Pajūrio naujienos
Help
2020 Balandis
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe3101724
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną14°C debesuotumas 20 %
Naktį7°C debesuotumas 22 %
Apklausa

Ar saviizoliacijos dėl koronaviruso vietose reikėtų nuotolinės apsaugos?

Taip
Ne
Neturiu nuomonė
Komentarų topas

(1440) 2020-03-20

Medicinines kaukes siuva ir kretingiškiai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Kretingiškė Dovilė Urnikienė, sumaniusi pasisiūti kaukes savo šeimos nariams ir draugams, tikisi, kad per karantiną ši apsaugos priemonė taps savotiška mada.

Šalies vaistinėse ir gydymo įstaigose trūkstant medicinos kaukių, jas siūti ėmėsi pavieniai kretingiškiai bei įmonės: siūti kaukes jau persiorientavo Redos ir Dainiaus Regalų siuvykla, specialius kombinezonus gydytojams – Airidos Jonkuvienės vadovaujama įmonė KSDS, kuri netrukus imsis siūti ir medicinos kaukes. O motinystės atostogose esanti ir išradingas kaukes siūti siūlanti kolegė Dovilė Urnikienė norėtų jas paversti mada.

Iš individualių užsakymų – į kaukių gamybą

Šalia miesto stadiono įsikūrusios siuvyklos, siuvančios pagal individualius užsakymus, savininkas Dainius Regalas sakė, kad mintį siūti kaukes pasiūlė laikmečio situacija: „Skambino pažįstami, turintys privačią parduotuvę, sakė – nėra pirkti kaukių, o nerizikuoja, kad pardavėjos be jų bendrautų su klientais. Paprašė pasiūti kaukių. Turėjome medžiagos – prekybos centrai siūlo primityvias, pagamintas vos ne iš agroplėvelės, o mes siuvame sąžiningai – iš 3-jų sluoksnių medicininės marlės.“

Siuvyklos savininkas sakė, kad ir kiti sužinoję užsakė kaukių, – taip siuvykla šiomis dienomis perorientavo darbą iš individualių užsakymų į masinę medicinos kaukių gamybą. „Nebegalime dirbti viešai bendraudami su klientais, dirbame už uždarų durų, tačiau išsaugojome visas darbo vietas“, – patikino D. Regalas.

Jis sakė, kad dirbsią tol, kol užteks medžiagų, nes, užsidarius sienoms su Lenkija, iš kur ir medicinos įstaigoms tiekiama sertifikuota marlė, resursų papildant nesitiki. „Dar turime medžiagos keliems šimtams vienetų kaukių. Ieškome, sužinome, tarkim, ruloną marlės dar radome vienoje Klaipėdos specializuotoje parduotuvėje“, – kalbėjo verslininkas.

Tikslas – padėti žmonėms

D. Regalas mano, kad šioje sudėtingoje situacijoje, saugant žmonių sveikatą, visi privalome susitelkti: „Nesame gydytojai, bet norisi kažkuo prisidėti. Nesinaudojame situacija ir nesiekiame pelno už kaukes, – mums užtenka, kad atsipirktų medžiaga ir kažkiek būtų atlyginta už darbą.“

Specialiuosius darbo rūbus siuvusi įmonė KSDS, įsikūrusi Bajoruose, tiekusi produkciją visai Lietuvai, neseniai pradėjo iš specialios nepralaidžios sintetinės medžiagos siūti vienkartinius kombinezonus medikams. „Ligi tol irgi siuvome medicininius rūbus medicinos įstaigoms, ligoninėms, tačiau nebuvo tokių reikalavimų, kokie yra šiandien“, – kalbėjo šios įmonės savininkė Airida Jonkuvienė.

Kaukes sakė ketinantys siūti iš trikotažo. „Kaukių poreikis – didžiulis, galėtume jų pagaminti tūkstančiais. Šiomis dienomis deriname reikalus dėl audinių, jų gausime iš Kauno, Šiaulių tiekėjų. Siūsime, kiek galėsime“, – užtikrino A. Jonkuvienė.


Adelė MAZELIAUSKIENĖ:

– Kaip daugelis įstaigose dirbančių moterų, laiku nenueisiu į kirpyklą ir manikiūro saloną, bet blogiausia, kad, užsidarius specializuotai parduotuvei, nebegalėsiu akių paganyti ir nusipirkti patikusių gėlių sėklų. Prie namų auginu didelį gėlyną. Atšils oras, reikės tvarkyti, o iš anksto nepasirūpinau nei specialiai gėlėms žeme, nei pirštinėmis, nebežinau, ar prekybos centruose begausiu.

Aida MIKUTIENĖ:

– Man, o ir kitiems laukžemiškiams, su kuriais kalbėjau, aktualiausios medicinos paslaugos: vieni buvo užsirašę pas odontologus, kiti – pas šeimos gydytojus ar specialistus, o iš visur gauna atsakymus, kad vizitai atidedami, reikia palaukti, kol baigsis karantinas. Gerai nors tiek, kad turim Darbėnų ambulatorijos gydytojų telefonus, jais dalijamės, kuriems reikia, – skambina, konsultuojasi.

Arimantas MIKALOČIUS:

– Nėra taip, kad šiuo momentu ko nors „mirtinai“ reikėtų, galiu apsieiti. Bet labai trūksta mėgstamos veiklos. Esu krepšinio treneris, įpratęs septynias dienas per savaitę sportuoti su vaikais. Dar tik kelios karantino dienos tepraėjo, bet jau dabar sunku visą laiką namie sėdėti. Ką padarysi, teks palaukti geresnių laikų, kol grįšim į įprastas vėžes.

Pranas RAZMUS:

– Pats esu iš tų paslaugų teikėjų. Liūdna, kad, kaip ir kitur, mūsų Kretingos rajono kultūros centre „užsimarinavo“ visi koncertai, spektakliai. Pagalvojau, kad būtų problema, jei, pavyzdžiui, sugestų automobilis – juk autoservisams karantino metu irgi uždrausta dirbti. Prisimenu senus laikus, kai „arčiau technikos“ esantys vairuotojai patys pasiremontuodavo, o dabar esam gyvenimo išlepinti.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ


„Pajūrio naujienų“ skaitytoją papiktino, kad prekybos centre „Maxima“ darbuotojai nedėvi medicininių kaukių. „Kaip suprasti? Lietuva gyvena karantino sąlygomis, žmonės raginami saugotis vieni kitų ir pavojingo užkrato, o čia sau pardavėjai prie kasų kaip niekur nieko sėdi ir pirkėjus sutinka be kaukių!“ – apmaudą liejo į redakciją užsukęs vyras.

Tačiau „Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė patikino, kad medicininės kaukės nėra nurodomos kaip privaloma apsaugos nuo koronaviruso priemonė, nes neapsaugo nuo galimybės užsikrėsti. Specialistų teigimu, medicininės kaukės skirtos tiems žmonėms, kurie patys nešioja virusus ir gali apkrėsti aplinkinius.

Karantino metu parduotuvės darbuotojų prašoma kuo mažiau turėti kontaktų su klientais ar net kolegomis: laikytis bent 1 metro atstumo, pajutus menkiausius peršalimo simptomus nedelsiant skambinti šeimos gydytojui ir neiti į darbą. Jei turėjo kontaktą su koronavirusu galimai užsikrėtusiu žmogumi arba įtaria, kad gali būti užsikrėtę, nedelsiant skambinti į karštąją liniją 1808. Darbuotojai įpareigoti griežčiau paisyti ir higienos sąlygų – kas valandą plautis ir nuolat dezinfekuotis rankas.

„Ne tik dezinfekantais esame aprūpinę – imunitetui stiprinti savo darbuotojams dalijame vandenį buteliukuose, skirstome pastiles, ruošiame ir dalijame imbiero ir medaus arbatos mišinį, – sakė direktorė. – Jei darbuotojas pageidauja, darbui parduotuvėje gali gauti vienkartines pirštines.“

Anot E. Dapkienės, gerokai dažniau negu įprastai valomi ir dezinfekuojami visi „Maxima“ parduotuvių paviršiai, kasos, durų rankenos, prekių krepšeliai ir vežimėliai. „Įvertinę riziką, į kasas neskiriame vyresnio amžiaus darbuotojų“, – teigė ji.

„P. n.“ informacija


Socialinių paslaugų centras apribojo veiklą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Aktualijos

Paskelbus šalyje karantiną, savo veiklą gerokai apribojo ir Kretingos socialinių paslaugų centras: namuose lankomi tik vieniši žmonės, kuriais nėra kam pasirūpinti, arba jų artimieji gyvena toli. Dauguma centro darbuotojų išėjo kasmetinių atostogų arba, kas augina mažamečius vaikus, – laikino nedarbingumo.

„Pirmadienį nuo pat ryto susisiekėme su visais klientais ir pranešėme jiems apie situaciją: kalbėjomės, kad, užtikrinant jų pačių saugumą, reikia siekti kuo mažesnio kontakto. Išsiaiškinome, kad kai kuriais jų gali pasirūpinti artimieji. Kiti mūsų klientai turi artimųjų, tačiau šie sugrįžę iš užsienio ir privalo izoliuotis“, – kalbėjo Socialinių paslaugų centro vadovė Danutė Skruibienė.

Integrali pagalba – slaugos ir globos paslaugos – teikiama 16 asmenų, ši pagalba 56 asmenims yra sustabdyta. Tiems asmenims, kuriems pagalba į namus buvo teikiama 4–6 val. per savaitę, šios paslaugos bus teikiamos 44 asmenims, sustabdytos 57-iems asmenims.

Socialinių darbuotojų padėjėjai klientų namuose dirba su respiratoriais, pirštinėmis, naudoja dezinfekcinius skysčius. „Buvo nepatenkintų klientų, kad sutrumpinome jiems teikiamas paslaugas – apipirkti, paruošti valgį, sutvarkyti namus, – tačiau taip elgtis verčia dabartinė situacija“, – teigė D. Skruibienė.

Socialiniai darbuotojai, kurie lanko socialinės rizikos šeimas, vadovės žodžiais, dirba iš namų – susirašinėja su tomis šeimomis, bendrauja telefonais, tačiau ypatingais atvejais, iškilus rizikai vaikams, vyksta į tų šeimų namus. Atvejų vadybininkai, organizuojantys pagalbą šeimai, – jų yra 3, taip pat dirba iš namų, tačiau prireikus budės centre.

Sustabdyta ir neveiksnumo nustatymo paslauga, kai socialiniai darbuotojai vyksta į kliento namus įvertinti fizinę ar psichinę asmens negalią.

Centras laikinai nutraukė ir aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis – slaugos lovomis, vežimėliais ir kt.

„Mūsų centro Globos tarnyboje dar gyvena 5 paaugliai ir Krizių centre šiuo metu laikinai apgyvendintos 3 motinos: viena – su 4, antra – su 3 ir trečia – su 2 vaikais. Stengiamės organizuoti jų užimtumą. Išleidžiame pasivaikščioti ir pažaisti į įstaigos kiemą, tačiau – ne už jos teritorijos ribų“, – kalbėjo D. Skruibienė.

Ji patikino, kad intensyviai bendrauja su kitais šalies centrais ir dalijasi naujausia patirtimi neįprastomis darbo sąlygomis.


Per karantiną Kretingos rajono Civilinės metrikacijos ir archyvų skyrius paslaugas teikia nuotoliniu būdu.

Informacija ir konsultacijos gyventojams teikiamos el. paštu metrikacija@kretinga.lt ir telefonais: 8 445 51207, 8 445 43865. Prašymai įregistruoti civilinės būklės aktus priimami per metrikacijos paslaugų informacinę sistemą (MEPIS). Asmenims pageidaujant, jiems bus pateikti civilinės būklės aktų įrašus liudijantys išrašai (jų kopijos) tuo el. pašto adresu, kuris yra nurodytas užsakant paslaugas per MEPIS. Pasiimti dokumento originalą Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje bus galima pasibaigus karantinui.

Prašymai tuoktis irgi bus priimami per MEPIS – tokiais atvejais pageidautina, kad analogiško turinio prašymus užpildytų abu ketinantys susituokti asmenys. Į santuokos registravimo ceremoniją būtina bus atvykti anksčiau nurodyto ceremonijos laiko tam, kad galėtų įvykti nuodugni santuokos sudarymo sąlygų patikra ir kiti susiję formalumai.

Santuokos bus registruojamos dalyvaujant 5 asmenims, neįskaitant Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus darbuotojo. Pasveikinti atėję svečiai į Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus patalpas nebus įleidžiami. Jei ketinantys tuoktis asmenys pastaruoju metu atvyko iš užsienio valstybių, jiems yra privaloma 14 dienų izoliacija pagal Vyriausybės nurodymus. Jeigu asmenys negali atvykti į santuokos registravimą, jiems bus perkelta santuokos registravimo data. Asmenims, ketinantiems registruoti santuokas ne Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus patalpose, bus siūloma atvykti registruoti santuoką į Civilinės metrikacijos ir archyvų skyrių arba perkelti santuokos registravimo datą.

Dėl mirties, santuokos nutraukimo (kai santuoka nutraukta Lietuvoje teismo sprendimu), bažnytinės santuokos įtraukimo į apskaitą asmenims apskritai nereikia kreiptis į Civilinės metrikacijos ir archyvų skyrių – šie veiksmai atliekami skyriaus iniciatyva, gavus šiuos civilinės būklės aktus patvirtinančius dokumentus iš atitinkamų įstaigų.

Taip pat prašoma susilaikyti nuo prašymų, kurie gali būti pateikti pasibaigus karantinui.

„P. n.“ informacija


Laidojimo namams – didelis iššūkis

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Aktualijos

Šiomis dienomis prie Kretingos laidojimo namų „Rimtis“ – tuščia: aikštelėse nesimato automobilių, neveikia dauguma gėlių kioskų. Laidojimo namų savininkai Edita ir Juozas Donauskai sakė, kad karantinas dėl koronaviruso paveikė ir jų teikiamų laidojimo ir šarvojimo paslaugų sritį.

Tai, kad šią savaitę tebuvo nedaug – 4 mirusiųjų – šarvojimų, J. Donauskas laiko sutapimu: „Ir anksčiau būdavo savaičių, kad miršta daugiau ar mažiau žmonių.“ Tačiau E. ir J. Donauskai labiausiai susirūpinę dėl galimos koronaviruso plėtros tarp velionio artimųjų.

„Labai prašome žmonių būti ypač sąmoningais: sugrįžusieji iš užsienio velionio artimieji, kuriems privalomas karantinas, neturėtų dalyvauti šermenyse. Supraskit, jeigu susirgtų bent vienas mūsų darbuotojas, turėtume išvis uždaryti laidojimo namus. Kas tuomet pasirūpintų mirusiaisiais?“ – mieste nesant kitų alternatyvų, Kretingos rajono žmonių būti itin sąmoningais prašė E. ir J. Donauskai.

Jie sakė, kad laidojimo namuose taip pat privaloma laikytis tų pačių rekomendacijų, kaip ir kitose viešose vietose – žmonėms vengti artimo kontakto, laikytis 1–2 m atstumo, dezinfekuoti rankas, o pašaliniams asmenims išvis vengti lankytis šermenyse.

„Laidojimo namų administracija gavo savas rekomendacijas: privalome sugriežtinta tvarka dezinfekuoti patalpas, rankenas, suolus“, – kalbėjo J. Donauskas.

Laidojimo namų vadovas sakė, kad, vykstant į mirusio žmogaus namus išvežti kūną, jų tarnybos žmonėms taip pat, kaip ir greitosios medicinos pagalbos medikams, privalu vykti su kombinezonais, pirštinėmis, kaukėmis. Tačiau tokių priemonių jie neturi.

„Kreipėmės į Kretingos rajono Ekstremalių situacijų komisiją dėl priemonių, pasakė – ieško, galbūt suras. Bandžiau pats rasti nusipirkti: lyg ir nupirkau, o po to atsakė – nėra, pinigus grąžino“, – sakė J. Donauskas.

Paklausti, ar užtenka laidotuvėms priemonių – karstų, rūbų, žvakių, – verslininkai E. ir J. Donauskai mano, kad šių kuriam laikui užteks, tačiau gėlių belikę tik pusei savaitės. „Naujų gėlių iš užsienio nebebus, nes uždrausta jas įvežti. Bet gėlės gal nėra pagrindinė problema, palaidoti galima ir be gėlių“, – kalbėjo laidojimo namų savininkai, pasvarstę, galbūt žmonės iš šios situacijos pasimokys – ims pratintis prie minimalizmo ir nebeapkraus kapų gėlių kalnais.

E. Donauskienė taip pat sakė, kad ketina kreiptis į Kretingos katalikų parapijos kleboną Astijų Kungį, kad mirusiuosius laidojantys broliai pranciškonai dėl paskelbtos gripo epidemijos, saugodami savo ir žmonių sveikatą, sutrumpintų apeigas kapinėse.

Jeigu tektų laidoti asmenis, mirusius apsikrėtus koronavirusu, sakė, pagal nurodymus, tektų šarvoti tik uždarame karste arba vežti palaikus kremuoti. Ar Vyriausybė kompensuotų šių asmenų palaikų kremavimą, tvirtino, ligi šiol apie tokią galimybę negirdėję.


Kretingos rajono savivaldybė informavo, kad, LR Vyriausybei paskelbus karantiną, iki kovo 30 d. VšĮ Kretingos PSPC, Kretingos šeimos medicinos centre, Kretingos ligoninėje teikiama tik skubi ir būtinoji medicinos pagalba.

Kitos paslaugos (elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimas ir tęsimas, vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išrašymas, konsultacijos dėl sveikatos būklės ir pan.) teikiamos tik nuotoliniu būdu.

Medicinos centras „Northway“, esantis J. Basanavičiaus g. 80 Kretingoje nedirbs.

Karantino laikotarpiu skubi būtinoji medicinos pagalba ir paslaugos, kurių nesuteikus pacientui atsirastų poreikis būtinajai medicinos pagalbai arba reikšmingai pablogėtų paciento būklė, bus teikiamos medicinos centre „Northway“, Naujoji Uosto g. 9 Klaipėdoje.

Papildoma informacija teikiama tel. (8 46) 433403.

Kretingos ligoninės darbo organizavimas

Per karantiną ambulatorinės planinės konsultacijos neteikiamos arba teikiamos tik nuotoliniu būdu: vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išrašymas, elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimas ir tęsimas, būtinųjų tyrimų skyrimas.

Kreipiantis asmenims, grįžusiems iš užsienio šalių arba bendravusiems su žmonėmis, kuriems patvirtinta ar įtarta koronaviruso infekcija ir karščiuojantiems, kosintiems, besiskundžiantiems apsunkintu kvėpavimu, gerklės skausmu, sloga, silpnumu, raumenų skausmu, t. y. esant įtarimų dėl koronaviruso (COVID-19), tolimesniam ištyrimui kreiptis į Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamentą adresu Liepojos g. 39, tel.: (8 46) 396603, (8 46) 396610 (kasdien nuo 8–20 val.) ir (8 46) 396602 (kasdien nuo 20–8 val.).

Planinės operacijos neatliekamos, išskyrus sveikatos priežiūros paslaugas, kurių nesuteikus pacientui atsirastų būtinosios medicinos pagalbos poreikis arba labai pablogėtų jo būklė. Dėl informacijos prašome kreiptis į savo šeimos gydytoją. Planinės hospitalizacijos dėl kitų diagnostinių ir gydomųjų paslaugų nevykdomos. Dėl informacijos prašome kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Draudžiamas pacientų lankymas, išskyrus terminalinės būklės pacientų ir vaikų iki 14 metų lankymą gydančio gydytojo raštišku leidimu. Pacientų artimiesiems rekomenduojama susilaikyti nuo maisto perdavimo stacionaro skyriuose gulintiems pacientams.

Medicininės reabilitacijos paslaugų teikimas ribojamas: jos teikiamos tik tais atvejais, kai jų nesuteikimas lemtų paciento neįgalumą. Tai sprendžia gydantis ar šeimos gydytojas.

Rekomenduojama pacientams, nesant būtinosios pagalbos reikalaujančių sveikatos sutrikimų, nesikreipti tiesiogiai į ligoninę, o bendrauti su savo šeimos gydytojais. Nevykdomi profilaktiniai patikrinimai, pažymos neišduodamos. Rekomenduojama į ligoninę besikreipiantiems pacientams dėvėti medicinines kaukes.


Policijos pareigūnams ir atsakingoms institucijoms tenka reaguoti į pranešimus dėl karantino reikalavimo izoliuotis grįžus iš užsienio valstybių nesilaikymo, taip pat rajone įspėjamos ir šiuo metu draudžiamą veiklą vykdančios įmonės.

Įsigaliojus pirmiesiems reikalavimams dėl šalyje paskelbtos ekstremalios situacijos, dar šeštadienį tiek policija, tiek Savivaldybės atstovai tikrino, kaip jų yra laikomasi rajone. Įvedus karantiną, stebėti, ar įmonės nepažeidžia reikalavimų, buvo pavesta seniūnams, tačiau šią funkciją vykdo ir kitos institucijos, tarnybos.

„Visos perspėtos įmonės geranoriškai sutiko su reikalavimais, todėl imtis drastiškų priemonių – bausti – nebuvo būtinybės, tačiau prireikus tai bus daroma“, – sakė Kretingos rajono mero patarėjas Albertas Barauskas.

Kovo 17 d. Savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus specialistės atliko kontrolinį patikrinimą dėl karantino sąlygų laikymosi Kretingos miesto prekybos ir paslaugų teikimo vietose. Iš viso buvo patikrintos 127 prekybos ir paslaugų vietos.

Per patikrinimą buvo užfiksuota įmonių, kurios nebuvo užsirakinusios durų, tačiau jose sutikti asmenys specialistus patikino, kad klientų neaptarnauja. Taip pat pastebėta, kad iš vieno sporto klubo išėjo asmuo. Šis patikino, kad savininkai leido jam sportuoti, tačiau viduje kitų asmenų nebuvo, taip pat durys į sporto klubą buvo užrakintos. Visos dirbančios įmonės po patikrinimo buvo uždarytos, taip pat ir įspėtos, paaiškinta galima atsakomybė už karantino sąlygų nesilaikymą.


Palangos miesto policijos komisariato pareigūnai prašo gyventojų išlikti budriais – plinta ne tik virusas: sukčiai, pasinaudodami situacija, bando apgauti ir išvilioti pinigus. Su tokiu atveju kovo 17 d. susidūrė viena Palangoje gyvenanti senjorė. Moteriai paskambino nepažįstamas asmuo, kuris pasiūlė išsitirti dėl koronaviruso. Supratusi, kad tai gali būti sukčių pinklės, ji nutraukė pokalbį ir išvengė galimų pasekmių.

Kretingos rajone apie panašius su ekstremalia situacija šalyje susijusius sukčiavimo atvejus pranešimų nebuvo gauta. Tačiau policijos pareigūnai skatina gyventojus išlikti budriais ir nepakliūti į sukčių pinkles. Jeigu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ar kitų tarnybų atstovai siūlo dezinfekuoti namus, apžiūrėti asmenis, kambarius, testuoti dėl koronaviruso ir panašiai, būtina paprašyti darbo pažymėjimo bei įsitikinti jo tikrumu.

Kilus įtarimams, kad skambina ar prašo įsileisti ketinimų sukčiauti turintis asmuo, skambinkite policijai pagalbos numeriu 112.

„P. n.“ informacija


Iš policijos suvestinių

  • Iš po­li­ci­jos su­ves­ti­nių

PALANGA

ŽVEJŲ g. kovo 18 d. apie 13.05 val. 1979 m. gimęs vyras, blaivus vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, nepastebėjo ir partrenkė staiga į pėsčiųjų perėją įžengusią 1936 m. gimusią moterį. Moteris pristatyta medikams.

Parengė Edita KALNIENĖ


Kovo 14 dieną, atsižvelgdami į Lietuvos Vyriausybės sprendimą skelbti karantiną visoje šalyje, Lietuvos vyskupai nutarė, kad nuo kovo 16 d. vidurnakčio iki tol, kol galios Vyriausybės paskelbtas karantinas, nebevyks jokios viešos pamaldos. Vyskupai paragino tikinčiuosius neiti į bažnyčias, bet stebėti kunigo aukojamas šv. Mišias per TV, internetą, klausytis radijo transliacijų. „Tikinčiųjų dvasinis gėris – aukščiausias Bažnyčios rūpestis. Lygiai taip pat Bažnyčiai rūpi ir tikinčiųjų saugumas ir sveikata, – laiške tikintiesiems rašo Lietuvos vyskupai. – Apsaugokime save ir kitus, ypač pagyvenusius žmones! Stebėdami kunigo aukojamas šv. Mišias per TV ir melsdamiesi namuose, galite priimti dvasinę šv. Komuniją ir vienytis maldoje“.

Bažnyčios lieka atviros privačiai maldai bei būtiniausiems asmeniniams tikinčiųjų patarnavimams. Laidotuvės, krikštai ar kiti sakramentai bus teikiami dalyvaujant tik artimiausiems šeimos nariams. Vyskupai ragina daugiau atsidėti privačiai maldai namuose: skaityti Šventąjį Raštą, mintimis eiti Kryžiaus kelią, daugiau laiko skirti bendrai maldai šeimoje. Internetinės komunikacijos būdu šeimos ir pavieniai asmenys kviečiami jungtis į maldos grupes ar švęsti Dievo Žodžio pamaldas. „Išnaudokime šį laiką, kuomet negalime būti kartu fiziškai, maldai už sergančius ir kenčiančius – tai padės mums labiau vienytis su Jėzumi gavėnios kelyje. Viešpats ir šiuo išbandymų metu dovanoja mums ne vieną galimybę Jį atrasti iš naujo. Telydi kiekvieną mūsų tikėjimo kupina viltis! Teužtaria mus Švč. Mergelė Marija – Ligonių Globėja ir Krikščionių Pagalba!“ – savo laiške tikintiesiems rašo Lietuvos vyskupai.

Kaip informavo Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai parapijos klebonas Astijus Kungys, dėl koronaviruso (COVID-19) prevencijos Kretingos bažnyčioje šv. Mišios nevyks (taip pat ir sekmadieniais) iki tol, kol nebus atšauktas karantino režimas. Laidotuvių šv. Mišios bus aukojamos be žmonių. Visomis žmonių intencijomis kunigai melsis privačiai vienuolyno koplyčioje. Bažnyčia bus atidaryta asmeninei maldai, tačiau nevyks jokios pamaldos, Adoracija, Kryžiaus keliai ir pan. Broliai pranciškonai kviečia kretingiškius šį gavėnios laiką skirti asmeninei maldai ir Šventojo Rašto skaitymui.

„P. n.“ informacija


„Šaligatvio trinkelių ardymas ir dangos frezavimas – tik didelio projekto įgyvendinimo pradžia“, – taip apie prieš kelias dienas Vilniaus gatvėje Kretingoje pradėtą pasirengimą rekonstrukcijai sakė rangovo įmonės „Šilutės automobilių keliai“ darbų vykdytojas Julius Lekstys.

Miesto centre, ruože nuo Birutės gatvės iki Kretingos muziejaus, šiomis dienomis dirba 18 įmonės darbininkų. Nuardę trinkeles jie jas krauna ant padėklų, kuriuos užpildytus išsiveža bendrovės „Kretingos komunalininkas“ darbininkai.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Povilas Černeckis patikino, kad geros, nenutrupėjusios trinkelės bus panaudotos ūkiškai – sutrūkinėjusiems šaligatviams kitose miesto vietose atnaujinti arba naujiems takams įrengti. Kur to labiausiai reikia, palikta spręsti Kretingos miesto seniūnijai.

Vilniaus gatvėje eismas kuo toliau, tuo labiau taps apribotu, čia dirbs technika.

„Kai kur dar norime palikti galimybę pėstiesiems praeiti asfaltu, o ten, kur bus kasamos tranšėjos lietaus nuotekų tinklams, bus padarytos perėjimo vietos, papilta skaldos“, – sakė darbų vadovas.

Kitą savaitę automobilių eismas Vilniaus gatve dar nebus ribojamas.

„P. n.“ informacija


Užvakar socialinius tinklus apskriejo žinia, kad Kretingos rajono ūkininkai Klaipėdos vaikų ligoninei padovanojo apsaugos nuo viruso priemonių – kaukių, specialios vienkartinės aprangos.

„Saugus medikas yra visuomenės skydas ir atrama šiame ekstremaliame etape“, – tokiais žodžiais ir darbuotojų, pacientų padėka pasidalijo ligoninės administracija.

Prasmingą akciją suorganizavo pavardės prašęs neviešinti vienas stambiausių Kretingos rajono ūkininkų. „Tai, ką darau, – ne dėl garbės ar medalių. Mes, žemdirbiai, pakelėse statom žalius kryžius, rikiuojam kolonas traktorių, norėdami atkreipti dėmesį į pastaraisiais metais patiriamus savo ūkių sunkumus, finansines naštas, laukiam mums palankesnių valdžios sprendimų, tačiau atėjo metas susitelkti ir pagalvoti, kam yra sunkiausia dabar“, – „Pajūrio naujienoms“ paaiškino jis.

Anot pašnekovo, siaučiant gyvybei pavojingam koronavirusui, kita visuomenės dalis, tuo pačiu ūkininkai, laikinai gali neišeiti iš namų, nelįsti į žmonių susibūrimo vietas, nebūti užkrato židiniuose, o medikai to neišvengia.

„Kas bus, jei vienas po kito jie ims sirgti? Kas tada gydys vaikus, nebūtinai užsikrėtusius koronavirusu, bet susirgusius ir kitomis ligomis?“ – retoriškai klausė pašnekovas.

Jis atviravo savo ūkyje turėtų, bet nepanaudotų apsaugos kaukių ir vienkartinės aprangos kol kas padovanojęs nedaug, tačiau sumanytą akciją tęsia.

„Apvažiavau kolegas, paraginau taip pat prisidėti – kas turi po vieną apsauginę kaukę, kas – po dvi, dvidešimt jų jau perdavė ūkininkas iš Kartenos, dar dalį žadu nupirkti“, – sakė iniciatorius.

Kad prisidėtų prie paramos medikams, jis teigė jau kreipęsis ir į Lietuvos grūdų augintojų asociaciją.

„P. n.“ informacija


Užplūdo nedarbingumo pažymų prašytojai

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Problema

Dėl koronaviruso plitimo prasidėjus dviejų savaičių karantinui, per tris pirmąsias šios savaitės dienas vien Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centras (PSPC) nuotoliniu būdu gyventojams išdavė 591 nedarbingumo pažymą, kai iki karantino per tokį laikotarpį įstaiga jų išduodavo trigubai mažiau. Telefonai dėl nedarbingumo pažymų išdavimo kaista ir privačiuose pirminės sveikatos priežiūros centruose: Kretingos šeimos klinikoje bei Kretingos šeimos medicinos centre.

Kreipėsi į Seimo narį

Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas Arnas Juškys dėl susidariusios nenormalios situacijos sprendimo kreipėsi į Seimo narį Antaną Vinkų. Kreipimesi tvirtinama, kad norinčiųjų gauti nuotoliniu būdu nedarbingumo pažymas srautai yra labai dideli – vidutiniškai apie 50 skambučių vienam įstaigos gydytojui per jo darbo pamainą. Skambinantieji ne visada sako tiesą apie savo sveikatos būklę, o jos nuotoliniu būdu dirbantis gydytojas neturi galimybės įvertinti tiesiogiai. Tuo pačiu darbo laiku gydytojai turi atlikti ir planines konsultacijas, būtinas procedūras pacientams dėl jų lėtinių, kitų ligų. „Gydytojai neturi fizinių galimybių išduoti tokius kiekius nedarbingumo pažymų. Prašome viso kolektyvo vardu spręsti situaciją su Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuriai pavaldi „Sodra“, kad tolesnis mūsų gydymo įstaigų darbas šiuo karantino laikotarpiu būtų tikslingas ir racionalus“, – rašoma kreipimesi.

Seimo narys Antanas Vinkus pranešė, kad Kretingos PSPC kreipimąsi jau aptarė Seimo Sveikatos reikalų komitete, apie šią situaciją informavo Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centro vadovą, sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą, socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį.


Buvusi ilgametė bibliotekininkė-bibliografė Kleta Gindvilienė, kaip ir jos tėvas, sukaupė gausią namų biblioteką, kuria taip pat dalijasi su kitais kretingiškiais.

Dupulčiuose gyvenanti buvusi ilgametė bibliotekininkė-bibliografė 78-erių Kleta Gindvilienė dabar užrašo prisiminimus apie savo tėvą Vladą Mačernį (1908–1978), šviesuolį batsiuvį, kuris siuvo avalynę ir prieškariu puošė Kretingos ponias, kaupė knygas ir pačiame miesto centre atidarė pirmąją viešąją biblioteką.

Supleškėjo namas ir knygos

K. Gindvilienė pasakojo, kad jos tėvų Jadvygos ir Vlado Mačernių namas su dirbtuvėmis ir biblioteka prieš karą stovėjo pačiame miesto centre – Katkaus g. Nr. 6, ten, kur dabartinėje J. K. Chodkevičiaus gatvėje įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, ir, simboliška, – priešais naująją Kretingos rajono Motiejaus Valančiaus viešąją biblioteką.

„Tėvas namuose pats modeliuodavo ir siūdavo batus pagal ponių užsakymus ir pageidavimą. Ištaigingus vasarinius ir žieminius – dar atmenu man, seserims ir mamai buvo pasiuvęs šiltus, burkomis vadintus aulinukus. Tame pačiame name veikė ir turtinga nuosava biblioteka – tėvas buvo sukaupęs per 2 tūkst. įvairių knygų ir už simbolinį mokestį jas skolindavo kretingiškiams. Knygų jam paliko į Vokietiją emigravęs vienas kretingiškis, jų parsisiųsdavo iš „Spindulio“ spaustuvės Kaune“, – pasakojo kretingiškė.

Jos tėvų bibliotekoje ypač mėgę lankytis gimnazistai, – tarp skaitytojų buvusi ir kretingiškė Janina Krisiūnienė, kuri pasakojusi, kad už 10 centų parsinešdavo namo skaityti tuomet populiarių rašytojų – Onorė Balzako, Ivano Turgenevo, Levo Tolstojaus knygų, lietuvių rašytojo Justo Pilyponio kūrinių. O šviesaus atminimo Kretingos muziejaus muziejininkas Donatas Butkus jos tėvo biblioteką pavadino pirmąja viešąja Kretingos miesto biblioteka.

Deja, J. ir V. Mačernių namas 1941-ųjų birželį, mieste kilus gaisrui, sudegė ligi pamatų. Ugnis pasiglemžė ir biblioteką – išliko tik tos knygos, kurias buvo pasiėmę skaitytojai.


Biržų, Valažino, Kosino, Dubingių, Palangos, Darbėnų ir Grūšlaukės dvarininkas Mykolas Juozapas Tiškevičius (1761–1839), 1828–1837 m. pirmasis iš Tiškevičių valdęs ir Kretingos dvarą. Nežinomas dailininkas. XIX a. II p. Kretingos rūmus iki 1940 m. puošęs portretas. Telšių Žemaičių „Alkos“ muziejus

Šiemet sukanka 185 metai, kai gimė grafas Juozas Tiškevičius, prieš 145 metų oficialiai pradėjęs valdyti Kretingos dvarą. Šiuo straipsniu tęsiame pažintį su grafų Tiškevičių gimine, kilusia iš Ukrainos ir iš ten per Baltarusiją atsikėlusia į Lietuvą.

Biržų linijos Tiškevičiai

Tiškevičiams kuriantis etninėse Lietuvos žemėse, pagrindine jų valda virto Biržų (Astravo) dvaras, tapęs lietuviškos grafų Tiškevičių giminės II (Biržų) linijos branduoliu.

Pirmasis į Biržų valdą įžengė Lahoisko linijos įkūrėjo Vasilio Tiškovičiaus (Bazilio Tiškevičiaus) VII kartos palikuonis, Kosino, Dubingių ir Valažino valdytojas, pulkininkas Juozapas Ignotas Tiškevičius (1724–1815). Jis nepilnamečio Biržų savininko kunigaikščio Domininko Jeronimo Radvilos globėjams paskolino nemažą pinigų sumą ir už tai kaip skolos garantą užstatu 1804 m. gavo valdyti Biržų dvarą, kurį galėjo išsipirkti paveldėjimo teise.

Biržų dvarą išsipirkti Juozapas Ignotas 1811 m. leido sūnui Mykolui Juozapui Tiškevičiui (1761–1839), po tėvo mirties paveldėjusiam ir kitas valdas. Iš pradžių šis rezidavo Valažine, o vėliau savo šeimos rezidenciją perkėlė į Biržų valdos administracinį centrą – Astravo dvarą.

Plėsdamas savo žemės valdas, Mykolas Juozapas pirmasis iš grafų Tiškevičių susidomėjo Lietuvos pajūriu: 1824 m. už 177 tūkst. 171,88 sidabro rublio iš lenkų generolo Pranciškaus Ksavero Niesiolovskio nupirko Palangos valdą su Darbėnų ir Grūšlaukės dvarais, o 1828 m. iš rusų generolo Dmitrijaus Zubovo už 250 tūkst. sidabro rublių išsinuomojo 9 metams Kretingos valdą. Nuo to laiko grafai Tiškevičiai tapo pajūrio žemaičių žemėse plytėjusių dvarų savininkais. Atvykę į naująsias savo valdas dažniausiai apsistodavo Darbėnų dvare, kuris tuo metu buvo Palangos valdos administracinis centras.

Po Mykolo Juozapo mirties Biržų dvaras atiteko vyriausiajam sūnui Jonui Konstantinui Tiškevičiui (1801–1862). Jis įsteigė dvare valstiečių vaikams lietuvišką mokyklą, 1857–1861 m. pastatė mūrinę Biržų šv. Jono Krikštytojo bažnyčią. Prie Biržų esantį Astravo dvarą pasirinko nuolatine savo rezidencija, ėmėsi statyti jame naują sodybą, 1862 m. įsteigė Biržų majoratą su 50 tūkst. ha žemės, tapo pirmuoju ordinatu ir grafų Tiškevičių II (Biržų) linijos įkūrėju.


Sofija ir Rapolas Žigai su dukra Elena ir sūnumi Henriku apie 1926 m.

Retas kretingiškis šiandien yra girdėjęs, kad iki šiol jiems tarnaujančių XX a. 4-e dešimtmetyje statytų pastatų – Pranciškonų gimnazijos, Šv. Antano rūmų, lurdo grotos, buvusių parapijos namų- „špitolės“ – projektuotojas ir statytojas yra statybos inžinierius Rapolas Žigas (1891–1942), tapęs sovietinio okupacinio režimo nusikaltimų auka. Jis gimė 1891 m. Kauno gubernijai priklausiusiuose Šiauliuose, čia baigė pradinę mokyklą ir gimnaziją, kur mokslai vykdavo rusų kalba. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui ir 1915 m. Vokietijos kariuomenei įžengus į Lietuvą, R. Žigas kartu su šimtais tūkstančių lietuvių buvo priverstas trauktis nuo fronto ir taip atsidūrė Sankt-Peterburge. Jame įsikūręs Petrogrado lietuvių draugijos nuo karo nukentėjusiems šelpti komitetas rūpinosi čia apsistojusiais tūkstančiais lietuvių karo pabėgėlių. Jie buvo registruojami, apgyvendinami laisvuose butuose ar tremtinių barakuose, gaudavo pinigines valdžios pašalpas. Kaip karo pabėgėlė į Peterburgą atvyko iš Kurtuvėnų kilusi 1893 m. gimusi Sofija Kazlauskaitė, 1915 m. rudenį tapusi R. Žigo žmona. Šiauliuose šiuo metu gyvenanti R. Žigo sūnaus Henriko (1916–1992) dukra Vida Žigaitė-Aleinikovienė (gim. 1945 m.) savo archyve saugo Petrogrado lietuvių draugijos nuo karo nukentėjusiems šelpti 1915 m. rugsėjo 9 d. išduotą pažymėjimą, patvirtinantį, kad 24 metų R. Žigas yra Romos katalikų tikėjimo ir nėra buvęs vedęs. Šis pažymėjimas buvo skirtas Šv. Kotrynos katalikų bažnyčios dvasininkams, kurie netrukus ir palaimino šių jaunų žmonių santuoką. Šioje bažnyčioje, buvusioje lietuvių inteligentijos ir šviesuomenės Peterburge centru, kur 1850 m. Žemaičių vyskupu buvo įšventintas Motiejus Valančius (1801–1875), kur šv. Mišias yra aukoję palaimintieji arkivyskupai Jurgis Matulaitis (1871–1927), Teofilius Matulionis (1873–1962) ir kiti lietuviai kunigai-misionieriai, buvo pakrikštytas ir 1916 m. liepos 15 d. gimęs jų pirmagimis Henrikas Žigas. Nors ir gyvendami toli nuo tėvynės lietuviai karo pabėgėliai rūpinosi švietimu, stengėsi tęsti karo nutrauktus mokslus, įsigyti profesiją, reikalingą būsimam darbui savame krašte. R. Žigas studijavo 1899 m. įkurtame Sankt-Peterburgo valstybiniame politechnikos universitete, kur baigė statybos inžinerinius mokslus. To meto statybos inžinierius buvo ir architektas, ir projektuotojas, ir statybų rangovas. Petrograde R. Žigo šeimą užklupo ir 1917 metų bolševikinis perversmas, čia 1918 m. gimė ir duktė Elena. Lietuvai 1918 m. vasario 16 d. paskelbus nepriklausomybę, 1919 m. pradžioje į ją sugrįžo ir R. Žigo šeima, įsikūrusi Šiauliuose, dabartinės S. Nėries gatvės mediniame name. Kadangi atsikūrusiai jaunai valstybei reikėjo darbščių, gerų savo srities specialistų, visuomeninius ir gyvenamus mūrinius pastatus projektavusiam ir stačiusiam R. Žigui darbo netrūko. Gerai apmokamas darbas leido sukurti šeimos gerovę, išmokslinti vaikus. Jo žmona Sofija rūpinosi šeimos buitimi, garsėjo kaip gera šeimininkė.


Labdaros valgykla tebemaitina varguolius

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Gyvenimas pagal MUS

Šiuo sunkmečiu Kretingos pranciškonų vienuolyne veikianti labdaros valgykla „Rūpestėliai“ nenustojo rūpintis miesto varguoliais: kasdien 10 val. ryto prie vienuolyno vartų juos pasitinka gvardijonas brolis Gediminas, o valgyklos šeimininkės ir parapijos savanoriai išdalija jiems karšto maisto paketus.

Visuomeninės labdaros organizacijos „Rūpestėliai“ vadovė Akvilė Virbalienė sakė, kad veiklos nenutraukė bendru brolių pranciškonų ir varguoliais besirūpinančių darbuotojų, parapijiečių sutarimu.

Varguoliai nebegali lankytis vienuolyno patalpose. Jų, kurių anksčiau kasdien susirinkdavo po kelias dešimtis, o ir šie dar parnešdavo maisto savo artimiesiems bei pažįstamiems, šiomis dienomis beateina iki 30. „Žmonės pasimetę, todėl juos ramina, šnekasi, į jų bėdas įsiklauso brolis Gediminas“, – sakė A. Virbalienė.

Ji patikino, kad labdaros valgyklos kolektyvas dirba įprastu režimu, tik vietoj dešimtmečiais verdamos sriubos dabar formuoja maisto paketus. „Valgyklos šeimininkės Vita ir Danutė bei jų talkininkės, – Vita šiomis dienomis serga, stoja nuo ankstyvo ryto prie viryklės ir puodų, kad 10 val. ryto, kaip įprasta, mūsų lankytojai gautų karšto maisto. Dabar šeimininkės verda įvairias košes su mėsa arba plovą, nes neturime indelių sriubai. Į lauknešėlį būtinai dar įdedame duonos ir tai, ko tądien turime – gali būti butelis aliejaus, pyrago gabalas, kruopos. Šiuos produktus parsivežame iš Klaipėdos „Maisto banko“, – pasakojo A. Virbalienė.

Jos žodžiais, siaučiant koronavirusui, labdaros organizacija apribojo ir keliones į „Maisto banką“ – anksčiau vykdavę dukart per savaitę, dabar tik sykį. Todėl maisto produktų paketas varguoliams taip pat sumažėjo.

„Dar turime savo sukauptų resursų, skaičiuojame, kad jų mums pakaks dar trims mėnesiams. Tačiau labiausiai mums šiandien reikia ne maisto, o indų – vienkartinių plastiko bei puslitrinių stiklainių. Todėl prašome kretingiškių – jei kas gali, kad atneštų jų į valgyklą, kad padėtų šelpti vargstančius miesto žmones“, – kalbėjo „Rūpestėlių“ valgyklos vadovė.

Labdaros valgykla veikia nuo 8 iki 12 val., – į ją patekti galima per vienuolyno vartus, nuo lurdo pusės. Šeimininkės prie durų pasitiktų geradarius, perduodančius indus. Norintys skirti labdarą vienkartiniais indais ar stiklainiais gali skambinti A. Virbalienei tel. 8 611 42372.

A. Virbalienė patikino, kad labdaros valgykloje laikomasi sustiprintų higienos reikalavimų ir panaudotų grąžinamų stiklinių indų iš valgytojų jie nepriima.

Kretingos rajono meras Antanas Kalnius paragino visus žmones susitelkti ir padėti ne tik labdaros valgyklai, bet ir medikams, kas ir kuo gali: „Šis metas – rimtas išbandymas visuomenei, nuo to, kaip sugebėsime suprasti, dalintis, užjausti, lengviau įveiksime sunkumus. Jeigu šiandieną kažkas turi priemonių – medicinos kaukių, pirštinių ar indelių labdaros valgyklai, – kurios jiems nėra būtinos, padėkite tiems, kam jų labiausiai reikia.“


Daugiau negu dešimtmetį užsienyje gyvenanti kurmaitiškė Gabrielė Januškaitė skatina jaunus žmones rinktis studijas užsienyje: „Vis dar gajus stereotipas, kad studijuoti užsienyje gali tik ypatingų gebėjimų turintys moksleiviai. Stojimų reikalavimai tikrai įgyvendinami įprastiems moksleiviams, o būsima patirtis – neįkainojama.“

Iš Kretingos rajono, Kurmaičių kaimo, kilusi 22 metų Gabrielė Januškaitė daugiau nei dešimtmetį savo gyvenimą kuria svetur. Italijoje baigusi mokyklą, šiandien mergina Mančesterio universitete studijuoja politikos mokslus ir tarptautinius ryšius bei aktyviai dalyvauja vietos lietuvių studentų bendruomenės veiklose.

Italija sužavėjo neiškart

Prieš dvylika metų G. Januškaitės šeima emigravo į Šiaurės Italiją, Rovigo miestą netoli Paduvos, dėl ekonominių priežasčių. Pašnekovė tikino, kad pirmuosius mėnesius buvo labai sudėtinga – ji nemokėjo nė žodžio itališkai, stigo draugų ir kamavo namų ilgesys. Pasak merginos, jai labai padėjo italų kalbos mokytojai, skirdavę papildomų užduočių, kad ji sparčiau išmoktų kalbą, tad po kelių mėnesių mergina jau galėjo bendrauti itališkai.

Per trejus metus G. Januškaitė „prisijaukino” italų kultūrą ir jos žmones. „Adaptacija vyko lėtai, nes ilgą laiką ilgėjausi Lietuvos, ten likusių senelių. Praėjus šiam laikotarpiui pamačiau Italiją kitomis akimis – susiradau puikių draugų, pradėjo patikti mane supanti aplinka“, – prisiminė pašnekovė.

Mergina teigė, kad jai buvo sudėtinga suprasti itališką mentalitetą – ramiau žvelgti į gyvenimą, tačiau šiandien ji džiaugiasi perėmusi šią savybę. „Lietuviai per greitai supyksta, yra linkę savyje nešiotis pyktį, konfliktai dažnai kyla dėl smulkmenų, o italai – ramesni. Jie staiga užsiplieskia, tačiau taip pat greitai nurimsta“, – skirtumus apibūdino pašnekovė.

Anot G. Januškaitės, Italijoje mokomasi 13 metų. Pradinis mokslas vykdomas 5 metus, 3 metus mokiniai ugdomi pagal vidurinio mokslo programas, o likusius 5 metus mokomasi skirtingų krypčių licėjuose – klasikiniame licėjuje labiau gilinamasi į graikų, lotynų kalbas, socialinių mokslų licėjuje nagrinėjama teisė ir teisėtvarkos sistema, tiksliųjų mokslų licėjuje, kurį baigė ir pašnekovė, plačiau mokomasi programavimo, matematikos, chemijos, taip pat 3 metus dėstoma filosofija kaip privalomasis dalykas.

Pastaroji disciplina sužavėjo merginą, tad laisvalaikiu ji ėmė gilintis į įvairių filosofų biografijas ir jų sukurtus veikalus.

Italijos mokyklose įprastai popamokinė veikla nevystoma taip plačiai kaip Lietuvoje. „Moksleiviai gali lankyti teatrą, padėti kitiems mokiniams ruošiant namų darbus. Sportinė veikla ir meniniai užsiėmimai dažniausiai yra mokamos paslaugos ir rengiamos kitų organizacijų“, – teigė G. Januškaitė.


Nasrėnų senelių namuose – pirmi karantinuotieji

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Svarbi informacija

Užvakar prieš vidurnaktį Nasrėnų senelių globos namuose įrengtame karantino izoliatoriuje laikinai apgyvendinti pirmieji du iš užsienio grįžę asmenys: vienas – iš Prancūzijos, kitas – iš Airijos. Iki sutartos rajono vietos juos atgabeno darbdaviai, po to Kretingos autobuso parko transportu jie atvežti į Nasrėnus.

Tiektų ir karštą maistą

Šią informaciją „Pajūrio naujienoms“ suteikęs Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius sakė, kad buvusius senelių namus Kūlupėnų seniūnijoje, Nasrėnuose, paversti karantino vieta Savivaldybė nusprendė, laikydamasi Vyriausybės nurodymo suteikti 14 dienų saviizoliacijos vietą tiems iš užsienio grįžusiems asmenims, kurie neturi sąlygų namuose. Dėl to buvo greitai sutvarkytos ir pritaikytos buvusių globos namų patalpos: jose įrengti 8 vienviečiai kambariai ir 2 dviviečiai šeimoms, – iš viso 12 vietų.

Meras pastebėjo, kad šios patalpos neprilygsta ištaigingam viešbučiui, tačiau kambariuose yra būtiniausi baldai, tualetas ir dušas: „Kiekvienas kambarys aprūpintas higienos priemonėmis, ir gyventojai patys privalės pasirūpinti patalpų švara ir tvarka.“

Karantino sąlygomis gyvenantys žmonės bus visiškai izoliuoti, jiems griežtai nurodyta nekontaktuoti su kitais asmenimis, neišeiti į kiemą. Tvarką, kad nebūtų pažeistas režimas, užtikrins Savivaldybės samdytos saugos įmonės darbuotojas.

Savivaldybė taip pat sudarė sutartį su viena maitinimo įmonių, kuri sykį per dieną pageidaujantiems tieks karštą maistą, – maistą pristatytų Savivaldybės darbuotojai. Taip pat būtų parūpinami maisto paketai. Iškeliaudami iš karantino zonos, už maistą žmonės turėtų susimokėti pagal pateiktas sąskaitas. „Tačiau pirmieji du gyventojai galimo maitinimo atsisakė – maistą jiems atveš ir prie durų paliks jų artimieji“, – kalbėjo meras. Už pragyvenimą ir komunalines paslaugas karantinuotiems asmenims mokėti nereikės.


Mažina keleivinio transporto maršrutus

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Svarbi informacija

Nuo šio ketvirtadienio Kretingos autobusų parkas stabdo maršrutinių autobusiukų reisus iš Kretingos į Palangą. „Tą esame priversti daryti dėl labai mažo keleivių skaičiaus“, – sakė Kretingos autobusų parko direktorius Arvydas Dyburys.

Liaudiškai vadinamos „maršrutkės“ iš Kretingos į Palangą ir atgal nekursuos iki karantino dėl koronaviruso pabaigos. Iš Kretingos į Klaipėdą karantino laikotarpiu nevažiuos privačios bendrovės „Kelista“ maršrutinis taksi dėl tos pačios priežasties – autobusiukai kursuoja beveik tušti, o atstumas nemažas, gaunamos menkos pajamos nepadengia didžios dalies sąnaudų. Tiek į Klaipėdą, tiek į Palangą Kretingos autobusų parko autobusai kursuos pagal įprastą grafiką. „Kelista“ su savo autobusiukais kaimo maršrutais važiuos kaip iki šiolei. Autobusų parko autobusai į kaimus vyksta pagal moksleivių atostogų grafiką.

Dėl pavojaus užsikrėsti koronavirusu keleiviai visuomeniniame transporte vežami tik sėdimose vietose. Susėsti reikalaujama šachmatine tvarka, ne mažesniu kaip 1 metro atstumu vienas nuo kito. Taisyklės, kaip per karantiną elgtis viešajame transporte, yra skelbiamos kiekviename autobuse, plakate ant durų.

Kretingos autobusų parko autobusai yra dezinfekuojami, po kiekvieno reiso išpurškiami dezinfekantu – specialiu skysčiu, pagamintu pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą formulę tam licenciją turinčiose Lietuvos įmonėse. A. Dyburio teigimu, šią savaitę autobusų dezinfekcijai prireiks per 200 litrų dezinfekanto.

Kretingos autobusų parko vairuotojai autobusuose turi priemonių rankoms dezinfekuoti. Naujas reikalavimas – kiekvienoje viešojoje transporto priemonėje turi būti ir keleiviams prieinamas dezinfekatorius. „Dar 100 proc. priemonių šiam reikalavimui įvykdyti neturime, bet netrukus turėsime“, – patikino A. Dyburys.

Vairuotojai galinėse stotelėse dezinfekcinėmis priemonėmis valo autobuso duris, rankenas, turėklus – visas įsikibimo dalis. Visą autobuso dezinfekciją atlieka irgi Autobusų parko darbuotojai, aprūpinti specialia apranga, kitomis šiam darbui reikalingomis priemonėmis.

„Atitraukėme techninius darbuotojus nuo kitų darbų. Dirba 2–3 žmonės pakaitomis, nes darbas nėra malonus“, – apie autobusų dezinfekciją sakė A. Dyburys.

Sumažėjus maršrutų, dalis Kretingos autobusų parko vairuotojų išėjo kasmetinių mokamų atostogų. Įmonės administracija dirba dviem būdais – vieni darbo vietoje, kiti – nuotoliniu būdu.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas