Pajūrio naujienos
Help
2019 Lapkritis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se3101724
Orų prognozė
Dieną1°C debesuotumas 29 %
Naktį0°C debesuotumas 33 %
Apklausa

Ar kryžiaus simbolis tinka žemdirbių protestui reikšti?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1399) 2019-10-18

Per futbolo varžybas Vilniuje Lietuva–Portugalija dėl į futbolo aikštę išbėgusio kretingiškio Europos futbolo federacijų asociacija (UEFA) Lietuvos futbolo federacijai (LFF) skyrė 10 tūkst. eurų baudą.

Tuomet LFF svarstė ją išsireikalauti iš saugos įmonės ir į aikštę išbėgusio kretingiškio. Šios galimybės jie neatmeta ir dabar.

„Kadangi sprendimas paskelbtas neseniai, šiuo metu federacija dar svarsto įvairius sprendimo būdus, tarp jų – ir pasinaudoti teise sprendimą skųsti. Taip pat ketiname susitikti su saugos tarnyba, dirbusia rungtynių metu, ir į aikštę išbėgusiu viešosios tvarkos pažeidėju“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė LFF Marketingo ir komunikacijos departamento vadovas Antanas Martusevičius.

„P. n.“ informacija


Užkirto kelią piktnaudžiavimui automobiliu

  • Edita KALNIENĖ
  • Pirmas puslapis
Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Rasmina Beniušienė (nuotraukoje) paaiškino, kad Kretingos šaulių 305-osios kopos vadas galimai tarnybinį automobilį naudojo asmeninėms reikmėms, todėl nuspręsta tai apriboti.

„Pajūrio naujienas“ pasiekė žinia, kad iš Kretingos šaulių 305-osios kuopos neva „atimtas“ rajono savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriui priklausantis automobilis. Pasirodo, kad jis buvo ne atimtas, o apribota galimybė juo naudotis. Toks sprendimas buvo priimtas gavus informaciją, kad Kretingos šaulių 305-osios kuopos vadas Gintautas Pogoželskas galimai jį naudojo savo asmeninėms reikmėms.

Naudojo asmeninėms reikmėms

Kretingos rajono savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus automobiliu Kretingos šaulių 305-osios kuopos vadas naudodavosi intensyviai. „Tarnybinė mašina skirta Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojams. Su šauliais esame sudarę bendradarbiavimo sutartį, todėl jie naudotis automobiliu gali tada, kai to reikia skyriaus funkcijoms atlikti. Šaulys šį automobilį valdė neribotai – važinėjo ir po darbo valandų, ir švenčių dienomis, ir savaitgaliais“, – problemą apibūdino Savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė.

Automobiliu, anot administracijos direktorės, buvo naudojamasi ištisą parą, per mėnesį pravažiuojant apie 2–3 tūkst. kilometrų. Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius Viešosios tvarkos automobiliui buvo sunaudota kuro už 1 tūkst. 539 eurų.

Automobilis naudojimui skirtas Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriui, tačiau yra pildomi perdavimo-priėmimo aktai, kad juo naudotis leidžiama Šaulių kuopai, konkrečiai, kaip atsakingam asmeniui, G. Pogoželskui. „Perdavėme naudotis pasitikėjimo principu, – tikino Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Rasmina Beniušienė. – Gavome informacijos, susijusios su asmeniu, kad Viešosios tvarkos skyriui priskirtą automobilį jis naudojo asmeninėms reikmėms.“

Viešosios tvarkos skyriaus specialistai dirba darbo dienomis. „Mūsų specialistai nedirba savaitgaliais, jeigu prireikia, turime rašyti prašymus, derinti darbo grafiką, ir Savivaldybė už tai apmoka“, – paaiškino skyriaus vedėja.

G. Pogoželskas dirbo savanoriškai. „Už tą savanorystę jam buvo skirtas automobilis, tačiau juo naudotis galėjo tik Savivaldybės reikmėms“, – akcentavo R. Beniušenė.

Dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybiniu automobiliu buvo nutarta Šaulių kuopai bendradarbiavimo sutarties pagrindu transporto priemone leisti naudotis, kai kartu dirbs Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai, taip pat ir savaitgaliais, gavus prašymą iš Šaulių sąjungos, kuomet reikia juos pasitelkti visuomeninėms reikmėms, tačiau po to automobilis turės būti grąžinamas.

Skyriaus vedėja R. Beniušienė akcentavo, kad bendradarbiavimo su Šaulių sąjunga sutartis pasirašyta ne tik su Viešosios tvarkos skyriumi, bet su Kretingos rajono savivaldybe: „Jie padeda ir kitoms Savivaldybės įstaigoms.“

Administracijos direktorė J. Girdvainė akcentavo, kad bendradarbiaujant neturi būti pažeisti teisės aktai: „Sutartis su Šaulių sąjunga apibrėžta geranoriškumo principu, su jais gražiai bendradarbiaujame renginių metu. Šis bendradarbiavimas turi nepažeisti teisės aktų, o vykdomos funkcijos – atitikti Viešosios tvarkos skyriaus funkcijas.“

Anksčiau buvo diskutuota šiam skyriui skirti antrą automobilį. „Savivaldybė turi nemažą automobilių parką, norėtųsi jį peržiūrėti. Jau dabar man skirtu automobiliu gali naudotis ir kiti Savivaldybės darbuotojai, žinoma, darbo reikmėms, taip pat ir vicemero automobiliu“, – pavyzdį pateikė J. Girdvainė.


Vladas EITAVIČIUS:

– Nuo mažens Kretingą pažįstu, ir Jauryklos upelio slėnį pietinėje miesto dalyje puikiai žinau, girdėjau ir kad ten jau įrengė naują parką, bet kol kas dar nebuvau nuėjęs. Be abejo, prisiruošiu kada nors – nėra taip toli, smalsu, kas ten gero.

Sigita RIEPŠAITĖ:

– Kol vyko apie 200 tūkstančius eurų kainavę darbai, vieni žmonės piktinosi, kritikavo, daug politikavo, ypač, kai prireikė skelbti naują viešųjų pirkimų konkursą rangos darbams, kiti vis tiek tikėjo galutiniu rezultatu. Dabar, manau, abejojančių neliko. Su kuo Kretingoje pašneku, Jauryklos parkas visiems patinka, man – taip pat.

Viktorija DAILYDĖNĖ:

– Dar nebuvau, neturiu nuomonės apie šį parką. Tačiau būtinai nueisiu, sako, kad ten įrengti sveikatingumo takai, sūpynės, landšafto vaizdo apžvalgos aikštelės. Žada iš Vilniaus atvažiuoti dukra, bus įdomu abiem pamatyti visiškai naują objektą Kretingoje.

Augustina JONUŠAITĖ- MATIEJAUSKĖ:

– Kol neturi savo vaikų, nesusimąstai, kaip miestuose reikalingos tokios vietos, kuriose ir mažyliams įdomu, ir mums, mamoms, yra galimybė jaukiai pabūti, pasėdėti. Tik iš kitų girdėjau, kad kažkieno pikta ranka jau buvo spėjusi įrenginius Jauryklos parke apniokoti.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Ketina keisti rinkimų apygardų ribas

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Aktualijos

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) parengė vienmandačių rinkimų apygardų ribų projektą, kurį pristatė ir Seimo nariams, ir šiuo projektu besidominčiai žiniasklaidai, visuomenei.

VRK informavo, kad savo nuomonę, pasiūlymus dėl apygardų ribų keitimo galima teikti iki lapkričio 8 dienos, ir tuo pačiu atkreipė dėmesį, kad sudėtinga būtų įgyvendinti pasiūlymus, prašymus ar net reikalavimus, kuriais būtų siūloma keisti tik vienos apygardos ribas, neįvertinant, kad tuomet gretima apygarda gali tapti per didelė ar per maža, – VRK galės pritarti tik tokiems pasiūlymams, kurie atitinka įstatymo reikalavimus.

Nelieka Kretingos-Palangos apygardos

Pagal parengtą projektą, rinkimų apygardų žemėlapyje nelieka Kretingos-Palangos rinkimų apygardos. Palangos rinkėjai ir dalis Kretingos rajono rinkėjų patenka į Mėguvos apygardą, kurioje, be palangiškių ir Kretingos krašto žmonių, šioje apygardoje balsuos ir kelių Klaipėdos rajono (Gargždų) apylinkių rinkėjai. Iš viso Mėguvos apygardą sudarys 21 apylinkė, kuriose savo valią turėtų pareikšti 31 tūkst. 492 rinkėjai, o rinkėjų nuokrypis nuo vidurkio sudaro 90,75 proc. Į Mėguvos apygardą patenka Kretingos rajono Piliakalnio (326 rinkėjai), Laukžemės (395), Lazdininkų (346), Rūdaičių (702) ir Vydmantų (1 tūkst. 946) apylinkės ir jose gyvenantys balsavimo teisę turintys mūsų krašto žmonės.

Nelikus Kretingos-Palangos apygardos, keičiasi ir per praėjusius – 2016 m. – Seimo rinkimus suformuota Kuršo apygarda, kurią iš viso sudarys 45-ios Kretingos miesto, Kretingos rajono ir dalis Skuodo rajono apylinkių. Jose balsuos 37 tūkst. 644 rinkėjai, nuokrypis – 108,46 proc.

Dalis Skuodo rajono apylinkių – Notėnų, Šlėktinės, Rukų, Kaukolikų, Aleksandrijos, Gėsalų, Vižančių, Ylakių ir kitos – kartu su Akmenės rajono apylinkėmis pagal parengtą projektą patenka į Žemaitijos šiaurinę rinkimų apygardą, į kurią, be Skuodo ir Akmenės rajonų, patenka dar ir kelios Mažeikių rajono apylinkės.

Be Mėguvos ir Žemaitijos šiaurinės apygardos, Kuršo apygarda, patvirtinus projektą, dar ribotųsi su Gargždų ir Žemaitijos vakarine apygardomis. Per praėjusius 2016 m. Seimo rinkimus Kretingos-Palangos apygarda turėjo 17 apylinkių ir 32 tūkst. 323 rinkėjus, Kuršo apygarda – 53 apylinkes ir 32 tūkst. 221 rinkėją.


Ieva Driukienė teigia, jog pagrindinė žindymo taisyklė būtų atmesti visas taisykles ir instrukcijas ir stengtis vadovautis natūraliais mamos instinktais bei intuicija, vis pasitikrinant su kompetentingu žindymo specialistu, jei kyla tam tikrų abejonių.

Nepagrįsta dvejonė, stresas, baimė ir nežinomybė – pagrindiniai pojūčiai, kuriuos patiria kone kiekviena žindyvė, pradėdama ruoštis kūdikio maitinimo etapui. Tačiau norint nuvyti visas neigiamas mintis tolyn, visų svarbiausia yra suprasti tai, kokią visapusišką naudą natūralus motinos pienas teikia kūdikiui ir mamai, o taip pat rekomenduojama pasikonsultuoti su kompetentingais specialistais, kurie nuramins ir tinkamai paruoš galimiems iššūkiams.

Apie tai, su kokiais žindymo neramumais susidūrė ir kaip juos sprendė, pasakoja „La Leche lygos“ žindymo vadovė, tinklaraštininkė ir keturių vaikų mama Ieva Driukienė, o savo įžvalgomis dalijasi medicinos mokslų daktarė, gydytoja neonatologė ir LSMU docentė Eglė Markūnienė.

Iššūkiai susilaukus pirmagimio

Kaip ir kiekvienai moteriai, I. Driukienei žindymo istorija prasidėjo dar prieš gimstant vaikeliui, o pirmų mėnesių vizitus pas gydytoją ji atsimena kaip egzaminus. „Nors ir visuomet žinojau, kad tik labai maža dalis moterų negali žindyti, vis tiek su kiekvienu vaiku yra ši baimė, o su pirmagimiu ji buvo pati didžiausia – ar vaikelis tikrai pakankamai suvalgo ir yra sotus. Žinau, kad tai galiu įvertinti atsižvelgdama į kūdikio tuštinimąsi ir šlapinimąsi, odos būklę ir bendrą savijautą, tačiau, matyt, man daro įtaką atmosferoje tūnanti visų moterų baimė nemokėti pasirūpinti savo vaiku“, – pasakoja tinklaraštininkė.

Pasak gydytojos neonatologės E. Markūnienės, neretai mamas gąsdina ne tik įvairiausios mintys ir abejonės, bet ir tam tikri įvykiai, kuriems reikalinga kompetentinga pagalba čia ir dabar. Nugriaužti ir skaudantys speneliai ar krūties uždegimas – pagrindinės problemos, kamuojančios nepatyrusias moteris pirmuoju žindymo laikotarpiu.

Vieną tokių situacijų patyrė ir I. Driukienė, kai augindama savo pirmagimį itin rimtai sunerimo apčiuopusi pieno sąstovius, tuomet ji dar nežinojo, ką tokiu atveju daryti, ir greitai pasikvietė konsultantę iš kursų, kuriuos lankė nėštumo metu. Kaip bebūtų, ji nebuvo kvalifikuota specialistė, todėl jos apsilankymas jaunos šeimos namuose įnešė daugiau sumaišties nei ramybės.


Kretingos rajono savivaldybė paskelbė Kretingos rajoną reprezentuojančio suvenyro konkursą, kurio tikslas – sukurti ir išrinkti suvenyrą, labiausiai atspindintį mūsų rajono savitumą bei nacionalinį tapatumą.

Dalyvauti konkurse ir sukurti suvenyrą, pasikliaujant savo išmone bei kūrybine fantazija, Kretingos rajono savivaldybės Kultūros skyriaus specialistės Astos Pocienės teigimu, yra skatinami krašto menininkai, tautodailininkai bei visi kūrybingi žmonės. „Kretingos rajone yra daug tik jam vienam būdingų objektų, kraštovaizdžio „perlų“, simbolių“, – įsitikinusi ji.

Suvenyrus kūrėjai ar jų grupės turi pateikti Savivaldybei iki lapkričio 15 dienos. Vienas konkurso dalyvis gali teikti iki 3 vnt. suvenyrų. Konkurso nugalėtojai bus premijuoti: pirmos vietos laimėtojui atiteks 300 Eur, antros – 200, trečios – 100 Eur.

D. Pocienės žodžiais, toks konkursas Kretingos rajono savivaldybėje skelbiamas pirmąkart: „ Ligi šiol turėjome tik puodelius, rašiklius, magnetukus, raktų pakabukus su Kretingos simboliai, tačiau solidaus suvenyro, kurį galėtume įteikti Savivaldybės svečiams, nėra.“

Kol kas kūrėjai domisi, tačiau konkrečių siūlymų dar nepateikė nė vienas, – gali būti, jog konkursą teks pratęsti.

„P. n.“ informacija


Per šią savaitę rajone buvo įvykdytos dvi vagystės. Spalio 14 d. policijos komisariate užregistruotas 1939 m. gimusios moters pareiškimas, kad spalio 11 d. atvykusi į garažą, esantį Geležinkelio g., rado išlaužtas jo duris – pavogti du dviračiai, kurių bendra vertė 50 eurų, automobilio dujų balioną, automobilio padangas ir automobilio „Moskvič“ variklį.

Iš viso padaryta maždaug 290 eurų žala.

Kitos vagystės metu padaryta daugiau nuostolių. Spalio 15 d., po nakties, statybos darbus Žemaitės al. vykdę darbuotojai atvykę neberado aliumininio bokštelio su aliumininėmis dalimis. Ilgapirščiai padarė žalos maždaug už 1 tūkst. 500 eurų. Kol kas įtariamieji nėra nustatyti.

Dėl abiejų vagysčių pradėti tyrimai.

„P. n.“ informacija


Šuns atsikratė žiauriu būdu

  • Edita KALNIENĖ
  • Teisėtvarka

Kretingos rajoną sudrebino antras atvejis, kuomet žiauriai buvo pasielgta su gyvūnais. Šįkart šuns gaišena smaugvirvės kilpoje rasta Kumpikų kaime. Galimas įtariamasis yra nustatytas, tačiau kas jis – kol kas neatskleidžiama.

Kumpikų kaime, 1973 m. gimusiam vyrui priklausančiame ūkiniame pastate, spalio 15 d. apie 21 val. smaugvirvės kilpoje rasta nenustatytos veislės šuns gaišena irimo stadijoje. „Apie pakartą šunį pranešė jį radę gyventojai“, – tikino Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Ričardas Kačinas.

Šiemet jau buvo atvejis, kuomet rajono komisariatas pradėjo tyrimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnu. Tuomet Plungės apylinkės teismas Kretingos rūmai nagrinėjo bylą, kurioje Grūšlaukės kaime gyvenantis Stanislovas Viskontas buvo kaltinamas dėl žiauraus elgesio su gyvūnu. Kovo 16 d. Grūšlaukės kaimo gyventojai laukuose prie šakos rado pririštą ir nugaišusį šunį, paaiškėjo, kad jį ten paliko S. Viskontas. Dėl prie šakos pririšto ir mirti palikto šuns teismas nusprendė vyrą 2 metams atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 1 tūkst. eurų užstatu. Šią savaitę užfiksavus nusikalstamą veiką taip pat pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo žiauraus elgesio su gyvūnais. Tai įvykdžiusiam asmeniui gresia baudžiamoji atsakomybė.

„Galbūt tokių atvejų yra buvę ir daugiau, tačiau pranešimų iš žmonių nesame gavę“, – tikino R. Kačinas.


Liepynės kaime gyvenantis 1994 m. gimęs jaunuolis spalio 14 d. kreipėsi į Kretingos rajono policijos komisariatą, kuomet, bandęs gauti paskolą, pervedė pinigus, tačiau paskolos negavo. Gyventojas dėl 30 tūkst. eurų paskolos gavimo kreipėsi į socialiniame tinkle „Facebook“ rasto puslapio „Hyperfinance“ administratorius bei nuo rugsėjo 23 d. iki rugsėjo 25 d. jiems pervedė 1 tūkst. 70 eurų į nurodytą sąskaitą, kaip administravimo mokestį, tačiau paskolos vis dar negavo. Pasirodo, kad sąskaita, į kurią buvo pervesti pinigai, yra ne lietuviška.

„Imti paskolą radus jo teikėją socialiniame tinkle „Facebook“ ir tuomet, kai yra prašoma investuoti savo pinigus, – rizika didelė“, – atkreipė dėmesį Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Ričardas Kačinas.

Komisariatas pradėjo tyrimą dėl sukčiavimo.

„P. n.“ informacija


Kretingos sporto mokyklos bendruomenė po sporto šventės „Sportuojame visi“.

Kūno kultūros ir sporto dienos proga Kretingos sporto mokyklos bendruomenė surengė tradicinę šeimų sporto šventę „Sportuojame visi“, kuria norėta atkreipti dėmesį į kūno kultūros ir sporto svarbą mūsų visuomenei.

Kretingos sporto mokyklos vadovai pasidžiaugė, kad į kvietimą dalyvauti sporto šventėje atsiliepė gausus būrys dalyvių. Renginio metu netrūko teigiamų emocijų, tarpusavio bendradarbiavimo, o įvairių rungčių nugalėtojai buvo apdovanoti medaliais.

„Ši šventė – jau kasmetinė, ir malonu, kad šiame renginyje aktyviai dalyvavo visų Kretingos sporto mokyklos sporto šakų treneriai, jų auklėtiniai, tėvai. Kitais metais dalyvių lauksime dar gausiau ir norėtume, kad ši šventė pritrauktų ne tik Kretingos sporto mokyklos bendruomenę, bet ir kitų ugdymo įstaigų mokinius bei jų tėvus“, – kalbėjo Kretingos sporto mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Ingrida Grinevičienė.

„P. n.“ informacija


Atidarant mineralinio geriamojo vandens gręžinį: „Gradiali“ direktorius Domas Dargis (kairėje) ir Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.

Po daugiau kaip 30 metų pertraukos poilsiautojai Palangoje vėl gali mėgautis geriamuoju mineraliniu vandeniu iš vietinio gręžinio.

Mineralinio vandens gręžinį sanatorijos teritorijoje.

Gręžiniui įrengti prireikė metų, į jį investuota 200 tūkst. eurų. Gręžinio gylis – 570 metrų. Geologų teigimu, šiuo metu tai yra giliausias sveikatinimo paslaugoms naudojamas mineralinio vandens gręžinys Lietuvoje.

„Investuodami į šį gręžinį siekėme ne tik pagausinti mūsų sanatorijos procedūrų kiekį, bet ir į pajūrį grąžinti geriamąjį mineralinį vandenį“, – teigė „Gradiali“ direktorius Domas Dargis.

Pirmasis mineralinio gręžinys Palangoje atidarytas prieš 60 metų, 1959-aisiais, J. Basanavičiaus gatvėje. Šio gręžinio gylis panašus – 565 metrai. Šiuo metu jis neeksploatuojamas.

Atidarant gręžinį Palangos meras Šarūnas Vaitkus sakė, kad atgaivinta geriamo mineralinio tradicija Palangai labai naudinga – pajūrio kurortas tampa dar patrauklesniu turistams iš įvairių šalių.

Vandens iš „Gradiali“ gręžinio druskingumas – nuo 19 iki 21 gramo viename litre. Šis mineralinis vanduo bus naudojamas gėrimui ir reabilitacinėms procedūroms – inhaliacijoms, vonioms, povandeniniam masažui ir baseinams. Gerti skirtą vandenį planuojama skiesti iki mažos mineralizacijos – 4 g/l.

Pagal Palangos savivaldybės informaciją


Kretingiškis Danielius Mizgiris, vienas pats įveikęs Šv. Jokūbo kelią, prisipažino: tai padėjo jam apsispręsti dėl tolimesnės savo gyvenimo ateities.

Taip tvirtina kretingiškis 19-metis Danielius Mizgiris, praėjusią vasarą nuėjęs Šv. Jokūbo kelią (ispaniškai – Camino de Santiago). Maršrutas, nusidriekęs per visą Ispaniją – per 25 dienas buvo įveikta apie 800 km pėsčiomis – paskatino pašnekovą ieškoti atsakymų į jam svarbius gyvenimo klausimus ir suprasti, ką jis norėtų veikti ateityje.

Nusprendė eiti vienas

D. Mizgiris tikino, kad apie Šv. Jokūbo kelią žinojo seniai, tačiau viena priežasčių, paskatinusių jį praėjusią vasarą nueiti, – mokykla. Jaunuolis, būdamas abiturientas, nusprendė nutraukti savo mokymąsi Pranciškonų gimnazijoje ir XII klasę baigė nuotoliniu būdu. „Norėjau atsitraukti nuo mane supusios aplinkos. Buvau pavargęs nuo sistemos, griežtos tvarkos ir pernelyg didelės disciplinos“, – apibūdino pašnekovas. Anot jo, mokykla moko gyventi pagal formules. „Mokykloje daug dalykų reikia atlikti inertiškai, nekvestionuojant. Pasaulis sukūręs laimingo gyvenimo formulę, paremtą stereotipais – žmogus gali būti laimingas tik turėdamas didelį namą ar prabangų automobilį, tačiau man kyla klausimas – argi to užtenka, jei dvasinis pasaulis skursta?“ – pasvarstė D. Mizgiris.

Apie šv. Jokūbo kelią vaikinas žinojo seniai. Būdamas 13–14 m. jis dalyvavo Tiberiados bendruomenės surengtoje stovykloje, kurios metu susipažino su vadovu, neseniai ėjusiu Šv. Jokūbo keliu. „Klausydamas jo pasakojimų labai susižavėjau ir pats sau prižadėjau, kad kada nors eisiu Camino de Santiago“, – tikino jaunuolis.

Vaikinas per beveik visą Ispaniją nusidriekusį maršrutą nusprendė eiti vienas. „Reikia išmokti būti su savimi. Tai – labai sudėtinga, tačiau verta“, – atskleidė D. Mizgiris. Anot jo, keliaudamas vienas, jis turėjo galimybę patirti daugiau nei būtų ėjęs su draugų grupe: „Kasdien bendravau su žmonėmis iš skirtingų pasaulio šalių – Japonijos, Pietų Korėjos, JAV, įvairių Europos šalių, suradau daug bendraminčių, skyriau laiko apmąstymams ir vidinei analizei. O keliaujantieji grupėse dažnai kalbėdavosi tik tarpusavyje.“

Kasdien jaunuolis vidutiniškai nueidavo apie 25 kilometrus. „Vėliau pajaučiau, kad galiu nueiti daugiau, tad besibaigiant šv. Jokūbo keliui kasdien įveikdavau 35–40 kilometrų atstumą“, – patirtimi dalijosi pašnekovas. Jis su savimi nešėsi palapinę, todėl alberguose – žygeiviams pritaikytose nakvynės vietose – apsistodavo retai.


Prie Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus lankytojus pasitinka literatūrinio personažo Juozapo Viskonto, arba Palangos Juzės, skulptūra.

Įžymusis Žemaičių vyskupo, teologo, religinių raštų autoriaus, istoriko, švietėjo, rašytojo Motiejaus Valančiaus sukurtas literatūrinis personažas keliauninkas Juzė iš Palangos literatūros istorija sėkmingai žingsniuoja jau 150 metų.

Knyga su kontrafakcija

Atsirado jis labai nepalankiu laikotarpiu – tuomet, kai vyko gilus konfliktas dėl raidės, carinės Rusijos drausta bet kokia lietuviška spauda lotyniškais rašmenimis. 1864–1904 m. buvo uždrausta viskas be išimties: ir leidyba, ir skaityti, tačiau šis laikotarpis istorijoje tapo išskirtinai svarbus tuo, kad lietuviai, atmetę spaudinius rusišku raidynu, pradėjo slapta užsiimti ir sėkmingai tęsė leidybą dažniausiai Mažojoje Lietuvoje, aktyviai rūpinosi jos platinimu Lietuvos teritorijoje ir politiškai nepalankiomis sąlygomis sukūrė tautinės spaudos pamatus lietuvių kalba. Knygnešystę 2004 m. UNESCO įvertino kaip unikalų ir analogų pasaulyje neturintį reiškinį.

Tikrais vardais tuomet savo darbų spaudoje beveik niekas nepasirašinėjo. Pavyzdžiui, M. Valančiaus „Vaikų knygelė“, spausdinta Tilžėje 1868 m.; „Paaugusių žmonių knygelė“ – 1868 m. Berlyne, pasirašytos Joteikos slapyvardžiu. „Palangos Juzė“, 1869 m. spausdinta Klaipėdoje, buvo išleista su 1863 m. kontrafakcija, t. y. netikru leidinio spausdinimo laiko nurodymu, norint tyčia suklaidinti, tad ir pasirašyta tikruoju vardu ir pavarde. „Palangos Juzė“ nebuvo vienintelė knyga, kurios leidimo duomenys neatitiko faktinės realybės. Kaip rašo spaudos istorikas M. Biržiška, tokiu būdu 1867–1869 m. M. Valančiaus iniciatyva buvo finansuota beveik 19 tūkst. egzempliorių lietuviškų knygų leidyba, iš kurių apie 8 tūkst. caro administracija vadino „kurstančiomis“. Be M. Valančiaus raštų, buvo leidžiami elementoriai, giesmynai ir maldaknygės.


Santuokoje 62-ejus metus išgyvenę Laima Grigaitienė ir jos vyras Steponas (dešinėje) darnaus šeiminio gyvenimo pavyzdiu laiko giminaičių Adelės ir Eduardo Balsių (centre) šeimą.

Kretingos rajono Garbės pilietė 84-erių Laima Grigaitienė, ilgus metus vadovavusi Žemaitijos tautodailininkams, šiemet švenčiant jos giminaičio garsaus Lietuvos kompozitoriaus Eduardo Balsio, beje –taip pat Kretingos rajono Garbės piliečio, 100-ąsias gimimo metines, prisiminė kartu praleistas svarbesnes gyvenimo akimirkas.

Mokytojas vedė mokinę

E. Balsys buvo vedęs Adelę Jašinskaitę – L. Grigaitienės pusseserę iš tėvo pusės: „Įdomu tai, kad jos mama, mano tėvo sesuo, Vincenta Jasinskaitė ištekėjo už Petro Jašinsko, – jų pavardę teskyrė tik viena raidė, tiksliau – „paukštukas“. Susigiminiavome dar ir per pavardę. Adelės tėvų šeima gyveno Palangos gatvėje – sukant į stotį, dešinėje tebėra išlikęs medinis dviaukštis namas. Be Adelės, šeimoje dar augo Vanda.“

Adelė už L. Grigaitienę buvo vyresnė 9-eriais metais. Su Eduardu ji, būdama gimnazistė, susipažino Pranciškonų gimnazijoje, – jis dirbo mokytoju, dėstė ne muziką, o matematiką ir geografiją.

„Eduardas buvo 7-eriais metais vyresnis už Adelę. Žinau, gimnazijoje buvo kilęs pasipiktinimas, kad mokytojas susideda su mokine, – pasakojo L. Grigaitienė. – Aš pirmąkart Eduardą pamačiau, kai su Adele atėjo pas mus į svečius. Tada gyvenome Klaipėdos gatvėje, atsimenu, namai tądien labai skaniai kvepėjo – mama buvo prikepusi pyragų, sakė ateis Adelė su kavalieriumi. Ir atėjo – toks aukštas, gražus, tamsiomis akimis ir garbanotais plaukais. Valgomajame buvo padengtas stalas, o svetainėje stovėjo pianinas – jis pakilo, atsisėdo ir gražiai grojo. Ir vėliau ateidavo pas mus pagroti, nes savo pianino neturėjo, Ada dainuodavo.“

Tuomet E. Balsys jau buvo pradėjęs rašyti dainas – labiau partizanines. Su šeima jis gyveno Palangoje, – gimnazijos patalpose direktorius jam buvo skyręs kambarėlį.


Henrikas Puskunigis Lietuvos televizijoje komentuoja šachmatų partiją, 1978 m.

Po visą pasaulį išsibarstę kretingiškiai, dalindamiesi atsiminimais, išsaugotomis fotonuotraukomis ir dokumentais, padeda atskleisti mažai žinomus ir naujus Kretingos istorijos puslapius. Vienas jų – šiuo metu Vilniuje gyvenantis šachmatų žaidimo propaguotojas, knygų apie šachmatus sudarytojas ir autorius, Tarptautinės šachmatų federacijos (FIDE) tarptautinės kategorijos teisėjas Henrikas Puskunigis.

Jis gimė 1935 m. Šakių apskrities Lekėčių miestelyje žemaitės Valerijos Rupšytės ir zanavyko Česlovo Puskunigio šeimoje. Jo tėvas gimė 1910 m. vietinio ūkininko šeimoje, kurioje, be jo, augo dar 5 vaikai. Baigęs vietos pradinę mokyklą, toliau mokslus tęsė Vilkijos progimnazijoje, kurią baigęs grįžo į Lekėčius ir dirbo tėvų ūkyje, kur likimas jį suvedė su nuo Kelmės kilusia Valerija Rupšyte. Ji gimė 1904 m. Rygoje, kur gyveno čia XIX a. pabaigoje iš Lietuvos, ieškodami geresnio gyvenimo, atvykę jos tėvai. Darbšti šeima ilgainiui prasigyveno, visos 4 dukros baigė vienokius ar kitokius mokslus. Valerija buvo baigusi progimnaziją, mokėjo keletą užsienio kalbų. Mirus abiem tėvams, ji apie 1922 m. grįžo į Lietuvą, apsigyveno Kelmėje, netrukus pradėjo tarnauti pas dvarininkus, ruošdavo jų vaikus mokyklai. Po kelerių metų ištekėjo už malūno savininko Vytauto Matuliausko, jiems gimė du vaikai – Vytautas (1926 m.) ir Regina (1929 m.). Deja, per nelaimingą atsitikimą malūne žuvus vyrui, ji ketvirto dešimtmečio pradžioje su vaikais atsidūrė Lekėčiuose, kur likimas ją suvedė su Č. Puskunigiu. Gimus sūnui Henrikui, po poros metų jis nusprendė toliau mokytis ir įstojo į Kauno aukštesniąją komercijos mokyklą, kurioje 1919–1941 m. buhalterijos ir kooperacijos kursus vedė žinomas Lietuvos pedagogas, buhalterijos vadovėlių leidėjas, Sankt-Peterburgo komercijos instituto 1912 m. absolventas Jonas Ilgūnas (1881–1956 m.). 1938 m. po kursų baigimo jis su šeima išvyko į Žemaitijos Ylakių miestelį, kur pradėjo dirbti buhalteriu. Tikėtina, kad tam įtakos turėjo ir jo vyresnis brolis Vincas Puskunigis (1901–1977 m.). Jis 1930 m. baigęs Kauno aukštesniosios technikos mokyklos Statybos skyrių, 1937 m. apsigyveno Kretingoje, čia dirbo statybos inžinieriumi, projektavo ir statė gyvenamuosius namus, administracinius pastatus, tarp jų ir 1940 m. Vilniaus gatvėje pastatytą naują pradinę mokyklą, buvo Kretingos šaulių sąjungos vadas. Po kurio laiko Č. Puskunigis Skuode pradėjo dirbti revizoriumi, kartu su šeima apsigyveno name netoli generolui Povilui Plechavičiui (1890–1973 m.) priklausiusio malūno. Č. Puskunigis, kaip ir jo brolis, priklausė Šaulių sąjungai, buvo aktyvus jos narys. Sovietinei kariuomenei 1940 m. okupavus Lietuvą išvengė represijų, o 1941 m. birželio 22-ąją, prasidėjus SSSR–Vokietijos karui, jam buvo sužeista galva nuo nacių lėktuvo ant Skuodo numestos bombos sprogimo smūgio bangos sugriuvus nameliui, kur keli vyrai slapčia klausėsi užsienio radijo stočių naujienų apie prasidėjusį karą.


Seniūnijų bėdos – panašios

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Seniūnijose
Rajono tarybos Kaimo reikalų ir ekologijos komiteto nariams išdėstyti savo problemas į Darbėnų seniūniją buvo susirinkę didžiausių šios seniūnijos kaimo bendruomenių pirmininkai.

Kretingos rajono tarybos Kaimo reikalų ir ekologijos komiteto pirmininkė Vitalija Valančiutė, jos pavaduotojas Simas Končius ir narys Antanas Puodys šią savaitę aplankė visas rajono seniūnijas, išklausė ir su seniūnais bei bendruomenių pirmininkais aptarė problemas.

Akcentavo kelius ir aplinką

„Norėjom iš pirmų lūpų išgirsti, kuo gyvena seniūnijos, kur yra tie didžiausi skauduliai, – „Pajūrio naujienoms“ sakė V. Valančiutė. – Jų yra tiek, kad visus „užgydyti“ kadencijos rajono taryboje neužtektų“. Tarp svarbiausių, visoms būdingų problemų paminėjo tai, kad pagal Užimtumo programą iš Darbo biržos nebegauna pakankamai darbininkų aplinkai tvarkyti, taip pat – prastą kelių būklę.

Salantų mieste, prie Pirminės sveikatos priežiūros centro, nėra automobilių stovėjimo aikštelės, o prie šios gydymo įstaigos prisirašiusių pacientų – daug, jų atvažiuoja ne tik iš miesto bei aplinkinių kaimų, bet nemažai ir iš Skuodo rajono. Kita Salantų problema – pastato, kuriame įsikūrusios Salantų ir Imbarės seniūnijos, būklė. Architektūra ten savita, ypatingo remonto nereikia, užtektų patvarkyti, patinkuoti.

Imbarės seniūnijoje Kaimo reikalų ir ekologijos komiteto atstovai išgirdo nuoskaudą dėl neišpildyto senosios valdžios pažado, kai, privatizuojant Kalnalio mokyklą, ketinta suteikti patalpas bendruomenei. „Bet jai kliuvo parapijos namelio dalis, viskas ten supuvę sulūžę“, – pasakojo V. Valančiutė.

Jos teigimu, visos kaimiškosios seniūnijos norėtų, kad bent keliais procentais būtų padidintos Automobilių kelių direkcijos skiriamos lėšos. Šiuo metu miestui skiriama 65 proc., o kaimui – 35 proc. Seniūnijos mano, jog tai – neteisinga. Dar viena visų seniūnijų problema – trūksta technikos aplinkos darbams, turimi traktoriukai dažnai – pasenę, aplūžę, neįmanoma žiemą nusigrandyti kelių.

Kūlupėnų seniūnija pageidauja pusės etato specialistui, atsakingam už elektros ūkį. Seniūnė Rita Lubienė atviravo, jog įvadai pavojingi gyvybei. Už perkamą elektriko paslaugą kas mėnesį ši seniūnija sumoka 302 eurus. O Kartenos seniūnija pusę elektriko etato turi. Manoma, tikslingiau būtų žmogų įdarbinti visu etatu, kad, iškilus problemoms Kūlupėnų seniūnijoje, specialistas būtų arti.

Pasak V. Valančiutės, visi seniūnai skeptiškai žvelgia į siūlymus kaskart vis pirkti paslaugas, kai jų reikia čia ir dabar, o kol vyksta pirkimų procedūros, gaištamas laikas. Be to, kai paslaugos nuperkamos iš vienos firmos, susidaro eilė. „Gal dabar palankus oras kelią greideriuoti, bet šiuo metu greideris pasiųstas į kitą seniūniją“, – pavyzdį pateikė pirmininkė. Jos žodžiais, kaimų bendruomenės išsakė nepasitenkinimą, kad bendrovės „Kretingos komunalininkas“ konteineriai pasitaiko su išpuvusiais dugnais. „Žmonės ten įmeta atliekas, o jos, žiūrėk, ir iškrenta ant žemės“, – sakė V. Valančiutė.


Kelio Gargždai–Kretinga 12 kilometre 1981 m. gimęs vairuotojas, gyvenantis Klaipėdos rajone, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio. Patikrinus girtumą, paaiškėjo, kad automobilį jis vairavo būdamas neblaivus. Pirmą kartą vairuotojas įpūtė 3,18 prom. antrą – 3,30 prom.

„P. n.“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas