Pajūrio naujienos
Help
2020 Vasaris
Pi 3101724
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se291623
Orų prognozė
Dieną6°C debesuotumas 32 %
Naktį4°C debesuotumas 37 %
Komentarų topas

(1429) 2020-02-11

Laukžemės miškas: tariama ar tikra ekologinė bomba

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Tanklaivio „Globe Asimi“ katastrofa, per kurią į Baltijos jūrą išsipylė 16,5 t mazuto, – didžiausia, įvykusi prie Lietuvos krantų. Jos pasekmės ligi šiol juntamos ir Kretingos rajone.

Lietuvoje vieną po kito išaiškinat masinius taršos židinius, prisiminta, kad Laukžemės–Kalgraužių kaimų ribose, senajame smėlio karjere, vis dar tūno tonos užkasto mazuto, suvežto iš pajūrio po Klaipėdos uoste 1981-ųjų pabaigoje įvykusio tanklaivio „Globe Asimi“ katastrofos. Vieni ėmė nerimauti, ar teršalai per gruntinius vandenis nesiekia šulinių, kiti įžvelgė privatų interesą išvalyti šį karjerą.

Rastum tik žinodamas

Smėlio-žvyro karjeras, į kurį po tanklaivio katastrofos buvo pradėtas vežti iš pajūrio surinktas mazutas, tūno miško gilumoje. Ši maždaug 3 tūkst. kv. m ploto vietovė, kurioje užkastas mazutas, priklauso Šventosios girininkijai.

„Niekam ligi šiol tas miškas nekliūdavo, – nė nesuprastum, jei nežinotum, kad ten prieš beveik prieš 40 metų buvo vežami ir pilami teršalai – gabalai mazuto, susimaišiusio su pajūrio smėliu, ledu, sniegu.

Jie buvo užkasti gana giliai, ant viršaus užpilti gruntu. Dar neseniai buvau nuvykęs į tą vietą pasižiūrėti: labai norint, turi paieškoti – kai kur paviršiuje galima įžvelgti sukietėjusius bitumo gabalus“, – kalbėjo tuometinis Laukžemės kolūkio agronomas, vėliau – Darbėnų seniūnijos seniūnas Edvardas Stalmokas.

Ilgamečio Kretingos miškų urėdijos urėdo Antano Baranausko žodžiais, teršalams specialiai buvo ieškoma tinkamiausių vietų: „Ne šiaip sau ėmė ir bet kur supylė, tam tinkamiausi ir buvo nebeeksploatuojami karjerai.“

Didžiausias mazuto kiekis buvo suvežtas į Kalgraužių karjerą ir dar – į Pryšmančių bei Girkalių sąvartynus.

Mazutas suyra pamažu

Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vyriausioji specialistė dr. Virgilija Gregorauskienė sakė žinanti situaciją apie šią neva tiksinčią ekologinę bombą, nes būtent dabar ją eskaluoja viena įmonė, kuri suinteresuota už didelius pinigus išvalyti karjerą. Lietuvos geologijos tarnyba 2011 m. atliko pirmuosius Kalgraužių karjero teršalų tyrimus, ir nustatė, kad į jį buvo atvežta 31 tūkst. tonų pajūry surinkto mazuto, nors oficialiais sovietiniais duomenimis – tik 19 tūkst. t. „Sakytume – skaičių magija, bet sovietmečiu dažnai slėpdavo tikruosius skaičius“, – pastebėjo V. Gregorauskienė.

Antrąkart karjeras buvo ištirtas 2019-aisiais, gręžta iki 8 m, – nustatyta, kad užteršto grunto belikę apie 6 tūkst. tonų. Paklausta, kurgi dingo ankstesni kiekiai, specialistė paaiškino – mazutas yra palengva yranti organinė medžiaga, per laiką skaidosi ir skverbiasi gilyn. Todėl buvo nuspręsta stebėti teritoriją ir įrengti požeminio vandens monitoringą – gręžinius, iš kurių keliskart per metus būtų tyrimams imamas vanduo.

Pasiteiravus, ar iš šios teritorijos gruntinis vanduo gali patekti į artimiausių sodybų už 2 km šulinius, V. Gregorauskienė atsakė: „Pavojinga visur, kur yra teršalų, tačiau pavojingumo lygis – skirtingas. Gamtoje visos sistemos atviros ir tarpusavyje susijusios, – netgi lietaus vanduo patenka į šulinius.“


Aiškėja Kretingos technologijos ir verslo mokyklos ateitis – penktadienį įvykusiame rajono Savivaldybės Švietimo komiteto posėdyje priimtas protokolinis sprendimas šią ugdymo įstaigą palikti savarankiška, iš Kretingos rajono švietimo centro į ją perkėlus Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo skyriaus klases. Sprendimas šį mėnesį dar bus teikiamas svarstyti rajono tarybai.

Sudarys bendradarbiavimo sutartis

Komiteto narių nuomone, reorganizacijos metu būtų išspręstos iškart dvi problemos: išsaugota rajonui reikalinga dėl mažėjančio moksleivių skaičiaus nykstanti profesinė mokykla bei įvykdytas reikalavimas Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo skyrių eliminuoti iš dabartinio Kretingos rajono švietimo centro, prie kurio, vykdant Kretingos rajono pedagogų švietimo centro reorganizaciją, rajono tarybos sprendimu, jis buvo prijungtas 2016-aisiais. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija griežtai laikosi nuostatos, kad mokykla yra mokykla, kurioje žmonės įgyja tam tikrą išsilavinimą, todėl ir veikti turi pagal mokyklos statusą.

Meras Antanas Kalnius pasidalino mintimis iš susitikimo su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje už profesinio mokymo sritį atsakingu viceministru Arūnu Plikšniu. Tame susitikime taip pat dalyvavo Savivaldybės tarybos Švietimo komiteto pirmininkės pavaduotojas Darius Petreikis. Profesinio mokymo tinklą ruošiamasi pertvarkyti, yra nurodytos ir datos, į kurias, anot mero, būtina orientuotis: ministro įsakymas dėl profesinio mokymo plano skelbiamas iki vasario 29 dienos, o iki balandžio 1 dienos parengiami Lietuvos Vyriausybės nutarimo projektai dėl šio plano įgyvendinimo. „Jei ruošimės, nepraleisim terminų, pertvarka įmanoma iki rugsėjo 1-osios“, – sakė A. Kalnius. Merui įspūdį padarė tai, kad savarankiškos profesinės mokyklos su bendrojo lavinimo mokyklomis galės sudaryti trišales bendradarbiavimo sutartis. Tokią perspektyvą jis matytų ir Kretingoje.

Žemė bus reikalinga

Švietimo komiteto pirmininkė Dalia Martišauskienė teiravosi, koks būtų naujojo darinio – profesinės mokyklos su Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo klasėmis – finansavimas, kaip prie to prisidėtų savivalda? Anot mero, Savivaldybė prisidėtų prie vieno neformalaus švietimo darbuotojo, valytojo, ūkinės dalies išlaikymo. „Su viceministru kalbėjom ir apie tai, ką galėtume daryti su Technologijos ir verslo mokyklos turimu turtu, sutarėm, kai ką pasilikti, ko nereikia, – parduoti, o gautas lėšas panaudoti mokyklos mokymo bazei atnaujinti, pastatams rekonstruoti“, – sakė A. Kalnius.

D. Petreikio nuomone, profesinė mokykla yra per daug išsiplėtusi, turi nereikalingų statinių ir žemės. Bet šie kolegos teiginiai užkliuvo Vladui Baltuoniui. Jo teigimu, mokiniai ten daug mokosi praktiškai, mokykla iš to dar užsidirba ir lėšų, žemė reikalinga. Tam pritarė D. Martišauskienė. Be to, jos žodžiais, Kretingos technologijos ir verslo mokykla vienintelė Klaipėdos regione dirbanti su ūkininkais bei su jaunaisiais ūkininkais, kurie čia išsilaiko traktorininko teises, įgyja vairuotojo kategorijas, kelia kvalifikaciją vykstančiuose kursuose ir seminaruose.

V. Baltuonis pateikė keletą Danijos pavyzdžių, kai profesinėse mokyklose ir dviem ar trim moksleiviams, pasirinkusiems studijuoti kiaulininkystę, avininkystę ar kurią nors kitą žemės ūkio šaką, sudaromos sąlygos teorinę dalį mokytis ugdymo įstaigose, o praktikuotis ūkininkų fermose. „Neturintiems dvimečio išsilavinimo Danijoje nė ūkio paveldėti negalima“, – pridūrė jis. Komiteto narys pats yra ūkininkas, Kalniškiuose turi kalakutų fermą, teigė, kad iš Joniškio buvo atsiradę moksleivių, norinčių atlikti praktiką, tačiau nėra meistrų ar pameistrių, galinčių su moksleiviais užsiimti. D. Martišauskienė patikino, kad Lietuvos profesinėse mokyklose neleidžiama komplektuoti grupių, jeigu jose nesusirenka 12 asmenų, norinčių tą dalyką mokytis.

Komiteto pirmininkė mero klausė, kas – Savivaldybė ar Švietimo, mokslo ir sporto ministerija – mokėtų už šildymą, vandenį, elektrą, prie Technologijos ir verslo mokyklos prijungus Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo skyrių?

„Kokias sąlygas derybų metu susiderėsim, tokias ir turėsim. Jei keturiasdešimt ar penkiasdešimt tūkstančių eurų savivalda prisidėtų, tai būtų reikšminga“, – sakė A. Kalnius.


Iš policijos suvestinių

  • Iš po­li­ci­jos su­ves­ti­nių

KRETINGA

ROTUŠĖS a. vasario 8 d. apie 15 val. salone iš neužrakintos telefonų įkrovimo stotelės pavogtas telefonas „Samsung Galaxy A8“.

Patirta žala – 180 eurų.

PALANGA

KUNIGIŠKIŲ g. vasario 9 d. apie 18.10 val. moteriai, gimusiai 1987 m., paskambinęs ir policijos pareigūnu prisistatęs asmuo, apgaulės būdu išviliojo elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus ir iš sąskaitos pervedė 11 tūkst. 160 eurų. Pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo.

Parengė Edita KALNIENĖ


Sekmadienį įsisiautėjusi audra rajone labai didelių nuostolių nepridarė, tačiau stiprus vėjas išvertė tris medžius.

Ant važiuojamosios kelio dalies užvirtusius medžius Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai-gelbėtojai šalino Vydmantuose, Parąžės kaime, Kvecių kaime, ties įvažiavimu į SB „Ąžuolas“, kelyje Šventoji–Darbėnai.

Vakar iki 15.30 val. Kretingos rajone elektros trikdžius dėl gūsingo vėjo galėjo patirti apie 3 tūkst. 300 ESO klientų arba namų ūkių. Pagrindinės gedimų priežastys – virstantys medžiai ir jų šakos, užkritusios ant elektros oro linijų, nutraukia ar susuka elektros laidus, ir dėl to gyventojai lieka be elektros.

„Gedimų šalinimu rūpinasi ne viena operatyvioji ESO brigada, todėl gedimai šalinami greitai“, – už nesklandumus atsiprašė ESO atstovas Tomas Kavaliauskas.

Klientus, neturinčius elektros, įmonė skatina kuo skubiau pranešti ESO, ypač jei jų namai ar sodybos nutolusiose gyvenamosiose vietovėse, vienkiemiuose. „Primename, kad aptikus nutrauktus laidus, nuvirtusias elektros oro linijų atramas, prašome prie jų nesiartinti, neliesti laidų ar kitų elektros tinklo įrenginių, nebandyti jų tvarkyti savarankiškai“, – akcentavo T. Kavaliauskas.

Dėl audros SĮ „Kretingos komunalininkas“ negavo jokių iškvietimų.

„P. n.“ informacija


Kretingoje gyvenantis 48-erių Žydrūnas Drazdas tapo Europos brazilų džiu-džitsu čempionu.

Portugalijoje įvykusiame atvirame Europos brazilų džiu-džitsu čempionate aukso medalį savo svorio kategorijoje mėlynų diržų grupėje iškovojo Mažučių kaime Kretingoje gyvenantis 48-erių Žydrūnas Drazdas. Tai – ne vienintelis sportininko laimėjimas.

Pradėjo nuo dziudo

Ž. Drazdas savo, kaip sportininko, karjerą pradėjo nuo dziudo. Šia sporto šaka susidomėjo dar vaikystėje. „Mano gimtajame mieste Utenoje beveik visi lankė dziudo. Ten šis sportas tuo metu buvo labai populiarus“, – prisiminė Europos čempionas.

Dziudo vyras sportavo maždaug dešimt metų, vėliau dėl asmeninių priežasčių, emigracijos aktyvų sportą šiek tiek apleido. Tačiau į jį sugrįžo prieš maždaug penkerius metus ir dabar demonstruoja puikius rezultatus.

Nuo 2015 metų Žydrūnas pradėjo treniruotis Palangoje pas tuometinį „Roger Gracie“ akademijos įkūrėją Palangoje ir Kretingoje Darių Rudzevičių. „Draugai pasakė, kad akademijoje yra užsiimama brazilų džiu-džitsu, nusprendžiau išbandyti tai“, – pradžią džiu-džitsu sporto šakoje prisiminė Ž. Drazdas.

Nuo 2017 metų treneris Erikas Cchovrebovas įsteigė du klubus Palangoje ir Kretingoje – kovos menų klubą „Ardonas“, kuriame vyksta dziudo, brazilų džiu-džitsu ir bokso treniruotės. Tais pačiais metais D. Rudzevičius klubui perdavė „Roger Gracie“ akademijos vėliavą – taip Žydrūnas treniruotis pradėjo kovos menų klube „Ardonas“, kuriame praktikavo tiek dziudo, tiek brazilų džiu-džitsu.

„Norintys išbandyti šį sportą gali drąsiai dalyvauti šio klubo veikloje ir iš arčiau susipažinti, ką reiškia užsiimti viena šių sporto šakų“, – tikino Ž. Drazdas.

Vaikystėje vyras dalyvavo ne vieneriose varžybose. Sugrįžęs į sportą Žydrūnas taip pat siekė tam tikrų rezultatų. 2016 metais jis dalyvavo Europos čempionate, kuriame baltų diržų, tai yra pradedančiųjų, grupėje iškovojo I vietą.

„Lietuvoje esu dalyvavęs įvairiose turnyruose, kuriuose pagal amžių sportininkai nėra skirstomi. Ten esu tapęs prizininku“, – įvardijo Ž. Drazdas. 2019 metais Žydrūnas dziudo veteranų čempionate Lietuvoje tapo I vietos laimėtoju. Šiais metais daugiau kaip 15 metų Kretingos rajone gyvenantis sportininkas vėl tapo Europos čempionu brazilų džiu-džitsu čempionate Portugalijoje, Lisabonoje. Vyras varžėsi savo amžiaus veteranų iki 50 metų grupėje ir svorio per 100 kg mėlynų diržų kategorijoje bei savo amžiaus grupėje visų svorio kategorijoje. Pastarojoje užėmė II vietą.


Palangos savivaldybės įmonė Šventosios jūrų uosto direkcija turi naują vadovą: nuo vasario 3 dienos dirbti pradėjo Palangos miesto savivaldybės pernai lapkritį skelbtą konkursą laimėjęs Arūnas Prancekvičius.

A. Pranckevičiaus kandidatūrą atrankos komisija pateikė atitinkamoms tarnyboms dėl informacijos apie pretendentą paskutinėmis praėjusių metų dienomis. Po mėnesį užtrukusio patikrinimo gautos teigiamos išvados.

Konkurso sąlygose buvo nustatyta, jog kandidatai į Šventosios jūrų uosto vadovo postą privalo turėti inžinerijos mokslų aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą, trejų metų vadovaujamo darbo patirtį bei penkerių metų darbo patirtį pagal įgytą išsilavinimą.

A. Pranckevičius yra vadovavęs degalų orlaiviams tiekimo Palangos oro uoste bendrovei „Aviakuras“, nuo 2007-ųjų buvo Palangos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, 2008-ųjų vasarį buvo paskirtas Mažeikių bendrovės vamzdynų ir jūrinių terminalų direktoriumi, vadovavo „Mažeikių naftai“ priklausančiam Būtingės naftos terminalui, vėliau buvo UAB „Baltic Oil Company“ direktorius. 2015 metais A. Pranckevičius kaip savarankiškas politinės kampanijos dalyvis 37 numeriu buvo įrašytas Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatų į Palangos miesto savivaldybės tarybą rinkimų sąraše.

Šventosios jūrų uosto direkcija atsakinga už Palangai perleistą neveikiantį, tačiau atstatyti planuojamą Šventosios uostą.

Pernai spalio pabaigoje Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Staskonienė Vilniuje pasirašė sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra dėl Šventosios uosto II etapo darbų finansavimo. Sutarties vertė – 1,7 mln. Eur – šios lėšos bus skirtos žvejams reikalingai infrastruktūrai įrengti.

„P. n.“ informacija


Plungės 303 pėstininkų kuopos vyr. seržantas Darius Miliauskas (stovi) paaiškino, kaip reikia sudaryti ugnies kortelę ir kodėl ji reikalinga.

Kartenoje įvykusiose lauko taktikos pratybose Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 306 Kretingos pėstininkų kuopos kariai savanoriai gerino individualius įgūdžius. Kuopoje šiuo metu tarnauja 92 kariai.

Ėjo į topografinį žygį

Pratybose buvo penkios mokymų vietos. Kiekvienoje jų – gerinami tam tikri karių savanorių įgūdžiai suteikiant tiek teorinių, tiek praktinių žinių. Kariai savanoriai mokėsi judėti mūšio lauke įvairiais būdais su ginklais, veikti mūšio lauke, kai yra tiesiogiai apšaudomi, užsimaskuoti vietovėje, nustatyti atstumą, numatyti taikinį, sudaryti išsamią ugnies kortelę.

Šiais metais tai trečios pratybos – jau įvyko karinio rengimo ir šaudymo mokymai. „Pratybų ciklą pradedame nuo ginklo valdymo testo, instruktažo išklausymo, tarnybos statutų nagrinėjimo. Kitose – šaudymo – pratybose kiekvienas karys ginklą prisitaikė sau“, – įvardijo 306 Kretingos pėstininkų kuopos vadas Kęstutis Piluckis.

Praėjusį savaitgalį įvyko lauko taktikos pratybos – jose kariai mokėsi individualių įgūdžių, kuriuos galima pritaikyti mūšio lauke. „Išskyrėme pagrindinius įgūdžius, kuriuos kariai patobulino per pratybas. Mokėdamas šiuos pagrindinius, kiekvienas karys toliau gali dalyvauti kolektyviniame rengime“, – paaiškino K. Piluckis.

Antrą dieną kariai ėjo į maždaug 15 km topografinį žygį, per kurį savanoriai mokėsi orientuotis vietovėje, dirbti su žemėlapiu. Per mėnesį kariai savanoriai susitinka 1–2 kartus. Per metus kariui savanoriui priklauso 24 d. karinio rengimo. „Turime ir papildomos veiklos – renkamės sportuoti, dalyvaujame švenčių minėjimuose, tačiau tai pagrįsta savanoriškumo principu“, – tikino K. Piluckis.


Atkūrė Motiejaus Valančiaus herbą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Naujienos
Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos kancleris Paulius Vaniuchinas pasirašė atkurto herbo dokumentus.

Tarp Vilniaus ir gimtojo Salantų miesto gyvenantis Salantų krašto tyrinėtojas, kultūros mecenatas, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos kancleris 42-erių Paulius Vaniuchinas Vasario 16-ąją Kretingos rajonui iškilmingai įteiks atkurtą Žemaičių vyskupo ir rašytojo Motiejaus Valančiaus herbą bei tris jo autentiškus laiškus.

Autentiškumą patvirtino laiškas

Kretingos rajono merui Antanui Kalniui šventės metu P. Vaniuchinas perduos ne vien Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos iniciatyva atkurtą vyskupo herbą, bet ir 2 jo liudijimus: vieną skirtą Kretingos, o kitą – Nasrėnų Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejams.

Taip pat jis įteiks 3 paties Motiejaus Valančiaus pasirašytus laiškus, adresuotus tuometiniam Salantų parapijos klebonui Kazimierui Bielskiui. Du laiškai rašyti ir išsiųsti 1873 m., o trečiasis – paskutiniais vyskupo gyvenimo metais – 1875-aisiais.

„Ant vieno laiško yra autentiškas vyskupo herbinis antspaudas. Pagal jį bei dar kitus, rastusVilniaus universiteto bibliotekos rankraščių skyriuje, taip pat – gautą iš Žemaičių vyskupystės muziejaus, ir atkūrėme vyskupo herbą. Dokumentų su M. Valančiaus herbiniais antspaudais neabejotinai yra išlikę ir daugiau, tačiau jie – privačiose kolekcijose“, – patikino Salantų kašto istorijos tyrinėtojas.

M. Valančiaus herbą P. Vaniuchinas atkūrė kartu su Žydrūnu Strumila, juos konsultavo ilgametis Lietuvos heraldikos komisijos pirmininkas dr. Edmundas Antanas Rimša, heraldikos specialistas Arvydas Stanislavas Každailis ir dr. Gabrielė Jasiūnienė.

Kilmė – ne bajoriška, herbas – bajoriškas

Paklaustas, kas paskatino imtis šios iniciatyvos, P. Vaniuchinas atsakė, kad Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija pernai įsteigė atskirą Lietuvos dvasininkų herbų registrą, ir jam labai norėjosi, kad Žemaičių vyskupas M. Valančius į jį būtų įtrauktas pirmasis.

„Praėjusius, 2019-uosius, Seimas paskelbė Žemaitijos metais. Taip pat sukako 170 metų, kai 1849-aisiais M. Valančius buvo paskirtas Žemaičių vyskupu. Pagalvojau, kad reikėtų suspėti šioms progoms atkurti iškilaus vyskupo herbą“, – kalbėjo P. Vaniuchinas.

M. Valančiaus herbo skydo raudoname lauke – sidabrinis kovos kirvis, atsuktas ašmenimis į dešinę. Virš skydo – auksinė trijų lapų karūna su dviem baltais perlais. Į karūną įkirstas toks pat kirvis, kaip ir skyde. Virš jų – žalia vyskupo skrybėlė su žaliomis virvelėmis ir po dešimt žalių kutų abiejose pusėse. Už skydo, karūnos dešinėje – sidabrinė mitra su auksiniu riterišku kryžiumi, kairėje – sidabrinis pastoralas, kurio spiralė auksinė. Mitros kraštai ir papuošimai auksiniai. Po skydu ant auksinės grandinės kabo auksinis kryžius.

„Nėra duomenų, kodėl vyskupo herbe atsirado kirvis. Neabejotinai tai yra bajoriškas herbas, kurį Lietuvos bajorai gavo pagal 1413 m. Horodlės sutartį, nors M. Valančius iš tikrųjų pagal kilmę nebuvo bajoras. Kitas įdomus dalykas yra tai, kad M. Valančius, pagal dabartinę sampratą, savo herbe naudojo arkivyskupų skrybėlę, bet šis terminas netaikytinas XIX a. “, – patikino draugijos, kurios nariai gilinasi į Lietuvos giminių ir didikų genealogiją ir heraldiką, kancleris.


Mokymuose Kretingoje dalyvavę pardavimų vadybininkai iš Kanados, Portugalijos, Italijos, Vokietijos ir Rusijos su „Tereko“ specialistais ir vykdomuoju direktoriumi (kairėje) Gintautu Maksvyčiu.

Praėjusią savaitę į bendrovę „Terekas“ buvo atvykę penki pardavimų vadybininkai iš Kanados, Portugalijos, Italijos, Vokietijos ir Rusijos. Jie susipažino su šios įmonės gaminamomis plastiko (PET) taros pūtimo universaliomis mašinomis „FlexBlow“ ruošdamiesi jas pardavinėti pasaulio rinkose.

Šių metų gegužę „Terekas“ planuoja užbaigti pernai birželį pradėtą „FlexBlow“ mašinų gamyklos statybą Kretingoje. (Gamyklos statyba įmonei kainuos apie 6 mln. eurų, joje bus sukurta 20–30 naujų darbo vietų.) Pradėjus veikti gamyklai, „FlexBlow“ mašinų gamyba turėtų išaugti dvigubai – iki 50-ies kasmet. Kretingoje kuriamas ir gaminamas „FlexBlow“ mašinas bendrovė „Terekas“ šiandieną parduoda į 26-ias pasaulio šalis. Produkcijos eksportu užsiima įmonės pardavimų skyriaus specialistai. „Mūsų pardavėjai skraido po visą pasaulį. Suskaičiavome, kad tokiu mums įprastu būdu pardavimų tiek, kiek reikės išaugus gamybai, nepadidinsime“, – aiškino bendrovės „Terekas“ vykdomasis direktorius Gintautas Maksvytis.

Paleidus naują gamyklą „Terekas“ savo produkciją pardavinės ir per įmonėje apmokytus tarpininkus iš užsienio. Dar vieną savaitės trukmės mokymų sesiją Kretingoje yra suplanuota po poros mėnesių, į ją yra pakviesti pardavimų vadybininkai iš Saudo Arabijos, Japonijos ir Jungtinių Amerikos valstijų.

„Terekas“ stiprina ir savo įmonės pardavimų skyrių. Įmonės produkcijos naują pardavimų strategiją sugalvojo neseniai skyriui vadovauti ėmęsis Aidas Vizgaudas. G. Maksvytis pasidžiaugė, kad tokiose stambiose, kaip antai „L‘Oréal“, „Philips Morris“ užsienio kapitalo įmonėse dirbusį A. Vizgaudą pavyko privilioti į „Tereką“. „Jis turi didmenos pardavimų patirtį, platų supratimą apie tai“, – sakė G. Maksvytis. A. Vizgaudas atnaujino pardavimų skyriaus sudėtį. Šiandieną skyriuje dirba 9 žmonės. A. Vizgaudas yra vietinis, padvariškis.

Į „Tereką“ atvykę svečiai iš Kanados, Portugalijos, Rusijos, Vokietijos ir Italijos gyveno kaimo turizmo sodyboje „Vienkiemis“, pietaudavo „Smagračio“ kavinėje.

„P. n.“ informacija


Kepamos stintos aromatas sklandė po Palangą.

„Didle džiaugamies, ka stinta – menka paveizietė, bet baise skani žovelė – į Palonga tėik žmuoniu sotraukė“, – atidarydamas jau septynioliktąją šventę „Palangos stinta“ žemaitiškai prabilo vienas jos sumanytojų ir organizatorių „Stintų ordino“ kancleris Nerijus Stasiulis. O pasidžiaugti išties buvo kuo: savaitgalį ūžusi šventė buvo rekordinė tiek dalyvių, tiek svečių gausa.

Tradicijos ir naujovės

Rekordiškai daug dalyvių iš visų etnografinių Lietuvos regionų ir kaimyninių šalių Latvijos, Baltarusijos dalyvavo Tautodailės metams skirtame kermošiuje – tris dienas savo gaminius siūlė Vytauto gatvėje įsikūrę tautodailininkai bei kulinarinio paveldo meistrai.

Su Tautodailės metais susijusios ir „Palangos stintos 2020“ naujovės: nauju šventės akcentu tapo ir, kaip tikimasi, nauju jos simboliu taps Didžioji sėkmės stinta. Ją drožė, kalė ir iš medinių lentučių sudėliojo palangiškis tautodailininkas, medžio skulptorius Linas Žulkus kartu su savo bendraminčiais. Kiekvienas Stintų šventės dalyvis galėjo ant Didžiosios sėkmės stintos užrašyti linkėjimus sau, bičiuliams ar Palangai. O besibaigiant pagrindinei šventės dienai, šeštadieniui, buvo surengtos iškilmingos Didžiosios sėkmės stintos palydos J. Basanavičiaus gatve iki pat jūros, kur ji buvo sudeginta – ugnimi užtvirtinta, kad visi ant jos surašyti linkėjimai tikrai išsipildys.

Centrinėje miesto aikštėje įsikūrusiame Amatų kieme buvo galima išvysti senuosius lietuvių amatus. Be kitų meistrų, medžio drožybos subtilybes demonstravo vydmantiškis tautodailininkas Virgilijus Vaičiūnas, pirmą kartą Palangoje pristatytas ir rekordas – Darbėnuose gyvenančių tekstilininkų bei kolekcininkų Daivos ir Arūno Dudėnų austų juostų bei rankšluosčių paroda.

Įšventino naujus riterius

Šventės atidarymo ceremonija tradiciškai vyko Jūratės ir Kastyčio skvere. Į aikštę įžengusiems „Palangos stintos 2020“ koncerte dalyvavusiems kolektyvams ir čia susirinkusiems svečiams skanduojant „Stinta-pūkis“, į sceną pakilo ir šventės dalyvius pasveikino „Stintų ordino“ riteriai Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus ir Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla, linkėję visiems, atėjusiems ir atvažiavusiems į Palangą, sėkmės žvejyboje, gyvenime, darbe ir meilėje, o taip pat būti sveikiems, sotiems ir laimingiems. Sveikinimo žodį žemaitiškai, lietuviškai, rusiškai, latviškai ir estiškai tarė Seimo narys Antanas Vinkus.

Jau keliolika metų šventės atidarymo ceremonijos metu į „Stintų ordiną“ įšventinami nauji riteriai. Šiemet, Tautodailės metų proga, jais tapo Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas ir Žemaitijos skyriaus pirmininkė Vida Šmitienė. Į riterius įšventinta ir tradicines Stintų meškeriojimo varžybas kasmet organizuojanti Živilė Mačenskienė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas