Pajūrio naujienos
Help
2019 Rugpjūtis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še310172431
Se4111825
Orų prognozė
Dieną23°C debesuotumas 3 %
Naktį15°C debesuotumas 12 %
Apklausa

Ar pajutote, kad rajone pasikeitė valdžia?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1377) 2019-08-02

Kretingos motobolo klubo treneris Eduardas Steckis (kairėje) ir žaidėjas-treneris Renatas Žiubrys tikino, kad kitais metais vyksiantis Europos čempionatas nebus organizuojamas Kretingoje, nes motobolo bazė neatitinka keliamų reikalavimų.

Prieš Savivaldybės tarybos rinkimus politikai daug diskutavo apie motobolo bazės atnaujinimą, tačiau šiandien kalbos yra nutilusios. Europoje aukštus rezultatus demonstruojanti Kretingos motobolo klubo komanda treniruojasi paskutinį kartą 1996 m. atnaujintoje bazėje. „Sulaukiame daug komentarų, kad čia pabuvę žmonės nusikelia į praeitį“, – situaciją apibūdino Kretingos motobolo klubo žaidėjas-treneris Renatas Žiubrys.

Organizuotų čempionatą, bet...

Artėjant 2020 metams žlunga viltis, kad Europos čempionatas bus organizuojamas Kretingoje. „Mums jau daugybę kartų siūlė organizuoti Europos čempionatą Kretingoje, tik reikia pasakyti taip. Tačiau mūsų bazė neatitinka keliamų reikalavimų, todėl tenka atmesti pasiūlymą“, – nuogąstavo Kretingos motobolo klubo komandos treneris Eduardas Steckis.

Europos čempionate dalyvauja 7 šalių motobolo rinktinės, tarp jų – ir mūsų klubo žaidėjai. „Tai didžiausias motobolo čempionatas“, – atkreipė dėmesį R. Žiubrys. Tačiau organizuoti jo Lietuvoje kol kas nėra galimybės. „Kitais metais Kretingos motobolui bus 50 metų, ta proga būtų buvę labai smagu Europos čempionatą organizuoti pas mus“, – įvardijo E. Steckis.

Šiuo metu motobolo bazė priklauso Savivaldybei, tačiau ja naudotis patikėta klubui. „Tvarkome kiek patys pajėgiame iš savo lėšų“, – kalbėjo R. Žiubrys. Jį papildė ir E. Steckis: „Gaudykles esame tiek kartų virinę, kad kai kuriose vietose nebeįmanoma to daryti. Tribūnos atrodo baisiai – nubyrėjusios, lentos išlūžinėjusios.“

Bazės viduje situacija nėra geresnė – dušai, persirengimo kabinos, motociklų remonto patalpos – remontuotos prieš daugybę metų. Rezultatų lenta taip pat gali sugrąžinti kelis dešimtmečius atgal. „Rezultatą rankomis keičia vaikai. Palaistyti aikštelę išvažiuoja automobilis, to Europoje jau seniai nėra. Ten automatiškai išlenda purkštukai ir ją palaisto“, – patirtimi pasidalijo R. Žiubrys.


Vytautas ŠALNIS:

– Miesto centre jau yra keletas gėlynų, manau, kad tiek užtenka. Tiesa, žaliasis skveras gana tuštokai atrodo, bet čia geriau galėtų menininkai kokių nors skulptūrų sukurti ir erdvę pagyvinti. O būtų galima ir fontaną įrengti. Iki „olandiškų bangų“, matyt, mes dar nepriaugom, ne visi tokį grožį suprantam.

Edmundas ŽUKAUSKAS:

– Per atostogas į Kretingą užsukom iš Jonavos. Pastebėjom įdomius gėlynus miesto centre. O ar reikia dar vieno žaliojoje zonoje?.. Na, jei jie derėtų prie vienas kito – tada taip. Aš pats prie savo namų gėlynus kuriu, šeima juokaudama floristu vadina. Užtat žinau, kiek daug darbo reikia įdėti augalus prižiūrint.

Aida GALDIKIENĖ:

– Gėlių niekada nebus per daug, tegul tik įrengia, jei yra lėšų ir noro. Tačiau kitokį, gerokai spalvingesnį negu tie, kurie šiuo metu yra įrengti. Aišku, ir priežiūra pareikalaus daugiau darbo, bet, norint rezultato, reikia pasistengti.

Virginija SODIENĖ:

– Be abejo, tegul tik įrengia, smagu, jei tokios iniciatyvos kyla. Kiekvienam patriotiškam vietiniam žmogui smagu, kad Kretinga būtų kuo gražesnė, kad dar daugiau žydėtų, atspindėtų spalvingą vasarą. Norisi ir patiems pasidžiaugti, ir kad užsukę poilsiautojai pagirtų, išsivežtų kuo geresnę nuomonę.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Savivaldybė augina skolų naštą

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Savivaldybėje

Liepą atostogauti turėję Kretingos rajono savivaldybės tarybos politikai šį ketvirtadienį buvo susirinkę į neeilinį posėdį, kuriame nusprendė imti ilgalaikę 975,5 tūkst. eurų paskolą Kretingos sporto ir sveikatingumo kompleksui statyti. Pritarė, kad Žalioji gatvė Rubuliuose ir Savanorių gatvės ruožas ties Kretingos miesto stadionu būtų renovuotos rangovų lėšomis, kurias kaip skolą Savivaldybė grąžinti įsipareigoja kitąmet iki birželio 1 dienos.

Sporto ir sveikatingumo komplekso statybai 975,5 tūkst. eurų paskola paimta ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui. Kokias Savivaldybė už paskolą mokės palūkanas, paaiškės, kai bus pasirinktas geriausias kreditavimo sąlygas pasiūlęs bankas. Komplekso statybai, kurios kaina pagal Savivaldybės su rangovu bendrove „LitCon“ 2015 m. rugpjūčio 27 d. pasirašytą statybos darbų sutartį, yra 6 mln. 261 tūkst. eurų, jau yra išleista 4 mln. 475 tūkst. eurų.

Kompleksas statomas Valstybės investicijų programos (VIP) ir Kretingos rajono savivaldybės lėšomis. Iš VIP skirti 2 mln. 607 tūkst. jau yra išleisti. Savivaldybė šiam projektui yra atseikėjusi 1 mln. 868 tūkst. eurų, iš jų 1 mln. 290,8 tūkst. eurų pasiskolino. Skolinasi dar 975,5 tūkst. eurų, ar jų užteks statybai pabaigti – neaišku. Sutartyje statybos darbų pabaiga numatyta iki 2023 rugpjūčio 27 d., tačiau dabartinė Savivaldybės valdžia yra užsimojusi šios statybos pabaigtuves švęsti jau kitąmet. Svarstant dėl 975,5 tūkst. eurų paskolos paėmimo, tarybos komitetuose politikai reikalavo, kad Savivaldybės administracija pateiktų su rangovu suderintą šiuometinį bei preliminarų visų likusių darbų atlikimo grafikus. Šiųmetiniame grafike tarybos narė Jolita Vaickienė pasigedo rangovo „LitCon“ atstovų parašų. „Ar tas grafikas su rangovu yra suderintas?“ – savo klausimą ji pakartojo net kelis kartus. Meras Antanas Kalnius tiesaus atsakymo išvengė aiškindamas, kad atostogauja Savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėja Rima Lukauskienė. Ketvirtadienį po tarybos posėdžio Savivaldybės internetiniame puslapyje paskelbtoje informacijoje meras teigė, kad naujas darbų atlikimo grafikas su rangovu derinamas.


Bičių terapijos namelį pasistatęs Giedrius Kalnius prisipažino prieš tai turėjęs išmokti bitininkauti, kad pažintų šių vabzdžių elgsenos ir gyvenimo ypatumus.

Barkelių kaime, Kašučių ežero pakrantėje, poilsio oazę įkūręs Giedrius Kalnius tyla ir išskirtine ramybe dažnokai mėgaujasi savo paties įrengtame apiterapijos namelyje. „Išmiegu čia kokias 5–6 naktis, ir – kitas žmogus“, – G. Kalnius neslėpė, kad bičių skleidžiamos energijos poveikis sveikatai, bendrai organizmo savijautai ypač palankus šiandienos žmogui – skubančiam, panirusiam į darbus ir išmaniąsias technologijas.

Komfortą sukuria pušis

Namelyje „įdarbintos“ 12 bičių šeimų: 6 sustatytos vienoje namelio pusėje, antra tiek – kitoje. Gultai padaryti ir pats namelis pastatytas iš pušies.

„Dauguma apiterapijos populiarintojų rekomenduoja bičių namelius statyti iš kedro, bet mums, Lietuvoje, šis medis yra per brangus. Bet pušis irgi neprasta – sukuria pakankamai komfortabilią aplinką“, – tvirtino G. Kalnius.

Kad pasistatytų bičių terapijos namelį, visų pirma G. Kalnius turėjo išmokti bitininkauti. Šiuo metu 15 šeimų prižiūrintį G. Kalnių bitininkavimo paslapčių išmokė ir iki šiol tebekonsultuoja ilgametė bitininkė Vanda Irena Milštein iš Pesčių kaimo.

Apiterapijos namelyje „dirbančios“ bitės prineša mažiau medaus, bet šeimos, nors tam tikra prasme ir yra trikdomos, vystosi pakankamai gerai – didelių skirtumų tarp namelyje esančių ir kitų bityno šeimų G. Kalnius sakė neįžvelgęs: „Yra kaip yra: vienos šeimos yra stipresnės, kitos – silpnesnės, nemanau, kad tam turi įtakos bičių naudojimas apiterapijai.“


Nenoriu į mokyklą!?

  • Edita KALNIENĖ
  • Sveikata

Kretingos rajono Švietimo centro pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologė Vika Gridiajeva atkreipė dėmesį, kad mokyklai psichologiškai kartu turi ruoštis ir vaikai, ir tėvai.

Likus mėnesiui iki mokslo metų pradžios, kaip kurie jau svarsto, kaip vaikas eis apsirengęs rugsėjo 1-ąją, kokių kanceliarinių priemonių ar drabužių jam reikės. Specialistai atkreipė dėmesį, kad tiek vaikai, tiek tėvai turi pasirengti ir psichologiškai.

Pirmokų iššūkiai

Baigusių darželius laukia naujas etapas – pirma klasė. Jai pasirengti reikia ne tik vaikams, bet ir jų tėvams. „Šeimoms labai svarbu atkreipti dėmesį ne į tai, kiek skaičių vaikas pažįsta ir kokie jo skaitymo gebėjimai, nes to bus mokomasi. Atėjus į pirmą klasę, jam prireiks bendravimo įgūdžių, pasitikėjimo savimi ir aplinka, gebėjimo palaukti, išgirsti ir, žinoma, gebėjimo spręsti konfliktus“, – atkreipė dėmesį Kretingos rajono Švietimo centro pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologė Vika Gridiajeva.

Galvojantiems, kad vaikas to išmoks savaime, psichologai paaiškina, kad jie klysta. „Likus mėnesiui iki mokyklos labai svarbu kalbėtis su vaiku, kokie jo laukia pokyčiai, kaip atrodo mokykla, kas bus jo mokytoja, kur jis gali kreiptis, jeigu mokykloje jam kas nors nutiks. Raginčiau tėvus pasakoti apie pozityviąsias mokyklos gyvenimo puses – galimybę turėti draugų, naujus dalykus, kurių mokysis, smagias pertraukas, ekskursijas, būrelius, kuriuos galės lankyti ir panašiai“, – patarė V. Gridiajeva.

Tėvų laukia ir daugiau užduočių. Kad vaikui būtų lengviau pradėti mokytis pirmoje klasėje, psichologė sakė, kad reikia išgirsti savo vaikus, ką jie galvoja apie būsimus pokyčius, kokių fantazijų turi, ko bijo ar ko labai nenori.

Išgirdus vaikus reikėtų paaiškinti, kaip tą nerimą galima įveikti. „Jau vien apie tai kalbant, vaikai pasijus išklausyti ir išgirsti, ir tai sumažins nemalonius jausmus. Tačiau, jei tuo pačiu sužinos, kad kažkada ir mama su tėčiu panašiai jautėsi, supras, kad ir jis gali įveikti šią būseną“, – kalbėjo V. Gridiajeva.

Dažniausiai vaikų baimė – su juo galimai nedraugausiantys vaikai. Anot psichologės, tėvai turėtų papasakoti, kaip jie ieškojo draugų, kaip prieiti prie naujo nepažįstamo klasės draugo, ko klausti, ką galima jam pasakyti, ką pasiūlyti žaisti. „Prieš prasidedant mokyklai, tėvai vaikus taip pat gali supažindinti su būsimu klasės draugu ar drauge. Skatinu populiarėjančią tendenciją – mamoms ir tėčiams burtis į socialinio tinklo „Facebook“ grupę ir joje bendrauti, taip galima suorganizuoti ir „pažintinį pikniką“, – pasiūlė V. Gridiajeva.

Yra vaikų, kurie turi ir kitokių, specifinių baimių, pavyzdžiui, tualeto. „Svarbu, apžiūrint mokyklą, parodyti vaikui, kur jis yra, kaip jį pasiekti, kaip paprašyti mokytojos pagalbos“, – sakė V. Gridiajeva.

Vienas svarbus dalykas, kurį mokiniams reikėtų padaryti likus mėnesiui iki mokslo metų pradžios, – susidėlioti dienotvarkę. „Ji turi būti panaši į rugsėjo mėnesio dienotvarkę. Taip pat reikėtų pasikalbėti apie lūkesčius, ko tikitės iš savo dukros ar sūnaus šiemet, ką pastebėjote praėjusiais metais ir ko norėtumėte šiais metais. Jokiu būdu neperlenkti lazdos su grasinimais“, – atkreipė dėmesį V. Gridiajeva.

Taip pat svarbu netuščiažodžiauti. „Jei kilo problemų dėl lankomumo, prastų pažymių ar elgesio, svarbu išsiaiškinti priežastį, stengtis ją pašalinti. Jeigu kalbame apie elgesio sunkumų turinčius vaikus, apgalvoti motyvavimo priemones, kokį elgesį ir kokiu būdu skatinsite“, – tvirtino psichologė.


Kiekvienai žolei – sava misija

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Sveikata

„Vaistažoles reikia mokėti ir teisingai surinkti, ir teisingai sudžiovinti“, – sakė Katerina Labanauskienė.

Kretingoje gyvenanti pagal individualios veiklos pažymą aplinkiniuose miestuose dirbanti 34-erių kraštovaizdžio apželdinimo specialistė Katerina Labanauskienė ne tik mėgaujasi savo profesine veikla, bet domisi fitoterapija, kaime esančioje savo šeimos sodyboje pati augina galybę vaistinių augalų.

Teisingai surinkti, teisingai džiovinti

Įsisiūbavus vasarai – pats metasb gydomųjų savybių turinčių, organizmą ir imuninę sistemą stiprinančių augalų pasiruošti žiemai. Anot Katerinos, tas, kas šiuo tikslu nukeliauti į pamiškes ar palaukes randa laiko, patyrė, kaip smagu valandą kitą praleisti spalvingoje gamtoje, pasidžiaugti augmenija ir namo sugrįžti su ne tik gražia, kvepiančia, o dar ir sveikatai naudinga puokšte.

Gydymas vaistažolėmis – seniai pripažinta viena medicinos sričių. Tačiau vaistažoles reikia mokėti ir teisingai surinkti, ir teisingai džiovinti. Pirmiausia – augalai renkami iš atokiau nuo miestų, paplenčių, kelių esančių vietų, nes chemikalais, automobilių išmetamosiomis medžiagomis, sunkiaisiais metalais užterštos vaistažolės žmogaus sveikatai ne tik laukiamo efekto neduos, bet gali ir pakenkti.

Vaistinei žaliavai gali būti naudojamos šaknys, lapai, uogos, žievė, pumpurai, žiedai. Renkant augalų lapus ar stiebus, taip pat uogas, patogu naudotis žirklėmis arba sodo žnyplėmis, kerpant, kaip sakė Katerina, reikia palikti 1/3 augalo dalies. Vaistažoles geriausia rinkti iki 12 valandos saulėtą dieną, mat šlapi augalai gali pūti, pelyti.

Vaistažolės džiovinamos (pvz., mėtos, medetkos, melisos), distiliuojamos (gaminamas gėlių vanduo arba hidroliatai, kurie ypač naudingi veido odos priežiūrai), augalo lapus, žiedlapius ar stiebus užpilant šalto spaudimo aliejumi arba glicerinu ir po kurio laiko nusunkiant gaminami fitoliai, taip pat – tinktūros, fermentuojamos arbatos.

Pasak K. Labanauskienės, lengviausias vaistažolių ruošimo būdas – jas džiovinti. Džiovinama pavėsyje, ne didesnėje kaip 40 laipsnių temperatūroje, žaliavos sluoksnis turi būti 5–7 cm, kasdien reikia vartyti.

Džiovinti tinka ir orkaitė ar molinė krosnis, o jei džiovinami stiebai, visą puokštę galima pakabinti palėpėje arba kitoje vietoje, kur nepatenka saulės spinduliai. Pastaruoju metu populiarėja ir elektrinės džiovyklės. K. Labanauskienės teigimu, jos irgi tinka, tačiau būtina paisyti instrukcijos.

Vaistažolės smulkinamos jau išdžiūvusios – tik tada jos išsaugos vertingąsias medžiagas.

Sausas vaistažoles geriausia laikyti stikliniuose indeliuose, bet tinka ir popieriniai maišeliai. Augalų galiojimo laikas – apie 2–3 metus.

K. Labanauskienė patarė, ir kokių vaistingųjų augalų galime prisirinkti šiuo metu: ežiuolių, kraujažolių, pelynų, asiūklių, jonažolių, kiaulpienių šaknų, arkliauogių, gysločių, varnalėšų, medetkų, melisų, viržių, anyžių, kmynų.


Antano Mončio skulptūra „Moteris“ iki šiol nebuvo niekur eksponuota.

Antano Mončio namuose–muziejuje Palangoje atidaryta rytoj įvyksiančio LVIII Vilniaus aukciono ekspozicija, kurioje – per pusantro šimto lietuvių bei užsienio menininkų darbų. Be specialiai pajūriui atrinktų gausybės vertingų vaizduojamojo dailės meno kūrinių, ekspozicijoje galima pamatyti ir dar iki šiol niekur nerodytą paties A. Mončio (1921–1993) skulptūrą „Moteris“.

„Prieš penkerius metus Vilniaus aukciono namų vadovei dailėtyrininkei dr. Simonai Skaisgirytei-Makselienei pasiūliau vasarą perkelti Vilniaus aukcioną į Palangą, – apie meno kūrinių aukcioną pasakojo Antano Mončio namų-muziejaus direktorė Loreta Birutė Turauskaitė. – Pabandėme. Pavyko ir patiko. Aukcionai pagyvina muziejaus gyvenimą, garsina A. Mončio kūrinius ir suaktyvina lankytojų domėjimąsi ne tik jais, bet ir apskritai lietuvių daile.“

Pasak Prancūzijoje kūrusio iš Žemaitijos kilusio skulptoriaus dukterėčios L. B. Turauskaitės, ją visada stebino tai, kad aukciono rengėjai sugeba rasti nežinotų Antano Mončio kūrinių. Ne išimtis ir šie metai: penktadienį ir šeštadienį iki 19.00 val. prasidėsiančio aukciono ekspozicijoje galima išvysti iki šio laiko niekur neeksponuotą skulptūrą „Moteris“.

„Kiekvieno aukciono kolekcijos formavimas palydimas tam tikra intriga – į Vilniaus aukciono namus netikėtai atkeliavusi ši skulptūra suintrigavo ne tik mus, bet ir A. Mončio namus–muziejaus kolektyvą. Linkiu šiam kūriniui atrasti gerus namus, taip pat tikiuosi, kad jis privilios sėkmę ir muziejui, į kurį mes tradiciškai atvykome su labdaringa misija“, – sakė S. Skaisgirytė-Makselienė, pridūrusi, jog šeštadienį įvyksiančio Vilniaus aukciono kolekciją sudaro per 150 lotų – skulptūrų, tapybos ir grafikos bei kitų kolekcinių meno kūrinių.

Ne tik Vilniaus aukciono namų vadovė, bet ir Antano Mončio namų-muziejaus direktorė pabrėžė labdaringos misijos svarbą – labdaros rubrikoje, kuri skirta A. Mončio namams–muziejui paremti, iš viso pristatoma 12 kūrinių. Tarp jų – ir paties Antano Mončio „Kompozicija Mažame formate I“ (1967 m., popierius, pieštukas, akvarelė), Prancūzijoje kūrusių žymių lietuvių išeivijos menininkų Prano Gailiaus (1928–2015) estampas iš ciklo „D‘un bel Orient“ („Gražieji Rytai“) pagal Omaro Chajamo rubajus ir Žibunto Mikšio (1923–2013) „Cordoba“, du JAV kuriančios Nijolės Vedegytės–Palubinskienės kūriniai, pora žymiojo fotomenininko Romualdo Požerskio nuotraukų iš ciklo „Klaipėdos senamiestis“ ir fotografijos žanre save išbandančio menininko Beno Šarkos nuotraukos.


Iš policijos suvestinių

  • Iš po­li­ci­jos su­ves­ti­nių

KRETINGOS r.

KLUONALIŲ k., Metalo g. liepos 31 d. apie 13.20 val. atvykęs į savo įmonę savininkas pastebėjo, kad iš uždaros teritorijos kieme stovėjusio sunkvežimio priekabos yra pavogta apie 1,5 t varinių laidų. Padaryta apie 3 tūkst. eurų žala.

PALANGA

Liepos 30 d. policijos komisariatas gavo įmonės direktoriaus pareiškimą, kad Vytauto g. dirbęs darbuotojas paskambino jam ir pranešė, jog pamatė, kaip vagiamas elektrinis paspirtukas su papildoma baterija, kuris buvo pastatytas ant šaligatvio su kitais paspirtukais. Padaryta 500 eurų žala.

Parengė Edita KALNIENĖ


„Topo“ taurės varžybų nugalėtojai ir prizininkai po apdovanojimų.

Baigiantis liepai Prystovų sodyboje Kretingos rajone įvyko Lietuvos smiginio reitingo varžybos „Topo“ taurei laimėti. Šios taurės varžybos vyko jau antrą kartą.

Jose, be lietuvaičių smiginio mėgėjų, dalyvavo svečiai iš Latvijos, Baltarusijos, Rusijos, Olandijos, iš viso 72 vyrai ir 11 moterų. Porų varžybose dalyvavo 21 pora. Jos galėjo būti ir mišrios, o dvi poros buvo sudarytos iš moterų, kurios metė iššūkį vyrams. Pirmoji vieta atiteko Baltarusijos porai Dimitrijui Lušankovui (Dmitrey Lushankov)–Andrejui Pontus (Andrej Pontus), kurie po atkaklios kovos nugalėjo Latvijos žaidėjų Aigarso Strėlio (Aigars Strėlis)–Kristupo Mickaus (Kristups Mickus) porą. Trečiosios vietos atiteko turnyro šeimininkų Kretingos „Topo“ klubo narių poroms: Artūrui Galdikui–Pauliui Mikaločiui ir Arūnui Malakauskui–Antanui Galdikui. Nemažai šio klubo narių užėmė penktąsias vietas: Sandra Rimkevičiūtė–Jūratė Domarkienė, Arūnas Bučys–Andrius Auželis, Sigitas Kvajauskas–Jonas Domarkas.

Kretingos smiginio klubo vadovas „Topas“ Romualdas Jablonskis pasidžiaugė, kad individualioje rungtyje dalyvavo net 19 jo vadovaujamo klubo vyrų ir kad dvi Kretingos smiginio entuziastų iniciatyvos „Smiginis merginoms“ moterys – Jūratė Domarkienė ir Jolita Drąsutienė – sudalyvavo pirmosiose varžybose. Nors prizinių vietų joms pasiekti nepavyko, tačiau kovos buvo atkaklios, azartiškos.

Vyrų rungtyje geriausius rezultatus pademonstravo Sigitas Kvajauskas (V v.), Andrius Auželis, Jonas Domarkas, Mindaugas Viskontas, Artūras Galdikas – visi jie užėmė XVII v.

„Topo“ taurės nugalėtojais tapo latvis Madars Razma ir Algina Juknaitė. Antrosios vietos atiteko baltarusiui Andrejui Pontui ir Arūnei Kvedarienei. Trečiosios vietos atiteko Mindaugui Barauskui, Arūnui Čipliui, Sandrai Rimkevičiūtei, Astai Juknienei. Jaunimo rungtyje nugalėtoju tapo Markus Jansonas (Markuss Jansons), II v. užėmė Andrius Pikiotas, III v. – „Topo“ smiginio klubo nariai Jokūbas Domarkas ir Neidas Vazbys.

„“Topo“ taurės varžybos – tai įpusėjęs sezonas, o artimiausios varžybos įvyks rugsėjo 14 d. Elektrėnuose, kur rengiamos „Elektrėnų taurės“ rungtynės – jos dalyvaus ir gausios kretingiškių gretos“, – tvirtino R. Jablonskis.

„P. n.“ informacija


Baigėsi rajono paplūdimio tinklinio turnyras.

Pirmą vietą merginų grupėje iškovojo Dovilė Višinskienė ir Agnė Jokšaitė (Kretingos seniūnija), II v. – Ingrida Kitajeva ir Gabrielė Jundaitė (Žalgirio seniūnija), III v. – Kūlupėnų merginos Viktorija Domarkaitė ir Miglė Šliažaitė.

Tarp vyrų nė vieno pralaimėjimo nepatyrė ir I v. laimėjo „Reimoros“ tinklininkai Ramūnas Kocius ir Albertas Sysojevas, II v. užėmė Darbėnų „Darba“ – Rapolas Serapinas ir Justinas Dobrovolskis, po atkaklios ir lemiamos kovos, pareikalavus daug jėgų, nugalėję „Raguviškių“ tinklininkus, III v. iškovojo „DG” tinklininkai Donatas Aniulis ir Gvidas Gnedojus.

Kiekvienam turnyro dalyviui buvo įteikti Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro marškinėliai.

„P. n.“ informacija


Trečiojo tvenkinio vanduo įvertintas kaip tinkamas maudytis, tačiau jo lankytojai iškėlė klausimą, ar šiuo metu tai saugu – telkinio pakrantėse susikaupę nešvarumai kelia abejonių.

Kretingos parko I, arba žmonių vadinamajame trečiajame, tvenkinyje pastebėti neaiškios kilmės teršalai – žmonės stebėjosi, kad neseniai vanduo buvo įvertintas kaip tinkamas maudytis, tačiau šiuo metu tvenkinio pakrančių vandens paviršių nuklojo nešvarumai.

Tvenkinio lankytojos (pavardės redakcijai žinomos) teigė vasarą beveik kasdien ateinančios maudytis, tačiau pastaruoju metu vandens paviršius padengtas plėvele: „Vanduo kaip pleiskanos.“ Moterys svarstė, kad šie teršalai panašūs į skalbimo miltelių liekanas ir riebalus.

Pasak pašnekovių, panašių atvejų pasitaikydavo ir anksčiau, tačiau pastaruoju metu toks vandens užterštumas suintensyvėjo. Anot jų, daugiau teršalų tvenkinyje galima pastebėti rytą. Moterys svarstė, iš kur teršalai galėjo patekti į tvenkinio vandenį. Jos mano, kad šį vandens telkinį teršia patys gyventojai: „Žmonės turi vieną gerą tvenkinį Kretingoje ir tą patį nori iš savęs atimti.“

Moterys iškėlė klausimą, ar dabar galima maudytis tvenkinyje, viena jų tvirtino, kad nuo teršalų tvenkinio vandenyje buvo išbertas ir vaikas. Pašnekovių teigimu, kitoje pusėje tvenkinio vanduo yra švaresnis.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Kretingos rajono agentūros vyresnysis specialistas Edmundas Mikaločius teigė, kad, patikrinus Dvaro I tvenkinio vandens būklę, pažeidimų nerado. Anot E. Mikaločiaus, vandens paviršiuje plėvelė susidarė dėl pastaruoju metu mažo kritulių kiekio, todėl vanduo užsistovėjo, o tvenkinio tyvuliavimas suskaidė plėvelę į dalis, kuri vėliau susikaupė tvenkinio pakrantėje.

Vyresnysis specialistas paaiškino, kad užteršto vandens plotas būtų ištisas, o šiuo atveju nustatyti tik pavieniai židiniai: „Susikaupusi vandens plėvelė neskleidžia jokio kvapo, todėl ji nepriskiriama teršalams.“

E. Mikaločius užtikrino, kad kretingiškių pamėgtame tvenkinyje maudytis galima.

Sigita RAZMUTĖ


Salantų gimnazijos direktorės vietą, praėjus nemažai laiko, kai gimnazija neturėjo nuolatinio vadovo, užėmė prieš tai Kretingos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausiąja specialiste penkerius metus dirbusi Aušra Zebitienė.

„Šiai pareigybei užimti konkurse dalyvavo vienas pretendentas“, – įvardijo Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovė viešiesiems ryšiams Gintarė Benaitytė.

A. Zebitienė iš penkių galimų balų surinko 4,16.

„P. n.“ informacija


Antroje rugpjūčio pusėje Automobilių kelių direkcija (KD) prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos turėtų pasirašyti sutartį su rangovu dėl centrinės Kretingos miesto Vilniaus gatvės renovacijos, pasirašius sutartį rangovas pradės darbus.

Viešas Vilniaus gatvės renovacijos darbų pirkimo konkursas jau yra įvykęs, tačiau, kol nėra užbaigtos visos pirkimo procedūros ir nepasirašyta sutartis su konkursą laimėjusiu rangovu, KD rangovo neviešina. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Povilas Černeckis ketvirtadienį patikino, kad Savivaldybė konkurso laimėtojo nežino, nes KD jo dar neskelbia. Vilniaus gatvės rekonstrukcijos projekto vertė skaičiuojamosiomis kainomis – 5 mln. 18 tūkst. eurų. Kokią kainą pasiūlė konkursą laimėjęs rangovas, taip pat dar neaišku. Savivaldybė skaičiuojamosiomis kainomis Vilniaus gatvės renovacijai skiria 78 tūkst. eurų, KD – 4 mln. 400 tūkst. eurų.

Savivaldybė finansuos visus darbus, kurie bus vykdomi jai priklausančioje žemėje, KD – valstybės žemėje. Pagal projektą, rekonstrukcijos darbams atlikti yra numatyti 8 mėnesiai. Iš šio laikotarpio iškrenta žiemos periodas, kuris prasideda gruodžio 15 d. ir baigiasi kovo 15 d., tad Vilniaus gatvė 2020 metų liepos pabaigoje–rugpjūčio pradžioje turėtų būti atnaujinta.

P. Černeckio teigimu, Savivaldybė su KD ir rangovu tarsis dėl Vilniaus gatvės renovacijos etapais ir siūlys šiais metais remontuoti ruožą nuo turbo žiedo Žemaičių alėjos sankirtoje su Vilniaus gatve iki muziejaus tilto, ties buvusio ūkvedžio namu, likusią ilgesnę dalį – nuo tos pačios sankryžos iki sankryžos su Mėguvos ir Birutės gatvėmis – tvarkyti pavasariui atėjus. „Negalime žiemai palikti išgriauto, sunkiai pravažiuojamo ir praeinamo miesto centro“, – sakė P. Černeckis.

„P. n.“ informacija


Vienam Kurmaičiuose ūkininkaujančiam vyrui liepos 30 d. apie 21.21 val. į pagalbą teko pasitelkti net tris 4 kg gesintuvus, kuomet jo kombaino variklio skyriuje kilo gaisras. „Jeigu ūkininkas nebūtų turėjęs gesintuvų, nežinia, kaip būtų pasibaigę“, – kalbėjo Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektorius Egidijus Pazdrazdis.

Kilus gaisrui kombainą vairavęs ūkininkas sureagavo žaibiškai ir nedelsęs puolė gesinti – tam sunaudojo tris 4 kg gesintuvus. „Kai atvyko ugniagesiai, iš kombaino variklio skyriaus ėjo dūmai, tačiau ugnis jau buvo užgesinta“, – sakė E. Pazdrazdis.

Gaisras galimai kilo dėl elektros instaliacijos gedimo. Kombainas pagamintas 1984 m.

„P. n.“ informacija


Liepos 30 d. apie15.17 val. Žutautų kaime užsidegė mūrinė rūkykla. Savininkai kūreno popierines atliekas, nuo kurių žiežirba pateko ant medinių rūkyklos konstrukcijų.

„Vidus buvo iškaltas medinėmis lentomis. Gaisras išplito į stogą, nuo kurio apdegė ir šalia buvęs medis“, – įvardijo Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektorius Egidijus Pazdrazdis.

Po gaisro liko tik mūrinės rūkyklos sienos.

„P. n.“ informacija


Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausioji specialistė Sandra Vasiliauskaitė kartu su pareigūnais informavo traktorių, krovininių automobilių vairuotojus apie gesintuvų turėjimo būtinybę.

Kretingos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba per javapjūtę daug dėmesio skiria krovininių automobilių, traktorių vairuotojams – tikrina, ar yra tinkamai pasirengę galimiems gaisro atvejams ir turi visas reikiamas priemones. Šią savaitę prevencinę priemonę vykdyti padėjo ir Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnai.

Patikrino 13 vairuotojų

Liepos 31 d. patikrino 13 transporto priemonių, iš kurių – 8 traktoriai ir 5 sunkiasvorės transporto priemonės. Iš 8 traktorių vairuotojų tik vienas turėjo būtinas saugumo priemones – reikiamą kiekį gesintuvų su patikra. Šeši vairuotojai turėjo per mažą kiekį gesintuvų arba jiems nebuvo atlikta patikra, 1 – visiškai neatitiko reikalavimų.

Iš penkių sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojų 2 turėjo visas reikiamas priemones, 2 – nieko neturėjo, 1 – gesintuvų kiekis atitiko, bet neturėjo patikros.

Akciją vairuotojai vertino įvairiai – vieni su šypsenomis, kiti – kiek sunerimę. „Mūsų tikslas – kad visi turėtų saugumą užtikrinančias priemones, todėl stengiamės bendrauti, informuoti ūkininkus, sunkiasvores transporto priemones vairuojančius žmones. Žinoma, ne pirmą kartą padarius pažeidimą ir nepasitaisius po perspėjimo, skiriame baudas“, – tikino Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausioji specialistė Sandra Vasiliauskaitė.

Ne pirmą kartą patikrinti vairuotojai dažniausiai jau buvo įsigiję reikiamas priemones. „Vieną kartą įspėti vairuotojai kitą kartą jau turėjo reikiamas priemones, tačiau dažnu atveju arba per mažą kiekį gesintuvų, arba trūkdavo patikros“, – pastebėjo S. Vasiliauskaitė. Tik vienam traktoriaus vairuotojui buvo skirta bauda už reikalavimų nesilaikymą. „Vairuotoją buvome įspėję du kartus. Pirmą kartą jis neturėjo jokių būtinų priemonių, antrą kartą turėjo per mažą kiekį gesintuvų ir be patikros, o trečią kartą turėjo reikiamą kiekį gesintuvų, bet patikra nebuvo atlikta“, – įvardijo S. Vasiliauskaitė.

Antrą kartą ugniagesių patikrintas Arvydas Rupšas turėjo visas reikiamas priemones ir pasidalijo patirtimi, kad tą pačią dieną nuvažiavęs įsigyti gesintuvo į vieną prekybos centrų iš vadybininko išgirdo nusistebėjimą, kodėl visi važiuoja pirkti gesintuvų: „Parduotuvėje sakė, kad pastaruoju metu yra įsigyjama labai daug gesintuvų. Pirmą kartą, kai ten ieškojau, jų nebuvo, o kitai dienai jau buvo užsakę.“

Vis dėlto vežiotis gesintuvus, kuriems būtų atlikta patikra ir atitiktų jų svoris, nemaža dalis vairuotojų nėra linkę. „Jeigu turi gesintuvus, tai neretai neatitinka kilogramų ar nėra patikros, – įvardijo S. Vasiliauskaitė, pridūrusi, kad dauguma krovinines transporto priemones ar traktorius vairuojantys asmenys žino apie keliamus reikalavimus. – Informacija sklinda iš lūpų į lūpas, todėl džiaugiamės, kad mūsų organizuojamos priemonės veikia.“


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas