Pajūrio naujienos
Help
2019 Spalis
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke310172431
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Orų prognozė
Dieną14°C debesuotumas 5 %
Naktį10°C debesuotumas 67 %
Komentarų topas

(1393) 2019-09-27

Kretingiškių šeima – Rūta Lukauskaitė su vyru Giedriumi ir sūnumi Ovidijumi – pernai per Moliūgo šventę laimėję prenumeratos loterijoje „Atostogų parko“ pramogomis tebesimėgauja ligi šiol.

Kretingsodyje gyvenantys naujakuriai – Rūta Lukauskaitė su vyru Giedriumi ir sūnumi Ovidijum Šepučiais – pernai Moliūgo šventėje surengtoje prenumeratorių loterijoje laimėję Žibininkų sveikatingumo komplekso „Atostogų parkas“ dovanų kuponą šeimai nemokamai visus metus mėgaujasi jo pramogomis.

Žavi kontrastingos veiklos ir erdvės

„Nereali dovana, mums ji labai tiko. Nuostabi Moliūgų šventės organizatorių ir „Atostogų parko“ idėja, – džiaugėsi R. Lukauskaitė, jai pritarė vyras ir sūnus. – Kadangi gyvename netoliese, į „Atostogų parką“ važiuojame bent 2-kart per savaitę. Mus jau ir registratūroje pažįsta. Abonementas skirtas neribotam naudojimui visai šeimai, – baseine galėtume mirkti nors ir kasdien“.

Rūta dirba Palangos reabilitacijos ligoninėje, Giedrius – Krašto apsaugos tarnyboje, Ovidijus – Palangos senosios gimnazijos dešimtokas. Pailsėti ir pasimėgauti baseinais bei pirtimis, sakė, dažniausiai mėgstantys vakarais po darbų arba savaitgaliais.

Šeima sakė jau turinti ir nusistovėjusi ritualą: pramogas pradeda baseinuose, po to kaitinasi pirtyse, vėl maudosi ir ilsisi. Rūtos žodžiais, ypač smagu kaitintis pirtyse – pirtininkas kaskart pasakoja vis naujų istorijų, duoda sveikatinimo patarimų. Ovidijus ypač mėgsta pirtį „Vėliava“, kur karštį pirtininkas įsuka plevėsuodamas drobule. Išsikaitinus pirtyse, smagu pasinerti į lauko baseinus, ypač – tamsiuoju metų laiku, kai virsta garas, o viršum galvų – žvaigždėtas dangus. Arba panirti į ledinį, o iš jo – į karštu vandeniu pripildytą lauko baseiną, kūnas tuomet patiria malonaus kontrasto efektą.

Pašnekovų žodžiais, juos taip pat traukia pramogų parko erdvės, veiklų įvairovė, itin estetiška aplinka bei kultūringas aptarnavimas.


Elvita PETKIENĖ:

– Žinoma, pažįstu – mūsų seniūnaitis yra Vytautas Vaičionis, ilgus metus buvęs Kretingos geležinkelio stoties viršininkas. Jis turi daug energijos, supratingas, aktyvus žmogus. Pažįstu aš jį ir asmeniškai – kartu lankome tremtinių chorą, važiuojame į ekskursijas. Dabar organizuojami nauji rinkimai, norėčiau, kad mūsų bendruomenei ir toliau atstovautų Vytautas.

Eva VENGALIENĖ:

– Aš gyvenu sodininkų bendrijoje. Nežinau, kas yra tie seniūnaičiai, kokios jų funkcijos. Gal tai – seniūnų pagalbininkai? Dar nepasidomėjau, kada ir kaip vyks rinkimai. Mano nuomone, į bet kokias pareigas renkant kandidatus būtina apie juos žinoti kuo daugiau, juk niekas nenorime pirkti „katės maiše“.

Birutė ZEMDLIAUSKIENĖ:

– Seniūnaitis? O kas jis toks, ką veikia? Gyvenu Kęstučio gatvėje, nepažįstu seniūnaičio, jei jis ir yra, nežinočiau, dėl ko galima kreiptis. Nežadu naujuose rinkimuose dalyvauti, nenumanau, ką į šias pareigas pasiūlyti, už ką reikėtų pačiai balsuoti – amžius toks, kad mažai su kuo bendrauju, nėra su kuo pasitarti.

Antanas BEINORAS:

– Kas šiuo metu yra mūsų seniūnaitis, nebežinau, neturėjau jokių reikalų. Anksčiau šias pareigas yra užėmęs buvęs mano bendradarbis Kretingos autobusų parke Mateušas Mockus. Seniūnaičiai turi įstatymų nustatytas teises ir pareigas, įgaliojimus gauna 4-erių metų kadencijai, tad kiekviena bendruomenė turėtų žinoti, ką renka, ar iš tiesų tas žmogus sugebės jai atstovauti tinkamai.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Nuo rugsėjo 25 d. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorės Jolantos Girdvainės įsakymu pradėtos šildyti Kretingos rajono savivaldybės ikimokyklinio ugdymo ir gydymo įstaigos, taip pat Kretingos muziejus.

Stebint faktinę lauko temperatūrą ir artimiausių dienų orų prognozes, įjungti šildymą gyvenamuosiuose namuose, mokyklose, biudžetinėse įstaigose ir kitose organizacijose šiuo metu neplanuojama.

Praėjusiais metais Kretingos rajono savivaldybės ikimokyklinio ugdymo ir gydymo įstaigos pradėtos šildyti nuo spalio 1 d., kitos įstaigos ir gyvenamieji namai – nuo spalio 22 d.

Pagal rajono Savivaldybės informaciją


Ketvirtadienį Kretingos rajono savivaldybės taryba vienbalsiai iš Savivaldybės biudžeto skyrė dar 186 tūkst. Eur futbolo treniruočių aikštei Kretingos miesto stadione įrengti, nes Lietuvos futbolo federacija šiam projektui pradžioje žadėjusi 200 tūkst. eurų paramą šiandieną dar nėra patvirtinusi, ar beskirs daugiau kaip triskart mažesnę sumą – apie 60 tūkst. eurų viršutinei aikštės dirbtinei dangai nupirkti.

Futbolo treniruočių aikštės su dirbtine danga įrengimo darbus konkurse, kuris buvo vykdomas pagal veiklų sąrašą, laimėjo bendrovė „Alkuras“. Bendrovė jau atliko darbų už 437 tūkst. eurų. Viršutinės dangos klojimui reikalingam elastiniam posluoksniui įrengti, kitiems būtiniems darbams atlikti 187 tūkst. eurų kainą Savivaldybei pateikė „Alkuras“. Tarybos Kontrolės komiteto pirmininkei Jolitai Vaickienei kilo įtarimas, ar rangovas darbų kainos nepadidino savo naudai. „Ar federacija patvirtino, kad viršutinė danga kainuos 60 tūkst. eurų“, – klausė politikė, kai Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas P. Černeckis paaiškino, kad rangovas darbų kainą nustatė iš 831 tūkst. Eur bendros projekto kainos atėmęs jau atliktų darbų ir viršutinės dangos kainas. Patvirtinimo, kad viršutinis dirbtinės dangos sluoksnis kainuos apie 60 tūkst. eurų, nėra. „Ar nebus taip, kad turėsime dar papildomai skirti pinigų dangai įsigyti?“ – klausė J. Vaickienė ir atsakymo negavo. „Gal tam reikės ir 200 tūkst. eurų“, – tarstelėjo tarybos narys Virginijus Domarkas, užsiminęs, kad dangų būna įvairių.


Save realizavo gamindamas

  • Edita KALNIENĖ
  • Žemė ir ūkis

Kretingiškis, šiuo metu gyvenantis Vilniuje, 23-ejų Mantas Adomaitis tikino, kad save atrado maisto gaminime.

Asmeninis virtuvės šefas 23-ejų kretingiškis Mantas Adomaitis gaminti mėgo nuo mažens. Dabar jis, demonstruodamas maisto gaminimo subtilybes, privačiuose vakarėliuose gamina įmantriausius patiekalus. Jaunuoliui jau yra tekę dirbti su šalyje žinomais žmonėmis, tarp jų – televizijos, radijo laidų vedėju, grupės „Radistai“ nariu Jonu Nainiu bei drabužių verslą įkūrusia Simona Naine.

Motyvavo vienas geriausių šefų

Namuose nuo maždaug 6–7 metų gaminti mėgstantis jaunuolis nusprendė pasirinkti virėjo kelią, todėl pabaigęs mokyklą pradėjo mokytis šios specialybės. „Kai bendraamžiai žiūrėdavo vaizdo įrašus, aš valandų valandas žiūrėjau, kaip virėjai gamina maistą. Nemaniau, kad atrasiu save, nes tuo metu, kai apie tai galvojau, į maisto gaminimą nebuvo žiūrima kaip į rimtą specialybę“, – pradžią prisiminė Mantas.

Būdamas penkiolikos kretingiškis pradėjo dirbti profesionalioje virtuvėje, ėjo virėjo padėjėjo pareigas. „Dirbau paprastoje kavinėje, kurioje buvusi struktūra neleido improvizuoti ir tobulėti kaip virtuvės šefui“, – savo patyrimais dalijosi M. Adomaitis.

Įgijęs tokią praktiką jaunuolis virėjo profesiją vertino kiek kitaip, tik praėjus šiek tiek laiko jis suprato, kad gali ne tik užsidirbti pinigų, bet ir mėgautis tuo: „Tai man padeda atsiskleisti.“

Kretingiškio profesiniame gyvenime pokyčiai įvyko pradėjus dirbti su Palangos restorano „4“ virtuvės šefu Gabrieliumi Zajac, kuris 2018 metų pabaigoje buvo pripažintas antru geriausiu šefu Lietuvoje. „Jis mane motyvavo. Kiekviena sfera turi tam tikrus genijus, tai jis, mano manymu, yra virtuvės genijus. Būdamas 27-erių turi plačią vaizduotę, kurią sugeba realizuoti lėkštėje. Gabrielius paskatino visiškai kitaip pasižiūrėti į maisto gaminimą“, – savęs atradimą šioje srityje įvardijo Mantas.

Virtuvės šefai kartu kūrė meniu, kiekvieną dieną bandydavo atrasti vis ką nors naujo. „Svarstydavome, kaip pateikti patiekalą, kad skonio paletė būtų įdomi, ir klientas atrastų ką nors naujo, – tikino kretingiškis, pridūręs, kad sukurti naujoves vis dar įmanoma, o jam tai daryti tenka kiekvieną dieną. – Žmones, kurie kuria naujus dalykus, galima vadinti šefais.“


Riešutmedis darbėniškį nustebino dosnumu

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis

Itin didelis graikinių riešutų derlius padžiugino ir patį jų augintoją Adolfą Puškorių.

Daržininkyste ir sodininkyste prie daugiabučio esančiame nedideliame žemės sklype užsiimantis ir taip pensininko kasdienybę įprasminantis Adolfas Puškorius „Pajūrio naujienų“ skaitytojams šiek tiek pažįstamas – anksčiau buvome rašę apie jo užaugintą įdomios formos į roplį panašų ilgamoliūgį, o dabar vyras didžiuojasi neįprastai daug vaisių davusiu graikiniu riešutmedžiu.

Dvidešimt trejus metus su drauge Angelina Darbėnuose gyvenantis, tiksliau prieš tiek laiko į gimtąjį miestelį, kuriame ir vidurinę mokyklą baigė, sugrįžęs darbėniškis teigė tą riešutmedį maždaug prieš tiek laiko ir nusipirkęs Kretingoje vykstančioje tradicinėje Rudens derliaus ir Moliūgo šventėje.

„Pats pasodinau, iš pradžių teko daug laistyti, prižiūrėti, bet vėliau nebuvo jokio vargo: medis augo stiepėsi, kol dabar jau be kopėčių viršūnės ranka nepasieksi“, – pasakojo Adolfas. Tačiau kantrybės, kol davė pirmąjį derlių, reikėjo nemažai – laukęs 7-erius metus.

Praėjusiais metais vyras, sakė, priraškęs 14-a kilogramų riešutų, o šiemet pririnks gerokai daugiau – šakos lipte aplipusios buvo. „Gaila, kad to gražaus vaizdo nebeliko – smarkūs vėjai ir lietūs beveik visus vaisius ant žemės nukrėtė“, – sakė darbėniškis.

Dar A. Puškorius augina ir dirvai nereiklius du lazdynus – vieną paprastąjį, o kitą raudonais lapais išsiskiriantį, taip pat – kelias vyšnias bei slyvas. Šių vaismedžių sodinukus taip pat pirko Rudens derliaus ir Moliūgo šventės metu kasmet organizuojamoje mugėje.

„Šeštadienį ten reiks pasidairyti ir vėl – gal už ko nors akys užklius?“ – svarstė Adolfas.

Jo darže – ir keli moliūgų kamuoliai, bet darbėniškis teigė šiemet jais pasigirti negalįs – esą nei įdomūs, nei dideli. „Nežinau, kas moliūgams nepatiko. Net ir ilgamoliūgis, ir tas, šiemet – labai jau nugeibęs, nėra į ką pažiūrėti, kai pernai iš tokių pat sėklų užaugintasis iki metro trisdešimties centimetrų ilgio buvo ištįsęs, o svėrė gerokai per du kilogramus“, – palygino pašnekovas.


„Tai bent grožis – šešis į darnią šeimą suaugusius raudonikius radau!“ – džiaugėsi kretingiškė Valė Rudienė.

Kretingiškė Valė Rudienė – iš tų nedaugelio žmonių, kurie patys grybų patiekalų nemėgsta, tačiau grybauja su malonumu.

„Man labai patinka būti miške ir pats grybų ieškojimo procesas. Net gražiausią vasaros dieną pliaže prie jūros valandos neištverčiau, o miške – kas kita, laikas čia ištirpsta bemat: kol koks grybas pasirodo, tai tyloje kalenančio geniuko pasiklausai, tai kokį kitą paukštį akimis nulydi. Oras grynas, svaigus, gera pakvėpuoti. Ir visai nesvarbu, kiek rasiu tų grybų ir ar išvis jų rasiu“, – atviravo stotelėje prie Daubėnų miškų, kuriuose ir grybavo, autobuso į Kretingą belaukianti moteris.

Šiuokart ji grįžo ne tuščiomis, maišelyje – per dvi valandas surinkti raudonikiai, baravykai, lepšiai. Gražiuosius, sakė, neplautus, nepjaustytus sudės į šaldiklį. O žiemą, kai norės pavaišinti svečius, panardins į verdantį vandenį, truputį pavirs, tada su daug svogūnų pakepins keptuvėje. „Kas paragavo, tas taip paruoštus grybus gyrė“, – šypsojosi kretingiškė.

Šiemet V. Rudienė grybauti buvo išsiruošusi pirmą kartą. Iki šiol skabydavusi mėlynes. Jų kur ne kur miške mėlynuojant, sakė, dar galima pamatyti.

„P. n.“ informacija


Kretingoje gyvenančios Audronės Mieščionaitienės sodą puošia apie 40 metų kedro riešutus brandinanti Sibirinė pušis.

Kretingoje, sodininkų bendrijoje „Draugystė“, gyvenančios Audronės Mieščionaitienės sodą puošia ne tik ryškūs, oranžiniai moliūgai, bet ir kedro riešutas. „Kai persikraustėme į sodybą, šis medis jau augo, tačiau neduodavo tiek riešutų, kiek dabar“, – pasakojo moteris. Kristi riešutai pradeda rugsėjo mėnesį. „Medis meta spyglius, kurie yra švelnūs, ir pradeda kristi kankorėžiai. Tai nėra kedras, tai – Sibirinė pušis. Tikrasis kedras riešutų nemezga“, – paaiškino Audronė.

Moteris atskleidė, kad ne visose sėklose yra branduolių: „Nežinau, kodėl taip yra. Pastebėjau, kad tik maždaug 30 proc. sėklų turi branduolį.“

Sibirinę pušį sodyboje pasodino ankstesni šeimininkai. „Tarnaudamas Tarybinėje armijoje ankstesnių šeimininkų sūnus parvežė kedro riešutų. Šeimininkė juos pasodino. Išaugo du medžiai, tačiau liko tik vienas“, – sakė A. Mieščionaitienė.

Šeima suskaičiavo, kad medžiui gali būti apie 40 metų. „Anksčiau kankorėžiai būdavo kur kas mažesni, netaisyklingos formos, dabar jie formuojasi gražesni. Didesni kankorėžiai formuojasi maždaug 2 metus, o šiemet prikrito kaip niekad daug“, – džiaugėsi moteris.

Audronės pirmoji pažintis su kedro riešutais įvyko dar vaikystėje. „Kedro riešutų esu ragavusi vaikystėje. Tėvai iš kažkur negliaudytų, su kevalais, jų buvo nusipirkę. Visi tingėdavo juos valgyti, o aš mėgdavau skaityti knygas, tad pasiimdavau po saują riešutų ir gliaudydavau kaip saulėgrąžas“, – prisiminimais dalijosi Audronė.

„P. n.“ informacija


Kopūstus raugia pagal močiutės receptą

  • Edita KALNIENĖ
  • Žemė ir ūkis

Lina ir Aldutis Lubiai nekantriai laukia, kuomet per Rudens derliaus ir Moliūgo šventę susitiks su savo pirkėjais, kuriems pasiūlys savo pačių raugintų kopūstų.

Daržoves auginantys kretingiškiai Lina ir Aldutis Lubiai prieš 20 metų pradėjo raugti ir pardavinėti kopūstus, kuriuos pamėgo nemažai mūsų krašto žmonių bei svečių. Linutės rauginti kopūstai gaminami pagal receptą, perduotą iš kartos į kartą, todėl jie buvo pripažinti Lietuvos tautiniu paveldu.

Daržoves – kopūstus, morkas, burokėlius – šeima užaugina pati. „Kiek užauginame, tiek ir realizuojame“, – tikino Aldutis.

Šiemet ūkininkai 30 arų sklype pasodino apie 8 tūkst. kopūstų daigų. „Buvo per sausa, nemažai daigų nudžiūvo, ir teko juos atsodinti. Palijus augalai atsigavo“, – apie šių metų iššūkius kalbėjo jie.

Lina ir Aldutis atskleidė: daržoves augina patys, kad užtikrintų raugintų kopūstų kokybę. „Norime, kad kopūstai ir morkos būtų saldžios, todėl vyras per daugybę metų yra surinkęs nemažai informacijos apie jų veisles ir atsirinkęs mums labiausiai tinkamus“, – sakė moteris. Kadangi rauginimui skirtos daržovės yra saldžios, gamintojai visiškai nenaudoja cukraus.

Per ilgametę patirtį šeima įsitikino, kad rauginimui geriausiai tinka „Ramco“, „Agressor“, „Brigadier“, „Socrates“ veislių kopūstai. „Auginame kopūstus nuo ankstyvojo laikotarpio iki vėlyvojo“, – sakė Aldutis.

Kopūstų sezonas prasideda rugsėjį, o jų šeima užaugina tiek, kad pakaktų iki balandžio mėnesio. „Viskas priklauso nuo oro sąlygų. Šiais metais buvo šilta, todėl kopūstų derlius baigsis anksčiau“, – papildė augintojai.

Šeima kopūstus raugia pagal Linos močiutės receptą, kuris buvo pripažintas Lietuvos tautiniu paveldu. „Klientai yra pamėgę šviežiai raugtus kopūstus, nes daugelis nemėgsta perrūgusių. Kadangi gaminame tada, kai išparduodame, mūsų kopūstai būna šviežiai rauginti“, – teigė Lina.

Ruošdami kopūstus, L. ir A. Lubiai viską daro savo rankomis – paruošia ir supjausto daržoves, skuta morkas, jas tarkuoja.

Daržovių augintojai ir eksperimentuoja – bandė rauginti žalius burokėlius. „Buvome jų daug prisėję, todėl nusprendėme pabandyti raugti ir burokėlius. Galbūt ateityje jų raugsime ir daugiau. Rauginta produkcija yra sveikesnė ir populiaresnė“, – teigė pašnekovai. Savo raugintus kopūstus dažnai jie pagardina ir spanguolėmis.

Nei dukra, nei sūnus tėvų verslu nesidomi, tačiau prireikus visada padeda. „Dirbame dviese, vaikai turi savo veiklas, bet prireikus visada padeda“, – tvirtino Lina ir Aldutis. Apie jų gaminamą produktą žmonės sužino vieni iš kitų. „Klientai mus rekomenduoja kitiems. Yra tekę siuntinį siųsti ir į Angliją“, – sakė pašnekovai.

Raugintais kopūstais šeima prekiauja mugėse, Kretingos turguje. „Šį šeštadienį įvyksiančioje Rudens derliaus ir Moliūgo šventėje mūsų kopūstų taip pat bus galima rasti“, – į šventę pakvietė L. ir A. Lubiai.


Ilgamečiai šventės bičiuliai – Kauno literatų asociacijos „Branduma“‚ pramynusios takus asociacijai „Trijų mūzų blyksniai“ vadovė Irena Žurumskienė ir kaimyninės Palangos literatų klubo „Takai per kopas“ vadovas Vytautas Lukšas.

Rudenėjant tradiciškai Kretingos rajono neįgaliųjų draugija bei Klaipėdos regiono neįgaliųjų meninės raiškos ir sveikos gyvensenos asociacija „Trijų mūzų blyksniai“ į Kretingos muziejaus Baltąją salę sukviečia kuriančius senjorus iš visos šalies, – šiemet jie rinkosi į penktąją jubiliejinę šventę „Vasara išeina į rudenį“.

Keliasdešimt skaitovų, kuriuos vos talpino Baltoji salė, atvyko iš Kauno, Kėdainių, Mažeikių, Klaipėdos, Palangos, Skuodo, Gargždų, Naujosios Akmenės, Plungės bei Kretingos rajono. Sveikinimo žodį jau pažįstamiems bičiuliams, kurie kasmet laukia šios šventės, tarė šios tradicinės šventės sumanytojai asociacijos „Trijų mūzų blyksniai“ vadovas Jonas Tiškus ir jo žmona Gina, kuri ir vedė renginį, bei Kretingos neįgaliųjų draugijos atstovė Birutė Juškėnienė.

Uždegti simbolinę žvakę – bendrystės ir šviesos simbolį šioje rudens literatūrinių skaitymų šventėje – jie pakvietė ir svečius: Vytautą Lukšą iš Palangos, Ireną Žurumskienę iš Kauno bei Kretingos rajono vicemerą Dangirą Samalių.

„Šįryt, tekant saulei, visos Lietuvos keliais skubėjote pas mus. Visiems sakiau: atvežkit į Kretingą mums pačią brangiausią dovaną – gerą nuotaiką“, – tokiais žodžiais šventę pradėjo G. Tiškuvienė. Jos žodžius sustiprino tądien koncertavusio Kretingos rajono kultūros centro Raguviškių skyriaus vokalinio ansamblio, vadovaujamo Lauros Povilaitienės, atliktos dainos pagal Kretingos krašto poetės Laimutės Kasperavičienės eiles.

Šventėje, kuri užtruko ligi bendrų pietų Žiemos sode, poetai bei literatai dalijosi ne vien savo kūryba, bet ir bendrystės džiaugsmu. J. Tiškaus žodžiais, 2013 m. įkurtos „Trijų mūzų blyksnių“ asociacijos tikslas – suburti kuriančius neįgaliuosius, padėti meninių gebėjimų turintiems neįgaliems senjorams lengviau integruotis į kuriančiųjų visuomenę. 2015-aisiais gimė idėja pradėti organizuoti poezijos šventę Kretingoje ir suburti į ją kūrėjus iš visos šalies.

„Šiemet renginio 5-mečio proga asociacija ketina išleisti knygą apie mūsų veiklą bei kasmet rengiamas tradicines šventes. Į knygą sudėsime svariausius poezijos posmus, prozos kūrinių ištraukas, įspūdžius apie šventę ir mūsų miestą, nes tai yra visos kuriančiųjų bendruomenės istorija“, – kalbėjo J. Tiškus.


Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentai Nedas Jurgutis (antras iš kairės) ir Augustas Šipavičius (penktas iš kairės) pirmakursių tradicinėje eisenoje.

Prasidėjus mokslo metams, šalies didžiuosius miestus užplūdo Lietuvos aukštosiose mokyklose pradedantys studijuoti pirmakursiai. Jiems šis rugsėjis – naujų pažinčių, patirčių ir galimybių laikas. Keturi kretingiškiai – Rugilė Kaubrytė, Gabija Griščenkovaitė, Augustas Šipavičius ir Nedas Jurgutis – pasidalino įžvalgomis, su kokiomis problemomis, iššūkiais ir lūkesčiais jie pasitinka pirmuosius studijų metus.

Pirmoji savaitė – aplinkai pažinti

Kaune Vytauto Didžiojo universitete (VDU) pradinio ugdymo pedagogiką ir užsienio kalbos mokymą studijuojanti R. Kaubrytė tikino, kad pirmoji savaitė universitete, skirta pirmakursių studentų integracijai, buvo labai naudinga: „Tokių renginių metu susipažinau su savo kurso kolegomis, universiteto aplinka ir jo teikiamomis galimybėmis. Taip pat vyko orientaciniai žaidimai po miestą, kurių metu patyrinėjau Kauną.“

Jai pritarė ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI) politikos mokslų studijas pradėję N. Jurgutis ir A. Šipavičius. Jaunuoliai teigė, kad integracijos savaitės renginiai suteikė aiškumo ir išsklaidė nežinomybę. „Manau, kad visa ši savaitė buvo labai reikalinga ir informatyvi, nieko nežinančiam pirmakursiui naujoje vietoje įvairūs renginiai ir suteikta informacija padėjo prisitaikyti“, – apibūdino A. Šipavičius.

N. Jurgutis akcentavo, kad pirmakursiams svarbu suprasti, kaip viskas keičiasi baigus mokyklą. „Buvome supažindinti su įvairių dalykų vertinimo kriterijais, reikalavimais, ko tikėtis iš ateinančio semestro. Manau, kad reikalinga ir pažinti žmones, su kuriais praleisiu laiką kartu paskaitose ar seminaruose. Nuo pat pirmos dienos per įvairias veiklas universitete skatino bendruomeniškumą“, – tikino studentas.

O Klaipėdos valstybinėje kolegijoje (KVK) finansų studijų programą pasirinkusi G. Griščenkovaitė sakė, kad susipažinti su nauja aplinka ji daug laiko neturėjo: „Buvo suteikta galimybė dalyvauti stovykloje, kurioje trumpai pristatytos studijos, susipažinau su kitais pirmakursiais. Daugiau renginių nebuvo.“


Šiandien gyvenimas bemaž nebeįsivaizduojamas be socialinių tinklų. Žmonės juose dalijasi įvairiomis patirtimis, požiūriu, nuotraukomis. Daugelyje socialinių tinklų ant nuotraukos, įrašo ar komentaro galima paspausti „patinka“ ar pasirinkti kitą emociją. Socialinis tinklas „Facebook“, gaudamas skundų, kad kai kuriuos vartotojus neigiamai veikia surinkti „patiktukai“ ar per mažas jų skaičius, nusprendė svarstyti galimybę uždrausti juos matyti kitiems socialinio tinklo vartotojams. Tokį pokytį vartotojai vertina skirtingai.

Surinkti „patiktukus“ – tik skaičiai

Pranciškonų gimnazijos mokinių prezidentei Miglei Razmutei socialiniai tinklai skirti iš dalies atskleisti save. „Juose formuojame savo įvaizdį, kuris kartais gali būti ir klaidingas“, – mintimis dalijosi pašnekovė. Pasak Miglės, dalintis gyvenimo akimirkomis – tik noras, ne būtinybė.

Mergina nesmerkia žmonių, į socialinius tinklus keliančių itin daug nuotraukų: „Tai jų pasirinkimas.“ Tačiau M. Razmutei tai nebūdinga. Ji labiausiai mėgsta įrašus, kurie kažko pamoko – kai įkelta nuotrauka turi tam tikrą prasmę ar tikslą.

„Esu žmogus, dažnai norintis kažkuo pasidalinti socialiniame tinkle, tačiau pritrūkstu drąsos, todėl naujus „postus“ publikuoju gana retai, – pripažino mergina. – Kartais smagu pasidalinti savo gyvenimu su kitais. Draugams, manau, smagu pamatyti, kur buvau, ką nuveikiau ir kaip tuo metu atrodžiau. „Patiktukai“ nėra mano prioritetas. Ar 50 ar 250 jų – jokio skirtumo. Man problemų rodomi skaičiai nesukelia.“

Kretingos „Sniego Gniūžtės“ skyriaus direktorius Lietuvos moksleivių sąjungos savanoris Tautvydas Jonušas socialinius tinklus naudoja įvairiems tikslams, pagrindinis jų – bendravimas, komunikacija su žmonėmis.

„Socialinius tinklus kiekvienas priima ir vertina skirtingai, vieniems tai yra pagrindinė priemonė atkreipti į save dėmesį ir kurti įvaizdį, kitiems tai galbūt – tik darbo priemonė, o tretiems – ir atsipalaidavimas.


Specialistų teigimu, norint sukurti gerus santykius tarp tėvų ir vaikų svarbiausia yra bendravimas.

Tėvų ir vaikų santykiai kiekvienoje šeimoje yra skirtingi. Šeimos nariai pokalbiams skiria nevienodai laiko, tėvai ugdo skirtingas vertybes, bet dažnai visų siekis būna palaikyti kuo geresnį šeimos narių bendravimą.

Svarbu – atviras bendravimas

Kretingiškiai Ieva ir Tomas Kurlinkai augina du vaikus – dvylikametį Joną ir devyniolikmetę Ugnę. Šeima palaiko gerus santykius daug bendraudami. „Geri santykiai kuriasi būnant atviriems, pasitikint ir gerbiant. Nesvarbu, kad vaikas jaunesnis, turi mažiau patirties, bet jis yra mąstanti, per savo klaidas siekianti tobulumo asmenybė. Tėvai yra tam, kad tų klaidų būtų kuo mažiau“, – teigė Tomas.

Kai kurie vaikai nesikalba su tėvais grįžę iš mokyklos, jiems neįdomu pasakoti apie savo dieną, o I. Kurlinkienė stengiasi, kad jos vaikai norėtų kalbėtis. „Man įdomu išgirsti, kaip jiems sekėsi. Pati irgi stengiuosi papasakoti kaip sekėsi darbe, – patirtimi dalijosi ji. – Pastebėjau, kad kai kurie vaikai prie tėvų būna kitokie, susivaržę, o aš visada sakau, kad su manim kalbėtų taip, kaip su draugu. Nedarau ribos tarp vaiko ir suaugusiojo.“

Kurlinkai šeimos bendravimui skiria kiek įmanoma daugiau laiko. Stengiasi valgyti kartu prie bendro stalo, savaitgaliais išvyksta į keliones, aplanko senelius.

Vieni savo vaikus ugdo taip, kaip buvo ugdomi patys, o kiti bando naudoti kitokius metodus. Ievos mama ją auklėjo demokratiškai, netaikydavo griežtų bausmių. Žinoma, pašnekovei tekdavo atlikti savo pareigas, bet ypatingų draudimų neturėjo. Ji pastebėdavo, kad kiti bendraamžiai domėjosi žalingais įpročiais, bet pačiai Ievai tai nebuvo įdomu. „Pati pasirinkau, ar to noriu, nes man leido, o jiems – griežtai ne“, – paauglystės prisiminimais dalijosi pašnekovė.

Tomas ir dabar prisimena tėvų pamokas. „Svarbiausias dalykas, ką gavau iš tėvų, – moralės normos, taip pat pagarba vyresniems. Man iki šiol tai yra labai svarbu“, – kalbėjo vyras. Jis mano, kad prastų santykių šeimoje priežastis yra pagarbos, pasitikėjimo ir atvirumo stoka, todėl, jo nuomone, reikia dažniau kalbėtis, mokėti išgirsti ir suprasti, neskubėti smerkti ir teisti.

Ievos nuomone, reikėtų skaityti daugiau psichologinės literatūros. „Psichologija nesustoja – ji irgi tobulėja. Negalima pritaikyti tos metodikos, kuri buvo 1980 metais ar dar anksčiau, šiuolaikinei kartai, nes laikui einant žmonės keičiasi, tad manau, kad ir auklėjimo metodai turi pasikeisti“, – teigė ji.

Norėdama išsiaiškinti, kaip paaugliai vertina savo santykius su tėvais, atlikau anoniminę apklausą. Jos metu dauguma apklaustųjų teigė, kad santykiai su tėvais yra geri. Vis dėlto nemaža dalis atskleidė, kad ryšys su motina stipresnis negu su tėvu. Šeimose vaikai pastebi šias vertybes: išklausymas, supratingumas, rūpestingumas, vienybė, meilė ir pagalba vienas kitam. Apklaustieji mano, kad tėvai turi rodyti tokį pavyzdį, jog vaikas mokėtų tvarkingai elgtis viešumoje, gerbtų kitus, suprastų, kas yra laiminga šeima. Daug šeimų kartu švenčia didžiąsias metų šventes, asmeninius gimtadienius, praleidžia savaitgalius, po darbų papasakoja vienas kitam apie savo dieną.


Pranciškonų gimnazijos vienuoliktokas Edgaras Zaboras stengiasi išbandyti įvairias veiklas.

Kretingiškis 17-metis Edgaras Zaboras stebina mokslo laimėjimais ne vienoje srityje. Pranciškonų gimnazijos vienuoliktokas yra sukaupęs nemažai laimėjimų fizikos, biologijos, geografijos srityse. Vaikinas sakė, kad mokytis ir tobulėti jį skatina noras pasiekti to, ko kiti bendraamžiai dar nepasiekė.

Respublikinėje geografijos olimpiadoje jaunuolis yra iškovojęs bronzos medalį, o tarptautinėje geografijos olimpiadoje Kaliningrade – sidabro. Šiais metais jis taip pat tapo nacionalinės moksleivių skatinimo programos „Maksimalistai“ nugalėtoju ir gavo piniginę stipendiją visiems metams.

Jaunuolis tikino, kad stengiasi save realizuoti visur, kur tik įmanoma, pasiekti aukštų rezultatų jam padeda ir atkaklus charakteris. „Man nebūdinga pasiduoti“, – tvirtino E. Zaboras.

Už puikius mokslo pasiekimus trečiokas gimnazistas gauna ir stipendiją. „Tai irgi skatina mokytis ir judėti pirmyn“, – atviravo vaikinas.

Edgaras tvirtino, jog daugelis mano, kad moksliukai yra nuobodūs ir neįdomūs žmonės, tačiau atkreipė dėmesį, kad svarbu pačiam jaustis gerai ir apie save taip negalvoti. Būtent tai jis ir stengiasi daryti. „Knygų žiurke“ savęs tikrai nelaikau, moku būti ir linksmas“, – šypsojosi ne vieną pasiekimą turintis jaunuolis.

Seniau vaikinas Kretingos meno mokykloje lankė ir dailės pamokas, tačiau noras mokytis buvo stipresnis, tad su daile susijusios veiklos atsisakė. „Moksliuko“ standartus laužantis E. Zaboras seniau knygų skaitymui skirdavo daug laiko, dabar, didėjant mokslo, namų darbų krūviui, renkasi tik privalomą literatūrą.

E. Zaboras iš šeimos jaučia labai stiprų palaikymą. Šeima jį skatina domėtis ir nesustoti stebinti mokslo pasiekimais. Vaikinas prisipažino, kad turi dar ir neįgyvendintų tikslų, vienas jų – išmokti groti kokiu nors instrumentu.

Save Edgaras apibūdina kaip užimtą asmenybę, tačiau teigė, kad atranda laiko ir pažiūrėti filmą, ir paskaityti knygą. Jaunuolis mokosi dar keliose neakivaizdinėse mokyklose, kurios taip pat reikalauja pastangų ir darbo, nuolat rengiasi olimpiadoms. Vienuoliktokas mėgsta atlikti įvairius tyrimus, ypač domisi gamtos mokslais. Paklaustas, kuris dalykas domina labiausiai, E. Zaboras atsakė, kad širdis vis dėlto labiausiai linksta prie biologijos.

Ateityje vaikinas norėtų studijuoti užsienyje, tačiau su mintimi grįžti į tėvynę ir pritaikyti ten įgytas žinias. Edgaro teigimu, kiekvienoje srityje galima pasiekti maksimalaus rezultato, svarbus yra žmogaus noras.

Arnoldas JANKAUSKAS

„P. n.“ akademijos narys


Fotografija mados industrijoje

  • Edita KALNIENĖ
  • Kuprinė

Savo, kaip fotografo, kelią pradėjęs dar mokykloje buvęs kuprinietis kretingiškis Laurynas Šimkus šioje srityje jau atrado savo nišą – tai mados industrija.

Su „Pajūrio naujienų“ jaunimo priedu „Kuprinė“ yra bendradarbiavę daugybė jaunuolių, todėl pasidarė smalsu, ką jie veikia šiandien.

„Panaršykime kuprinėje“ rubrikoje kalbėsimės su anksčiau aktyviai rašiusiais ar fotografavusiais jaunuoliais. „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos veikloje jau yra dalyvavę per 40 mokinių. Tad šiandien pažiūrėkime, kur nukeliavo trejus metus savo nuotraukomis skaitytojus džiuginęs Padvarių kaime gyvenęs ir šiuo metu Vilniuje dienas leidžiantis 25-erių Laurynas Šimkus.

Ieškojo savo stiliaus

„Pajūrio naujienų“ akademijoje jaunuolis dalyvavo nuo pat pradžių. 2011 m. redakcija sugalvojo įkurti „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademiją, į kurią norintys patekti turėjo laikyti egzaminą. Dauguma netikėjo, kad pateks į komandą, tačiau jaunuoliai apsidžiaugė sužinoję, kad visi norintieji buvo pakviesti dalyvauti veikloje.

Taip jaunųjų žurnalistų akademijoje atsirado ir Laurynas, kurį domino ne rašymas, o fotografija. Šiandien jaunuolis tęsia savo profesinę karjerą būtent fotografijos srityje, tačiau atrado ir tai, kas jam patinka labiausiai, – mados industriją.

Fotografuoti vaikinas pradėjo 2009 metais. „Fotografavau, kaip ir dauguma – gamtą, peizažus, tik po kurio laiko supratau, kad man patinka daryti portretus“, – prisiminė Laurynas.

Jau tada buvęs kuprinietis suprato, kad turi kurti savo stilių: „Dažniausiai visi fotografuodavo „saldžias“ nuotraukas – prie jūros ir panašiai. Supratau, kad aš geriau žmogui padarau įdomius portretus.“

2011 metais jis pradėjo organizuoti asmenines fotosesijas, paskui jam teko fotografuoti ir krikštynas, ir vestuves.

Vaikinas nuolat domėjosi šia sritimi, daug skaitė tiek žurnalus, tiek naršė internete. „Tada norėjau išmokti dirbti su apšvietimu, todėl tam skyriau nemažai laiko“, – teigė fotografas.

Baigęs Jurgio Pabrėžos universitetinę gimnaziją Laurynas nusprendė tęsti karjerą fotografijoje ir pasirinko Vilniaus dizaino kolegijos Taikomosios fotografijos programą, o studijuoti šią specialybę paskatino tuo metu gimnazijoje vykusios studijų mugės metu paskaitas skaitę lektoriai. „Mūsų paklausė, ar žinote, kuo norėtumėte būti po penkerių metų. Tik keli mokiniai pakėlė ranką. Tąkart ją nedrąsiai, šiek tiek pagalvojęs, iškėliau ir aš. Tai man padėjo apsispręsti, – kalbėjo jaunuolis, prisiminęs pirmąsias paskaitas kolegijoje. – Kadangi daug domėjausi fotografija, iš pradžių mokslai pasirodė nuobodūs, bet prasidėjus kitiems semestrams, per kuriuos mokėmės praktinių dalykų, pasidarė labai įdomu ir išmokau daug naujo.“

Šiandien buvęs kuprinietis dirba kaip laisvai samdomas fotografas, tačiau tenka padirbėti ir atskirose su fotografija susijusiose srityse – apšvietėju, asistentu. „Šiuo metu stipriausias esu apšvietimo srityje“, – įvardijo jis.


Kretingiškė Augustina Matiejauskė atskleidė, kad, sukūrus šeimą, fotografija liko jos gyvenime, tačiau teko išmokti kitaip planuoti darbą.

Norint būti fotografu, širdyje turi įsiplieksti liepsnelė, kuri skatintų nepasiduoti ir siekti savo tikslo iki galo“, – sakė nuoširdžioji fotografė 24-erių Augustina Jonušaitė-Matiejauskė. Ji atskleidė, kaip pomėgis tapo darbu, o neseniai tapusi dar ir mama šypsodamasi teigė, kad svarbu niekada nenustoti tobulėti. Nori tobulėti mokydama vaikus

– Kaip prasidėjo tavo fotografės karjera?

– Už pirmąsias asmenines fotosesijas prašydavau 10 litų. Aišku, anksčiau negalvojau, kad pomėgis taps darbu. Būdama šešiolikos jau fotografavau vestuves ir krikštynas. Gal tuo momentu net nesupratau, koks tai atsakingas darbas ir kad tokių gyvenimo momentų nebepakartosi. Dažniausiai klientai su įtarimu klausinėdavo, kiek man metų, tačiau išgirdę dažniausiai sakydavo, kad jaunesnis žmogus turi daugiau idėjų. Štai dabar jau 9 metai, kaip fotografija – mano aistra.

– Kas pažadino vidinį norą fotografuoti?

– Iki 15 metų galvojau, kad tapsiu dainininke. Tačiau gyvenimas apsivertė kartą atlikus pusseserės fotosesiją. Po jos lyg koks žaibas trenkė į mane. Nemoku paaiškinti, kas pakito, bet supratau, kad gyvenime noriu būtent šito – fotografuoti.

– Kodėl tu užsiimi fotografija?

– Fotografas turi turėti mažą ugnelę savo viduje – vidinį poreikį fotografuoti. Jei žmogus niekada nėra realiai apčiuopęs šios srities, bet bandytų dirbti fotografu, greičiausiai ilgai išsilaikyti rinkoje jam nepavyktų. Pati asmeniškai daug kartų norėjau nebeužsiimti šia veikla, bet vidinė ugnelė mane skatino toliau tai daryti.

– Kur fotografijoje įžvelgi prasmę?

– Fotografijos prasmė – padaryti žmogų laimingą ir sugrąžinti jį į įsimintiniausias akimirkas. Mano artimieji žino: kai skaitau iš patenkinto kliento gautą žinutę, būnu tiesiog švytinti, net nemoku paaiškinti to nuostabaus jausmo. Tikiu, kad nuotrauka turi ilgaamžišką vertę, juk kažkada į ją žiūrės anūkai, proanūkiai ir prisimins bei sužinos apie tas gražiausias gyvenimo akimirkas. Taip pat vis dažniau jaučiu norą fotografijos mokyti vaikus. Manau, kad augti savo karjeroje galėčiau kartu su vaikais.


Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnai išaiškino du jaunuolius, rugsėjo pradžioje užpuolusius Kretingos turguje prekiavusį Kurmaičių kaimo gyventoją, gimusį 1965 m. Vyras buvo sumuštas sudrausminus galimai apsvaigusius, kitoje kelio pusėje ėjusius asmenis. Iš kurmaitiškio išaiškinti asmenys pavogė telefoną „Samsung“, asmens dokumentą bei 60 eurų.

„Sulaukėme informacijos iš gyventojų, ten prekiavusių asmenų, sudėliojome ir savo turimą informaciją, taip išaiškinome užpuolikus“, – kalbėjo Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Ričardas Kačinas.

Sulaikytiems įtariamiesiems, kurie pareigūnams jau žinomi dėl praeityje padarytų panašių nusižengimų, skirta kardomoji priemonė – namų areštas. Abu jie – kretingiškiai.

„Vyksta ikiteisminis tyrimas, byla ruošiama teismui“, – tolesnius veiksmus įvardijo R. Kačinas.

„P. n.“ informacija


Kretingos sporto mokyklos krepšininkų komanda, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, pasirengimo sezonui turnyre užėmė II vietą.

Kretingos sporto mokykloje krepšinio trenerio Arimanto Mikaločius iniciatyva įvyko vaikų, gimusių 2007 m., krepšinio turnyras „Kretingos SM taurė 2019”.

Dvi dienas trukusį turnyrą laimėjo Mažeikių sporto mokyklos atstovai, turnyro šeimininkai kretingiškiai užėmė II v., trečia – Vilniaus krepšinio mokyklos komanda. „Akmenės SC” užėmė IV v., „Klaipėdos KM” – V v.

Kretingiškių padėtį turnyrinėje lentelėje lėmė tokie susitikimų rezultatai: „Kretingos SM“ – „Akmenės SC“ – 49:28 (daugiausiai taškų pelnė: Tautvydas Rudys – 20, Kantautas Kazbaraitis – 8 tšk.); „Kretingos SM“ – „Vilniaus KM“ – 32:29 (Tautvydas Rudys – 14 tšk., Saulius Razgus – 9 tšk.); „Kretingos SM“ – „Mažeikių SM“ – 29:42 (Saulius Razgus – 9 tšk., Deivydas Kazlauskas – 8 tšk., Tautvydas Rudys – 7 tšk.); „Kretingos SM“ – „Klaipėdos KM“ – 52:27 Tautvydas Rudys – 17 tšk., Saulius Razgus – 10 tšk., Nedas Burba – 6 tšk.). Naudingiausiu „Kretingos SM“ žaidėju pripažintas Nedas Burba, kamuolio varymo konkurse nugalėjo Tautvydas Rudys.

Treneris A. Mikaločius taip komentavo savo auklėtinių pasirodymą turnyre: „Jis buvo skirtas pasirengti sezonui, kuris prasideda jau spalio pradžioje. Kretingiškių krepšininkų komanda pademonstravo puikią gynybą ir neleido varžovams pelnyti lengvų taškų. Tai ir lėmė pergales. Puolime turime tris–keturis žaidėjus, kurie tempia visą komandą į priekį, džiaugiuosi jais ir laukiu, kad ir daugiau vaikinų išdrąsėtų puolant. Iškovota II vieta – puikus rezultatas, o visi vaikinai įgijo žaidybinės patirties prieš artėjantį sezoną.“

„P. n.“ informacija


Per kelis dešimtmečius, skersai ir išilgai išbraidžiojusi savo ir svetimus miškus, tokį radinį Palmira Lipskienė aptiko pirmąsyk.

Kretingiškė miškininkė Palmira Lipskienė, apžiūrinėdama savo jaunuolyną netoli Salantų, apstulbo iš netikėtumo – priešais ją žolėje gulėjo masyvūs briedžio ragai su 7–8 atšakomis. Parsivežusi namo, moteris išmatavo ragus: abiejų ilgis – po 90 cm, didžiausia atšaka siekė 37 cm. „Įdomiausia buvo tai, kad abi dalys gulėjo vienoje vietoje. Kalbėjausi su medžiotojais, jie sakė, jog tenka klampoti kilometrus, kol aptinka vieną ragų dalį, o ir tai būna retai. O čia iškart – abu ragai“, – džiaugėsi ilgametė miškininkė įmonės „Žemaitijos miškas“ vadovė P. Lipskienė.

Ji sakė žinanti, jog Lietuvoje yra įsikūrusi ragų ieškotojų draugija: šie pavasariais į paieškas išsirengia net keturračiais. Šio specifinio gamtos radinio laikas yra ribotas – nesuradus pavasarį, kai briedis meta ragus, ilgainiui jie apkerpėja.

Pačiai miškininkei per gyvenimą yra tekę kelis kartus stoti akistaton ir su gyvu briedžiu: „Taurus gyvūnas, kažkiek baugu vienam pačiam atsidurti priešais tokį galiūną. Įprastai, pamatęs žmogų, jis kažkiek pastoviniuoja, paskui kinku kinku nusliūkina į tankmę“, – patirtais įspūdžiais pasidalino P. Lipskienė.

„P. n.“ informacija


Renovuotas Šv. Antano dienos centro patalpas ir į jas susirinkusią bendruomenę pašventino Kretingos pranciškonų vienuolyno gvardijonas Gediminas Numgaudis.

Kretingos Šv. Antano dienos centro, kurio patalpas šią savaitę pašventino pranciškonas brolis Gediminas Numgaudis, bendruomenė džiaugėsi prasidėjusių mokslo metų pradžia ir sėkminga pastato renovacijos eiga.

„Kadangi esame katalikiška įstaiga, mums labai svarbu, kad veikla čia vyktų su Aukščiausiojo palaiminimu“, – patikino Šv. Antano dienos centro vadovė Margarita Lizdenytė.

Buvęs istorinis Pranciškonų gimnazijos sandėlis Pabrėžos gatvėje buvo pradėtas renovuoti prieš 10-metį, tačiau tik prieš trejus metus centro bendruomenė įžengė vos į dvejas suremontuotas patalpas, – dabar jau sutvarkytas kone visas pirmasis ir antrasis aukštai.

Centre įrengtos 3 salės, skirtos vaikų dienos centro veikloms, tėvų susitikimams, „Žaidimų kambarys“, taip pat – 3 kabinetai specialistams-konsultantams bei administracinės patalpos. Įrengta virtuvėlė, kur patys vaikai gaminasi maistą ir mokosi savarankiškumo įgūdžių, sandėliukai, tualetai.

Didžiąją dalį darbų, pasak M. Lizdenytės, lėšomis rėmė Europos ir JAV religiniai fondai, prisidėjo ir šalies bei parapijos geradariai. Nuo pat pirmųjų centro įsikūrimo dienų ligi šiol juos palaiko ir tėvas Leopoldas Šeifele (Sheifelle), – jo rūpesčiu centrą finansiškai remia geradariai iš užsienio.

Šv. Antano dienos centras rūpinasi vaikais iš socialinės rizikos šeimų. Bendradarbiaujant su Kretingos rajono savivaldybe, konsultacijomis bei įvairiomis veiklomis jie taip pat padeda žmonėms, išgyvenantiems krizes ir siekiantiems stiprinti šeimos ryšius. Centras išsilaiko tik iš projektinės veiklos: jį šiuo metu lanko 25 vaikai, dirba 14 specialistų-konsultantų.

M. Lizdenytės žodžiais, pastato renovacija dar nėra užbaigta: rūsyje turėtų atsirasti skalbykla, dušai, pagalbinės patalpos. Taip pat reikia sutvarkyti ir centro aplinką: plytelėmis pakloti takus, įrengti privažiavimą, apželdinti teritoriją.

„P. n.“ informacija


Šį trečiadienį bendrovės ESO pasamdyta įmonė „Vitrita“ Kretingos Vilniaus gatvės ruože nuo turbo sankryžos Žemaitės alėjoje iki sankirtos su Mėguvos gatve pradėjo ardyti elektros tinklus.

Valstybės valdomas energijos skirstymo operatorius ESO Kretingos rajono savivaldybei įsipareigojo, kad šią Vilniaus gatvėje esančią elektros liniją, kuri priklauso ESO, išmontuos ir jos vietoje nuties naujus elektros kabelius po žeme iki šių metų spalio 20 d. „Pajūrio naujienos“ rašė, kad Vilniaus gatvės renovaciją planuojama pradėti dar šiais metais pradedant ir užbaigiant darbus ruože nuo tos pačios turbo sankryžos iki Kretingos muziejui priklausančio ūkvedžio namo. Gatvės dalies per patį miesto centrą renovaciją buvo žadėta atidėti pavasariui, kad žiemą šitoji dalis neliktų išrausta bei sunkiai praeinama ir pravažiuojama. Ar išardžius šioje dalyje apšvietimą per patį tamsųjį metų laiką neteks judėti apgraibomis, kodėl renovuojant gatvę šio darbo ėmėsi pirmiausia? Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Povilas Černeckis patikino, kad gatvė visiškoje tamsoje nepaskęs. „Kartu su Kretingos miesto seniūnija, „Kretingos komunalininku“ ir „Vitrita“ sprendėme, kaip apšviesime pavojingiausias gatvės vietas – ties perėjomis, mokyklomis. Įrengsime laikiną jų apšvietimą“, – sakė P. Černeckis. Ardyti elektros liniją, anot jo, Savivaldybė skubėjo, kad pavasarį, stojus renovacijai palankiems orams, Vilniaus gatvės renovacijos darbus laimėjusioms bendrovėms „Šilutės automobiliu keliai“ ir Gargždų „Hidrostatybai“ nebūtų trukdžių dėl šio darbų fronto, kuris yra priskirtas Savivaldybei. P. Černeckis prasitarė, kad skubinti elektros linijos atnaujinimą Savivaldybę kaina ir ESO nenoras imtis šių darbų, kurių vertė apie 200 tūkst. eurų. „ESO norėjo, kad visas išlaidas prisiimtų Savivaldybė, tačiau pavyko išsiderėti ir Savivaldybė kompensuos 41 tūkst. eurų“, – aiškino P. Černeckis.

Kada Vilniaus gatvės renovacijos darbus pradės juos laimėję rangovai, tebėra neaišku. P. Černeckis akcentavo, kad gatvės ruože nuo turbo sankryžos iki muziejaus ESO elektros linijos kabelius po žeme jau sutvarkė anksčiau.

„P. n.“ informacija


Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ nuo 2020 m. kovo mėnesio keleivius pradės skraidinti iš Palangos oro uosto į Airijos sostinę Dubliną. Maršrutu Palanga–Dublinas įmonės lėktuvai skraidys tris kartus per savaitę.

„Ryanair“ kompanija skrydžius į Dubliną jau vykdo iš Vilniaus ir Kauno oro uostų, todėl plėtra į dar vieną oro uostą yra paremta gera patirtimi ir paklausos augimu“, – tikino Lietuvos oro uostų atstovas žiniasklaidai Tadas Vasiliauskas.

Nuo šių metų spalio pabaigos iš Palangos oro uosto taip pat pradeda skraidyti aviakompanija „Norwegian Air Shuttle“, kuri sujungs Lietuvos pajūrį ir Norvegijos miestą Bergeną. Pastarieji skrydžiai į Bergeną bus vykdomi du kartus per savaitę.

„P. n.“ informacija


Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl buvusios Kretingos rajono savivaldybės mero pavaduotojos Danutės Skruibienės elgesio. Aiškinamasi, ar buvusi valstybės politikė nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme nustatyto reikalavimo vienerius metus „atvėsti“ nuo buvusių pareigų valstybinėje tarnyboje.

VTEK pranešta, kad D. Skruibienė, nepraėjus metams po to, kai nustojo eiti rajono Savivaldybės mero pavaduotojos pareigas, laimėjo konkursą dėl Kretingos socialinių paslaugų centro vadovės pareigų, neva dirbdama Savivaldybėje D. Skruibienė kuravo rajono socialines įstaigas.

Politikė tikino, kad ji nekuravo rajono socialinių įstaigų: „Nuo tada, kai tapau rajono mero pavaduotoja, nebuvau valstybės tarnautoja. Kuravau ne rajono socialines įstaigas, o socialinę sritį.“

D. Skruibienė teigė, kad kol kas apie tyrimą nėra informuota.

Įstatymas nustato, kad pareigas valstybinėje tarnyboje nustojęs eiti asmuo vienerius metus neturi teisės įsidarbinti įmonės vadovu, jei per paskutinius darbo metus jo tarnyba buvo tiesiogiai susijusi su įmonės ar jos kontroliuojamos įmonės veiklos priežiūra ar kontrole arba jeigu asmuo tiesiogiai dalyvavo rengiant, svarstant ar priimant palankius įmonei ar jos kontroliuojamai įmonei sprendimus konkurso ar kitokiu būdu teikti valstybės užsakymus ar finansinę paramą.

Tyrimas pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymą turi būti atliktas per tris mėnesius. VTEK atkreipė dėmesį, kad tyrimo pradėjimas savaime nereiškia pažeidimo nustatymo.

„P. n.“ informacija


Bendrystės puota

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Šventės

„Susitiksime rytoj“, – sakome „Pajūrio naujienų“ bičiuliams, ir susitikimo vietos jau nekeičiame dvi dešimtis metų: „Pajūrio naujienos“, tradiciškai rengiančios Moliūgo šventę, savo skaitytojų – esamų ir būsimų, moliūgų augintojų, jų šeimų narių, šiaip smalsuolių lauks įduboje prie Nepriklausomybės paminklo.

Nuo pat ankstyvo ryto – 7.30 val. – redakcijos darbuotojai priims prenumeratos užsakymus. Svarbi žinia: užsisakę „Pajūrio naujienų“ laikraštį iki 11 val., skaitytojai galės dalyvauti loterijoje. Prizai – solidūs: europarlamentaro Viktor Uspaskich dovanota kelionė 2 asmenims į Briuselį aplankant ir kitas Europos šalis bei „Atostogų parko“ dovana – metinis abonementas šeimai lankytis baseinuose ir pirčių komplekse. Papildomi prizai – akumuliatorinis trimeris ir mobilusis telefonas. Loterija vyks prie didžiosios scenos, pasibaigus moliūgų augintojų apdovanojimams, kurie rengiami 11 val. – dalyvauti būtina, nes, vietoje nesant laimėtojo, loterija bus kartojama. Čia įvyks ir Vytauto Šiškausko koncertas, kurį redakcija dovanoja iš savo ir bičiulių lėšų.

Apsilankiusiems mūsų šventėje nuobodžiauti neteks: visi galės apžiūrėti moliūgų ekspoziciją, Palangos balandininkų klubo vadovo Reinoldo Liaudansko ir jo draugų rengiamą dekoratyvinių balandžių parodą, kuri šiemet pasipildys naujais eksponatais – dekoratyvinėmis vištomis, kurias Žibininkuose augina Genovaitė Šunokienė; vaišinsime tradicine moliūgų-žirnių koše; renginio vedėjas Dovydas Bajoras jau yra sugalvojęs įvairių atrakcijų ir staigmenų. Redakcija susirado naujų draugų – šventėje dalyvaus Kretingalės seniūnijoje įsikūrusio Vinetu kaimo „indėnai“: statys savo vigvamą, bendraus, supažindins su indėnų tradicijomis. Nenuvils ir mūsų ilgamečiai bičiuliai – senų istorinių automobilių kolekcionieriai, kasmet pateikiantys staigmenų. Šiųmetinė – kolekciją papildęs 1909 m. Schacht Motor Car Company pagamintas automobilis-karieta „Schacht“. Visos šios grožybės smalsuolių lauks prie Nepriklausomybės paminklo.

Nepražiopsokite didžiausio moliūgo skerstuvių: 13 val. išdalinsime ne tik moliūgo nugalėtojo sėklas, bet ir moliūgą – po skiltį, po gabaliuką parsinešę namo virkite sriubą, kepkite blynus, prisiminkite saulėtą ir šiltą Moliūgo šventės atmosferą.

Kaip nepramiegoti šventės? Įsiklausykite – į Moliūgo šventę (ką ten šventę – bendrystės puotą) kaip visada žadins ir kvies Kretingos baikeriai ir jų kolegos iš kaimyninių klubų. Burzgiantys plieno žirgų motorai reikš viena – šventė prasidėjo ir ji laukia jūsų.


Rengiamo parko takeliai

Vietos savivalda suprantama kaip teisė ir galimybė demokratiškai išrinktos valdžios organams savo atsakomybe ir atstovaujant vietos gyventojų interesams tvarkyti ir valdyti didžiąją viešųjų reikalų dalį.

Šiemet Kretingos rajone įvykę Savivaldybės ir mero rinkimai parodė, kad žmonės subrendo pokyčiams, jie nori daugiau demokratijos ir dalyvavimo valdant rajoną ir jame tvarkytis, todėl ir pasitikėjimas buvo pareikštas savo programoje tai žadėjusiems politikams.

Pirmieji naujos valdžios žingsniai gana nedrąsūs ir nelengvi, nes jos laukia ne tik daug nepatirtų dalykų, bet ir rinkimus pralaimėjusiųjų politikos senbuvių bei jų šalininkų ne tik teisinga, bet neretai ir piktdžiugiška kritika. Naujajai valdžiai planuojant tolesnes rajono vystymo perspektyvas privalu užbaigti ir jų pirmtakų pradėtus vystyti projektus. Europos Sąjunga (ES) iš savo fondų skiria milijonines lėšas mūsų gyvenimui gerinti, atskirčiai tarp jos senbuvių ir naujųjų ES valstybių mažinti, bet ar mes jas iš tikrųjų naudojame tikslingai ir skaidriai, ir ten, kur jų labiausiai šiuo metu reikia.

Rajono Savivaldybės strateginio planavimo ir investicijų skyriaus kompetencija, sugebėjimas pasirinkti labiausiai šiuo metu reikalingus žmonėms investicinius projektus ne vien tik dėl „Šv. Jokūbo pamario kelio“, jau bene dešimtmetį nerandančio išėjimo už Kretingos rajono ribų, ne vienam kretingiškiui kelia daug abejonių.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas