Pajūrio naujienos
Help
2020 Birželis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Orų prognozė
Dieną18°C debesuotumas 26 %
Naktį9°C debesuotumas 1 %
Apklausa

Ar pasiilgote gyvų renginių?

Taip
Ne
Neturiu nuomonė
Komentarų topas

(1426) 2020-01-31

Didžiausias kąsnis – Vilniaus gatvei

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Šį pavasarį pradedant Vilniaus gatvės renovacijos darbus, sprendžiama, kaip įrengti jos laikiną apvažiavimą.

Rajono taryba vakar patvirtino Kretingos rajono kelių ir gatvių, kurios šiemet bus tvarkomos iš valstybinės Kelių priežiūros ir plėtros programos, prioritetus. Nors dar nėra žinoma, kiek lėšų darbams skirs Kelių direkcija – pernai skyrė 2 mln. eurų, panašios sumos tikimasi ir šiemet, – viena aišku, kad didžiąją dalį pinigų „suvalgys“ renovuojama Vilniaus gatvė.

Objektus sustatė į eilę

Bendras Kretingos rajono kelių tinklas sudaro 900 km: iš jų – 731 km yra žvyruotų kelių ir gatvių, Kretingos mieste tokių yra 34 km. Keliams prižiūrėti, tvarkyti ir asfaltuoti kas 4-erius metus sudaromos Kelių priežiūros ir plėtros programos: 2019–2022 m. plane yra pateiktos 23 šiemet numatytos priemonės – tvarkytinos gatvės bei rengiami projektai.

Tačiau, patikino Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Povilas Černeckis, kasmet sausį–vasarį rajono taryba peržiūri planą, nustato prioritetus ir konkrečiai patvirtina tais metais tvarkytinus objektus.

„Skirstant lėšas, Kelių direkcija šiemet įvedė pakeitimų, – pernai gaudavome tikslinių ir skaičiuojamųjų lėšų keliams ir gatvėms tvarkyti pagal kiekvienos savivaldybės gyventojų skaičių ir kelių ilgį. O šiemet vietoj tikslinių lėšų pateiktos 2 programos – žvyruotiems keliams tvarkyti, savivaldybėms prisidedant 50 proc., ir sodininkų bendrijų keliams tvarkyti, savivaldybėms prisidedant nuo 30 iki 50 proc. Šiemet visus objektus sutraukėme į vieną eilę iš visų 3 programų, ir pagal ją, priklausomai nuo gautų pinigų sumos, imsimės darbų“, – pasakojo P. Černeckis.

Pagrindinei arterijai – žalią šviesą

Šiųmetinių darbų startas prasidės nuo Vilniaus gatvės renovacijos: 1,28 km ilgio gatvės nuo Rotušės aikštės ligi Kretingos muziejaus atnaujinimo projekto bendra vertė – 4,138 mln. Eur, iš jų Savivaldybės dalis – 665 tūkst. Eur.

Konkretūs statybos darbai turėtų pajudėti kovo 15 dieną: jų generalinis rangovas – „Šilutės automobilių keliai“, darbus pagal jungtinės veiklos sutartį atliks bendrovė „Hidrostatyba“. Šią savaitę susitikę su Savivaldybės vadovais, jie derino miesto centro apvažiavimo schemas.

„Vilniaus gatvės rekonstrukcija vyks pagal pakoreguotą sutartį – anksčiau rangovai atlikdavo važiuojamosios kelio dalies darbus, o Savivaldybė įsipareigodavo sutvarkyti prieigas – apšvietimą, šaligatvius, dviračių takus. Dabar pasiskirstėme darbus atlikti pagal žemės nuosavybę: mūsų lėšomis – patenkančius į Savivaldybės sklypus, o Kelių direkcijos – į valstybinę žemę. Mums teks sutvarkyti gatvės pakraščius – šaligatvius ir dviračių takus Rotušės aikštėje prie gėlyno, skvere prie bažnyčios, Marijono Daujoto progimnazijos ir Vilniaus g. 8 namo“, – paaiškino P. Černeckis.

Tęs darbus Savanorių ir Teresiečių gatvėse

Toliau pagal eilę bus tvarkomos prieigos prie Sporto komplekso Savanorių gatvėje, – darbai turi būti užbaigti ligi vasaros pradžios ir šiemet jiems dar reikia 314 tūkst. Eur. Bendra projekto vertė – 587 tūkst. Eur, – pernai jau sutvarkyta bevardė gatvė, jungianti Savanorių g. ir Žemaitės al.

Paklaustas, ar, stringant Sporto komplekso užbaigimo darbams, tai neturės įtakos ir tvarkomai Savanorių gatvei, P. Černeckis patikno, kad šiedu projektai neturi nieko bendro, juos atlieka skirtingos bendrovės – kompleksą stato vilniečių „LitCon“, o gatvę tvarko „Inkomsta“ iš Klaipėdos.

Šiemet numatyta sutvarkyti ir 364 m ilgio Teresiečių g., kylančios nuo Birutės g. ir susijungiančios su Mėguvos g., ruožą, – taip bus baigtas įrengti viso pietrytinio miesto kvartalo apvažiavimas. Bendra šio projekto vertė – 587 tūkst. Eur, šiųmetiniams darbams dar reikia 443 tūkst. Eur.


Algimantas JONAUSKAS:

– Viena vertus – gal ir gerai būtų, kad atsirastų perspėjamieji ženklai. Kita vertus, jeigu važiuoji sąžiningai, laikaisi Kelių eismo taisyklių, tai jokie „trikojai“ tau nebaisūs. Nuo vairavimo kultūros viskas priklauso. Kai viršijamas greitis, kai įvyksta nelaimės ir žūsta žmonės, tada visi kaltų ieškome. Važiuokite ramiai – ir viskas bus gerai, o jeigu turit pinigų baudoms – viršykit greitį.

Gintaras KAKLYS:

– Mano nuomone, reikia perspėti vairuotojus, kad vienoje ar kitoje vietoje pastatytas kilnojamas greičio matuoklis. Juk, atrodo, ir pagal galiojančius teisės aktus reikia tai padaryti. Ar nepraras prasmės tokie greičio matavimai, kai visi žinos, kur matuokliai? Na, kas apsižioplins, tas papuls. Žinoma, visokių nuomonių šiuo klausimu yra, aš manau, kad perspėti nepakenks.

Diana ŽUKAUSKAITĖ:

– Ne, tikrai nereikia vairuotojų perspėti, kad už vieno ar kito kampo jų „laukia“ greičio matuokliai. Juk tokia greičio kontrolė, šitie vadinamieji trikojai, yra dėl mūsų visų – ir pėsčiųjų, ir vairuotojų – saugumo. O jeigu žinosiu, kur manęs laukia matuoklis, pro tą vietą aš visada tvarkingai pravažiuosiu, jeigu nežinosiu – visur važiuosiu tvarkingai.

Silva PETRIKAUSKIENĖ:

– Aš manau, kad reikia perspėti. Juk tiek stacionariais, tiek ir šiais kilnojamaisiais greičio matuokliais tikrinama, ar vairuotojai neviršija greičio tam tikruose pavojinguose ruožuose. Tikslas yra ne nubausti vairuotojus ir kuo daugiau baudų už greičio viršijimą surinkti, o kad atitinkamose vietose būtų laikomasi tinkamo greičio.

Kalbino Livija GRAJAUSKIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Šiais metais Kretingos rajono savivaldybė planuoja atnaujinti savo internetinę svetainę. Dalis programavimo darbų jau buvo atlikta praėjusiais metais, tačiau Informacinių technologijų skyriuje pastarąjį pusmetį trūko dviejų darbuotojų, dėl ko šie darbai ir sustojo. „Svetainė jau yra pasenusi ir morališkai, ir fiziškai. Nemažai jos esame atnaujinę Savivaldybės informacinių technologijų specialistų jėgomis. Atnaujinimo darbus pratęsime, kai dirbti pradės naujas specialistas, kuris jau yra parinktas ir darbą pradės maždaug po mėnesio“, – paaiškino Savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė, patikslinusi, kad per mėnesį planuojama sukomplektuoti visą Informacinių technologijų skyrių ir tuomet pradėti sparčiai dirbti internetinės svetainės atnaujinimo klausimu.

Šiais metais svetainės programavimo darbams užbaigti numatyta 12 tūkst. Eur. Taip pat yra suplanuota nupirkti naujosios internetinės svetainės dizainą, kuriam numatyta 3 tūkst. 630 Eur.

„Siekiama, kad internetinė svetainė būtų atnaujinta jau šiemet, tačiau viskas priklausys nuo viešųjų pirkimų procedūros trukmės“, – sakė mero patarėjas Albertas Barauskas.

Savivaldybės administracijos direktorė patikino, jog yra siekiama, kad internetinė svetainė būtų moderni ir žmonėms būtų patogu ja naudotis, rasti reikiamos informacijos.

„P. n.“ informacija


Kretingos rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano pakeitimą Savivaldybės taryba patvirtino atmetusi visus šį projektą vakar posėdyje svarstant pateiktus pasiūlymus.

Tarybos švietimo komiteto pirmininkė Dalia Martišauskienė pritarė Švietimo skyriaus ir darbo grupės parengtam plano pakeitimo projektui, tačiau prašė nereorganizuoti Rūdaičių mokyklos, palikti ją savarankišką ir nejungti prie Simono Daukanto progimnazijos.

Tarybos narė priminė, kad rajono politikai šią mokyklą 2009 metais reorganizavo į pradinio ugdymo skyrių, kurį buvo prijungę prie Trečioje klasėje vaikų nėra. Priešmokyklinio ugdymo grupėje yra 12 vaikų, ikimokyklinio – 44. Pertvarkos plano rengimo komisijoje dirbęs tarybos narys Darius Petreikis tvirtino, kad 44 ikimokyklinio amžiaus vaikus į mokyklą Rūdaičuose tėvai atveža iš Kretingos. D. Martišauskienė pareiškė, kad tai rajono valdžios problema, kuri nepasirūpina, kad šiems vaikams atsirastų vietos Kretingos miesto švietimo įstaigose. D. Martišauskienė akcentavo Rūdaičių mokyklą lankančių vaikų aukštus pasiekimus, kad tai yra ir mokyklos vadovės Rimos Narkienės nuopelnas. Tarybos posėdyje dalyvavo ir pasisakė R. Narkienė, taip pat mokyklos tarybos atstovės Ilona Vitkutė, Odeta Milderienė. Mokyklos tarybos narės būgštavo, kad po reorganizacijos mokykla Rūdaičiuose nunyks. Meras Antanas Kalnius ramino, kad mokykla išliks, tik sumažės administracijos darbuotojų – neliks 2 etatų, vienas jų – direktorės.


Marijono Daujoto progimnazijos užsienio kalbų mokytojos ne tik susipažino su kalbų laboratorijos pranašumais, bet ir mokėsi kurti užduotis.

Ugdymo plėtotės centrui bendrojo ugdymo mokyklas pakvietus dalyvauti kalbų ugdymo proceso inovacijoms išbandyti, šia galimybe pasinaudojo ir Marijono Daujoto progimnazija. Ji – viena iš keturių šalies mokyklų, kuriose bus išbandytos inovacijos, skirtos kalbų mokėjimui stiprinti.

Kalbų mokėjimas šiandieniniame pasaulyje tampa vis svarbesnis dėl tautinio tapatumo raidos ir ekonomikos vystymosi. Vienintelis būdas išmokti kalbą – praktika, dėl to svarbu efektyviai išnaudoti kiekvieną pamokos minutę ir gauti maksimalų rezultatą. Todėl Ugdymo plėtotės centras šalies mokykloms ir pasiūlė unikalią galimybę įdarbinti inovatyvias technologijas ir, bendradarbiaujant su specialistais bei gaunant visapusį mokymą ir pagalbą, savo kasdienėje aplinkoje rasti būdus ir metodus, kurie pamokose veikia geriausiai.

Ugdymo plėtotės centras sulaukė 79-ių paraiškų, iš kurių buvo patenkintos 4: be kretingiškių, projekte dar dalyvauja Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago, Klaipėdos Vydūno ir Telšių „Džiugo“ gimnazijos.

Inovacijų išbandymo laikotarpiu mokyklose yra sumontuotas specialiai kalbų ugdymo procesui skirtų inovacijų komplektas-laboratorija, kurią sudaro mobilus interaktyvusis SMART ekranas, 16 mokinių kompiuterių, vienas mokytojo kompiuteris, kompiuterių įkrovimo dėžė, Wi-Fi įranga, reikalinga visiems prietaisams susieti, specializuotos pritaikytos dirbti su kalbų laboratorija ausinės su mikrofonu bei „Robotel“ kalbų laboratorijos „SmartClass+“ programinė įranga.

Marijono Daujoto progimnazijoje jau įvyko sertifikuoto „Robotel“ programinės įrangos lektoriaus Andriaus Manzurovo vedami mokymai mokytojams – užsienio kalbų mokytojos susipažino su kalbų laboratorijos programine įranga, išbandė šios sistemos galimybes ir interaktyvų edukacinį turinį, kita dalis mokymų buvo skirti mokomosioms užduotims kurti ir jau sukurtoms užduotims koreguoti, jas tikslingai pritaikant pamokose.


Dešimtoji kretingiškės Loretos Stonkutės knyga „Sanna. Pradžios knyga“ skaitytoją pakvies sužinoti, kaip atsiranda dvasios mokytojai.

Ezoterinių romanų ir vadovėlių autorė kretingiškė Loreta Stonkutė savo kūrybos gerbėjus nudžiugino dar vienu kūriniu – nauju romanu „Sanna. Pradžios knyga“. Kūrėjos pastebėjimu, regis, šiuo metu „visatos gyvatė“ keičia odą... „Svarbiausia tame virsme neprarasti savęs, išlikti autentišku“, – teigė knygos autorė.

– Miela Loreta, trumpai pristatykite naująją knygą – kokio ji žanro, koks jos turinys, kuo ji skiriasi, o gal ir ne nuo kitų Jūsų kūrinių?

– „Sanna. Pradžios knyga“ yra dešimtoji mano knyga. Tai romanas, savo tematika panašus į kitas mano grožines knygas. Kaip žinia, mes pamažu pereiname į Vandenio erą, todėl pastebime nesuvaldomus pokyčius ne tik gamtoje, bet ir žmonių mąstyme bei elgesyje. Žmonės darosi vis subtilesni. Jau nieko nebestebina meditacijos, energetinės praktikos ir panašiai. Ši knyga ir yra apie tą perėjimą iš krikščioniškos Žuvų eros į „laisvamanišką“ Vandenio erą. Tai knyga apie tai, kaip atsiranda dvasios mokytojai. Beje, knygoje yra paminėta nemažai šiuolaikinių alternatyvių praktikų, kurios praktikuojamos ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje, tarkim, aurasoma, latichanas, jantros tapymas, ajavaska... Personažai tame virsme išgyvena asmenines patirtis, vedančias į pokyčius.

– Kuo ši knyga svarbi Jums pačiai. Per kiek laiko ji gimė ir kas inspiravo ją parašyti?

– Knygą rašyti pradėjau 2016 metų pavasarį. Tada susipažinau su garsiu šių laikų trubadūru Estas Tonne, už ką esu dėkinga iš Klaipėdos kilusiai jo vadybininkei Lietuvoje Indrei Kuliešiūtei. Tai muzikantas, kurio improvizacijos įveda į neapsakomą dvasinį pakylėjimą. Per muziką jis sugeba pažadinti gilias vidines patirtis, kurios nėra banalios, bet atvirkščiai – gilios, transcendentinės... Ši pažintis ir buvo pirmasis impulsas imtis naujos knygos. Kūrinys ir yra dedikuotas šiam muzikantui. Gaila, kad jis pats kol kas negalės knygos perskaityti, nes kalba tik rusiškai arba angliškai.

Užtrukau net trejus metus – dar nesu knygos rašiusi tiek ilgai. Bet, matyt, būtent tiek laiko prireikė subrandinti tai, kas turėjo būti užrašyta. Labai džiaugiuosi viršeliu. Jį kūrė net trys žmonės, dvi iš jų – mano draugės. Meniškos nuotraukos autorė – kaunietė balerina Viltė Kazlauskaitė, kurios spektaklį „Meilė“ pernai matė ir kretingiškiai. Viršelyje matosi Kristinos Siurbytės, Kauno valstybinio muzikinio teatro dainininkės, kaklas, ant kurio kabo mano pačios rankų pagamintas sidabrinis pakabutis. Jį sukūriau pagal knygos tekstą, mat jame šis galaktikos formos pakabutis turi ypatingą reikšmę.


Palangoje gyvenanti devintokė Mūza Olimpija Svetickaitė dalyvavo apdovanojimuose ,,Lietuvos Maximalistai 2019“ kultūros klube ,,Kablys“.

Palangos Senosios gimnazijos devintokė Mūza Olimpija Svetickaitė nuo vaikystės rašo eilėraščius, yra parašiusi pjesę, dalyvauja įvairiuose protmūšiuose, iniciatyvose, yra ne vieno konkurso laureatė. Neseniai ji tapo ir Lietuvos tūkstantmečio vaiku.

Pažino vaikystėje

Nuo vaikystės Mūza augo apsupta kultūros. „Vienas pirmųjų mano prisiminimų – didžiulė knygų spinta ir senelis, garsiai skaitantis Kristijoną Donelaitį ir Balį Sruogą. Kiek pamenu, namuose visada skambėdavo arba klasikinė, arba alternatyvi muzika, rokas, „Fojė“, „Skylė“, „Antis“, vakarais žiūrėdavome gerai vertinamus filmus, skaitydavome arba eidavome į spektaklius, parodas, diskusijas, knygų pristatymus“, – pasakojo jaunoji kūrėja.

Pirmąjį eilėraštį Mūza parašė būdama aštuonerių. Tuomet jos kūrybinis impulsas buvo jūra, pušynai, rūkas, vėliau būtent Palangos kraštovaizdis jai tapo pagrindiniu įkvėpimo šaltiniu. Sulaukusi 11-os ji pradėjo domėtis šiuolaikine kultūra, menais, ypač poezija, skaitė leidinius „Literatūra ir menas“, „Nemunas“. Ją traukė daugiasluoksnis eilėraščių pasaulis, paslaptingi jo šifrai, postmodernumas. Kultūra ją paskatino rašyti ir padėjo suprasti, kad menas – jos niša.

Per septynerius metus jaunosios poetės kūryba keitėsi. Sulaukusi dvylikos, M. Svetickaitė suprato, kad kūryba tapo neatsiejama jos gyvenimo dalimi.

„Iš pradžių rašiau ilgus, socialiai angažuotus eilėraščius primityviais šnekamosios kalbos sakiniais. Vėliau ėmiau justi saiką, tekstai trumpėjo. Tada socialines problemas mečiau į šalį ir susidomėjau jausenomis. Atradau metaforas, simbolistiką, ornamentuotą kalbėjimą“, – įvardino Mūza.

Kiek vėliau ėmė rašyti išpažintinę poeziją, grįžo prie paprastesnio, nuoširdesnio, tačiau vis tiek ironiško kalbėjimo. Dabar ji dažniausiai rašo laisvai ir atvirai, nebebando savęs įsprausti į jokius rėmus.

Ji vis dar ieško savęs poezijoje, ir tuos ieškojimus vertina. „Nėra nieko blogiau už nusistovėjimą. Tas, kas vertina nekintamumą, tegu pažvelgia į užsistovėjusias upes ir tai, kas iš jų lieka. Ieškojimai brandina, eidamas per juos paleidi balastą, tačiau iš kiekvieno etapo išsineši tai, kas iš tiesų vertinga“, – teigė jaunoji kūrėja.


Septyniolikmetis Ignas Vilkauskas vyko į Taizė susitikimą, kuriame pakeitė požiūrį į kai kuriuos dalykus.

Septyniolikmetis Ignas Vilkauskas, Pranciškonų gimnazijos mokinys, vyko į Taizė susitikimą. Ignas neturėjo planų sustiprinti tikėjimą, tik norėjo kitaip pasitikti Naujuosius metus. „Vis dėlto grįžau kitoks“, – pripažino jaunuolis.

Giedojo tūkstančiai

Šiemet jaunimo susitikimas vyko Vroclave Lenkijoje. Lietuviai gyveno lenkų šeimose. Igną itin sužavėjo lenkų svetingumas – jie atvykėliais rūpinosi kaip savo vaikais. Susitikimo dalyviams kasdien tekdavo traukiniu ir autobusu keliauti iki Vroclavo, kur vyko pagrindiniai renginiai.

Kasdien buvo rengiami dienos apmąstymai, per kuriuos lietuviai dalindavosi mintimis grupelėse. „Jose sutikau daug įvairių tautų naujų žmonių. Tada supratau, kokie žmonės yra skirtingi. Nors ir nesupranti, ką žmonės sako, jauti jų nuotaiką, mintis“, – mąstė pašnekovas. Taip pat vykdavo pamaldos įvairiomis kalbomis Šv. Jono Krikštytojo katedroje. Būdavo ir naktinė malda: pagrindinis jos akcentas – 6–7 minučių tyla. „Kai suvoki, kad su tavimi tą pačią sekundę tyli apie dešimt tūkstančių žmonių ir niekas neištaria nė žodžio, jauti, kaip tavo mintys išlaisvėja, suvoki, kad gali būti savimi“, – dalijosi patirtimi jaunuolis. Be to, jaunimas drauge giedodavo giesmes. „Vienu metu melstis su tūkstančiais žmonių – neįtikėtinas jausmas. Visi atsidavę gieda bendrą giesmę – net negalintys giedoti giesmę gieda gestais“, – dalijosi įspūdžiais Ignas.

Laisvu laiku vykdavo įvairios paskaitos tikėjimo, gyvenimo iššūkių, sunkumų, kitomis temomis, dalyviai patys galėjo jas pasirinkti. Sutinkant Naujuosius metus, vyko Tautų šventė – kiekvienos tautos atstovai rengė pasirodymus. Lietuviai šoko „Boba kepė blynus“, giedojo giesmę „Kalėda“. Taip pat susitikimo dalyviai susipažino su miestais, aplankė ir Trzebnicos Šv. Baltramiejaus, ir Šv. Jadvygos bažnyčias, ir vienuolyną.


Kretingiškė 26-erių metų choro dirigentė Sigita Petrauskaitė Italijoje subūrė įvairių tautybių moterų chorą.

Kretingiškė choro dirigentė 26-erių Sigita Petrauskaitė pažintį su muzika pradėjo Kretingos meno mokykloje, kur mokėsi chorinio dainavimo. Sėkmingai ją baigusi Sigita suprato, kad toliau nori gilinti žinias apie muziką, todėl Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje, mokytojos Virginijos Manšienės choro dirigavimo klasėje, mokėsi chorvedės profesijos subtilybių. Dabar ji Italijoje vadovauja pačios suburtam merginų chorui.

Pradžia – dainavimas

Po mokslų konservatorijoje Sigita, nusprendusi ateitį sieti su muzika, toliau mokėsi choro dirigavimo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, profesoriaus Dainiaus Puišio choro dirigavimo klasėje. Šiuo metu ji gyvena Italijoje, Milane, kur vadovauja pačios suburtam merginų chorui. Taip pat ji moko vaikus ir suaugusiuosius muzikinio rašto pagrindų, solfedžio, groti pianinu, dainuoti. Be šių veiklų, chorvedė akomponuoja solistams ir aktyviai dalyvauja prestižinio Cattolica del Sacro Cuore universiteto studentų choro veikloje.

S. Petrauskaitė prisiminė, kad Kretingos meno mokykloje chorinio dainavimo mokytis ją paskatino tėvai. Taip mergina suprato tikrąją dainavimo chore prasmę. „Manau, dainavimas chore „Saulainė“ buvo ta pradžia, kuri suteikė norą tapti choro vadove, būti panašiai į savo mokytojas“, – atviravo chorvedė. Pašnekovė pasakojo, kad su choru „Saulainė” jai teko dalyvauti konkursuose, festivaliuose Latvijoje, Vokietijoje, Makedonijoje, Vengrijoje ir kitose Europos šalyse bei laimėti prizines vietas.

Chorvedė tikino, kad studijuodama antrame kurse, ji buvo pakviesta į Vaclovo Augustino vadovaujamo Vilniaus savivaldybės choro „Jauna muzika“ gretas. Choro dirigentė tvirtino, kad dainuoti tokiame chore – prestižas. Šio kolektyvo nariai yra profesionalūs dainininkai, kurie puikiai išmano savo darbą, geba atlikti itin sudėtingą muziką.

Kretingiškė atskleidė, kad dainuoti tokiame chore buvo labai gera patirtis bei puiki galimybė gėrėtis choro vadovo Vaclovo Augustino darbu su choru, atkreipti dėmesį į jo pastabas, kurias chorvedė galėjo pritaikyti rengdama kūrinius su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos mišriu choru. Sigita pridūrė, kad su choru „Jauna muzika“ teko dalyvauti įvairiuose projektuose, koncertuose Lietuvoje ir užsienyje.

Kiek vėliau mergina pradėjo dirbti Vilniaus Karoliniškių muzikos mokykloje, kur vadovavo dviem chorams ir vokaliniam ansambliui, su kuriais teko aktyviai dalyvauti koncertuose. Pedagogė kurį laiką vaikus mokė ir dirigavimo pagrindų. Pabandžiusi pedagogės darbą S. Petrauskaitė atviravo, kad mokytojos darbas tikrai labai sunkus. „Vieni paaugliai drąsesni, kiti kuklesni. Norint su jais susidraugauti, turi vaikams parinkti kūrinį, kuris jiems būtų artimas“, – patirtimi dalijosi chorvedė. Sigita pasakojo, kad užmezgusi draugystę su vaikais, pamatydavo tikrąjį darbo rezultatą.

Studijuojant magistrą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, choro dirigentei S. Petrauskaitei teko garbė dirbti choro artiste Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Mergina akcentavo, kad choro artiste dirbo tik metus, tačiau patirtis, kurią ji gavo – neišsenkanti. Chorvedė pasakojo, kad teatro choras yra didžiulė galia, kuri susideda iš 80 choristų. „Po pirmosios repeticijos kolegos manęs paklausė, ar dar ką nors girdžiu. Garsas buvo didžiulis, tačiau po kurio laiko prie to pripratau ir viskas atrodė normalu“, – pirmąja tokia patirtimi dalijosi pašnekovė. Anot jos, choro artistas turi mokėti savo chorinę partiją mintinai ir negana to, tam tikra kalba, dažniausiai italų, prancūzų, vokiečių, o vykstant spektakliui artistai turėdavo vos keletą minučių persirengti ir vėl grįžti į sceną.


Pranciškonų gimnazijos abiturientė Julija Grigaitytė (kairėje) atlikdama eksperimentus su apyniu ekstraktu ir bioskaidžiuoju plastiku daug konsultavosi su biologijos mokytoja Lina Jucyte.

Pranciškonų gimnazijos abiturientė 18-metė Julija Grigaitytė ketina savo ateitį sieti su biologijos mokslu. Praėjusiais metais mokinė atliko projektą „Apynių ekstrakto pritaikymas bioskaidžių pakuočių pramonėje“, už kurį jai įteiktas valstybinio patento biuro pagrindinis prizas ir Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) Šveicarijoje nominacija.

Šiemet mergina toliau plėtoja šią idėją ir atlieka panašius bandymus su apynių ekstrakto distiliatu – mažesnės koncentracijos apyniu ekstraktu.

Apynių ekstraktas, įterpiamas į bioskaidų plastiką, sustabdo maisto gedimą ir jį apsaugo nuo pelėsio. Mergina tikino, kad panašūs tyrimai buvo atlikti tik su gvazdikėliu, o apie apynių ekstrakto pritaikymą iki šiol ji nerado jokios informacijos, tad vieną popietę eidama mišku pamačiusi apynius nutarė pabandyti juos pritaikyti. „Moksliniuose staripsniuose radau, kad apyniai turi antimikrobinių savybių, todėl pasidarė smalsu, ar juos pavyktų pritaikyti atliekant bandymus su bioskaidžiuoju plastiku“, – pradžią prisiminė J. Grigaitytė.

Idėją realizuoti prireikė kelių mėnesių. Pirmiausia mergina rinko apynius, juos sudžiovino, vėliau su soksleto ekstraktoriumi pasigamino ekstraktą, – tai užtruko apie šešias valandas. Tuomet buvo užaugintas pelėsis – moksleivė tam pasirinko baltą duoną dėl joje esančio didelio angliavandenių kiekio. Bioskaidųjį plastiką mergina pasigamino pati iš želatinos, tam tinka ir krakmolas, celiuliozė ar cukranendrės. Pagamintas produktas padalintas į dvi dalis – į vieną jų įterptas apynių ekstraktas.

Užaugintas pelėsis buvo pasėtas į laboratorinę petri lėkštelę, pelėsio viduryje J. Grigaitytė sukūrė ertmę, į kurią buvo įterptas apynių ekstraktas, ir lėkštelė kelias dienas buvo laikoma termostate. Po trijų savaičių be apynių ekstrakto buvusiame bioskaidžiajame plastike pelėsis užaugo, o antrajame pelėsių pėdsakų mergina neaptiko. „Praėjus laikui pamačiau aplink ertmę susidariusį žiedą, kuriame pelėsis neaugo, tai paskatino atlikti gilesnę analizę“, – kalbėjo J. Grigaitytė.


Kretingiškis 21-erių Edvinas Miežetis rūpinasi tiesioginėmis muzikinio televizijos projekto „Lietuvos balsas“ projekto transliacijomis per socialinį tinklą „Facebook“.

Kretingiškis 21-erių Edvinas Miežetis prisimena gimtąjį miestą, kuriame užaugo ir praleido daug savo laiko. Taip pat prisimena draugus, mokyklą, linksmas akimirkas, tačiau dabar jis studijuoja kūrybos ir pramogų industrijos programą Socialinių mokslų kolegijoje Vilniuje bei dirba kūrybos namuose „Elitaz“.

Praktika tapo darbu

E. Miežetis studijuoti kūrybos ir pramogų industriją pasirinko, nes tikėjosi, kad tai bus jį dominantis mokslas, kuriame nebus monotonijos, nuolatinio sėdėjimo kabinete ir mokymosi iš skaidrių. Vaikinas, be šios programos, turėjo minčių apie vadybos studijas, bet nusprendė, kad tai – ne ta sritis, kuri jį domintų.

Kretingiškis džiaugiasi dabartinėmis savo studijomis. „Jos gana įdomios, kadangi yra daug praktikos, įvairiausios veiklos, kuri paskatina įveikti baimės jausmą“, – teigė jis.

Pašnekovui patinka meno, vaidybos, režisūros ir TV laidų vedėjo Arūno Valinsko improvizacijos paskaitos. Vaikino nuomone, A. Valinsko paskaitos ypatingos tuo, kad žmonės turi galimybę semtis patirties iš Lietuvos televizijos šou verslo atstovo.

Prieš pradėdamas dirbti „Elitaz“, E. Miežetis ten atliko praktiką, vasarą dirbo kaip laisvai samdomas darbuotojas, o po to gavo ir pasiūlymą įsidarbinti. Edvinas tikino, kad šiame darbe yra daug įvairovės – kiekvieną savaitę keliami nauji tikslai, idėjos, bandoma jas įgyvendinti.

Vaikino darbas susijęs su televizijos projektu „Lietuvos balsas“. Jis rūpinasi socialiniais tinklais – tiesioginėmis projekto transliacijomis per socialinį tinklą „Facebook“.

„Darbas su socialiniais tinklais nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti kitiems. Dirbti reikia ypač atsakingai“, – akcentavo E. Miežetis. Jo nuomone, sunkumų darbe nebūna daug, o jiems atsiradus viskas greitai išsprendžiama padedant komandai.

Televizija kaip filmas

Per laidos filmavimus televizijoje dirba apie 150 komandos narių, kurie turi savo pareigas ir stengiasi, kad filmavimai vyktų sklandžiai bei kokybiškai. Norėdamas dirbti tokį darbą, Edvino teigimu, žmogus turi būti kūrybingas, atsakingas, žinoti, kaip reikia elgtis tam tikrose situacijose. „Gyvenimas už kadro atrodo lyg geras veiksmo filmas“, – apibūdino kretingiškis.

E. Miežetis televizijos gyvenimą įsivaizdavo šiek tiek paprastesnį ir kitokį negu yra iš tiesų. Jis nemanė, kad reikia įdėti tiek laiko ir darbo, kad žiūrovai pamatytų tai, ką rodo per televiziją. „Realybėje darbas vyksta komandoje ir pagal tam tikrus punktus, planą“, – įvardijo jaunuolis.

Dirbdamas televizijoje E. Miežetis susipažino su ne vienu žinomu žmogumi. Jis teigė, kad praėjus tam tikram laikui, pamiršti apie tai, kad šalia tavęs yra garsūs žmonės, tiesiog nebegalvoji apie tai: „Jie tampa tavo kolegomis, su kuriais komunikuoji ir dirbi kiekvieną dieną.“

Kretingiškis pasidžiaugė naujomis pažintimis ir tai jam – svarbu. Jis tvirtino, kad naujos pažintys ir patirtis yra naudingas dalykas. Dauguma mano, kad dirbantieji televizijoje laiko sau beveik nerandą, tačiau šį stereotipą Edvinas paneigė, tikindamas, kad laiko sau visada lieka, jeigu sugebi planuoti. O savo laisvalaikį jis dažniausiai leidžia draugų kompanijoje.

Vita MICKUTĖ

„P. n.“ akademijos narė


Nors Kretingoje atsiranda vis naujų vietų, kur galima praleisti laisvą laiką, tačiau ar jaunimas Kretingoje nėra pamirštas? Ar jam yra kur burtis, leisti laiką su draugais? Neretai kretingiškiai renkasi aplinkinius miestus laisvalaikiui praleisti, pasigesta Kretingoje veiksmo ir erdvių, kur galėtų pabūti su draugais šaltais žiemos vakarais ar saulėtą vasaros dieną.

---

Justas VILČINSKAS, 17 metų:

Nors Kretingoje atsiranda vis naujų vietų, kur galima praleisti laisvą laiką, tačiau ar jaunimas Kretingoje nėra pamirštas? Ar jam yra kur burtis, leisti laiką su draugais? Neretai kretingiškiai renkasi aplinkinius miestus laisvalaikiui praleisti, pasigesta Kretingoje veiksmo ir erdvių, kur galėtų pabūti su draugais šaltais žiemos vakarais ar saulėtą vasaros dieną.c

Viltė MARMUKONYTĖ, 17 metų:

– Mano nuomone, Kretingoje labai trūksta erdvių rinktis jaunimui. Savivaldybė galėtų suteikti daugiau pastatų, įkurti vietų jaunimui susitelkti laisvalaikiu. Dabar tokia situacija, kad jaunimas, neturėdamas, kur rinktis, laiką leidžia parkuose ar centre tiesiog sėdi mašinose. Dauguma jaunuolių renkasi aplinkinius miestus. Mes su draugais laisvą laiką leidžiame namuose, norėtųsi kažkur drauge išeiti, pabūti, bet, deja, tokių vietų nelabai yra. Norėtųsi Kretingoje jaunimui šokių vakarų ar kino teatro, boulingo.

Mindaugas ORLOVAS, 26 metai:

– Jaunimas Kretingoje turi puikias sąlygas rinktis Motiejaus Valančiaus bibliotekoje veikiančiose erdvėse jaunimui „Savas kampas“, taip pat su jaunimu dirba jaunimo užimtumo specialistas Antanas Jonaitis. Laisvalaikiu jaunimas gali burtis parke ar kavinėse. Tačiau, manau, kad trūksta šiek tiek laisvo pobūdžio renginių. Man asmeniškai veiklų netrūksta, aš tiesiog einu ir darau.

Lukrecija ADOMAVIČIŪTĖ, 14 metų:

– Manau, mieste jaunimui šiek tiek trūksta veiklos. Dažniausiai laiką leidžiame Kretingos parke. Trūksta erdvių, kur galėtume pabūti su draugais, kai lauke šalta.

Martynas BRUŽAS:

– Manau, kad jaunimas Kretingoje renkasi jaunimui skirtose erdvėse „Savas kampas“ Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus bibliotekoje. Savivaldybė šioje srityje gana neblogai padirbėjo.

Kalbino Arnoldas JANKAUSKAS, fotografavo Vaidas MAŽONIS


  • Iš po­li­ci­jos su­ves­ti­nių

KRETINGOS r.

PRYŠMANČIŲ k. sausio 28 d. apie 22.40 val. namo automobiliu grįžusį 1965 m. gimusį vyrą užpuolė ir sumušė mažiausiai du asmenys bei pagrobė striukę, kurioje buvo apie 1 tūkst. 600 eurų, du mobilieji telefonai, automobilio rakteliai ir kiti daiktai. Žala tikslinama. Pradėtas tyrimas dėl plėšimo.

ŽADEIKIŲ k. sausio 28 d. apie 20.35 val. buvo sulaikytas 1976 m. gimęs vyras, vairavęs automobilį „Volvo V40“. Vairuotojui nustatytas 2,76 prom. neblaivumas.

Parengė Edita KALNIENĖ


Vasario 8–9 dienomis Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 306 Kretingos pėstininkų kuopa dalyvaus karinio rengimo pratybose, kurios vyks Kartenos apylinkėse.

Pratybos vyks tiek šviesiuoju, tiek tamsiuoju paros metu. Kariai judės pėsčiomis arba su ratinėmis karinėmis transporto priemonėmis. Bus naudojamos specialiosios priemonės: imitaciniai šaudmenys, dūminiai paketai, signalinės raketos.

Šių pratybų tikslas yra treniruoti karių gebėjimą planuoti ir vykdyti gynybines užduotis jiems paskirtose atsakomybės vietovėse.

Pratybose dalyvaus apie 70 Kretingos 306 pėstininkų kuopos karių.

„P. n.“ informacija


Kretingos rajone praėjusiais 2019 metais kilo 11 gaisrų daugiau negu 2018 metais, iš viso – 128. Kaip ir metais prieš tai, liepsnos pasiglemžė 1 žmogaus gyvybę, tačiau traumas patyrusių žmonių pavyko išvengti. Praėjusiais metais ugniagesiai atliko ir daugiau gelbėjimo darbų – 143, tai 7 daugiau negu 2018 m.

Žuvo 1 žmogus

Kraupiausia nelaimė pernai įvyko Erlėnuose, kur liepsnos pasiglemžė jauno vyro gyvybę. Balandžio pabaigoje dėl neatsargaus žmogaus elgesio, palikto įjungto prietaiso, užsidegė medinis gyvenamasis namas. Iš jį apgaubusių liepsnų 24-erių vyrui ištrūkti nepavyko – jis tuo metu miegojo antrajame namo aukšte.

Daugiausiai gaisrų 2019 metais kilo atvirose teritorijose ir gyvenamosios paskirties pastatuose. Į gyvenamuosiuose namuose kilusius gaisrus ugniagesiai-gelbėtojai vyko 43 kartus, 2018 m. – 44.

Praėjusiais metais kur kas daugiau gaisrų įvyko atvirose teritorijose – degė miško paklotė, ražienos, žolė ir panašiai. Jų buvo 43, tai 17 gaisrų daugiau negu 2018 metais. Didžiausias išdegęs plotas – apie 20 ha.

„Ši statistika rodo, kad visi gaisrai kyla mūsų gyvenamojoje aplinkoje – namuose. Kiek pasirūpinsime jų saugumu, tiek jie ir bus saugūs. Esame kiekvienas atsakingi už save“, – atkreipė dėmesį Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius, paskatinęs gyventojus neužmiršti valyti savo namų kaminų, taip pat nedeginti žolės.

Pašalinio ugnies šaltinio poveikis ir užsidegę suodžiai – pagrindinės praėjusių metų gaisrų priežastys. Dėl pašalinio ugnies poveikio, tai yra numestos nuorūkos, saulės įkaitinto stiklo ir pan., daugiausiai liepsnojo atviros teritorijos – žolė. „Daugiausiai gaisrų kilo sausio ir balandžio mėnesiais. Sausį buvo šalta, todėl žmonės kūreno krosnis, kurių kaminai dažniausiai buvo neišvalyti, nuo ko ir įsiplieksdavo ugnis. Taip pat vasara šiemet buvo pakankamai sausa, dėl ko nemažai gaisrų kilo atvirose teritorijose“, – paaiškino E. Bertašius.

Kad užkirstų kelią galimoms nelaimėms, Kretingos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba visus metus vykdė prevencinę akciją „Gyvenkime saugiai“. Per ją ugniagesiai aplankė 2 tūkst. 60 gyvenamųjų namų – tikrino, ar gyventojai yra įsirengę dūmų detektorius, valo kaminus. „Rezultatai gerėja. Vis daugiau gyventojų namuose yra įsirengę dūmų detektorius, teigė valantys kaminus“, – apibendrino E. Bertašius. Šią akciją ugniagesiai vykdo ir šiais metais.


Išrinkus naują Kretingos „Apskritojo stalo“ prezidentą Mindaugą Orlovą (pirmas iš kairės), šios organizacijos komanda sieks išlaikyti renginių tradicijas ir plėtoti naujas idėjas.

Kretingos rajono jaunimo nevyriausybines organizacijas vienijanti asociacija „Apskritas stalas“ turi naują prezidentą – juo tapo Mindaugas Orlovas, pakeitęs penkerius metus šias pareigas ėjusią Brigitą Barkauskaitę.

„Apskritojo stalo“ veikloje B. Barkauskaitė nebedalyvaus, tačiau iškilus klausimams ji pasirengusi padėti ir konsultuoti naująją komandą. „Supratau, kad noriu permainų – perduoti savo žinias kitiems, jaunesniems, kurie turi naujų idėjų ir minčių“, – pokyčių priežastis įvardijo B. Barkauskaitė.

Buvusios „Apskritojo stalo“ prezidentės ir jos komandos veiklos išskirtinumas – darbas su jaunomis šeimomis. „Kituose Lietuvos miestuose „Apskritojo stalo“ organizacijos dažniausiai atstovauja moksleiviams ar studentams. Mes nutarėme rengti užsiėmimų ir jaunoms šeimoms – jas konsultuoti įvairiais su šeimos gyvenimu susijusiais klausimais“, – teigė B. Barkauskaitė.

Per penkerius metus komanda kito – ją sudarė dešimt žmonių, surengta daugybė renginių, skirtų jaunoms šeimoms. „Projektai buvo sėkmingi, juos, kaip gerąją patirtį, kitoms savivaldybėms įvardija Jaunimo reikalų departamentas. Įgyvendintas tarptautinis projektas, kurio metu jaunimo atstovai susitiko su bendraminčiais Rumunijoje, Graikijoje, Albanijoje ir Ispanijoje. Surengtas „Kreatyvas“, „Šeimų greitkelis“, „Drymų organaizeris“, kurio metu su jaunimu bendravo ir diskutavo skirtingų profesijų lektoriai, „Color party“ bėgimas“, – įvardijo B. Barkauskaitė.

Naujojo Kretingos rajono nevyriausybinių organizacijų asociacijos prezidento kadencija truks dvejus metus. Pasak M. Orlovo, į „Apskritojo stalo“ veiklą jis įsitraukė per renginį „Kreatyvas“, o ir savanoriavo šioje organizacijoje. „Naujos pareigos man – išėjimas iš komforto zonos, todėl tai puiki galimybė įgyti naujos patirties, kuri ateityje galbūt man pravers“, – teigė M. Orlovas.

Anot B. Barkauskaitės, M. Orlovas yra drąsus, komunikabilus, nebijantis pasakyti savo nuomonę, diplomatiškas, linksmas ir gebantis suburti komandą – šios savybės būtinos „Apskritojo stalo“ prezidentui.


Restauratorius Rapolas Vedrickas naujomis technologijomis ištyrė 500 metų senumo paveikslą „Šventoji šeima“ ir nustatė, kad per tą laiką jis buvo kelissyk atkurtas.

Mažosios bendrovės „Meno kūrinių tyrimai“ vadovas restauratorius Rapolas Vedrickas supažindino visuomenę su seniausio – XVI a. I pusės – Kretingos muziejuje eksponuojamo paveikslo „Šventoji šeima“ atliktais technologiniais tyrimais: fiksuojant vaizdą infroraudonaisiais, ultravioletiniais ir rentgeno spinduliais buvo pažvelgta į gilesnius, akimi nematomus kūrinio sluoksnius, atskleidžiančius savitą jo istoriją.

Buvo nesyk restauruotas

Restauratorius pasakojo, kad ištyrinėti šį 500 metų senumo Kretingos muziejuje saugomą paveikslą išvien su pasirinktais dar kitų 6 šalies muziejų – Šiaulių „Aušros“, Lazdijų krašto, Šilutės Hugo Šojaus, Rokiškio krašto, Žemaičių „Alkos“ bei Pasvalio krašto – paveikslais, jis galėjo įgyvendindamas projektą „Nematoma paveikslo pusė“.

Tyrimus jis sakė atlikęs analogų Lietuvoje neturinčioje mobilioje laboratorijoje ant ratų „Meno kūrinių tyrimai“, pats atvykęs į Kretingos muziejų. Laboratorijoje sukomplektuota moderni kilnojamoji įranga ir sukurtos techninės sąlygos tyrimus atlikti tiesiog automobilyje, taip išvengiant sudėtingo ir brangaus paveikslų transportavimo.

„Esu restauravimo technologas – atlieku fizikinius tyrimus, kuomet, skirtingai nuo cheminių tyrimų, nereikia nuo paveikslo imti dažų mėginių“, – akcentavo restauratorius. Po jo tyrimų sužinota, kad Venecijos dailės mokyklai priskiriamas paveikslas „Šventoji šeima“ buvo nesyk restauruotas – Kretingos muziejui ligi tol buvo žinoma, kad, jų pačių perduotas į Prano Gudyno restauravimo centrą, 12 metų išbuvo dirbtuvėse, kol 2012-aisiais sugrąžintas muziejui ir puošia ekspoziciją „Kretingos dvaro istorija ir kultūra“.

Tyrimai taip pat parodė buvus kelis dažų sluoksnius, o po jais atrastas parengiamasis piešinys. Šiuos tyrimus, pasak muziejininkės istorikės Danutės Šorienės, R. Vedrickas atliko veltui.


Jurgio Pabrėžos maldos ir švietimo grupelę lankančių kretingiškių branduolys.

Ketvirtį amžiaus Kretingos mieste veikia neformali katalikiška Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos vardo maldos ir švietimo grupelė, kurią įkūrė J. Pabrėžos gatvėje gyvenę šviesuoliai, vadovaujami anapilin prieš dešimtmetį iškeliavusios pedagogės lituanistės Sofijos Rakienės. Po jos mirties grupelės veiklą organizuoja buvusi ilgametė bibliotekininkė 78-erių Kleta Gindvilienė.

Susibūrė gatvės senbuviai

Pirmieji kretingiškiai, kuriuos į J. A. Pabrėžos maldos ir švietimo grupelę subūrė S. Rakienė, buvo jos artimesni ar tolimesni kaimynai: Jadvyga Vainauskienė, Sofija ir Adomas Aleksandravičiai, Laimutė Grigaitienė, Rūta Vaišnorienė, taip pat jos pažįstamos pedagogės Jadvyga Misevičienė, Morta Jautakienė, Danutė Buivydienė.

Ilgainiui į jų gretas įsiliejo gydytoja Emilija Pakutinskienė, tautodailininkės Virgina Laučienė ir Halina Šakinienė, buvusi tremtinė Elena Danutė Buitvydienė, Angelė Pazdrazdienė, Birutė Jankauskienė.

Grupelė susitinka sykį per mėnesį: pasimeldžia, aptaria konkrečią ištrauką iš Evangelijos, tuomet imasi nagrinėti pasirinktą švietėjišką temą ir savo pasibuvimą užbaigia agape – suneštinėmis vaišėmis.

„Kai mes susibūrėme, dar nebuvo Trečiojo amžiaus universiteto, o mums, senjorams, labai norėjosi turtingos bendrystės – ne šiaip susieiti pasikalbėti, bet prasmingai leisti laiką“, – teigė K. Gindvilienė. Ilgus metus dirbusi bibliotekininke-bibliografe, namie ji yra sukaupusi turtingą biblioteką, kuri praverčia ir rengiant medžiagą susitikimams.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas