Pajūrio naujienos
Help
2019 Lapkritis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se3101724
Orų prognozė
Dieną1°C debesuotumas 29 %
Naktį0°C debesuotumas 33 %
Apklausa

Ar kryžiaus simbolis tinka žemdirbių protestui reikšti?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1402) 2019-10-29

Helovinas ir laikas, kai dangus susilieja su žeme

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Pirmas puslapis
Ar mūsų suvokimas apie Visų Šventųjų, Vėlinių ir Helovino šventes yra teisingas?

Lapkričio pirmoji ir antroji Lietuvoje yra nedarbo dienos. Pirmoji – Visų Šventųjų, antroji – Vėlinės, kuri šiemet sutampa su šeštadieniu. Daugeliui šios dvi dienos susilieja į vieną mirusiųjų pagerbimo šventę, nors kiekviena jų turi savo prasmę. Su raganų ir mirtį simbolizuojančiomis kaukėmis, įžiebtais moliūgais į šį rimties laiką braunasi iš Vakarų atėjęs Helovinas, kuris ne vienam asocijuojasi su anapusinėmis tamsybėmis, jų blogio šmėklomis. Visų Šventųjų, Vėlinių ir Helovino ištakas, prasmę paaiškino pranciškonas brolis Astijus:

– Ankstyvieji krikščionys Bizantijos imperijoje nuo IV amžiaus graikų bažnyčioje pradėjo minėti Visų kankinių-liudytojų atminimo dieną. Visi pirmieji krikščionys, Kristaus liudytojai, buvo nužudyti ir imti vadinti kankiniais. O visa bažnyčia Romos imperijoje Visų Šventųjų dieną švęsti pradėjo VII amžiuje – 609 metais vietoje gegužės 13 d. buvusios pagoniškos šventės Lemuria. Gegužės 13-ąją buvo švenčiama ne vien kankinių, kurie mirę už Kristų savaime yra šventieji, bet ir visų pakrikštytų mirusiųjų šventė. Kiekvienas pakrikštytas yra šventasis.

Aštuntame amžiuje krikščionybė pasiekė keltų kraštus – Airiją, Škotiją, dabartinę Angliją. Keltų kultūroje naktį iš spalio 31 d. į lapkričio 1-ąją buvo minima dvasių diena Samhain. Airija, Šventasis Patrikas bažnyčiai davė impulsą ir bažnyčia Visų Šventųjų dieną – All Hallows Day perkėlė į lapkričio 1-ąją, o Airijos, Anglijos krikščionys nutarė minėti Visų Šventųjų išvakares, kad nebūtų švenčiama toji pagoniška šventė Samhain. Taip atsirado Visų Šventųjų išvakarės, tarsi Kūčios prieš Kalėdas. Ir šis vakaras buvo pavadintas All Hallows Evening, vėliau šį pavadinimą sutrumpino į Halooween.

Vienuoliktame amžiuje Katalikų bažnyčia žengė dar vieną žingsnį, imta manyti, kad ne visi pakrikštyti mirusieji yra šventi, yra mirusiųjų ir su „griekais“, kad jie įeitų į Dievo namus, jie turi apsivalyti, nusiskaistinti. Imta melstis už šiuos nuodėminguosius, kad Dievas jų pasigailėtų, juos apvalytų.


Praėjusį penktadienį Kretingos M. Valančiaus bibliotekoje rajono smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams bendrovės „Elberta“ ir Kauno technologijų universiteto specialistai pristatė jų koreguojamo Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendrojo plano pirminius sprendinius. Kokia Kretingos miesto ir rajono ateitis – Klaipėdos ir Palangos miegamasis, dominuos pramonė ar rekreacija, turizmas? Verslininkai, kurių susirinko apie pusšimtis bei renginyje dalyvavę keli Savivaldybės tarybos politikai atsakymo į visus klausimus negavo.

Mažėja gyventojų atlyginimai, investicijos, plečiasi statybos

Šiandieną galiojančius Kretingos rajono ir Kretingos miesto bendruosius planus (BP) Kretingos savivaldybės taryba patvirtino 2008 metais. Planai paseno, trukdo teritorijų plėtrai, juos koreguoti reikalauja ir centrinės šalies valdžios nustatyta tvarka. Planų korekcijos projektui vadovauja Kauno technologijų universiteto Teritorijų planavimo centro vadovas, architektūros mokslų daktaras Evaldas Ramanauskas. „Tikslas – racionalus teritorijų panaudojimas“, – svarbiausią korekcijos užduotį įvardijo E. Ramanauskas.

Projektuotojai renginio bibliotekoje dalyviams (dalyvavo ir Kretingos rajono savivaldybės vadovai, administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo, Strateginio ir investicijų skyrių vedėjai, specialistai) pirmiausia pateikė informaciją apie dabartinę Kretingos rajono, Kretingos miesto situaciją. Per dešimtmetį 18 proc. sumažėjo gyventojų savivaldybėje, tačiau teritorijų plėtra, statybos nestojo, ypač individualių gyvenamųjų namų, jų netgi padaugėjo. Dominuoja mažaaukštė statyba. Bendra Savivaldybės būklė yra gera, pagal jos vertinimo rodiklių visumą Kretingos rajono savivaldybė užima 17–18 vietą tarp 60-ies šalies savivaldybių. Tokią gerą poziciją Savivaldybei užtikrina maža bedarbystė – apie 4,6 proc., kuri yra mažesnė už vidutinę Klaipėdos regiono ir visos Lietuvos. Tačiau pagal vidutinį darbo užmokestį, pastarųjų metų duomenimis, Kretingos rajono savivaldybė yra 47 vietoje. Užsienio kapitalo investicijos per dešimtmetį nepasiekė turėto prieškrizinio lygio, didžiąją dalį – apie 60 proc. – pajamų generuoja mažos įmonės, kaip antai parduotuvės, kirpyklos, automobilių remonto dirbtuvės. Mažose įmonėse dažniausiai ir atlyginimai nedideli.

Pramonės bei gyvenamosios statybos plėtrai Kretingos miestas ir rajonas turi neišnaudotas inžinerinės infrastruktūros galimybes. Rajoną kerta 330 ir 140 kilovatų elektros linijos, rajone yra 3 galingos elektros pastotės. Kretingoje išvystyti vandenvietės, nuotekų tvarkymo pajėgumai irgi neišnaudojami. Kretingos mieste yra geras dujotiekio tinklas. Rajone dujotiekis apima tik teritorijos dalį, nėra išvystytas. Vystant pramonę, Kretingai pranašumą teikia ją kertantis geležinkelis. Projekto rengėjai akcentavo, kad pakoreguotas BP turi sukurti palankią dirvą verslui, tačiau ar pramonės Kretingoje plėtra bus ryžtingiau skatinama, ar pirmenybė bus teikiama rekreaciniam krašto įvaizdžiui išlaikyti – pasirinkti turės patys kretingiškiai.


Kretingos rajono savivaldybės Eismo saugumo komisijos nariai posėdyje daug dėmesio skyrė klausimui dėl Marijono Daujoto progimnazijos mokinių saugumo. Nemažai diskusijų sukėlė ir kiti gyventojų prašymai – kai kuriems jų buvo nepritarta, o kitus nutarta spręsti per išvažiuojamąjį posėdį.

Ieškos sprendimo

Šalia Marijono Daujoto progimnazijos tiek Vilniaus g., tiek Žemaitės al. vyksta intensyvus eismas, o tėvai savo vaikus išlaipina autobusų sustojimo vietose, prie šaligatvio, taip trukdydami eismui, sudarydami automobilių spūstį turbo žiede. Progimnazijoje mokosi 842 mokiniai, iš jų 487 – pradinėse klasėse.

„Yra pastebėjimų, kad kai kurie tėvai rytais vaikus išleidžia antrojoje kelio juostoje“, – prašydama įvertinti situaciją prie mokyklos kalbėjo progimnazijos direktorė Raimunda Viskontienė, akcentuodama, jog prie ugdymo įstaigos nėra sudaryta sąlygų, kad tėvai galėtų saugiai išlaipinti savo vaikus.

Kretingos autobusų parkas taip pat sulaukia priekaištų dėl vėluojančių autobusų, o to priežastis – prie progimnazijos sutrikdomas eismas, kuomet tėvai vaikus išlaipina autobusų sustojimuose. „Autobusų vairuotojai atvažiuoja iki turbo žiedo ir laukia 5–10 minučių. Pats asmeniškai esu stebėjęs situaciją rytais. Maždaug 7.45 val. žiede eismas sustoja – mokiniai vaikšto per perėją, autobusų sustojimuose išlaipinami vaikai, kol su jais tėvai atsisveikina, užtrunka laiko“, – situaciją apibūdino Kretingos autobusų parko direktorius Arvydas Dyburys.

Kretingos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Dangiras Samalius pateikė kelis galimus problemos sprendimo būdus. Vienas jų – organizuoti eismą ratu aplink progimnaziją, iš Vilniaus gatvės įsukant į mokyklos kiemą ir išvažiuojant į Žemaitės al. Tokiam siūlymui nebuvo pritarta.

„Šį variantą apsvarstėme bendruomenėje ir manome, kad tai būtų nesaugu mūsų mokiniams, kurie išeina į tą teritoriją. Bijome, kad taip bus neužtikrintas jų saugumas“, – atkreipė dėmesį R. Viskontienė.

D. Samalius pateikė ir kitą siūlymą – organizuoti eismą ratu mokyklos kieme, į kurį šiuo metu ne mokyklos personalui yra draudžiama įvažiuoti.

Eismo saugumo komisijos ir tarybos narys Antanas Puodys tvirtino, kad tėvai nesaugo savo vaikų ir pritarė mero pavaduotojo siūlymui: „Reikėtų sureguliuoti automobilių stovėjimo aikštelėje eismą, kad tėvai galėtų saugiai išleisti vaikus.“

Komisijos nariai pasvarstė galimybę tiek Vilniaus g., tiek Žemaitės al. įrengti vadinamąsias „kišenes“, kur tėvai galėtų saugiai išlaipinti savo vaikus, tačiau galutinis sprendimas nebuvo priimtas – nuspręsta klausimą atidėti išvažiuojamajam posėdžiui. „Turime įvertinti visas galimybes ir tik tada priimti sprendimą“, – sakė Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Povilas Černeckis.


Policijos suvestinės byloja, jog didesnės vagystės iš įvairių objektų šalies didmiesčiuose įvykdomos maždaug kas antrą parą. Tuo tarpu lapkričio mėnesio pirmosiomis dienomis tokių įvykių fiksuojama gerokai daugiau. Bene didžiausias vagių grobis pernai lapkričio 1-ąją - Kauno rajone, Seniavos kaime. Iš namo, sugadinus terasos duris, pavogta net 14 tūkst. Eur.

Dažniausiai apie tai, kad neteko turto žmonės policiją informuoja po švenčių. Štai Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai pernai lapkričio 2-ą dieną gavo du pranešimus apie vagystes, o lapkričio 3-ią – tris. Vagys dažniausiai darbavosi privačių namų kiemuose ir ūkiniuose pastatuose. Išsinešė arba išsivežė žoliapjoves, benzininius pjūklus, padangas, įrankius.


„Imbariečių draugijos“ pirmininkė Daiva Stonkuvienė merui Antanui Kalniui ir vicemerui Dangirui Samaliui įteikė po savo išleistą knygą, pasakojančią apie Imbarės kraštą ir jo tradicijas.

Žemaitijos 800 metų jubiliejui skirtas renginys praėjusį penktadienį įvyko Salantų gimnazijoje. Iš ryto moksleiviai dalyvavo įvairiuose edukaciniuose užsiėmimuose, o vėliau susirinko į aktų salę, kurioje linksmai užgroję Žvainių kaimo kapelos muzikantai paskelbė teorinės-praktinės konferencijos „Imbarės kraštas ir jo tradicijos“ pradžią.

Knygą glaudė kaip vaiką

Konferencijos dalyvius šmaikščiai pasveikino, sėkmės palinkėjo Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, gražių žodžių apie žemaičių būdą tarė Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė, po Savivaldybės išleistą reprezentacinę knygą „Kretingos krašto praeities vaizdai“ Salantų gimnazijos direktorei Aušrai Zebitienei ir „Imbariečių draugijos“ pirmininkei Daivai Stonkuvienei įteikė vicemeras Dangiras Samalius.

„Šis renginys – pirmasis mano išbandymas pradėjus dirbti direktore. Jei su aktyvia kaimo bendruomene ir toliau taip maloniai bendradarbiausim, daug gerų dalykų galėsim nuveikti“, – neabejojo A. Zebitienė, negailėdama gerų žodžių „Imbariečių draugijos“ pirmininkei, konferencijos metu pristačiusiai 200 egzempliorių tiražu išleistą savo knygą „Imbarės kraštas ir jo tradicijos“.

„Rugpjūčio 22-ąją iš „Vakarų spaustuvės“ pasiėmusi ką tik išspausdintą knygą apkabinau kaip vaiką. Tai – išsipildžiusi mano svajonė parodyti, koks gražus yra mūsų Imbarės kraštas, kiek įžymių žmonių čia gyveno ir tebegyvena“, – sakė iš šio krašto kilusi, prieš 32-jus metus mokyklą Salantuose baigusi D. Stonkuvienė.

Mintis išleisti knygą jai kilo 2015-aisiais, kai tik buvo išrinkta bendruomenės pirmininke. Tačiau ne viskas klojosi kaip sviestu patepta. „Turbūt nugalėjo žemaitiškas mano užsispyrimas. Pirmojo projekto Kultūros ministerija nepatvirtino, tad pernai gegužę rašiau naują per Kretingos vietos veiklos grupę. Apsidžiaugiau, sužinojusi, kad Žemės ūkio ministerija finansavimą šįkart skyrė“, – džiaugėsi „Imbariečių draugijos“ pirmininkė. Kol knyga išvydo dienos šviesą, reikėjo vykdyti įsipareigojimus – surengti tautodailininkų plenerą bei konferenciją. „Pleneras jau buvo, konferencija – dabar“, – atviravo knygos autorė.


Kurmaičių pradinės mokyklos pirmokai kartu su bendruomenės atstovais pasodino 11 ąžuoliukų, kurie po tam tikro laiko suoš brandinamame Jaunimo parke.

Kurmaičių pradinės mokyklos bendruomenė dalyvavo akcijoje „Žemaitiū žemė moni augėn“, kurią inicijavo Kretingos rajono švietimo centras.

Šios akcijos tikslas – ne tik paminėti 800 metų Žemaitijos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose sukaktį, bet taip pat įsitraukti į kovą su klimato kaita.

Akcijos dalyviai Kurmaičių pradinės mokyklos pirmokai kartu su savo mokytoja Jurgita Česnavičiene, mokyklos darbuotojais ir Kurmaičių kaimo bendruomenės centro „Kurmaičiai“ pirmininke Ingrida Rinkevičiene Kurmaičių poilsio zonoje pasodino 11 ąžuoliukų, taip prisidėdami prie klimato kaitos ir oro užterštumo mažinimo, Žemaitijos žemės gražinimo ir puoselėjimo.

Ąžuoliukai pasodinti prie Akmenos upės, kur bendruomenė pagal savo vykdomus projektus paminkliniu akmeniu yra įamžinusi Kurmaičių kaimo atsiradimo sukaktį, pastačiusi pavėsinę, įrengusi vietą laužavietei, estradą, tiltelį. „Šalia poilsio zonos brandiname Jaunimo parką – jame mokyklos mokiniai jau yra pradėję sodinti liepaičių alėją, dabar atsirado 11 ąžuoliukų – manau, kad savo rankomis sodinamą parką augantis jaunimas puoselės ir ateityje“, – įsitikinusi bendruomenės pirmininkė I. Rinkevičienė.

Kurmaičių pradinė mokykla yra pasirinkusi gamtamokslinę ugdymo kryptį. „Tad dalyvavimas gamtosauginėje akcijoje vaikus paskatino dar labiau domėtis gamta, ją saugoti, patirti jos paslaptis“, – kad akcija suteikė pažinimo džiaugsmo ir gerų emocijų, neabejojo Kurmaičių pagrindinės mokyklos direktorė Loreta Jurgutienė.

„P. n.“ informacija


Birutė Naujokaitienė (kairėje) pasveikino į kūrėjų vakarą susirinkusius poetus.

Penktadienį Kretingos Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje įvyko 4-asis Kretingos krašto kūrėjų vakaras, kuriame šįkart dalyvavo vien poetai.

Savo eiles skaitė pranciškonas brolis Bernardas Belickas, Aušrinė Zulumskytė, Giedrius Vaicekauskas, Linas Daugėla, Aušra Budreckienė, Laimutė Kasparavičienė, Irena Grabienė ir Elena Karnauskaitė.

Bibliotekos direktorės pavaduotojai Erikai Kazlauskienei kilo idėja poetus dar labiau sutelkti, paragino juos burtis į klubą ir dažniau susirinkti Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje, kurios durys jiems visada būsiančios atviros.

Fortepijonu, akordeonais ir saksofonu muziką atliko nuolatiniai renginio palydovai Kretingos meno mokyklos ugdytiniai.

„Renginiui oficialiai pasibaigus nesinorėjo dar skirstytis. Žiūrovai ir poetai pabendravo prie arbatos puodelio, daugiau pažino vieni kitus“, – sakė Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Birutė Naujokaitienė. Jos žodžiais, biblioteka ir turi tikslą – kad megztųsi kuo glaudesni kūrėjų ir visuomenės ryšiai. Lapkričiui baigiantis ketinama surengti atskirą palangiškės E. Karnauskaitės, šiemet išleidusios septintąją poezijos rinktinę „Miegančios chimeros“, kūrybos vakarą.

„P. n.“ informacija


  • Iš po­li­ci­jos su­ves­ti­nių

KRETINGOS r.

PADVARIŲ k. spalio 26 d. apie 9.20 val. sustabdytas automobilis „Volkswagen“, kurį vairavo neblaivus 1953 m. gimęs vyras. Alkoholio matuokliu vairuotojui nustatytas 1,76 prom. girtumas.

PALANGA

Spalio 27 d. policijos komisariate gautas parduotuvės atstovo pareiškimas, kad tądien prekybos centre sulaikytas 1972 m. gimęs vyras, kuris išėjo pro prekybos centre esančias kasas nesumokėjęs už įvairias prekes, kurių vertė 327,87 eurų. Asmuo sulaikytas.

Parengė Edita KALNIENĖ


Lietuvos futbolo federacijos I lygos pirmenybėse rungtyniaujanti Kretingos „Minija“ spalio 27 dieną sužaidė paskutiniąsias šio sezono rungtynes – išvykoje varžantis su Kauno „Hegelmann Litauen“ sprendėsi VII vietos likimas.

Deja, kretingiškiams teko 0:2 pripažinti varžovų pranašumą, tačiau Kėdainių „Nevėžio“ pergalė 3:2 namuose prieš Jonavos „Jonavą“ leido išsaugoti turėtą poziciją.

Rungtynes sėkmingiau pradėjo aikštės šeimininkai, kurie jau pirmoje atakoje vos nenubaudė atidumo stokojusius „Minijos“ futbolininkus. 7-ą min. po gynėjo Rubeno Jegbos ir vartininko Ernesto Grudžio nesusikalbėjimo prie „Minijos“ vartų kilo dar vienas „gaisras“, tačiau bendromis pastangomis kretingiškiams pavyko apsiginti. 10-ą min. pirmą realesnę galimybę susikūrė ir „Minijos“ puolėjas Ernestas Andriušis, bet jo iš maždaug 16 m smūgiuotas kamuolys sudrebino tik varžovų vartų konstrukciją. 23-ią min. varžovų vartų skersinį sudrebino ir „Minijos“ krašto gynėjas Gustas Gumbaravičius, 30-ą min. puikaus perdavimo sulaukė veteranas Gvidas Juška, bet toje situacijoje į kairįjį kampą smūgiuotą kamuolį atrėmė varžovų vartininkas. 35-ą min. į kretingiškių vartus po R. Jegbos pražangos prieš varžovų puolėją buvo paskirtas 11 m baudinys, kurį varžovai ir realizavo. Praėjus 8 min. į „Minijos“ vartus krito ir antrasis įvartis – vartininkas E. Grudys atrėmė pirmą varžovų smūgį, bet prie kamuolio pirmas suskubo vienas varžovų saugų, pasiuntęs antrąjį taiklų įvartį į mūsų vartus.


Kretingiškiai karatekos įsiliejo į didžiulę čempionato, sukvietusio per 500 kovotojų, šeimą.

Karatė mokyklos „Schodan“ sportininkai dalyvavo pirmosiose šio sezono varžybose – Kaune įvykusiame čempionate „Let's join the fight together“ („Kovomis mėgaukimės kartu“).

Varžybos suvienijo per 500 kovotojų iš Lietuvos, Lenkijos, Latvijos ir Danijos. Buvo kovojama ne tik dėl medalių, bet ir dėl onkologinėmis ligomis sergančių vaikų – dalis surinktų lėšų skirta Rimanto Kaukėno paramos fondui.

Kretingiškiai iškovojo 2 aukso, 1 sidabro ir 3 bronzos apdovanojimus.

Varžybų čempionėmis tapo Greta Intaitė ir Živilė Bružaitė, vicečempione tapo Erika Petrikaitė, o trečiąsias vietas laimėjo Augustas Pocius, Edvinas Čiunka ir Vėjas Urbonavičius.

Karatė mokyklos „Schodan“ treneriai džiaugiasi sportininkų rezultatais bei įgyta puikia patirtimi. Lapkričio 24 d. sportininkai dalyvaus vienose svarbiausių šiais metais Lietuvos moksleivių taurės varžybose, kuriose kasmet dalyvauja per 700 įvairaus amžiaus kovotojų.

„P. n.” informacija


Vyriausiasis „Kretingos“ krepšinio rinktinės treneris Arimantas Mikaločius: „Laukėme pirmųjų oficialių varžybų, kad galėtume įvertinti, kokio lygio esame komanda.“

„Kretingos“ krepšinio rinktinė, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, rungtynėmis namuose pradėjo sezoną Regionų krepšinio lygoje (RKL).

Spalio 25 d. „Kretinga“ sezono atidarymo rungtynėse namuose 78:70 (21:18; 14:16; 17:18; 26:18) palaužė Kauno rajono „Omegos“ pasipriešinimą (2 pralaimėjimai). Kretingiškiai dėl puikios gynybos sėkmingiau pradėjo rungtynes ir po I kėlinio komandas skyrė 3 taškai (10 min. 21:18), o po dviejų – minimalus šeimininkų pranašumas 35:34. Po ilgosios pertraukos aikštėje toliau virė atkakli kova ir nė vienai komandai nepavyko įgyti ryškesnio pranašumo: po III kėlinio švieslentėje degė lygus rezultatas 52:52, reiškęs, kad rungtynių baigtis spręsis IV kėlinyje. Lemiamą ketvirtį kretingiškius į šturmą vedė du svarbūs Domininko Matučio ir vienas Kornelijaus Stonkaus tritaškis, o pabaigoje – šaltakraujiškai realizuoti to paties D. Matučio baudų metimai.

„Kretinga“: Domininkas Matutis (3/4 tritaškiai, 7 išprov. pražangos, 25 naud. balai) – 21, Kornelijus Stonkus (5 rez. perdavimai, 5 per. kamuoliai, 19 naud. balų) – 16, Rytis Zabita (17 atk. kamuolių, 7 puolime, 31 naud. balas) – 12, Tadas Maželis – 11, Rokas Šimkevičius (5 rez. perdavimai) – 8, Tadas Budrys – 6, Linas Jonuška – 4, Arnas Sabaliauskas, Rimvydas Brencius ir Ignas Andriuškevičius.

Spalio 26 d. pirmojoje sezono išvykoje buvo patirta ir pirma nesėkmė – rezultatu 77:80 (20:18; 19:22, 14:17; 24:23) pralaimėta Tauragės „Tauragei“ (2 pergalės). Šiose permainingose ir kovingose rungtynėse „Kretingos“ komanda, prasidėjus IV kėliniui, po kapitono Lino Jonuškos tritaškio, pirmavo 7 taškais (33 min. 64:57), bet, deja, persvaros nepavyko išlaikyti. Likus 18 sekundžių, po taiklių „Tauragės“ komandos baudos metimų komandas skyrė 3 taškai (40 min. 80:77). Kretingiškiai per likusį laiką turėjo net dvi galimybes išlyginti rezultatą, bet L. Jonuškos ir D. Matučio tritaškiai skriejo pro šalį. Taigi teko patirti ir pirmą šio sezono pralaimėjimą.


Po Pastoracinės tarybos rinkimų

Praėjusį sekmadienį Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai parapijoje įvyko Pastoracinės tarybos rinkimai. Tarybą parapijiečiai rinko iš 44 pasiūlytų kandidatų.

Parapijos rinkimų komisijos duomenimis, rinkimuose dalyvavo 647 rinkėjai: galiojančių biuletenių buvo 624, negaliojančių – 23. Į Pastoracinę tarybą buvo išrinkti 15 kandidatų. Parapijiečių sprendimu, į Pastoracinę tarybą pateko: 41 metų Švč. Širdies pranciškonė misionierė Danutė Ančerytė (398 balsai), 50 m. kretingiškė dėstytoja Aušra Mizgirienė (363), 61-erių kretingiškis Jonas Drungilas (352), 44 m. Pranciškonų gimnazijos istorijos mokytojas Vaidas Kuprelis (324), 24-erių Palangoje gyvenantis garso inžinierius Rokas Balsys (296), 35-erių Švč. Širdies pranciškonė misionierė Pranciškonų gimnazijos sielovadininkė Julija Lukauskaitė (279), 52 m. Kretingos šv. Antano dienos centro direktorė projektų vadovė Margarita Lizdenytė (268), 51 m. kretingiškis Andrius Butkus (254), 45-erių Kretingos dienos veiklos centro vadovė Birutė Viskontienė (248), 49-erių atsargos karininkas Rimantas Radzevičius (241), turizmo sektoriuje dirbantis 40 m. Matas Mizgiris (240), 77-erių kretingiškis Antanas Lukauskas (237), 50 m. psichologė kretingiškė Dalia Bieliauskienė (233), 42-jų Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos r. rūmų teisėja Vaida Rimkienė (232), 38-erių kretingiškė Vita Saudargienė (213).

Pastoracinės tarybos misija – padėti klebonui planuoti ir vykdyti parapijos sielovadą, aptarti bendruomeninio gyvenimo klausimus bei problemas, priimti sprendimus ir rūpintis jų įgyvendinimu.

„P. n.“ informacija


Geriausių kaimynų apdovanojimą laimėjo Vilma (iš kairės) ir Šarūnas Jurgučiai, nominaciją įvardijo Vydmantų bendruomenės pirmininkas Simas Končius, metų mokytoja pripažinta Vydmantų gimnazijos pavaduotoja ugdymui Inga Kutelienė. Jai prizą įteikęs bendrovės „Linartika“, kuri jį ir įsteigė, vadovo sūnus Darius Gedminas.

„Ar Vydmantai turi savo lyderius?“ – retoriškai klausdama Vydmantų bendruomenė kvietė savo narius į tradicinę padėkos šventę „Mūsų krašto aruoduose“. Joje buvo paskelbtos trys nominacijos ir jų laimėtojai, tai – geriausias kaimynas, metų mokytojas, krikščioniško elgesio pavyzdys.

Išaugo į padėkos šventę

Renginyje netrūko žemaitiškų žodžių, nes bendruomenė šventę skyrė 800-osioms Žemaitijos metinėms. „Džiaugiuosi, kad žmonės neužsidaro vien savo kieme, o padeda bendruomenei, inicijuoja renginius, teikia savo idėjas“, – tvirtino Vydmantų bendruomenės pirmininkas Simas Končius.

Kretingos rajono kultūros centro Vydmantų skyrius šį renginį organizuoja ne pirmus metus. „Padėkos šventė išaugo iš rudens derliaus šventės. Kiekvienais metais norėjome pasižiūrėti, ką gražaus, išskirtinio turime savo kaime, ir pagerbti savo žmones“, – iniciatyvą apibūdino Vydmantų skyriaus vedėja Jolanta Japertienė.

Anksčiau bendruomenė yra apdovanojusi ir ūkininkus, ir paminėjusi svarbias sukaktis. „Nominacijas esame steigę ir 2005 metais, tačiau tada dar nebuvo išmaniųjų technologijų ir gyventojai siūlė tuos žmones, kurie jiems atrodė kažkuo nusipelnę. Šiais metais meno vadovas Saulius Vaičiulis pasiūlė daugiau įtraukti gyventojus, kad jie patys išrinktų, jų manymu, apdovanojimo vertus žmones“, – sakė J. Japertienė.

Padėkos vakarą nuotaiką kūrė lopšelio-darželio „Pasagėlė“, Vydmantų gimnazijos auklėtiniai, Kretingos rajono kultūros centro Vydmantų skyriaus kolektyvai – liaudiška kapela ir moterų vokalinis ansamblis, kurių vadovė Jolanta Japertienė, taip pat ir Vaikų bei jaunimo šiuolaikinių šokių kolektyvas „Vėjūnai“, kurių vadovė Soneta Baltmiškienė.

Padėkos šventėje apsilankė ir Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, kuris pasidžiaugė Vydmantų bendruomenės bendryste: „Dažnai jūsų bendruomenę įvardiju kaip pavyzdį, kuomet jūs patys kuriate savo bendruomenę, nelaukdami, kol kiti tai padarys už jus.“


Darbėnų miestelį puošia maždaug 60–70 išdrožinėtų šviečiančių moliūgų.

Baigiantis spaliui Darbėnų miestelis jau antrus metus iš eilės pasipuošė išdrožinėtais šviečiančiais moliūgais. „Praėjusiais metais truputį nerimavome, kaip darbėniškiai priims šią iniciatyvą, tačiau pamatėme, kad daugumą miestelio gyventojų ir svečių šviečiantys moliūgai pralinksmino, suteikė pakilią nuotaiką, daug kas darėsi nuotraukas, važiuodami pro šalį žmonės sustodavo apžiūrėti moliūgų“, – apie idėją kalbėjo Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys.

Šiais metais seniūnija nusprendė pakartoti šią akciją. „Kreipėmės į miestelio gyventojus, gimnaziją, darželį, kvietėme visus atnešti išdrožtus moliūgus“, – sakė seniūnas. Dalį moliūgų išdrožinėjo ir seniūnijos darbuotojai.

Planuojama, kad moliūgai miestelio centrą, Turgaus aikštėje esantį gėlyną, puoš apie savaitę. Iš viso jų yra apie 60–70.

„Pravažiuoti Darbėnų nepamačius moliūgų – neįmanoma. Manome, kad ši iniciatyva daugumai gyventojų ir svečių pakelia nuotaiką, praskaidrina tamsų metų laiką. Kviesdami moksleivius, darželinukus prisidėti prie šios akcijos, paskatinome vaikų bendravimą su savo tėvais, seneliais, nes jie visi kartu turėjo praleisti bent po valandą, kol sugalvojo, kaip išdrožti moliūgą, kol jį išdrožė ir atnešė iki akcijos vietos, – akcijos prasmę įvardijo A. Poškys, pridūręs, kad ja nėra skatinama švęsti amerikietišką Heloviną, perimti kitų švenčių tradicijas. – Kviesdami pasipuošti moliūgais, norėjome sukurti gerą nuotaiką ir pažvelgus į juos paskatinti nusišypsoti.“

„P. n.“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas