Pajūrio naujienos
Help
2019 Lapkritis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se3101724
Orų prognozė
Dieną1°C debesuotumas 29 %
Naktį0°C debesuotumas 33 %
Apklausa

Ar kryžiaus simbolis tinka žemdirbių protestui reikšti?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1403) 2019-11-05

Kapavietės vietoje – plynas laukas

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Darbėnų senųjų kapinių prižiūrėtojas Stanislovas Burba sakė sutvarkęs šiukšlynu virtusią kapavietę, gerbdamas aplinkinėse kapavietėse palaidotus ir jas prižiūrinčius žmones.

Darbėnų miestelio senosiose kapinėse niekieno neprižiūrima XIX a. kapavietė tapo savotišku „nesantaikos obuoliu“: šių kapinių lankytoja Rasa piktinosi, kad senąjį paveldą – metalinį kryžių ir tvorelę – seniūnija leido visiškai nušluoti nuo žemės paviršaus, o pačią kapavietę paversti plynu lauku.

Verdiktas – per mėnesį

Laišką į redakciją prieš Vėlines parašiusi skaitytoja pasakojo dar praėjusią gegužę pastebėjusi, jog ant neprižiūrimų kapų įsmeigtos skardinės lentelės su užrašu „Netvarkoma kapavietė“. Viena tokių lentelių buvusi įtvirtinta ir ant senos kapavietės šalia kapinių koplyčios, pietinėje jos pusėje. Ant kryžiaus iškalta pavardė ir datos žymėjo XIX a. palaidojimą.

„Labiausiai nustebino, kad, po mėnesio vėl apsilankius kapinėse, ši kapavietė jau buvo sunaikinta: pašalintas kalvio darbo palikimas – pusiau perlūžęs ornamentuotas metalinis kryžius bei metalinė tvorelė. Vietoje jų atsirado lygus plotas. Manėme, gal ligi Vėlinių seniūnija pasirūpins atkurti senąjį paveldą ir grąžinti į vietą, tačiau apsilankę pamatėme, jog viskas likę po senovei“, – piktinosi skaitytoja.

Ji teigė parašiusi raštą Darbėnų seniūnui Alvydui Poškiui, manydama, kad istorinė kapavietė sunaikinta neteisėtai – nepaisant Kretingos rajono savivaldybės leidimų laidoti išdavimo, kapinių tvarkymo ir lankymo tvarkos aprašo, pagal kurį net neprižiūrimoje kapavietėje turi būti išsaugotas paminklas, taip pat – įrašai apie palaidotus asmenis.

Šabakštynu piktinosi kaimynai

„Argi Darbėnų seniūnija neturėjo paskelbti viešai, kad ruošiasi naikinti kapavietę ir padaryti tai civilizuotai – išlaukiant terminų, o ne įbedus lentelę ir po mėnesio sulyginat su žeme. Gal kapavietę ketinama kažkam parduoti?“ – svarstė Rasa, vildamasi, kad seniūnas išsiaiškins situaciją ir atkurtas kryžius bei tvorelė bus sugrąžinti į senąją kapavietę.

Seniūnas A. Poškys situaciją komentavo taip: „Kapavietė ilgą laiką buvo neprižiūrima, virtusi tikru šabakštynu, – dėl jos nesyk su priekaištais į seniūniją kreipėsi aplinkinius kapus prižiūrintys žmonės. Tempėme situaciją nuo 2016-ųjų, vis ramindami žmones – gal atsiras giminaičių. Todėl, šiemet paskelbę apie neprižiūrimas kapavietes ir neatsiliepus šios giminaičiams, nusprendėme patys ją sutvarkyti.“

Seniūnas tvirtino, jog kapinių prižiūrėtojas Stanislovas Burba nulaužtą ir šalia kapavietės padėtą kryžių iš pradžių patalpino į koplyčią. Tačiau tvorelė buvo tiek sutrešusi, jog betraukiant iš žemės subyrėjo gabalais. Kapinių prižiūrėtojas S. Burba papildė, kad tvorelė buvo apaugusi alyvos krūmo šaknimis, tekę pusmetrį kastis į gylį, ir ji sulūžo. Tvorelės liekanas išmetęs į šiukšlyną.

„Skundas seniūniją pasiekė po 2 savaičių, kai sutvarkiau šabakštyną, – 50 metų ši kapavietė niekam nerūpėjo, o sutvarkius staiga parūpo“, – stebėjosi jis.


Kretingos rajono savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Dovydas Bajoras jungtiniame šio ir Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto posėdyje praėjusią savaitę paskelbė sensacingą žinią, kad Kretingos rajono savivaldybei gresia nepanaudoti apie 1 mln. eurų, numatytų 2019 metų Savivaldybės biudžeto išlaidose. O tai reiškia, kad nebus padaryta dalis to, ką suplanavo dar ankstesnė Savivaldybės valdžia.

„Gali būti, kad darbai tebevyksta, bei ne viskas, kas atlikta, yra užaktuota. Šiuos duomenis aš, kaip tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas, iš Savivaldybės administracijos Ekonomikos ir biudžeto skyriaus vedėjo Gvido Jonausko gavau spalio mėnesį. Iki metų pabaigos beliko pora mėnesių, jeigu situacija yra tokia, kokią ją parodo šie skaičiai – yra blogai“, – teigė D. Bajoras.

„Neįsisaviname, tai nereikia vaidinti, kad įsisaviname, kitų metų biudžete reikės tų pinigų“, – tokia buvo pirma Savivaldybės administracijos direktorės Jolantos Girdvainės reakcija į D. Bajoro pareiškimą. Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas, buvęs ilgametis meras Juozas Mažeika patarė nesidžiaugti, kad nepanaudoti 2019 metų biudžeto pinigai nedings ir bus perkelti į 2020-ųjų biudžetą, tarsi sutaupyti. „Toks pinigų nepanaudojimas verčia abejoti Savivaldybės administracijos darbo efektyvumu“, – tarė jis.

„Lapkričio mėnesį parodysime visus realius skaičius“, – žadėjo J. Girdvainė, paprašiusi D. Bajoro, kitų nemanipuliuoti turimais skaičiais. Ši informacija jai buvusi netikėta, todėl atsakyti į ją nebuvo pasiruošusi. Politikų nenuramino ir komitetų posėdyje dalyvavęs G. Jonauskas. Ekonomikos ir finansų komiteto narys, buvęs Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas Savivaldybės tarybos, komitetų posėdžių darbotvarkėse pasigedo Savivaldybei strateginių klausimų ir jų svarstymo. Vicemeras Dangiras Samalius gavo V. Domarko repliką, kai pasidžiaugė dabartinės Savivaldybės valdžios gebėjimu taupyti ir sutaupytais 40 tūkst. eurų transporto išlaidoms. „Galima išvis sėdėti tik kabinetuose ir dar daugiau sutaupyti“, – metė V. Domarkas.


Vydmantų evangelikų-liuteronų kapinėse ilsisi senieji šios vietovės gyventojai.

Visų Šventųjų dieną žvakių liepsnelės pirmąkart šiemet supleveno ir tarsi iš užmaršties prikeltose Vydmantų kaimo pakraštyje ant nedidelės kalvos esančiose evangelikų-liuteronų kapinaitėse.

„Žinome, kad liuteronai-evangelikai savo šventes mini kitaip, tačiau norėjome pagerbti palaidotus senuosius Vydmantų gyventojus, kurių kapus vargu ar daugiau yra kam prisiminti“, – sakė su bendraminčiais iniciatyvos ėmęsis bendruomenės pirmininkas Simas Končius.

Jo vaikystė taip pat prabėgo Vydmantuose, kur lig šiol ir gyvena. „Dirbome toje Vydmantų pusėje žemę. Mes, vaikai, kartu su suaugusiaisiais kasdavom bulves, tačiau, kad už puskilometrio yra senos kapinaitės, niekas nė nenutuokėm. O ir iš kur žinoti? Seneliai ir tėvai kolūkio laikais atsikraustė, ne iš čia kilę“, – sakė Simas.

Istorinių šaltinių teigimu, XIX a. pradžioje kapines įkūrė evangelikų liuteronų bendruomenė, kurią sudarė žmonės, iš gretimų Prūsijos kaimų atsikėlę ir iš Virkštininkų palivarko išsipirkę ar išsinuomoję žemes. Čia laidota iki XX a. 8-ojo dešimtmečio.

Bendruomenės pirmininko teigimu, kapinaitėse išlikę trys metaliniai kryžiai ir septyni betoniniai antkapiai, ant vieno tebėra nedidelis paminklas. Matosi, kad paskutinio laidojimo būta 1952-aisiais, o seniausiai mirusysis palaidotas 1888-aisiais. Kiek tiksliai palaidota žmonių, – nežinoma, bet kapaviečių gali būti apie 10.

Kapines iškuopė, išvalė, sutvarkė Vydmantų seniūnija. „Kai tik pradėjome savo veiklą, vienas pirmųjų tikslų buvo apvažiuoti, apžiūrėti teritoriją. Ant kalvos esančios kapinaitės buvo prižėlusios, menkaverčiais medžiais ir krūmais apaugusios taip, kad jų net nesimatė“, – pasakojo seniūnas Rimvydas Šakinis.

Maždaug 10 arų užimančios Vydmantų evangelikų-liuteronų kapinės 1998 m. įrašytos į Kultūros vertybių registrą ir 2005 m. pripažintos valstybės saugomu kultūros paminklu. Joms tvarkyti iš rajono biudžeto paminklosaugai skirtų lėšų gauta apie 3 tūkst. Eur. Buvo nugriauta sena bei aptverta nauja tvora, pakeisti, aptinkuoti sulūžę betoniniai stulpai, perdažyti senoviniai metaliniai varteliai.

Prie Vydmantų besišliejančiame Kiauleikių kaime evangelikų-liuteronų kapinės žinomos daugeliui, jos tebeveika ir šiandien.


Matematikos rezultatai gerėja

  • Edita KALNIENĖ
  • Švietimas
Pirmąsias vietas iškovojusioms komandoms Kretingos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus specialistė Sonata Petravičienė ir Šiaulių universiteto profesorius Darius Šiaučiūnas įteikė tautodailininkų išdrožtą pelėdą.

Pranciškonų gimnazijoje įvyko 18-oji komandinė jaunųjų matematikų olimpiada profesoriaus Vytauto Liutiko prizui laimėti. Šiemet tautodailininkų išdrožta pelėda iškeliavo į Klaipėdą, tačiau kretingiškiai taip pat pademonstravo aukštus rezultatus. Iš viso olimpiadoje dalyvavo 25 komandos.

Sprendė uždavinius

Olimpiadoje mokiniai sprendė uždavinius, klausėsi paskaitos apie esminiuss atradimus matematikos istorijoje, pedagogams taip pat buvo skaitoma paskaita apie streso įveiką mokytojo darbe ir asmeniniame gyvenime.

„Tokios olimpiados skatina matematinį raštingumą, komandinį darbą, tiems mokiniams, kurie labiau domisi matematika, tai yra galimybė pagilinti savo žinias“, – renginio esmę įvardijo Švietimo skyriaus specialistė Sonata Petravičienė.

Jaunieji matematikai dalyvavo komandomis, kurias sudarė keturi nariai. Komandinio darbo principu jie sprendė uždavinius ir varžėsi dviejose amžiaus grupėse: I–II bei III–IV gimnazijų klasių grupėse.

Užduotis olimpiadai parengė Šiaulių universiteto profesorius Darius Šiaučiūnas ir docentė Karolina Kanišauskienė.

D. Šiaučiūnas pasidžiaugė, kad bendradarbiavimo tradicija tęsiasi, o mokiniams palinkėjo gražių sprendimų. „Albertas Einšteinas siejamas su pažinimo aistra. Be šios aistros nebūtų nei matematikos, nei pažinimo, todėl tikiuosi, kad čia susirinkę dega aistra pažinimui, mokslui, matematikai“, – kalbėjo K. Kanišauskienė.

Dalyvius pasveikino ir rajono mero pavaduotojas Dangiras Samalius.

Olimpiadą suorganizavo Kretingos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyrius, rajono matematikos mokytojų metodinis būrelis, kurio pirmininkė – Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos pedagogė Aušra Bončkienė, ir Šiaulių universitetas.


Marijono Daujoto progimnazijos direktorė Raimunda Viskontienė (stovi dešinėje) pasidžiaugė gausiu mažųjų tyrinėtojų būriu.

Marijono Daujoto progimnazijoje įvyko antroji respublikinė gamtamokslinė praktinė pradinių klasių mokinių konferencija „Jaunųjų tyrėjų laboratorija“. Joje dalyvavo 60 pradinukų iš Plungės, Klaipėdos, Kretingos, Palangos, Kauno, Šilutės.

Pristatė tiriamuosius darbus

Respublikinėje gamtamokslinėje praktinėje konferencijoje 60 mokinių iš 13 ugdymo įstaigų pristatė 26 darbus. Konferencijos tikslas – ugdyti mokinių gamtamokslinį raštingumą, skatinti stebėti ir tyrinėti supančią aplinką, pasidalinti naujausiomis žiniomis ir patirtimi apie tyrimo metodų taikymą pamokoje.

Marijono Daujoto progimnazijos direktorė Raimunda Viskontienė pasidžiaugė, kad konferencijoje dalyvauja gausus būrys jaunųjų tyrinėtojų, palinkėjo drąsiai pristatyti savo tiriamuosius darbus ir išlikti smalsiems: „Džiaugiuosi, kad šalia jūsų yra šaunūs mokytojai, kurie nebijo iššūkių, kurie dirba kūrybiškai.“

Konferencijos organizavimo grupės vadovė pradinio ugdymo mokytoja Nijolė Meškauskienė mano, kad renginys turi didelę reikšmę jo dalyviams: „Pristatyti ilgalaikiai stebėjimai, eksperimentai iš fizikos, gamtos mokslų, tačiau patys populiariausi ir turbūt vaikų mėgstamiausi – eksperimentai iš chemijos srities.“


Restauruotas kryžius sugrįžo prie mokyklos

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Kultūra
Antrą šimtmetį skaičiuojantis Grūšlaukės kryžius, atkurtas darbščių meistrų rankomis, sugrąžintas prie kaimo mokyklos-daugiafunkcio centro.

Vėlinių išvakarėse į Grūšlaukės mokyklos-daugiafunkcio centro teritoriją sugrąžintas restauruotas vertingas kultūros paveldo objektas – 3,5 m aukščio dekoruotas medinis kryžius.

Ketino įkurti kryžių alėją

Šį kryžių 1897 m. išdrožė vietinis meistras Antanas Stonius, o kone metro dydžio Nukryžiuotojo skulptūrą sukūrė garsus Grūšlaukės krašto dievdirbys bei knygnešys Juozapas Paulauskas, gimęs 1860 m.

Kryžius ilgiau kaip dešimtmetį stovėjo mokyklos teritorijoje, mat ir pateko į ją mokyklos bendruomenės iniciatyva iš Latvelių kaimo. „Buvome sumanę prie mokyklos įkurti senų kryžių alėją, – ketinome sutrešusius ir apleistus kryžius surinkti iš kaimų ir suvežti į vieną vietą, turėdami tikslą juos atkurti. Tačiau mums tepavyko atgabenti tik šį vieną kryžių, nes kituose kaimuose susidūrėme su privatininkų pasipriešinimu. Latvelių kryžių pastatėme prie mokyklos, ir netrukus Savivaldybė jį įregistravo kaip kultūros paveldo objektą“, – kryžiaus atsiradimo mokyklos kieme istoriją papasakojo jos direktorė Petronėlė Jocienė.

Kretingos rajono paminklotvarkininko Algirdo Mulvinsko iniciatyva kryžius buvo identifikuotas ir išvežtas restauruoti – pirmąkart jį atkūrė Prano Gudyno restauravimo centro restauratorius Alfonsas Šalys. Tačiau per laiką medinės jo dalys nyko – šiuokart gerokai paprastesnį remontą atliko vietiniai Darbėnų seniūnijos meistrai.

Svarstė, kur statyti

Darbėnų seniūno Alvydo Poškio žodžiais, pernai sutvarkius senąją Grūšlaukės kaimo koplyčią, šiemet buvo susirūpinta ir kitu gyvenvietės kultūros paveldo objektu – XIX a. pabaigoje sukurtu monumentaliu mediniu kryžiumi.

„Svarstome, kur sugrąžinti antrąkart atkurtą šį kultūros paveldo paminklą – ar tvarkomame gyvenvietės centre, ar įkomponuoti Grūšlaukės kapinių koplyčioje. Koplyčioje kryžiui erdvės užtektų, jis neužstotų sieninės tapybos, ir du šios vietovės istoriniai objektai būtų vienoje vietoje“, – pavasarį išvežant kryžių restauruoti „Pajūrio naujienoms“ tvirtino A. Poškys.

A. Poškio manymu, būtų simboliška, jei kūrinys tarsi sugrįžtų pas jo kūrėją, – Grūšlaukės kapinėse 1945 m. buvo palaidotas J. Paulauskas.

Tačiau mokyklos direktorė P. Jocienė sakė, jog dėl kryžiaus pastatymo vietos šiuokart nebuvo tartasi nei su mokyklos, nei su kaimo bendruomene, – atvežė ir grąžino į ankstesnę vietą.


Palinkėjo gyvuoti antra tiek ir ilgiau

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Kultūra
Naujos knygos – dovana bibliotekai nuo Savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėjos Dalios Činkienės (dešinėje).

Kretingos Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos Kalniškių filiale paminėta šios įstaigos gyvavimo 65-erių metų sukaktis. Su padėkos raštais, dovanomis ir geriausiais linkėjimais iš Kretingos pasveikinti atskubėjo rajono Savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Dalia Činkienė, Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos direktorė Birutė Karčauskienė bei vyriausioji metodininkė Lolita Miežienė, rajono tarybos narys Raimundas Puškorius.

Priminė istoriją

Anužių, Balsiškių, Kalniškių ir Lubių kaimus aptarnaujanti biblioteka per visą gyvavimo laikotarpį iš vienų patalpų į kitas buvo perkraustyta 7 kartus, o dabartiniame suremontuotame buvusio kolūkio administraciniame pastate veikia nuo 2000-ųjų. Vyresniosios bibliotekininkės Zinaidos Metrikienės teigimu, keitėsi ne tik darbuotojai, bet ir įstaigos pavadinimai. Pirmoji dar Jono Lubio sodyboje 1954 m. pradėjusios veikti bibliotekos vedėja buvo Stasė Zeniauskienė, o ilgiausiai, 26-erius metus, bibliotekoje dirbo Angelė Mikulskienė. Pati Zinaida įstaigai vadovauja nuo 2001-ųjų.

1977-aisiais biblioteka buvo Kretingos rajono centrinės bibliotekos Kalniškių filialas, 1996-aisiais – Kretingos viešosios bibliotekos Kalniškių filialas, o 1997-aisiais tapo Kretingos rajono Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos Kalniškių filialu. Paslaugos čia teikiamos tokios pat, kaip ir kitose rajono bibliotekose – išduodami spaudiniai į namus ir vietoje skaityti, atsakoma į bibliografines užklausas. Šiuo metu bibliotekos fonde yra 4 tūkst. 963 dokumentai, tarp kurių – žemėlapiai, vaizdajuostės, bet daugiausiai knygų. Nuo 2010-ųjų biblioteka kompiuterizuota, pradėtos teikti nemokamos interneto bei mokamos dokumentų kopijavimo, spausdinimo ir skenavimo paslaugos. Užsiregistravusių vartotojų skaičius nuo pernai buvusių 106-ių sumažėjo iki 100, tačiau tikimasi, kad iki metų pabaigos atsiras naujų, o gal dar grįš senieji. Kadangi vaikų kaime mažėja, mažiau jų ir bibliotekoje – užsiregistravusių yra 20. Praėjusiais metais bibliotekoje pabuvojo 2 tūkst. 101 lankytojas, iš jų 883 vaikai.


Pirmą kartą Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešoji biblioteka rengia projektą „Para kultūroje“. Per renginį, kuris įvyks lapkričio 8–9 dienomis, susirinkusieji galės pabendrauti su įvairiais kultūros žmonėmis, išgirsti jų pasakojimų ir patarimų.

Mintis organizuoti tokio pobūdžio renginį kilo dar 2018 metų rudenį. „Norėjosi Kretingoje suorganizuoti didesnio pobūdžio renginį, kurio metu ne tik jaunimas gausiai dalyvautų kūrybinėse veiklose, bet ir suaugusieji turėtų galimybę pabendrauti su kultūros srities atstovais, pasisemti idėjų bei įkvėpimo“, – apie idėją kalbėjo renginio iniciatorė bibliotekininkė darbui su jaunimu Brigita Barkauskaitė-Tamašauskė.

Organizatoriai siekia kretingiškiams suteikti galimybę išbandyti inovatyvias menines edukacijas, išgirsti patarimų, todėl norinčiuosius kviečia susipažinti su žinomais aktoriais, dailininkais, muzikantais, šokėjais, dizaineriais, stilistais, režisieriais.

„Renginys skirtas žmonių inovatyviam kūrybiniam potencialui ugdyti, taip skatinant naujų kūrybinių raiškų įvairovės atsiradimą“, – tikslą įvardijo B. Barkauskaitė-Tamašauskė.

Į projekto veiklas planuojama įtraukti apie 1,5 tūkst. dalyvių, kurie turės galimybę susipažinti ir išbandyti skirtingų kultūrinių sričių veiklas, dalyvauti kūrybinių formų dirbtuvėse. Projektas sudarytas iš keturių skirtingos tematikos renginių. „Atsižvelgiant į dalyvių amžių, 24 val. trukmės renginio programa sudaryta taip, kad į veiklas būtų galima įtraukti įvairaus amžiaus jaunus žmones“, – tikino idėjos iniciatorė.

Kaskart renginių lankytojai, pirmieji atvykę į juos, gaus nedidelius siurprizus, kurie turėtų priminti apie kūrybos ir saviraiškos būtinybę kiekvieno mūsų gyvenime, apie tai, kad uždarydami save tarp keturių sienų ir užkirsdami kelią reikštis kūrybiškumui, slopiname savo jausmus.

„Kitų renginių programų kol kas viešai neskelbiame, tačiau nematytų vėjų mūsų mieste tikrai bus“, – tvirtino B. Barkauskaitė-Tamašauskė.

---

RENGINIŲ PROGRAMA

Lapkričio 8–9 d.

Para kultūroje.

Kino ekranas

Lapkričio 15–16 d.

Para kultūroje.

Muzikos faktorius

Lapkričio 22–23 d.

Para kultūroje. Šokio scena

Lapkričio 29–30 d.

Para kultūroje.

Mados platforma

„P. n.“ informacija


Liaudiškos muzikos kapelų šventė „Grok, žemaiti!“, jau pelnytai tituluojama tarptautiniu renginiu, šio žanro mėgėjus į koncertą Kretingos rajono kultūros centre sukvies lapkričio 9 dieną, tačiau nuo 1992 m. rengiamos šventės organizatoriai teigė, kad liaudiška muzika po mūsų rajoną pasklis dar „Grok, žemaiti!“ išvakarėse.

„Seniau mūsų kasmetinė šventė buvo gerokai mažesnių apimčių. Tačiau metams bėgant ieškojome ir tebeieškome įdomesnių aspektų, kad šventė ne tik prisidėtų prie liaudiškos muzikos populiarinimo ir išsaugojimo, bet ir įgytų platesnį mastą“, – tvirtino „Grok, žemaiti!“ sumanytojas Kretingos rajono kultūros centro direktorius Pranas Razmus.

Jo teigimu, lapkričio 8 dieną mūsų rajone numatyti 3 koncertai: svečiai iš Latvijos Aiskrauklės „Kariste“ muzikantai atvyks į Darbėnus, ilgamečiai „Grok, žemaiti!“ bičiuliai „Heino Tartes ir draugai“ iš Estijos koncertuos Senojoje Įpiltyje, o Lenkijos Pilzno miesto kolektyvas „Do oporu“ pasirodys Kūlupėnuose.

Kretingos rajono kultūros centrą priviliojo dar vieną renginį – šalies mastu rengiamas Jurgines, kurios įvyks kitąmet.


  • Iš po­li­ci­jos su­ves­ti­nių

KRETINGA

MAIRONIO g. spalio 30 d. apie 22.40 val. patikrinimui sustabdytas automobilis „BMW“, kurį vairavo 2001 m. gimęs kretingiškis. Vairuotojui alkoholio matuokliu nustatytas 1,16 prom. neblaivumas, jis taip pat neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Apžiūros metu šalia automobilio rastas popieriaus gniužulas su viduje suvyniotu polietileno maišeliu, kuriame buvo augalinės kilmės galimai narkotinė medžiaga. Vaikinas sulaikytas ir uždarytas į areštinę.

PALANGA

Spalio 30 d. į policijos komisariatą kreipėsi 1942 m. gimęs vyras pranešęs, kad spalio 29 d. apie 9.45 val. jam paskambino Jurbarko policijos pareigūnu prisistatęs asmuo, vėliau pokalbio metu pareiškėją neva sujungęs su banko darbuotoju, kuriam paprašius pranešėjas padiktavo banko prisijungimo kodus. Vėliau pastebėjo, kad iš jo sąskaitos dingo 1 tūkst. 360 eurų. Pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo.

J. BASANAVIČIAUS g. spalio 31 d. apie 23.19 val. naktiniame klube apsaugos darbuotojas sulaikė 1998 m. gimusį vaikiną, pas kurį rastas lankstinukas su 10 rožinių tablečių. Jam taip pat nustatytas 0,63 prom. girtumas. Vaikinas sulaikytas ir uždarytas į areštinę.

TAIKOS g. lapkričio 1 d. išdaužus parduotuvės įėjimo durų stiklą, pavogta įvairių prekių už 747 eurus.

Parengė Edita KALNIENĖ


HBH futbolo komanda šių metų sezoną užbaigė tarptautiniu turnyru Kaliningrade.

HBH futbolo komanda šių metų sezoną užbaigė turnyru Kaliningrade, kur užėmė III vietą.

Kretingiškiai tarptautiniame turnyre pralaimėjo Maskvos komandai, tačiau įveikė aikštės šeimininkę Kaliningrado komandą ir sužaidė lygiosiomis su Vilniaus ir Vroclavo komandomis.

Kaliningrado futbolo federacijos suorganizuotame tarptautiniame turnyre netrūko aštrios ir permainingos kovos: I v. užėmė Vilniaus, II v. – Maskvos senjorų komandos, Kretingai atstovaujanti komanda išplėšė III v.

Uždarymo vakarą organizatoriai kretingiškiams negailėjo daug gerų žodžių. Turnyro rengėjai kiekvienam turnyro dalyviui suteikė galimybę apsilankyti Rusijos I lygos futbolo čempionato varžybose, kurios įvyks naujame 35 tūkst. žiūrovų talpinančiame stadione.

„Puikus sezonas, geras mikroklimatas komandoje lėmė gerus šių metų rezultatus. Džiaugiamės galėdami dalyvauti 4–5 turnyruose per metus. Juose sužaidėme tikrai gerų ir kokybiškų rungtynių. Kiekvieno komandos nario noras kovoti ir atiduoti visas jėgas padėjo sėkmingai užbaigti sezoną“, – rezultatus apibendrino futbolo klubo „Žibininkai“ direktorius Andrius Piekus, gerą žodį skyręs komandos sirgaliams už palaikymą, o žaidėjams – už futbolo žaidimui skirtą laiką.

„P. n.“ informacija


Kretingiškis Vėjas Urbonavičius tarptautiniame turnyre Olandijoje tapo III v. laimėtoju.

Karatė mokyklos „Shodan“ sportininkai dalyvavo tarptautiniame jau tradiciniu tapusiame turnyre „Waterpoort Cup 2019“ Olandijoje. Jame kovojo apie 300 karatekų iš 8 šalių. Kiekvienas sportininkas turėjo bent dvi kovas, o norint tapti čempionu reikėjo laimėti prieš 3-4 varžovus.

Vaikų grupėje vyko įnirtingos kovos, o dalyvių grupės buvo sudarytos pagal kiek nestandartines taisykles. Jaunieji dalyviai skirstyti pagal amžių, svorį, ūgį, patirtį, o tuomet skaičiuojamas bendras koeficientas ir galiausiai sudaromi kovų burtai.

Varžybose dalyvavo ir Kretingos miesto sportininkai. Trečią vietą laimėjo Vėjas Urbonavičius, kuriam teko kovoti 3 kovas. Pirmoje kovoje kretingiškis įveikė Lietuvos atstovą, po atkaklios kovos pralaimėjo kovotojui iš Olandijos ir dėl III vietos užtikrintai laimėjo prieš sportininką iš Švedijos.

Karatė mokyklos „Shodan“ treneriai džiaugėsi, kad sportininkai turėjo galimybę išbandyti save tarptautinėse varžybose bei pasisemti vertingos patirties, kuri pravers ateities kovose.

Lapkričio pradžioje Lietuvos rinktinė išvyko į Japoniją, kur lapkričio 9–10 d. Tokijo mieste įvyks pats svarbiausias karatė bendruomenės renginys – karatė Pasaulio čempionatas. Jis rengiamas kas 4 metus, o vyrai ir moterys varžosi absoliutaus svorio kategorijose – kovotojai nėra skirstomi pagal svorį. Šiemet dėl čempionų titulo varžysis 161 vyras ir 43 moterys. Lietuvai atstovaus ir karatė mokyklos „Shodan“ vadovas Lukas Kubilius bei klubo sportininkas Europos čempionas Eventas Gužauskas.

„P. n.“ informacija


„Tinkluose buvo daug smulkios žuvies“, – konstatavo gamtos tyrimų doktorantas Simonas Račkauskas.

Praėjusio šeštadienio – Vėlinių – rytą ne vienas kretingiškis kraipė galvą matydamas, kaip du žmonės iš guminės valties Pastauninko tvenkinyje (Kretingos rajono kultūros centro papėdėje) statė tinklus.

Ne mažesnė nuostaba ištiko susirinkusius prie laimikio: apie 16 valandą ištrauktuose tinkluose, be į juos pakliuvusio būrio smulkių žuvelių, spurdėjo lydekaitė, blizgėjo lynas, buvo keletas karosų, ešerių, karšių ir plačiakakčių karpių, vienas jų galėjo sverti nuo 8 iki 10 kg. Dar bent porą jų, tik gerokai stambesnių, Lietuvos hidrobiologų draugijos vyrams ištraukti nepavyko – pramušę gana tvirtą Latvijoje pagamintą tinklą, jie nėrė atgal į vandenį. Taigi tvenkinyje pačiame Kretingos miesto centre žuvį gaudė ne įžūlūs brakonieriai, kaip rytmetį spėliojo kai kurie praeiviai, bet Kretingos rajono savivaldybės užsakymu tądien Pastauninko, Rūdaičių ir Šukės tvenkinių bei juose esančių žuvų būklę tiriantys mokslininkai. Nors išsamesnes išvadas jie pateiks vėliau, atlikę tyrimus, šeštadienį, vertindamas Pastauninko tvenkinio laimikį, gamtos tyrimų doktorantas Simonas Račkauskas pareiškė, kad šiame tvenkinyje trūksta plėšrių žuvų, jų per mažai ir Rūdaičių tvenkinyje.


Mero Antano Kalniaus padėjėja ndirbti pradėjo Simona Dumčiūtė.

Vakar Kretingos rajono savivaldybės mero Antano Kalniaus padėjėja dirbti pradėjo Simona Dumčiūtė, užėmusi pusmetį laisvą buvusią politinio pasitikėjimo pareigybę mero komandoje.

S. Dumčiūtė yra kilusi iš Druskininkų, šiuo metu gyvena Klaipėdoje. Vilniaus universitete ji yra įgijusi komunikacijos ir informacijos bakalauro laipsnį. Aštuonerius metus dirbo vienoje didžiausių komunikacijos agentūrų Lietuvoje „VRP/Hill ir Knowlton“, vadovavo agentūros viešojo sektoriaus projektų departamentui. Pastaruosius metus dirbo laisvai samdoma komunikacijos projektų konsultante. Yra sukaupusi patirtį dirbant su bendruomenių, skirtingų visuomenės grupių įtraukimu į ES institucijų ir Lietuvos valstybinių bei kitų organizacijų vykdomas iniciatyvas, tokias, kaip antai „Bibliotekos pažangai“, daugiabučių namų atnaujinimo programa ir kt.

Mero A. Kalniaus teigimu, S. Dumčiūtė bus atsakinga už dalyvaujamąjį biudžetą (visuomeninis rinkimų komitetas „Kretingos kraštas“ davė rinkiminį pažadą 1 proc. Savivaldybės metinio biudžeto lėšų paskirstymą patikėti bendruomenėms, tas 1 proc. ir yra dalyvaujamasis biudžetas), Kretingos miesto Rotušės aikštės atnaujinimą, projektą „Kretinga – Lietuvos kultūros sostinė“, daugiabučių gyvenamųjų namų kiemų renovacijos programą ir už bendradarbiavimą su bendruomenėmis. „Bendradarbiavimas su bendruomenėmis jos darbe bus svarbiausia“, – sakė A. Kalnius.

S. Dumčiūtės mėnesinė alga iki mokesčių – apie 1600 eurų.

Ar padėjėjo meras nerado Kretingoje? Atsakydamas į šį klausimą A. Kalnius pareiškė, kad sekretorės jam nereikėjo, kad ieškojo jau išvardytas veiklos sritis išmanančio darbuotojo ir jį surado Klaipėdoje. Iš Klaipėdos į darbą važinėja ir A. Kalniaus patarėjas Albertas Barauskas, kuris irgi yra viešųjų ryšių specialistas.

Įdarbinus S. Dumčiūtę mero komandoje laisvų etatų neliko.

„P. n.“ informacija


Įrengus pėsčiųjų ir dviračių taką nuo Kretingos miesto prieigų ligi J.Jablonskio gatvės, Kretingos rajono savivaldybės taryba nusprendė jį pratęsti nuo P. Vileišio ligi Laisvės gatvių – ligi miesto turgaus.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Povilo Černeckio žodžiais, kadangi jau buvo parengtas projektas ir įrengtas takas ligi J. Jablonskio gatvės, – atlikta pusė darbų, taryba priėmė sprendimą taką pratęsti. „Taip būtų patogu su centru susisiekti Dupulčių kaimo gyventojams, bei visiems, gyvenantiems toje miesto pusėje“, – tvirtino jis.

Ruoze nuo miesto prieigų ligi J. Jablonskio gatvių iš viso buvo atlikta darbų už daugiau kaip 160 tūkst. eurų, manoma, kad likusiai daliai jų reikės ne mažiau. „Lėšas objektui užbaigti bandysime kooperuoti, sutelkiant ne tik Europos Sąjungos, bet ir Kelių direkcijos bei Savivaldybės pinigus“, – tvirtino P. Černeckis.

Dviračių tako įrengimo darbams, atliktiems ligi šiol, projektinės ES lėšos buvo paskirtos per Klaipėdos regiono Plėtros tarybą pagal 2 priemones: dviračių ir pėsčiųjų takų plėtra – gauta 14,8 tūkst. bei vietinių kelių vystymas – gauta 16 tūkst. Eur. Jis patikino, Kad dviračių ir pėsčių takas nuo Kretingos miesto prieigų ligi turgaus turėtų būti baigtas įrengti ligi 2021-ųjų pabaigos. Netrukus įvyks viešųjų pirkimų procedūros – konkurso būdu bus renkama darbus atliksianti įmonė.

„P. n.“ informacija


Priešgaisrinės gelbėjimo pajėgoms lapkričio 3 d. vakarą teko gesinti HBH kilusį gaisrą.

Žibininkų kaime įsikūrusio HBH poilsio ir pramogų komplekso kavinėje lapkričio 3 d. apie 17.53 val. įsiplieskė gaisras. Tiek darbuotojai, tiek ugniagesiai sureagavo greitai, todėl ugnis neišplito. Iš pastato teko evakuoti maždaug 30 žmonių. Šventiniu laikotarpiu kilo ir daugiau gaisrų.

Gaisras kilo HBH

Ugniagesiai gavo pranešimą, kad atvira liepsna dega 2 aukštų pastato stogas. Atvykus tarnyboms iš pastato stogo rūko dūmai. Kol atvyko Priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, du darbuotojai milteliniais gesintuvais gesino gaisrą.

Įmonės darbuotojai reagavo nedelsiant. „Labai gerai savo darbą atliko mūsų darbuotojai, kai atvažiavo ugniagesiai, ugnis jau buvo beveik lokalizuota“, – kalbėjo HBH Palanga direktorė Rada Matulevičienė.

Įvykio metu buvusi direktorės dukra Laura Matulevičiūtė tvirtino, kad darbuotojai yra mokomi, kaip elgtis kilus gaisrui: „Mūsų darbuotojai žinojo, kad degė riebalai, todėl gesino specialiomis priemonėmis, o ne vandeniu. Jiems vedama daug mokymų.“

Per gaisrą teko evakuoti ir tuo metu maitinimo patalpose buvusius žmones. „Kadangi dirbantieji yra apmokyti, žmonės buvo ramiai evakuoti. Klientai salėse dūmų nepajuto, padavėja tvarkingai juos išvedė į lauką“, – sakė R. Matulevičienė. Iš pastato išėjo 50 darbuotojų ir 30 lankytojų.

Gaisro metu prie kamino apdegė stogas, sulietos patalpos, esančios virš grilių. Nuardyta 10 kv. m stogo dangos. Gaisras galimai kilo dėl grilio kamine užsidegusių riebalų. „Kamine pradėjo degti riebalai“, – teigė L. Matulevičiūtė. Kiek buvo patirta nuostolių, kol kas nėra žinoma.

Kilus gaisrui greitai priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos sureagavo greitai. Pirmoji į įvykio vietą, liudininkų teigimu, atvyko Palangos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba.

Pasiglemžė pastatus

Dar vienas gaisras įvyko spalio 29 d., antradienį, apie 23.46 val. Kretingoje, Varnėnų gatvėje, kuomet atvira liepsna degė medinė katilinė. Gaisro metu sudegė pastato stogas, išdegė vidus. Ugniagesiams pavyko išsaugoti šalia stovėjusį gyvenamąjį namą, vis dėlto nuo karščio buvo apgadinti jo plastikiniai langai.

Šventojoje lapkričio 2 d. apie 21.52 val. degė Miško take esantis gyvenamosios paskirties pastatas. Priešgaisrinei tarnybai buvo pranešta, kad dega vasarnamis. Atvykus ugniagesiams, namas degė atvira liepsna, stogas buvo sukritęs. Dviejų aukštų mediniame vasarnamyje, kurio stogas dengtas šiferiu, šiuo metu buvo negyvenamas. Pirmame aukšte buvo laikomos malkos, lentos. Gaisro metu nudegė pastato stogas, išdegė antras aukštas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas