėmė evangelikų liuteronų bažnyčios statybą, dovanojo jai statybinę medieną. Nuo 1905 m. vadovavo katalikų (pranciškonų) bažnyčios statybos komitetui.


Tokiu nelengvu darbu broliai Rupšiai pelnydavo sau duoną kasdieninę. Grindžiant akmenimis Palangos gatvę ties Darbėnų kapinėmis. Gediminas – pirmas iš dešinės, Adolfas – ketvirtas iš dešinės, Albertas – penktas iš dešinės. 1940–1941 m.

Edvardo Malinausko archyvo nuotr.

1941 metų birželio 22 dieną prasidėjęs SSSR-Vokietijos karas tapo ženklu pradėti sukilimą prieš sovietinius okupantus. Birželio 23 d. paskelbta apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, sudaryta laikinoji vyriausybė, atkurta lietuviškoji administracija.

Deja, nacių okupacinė valdžia jos veiklą greitai – 1941 m. rugpjūčio 5 d. – nutraukė, nepalikdama vilčių Lietuvos valstybei atstatyti. Prasidėjus karui paskui Vermachto dalinius į Lietuvą atskubėjo SS daliniai ir Tilžės gestapininkai su iš anksto paruoštais lietuvių bei žydų naikinimo planais. Vokietijos vidus reikalų ministro Heinricho Himlerio 1941 m. birželio 6 d. įsakyme nurodyta, kad bolševizmas yra mirtinas nacionalsocializmo priešas, ir Vokietijos kova turi būti nukreipta prieš šią ideologiją, jos platintojus bolševikus agitatorius ir žydus. Po brutalių sovietinio režimo represijų, 1941 m. birželio 14 d. trėmimų, kai gyvuliniuose vagonuose į Sibirą buvo išvežta dešimtys tūkstančių įvairių tautybių Lietuvos piliečių, jos žmonės jautė komunistams ir jiems prijaučiantiems pagrįstą neapykantą, bet tik teismas, o ne aklas keršto jausmas turėjo nustatyti vieno ar kito žmogaus kaltę ir nuspręsti jo likimą.

Kaip savo prisiminimuose rašė 1941 m. liepos 11 d. Lietuvos laikinosios vyriausybės Šiaulių apygardos teismo prokuroru paskirtas žinomas tarpukario teisininkas, 1934 m. Klaipėdos hitlerininkų Noimano-Zaso byloje parengtinį tardymą atlikęs Matas Krygeris (1905–1997), jam siaubą kėlė ne vien stalininis teroras, bet ir beprasmės lietuvių žudynės, kai „atsiskaitymo“ valandomis daugelis lietuvių šeimų neteko savo tėvų, brolių ir seserų, buvo pralietas nekaltas kraujas, tad žydų, lietuvių ir kitų tautybių žmonių beprasmiškų žudynių negalima pamiršti. Tada niekas negirdėjo ir poeto Bernardo Brazdžionio nevilties skausmo eilėraštyje „Šaukiu aš tautą“: „Šaukiu aš jūsų vargo žemės, balsu piliakalnių ir pievų, ir miškų: nekeršykit, kad keršto kraujo dėmės nekristų prakeiksmu ant jūs vaikų, vaikų!“


Armonikas prikelia antram gyvenimui

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
Kretingiškis savamokslis muzikantas Juozas Žiulpa per du dešimtmečius įgudo restauruoti dumplinius instrumentus, – įdomiausius jų pasilieka savo kolekcijoje.

Kretingiškis 67-erių Juozas Žiulpa – savamokslis muzikantas, grojantis visokio žanro kūrinius ir įvairiais instrumentais – armonika, akordeonu, pianiniu, saksofonu, gitara, triūba. Jis taip pat – ir savamokslis dumplinių instrumentų restauratorius bei kolekcininkas. Jo kolekcijoje – per 60 senovinių armonikų ir akordeonų, kuriuos jis atkūrė ar savaip perdarė.

Nuo rūmų – ligi apkasų

Vyras vieną po kito ėmė, atrodytų, naujutėlaičius žvilgančius instrumentus nuo savo dirbtuvių lentynų ir plėšdamas dainas, rodė, kokius garsus jie gali išgauti. „90 proc. šių instrumentų buvo visiškai sudūlėję, bet, kai įdedi širdies ir pastangų, negaili laiko, ir štai – instrumentas vėl atgyja“, – užtikrino pašnekovas.

Paklaustas, iš kur gaunąs reikalingų detalių, kurių jau nė seniai niekas nebegamina, nes ir daugumai instrumentų – per 100 metų, atsakė: iš donorų, – taip restauratorius vadina nebeatkuriamus instrumentus. „Štai čia buvo akordeonas: nupjoviau jo klaviatūrą, įmontavau armonikos, o bosai liko akordeono. Čia kaip chirurginė lyties keitimo operacija“, – juokavo meistras.

Kiekvienas į J. Žiulpos rankas pakliuvęs instrumentas turi savo istoriją, ir apie kiekvieną jų kolekcininkas galėtų pasakoti ilgai. Pagaminti Austrijoje, Vokietijoje, Italijoje, Švedijoje ir įvairiais keliais dar tarpukariu atkeliavę į Lietuvą, pavienių turtingų ir neturtingų muzikantų virkdyti orkestruose ir dvaruose, rūmuose, kaimų sodybose ir net apkasuose.


Kretingos senosiose kapinėse bendraminčiai pagerbė generolą Vladą Nagevičių-Nagių.

Trečiadienį prie Kretingoje gimusio ir miesto senosiose kapinėse palaidoto generolo, gydytojo, vieno pirmųjų profesionalių Lietuvos archeologų Vlado Nagevičiaus-Nagiaus kapo buvo paminėtos šios iškilios tarpukario asmenybės 140-osios gimimo metinės: ąžuolinis garliaviškio tautodailininko Adolfo Teresiaus sukurtas paminklas apjuostas trispalve juosta, papėdėje padėta gėlių.

Kaip sakė viena minėjimo organizatorių Klaipėdos įgulos karininkų ramovės vedėjo patarėja Dalia Lukienė, V. Nagevičius-Nagius Lietuvai svarbus dėl to, kad daug prisidėjo prie kariuomenės kūrimo, įsteigė Karo medicinos tarnybą, karo invalidų sanatoriją, įkūrė Kauno karininkų ramovę, subūrė karinį orkestrą bei Kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugiją, taip pat įkūrė Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejų, buvo tautiškas ir visuomeniškas žmogus, dalyvavo Heraldikos komisijoje. V. Nagevičius-Nagius į istoriją įeina ir kaip pirmasis asmuo, nepriklausomybės kovose nuo sužalojimų regėjimo netekusį karį-savanorį pasiuntęs į Rygą mokytis Brailio rašto. Vėliau tas karys Brailio rašto abėcėlę pritaikė lietuvių kalbai, išmoko groti pianinu, sukūrė dainų ir muzikinių pjesių, rašė karo atsiminimus.

„Vladas Nagevičius-Nagius mums yra tikras tarpukario kariuomenės karininko pavyzdys“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė D. Lukienė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas