Pajūrio naujienos
Help
2019 Liepa
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Orų prognozė
Dieną22°C debesuotumas 2 %
Naktį10°C debesuotumas 15 %
Apklausa

Ar reikia Kretingai nemokamų Wi-Fi zonų?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1354) 2019-05-14

Gali būti, kad dabartinis Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos pavadinimas netolimoje ateityje bus pakeistas.

Naująjį Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos pastatą puošiantis užrašas gali būti pakeistas. Broliai pranciškonai atkreipė dėmesį, kad pavadinime nėra nurodytas vyskupo titulas. Pasirodo, dar 1997 m. tai buvo numatyta padaryti, ir Kretingos meras Antanas Kalnius pritaria siūlymui keisti pavadinimą ir atstatyti istorinę tiesą.

Siūlo papildyti pavadinimą

„Kaip gimė mintis, kad reikėtų papildyti Kretingos bibliotekos pavadinimą? Visai atsitiktinai. Kai grįžau į Kretingą, kartu su broliais pranciškonais lankėmės muziejuje, mokyklose, ir, žinoma, nuėjome apžiūrėti naujosios bibliotekos. O ant jos fasado – didžiulis užrašas: „Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešoji biblioteka“. Nežinau, kada bibliotekai buvo suteiktas vyskupo Motiejaus Valančiaus vardas, seniau nebuvau atkreipęs į tai dėmesio, bet tąkart užkliuvo, kad pavadinime nėra paminėta esminė charakteristika – titulas“, – paklaustas, kada buvo sumanyta siūlyti papildyti bibliotekos pavadinimą, kalbėjo Kretingos parapijos klebonas kunigas Astijus Kungys.

Pasak brolio Astijaus, vyskupo titulas atspindi ne tik dvasininko pašaukimą, bet ir misiją. Šis titulas, kaip ir prezidento, – visam gyvenimui. Ir jeigu mes sakome ir rašome prezidentas Valdas Adamkus, jeigu visada pridedame titulą kardinolas kalbėdami apie šviesaus atminimo Vincentą Sladkevičių, privalu ir kalbant ar rašant apie Motiejų Valančių paminėti: vyskupas.

„Galų gale, juk tokia yra europinė praktika. Mes jau trisdešimt metų gyvenam nepriklausomi, ir, manau, tikrai derėtų ir taisyti okupacijos metu darytas klaidas, ir juolab jų nebekartoti. Juk ano meto nepriklausomoje Lietuvoje to tikrai nebuvo: tik sovietmečiu dvasininkų titulai iš pavadinimų buvo išbraukti. O biblioteka, būdama kultūros šventove bei vykdydama savo švietėjišką misiją, turėtų būti mums visiems pavyzdys. Sakau tai ne kaip priekaištą dėl dabartinio pavadinimo“, – kalbėjo klebonas.

Brolis Astijus paminėjo, kad bibliotekos direktorė Birutė Karčauskienė, išklausiusi pranciškonų argumentų, priėmė juos ir savo ruožtu pasvarstė, jog gal vertėtų kreiptis į naujai išrinktąją Kretingos rajono tarybą, kad ši nuspręstų, ar tam tikra prasme reikėtų atstatyti istorinį teisingumą ir pakeisti bibliotekos pavadinimą ir iškabą.

Pasiteiravus, ar, jo nuomone, derėtų papildyti ir Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos pavadinimą bei vyskupo atminimui pagerbti pavadintas gatves, klebonas Astijus Kungys sakė, jog, kaip ir heraldikoje, suteikiant vardus ir pavadinimus reikėtų laikytis atitinkamų principų – žinoma, neperlenkiant lazdos.

„Kita vertus, manau, kad būtent mūsų Kretingos rajone, mūsų krašte, kuris toks svarbus vyskupo Motiejaus Valančiaus gyvenime, būtų gražu ir teisinga pakeisti visus pavadinimus pridedant vyskupo titulą. Taip mes parodytume pavyzdį ir kitoms savivaldybėms“, – kalbėjo Kretingos klebonas.


Diskusijos iniciatorė Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos bibliotekininkė projektinei veiklai ir viešinimui Inga Tirevičiūtė (iš kairės), Lietuvos teisininkas diplomatas visuomenės bei politinis veikėjas buvęs LR užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, politikė buvusi Europos Parlamento narė Justina Vitkauskaitė-Bernard ir renginio vedėjas Jaunimo Europos komandos narys Vilius Juodys

Prieš 15 metų Lietuva su dar 9 valstybėmis įstojo į Europos Sąjungą (ES). Šis gimtadienis gegužės 10 d. Kretingos Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje buvo paminėtas diskusijoje „Lietuva ir ES: iššūkiai ir galimybės“. Joje dalyvavo kraštietė politikė buvusi Europos Parlamento narė Justina Vitkauskaitė-Bernard ir Lietuvos teisininkas diplomatas visuomenės bei politinis veikėjas buvęs LR užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas.

Pokalbio dalyviai diskutavo apie tai, kokia Lietuva būtų, jeigu nebūtų prieš 15 metų įstojusi į ES. J. Vitkauskaitė-Bernard tikino, kad sunku įsivaizduoti Lietuvą, nepriklausančią ES.

„Būti Europos Sąjungos narystėje yra naudinga – užtikrinamas saugumas, platesnė rinka, turime galimybę būti laisvi, taip pat kol kas gauname finansinę paramą“, – papildė V. Ušackas.

Neužmiršta ir emigracijos problema. „Tai – ne šalies, o ES problema, – tikino J. Vitkauskaitė-Bernard, pridurdama, kad mūsų valstybė iš emigrantų gauna 1 mlrd. eurų per metus. – Žmonės Lietuvoje perka namus, norėdami čia sugrįžti.“

V. Ušackas tvirtino, kad emigracijos mastas yra katastrofiškas ir pažėrė kritikos valstybės politikai: „Ateidamas dirbti savo darbą vertinu pagal tai, kokią Lietuvą palieku. Valdančiųjų aukščiausias prioritetas turėtų būti, kaip žmones išlaikyti šalyje.“

Diskusijos dalyviai išsakė nuomonę ir „Brexit“ klausimu. V. Ušackas vylėsi, kad dar pavyks išvengti šio žingsnio: „Kaip bebūtų, tikiuosi, kad Didžioji Britanija laikysis savo žodžio ir biudžete esančią „skylę“ užpildys. Iš „Brexit“ niekas nelaimės.“

Lietuvos įmokų ir išmokų į ES biudžetą per 15 m. teigiamas balansas yra 16 mlrd. Eurų. Tai daugeliu atveju pakeitė Lietuvos veidą. Diskusijos dalyviai taip pat išsakė savo nuomones, ar šios lėšos yra panaudojamos tikslingai, ar Lietuva turėtų nerimauti dėl 2020 metais sumažėsiančių skiriamų ES struktūrinių fondų lėšų.

Renginio vedėjas Jaunimo Europos komandos narys Vilius Juodys pateikė buvusio Lietuvos užsienio reikalų ministro Algirdo Saudargo pasakymą: „Siekiame narystės Europos Sąjungoje ne tam, kad kas nors mums sumokėtų istorines skolas ar atlygintų skriaudas. Siekiame lygiomis teisėmis su kitomis Europos tautomis dirbti, kurdami stiprią, galinčią konkuruoti pasaulyje Europą. Ateiname ne prašyti, bet įnešti savo indėlį į bendrą ateitį.“

Neužmiršti ir artėjantys Europos Parlamento rinkimai. V. Ušackas tikino, kad jie yra labai svarbūs, todėl paskatino visus ateiti balsuoti: „Mums atrodo, kad tai nėra artima, bet jų priimami sprendimai daro įtaką kiekvienam.“


Susitikimo dalyviai Kretingos rajono meras Antanas Kalnius (iš kairės), vicemeras Dangiras Samalius, Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Tomas Danilevičius, laikinai einantis administracijos direktoriaus pareigas Povilas Černeckis, futbolo klubo „Minija“ vadovas Vidas Burba ir Klaipėdos apskrities ir miesto futbolo federacijos vadovas Rimantas Žvingilas apžiūrėjo miesto stadioną ir jame nuveiktus darbus.

Kretingos futbolo bendruomenė išgirdo džiugių žinių – paaiškėjo galimas dirbtinės dangos stadione atsiradimo laikas. Šeštadienį rajono meras Antanas Kalnius susitiko su Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentu Tomu Danilevičiumi ir Klaipėdos apskrities ir miesto futbolo federacijos (KLFF) vadovu Rimantu Žvingilu bei aptarė klausimą dėl dirbtinės dangos atsiradimo ir stadiono ateities planus.

Dirbtinės dangos užuomazgos

Susitikimo metu LFF prezidentas pateikė gerą žinią. „Prezidentas nudžiugino, kad galime šiek tiek nurimti, nes jau šiemet turėsime dirbtinę dangą“, – atskleidė A. Kalnius.

Šiais metais LFF yra pasitvirtinę 3 metų strategiją – norima skirti 12 dirbtinių dangų 10-iai šalies regionų ir dviem didiesiems miestams Vilniui, Kaunui.

„Šiais metais skirsime Vilniui, Kaunui ir Kretingai. Su Klaipėdos apskritimi esame pasitarę, kad skirsime būtent Kretingai. Rajonų ir mažųjų miestelių nenorime užmiršti, nes dažniausiai geri futbolininkai gimsta mažesniuose miestuose“, – pripažino T. Danilevičius. Svečiai taip pat atkreipė dėmesį, kad mūsų rajone yra stipri futbolo bendruomenė.

„Kas susiję su sporto kompleksu ir dirbtinės dangos atsiradimu, ateityje gali duoti gerus rezultatus. Šiais metais esame pažadėję Kretingos miestui skirti dirbtinę dangą ir, manau, kad futbolo bendruomenė turės galimybę ne tik treniruotis ant žolės, bet ir ant dirbtinės dangos. Detales žinosime vėliau, kol kas sunku tiksliai pasakyti, – tikino LFF prezidentas, vis dėlto įvardinęs galimą datą. – Tikrai ne anksčiau kaip iki spalio mėnesio.“

Šiuo metu yra rengiamas pagrindas, kad būtų galima atvežti ir dengti dangą. „Koncentravomės, kad būtumėm pasiruošę tik gavę dangą ją ir kloti“, – paaiškino laikinai einantis Kretingos rajono administracijos direktoriaus pareigas Povilas Černeckis.

Įgyvendinat futbolo aikštės darbus būta ir nedidelių pakeitimų. Gaudyklės buvo projektuotos 6 m aukščio, tačiau dabar bus daromas keitimas į 9 m. „Jeigu kamuolys nulėktų iki gatvės, tada gali įvykti ir nelaimė“, – pakeitimų svarbą įvardijo P. Černeckis.

Futbolo aikštės ilgis bus 105 m.


Kretingos muziejus turizmo sezoną pradeda lankytojams atverdamas tris naujus objektus: restauruotą grafų Tiškevičių koplyčią senosiose Kretingos kapinėse, saldaininę ir turgelį dvare.

Koplyčia jau atidaryta

Grafų Tiškevičių koplyčia su joje saugomais šios garsios giminės sarkofagais lankytojams buvo atidaryta šių metų gegužės 2 d. Koplyčios durys atvertos nuo 10 val. iki 17.30 val., išskyrus sekmadienius ir pirmadienius. Koplyčioje ir senosiose kapinėse muziejaus darbuotojai veda ekskursijas. Muziejaus Informacijos ir edukacijos skyriaus vedėjos Jurgitos Paulauskienės teigimu, ekskursijas į koplyčią jau užsisako žmonės iš visos Lietuvos. Užsakymus ekskursijoms priima muziejus bei Kretingos turizmo ir informacijos centras. „Tikimės, kad šią vasarą šis objektas bus itin patrauklus“, – vylėsi J. Paulauskienė.

Į muziejaus tradicinių amatų kiemelyje gruodį atidarytą turgelį, čia pastatytus namelius muziejininkai prekiauti kviečia krašto amatininkus, ūkininkus su jų išaugintomis ekologiškomis daržovėmis, kita produkcija, bitininkus su medumi. Turgelis dirbs trečiadieniais ir šeštadieniais. Muziejaus direktorė Vida Kanapkienė patikino, kad norintys gali prekiauti ir kitomis savaitės dienomis, kuriomis irgi tikimasi pirkėjų. Kai apsiniaukę, lyja, daug poilsiautojų iš Palangos atvyksta pasižvalgyti po Kretingą ir muziejų, be to šią vasarą muziejų aplankyti turėtų turistai net iš 14 kruizinių laivų, atplauksiančių į Klaipėdą. Pirmas laivas uoste švartuosis gegužės 29 d., paskutinis – rugsėjo 2 d.

Kretingos dvaro saldaininė vandens malūne bus atidaryta gegužės 15 d. per teatralizuotą šventę vaikams „Vaikystės svajonių slėnis“. Saldaininėje virs karamelę, šokoladą, čia bus galima įsigyti ir ekologiškų užkandžių.


Praėjusį sekmadienį įvykusiuose Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose kretingiškiai pirmenybę suteikė kandidatui Gitanui Nausėdai, antroje vietoje palikę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų remiamą Ingridą Šimonytę.

Prezidento rinkimuose dalyvavo 17 tūkst. 659 rinkėjai, arba 54,86 proc., iš 32 tūkst. 386 balsavimo teisę turinčių rajono gyventojų. Iš rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, preliminariais duomenimis, 38,73 proc., arba 6 tūkst. 881 rinkėjas, pasisakė už G. Nausėdos kandidatūrą. Už I. Šimonytę balsavo 24,88 proc., arba 4 tūkst. 420 rinkimuose dalyvavusių Kretingos rajono gyventojų.

Už kitus kandidatus Kretingos krašto žmonės balsavo taip: už Saulių Skvernelį – 21,61 proc., Arvydą Juozaitį – 4,71 proc., Mindaugą Puidoką – 4,15 proc., Vytenį Povilą Andriukaitį – 3,52 proc., Naglį Puteikį – 1,05 proc., Valentiną Mazuronį – 0,54 proc., Valdemar Tomaševski (Valdemarą Tomaševskį) – 0,21 proc.

Referendume dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 str. pakeitimo dalyvavo 16 tūkst. 941 rinkėjas, iš kurių 70,9 proc. balsavo taip, o 25,46 proc. – ne.

Referendume dėl 55-o Konstitucijos straipsnio pakeitimo dalyvavo 16 tūkst. 28 rinkėjai, iš kurių taip pasisakė 69,57 proc., ne – 24, 98 proc.

Palangos mieste Prezidento rinkimuose dalyvavo 9 tūkst. 446 iš 14 tūkst. 897 balsavimo teisę turinčių šios savivaldybės rinkėjų, iš kurių 35,38 proc. balsavo už G. Nausėdą, 32,36 proc. – už I. Šimonytę ir 16,13 proc. – už S. Skvernelį.

Lietuvos mastu už I. Šimonytę balsavo 31,15 proc., už G. Nausėdą – 30,95 proc., už S. Skvernelį – 19,7 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

Lietuvoje yra 2 mln. 483 tūkst. 678 rinkėjai, iš kurių Prezidento rinkimuose dalyvavo 1 mln. 412 tūkst. 948, arba 56,89 proc.

„P. n.“ informacija


Melanoma – agresyviausias odos vėžys, užklumpantis vis jaunesnius žmones. Kasmet šia liga Lietuvoje suserga daugiau nei 300 žmonių, daugiau nei trečdalis miršta. Todėl labai svarbu užtikti ligą laiku.

Gegužės 19-ąją Klaipėdoje rengiamas „Vilties bėgimas“, kurį jau daug metų, skatindami solidarumą su sergančiaisiais vėžiu, rengia Klaipėdos šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolynas ir Šv. Pranciškaus onkologijos centras. Šiemet renginio metu vyks akcija „Bėk nuo melanomos – pasitikrink“, kurioje Klaipėdos dermatovenerologai nemokamai tikrins ir konsultuos visus norinčius. „Išankstinė registracija nebūtina. Kas ateis – tuos ir tikrinsime“, – pažadėjo gydytoja dermatologė Jolanta Česienė, tądien dirbsianti su dar keturiais specialistais.

Šv. Pranciškaus onkologijos centro logotipu paženklinta melanomos akcijos palapinė, kurioje bus vykdoma patikra, stovės Atgimimo aikštėje, H. Manto ir Liepų gatvių sankirtos kampe. Patikrą gydytojai pradės 10 val. ryto. Akcijos pabaiga neribojama – kiek žmonių ateis, tiek ir bus patikrinta.

Tokios akcijos – puiki galimybė užtikti patį pavojingiausią odos vėžį – melanomą – anksti. Tai itin agresyvi liga, greitai išplintanti į kitus organus ir sukelianti metastazes.

Sergamumas melanoma kasmet padidėja apie 5 proc. Daugėja pažengusios melanomos atvejų, vaikų, kuriems nustatoma melanoma ar kitos pavojingos odos ligos.

Melanomos išsivystymą lemia ir genetika, ir žmogaus elgesys, pirmiausia – buvimas saulėje.

Todėl gydytoja primena: saulės spindulių poveikis kaupiasi – oda nieko nepamiršta. Kuo anksčiau vaikas pradeda leisti laiką tiesioginiuose saulės spinduliuose ir kuo ilgiau būna, tuo didesnė rizika, kad ilgainiui odoje atsiras supiktybėjusių ląstelių.

Nėra visiškai patikimų požymių, iš kurių būtų galima pačiam atpažinti piktybinį apgamą. Todėl odoje atsiradus naujam dariniui arba pastebėjus, jog keičiasi apgamo forma, dydis, paviršius, kraštai ar spalva, darinys kraujuoja, peršti ar niežti, reikia nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją ar dermatologą.

Net jeigu kartą apžiūrėjęs gydytojas nieko blogo neužtiko, apgamus reikia stebėti toliau – apžiūrėti savo kūną kartą per mėnesį. Kviečiame ateiti pasitikrinti, nes labai svarbi yra laiku atlikta patikra.


Šiandien, 18 val., Šv. Antano rūmuose chorinės muzikos mėgėjus sutelks Kretingos meno mokyklos choras „Saulainė“ – jis ir choro jaunučių grupė savo koncertą skiria Kretingos meno mokyklos Chorinio dainavimo skyriaus įkūrimo 40-mečiui.

Choro vadovės Kretingos meno mokyklos Chorinio dainavimo skyriaus vedėja Violeta Andruškekvičienė ir Eugenija Karkienė pripažino: chorinė muzika išgyvena ne pačius geriausius laikus. Tai, kad chorinio dainavimo mokosi vis mažiau mokinių – šiuo metu jų Kretingos meno mokykloje yra 40, lemia visuomenės procesai: emigracija, mažėjantis gimstamumas ir visuotinis siekis viską gauti čia, dabar ir lengvai.

„Šiuolaikiniai vaikai pasirenka eiti ir būti ten, kur paprasčiau, kur nereikia didelių pastangų, kur pakanka tik atbūti“, – pastebėjo pedagogės, kurių vertinimu, vaikas, chorinio dainavimo besimokantis Kretingos meno mokykloje, už minimalų užmokestį gauna išties labai daug: dainuoti chore ir solo, pažinti muzikinį raštą ir muzikos istoriją, groti pianinu, solfedžiuoti.

„Šiandien ypač populiarūs muzikiniai projektai, tačiau retas kuris susimąsto, kad, norint juos laimėti, būtini muzikos ir dainavimo pagrindai“, – dėmesį atkreipė choro vadovės.


Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose buvo nagrinėta byla dėl Grūšlaukės kaime prie šakos pririšto ir mirti palikto šuns. Stanislovas Viskontas, gimęs 1952 m., dėl žiauraus elgesio su gyvūnu savo kaltę pripažino visiškai ir teismas nuo atsakomybės jį atleido pagal laidavimą.

Kretingos rajone, Grūšlaukės kaime, kovo 16 d. gyventojai laukuose prie šakos rado pririštą ir nugaišusį šunį.

„Šuo jau kelias dienas nieko nevalgė, negėrė, todėl nuvedžiau jį šalia tvenkinio ir pririšau prie šakos nugaišti“, – teismui savo veiksmus aiškino S. Viskontas. Vyras tikino šunį pririšęs norėdamas, kad jo nenuneštų vėjas ar laukiniai gyvūnai.

Pasak kaltinamojo, šuo buvo senas, maždaug 20 metų amžiaus: „Jeigu būtume neprižiūrėję, šuo nebūtų tiek gyvenęs.“

S. Viskontas šunį pririšo vasario mėnesį nenustatytu laiku, tačiau, liudytojų teigimu, kovo 16 d. radus šunį jis buvo dar šiltas – neseniai nugaišęs. Šalia rasta duobė ir išmindžiota žolė taip pat rodė, kad šuo galimai kurį laiką buvo gyvas.

Nacionalinės maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui atlikus išsamų tyrimą buvo nustatyta, kad šuo mirė kovo 16 d. dėl bado ir išsekimo.

Kaltinamojo advokatas Alius Galminas pateikė prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant galimybei be piniginio užstato. Laiduoti sutiko kaltinamojo sūnus. S. Viskontas savo kaltę pripažino visiškai ir labai gailėjosi dėl savo poelgio. Prokuroras Svajūnas Petravičius pasiūlė iš dalies tenkinti prašymą ir kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 1 tūkst. eurų užstatu. Teismas nusprendė pritarti prokuroro siūlymui ir S. Viskontą 2 metams atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 1 tūkst. eurų užstatu.

Anksčiau vyras teistas nebuvo.


  • Iš po­li­ci­jos su­ves­ti­nių

KRETINGOS r.

GENČŲ k., Paupio g. gale, prie koplytėlės, gegužės 10 d. apie 20.15 val. pastebėta, kad išlaužta koplytėlės rytinė nava ir iš jos pavogtos greičiausiai devynios religinės tematikos polichromuotos skulptūrėlės. Koplytėlė su skulptūrėlėmis registruota Kultūros vertybių registre. Pavogtų skulptūrėlių kiekis ir padaryta žala tikslinama.

Parengė Edita KALNIENĖ


Žvyrduobėje – neįprasta situacija

  • Iš po­li­ci­jos su­ves­ti­nių

Savaitgalis darbų gausa Kretingos rajono policijos pareigūnams nebuvo išskirtinis, tačiau penktadienį apie 21.30 val. gyventojų akys nukrypo į žvyrduobėje nusimaudyti norėjusį vyriškį, gimusį 1980 m.

„Gavome pranešimą, kad žvyrduobėje į tvenkinį lipo nuogas vyras“, – įvykį įvardijo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Tomas Mikelkevičius. Pranešėjai pamanė, kad vyras galimai bandė nusižudyti, todėl specialiosios tarnybos reagavo žaibiškai.

Nuvykus į įvykio vietą paaiškėjo, kad keliaujantis pilietis, gyvenantis ne Kretingos rajone, tiesiog norėjo nusimaudyti. „Mums buvo keista, kodėl jis norėjo maudytis, o jam atrodė keista, kodėl neleidome to daryti“, – sakė T. Mikelkevičius.

Be šio įvykio, policijos pareigūnai penktadienio rytą reagavo ir į iškvietimą dėl vagystės iš mieste įsikūrusios įmonės. Po pietų Darbėnų seniūnijoje įvyko smurtas artimoje aplinkoje, abu konflikto dalyviai buvo neblaivūs. Vyras sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Penktadienio vakarą rajone įvykdyta dar viena vagystė, tik šįkart iš koplytėlės. „Vagims nėra nieko švento“, – dėmesį atkreipė T. Mikelkevičius.

Darbėnų seniūnijoje savaitgalį užfiksuotas ir dar vienas smurtas artimoje aplinkoje. Sekmadienį apie 5 val. ryto moteris smurtavo prieš savo sugyventinį. Iš įvykio vietos ji pasišalino, tačiau po kelių valandų policijos pareigūnai moterį sulaikė.

Per sekmadienį įvykusius LR Prezidento rinkimus mūsų rajono policijos komisariatas neužregistravo nė vieno pranešimo ir pažeidimų neužfiksavo.

„P. n.“ informacija


Kretingos „Minijos“ futbolininkams (šviesūs marškinėliai) nepavyko padovanoti pergalės savo ištikimiems sirgaliams.

Praėjusį savaitgalį Lietuvos futbolo federacijos I lygos rungtynes Kretingos „Minija“ žaidė namų aikštėje ir Kretingos miesto stadione priėmė Jonavos FK „Jonava“ komandą, kuriai pralaimėjo 0:2.

Anot Kretingos „Minijos“ atstovo ryšiams su visuomene Martyno Vilucko, minijiečiams nepavyko realizuoti turėtų progų, todėl ir patirtas dar vienas pralaimėjimas.

„Rungtynių pradžioje nė viena komanda neturėjo ryškesnės žaidybinės persvaros, daugiausiai žaidimas vyko aikštės viduryje. Pirmasis pavojingesnis momentas prie svečių iš Jonavos vartų kilo 15-ą minutę, kai netoli baudos aikštelės kretingiškiai užsidirbo pražangą ir tolimu smūgiu vartininko budrumą patikrino „Minijos“ kapitonas Donatas Surblys“, – kretingiškių pasirodymą komentavo M. Viluckas.

Įpusėjus I kėliniui minijiečiai kėlė dar keletą kampinių, bet nieko pavojingesnio nesukūrė, o besibaigiant jam visiškai iš niekur krito įvartis į „Minijos“ vartus.

Po pertraukos „Jonavos“ komanda „Minijai“ atidavė teritorinę persvarą ir patys grasino pavojingomis kontratakomis. „Iš kiek pavojingesnių „Minijos“ momentų įsiminė Jusufo Traore smūgis, kurį atrėmė varžovų vartininkas, – kalbėjo M. Viluckas, – o po kelių minučių jau svečiai turėjo šimtaprocentinę galimybę, kuomet „Minijos“ virpstą iš 16 metrų sudrebino varžovų saugas Artūras Rocys.“

Iki pat rungtynių galo „Minija“ spaudė varžovus jų aikštės pusėje, tačiau užbaigiant atakas vis pritrūkdavo tikslumo. Per teisėjo pridėtą laiką įvyko dar viena nesėkmė – baudos aikštelėje prasižengė „Minijos“ komandos vartininkas Robertas Kazbaris. Paskirtą 11 m baudinį realizavo varžovų komandos legionierius iš Azerbaidžano Kamran Guliyev (Kamranas Gulijevas).


Kretingos rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Gitana Macienė (iš kairės), Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus viršininkas Gintautas Pocevičius, Kurmaičių pradinės mokyklos pradinio ugdymo mokytoja Ina Česnavičienė, Viešosios tvarkos Prevencijos skyriaus vyriausioji specialistė Roma Kryževičienė su Kurmaičių pradinės mokyklos komanda, laimėjusia III v. Klaipėdos apskrityje.

Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate įvyko trečiasis „2019 metų saugiausios ikimokyklinės ugdymo įstaigos“ konkurso etapas, kuriame dalyvavo ir rajone I v. laimėjusi Kurmaičių pradinės mokyklos komanda.

Mažieji atliko penkias užduotis – teorinę, sportinę, statė dėlionę, stebėjo vaizdo įrašą, sprendė visuomenės sveikatos centro specialistų pateiktas užduotis.

Kretingos rajonui atstovavusi Kurmaičių pradinės mokyklos komanda laimėjo III v. ir šiuo rezultatu yra labai patenkinta. I v. užėmė Skuodo rajonui, o II v. – Klaipėdos miestui atstovavusios komandos.

„Renginys vaikams buvo įdomus savo rungtimis ir naudingas įgytomis žiniomis“, – apibendrino Kretingos rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Gitana Macienė.

Jame, be Kretingos rajono, dalyvavo dar šešios komandos iš Palangos, Plungės, Klaipėdos, Skuodo rajonų, Nidos ir Klaipėdos miestų.

„P. n.“ informacija


Kūlupėnų gyvenvietės viešosios infrastruktūros atnaujinimo darbai jau prasidėjo – šiuo metu tvarkomi daugiabučių kiemai ir Mokyklos gatvė. Statybos rangos darbams skirta per 723 tūkst eurų.

Darbus vykdo bendrovė „Kvėdarsta“, su ja sutartis pasirašyta balandžio 15 d. Darbus planuojama pabaigti per 15 mėnesių nuo darbų pradžios.

„Kol kas viskas vyksta sklandžiai ir, manau, kad darbus baigti spėsime laiku“, – sakė „Kvėdarstos“ direktoriaus pavaduotojas statybos darbams Vaidas Kuzminskis.

Įmonė darbus pradėjo nuo privažiavimo kelio su automobilių stovėjimo aikštele prie gyvenamųjų namų įrengimo, taip pat jau kasama ir Mokyklos gatvė. „Geriau yra pradėti nuo galinio taško, kad vėliau nereikėtų važinėti per naujai supiltą gatvę“, – kalbėjo V. Kuzminskis.

Projekto įgyvendinimo metu numatoma įrengti pėsčiųjų taką tarp Vyšnių ir Mokyklos gatvių, privažiavimo kelią ir automobilių stovėjimo aikšteles bei pėsčiųjų takus prie mokyklos stadiono, pėsčiųjų takus nuo Liepų iki Lino gatvės, nuo Vyšnių iki Beržyno ir Ateities gatvių, pėsčiųjų taką su apšvietimu nuo pagrindinio kelio į Klevų gatvę Kūlupėnuose.

Taip pat bus apšviesti Mokyklos gatvės daugiabučių kiemai ir pėsčiųjų takai, išasfaltuota likusi žvyruota Mokyklos gatvės dalis, sutvarkyta sporto infrastruktūra, Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos žemės sklype atsiras viešasis tualetas, bus įrengtos vaikų žaidimų aikštelės Mokyklos g.

Suplanuotus darbus pagal sutartinius įsipareigojimus rangovas turės pabaigti per 15 mėnesių. Mokyklos gatvės rekonstravimo darbai turėtų būti atlikti per artimiausius keturis mėnesius nuo darbų pradžios.

Statybos rangos darbų sutarties kaina – per 723 tūkst. Eur. Iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) projektui vykdyti skirta per 615 tūkst. Eur, po daugiau kaip 54 tūkst. Eur – iš LR valstybės ir Kretingos rajono savivaldybės biudžeto lėšų.

Gyvenviečių kompleksinio atnaujinimo darbai taip pat planuojami ir Darbėnuose bei Salantuose.

„P. n.“ informacija


„Jaunimo apdovanojimai 2018“ nominantai ir laimėtojai.

Devintus metus rajone įvykusiuose jaunimo apdovanojimuose tradiciškai norėta pagerbti ir padėkoti tiems, kurie nusipelnė savo darbais, veikla. Juose – ir pirmą kartą įvertinti jaunuoliai.

Šešios nominacijos

„Jaunimo apdovanojimuose 2018“ buvo įteiktos šešios nominacijos. Jaunimo lyderiu tapo „Sniego gniūžtės“ stovyklas organizuojantis aštuoniolikmetis Tautvydas Jonušas, kuris savo veiklos ties tuo toli gražu neužbaigia.

Vaikinas tikino, kad šiemet gauti apdovanojimo nesitikėjo: „Smagu, kai kažkas mato mano veiklą, atliekamus darbus. Ypač smagu, kai sulaukiu savo bendraamžių ir viso jaunimo dėmesio veikloms, kurias kuruoju, ir prie jų prisijungia.“

Tautvydo nuomone, vieni lyderiais gimsta, o kitiems reikia jais tapti. „Manau, kad gimiau tik mokėdamas kalbėti ir komunikuoti, o lyderiu – tapau, – pasvarstė T. Jonušas. – Lyderis nėra tas, kuris tik vadovauja ir nurodinėja kitiems, lyderis yra tas, kuris sugeba dirbti pats, vienyti komandą ir judėti viena kryptimi su ja. Niekada dirbamas vienas nepasieksi rezultatų.“


Žemaitėška vakū kūryba sogolė i almanaka

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Būkem žemaitē

„So vakas parėngiem tris mažus žemaitėškas kūrybas almanakus ėr vėina geruoka dėdesni, katrou ypač didžiuojamies“, – sakė Jadvyga Miežetienė.

Kumet dar ni sapnė nesapnavuom, ka Seims 2019-ūsius paskelbs Žemaitiu kalbuos metas, ėr tėik daug diemesi skėrsem sava buočiu, prabuočiu, tievū prigimtėne tarme, Kretinguos Jorgi Pabriežas universitetėnės gimnazėjės lietoviu kalbuos ėr literatūras muokytuojė Jedvyga Miežetienė so sava vaduovaujamu Žemaitiu kalbuos būreliu tyle rame tū darė vėsa 20-meti. Šėndėin anuos ronkuos – „Vakarū Lietovuos“ spaustovie išlests almanaks, i katrou sodieta 5 metu geriausi žemaitėška kūryba – vaizdingė pasakuojėma, eilierašte.

Konkursa tapa laukiamuom švėntiem

Muokytuojė sakė, ka kortė žemaitėška lėngviau yr priprašytė mažesniūsius vakos – darželėnokos, pradėnokos. Bet vėskas čia – normale. Jog pate Jadvyga jaunystie yr bovės perijuods, kumet vėngė rokoutys žemaitiu tarmė ėr, kap anuos tieva sakydava, aukštaičioudava. „Ypač kumet griždavau iš universiteta – savaimė soprontama, jaučiaus kap „tėkra vilnietė“, nuoriedavuos paruodyt, ka aš jau eso nebe iš tuo nuošalaus Skouda rajuona Gailėškiu kaima“, – prisiminėmas pasėdalėna Jadvyga. Ana nesliepė – tievams gieda bovusi, ka duktie tep „aukštaičiou“ – kaimė nesakydava, ka bėndrėnė kalba kalb. Bet, muokytuojės isėtėkėnėmu, aten laiks, kumet žmuogos pats praded soprastė, kas ons yr, kor anuo šaknis, praded idėntifikout savėm so tievū šaknim, prisėmen, kuokės gražės kaimė būdava dainioujamas dainas, o vaikystie – mamas luopšėnės. Kaimyna vakaras pasakuodava vėsuokiausės istuorėjės gyva žemaitiu tarmė. J. Miežetienės žuodes, Skouda rajuons yr ėšskėrtėnis, tėn net miestė ėr dabar reta kumet gėrdiesi ka kas kalbietu literatūrėška, nes tėn gyven tėkri dounininka, ožkėitiejė žemaite, geriause ėšlaikė sava tarmė.

Dėrbont muokykluo, Jadvyga iemies organizoutė menini skaityma žemaitiu kalba konkursus, nes tuokiū rajuonė dar nieks nebova sogalvuojės. Tėi konkursa palaipsniou vėrta i žemaitiu kalbuos švėntės. I muokykla, katra tumet dar bova vadėnama trečė vėdorėnė, kuožnas metas ėš vėsa rajuona atvykdava vakuteliu so sava mažytiem pruogrameliem – mozėkoudava, dainioudava, pasakuodava. Aktu salė lūždava nu dalyviu gausuos, o švėntė ožsėtesdava geras 5 ar 6 valondas.


Jūzaps MAKSVYTIS

Lietovuos Respublėkas Seims 2019-ūsius metus yr paskelbės Žemaitėjės metas. Tou nuor primintė, kad priš aštounis šimtus metu (1219 m.) Žemaitėjės vards bova pėrma karta pamėnavuots rašytiniūs istuorėniūs šaltėniūs.

Dėdėlis džiaugsmos, kad tuokiū svarbiū metū išvakaries pasėruodė baise vertinga kninga – „Žemaite“. Anou sodarė ėr maketava Danutė Ramuonaitė-Mukienė, katra gėmė ėr ožauga Skouda rajuonė Sriauptū kaimė, netuolėi Lėnkėmu. Bėngosi Vėlniaus universiteta, ėlgus metus dėrba žornalistė Skoudė, vieliau – Palonguo, kor ikūrė ėr pradiejė redagoutė pėrmouji Lietovuo tarmėška leidama laikrašti – Žemaitiu koltūras draugėjės laikrašti „A mon saka?“ Dabar žornalistė gyven Vėlniou ėr darboujės Lietovuos dailės moziejou.

Kninga išlesta 1 tūkst. egzėmpliuoriu tiražu. čia sodietė menėne teksta, parašytė žemaitėška. Antuoluogėjie „gyven“ beveik pėnkėsdešimtėis autuoriu vertingiausė menėnė kūryba. Kūrieje daugiause kėlė ėš Vakarū Žemaitėjės regijuona.

Pėrmuojė kningas dalis – ižongėnis straipsnis. Ons pavadints „Žemaitėška žuodė kels“. Anuo autuorė – Danutė Ramuonaitė-Mukienė. Čia pagrindėnė mėslės – nuoras skaitytuojams pasėpasakuotė, kap pradiejė duomietėis žemaitėškas tekstas. Pasėruoda, kad vėskas prasėdiejė no darba redakcijuo: sosėtėkėma so skaitytuojes, anū atsiūstė laiška jauna žornalistė paskatėna sosėduomietė raštas, katrėi parašytė yr tarmėška. Pravertė ėr aktyviu palongėškiu paragėnėma išleistė žemaitėška kninga. Naujės versmės poetėniou tarmėniou žuodiou atsivierė, kumet Lietova atgava nepriklausuomybė. Pradiejė leistė žemaitėškus laikraštius, per radėjė translioutė žemaitėškas laidas, ypač dėdėli darba tas metas atlėka ėš Salontu kėlosi žornalistė Jūratė Grabytė, katra kelis metus vedė laida „Žemaitiu būds“. Net rajuona laikraštiūs atsėrada tarmėne poslape. Duomietėis tievū kalba paskatėna ėr Žemaitiu moziejou „Alka“ isteigts Žemaitiu koltūras draugėjės, katrū cėntros bova Telšiūs. Baise vėsus išjodėna svarbus koltūrėnis rėngėnys, kap onta: Dorbės mūšė 755-ūjū metėniu pamėnavuojėms. Nepamėrštė bova ėr senesniū laikū rašta: Stasė Anglėckė sodaryta žemaitiu kūrybas antuoluogėjė „Žemaičiai“, katalėku laikraštis „Žemaičių prietelius“, Ontroujė pasaulėnė kara metas Telšiūs ejės savaitraštis „Žemaičių žemė“ ėr kt. Prigėmtėni žuodi i aukštomas pakyliejė žemaitėškas kūrybas konkursa Skouda kraštė ėr žemaitėškė skaityma Nasrienu kaimė (Kretinguos rajuonė) veikontem M. Valončiaus memuorialėnem nomė-moziejou, katram spektaklios paruodė beveik vėsė miegieju teatra.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas