Pajūrio naujienos
Help
2020 Liepa
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną18°C debesuotumas 24 %
Naktį15°C debesuotumas 12 %
Komentarų topas

(1460) 2020-06-05

Geras kaimynas – didelė dovana

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Saugios kaimynystės grupė Kurmaičiuose, vienijanti 8 Tvenkinio gatvės šeimas, konkursui „Kaimynų kaimynas“ pasiūlė Vytautą Viščiūną (antras iš dešinės), kuris ir tapo šio konkurso nugalėtoju.

Šiemet pirmąkart Lietuvos policijos departamentui šalyje inicijavus konkursą „Kaimynų kaimynas“, kai savo geriausius kaimynus siūlė gyventojai, Kretingos rajono kaimynų kaimynu buvo išrinktas Saugios kaimynystės grupės Kurmaičiuose vadovas Vytautas Viščiūnas.

Dvigubi apdovanojimai

Saugios kaimynystės grupė Kurmaičiuose vienija Tvenkinio gatvėje vienas šalia kitų gyvenančias 8 šeimas. Grupė įsikūrė prieš 3-ejus metus, – jos iniciatoriumi ir buvo V. Viščiūnas. Dvejus pastaruosius metus Klaipėdos apskrities policijos komisariatas kurmaitiškius nominavo kaip veikliausią grupę Kretingos rajone ir apdovanojo per Kaimynų dieną – gegužės 29-ąją. Dovanų jie gavo didžiulį ketaus puodą, kurį tuoj pat ir išbandė – jame kunkuliavo kaimynišku pavadintas šiupinys.

Ta pačia proga Kretingos policijos komisariatas apdovanojo ir „Kaimynų kaimyno“ konkurso nugalėtoją V. Viščiūną, o Tvenkinio gatvės kaimynų bendruomenė jį pagerbė ąžuolo ir klevo lapų vainiku – stiprybės, tvarumo ir draugystės simboliu.

Konkursui kurmaitiškį siūlė bendrai sutarusios Saugios kaimynystės grupės šeimos. „Dievas mums davė nuostabų kaimyną. Turėti gerą kaimyną – tai didelė dovana“, – vienas kitą papildydami „Pajūrio naujienoms“ tvirtino į Aldonos ir Vytauto Norvilų sodybos pavėsinę pakvietę kurmaitiškiai: be šeimininkų, dar – Rasa Mozūraitytė, Irena ir Arvydas Varkojai, Kristina Mikašauskienė, Viktorija Ruginienė.


Raminta STAŠKAUSKIENĖ:

– Deja, nebeturiu tėvo, tad pirmą birželio sekmadienį gėles tenka padėti ant kapo, uždegti žvakelę. Šeimoje užaugome du vaikai – nuolat jautėme jo rūpestį, meilę, padrąsinimą kai kuriose situacijose. Jis sakydavo, kad nenori gyventi ilgai, bet nori gyventi prasmingai ir linksmai. Taip ir nugyveno, toks liko ir mano atminty.

Julius PAŠKEVIČIUS:

– Šios šventės per daug nesureikšminu, dovanų nei gėlių neperku, ne visada ir nuvažiuoju, bet visada paskambinu ar parašau, mes vienas kitą suprantame. Šiais metais jau ir aš pats tapau tėčiu, dukrai Liukai dabar yra 11 mėnesių. Būti tėvu – nepakartojamas jausmas, kaip aš sakau, mano gyvenime iš tikrųjų atsirado dar viena meilė.

Monika RIMGAILAITĖ:

– Žinau, kad Lietuvoje Tėvo diena bus minima birželio 7-ąją, bet man kažkodėl reikšmingesnė atrodo Motinos diena, todėl daug gėlių paprastai vežu tik mamai. O tėvą, manau, užtenka pasveikinti žodžiu, pasakyti ką nors malonaus, ir tiek. Mano keturmetė dukra Erika savo tėtį žada sveikinti – nupieš ir sekmadienį padovanos piešinį.

Kostas VALAITIS:

– Seniai mano tėvas amžinybėje. Geras žmogus buvo, nė pusės blogo žodžio nepasakyčiau. Mane ir dvi seseris stengėsi dorais žmonėmis išauklėti, mokė tvarkos ir švaros. Mūsų šeima yra kilusi iš Veiviržėnų, Kretingoje gyvenu daugiau kaip 10 metų, o mano vaikai – Macuičiuose. Tėvo dieną dažniausiai atvažiuoja – ir su gėlėm, ir su pyragu.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Kad ir su kaukėmis, pirštinėmis, laikantis atstumo, diplomų įteikimo šventė Kretingos technologijos ir verslo mokykloje įvyko gyvai.

Nežiūrint laikmečio iššūkių, Kretingos technologijos ir verslo mokykloje (KTVM) įvyko diplomų įteikimo šventė – mokyklą baigusiems mokiniams mokyklos baigimo pažymėjimai, padėkos buvo įteiktos ne nuotoliniu būdu, ką pasirinko dažna mokykla, o gyvai.

Diplomų įteikimo ceremonija buvo surengta mokyklos kieme, tačiau, laikantis karantino taisyklių, ji buvo iš penkių dalių – diplomai kiekvienai grupei buvo įteikti atskirai. Nors šventinės atmosferos ir netrūko – ją kūrė gera mokytojų, mokinių nuotaika, puikus oras ir pavasario žiedai, – visus kažkiek glumino ne įpročiu jau tapusios veido kaukės ir pirštinės, o būtino atstumo laikymasis: po ilgo nesimatymo daugelis išsiskyrė ilgam taip ir neapsikabinę, taip ir nepaspaudę vienas kitam rankų. Ir KTVM direktorei Zitai Mockienei buvo neįprasta absolventus pasveikinti ir dokumentą įteikti be rankos paspaudimo.

Šiais metais KTVM baigė 100 mokinių. Mokykla į gyvenimą išleido 26 logisto ekspeditoriaus modulinės profesinio mokymo programos mokinius, 19 technikos priežiūros ir verslo darbuotojų, 21 virėją ir 34 automobilių mechanikus. Dauguma – 80 proc. – baigusiųjų mokyklą jau turi darbus, 65 proc. jų dirba pagal specialybę. Keli absolventai ketina tęsti mokslus kolegijose.

Su pagyrimu mokyklą baigė logisto ekspeditoriaus programos mokinė Lina Urbonaitė, ne mažiau šauni – ir automechanikų grupė: Justas Padleckas puikiai pasirodė konkurso „Geriausias jaunasis mechanikas 2020“ finaliniame etape, Tadas Narkus nacionaliniame profesinio meistriškumo konkurse „Automobilių kėbulo remontininkas 2020“ pelnė diplomą už geriausią automobilio kėbulo detalės glaistymą, 2019 m. tame pačiame konkurse buvo apdovanotas Rytis Dragūnas. Virėjo mokymo programos mokiniai buvo aktyviai įsitraukę į „Erasmus+“ programos projektus – dvi mokinės Skirmantė Bagočiūtė ir Deimantė Valančiūtė į stažuotes Vokietijoje vyko net dusyk: kartą – į Hamburgą, kitą – į Berlyną. Kiti virėjo programos mokiniai dar ilgai nepamirš įspūdžių, patirtų jaunimo projekte Lenkijoje.

Visiems KTVM baigusiems absolventams buvo palinkėta visa ko geriausio jų profesiniame kelyje.

„P. n.“ informacija


Kur dėti panaudotas kaukes ir pirštines

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Sveikata
Panaudotas pirštines ir kaukes reikėtų tvarkyti namie: kaupti į atskirą plastiko maišelį ir tik tuomet išmesti į bendro naudojimo atliekų konteinerį. Tačiau tik nuo visuomenės sąmoningumo priklauso, kur šios atliekos iš tikrųjų atsiduria.

Karantino būtinybė išmokė žmones naujų įgūdžių: privertė dėvėti apsaugos priemones – pirštines, kaukes. Šios priemonės tapo lyg ir nauja atliekų rūšimi. Apie tai, kaip teisingai atsikratyti panaudotomis apsaugos priemonėmis, „Pajūrio naujienos“ kalbėjosi su Sveikatos apsaugos ministerijos visuomenės sveikatos specialiste Galina Zagrebneviene.

– Išėję iš prekybos centro, žvalgomės artimiausios šiukšliadėžės, kad švystelėtume panaudotas plastiko pirštines. Ilgėliau panaudoję vienkartinę kaukę taip pat išmetame į šiukšlių konteinerį. Ar gerai elgiamės?

– Kiekvienas prekybos centras turėtų pasirūpinti, kad jų klientai turėtų kur sudėti panaudotas pirštines – tam turėtų būti specialios talpyklos prie išėjimo arba toje vietoje, kur sudėtos dezinfekcinės priemonės. Nusimovęs pirštines, žmogus turėtų atsakingai jas įdėti į tą talpyklą, – jei ji lauke, įsitikinti, kad įmetė saugiai, ir atliekų neišnešios vėjas. Plastiko pirštinės yra lengvos, stipresnis vėjas lengvai jas pakelia ir išpučia. Neretai pastebime pirštines skraidant po aikštes, gatves, nes yra žmonių, kurie jas ir šiaip neatsakingai numeta, kur pasitaiko, apdergdami viešas vietas, kuriose ir patys būname.

– Ar viešoje vietoje, tarkim, prisėdus ant suolo parke, matant šalia besivoliojančią pirštinę, galima ją pakelti ir įmesti į artimiausią šiukšlių dėžę?

– Nerekomenduočiau imti šios atliekos nuo žemės, nebent su pirštine ar pagaliuku, tiesiogiai neliečiant. Reiktų ją įdėti į plastiko maišelį ir išmesti į buitinių atliekų konteinerį. Rankos yra jautriausios, ant jų – milijonai bakterijų, ir per jas gali patekti koronaviruso užkratas. Pakėlę kito panaudotą pirštinę, nelieskite veido, ir, jei galite, išsyk dezinfekuokite savo rankas specialiu skysčiu arba tai padarykite grįžę namo.

– O kaip turėtume atsikratyti nebenaudojamų kaukių, respiratorių, guminių pirštinių?

– Rekomenduojama, kad žmonės asmenines apsaugos priemones tvarkytų savo namuose, o ne viešose vietose. Pirštinės ir kaukės, skirtos apsisaugoti nuo virusų, yra priskiriamos prie pavojingų atliekų, tad patariama jas karantinuoti apie tris paras ir tik tada išmesti į bendro naudojimo konteinerį.

Geriausia, parsinešus į namus, sudėti pirštines, vienkartines kaukes į maišelį, o šį užrišus, į dar vieną maišelį ir tada išmesti į bendrą buitinių atliekų konteinerį.


Atlikėjas Edgaras Lubys ragina atrasti naujų dalykų, tuomet yra daug pirmų kartų, o kol jų yra, tol esi laimingas!

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, dėl alkoholio vartojimo sukeliamų problemų kasmet pasaulyje miršta 3 milijonai žmonių ir skaičiai kiekvienais metais tik auga, tačiau vis daugiau žmonių išbraukia alkoholį iš savo gyvenimo ir jį pakeičia kitais pomėgiais.

Apie jau 12 metus besitęsiantį gyvenimą be alkoholio ir pokyčius jame pasakoja dainininkas Edgaras Lubys.

Alkoholis buvo norma

Edgaras Lubys yra 2003 metais susibūrusios, tačiau jau veiklą nutraukusios lengvojo roko grupės „Amberlife“ vokalistas ir dainų autorius. Atlikėjas 2013 metais viešai išreiškė norą būti žinomas savo tikruoju vardu, atsisakė sceninio vardo Amberlife ir po dvejų metų pasirodė Edgaro Lubio albumas „Tu – dalis manęs“.

Į muzikos ir pramogų pasaulį vokalistas įžengė dar visai jaunas, būdamas 19 metų. E. Lubys prisimena: 19–24 metų laikotarpiu tik labai mažoje dalyje koncertų jis pasirodydavo visiškai blaivus, tačiau tąmet tai atrodė visiškai normalu, nes tokį požiūrį buvo suformavęs bohemiškas muzikantų gyvenimas, vartojimo kultūra. Tuomet alkoholis buvo neatsiejama pramogų pasaulio dalis. Pramogų pasaulio renginių užkulisiuose jo būdavo apsčiai, tačiau atlikėjas svaigindamasis jausdavo ribas, nes svarbiau už pakeltą alaus bokalą yra suvokti savo veiksmus ant scenos ir „atliekama muzika pakylėti žmones į aukštesnę realybę, kurioje nėra baimės, melo ar nerimo, nes muzika tai tikrai gali.“


Netrukus Kartenos katalikiškoji palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė sulauks naujo vadovo – už jos vairo stos konkursą laimėjęs ir Specialiųjų tyrimų tarnybos patikrą praėjęs Normantas Žeimys, anksčiau dirbęs Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovu, o pastaruoju metu – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Plungės skyriaus vyriausiuoju gydytoju-inspektoriumi.

Kretingos rajono savivaldybės gydytojos Zitos Abelkienės žodžiais, kol kas Kartenos katalikiškajai palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninei vadovauja laikinoji ankstesnė vadovė gydytoja Janė Leščiauskienė, kuri ir perduos įstaigos valdymą N. Žeimiui.

„Problemų toje ligoninėje yra daug ir dėl senstančio personalo, ir dėl patalpų bei viso pastato renovacijos. Naujo vadovo laukia nemaži iššūkiai, kuriuos, tikimės, jis įveiks su Savivaldybės pagalba“, – sakė Z. Abelkienė.

Praėjusį mėnesį į šią gydymo įstaigą įsisukus Covid-19 virusui, liga buvo paguldžiusi kone 30 asmenų. Paskutinėmis žiniomis, dar serga 4 pacientai ir 6 darbuotojai.

„Ligoniai sveiksta ir jau po truputį išleidžiami namo. Iš viso ligoninėje dar liko 15 pacientų, nauji kol kas nėra apgyvendinami. Kitą savaitę ligoninėje vėl bus atliekamas tyrimas dėl koronaviruso“, – kalbėjo Z. Abelkienė.

Iš viso Kretingos rajone įsteigtos 95 slaugos vietos: daugiausiai jų – 38 – yra Kretingos rajono ligoninės Slaugos skyriuje, 30 – Kartenos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, 27 – Salantų ligoninėje.

„P. n.“ informacija


Nuo šios dienos uždarius Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC) veikusią karščiavimo kliniką, pacientai, kuriems įtariama koronoviruso sukelta infekcinė liga, bus vežami į Klaipėdą.

Pacientus siųs į Klaipėdą

„Rajono Savivaldybė pasirašė dvišalę sutartį su Klaipėdos karščiavimo klinika ir įsipareigojo pagal poreikį užtikrinti pacientų pavėžėjimą, į budėjimus siųsti savo medikų komandą bei aprūpinti ją apsaugos nuo koronaviruso plitimo priemonėmis“, – sakė Savivaldybės gydytoja Zita Abelkienė.

Į Klaipėdoje, adresu Galinio Pylimo g. 3, Jūrininkų ligoninės sveikatos priežiūros centre, įsikūrusią karščiavimo kliniką bus registruojami tik tie sukarščiavę pacientai, kurie turės šeimos gydytojo siuntimą. Tebegalioja tos pačios taisyklės, kaip ir anksčiau: atvykus neleidžiama išlipti iš automobilio ir atidaryti lango, tol, kol nebus nurodyta kitaip, su savimi reikia turėti tapatybę patvirtinantį dokumentą bei A4 formato lapą su užrašytu mobiliojo telefono numeriu, kurį, atvykus į karščiavimo kliniką, reikės padėti koordinatoriaus nurodytoje vietoje automobilio salono viduje. Šiuo numeriu bus susisiekiama ir sutikrinami atvykusio žmogaus duomenys. Su šeimos gydytojo siuntimu atvykęs į karščiavimo kliniką, vidun žmogus galės įžengti tik gavęs darbuotojo leidimą ir užsidėjęs medicininę kaukę. Dėl koronaviruso infekcijos, skirtingai negu mobiliajame patikros punkte, jam bus ne tik paimamas tepinėlis iš nosiaryklės, bet sveikatą išsamiau patikrins ir gydytojas, bus padaryta plaučių rentgeno nuotrauka.

Mobilieji punktai priims savanorius

Pajutus peršalimo simptomus – suslogavus, pradėjus kosėti, patiriant galvos skausmus, dusulį ir, jei temperatūra pakilusi iki 37,3 laipsnio ribos, dėl to jaučiantis neramiai, galima skambinti karštosios linijos telefonu 1808, užsiregistruoti ir vykti į Kretingos rajono pacientus aptarnaujantį mobilųjį patikros punktą, esantį Klaipėdoje, prie „Švyturio“ arenos. Mobiliajame punkte, neišlipus iš automobilio, pacientui bus paimamas mėginys koronoviruso ligai nustatyti. Tada žmogus galės važiuoti namo ir izoliuotis, kol paaiškės tyrimo rezultatai. Jei paaiškės, kad pacientas serga, jis bus nugabentas į ligoninę.

„Mobiliųjų patikrų punktų veikla dabar, galima sakyti, dubliuojasi su karščiavimo klinikų, kurių, mano manymu, galėtų ir nebelikti, veikla. Nors mobiliuosiuose punktuose ir neatliekami rentgeno tyrimai, bet, gavus mėginio atsakymus, koronavirusu neužsikrėtusio žmogaus jokios kitos gydymo įstaigos nebijos priimti“, – teigė Z. Abelkienė.

Kretingoje karščiavimo klinika buvo atidaryta balandžio pradžioje, į ją buvo priimami 18–60 metų amžiaus pacientai, kurių temperatūra kreipimosi į šeimos gydytoją dieną buvo 37,8 laipsnio ir daugiau, taip pat – jaučiantys viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomus: šaltkrėtį, kosulį, gerklės skausmą, pasunkėjusį kvėpavimą. Pasak PSPC vyriausiojo gydytojo Arno Juškio, per visą klinikos gyvavimo laiką į ją kreipėsi apie 50 pacientų.

„Tai yra mažas skaičius, karščiavimo kliniką Kretingoje ilgiau laikyti buvo netikslinga“, – uždarymo motyvą įvardijo rajono Savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė.


Birželio 4 d. duomenimis Lietuvoje:

*patvirtintų ligos atvejų skaičius konkretiems žmonėms: 1 tūkst. 687;

*sergančių žmonių skaičius: 334;

*per užvakar dieną patvirtintų naujų COVID-19 susirgusių žmonių skaičius: 3;

*mirusiųjų nuo koronaviruso žmonių skaičius: 71;

*užsikrėtusieji koronavirusu, mirę dėl kitų priežasčių: 9;

*pasveikusių žmonių skaičius: 1 tūkst. 273;

*izoliacijoje esančių žmonių skaičius: 294;

*paveiktomis teritorijomis laikomos visos šalys;

*nuo birželio 1 d. įvežtinių atvejų: 4.

Savivaldybės, kuriose šiuo metu nustatytas didžiausias sergamumas koronaviruso infekcija, dėl ko šią savaitę bus atliekama daugiau profilaktinių tyrimų: Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Lazdijų, Ignalinos, Šalčininkų ir Skuodo rajonų.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos birželio 4 d. 9 val. duomenimis:

*per užvakar dieną ištirta ėminių dėl įtariamo koronaviruso: 5 tūkst. 928;

*iki šiol iš viso ištirta ėminių dėl įtariamo koronaviruso: 321 tūkst. 40 (iš jų – 100 tūkst. 335 iš mobilių punktų).

„P. n.“ informacija


Dingo be žinios

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Teisėtvarka

Klaipėdos m. policija ieško dingusios be žinios Snaigės Ivanovienės, gim 1964 m.

Birželio 3 d. į policiją kreipėsi moters artimieji ir nurodė, kad birželio 1 d. moteris išėjo pasivaikščioti į parką Pempininkų mikrorajone, Klaipėdoje ir iki šiol negrįžo.

Dingusioji – apie 169 cm ūgio, tamsiais rudais iki pečių plaukais, žydrų akių, liekno kūno sudėjimo. Dėvėjo pilku puspalčiu, mėlynais džinsais, rudais batais.

Ką nors žinančius apie moters buvimo vietą prašoma skambinti tel.: 112 arba 8 700 60710.


Ikiteisminį tyrimą atliekantys Kretingos r. PK pareigūnai prašo visuomenės pagalbos – atpažinti nuotraukoje užfiksuotą asmenį, tyrimui galintį suteikti vertingos informacijos.

Pažinusius asmenį prašo susisiekti su vyriausiuoju tyrėju Mindaugu Reinikiu, tel. 8 700 64208 arba el. paštu: mindaugas.reinikis@policija.lt.

„P. n.“ informacija


Klaipėdos policija antradienio vakarą kreipėsi į visuomenę prašydama padėti išsiaiškinti aplinkybes, kuriomis Mazūriškių kaime galėjo būti per prievartą į automobilį įsodinta ir pagrobta mergina. Vis dėlto paryčiais buvo išplatintas pranešimas, kad ji sveika ir gyva rasta savo namuose.

Antradienį apie 16 val. bendruoju pagalbos telefonu 112 pati nukentėjusioji šaukėsi pagalbos, bet netrukus pokalbis nutrūko, o telefonas buvo išjungtas. Nustatyta, kad skambinta iš Mazūriškių k. Pareigūnams nuvykus į įvykio vietą bei atlikus operatyvinius veiksmus, liudininkas patikino, jog, privažiavus juodos spalvos galimai Mercedes markės automobiliui, vaikinas merginą įsisodino jėga. Pareigūnams nuolat skambinant numeriu, iš kurio buvo šauktasi pagalbos, po kelių valandų su neva pagrobta mergina pavyko susisiekti, tačiau, jai ištarus, kad viskas yra gerai, ryšys vėl nutrūko. Automobilio su, kaip paaiškėjo 1987 m. gimusia moterimi, ieškojo gausios policijos pajėgos.

Aplinkybės tikslinamos, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto laisvės atėmimo.

„P. n.“ informacija


Rytoj Kretingos miesto stadione startuoja Lietuvos futbolo federacijos (LFF) I lygos pirmenybės – per pirmąsias sezono rungtynes Kretingos „Minija“ susitiks su Jonavos „Jonava“.

Rengdamasi sezonui Kretingos „Minija“ sužaidė draugiškas rungtynes su Gargždų „Banga B“. Pergalę 3:1 pasiekė kretingiškiai. Įvarčių autoriai – Ernestas Andriušis, Aidas Pipiras ir Ainis Vilavičius. „Rungtynės vyko be žiūrovų – žinoma, kad žaisti buvo liūdniau“, – konstatavo vartininkas Martynas Viluckas, kuriam patikėtos klubo administratoriaus pareigos. Jis vylėsi, kad per pirmąsias sezono rungtynes minijiečiai surinks maksimalų – 300 – žiūrovų skaičių, kiek ir leidžia sušvelnintos karantino sąlygos.

Draugiškos rungtynės parodė, kad laikas, praleistas be treniruočių, komandai turėjo įtakos: visų pirma jautėsi išsibalansavimas, kas būdinga ir kitoms komandoms – visos jos dėl karantino negalėjo rengti bendrų treniruočių.

Pirmieji minijiečių varžovai – LFF I lygos senbuviai, prieš keletą sezonų žaidę ir A lygoje. Šį sezoną „Jonava“ pasipildė dar keliais patyrusiais žaidėjais.

„Varžovė rimta, dažnai kovojusi dėl prizinių vietų. Ir praėjusį sezoną mums dukart teko pripažinti „Jonavos“ pranašumą“: namuose buvome pralaimėję 0:2, išvykoje – 1:4. Pagal tą komandos sudėtį, kurią matome sezono išvakarėse, galima spręsti, kad jonaviečių tikrai netenkino praėjusį sezoną užimta IX vieta, tad šį sezoną „Jonava“ tikrai kelia aukštesnius tikslus“, – būsimus varžovus pristatė M. Viluckas.

Dar ankstyvą pavasarį, formuojant komandą, Kretingos „Minijos“ išsakytas tikslas – užimti ne žemesnę negu praėjusiais metais – VIII vietą, o gal ir aukštesnę – nesikeičia ir, nors komanda dar neparodė savo tikrojo veido, bendras visų užmojis – kiekvienose rungtynėse kovoti tik dėl pergalės.

Po karantino komanda iš esmės nesikeitė – į treniruotes susirinko visi žaidėjai.


Bijūnui nubarsčius žiedlapius, jam sėklų brandinti Emilija Martinkienė neleidžia.

Pakeliui į Žibininkus, pravažiuojant Rūdaičius, jei ne automobilį sustabdyti, tai bent akis stabtelėti priverčia Mokyklos gatvės gale Emilijos Martinkienės sodyboje sužydęs medėjantis bijūnas. Apie 2 metrų aukščio krūmui, šeimininkės skaičiavimu, yra apie trisdešimt metų. Plaštakos dydžio žiedais jis apsipila kasmet gegužei baigiantis ir žydi ilgiau kaip savaitę. „Nulaužau, kai nužydi, kad sėklų tiek daug nepribarstytų, nes paskui pridygsta, turiu iškapliuoti“, – ponia Emilija pasakojo, kaip neleidžianti bijūnui išplisti po visą sodybą, kurioje dekoratyvinių augalų yra gal per šimtą rūšių. „Nebeatsimenu, kiek jų“, – sakė garbaus amžiaus moteris.

E. Martinkienės puoselėjama sodyba yra pelniusi ne vieną apdovanojimą, juos žymintis ženklai kabo ant namo fasadinės sienos. „Nebeturiu tiek sveikatos, kiek anksčiau, man jau – 84-eri. Gerai, kad kartu gyvenanti dukra Vida padeda“, – sakė ponia Emilija. Medėjančių bijūnų ji turėjusi įvairesnių – ir baltą, ir raudoną, kurie nunyko, o šis rausvas veši dešimtmečius. Ne visus šio bijūno daigus moteris išravi, kai žmonės paprašo – palieka, paaugina jiems. Netoliese senojo bijūno krūmo pirmus žiedus sukrovęs jauniklis irgi turi būsimą šeimininką. Geriausias laikas bijūnams sodinti ar persodinti į kitą vietą – rugpjūčio antroje pusėje, iki rugsėjo vidurio. Bijūnai vienoje vietoje gali augti net iki 100 metų, jie nepakenčia persodinimo.


Miesto šventės nebus, bet mugė – bus

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Naujienos

Šie metai Kretingai – išskirtiniai, nes dėl karantino birželio 13-ąją nebus organizuojama tradicinė miesto šventė, nuo seno rengiama išvien su ją puošiančiais šv. Antano atlaidais.

„Užtat mugė bus!“ – džiaugsminga žinia su „Pajūrio naujienomis“ pasidalijo įmonės „Kretingos turgus“ direktorius Nerijus Tertelis. Mugė, kurioje savo rankų darbo gaminiais prekiaus tautodailininkai ir amatininkai, išradingų gastronominių gėrybių siūlys maisto gamintojai ir žemės ūkio produkcijos augintojai, kaip visada, vyks miesto centrinėje Rotušės aikštėje. Iš viso numatyta 100 prekybos vietų. Prekyviečių kainos tautodailininkams, amatininkams, ūkininkams, verslininkams, prekiautojams sertifikuota kulinarinio paveldo produkcija – skirtingos, siekia nuo 8 iki 28 eurų.

N. Tertelio teigimu, muge pradėta domėtis dar prieš mėnesį, norintieji prekiauti iš įvairių Lietuvos miestų į turgaus administraciją skambina, ir kreipiasi elektroniniais laiškais.

Tačiau aikštėje šiemet bus kur kas mažiau muzikos.

„Su Kretingos rajono kultūros centro direktoriumi Pranu Razmumi sutarėme vis tiek sriubą virti iš kirvio, tai yra svarstome prisiprašyti pagroti vieną kitą kaimo kapelą“, – kalbėjo turgaus direktorius.

Pastarąjį kartą Vyriausybei sušvelninus karantino reikalavimus, mugėje galės dalyvauti iki 300 žmonių, neskaičiuojant aptarnaujančiojo personalo ir organizatorių.


Modernėja Melioratorių gatvės katilinė

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Naujienos
Melioratorių gatvės katilinėje pakurą sumontavo ją pagaminusios bendrovės „Nest Baltija“ darbininkai.

Palygino su automobiliais

Antradienį apie 20 valandą iš Kauno žemagrindžiu tralu buvo atgabenta ir trečiadienį iš pat ryto pradėta montuoti bendrovėje „Nest Baltija“ pagaminta 3,20 m pločio, maždaug 4 m aukščio ir 5 m ilgio pakura.

„Džiaugiamės, kad nėra smarkaus vėjo, kas būdinga pajūrio kraštams. Gamtos sąlygos vyrams leidžia normaliai dirbti – kranu keliamas pirmasis pakuros aukštas, sveriantis 12 tonų, nejuda, nesiūbuoja į šonus“, – sakė 4-ių darbininkų brigadą atlydėjęs gamybos vadovas Andrius Paškauskas.

Kauniečių įmonės darbininkai šioje katilinėje apie 2001-uosius metus buvo sumontavę ir senąjį katilą. „Dabar patys gavome progą jį ir išardyti“, – šmaikštavo A. Paškauskas. Paklaustas, kuo naujoji įranga bus pranašesnė už senbuvę, jei galingumas – toks pat, gamybos vadovas teigė, jog gerokai modernesnė, tobulesnė, su įrengta naujoviška automatika. Kauniečiui antrino bendrovės „Kretingos šilumos tinklai“ direktoriaus pavaduotojas gamybai Aidas Keblys.

„Tai – tas pats, kaip lygintume prieš 20 metų ir šiais laikais gaminamus automobilius – gerokai skiriasi automatizavimas, saugumo lygis, kuro sąnaudos“, – teigė jis.

Šilumos kainos neišaugins

Baigus montuoti pakurą, anot A. Paškausko, bus klojama termoizoliacinė medžiaga, vėliau laukia mūro, apdailos darbai, galiausiai kabelius pravesti, kitus reikalingus darbus atlikti į Kretingą atvyks automatikos specialistų grupė.

Paties svarbiausio įrenginio – vandens šildymo katilo – iš tos pačios įmonės atgabenant laukiama maždaug per dvi savaites. A. Keblys pasidžiaugė, kad įrangos Melioratorių g. katilinėje keitimo darbus atliekantis generalinis rangovas „Nest Baltija“ dirba sklandžiai ir nustatytais terminais. Tai kretingiškiams labai svarbu, kadangi investuojami Europos Sąjungos struktūrinių fondų pinigai, o, pagal rėmimo sutartį su Verslo paramos agentūra, „Kretingos šilumos tinklai“ taip pat turi įsipareigojimų. Bendra projekto vertė – 840 tūkst. Eur, iš jų per 400 tūkst. Eur – paramos lėšos, kitą dalį dengia pati bendrovė.

Naujasis katilas Melioratorių g. katilinėje turėtų pradėti veikti jau ateinantį šildymo sezoną. Paklaustas, kaip įmonės investicijos atsilieps šilumos vartotojų kišenei, direktoriaus pavaduotojas gamybai atsakė, jog įtakos neturės, šilumos kainą auginti galėtų nebent kuro kaina.


Palyginus praėjusiųjų ir šių metų sausio–gegužės mėnesių duomenis, Kretingos rajone sumažėjo gaisrų, džiugus faktas, kad šiemet juose nežuvo nė vienas žmogus.

Statistiką pakoregavo vėtra

Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovo Eugenijaus Bertašiaus teigimu, 2019-aisiais užregistruoti 72 gaisrai, šiemet – 59. Tarnybos darbuotojai kasmet dalyvauja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento visoje šalyje organizuojamoje prevencinėje akcijoje „Gyvenkime saugiai“, kurios metu apsilankoma gyvenamuosiuose būstuose, konsultuojami gyventojai, jiems teikiami praktiniai patarimai saugios aplinkos ir saugaus būsto klausimais. Svarbiausias akcijos tikslas yra ugdyti gyventojų saugios gyvensenos įpročius, gerinti gyvenamųjų būstų gaisrinę saugą, žmones skatinti gyventojus namuose įsirengti autonominius dūmų detektorius. Pasak E. Bertašiaus, būtent suveikę dūmų detektoriai galbūt iš mirties nasrų ištraukė du asmenis Kašučių kaime.

Tačiau dėl karantino šiemet akcijos „Gyvenkime saugiai“ metu gyvenamųjų būstų kol kas aplankyta mažiau – 376 (iš jų 47 daugiabučiai ir 329 individualūs gyvenamieji namai), kai pernai aplankyta daugiau kaip 1 tūkst. 600 būstų.

Gelbėjimo darbų statistiką į didžiąją pusę pakoregavo kovo 13-ąją siautėjusi ir medžius vertusi vėtra. „Turėjome 72 iškvietimus šalinti stichijos padarinius“, – sakė Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas, pridūręs, kad 2019-aisiais buvo atliktas 51 gelbėjimo darbas.


Dr. Dalia MARTIŠAUSKIENĖ

Kretingos rajono savivaldybės tarybos narė

Nors karantinas stipriai pakoregavo visų gyvenimą, niekas mūsų, rajono politikų, neatleido nuo prievolės ir pareigos priimti sprendimus, rūpintis rajono gerove, generuoti naujas idėjas. Dirbdami kad ir nuotoliniu būdu per karantino laiką sprendėme daugybę klausimų, susijusių su sveikata, švietimu, rajono infrastruktūra. Taigi darbas vyko pakankamai intensyviai ir produktyviai.

Sušvelnėjus karantinui, pajudėjo Gyventojų iniciatyvų, arba dalyvaujamojo biudžeto, projektas: rajono gyventojai jau pakviesti balsuoti už labiausiai patinkančius ir, jų nuomone, pačius reikalingiausius įvykdyti projektus. Sprendimas rajone pasiūlyti patiems gyventojams dalyvauti ir spręsti, paskirstant 1 proc. rajono Savivaldybės biudžeto, ir šalies mastu yra naujiena, ką jau bekalbėti apie rajoną. Šios idėjos autoriai naujai išrinkti ir daugiau kaip metus dirbantys rajono tarybos nariai yra kaip ir pionieriai, pasitelkę rajono gyventojų potencialą bendriems reikalams spręsti. O tai, kad pakviesti tiesiogiai skirstyti dalį Savivaldybės biudžeto rajono žmonės pasiūlė beveik pusšimtį idėjų, susijusių su viešųjų erdvių infrastruktūra, bendruomenių, atskirų socialinių grupių poreikiais, tik parodo, kokio to potencialo esama ir kodėl jis mums, politikams, turėtų būti svarbus.

Svarbus yra dar vienas, bet iki šiol neišnaudotas potencialas – tai rajono verslininkų sukaupta patirtis, išmintis, gebėjimas žvelgti į priekį, numatant, ko reikia ir ko gali reikėti rajonui vystytis. Karantinas parodė, kad be verslo – nė iš vietos, kad verslas būtent ir yra ta svari atrama, pagalba ekstremalios situacijos atveju. Matėme ir žinome, kokia buvo verslininkų parama karantino pradžioje, kai verslas iš savo resursų skyrė lėšų saugos priemonėms įsigyti, ir suprantame, kiek ta pagalba buvo suteikta laiku ir vietoje.


Virginijus BRAZAUSKAS

UAB „Raguvilė“ direktorius

Praėjusį savaitgalį su mažyliu vežimėlyje susiruošėme pasigrožėti neseniai atnaujintu Kretingos Pastauninko parku. Kai parke triūsė statybininkai, džiaugiamės, kad bus sutvarkyta dar viena poilsio Kretingoje vieta.

Po to, ką parke su šeima pamatėme ir patyrėme per išvyką, – liūdna. Pėsčiųjų takuose vandens filtracijai suklotos nevienodo dydžio akmenų juostos. Stumiant per jas vežimėlį kūdikis kaskart nubudinėjo. Išbandžiau mažus ir didelius vežimėlio ratus – su dideliais judėti buvo lengviau. Žmonės šią kliūtį apeina mindami takus parko vejose. Nepatogu per tuos akmenis ne tik su vaiko vežimėliu dardėti, važiuoti dviračiais, eiti pėsčiomis irgi. Kas liks iš tų akmenų juostų po žiemos, jeigu bus sniego ir jį nuo takų teks valyti traktoriuku – tuos akmenis išstumdys. Takai išpilti dolomito dulkėmis. Jų yra įvairios frakcijos: 0–2 ir 5–8 milimetrų. Takams tiesti daromi mišiniai, kad medžiagos susirištų ir, kai sausa, nedulkėtų, o palijus košės nebūtų. Deja, pasivaikščiojus renovuotais Pastauninko parko takais batai, kelnės nuo dulkių ar balkšvos pliūrės spalvą ir išvaizdą būna pakeitę. O kiek tų pakeltų dolomito dulkių dalelių sukvėpuoji? Vietoj tų, skersai takų sudėtų akmenų, vandeniui nubėgti žemiau takų turėjo įrengti latakus, iškloti juos geotekstile, ant viršaus – tais pačiais akmenimis.

Parke pastatė gražius šviestuvus, „sugaudė“ nelegalius buitinių nuotekų vamzdžius iš J. Pabrėžos gatvės sodybų į Pastauninko upelį, tačiau dalis per statybą išvažinėtos parko paklotės, vejos paliko nesutvarkyta. Gal rangovas tebetaiso broką? Nes, kiek žinau, parkas po renovacijos jau priduotas eksploatuoti. Pro suolais sudėtus akmenukus pražėlė žolė, kaip ją nupjaus? Tą ir su trimeriu daryti pavojinga, nes gali pakelti akmenį, kuris skris kaip kulka. Yra technologija: pirmiausia paklojama geotekstilė, tuomet dedami akmenys, jie suplūkiami. Tą padarius vėliau reikia mažiau sąnaudų suoliukų teritorijai prižiūrėti.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas