Pajūrio naujienos
Help
2019 Birželis
Pi 3101724
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną26°C debesuotumas 95 %
Naktį13°C debesuotumas 88 %
Komentarų topas

(1360) 2019-06-04

Norėtų, kad tiltas per Akmeną turėtų vardą

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Pirmas puslapis

Kretingiškio Edmundo Vilucko nuomone, renovuotam tiltui per Akmenos upę trūksta akcento – įtaigaus pavadinimo.

Kretingos Žemaitės alėjos, arba A11 magistralinio kelio Palanga–Šiauliai, 1,4 kilometro rekonstrukciją vainikavo pastatytas naujas tiltas per Akmenos upę. Tačiau savo gimtajam miestui neabejingo Edmundo Vilucko įsitikinimu, trūksta dar vieno akcento – tiltas neturi pavadinimo.

Merui idėja patiko

Su šia idėja kretingiškis kreipėsi ne tik į „Pajūrio naujienų“ redakciją, bet pravėrė ir mero Antano Kalniaus duris.

„Ar kada nors matėte amerikiečių filmą „Elvis ir Niksonas“? – pokštavo pašnekovas. Ir papasakojo apie tai, kad 1970-aisiais Elvis Preslis prezidentą Richardą Niksoną Baltuosiuose rūmuose aplankė taip pat vedinas idėjos. „Tik įžymaus dainininko Preslio idėja buvo globalesnė – kovoti prieš narkomaniją. Kadangi aš žmogus paprastesnis, tai ir mano pasiūlymas buvo paprastesnis: išrinkti pavadinimą tiltui“, – pokštavo E. Viluckas. Jis pasidžiaugė, kad mintį meras priėmė palankiai.

Tiesą sakant, vieną pavadinimą Edmundas jau ir pats buvo sugalvojęs – norėjo, kad valstybės garbei Kretingoje būtų Šimtmečio tiltas. „Bet bėda ta, kad šį pavadinimą jau seniai „nukniaukė“ Jurbarkas, taip „pakrikštijęs“ ilgiausią – 494 m – Lietuvoje automobilių tiltą per Nemuną“, – sakė E. Viluckas.

Jo manymu, pavadinimą turėtų rinkti ne tik suaugusieji, bet ir jaunimas – Pranciškonų, Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijų, kitų rajone esančių ugdymo įstaigų kūrybingi moksleiviai, o nugalėtojų klasę Savivaldybė galėtų apdovanoti prizu – galbūt surengti malonią ekskursiją.

Sieja su senbuvių prisiminimais

Kodėl E. Viluckui tas tiltas toks svarbus?

„Užaugau netoli jo. Savanorių gatvė tarybiniais laikais Gegužės 1-osios gatve vadinosi, gyvenom prie vadinamosios kremlinės. Su broliais ir kiemo draugais per vasaros atostogas kone kasdien traukdavom į Akmeną žvejoti, maudytis. Buvo prestižo reikalas mums,16-mečiams ir 17-mečiams, nuo to tilto nušokti. Aš tiek drąsos neturėjau – prisibijojau aukščio“, – juokėsi jis.

Edmundas mena ir to tilto statybą 1963-aisiais, puikiai žino, kad upės senvagė tekėjo palei J. Basanavičiaus gatvę, o, statant tiltą, buvo išraustas kanalas, į kurį paskui paleistas vanduo.

Tiltams pavadinimai sugalvojami visoje Europoje – vieni primena istorinius įvykius, kiti – asmenybes. Pavyzdžiui, Kaune Aleksotą ir miesto centrą jungiančiam tiltui per Nemuną suteiktas Vytauto Didžiojo vardas, Vilijampolės rajoną ir miesto centrą jungiantis tiltas per Nerį pavadintas Petro Vileišio vardu, o štai tiltas per Nerį, pačių gyventojų vadintas Kleboniškio tiltu, oficialiai buvo „pakrikštytas“ jį stačiusio Alfonso Meškinio vardu. Bet E. Vilucko nuomone, statytojų vardais vadinti tiltus būtų galima nebent tokiais atvejais, kai jie patys į statybą ir investuoja.

Pilies tiltas Klaipėdoje atsirado todėl, kad jis ir yra Pilies gatvėje, Mokyklos tiltas – kad Mokyklos gatvėje, Biržos tilto pavadinimas primena biržos pastatą, kuris stovėjo šalia tilto Dangės krantinėje.

E. Vilucko žodžiais, parinkti objektų pavadinimai turėtų būti žaismingi, patrauklūs, taiklūs. „Anądien, važiuodamas į Palangą, pamačiau neįdomų pavadinimą „Palangos miesto savivaldybės baseinas“. Na, kas gi nežino, kad tas baseinas Palangoje – Palangos, o ne kokio Vilniaus ar Klaipėdos savivaldybės?“ – ironizavo pašnekovas.

Naujasis tiltas per Akmeną labiausiai jį džiugina dėl saugumo – senasis, daug metų tarnavęs, buvo avarinis ir jau kėlė grėsmę saugiam eismui.


Nors „Sodra“ skelbia, kad vidutinė senatvės pensija šiemet padidėjo 12 proc. iki 344 eurų, ji vis tiek nedžiugina ir sudaro apie 45 proc. vidutinio darbo užmokesčio, o ateityje šis santykis, prognozuojama, gali būti dar prastesnis. Todėl jau šiandien reikėtų pradėti galvoti apie papildomas pajamas senatvėje.

Daugelis šalies dirbančiųjų papildomai kaupti senatvei pradėjo kaupti jau prieš 10 ar 15 metų, kai buvo pristatyta antroji pensijų sistemos pakopa. Kaupimo sutartis yra pasirašę apie 1,3 milijono gyventojų – absoliuti dauguma dirbančiųjų.

Nuo šių metų pradžios pensijų kaupimo sistema Lietuvoje buvo patobulinta, o gyventojams suteikta galimybė pasitraukti iš kaupimo sistemos, jeigu pasikeitusios kaupimo sąlygos jiems neatrodo patrauklios. Vis dėlto, per penkis šių metų mėnesius daugiau kaip 90 proc. visų kaupimo sistemos dalyvių toliau mokėjo pensijų kaupimo įmokas ir gali tikėtis žymiai didesnių pajamų senatvėje.

Kad reforma būtų aiškesnė, pateikiame penkis svarbiausius pensijų kaupimo sistemos pokyčius.

1. Paskata visiems dalyviams

Nuo šiol visi gyventojai, kurie dalyvaus pensijų kaupime, gaus paskatą iš valstybės. Paskata priklauso nuo to, kokio dydžio įmoką nuo savo darbo užmokesčio gyventojas kas mėnesį perves į savo pensijų kaupimo sąskaitą.

Jeigu gyventojas moka 3 proc. įmokas, kurios taikomos gyventojams ir iki šių metų pradžios mokėjusiems dalį iš savo darbo užmokesčio (buvęs modelis 2+2+2), tuomet valstybė prideda dar 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio – iš viso beveik 200 eurų per metus.

Palyginkite: vidutinę algą uždirbantis gyventojas pats įmoka apie 36 eurus.

Tie gyventojai, kurie kaupime dalyvavo, bet patys įmokų nemokėjo ir negaudavo valstybės paskatos, nuo šiol moka 1,8 proc. dydžio įmokas nuo darbo užmokesčio, o valstybė prideda 0,3 proc. Bet savo įmoką galima padidinti iki liepos mėnesio pabaigos. Tuomet padidėtų ir valstybės paskata.


Baublių, Grūšlaukės mokykloms-daugiafunkciams centrams, Salantų gimnazijai ir Marijono Daujoto progimnazijai įteiktos Žaliosios vėliavos.

„Gamta be mūsų gali gyventi, o mes be jos – ne“, – taip apie visame pasaulyje svarbią problemą kalbėjo Grūšlaukės mokyklos-daugiafunkcio centro biologijos mokytoja Dalia Bružienė. Keturioms rajono ugdymo įstaigoms, dalyvavusioms Gamtosauginių mokyklų programoje, jos koordinatorius Renaldas Rimavičius įteikė Žaliąsias vėliavas. Tai – Grūšlaukės, Baublių mokyklos-daugiafunkciai centrai, Marijono Daujoto progimnazija ir Salantų gimnazija.

Pasodino apie 16 tūkst. medžių

Gamtosauginių mokyklų programai šiemet – 25 metai. „Ji prasidėjo vos nuo kelių šalių, o šiandien joje dalyvauja 67 šalys, 51 tūkst. švietimo įstaigų, per 18 tūkst. jų yra įteiktos Žaliosios vėliavos. Labai džiugu, kad tarp jų – ir Kretingos rajono ugdymo įstaigos“, – kalbėjo R. Rimavičius, pridurdamas, kad kiekvienas net ir mažas žingsnis prisideda prie gamtos saugojimo.

Įteikime dalyvavusi Kretingos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja, laikinai einanti vedėjo funkcijas, Daiva Tranizienė mano, kad mokykloje gavę tokius įgūdžius, mokiniai juos panaudoja ir už jos ribų: „Šiukšlyną darome patys. Nuoširdžiai tikiu, kad mokiniai, įgyjantys tokių įgūdžių, neišmes šiukšlių, kur papuola, o jas įsidės į kišenę ir parsineš namo.“

Atsigręžti į gamtą Grūšlaukės mokyklos-daugiafunkcio centro bendruomenę paskatino žalumos turtinga aplinka. „Gyvename tokioje aplinkoje, kuri mus įpareigoja ja rūpintis, – teigė mokyklos direktorė Petronėlė Jocienė, pridurdama, kad iš pradžių pabijojo dalyvauti programoje. – Galvojome, kad esame per maži dalyvauti šioje programoje, tačiau mus paskatino sudalyvauti ir todėl užpildėme paraišką.“

„Siekiame darnos su gamta, ją saugome, rūšiuojame, renkame šiukšles, atkuriame miško bioįvairovę, propaguojame sveiką gyvenseną, mokinių, bendruomenės narių fizinį aktyvumą“, – įvardijo D. Bružienė.

Grūšlaukės bendruomenė pristatė su gamtos saugojimu susijusias veiklas, kurias įgyvendino.

Grūšlaukės mokyklai-daugiafunkciam centrui kurti ryšį su gamta padeda jų socialinis partneris Grūšlaukės girininkija. Beveik visos bendruomenės veiklos vyksta gamtoje. Mokiniai mokosi sodinti mišką, kabina inkilus, žiemą rūpinasi, kad miško žvėrys turėtų maisto, organizuoja ugdymo dienas, skatina fizinį aktyvumą, rūpinasi tiek fizine, tiek psichologine sveikata. „Turime geras sporto sąlygas“, – teigė P. Jocienė.

Daug dėmesio mokykla skiria ir atliekų rūšiavimui – šiais mokslo metais jau surinko per 2 tūkst. kg elektroninių atliekų. Taip pat padovanojo 53 inkilus, pasodino per 2 tūkst. 400 eglių, 150 juodalksnių. „Iš viso mūsų bendruomenė yra pasodinusi beveik 16 tūkst. medžių“, – įvardino D. Bružienė.

Kaip vieną didžiausių šiandien esančių problemų D. Bružienė įvardijo perteklinį vartojimą: „Žmonės labai daug perka, neatsižvelgdami, ar jiems to tikrai reikia. Taip pat daug išmeta, o iš to susidaro nemažai šiukšlių.“ Ji pridūrė, kad mokykloje dėl to nėra labai didelių problemų.

Grūšlaukės bendruomenė paskatino visuomenę būti atsakingais vartotojais. „Kas aš esu? Ar gamtos dalis ar jos savininkas? Turime suprasti, kad esame jos dalis, ir ją saugoti“, – atkreipė dėmesį D. Bružienė.

„Ne tik mūsų mokinai dalyvauja su gamtos saugojimu susijusioje veikloje, bet aktyviai įsitraukia ir jų tėvai, bendruomenės nariai. Stengiamės burti ne vienkartinei veiklai, o siekti, kad jos turėtų tęstinumą“, – tikino ji.

Vėliava jiems įteikta antrą kartą.


Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2017 metų liepos pabaigoje pagal Lietuvos antidopingo agentūros pareiškimą, kad galimai neteisėtai disponuojama tam tikromis psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti.

Kaltinimai šioje byloje yra pareikšti trims asmenims: Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos prezidentui, Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro treneriui ir sporto centro treneriui.

B. Vyšniauskui kaltinimai yra pareikšti dėl to, kad, kaip įtariama, jis savo gyvenamojoje vietoje, giminaičių gyvenamojoje vietoje ir sporto klubo patalpose neteisėtai laikė Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti. Visos šio kaltinamojo turėtos medžiagos yra priskiriamos anabolinių ir androgeninių steroidų grupei, kurios yra skirtos raumenų masei didinti, jėgai auginti. Iš viso per kratas šio asmens gyvenamojoje vietoje, giminaičių gyvenamojoje vietoje ir sporto klubo patalpose rasta daugiau nei 20 flakonų, apie 40 pakuočių, daugiau nei 80 ampulių ir daugiau nei 1tūkst. tablečių įvairių draudžiamų medžiagų.


Klaipėdos apygardos teismas priėmė sprendimą dėl nepedagoginiams darbuotojams nustatytų minimalių darbo užmokesčio koeficientų. Šįkart teismas tenkino Marijono Daujoto progimnazijos darbuotojų reikalavimą ir panaikino darbdavio įsakymą.

„Teismas šioje byloje nustatė, kad darbdavys nepateikė įrodymų, kaip ir kuo vadovaudamasi nustatė kiekvienos iš ieškovių pareiginės algos koeficiento dydį, nepateikė įrodymų, kad nustatydamas ginčo laikotarpiu ieškovėms pastoviosios dalies koeficientus individualiai vertinio kiekvieną darbuotoją, atsižvelgė į jų veiklos sudėtingumą, darbo krūvį, atsakomybės lygį, papildomų įgūdžių ar svarbių einamoms pareigoms žinių turėjimą, savarankiškumo lygį, darbo funkcijų įvairovę ir panašiai“, – bylos esmę įvardijo darbuotojams teisme atstovavęs advokatas Karolis Gerbauskas.

Teismo nuomone, byloje nebuvo pateikta kiekvienos ieškovės individualaus vertinimo. „Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, pagal kurią galėtų susidaryti tokia situacija, kad tam tikrų pareigų darbuotojų grupės koeficientai būtų mažesni nei jiems leidžiamas vidurkis, kitos – didesni, tačiau ji toleruotina tik tokiu atveju, jei koeficientai nustatyti pagal iš anksto žinomus kriterijus ir atitinkamai pagrįsti“, – paaiškino K. Gerbauskas.


  • Iš po­li­ci­jos su­ves­ti­nių

KRETINGA

LAISVĖS g. birželio 1 d. nuo 2.20 val. iki 4 val., išdaužus laukinių durų stiklą, buvo įsibrauta į ūkinių prekių parduotuvę. Nuostoliai tikslinami.

GELEŽINKELIO g., , birželio 2 d. apie 15.34 val. iš 3-iojo namo aukštoiškrito šešerių metų mergaitė. Pirminio tyrimo metu nustatyta, kad mergaitė galimai iškrito per balkono langą. Blaivi mama buvo namuose. Nukentėjusioji pristatyta į ligoninę, kur dėl atviro šlaunikaulio lūžio, viso kūno sumušimo gydoma Reanimacijos skyriuje.

KRETINGOS r.

Gegužės 31 d. policijos komisariate užregistruotas Šukės kaimo bendruomenės pirmininko pareiškimas, kad nuo gegužės 24 d. 19 val. iki gegužės 31 d. 12.15 val. iš Šukės kaime, pietvakarinėje dalyje, esančios koplytėlės pavogtos dvi religinės skulptūros. Padarytą žalą įvertins Kultūros paveldo departamentas, nes skulptūros yra registruotos Vertybių registre ir saugomos valstybės.

PALANGA

SODŲ g. birželio 2 d. apie 2.30 val. ėjusią namų link pro vidurinės mokyklos teritorijoje esantį stadioną merginą užpuolė nepažįstamas vyriškis, kuris sugriebęs už plaukų, parvertęs ant žemės, spyrė į pilvo sritį ir trenkė galvą į žemę, tada, pasiėmęs jos rankinę ir telefoną, pradėjo bėgti. Pareiškėjai atsistojus ir vejantis, vyriškis rankinę bei telefoną pametė, tačiau rankinėje nebebuvo piniginės su asmens dokumentais ir grynaisiais pinigais. Piniginės vertė – 80 eurų. Iš viso padaryta 101 euro žala. Pradėtas tyrimas dėl plėšimo.

UŽKANAVĖS g. kieme birželio 2 d. 9.35 val. pastebėta, kad po nakties apvogti jame stovėję Kaliningrado srities gyventojų automobiliai „BMW X6“ ir „BMW X5“. Pavogti žibintai, vairas, multimedijos ir kita. Nuostoliai tikslinami. Parengė

Edita KALNIENĖ


Savo aikštėje priėmę „Šiaulių FA“, Kretingos „Minijos“ žaidėjai demonstravo kovingą žaidimą, kuris vis dėlto baigėsi lygiosiomis – 1:1.

Lietuvos futbolo federacijos I lygos pirmenybėse žaidžianti Kretingos „Minija“ praėjusį savaitgalį namų aikštėje priėmė „Šiaulių FA“ komandą. Kretingos miesto stadione stebint 300 žiūrovų Kretingos „Minija“, nežiūrint daugybės susikurtų progų, šį susitikimą baigė lygiosiomis – 1:1.

Rungtynės prasidėjo nė vienai komandai neturint didesnės iniciatyvos, ir 12-ą minutę Kretingos „Miniją“ nubaudė pavojingiausias „Šiaulių FA“ puolėjas Vaidas Viktoravičius, įmušęs pirmąjį rungtynių įvartį. „Po praleisto įvarčio „Minija“ nesutriko, ir jau 15-ą minutę po puikaus ilgo perdavimo iš aikštės gilumos vienas prieš vartus iššoko legionierius iš Dramblio Kaulo Kranto Jusufas Traore – jis išlygino rezultatą, o po įmušto įvarčio minijiečiai perėmė iniciatyvą ir toliau grasino varžovų vartams: po dešimties minučių dar kartą prieš varžovų vartininką vienas iššoko Jusufas, kuriam pavyko aplenkti vartininką ir permesti kamuolį į tuščius vartus, tačiau kamuolį nuo vartų linijos išmušė varžovų gynėjas“, – varžybas komentavo Kretingos „Minijos“ atstovas ryšiams su visuomene komandos vartininkas Martynas Viluckas. Besibaigiant I kėliniui dar vieną puikią progą turėjo „Minijos“ legionieriai – Antonas Solovjovas ir Jusufas Traore, bet jiems nepavyko dėl nesusikalbėjimo tarpusavyje.


Tailando bokso klubo „Muay Thai imperija“ kovotojai su atviros erdvės jaunimui „Savas kampas“ lankytojais po intensyvios treniruotės.

Atviroje erdvėje jaunimui „Savas kampas“ neseniai apsilankė Tailando bokso klubo „Muay Thai imperija“ kovotojai su treneriu Vadimu Gridiajevu (Vadim Gridiajev), kurie jaunuoliams ne tik pademonstravo, kaip vyksta treniruotės, bet ir pateikė naudingos informacijos.

Ateityje – savigynos mokymai

„Iš pradžių jaunuoliai jautėsi kiek nedrąsiai, tačiau, kai sustatė poromis su kovotojais, jie atsipalaidavo ir aktyviai įsitraukė į veiklą“, – prisiminė jaunimo darbuotoja Brigita Barkauskaitė-Tamašauskė.

Iš pradžių susirinkusieji darė mankštą, vėliau klausėsi instruktažo, kaip ir ką daryti. „Pagrindinis tikslas – pažintinis, kas yra Tailando boksas. Manau, kad yra klaidingas požiūris, jog boksas kelia agresiją. Jame galioja taisyklės, jeigu jėgą naudosi už ringo ribų, nebegalėsi toliau jo lankyti. Jaunuoliams netekti mėgstamos veiklos yra didelė paskata nepažeisti taisyklių“, – tvirtino jaunimo darbuotoja.

Dalyvavę treniruotėje ne tik klausėsi apie esminius Tailando bokso principus, bet ir patys bandė pagrindinius šio sporto judesius, kuriuos atlikti nebuvo paprasta. „Treniruotė buvo išties intensyvi, to nesitikėjome. Jaunuoliai manęs klausė, kur aš juos įvėliau“, – šmaikštavo jaunimo darbuotoja, pridūrusi, kad pasibaigus pamokai sulaukė prašymų treniruotę organizuoti dar kartą.

Ateityje planuojami panašūs mokymai, tačiau susiję su savigyna. „Iš pradžių norėčiau suorganizuoti savigynos mokymus merginoms, nes manau, kad joms tai būtų naudinga. Jos turi žinoti, kaip reikia elgtis, kai jas bando suvilioti, užpuola, kaip išsilaisvinti, jeigu rankos apvyniotos izoliacija, kaip išsisukti iš įvairiausių situacijų ir panašiai“, – ateities viziją įvardijo B. Barkauskaitė-Tamašauskė.


Kretingos sporto mokyklos rankininkės, treniruojamos Algimanto Pranaičio, po turnyro Klaipėdoje.

Kretingos sporto mokyklos rankininkės, gimusios 2008–2009 m. ir treniruojamos Algimanto Pranaičio, dalyvavo Regimanto Avižonio taurės turnyre Klaipėdoje. Sužaidusios trejas rungtynes, iš kurių vienerias laimėjo, kretingiškės užėmė III v. Be Kretingos sporto mokyklos auklėtinių, šiame turnyre varžėsi trys Klaipėdos rankininkių komandos.

„Turnyre žaidė visos komandos merginos – norėjosi, kad sportininkės įgytų žaidybinės patirties, o ir mano, kaip trenerio, nurodymai buvo realizuoti“, – auklėtines pagyrė A. Pranaitis.

Po šio turnyro klaipėdietėms buvo pažadėtas atsakomasis turnyras, kuris įvyko Kretingos sporto mokykloje ir kuriame buvo varžomasi dėl šios mokyklos įsteigtos taurės.

Ją iškovojo Šiaulių rankininkės, antrą vietą, sužaidus rungtynes rato sistema, užėmė viena Klaipėdos komandų, trečios buvo turnyro šeimininkės Kretingos sporto mokyklos rankininkės, laimėjusios susitikimą prieš tas pačias varžoves kaip ir ankstesniame turnyre, ketvirta liko antroji klaipėdiečių komanda.

„Šie turnyrai buvo tarsi repeticija prieš tarptautinį turnyrą Alytuje – jis įvyks birželio 14–15 dienomis“, – Kretingos sporto mokyklos rankininkių komandos treneris A. Pranaitis pripažino, kad komanda žaidė gerai, kad ji pamažu stiprėja, ryškėja ir komandos lyderės. Treneris taip pat akcentavo, kad Kretingos sporto mokykla laukia mergaičių, norinčių lankyti rankinio treniruotes.

„P. n.“ informacija


Meras Antanas Kalnius (centre) priėmė svečius iš Rusijos: Igorį Šaplovą (dešinėje) ir Jegorą Trochovą.

Praėjusį penktadienį į Kretingą buvo atvykęs Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Gvardeisko municipaliteto vadovas Igoris Šaplovas ir administracijos vadovo pirmoji pavaduotoja Ana Salodkaja. Juos lydėjo Rusijos Generalinio konsulato Klaipėdoje trečiasis sekretorius Jegoras Trochovas.

Svečiai Savivaldybėje susitiko su meru Antanu Kalniumi ir jo patarėju Albertu Barausku. Kretingą ir jos apylinkes apžvelgė iš bažnyčios bokšto aikštelės, trumpam buvo užsukę į Kretingos muziejų, apžiūrėjo naująją Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus biblioteką. Be šios, Kretingos rajono savivaldybės darbuotojų organizuotos vizito programos, jie pageidavo pagerbti ir pagerbė per Antrąjį pasaulinį karą žuvusius sovietų armijos karius, palaidotus karių kapinėse Žemaitės alėjoje.

Gvardeisko vadovai žavėjosi Kretingos naująja biblioteka. „Jiems labai patiko mūsų naujoji biblioteka, gal atvyks jos apžiūrėti su gausesne delegacija, nes svarsto apie panašios paskirties statinio, kuris tarnautų ir kaip miesto bendruomenės namai, statybą“, – kalbėjo A. Kalnius.

Kretingos rajono savivaldybė su Gvardeisko miestu bendradarbiauja nuo 2012 metų. Ne kartą yra apsikeitę delegacijomis, dalyvavę vieni kitų šventėse. A. Kalniaus teigimu, šįkart Gvardeisko vadovai turėjo svarbiausią tikslą susipažinti su naująja Kretingos rajono savivaldybės valdžia. „Jų, kaip ir mūsų, valdžia irgi neseniai atsinaujino“, – sakė meras. I. Šaplovas pakvietė kretingiškius atvykti į Gvardeiską. A. Barauskas akcentavo, kad susitikime buvo užsiminta ir dėl galimo bendradarbiavimo vykdant bendrus pasienio valstybių savivaldybių projektus, kuriuos finansuoja ir ES.

Ateinantį savaitgalį – birželio 6–9 dienomis A. Kalnius ir A.Barauskas išvyksta į Estiją, Viljandi miesto savivaldybės rengiamas Hanzos dienas. Į Hanzos dienas meras ir jo patarėjas vyksta su Kretingos sporto mokyklos jaunųjų futbolininkų komanda, treniruojama Arūno Dievino, ir folkloriniu ansambliu iš Šukės „Šukupis“ bei jo vadovu Alvydu Vozgirdu. Kretingos rajono savivaldybė ryšius su Viljandi miesto savivaldybe palaiko nuo 2008 metų birželio.

„P. n.“ informacija


Praėjusį savaitgalį į vasaros sezono pradžiai skirtą šventę „Myliu Palangą“ svečius sukvietęs didžiausias ir populiariausias Lietuvos vasaros kurortas stebino ne tik renginių gausa, bet ir nauju šalies rekordu: nuo Palangos tilto į orą pakilo 2019 balandžių.

Šeštadienio popietę Baltijos paplūdimyje prie tilto į jūrą būriavosi palangiškiai ir kurorto svečiai, norėję išvysti dar nematytą reginį: kaip vienu metu į dangų pakils per du tūkstančius sportinių pašto karvelių. Organizatorių teigimu, nuo Palangos tilto iš balto furgono vienu metu paleisti dangaus žydrynėn pakilę 2019 balandžių simbolizuoja ne tik metų skaičių, bet ir ant savo sparnų Lietuvai bei pasauliui neša žinią, kad vasaros sezoną pradėjęs kurortas yra atviras ir laukia svečių bet kokiu metų laiku ir bet kokiu oru.

Akcijos metu užfiksuotas ir naujas šalies rekordas. Prieš dešimt metų švenčiant Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį Palangoje į dangų kilo tūkstantis balandžių, o 2005-aisiais buvo galima gėrėtis tūkstančio trijų šimtų sportinių pašto karvelių skrydžiu.

Lietuvos balandžių sporto federacijos viceprezidentas Rimvydas Leonauskas „Pajūrio naujienoms“ sakė, jog Palangoje dangun paleisti sportiniai pašto karveliai atvežti iš Klaipėdos miesto ir rajono, Gargždų, Tauragės, Jurbarko, Kuršėnų, Šilutės, Šilalės bei Liepojos. Jų skrydis namo užtruko iki valandos.

„P. n.“ informacija


Palangos miesto garbės piliečiai Vidmantas Gricius (kairėje), Mikas Kostas Balčius (dešinėje) ir Palangos meras Šarūnas Vaitkus

Lietuvos, Palangos ir Šventosios vėliavomis papuoštoje Palangos kurhauzo salėje šeštadienį vyko dvi iškilmingos ceremonijos: merui Šarūnui Vaitkui buvo įteiktas Mero ženklas, o už veiklą ir ypatingus nuopelnus Lietuvos Respublikai ir Palangos miestui Palangos miesto garbės piliečio regalijos įteiktos šventojiškiui istorikui, archeologui, kraštotyrininkui, Trijų žvaigždžių ordino kavalieriui Mikui Kostui Balčiui ir ilgamečiam Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūros Žvaigždės parapijos klebonui Vidmantui Griciui.

Į ceremoniją atvykusiems svečiams sugiedojus Lietuvos himną, į salę buvo įneštos Palangos miesto mero regalijos. Garbė pristatyti trečiajai kadencijai išrinktą merą Šarūną Vaitkų bei įteikti jam Mero ženklą buvo patikėta Palangos miesto tarybos nariui akademikui Vladui Žulkui.

Po inauguruotojo mero kalbos sveikinimo žodžius išsakė bei sėkmingai pratęsti darbus dėl Palangos miesto, jo gyventojų bei į kurortą atvykstančių poilsiautojų gerovės linkėjo Seimo narys Antanas Vinkus, Simrishamno (Švedija) merė Jeanette Ovesson, Jūrmalos (Latvija) savivaldybės tarybos narė Anita Adijane, Kobuleti (Sakartvelas) mero pavaduotojas Davit Verulidze ir Bučos (Ukraina) tarybos sekretorius Vasilyi Olesiuk.

Nuskambėjus iškilmingą ceremoniją muzika papuošusių styginių kvarteto „Musica in vivo“, vadovaujamo Kristinos Kupšienės, bei Edmundo Jucevičiaus vadovaujamo Palangos kamerinio choro atliktiems kūriniams, buvo pristatyti naujieji Palangos miesto garbės piliečiai, kuriems meras Š. Vaitkus įteikė garbės piliečių regalijas.

Vienuoliktuoju Palangos miesto garbės piliečiu tapo Mikelis (oficialiai Mikas Kostas) Balčius. Vaikštančia Šventosios enciklopedija pelnytai vadinamo M. Balčiaus kandidatūrą už ypatingus nuopelnus Šventajai ir Palangai bei reikšmingą indėlį į šio krašto istorijos bei archeologijos tyrinėjimus teikė Šventosios seniūnijos bendruomenė.


Palangos koncertų salės fasadą papuošė maestro Stasio Povilaičio autografo įspaudas.

Šeštadienį didžiulei miniai dainuojant „Švieski man vėl“ ant Palangos koncertų salės fasado buvo atidengtas legendinio Lietuvos estrados dainininko maestro Stasio Povilaičio autografo įspaudas.

Asmenybės ir vietos neatsiejamą tarpusavio ryšį įprasminančiu Romo Klimavičiaus ir Gerdos Antanaitytės sukurtu projektu „Autografas” įamžintas prieš beveik ketverius metus Anapilin iškeliavusio populiariosios muzikos grando S. Povilaičio atminimas.

Ceremoniją vedusi estrados atlikėja Birutė Petrikytė akcentavo, kad su Palanga glaudžiai susijęs maestro Stasys Povilaitis per penkiasdešimt savo metų scenoje itin dažnai – kaip niekas kitas – koncertuodavo Vasaros estradoje. Tad gražu ir simboliška, kad būtent čia bus įamžintas jo muzikinis kelias.

Kurorto meras Šarūnas Vaitkus savo ruožtu pridūrė, jog su dainininko šeima – ceremonijoje dalyvavusia žmona Birute bei dukra Agne – bus tariamasi ir dėl S. Povilaičiui skirtos ekspozicijos Koncertų salėje sukūrimo.

B. Petrikytės pakviesti, jo kolegos Edmundas Kučinskas ir Antanas Čapas atliko vieną populiariausių S. Povilaičio hitų „Švieski man vėl“. Prie Palangos koncertų salės susirinkusiai miniai pritariant visiems puikiai žinomai dainai, atidengtas ant salės fasado iškaltas maestro parašo įspaudas.

„Maestro Stasys buvo, yra ir dar ilgai išliks populiariausiais Lietuvos estrados solistas, o jo atliktos dainos praturtins ne vienos kartos populiariosios lietuviškos muzikos atlikėjų repertuarą“, – sakė E. Kučinskas.

„P. n.“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas