Pajūrio naujienos
Help
2019 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Orų prognozė
Dieną19°C debesuotumas 0 %
Naktį6°C debesuotumas 91 %
Apklausa

Ar aukotumėte Paryžiaus katedros atstatymui?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1341) 2019-03-29

Nenoras skiepytis grįžo bumerangu

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis

Asmenys Lietuvoje tik nuo 1997-ųjų dėl tymų buvo pradėti skiepyti dukart. Vyresnės kartos žmonės skiepyti tik po viena kartą arba išvis neskiepyti, imunitetą gali būti įgiję tik persirgę.

Šią savaitę Kretingos rajone patvirtinti 2 tymų atvejai – susirgo 1 vaikas ir 1 suaugęs žmogus. Iš viso Lietuvoje jau užfiksuota per 240 susirgimo tymais atvejų. Apie tymus ir jų protrūkį kalbama kasdien: kas staiga nutiko ir kaip turime elgtis, – apie tai užvakar buvo svarstyta ir skubiai sukviestame Kretingos rajono savivaldybės tarybos Sveikatos komiteto posėdyje.

Nėra vaistų nuo viruso

Abu Kretingos rajone tymais susirgę asmenys, patvirtino Visuomenės sveikatos centro Kretingos skyriaus vedėja Dalia Jociuvienė, buvo neskiepyti.

Paklausta, ar kretingiškiams reikėtų dėl to nerimauti, D. Jociuvienė atsakė: „Tymai – pavojinga liga, plintanti oro lašeliniu būdu, per gleivinę ir kontaktą su sergančiu asmeniu. Jos simptomai tokie: pakyla temperatūra, žmogus blogai jaučiasi, atsiranda bėrimas, gali būti viduriavimas. Nėra specifinio tymų gydymo – vaistų nuo paties viruso. Neretai liga komplikuojasi į smegenų, plaučių ar ausų uždegimus. Todėl suklusti reikia tiems žmonėms, kurie nėra skiepyti nuo tymų, arba asmenys, turėję kontaktą su sergančiuoju.“

Su ligoniu kontaktavęs asmuo per 72 val. privalo atvykti į sveikatos priežiūros įstaigą, kur bus nemokamai paskiepytas. Jeigu per tą laiką nesuspėjo pasiskiepyti, jis turėtų laukti 21 dieną – tiek trunka tymų inkubacinis periodas. Jeigu asmuo nesusirgo, jis gali pasiskiepyti už savo lėšas.

Įprastai vaikai nuo tymų, siekiant efektyvumo, nemokamai skiepijami dukart: pirmą kartą – 15 mėn. amžiaus, o antrąkart – 6–7 metų. D. Jociuvienė pastebėjo, kad Kretingos rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, vyrauja tendencija – mažėja skiepijamų vaikų: 2016 m. buvo paskiepyta 96,2 proc., 2017 m. – 94,5 proc., o 2018 m. – 84,8 proc. visų mažųjų kretingiškių. Vienoje rajono sveikatos priežiūros įstaigų per šį laikotarpį skiepytų vaikų skaičius sumažėjo nuo 94,1 iki 78,8 proc.


Virginija JAKIENĖ:

– Neabejoju, kad Seimo nariams, nelankantiems posėdžių, kuriuose svarstomi rinkėjams aktualūs įstatymai, atlyginimų mokėti nereikia. Juk jeigu mes neinam į darbą, algų taip pat negaunam. Kodėl Seimo nariai, kurių darbas yra Seime, turi būti išskirtiniai? Mano nuomone, įstatymas turi galioti visiems vienodas.

Danguolė ŠEGŽDAVIČIENĖ:

– Svarbu žinoti, kur darbo metu seimūnai yra. Gal kokiuose svarbiuose pasitarimuose už posėdžių salės sienų, gal rinkėjų iškviesti dėl jiems ypač aktualaus klausimo. Neatleistina, jei posėdžių laiką išnaudoja vaikams lankyti, pramogoms, kelionėms ar kitiems savo malonumams. Tokiu atveju mokėti nereikia.

– Danė NAVASAITIENĖ:

– Visi Seimo nariai privalo dalyvauti posėdžiuose, tai yra jų kasdienis labai atsakingas darbas, kurį jiems patikėjo rinkėjai. Nedirbantiems žmonėms atlyginimai niekur nemokami. Bet kita kalba, jei atsiranda kokios nors rimtos priežastys, – tada mokėti galima.

Kazimieras BENTAS:

– Reikia mokėti, o kaip kitaip? Iš ko tada jie gyvens? Kur rasi geriau – nedirbi, o vis tiek algą gauni. Bet turbūt suprantat, kad čia kalbu su humoru? Jeigu rimtai, tai ar kas nors, pasisamdęs darbininką, mokėtų jam algą už tai, kad šis nieko nedirba? Aš irgi nemokėčiau.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Patvirtino ataskaitų šūsnį, sugiedojo himną

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Savivaldybėje

Paskutinio kadenciją baigiančios rajono Savivaldybės tarybos posėdžio dalyviai

Ketvirtadienį įvyko paskutinis kadenciją baigiančios Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdis, kurio 56-is darbotvarkės klausimus politikai išnagrinėjo per pusdienį.

Dauguma klausimų buvo 2018 metų ataskaitos: mero ir Savivaldybės tarybos, Savivaldybės administracijos, švietimo, kultūros, sveikatos įstaigų. Ataskaitas tvirtino beveik nestabtelėdami. Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas vienintelis trumpai pristatė savo 140 puslapių ataskaitą.

Buvo proveržio metai

V. Domarkas 2017–2018 metus teigė buvus proveržio metais, įgyvendinant investicinius projektus Kretingoje ir rajone. Kretingoje atidaryta šiuolaikiška viešoji biblioteka, kartu su Kretingos muziejaus administracija atstatyta autentiška neogotikinė grafų Tiškevičių šeimos koplyčia-mauzoliejus senosiose Kretingos kapinėse, atnaujintas Marijono Daujoto progimnazijos pastatas, suremontuotas Salantų gimnazijos pagrindinis korpusas. Pastebimai įsibėgėjusi kelių ir gatvių rekonstrukcija. Atnaujintas įvažiavimas į Kretingą J. Jablonskio gatve, užbaigta rekonstrukcija Žemaitės alėjos, Savanorių gatvės, pastatytas naujas tiltas per Akmeną.

Kapitaliai remontuotos Minijos, Klaipėdos, Parko gatvės Kretingoje, Bajorų gatvė Padvariuose, naujai išasfaltuota Centro gatvė Pryšmančiuose.

V. Domarkas pasidžiaugė aukštais Kretingos rajono savivaldybės reitingais šalyje: Kretingos rajonas pagal palankumą smulkiam ir vidutiniam verslui užima 14 vietą (pakilo aukštyn iš 27-os pozicijos). Jo įsitikinimu, ši pozicija ateityje turėtų dar pagerėti, kai bus užbaigtas Bendrojo plano koregavimas, kurį Savivaldybė jau pradėjo. Savivaldybė veda derybas dėl laisvos valstybinės žemės perėmimo Žvėrininkystės ūkio teritorijoje, Pasieniečių g. Kretingoje. Čia planuoja suformuoti patrauklius sklypus pramonei, gamybai, komercijai. Tariasi su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, VšĮ „Versli Lietuva“ dėl galimybių suformuotus sklypus konkretiems investuotojams suteikti be aukcionų.

V. Domarkas akcentavo, kad yra pasiruošta centrinės Vilniaus gatvės Kretingoje rekonstrukcijai, kurią numatyta pradėti šiemet ir dar šiemet padaryti didžiumą rekonstrukcijos darbų.

Aukšti Kretingos rajono savivaldybės socialinio saugumo, švietimo kokybės rodikliai. Savivaldybės progresą daugelyje sričių patvirtina nepriklausomų šalies ekspertų įvertinimas: 9 pozicija tarp 60-ies Lietuvos savivaldybių. „Transperancy International“ Lietuvos skyrius 2018 metais atliktame Lietuvos savivaldybių veiklos skaidrumo ir atskaitingumo tyrime Kretingos rajono savivaldybei skyrė aukštą 6-ą vietą.


Ką apie Žemaitiją žino suaugę mokiniai

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Švietimas

Popietės organizatoriai (iš kairės) Virginija Kvietkauskienė, Arūnas Srėbalius, Adelė Mazeliauskienė, Dalia Stirblienė, renginio vedėjas Danielius Mizgiris, metodininkė Rima Ramoškienė ir Edita Bugenienė.

Kretingos rajono švietimo centre įvyko popietė, skirta Žemaitijos metams.

Viktorina – pagrindinis akcentas

Į Kretingą buvo susirinkę dalyviai ir iš kitų Žemaitijos regiono rajonų – Akmenės, Šiaulių, Klaipėdos – suaugusiųjų ir jaunimo ugdymo įstaigų. Pasak Švietimo centro Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo skyriaus vedėjos Virginijos Kvietkauskienės, suaugusiųjų mokyklas lankantys žmonės yra tokie pat mokiniai, kaip ir kitų mokyklų, jie taip pat pamini įvairias Lietuvai reikšmingas datas bei įvykius.

Dalyviai į popietę atvyko parengę namų darbus – pristatė savo rajoną, krašto įžymybes, pasitikrino, ką žino apie Žemaitiją, iš kolegų išgirdo daug naujų dalykų.

Pagrindinis akcentas buvo viktorina. V. Kvietkauskienės teigimu, įprasta, kad klausimus parengia ugdymo įstaigų lituanistai, istorikai ar etikos mokytojai, o naujovių ieškantys kretingiškiai nusprendė šią misiją patikėti matematikos mokytojai Birutei Garnienei, geografijos mokytojai Daliai Stirblienei, rusų kalbos mokytojai Editai Bugenienei ir anglų kalbos mokytojui Arūnui Srėbaliui. Neatsitiktinai tie klausimai buvo susiję su šių pedagogų dėstomais dalykais: pavyzdžiui, buvo išvardinti senoviniai tūrio matai (verpelė – indas sviestui mušti, statinė – apie 400 l, pūras – lygus 1/6 statinės, saikas – lygus 6 gorčiams, gorčius – 2,82 ar 3 l, kaušas – jo dydis nevienodas, neaiškus). Viktorinos dalyviams reikėjo atsakyti, kuris šių matų mažesnis už statinę, bet didesnis už pūrą. Teisingas atsakymas – verpelė.


Grupė Vydmantų gimnazijos pedagogų turėjo galimybę kvalifikaciją pagilinti Graikijoje kartu su kolegomis iš kitų šalių.

Grupė Vydmantų gimnazijos pedagogų dalyvavo „Erasmus+“ tarptautiniame kvalifikacijos tobulinimo projekte „Inkliuzinis (integruotas) ugdymas, apimantis darbą klasėje su skirtingų gebėjimų ir poreikių mokiniais, užkertant kelią ankstyvam jų iškritimui iš mokymo sistemos“.

Projekto veiklos vyko Graikijos mieste Pirėjuje, IDEC mokymų centre – į inkliuzinio ugdymo ypatumus šeši Vydmantų gimnazijos pedagogai gilinosi kartu su kolegomis iš Danijos, Italijos, Portugalijos ir Latvijos.

Mokymų dalyviai įgijo įvairiapusės patirties. Dėstytoja psichologijos mokslų ekspertė Betty Aggeletaki pristatė inkliuzinio ugdymo istorinę raidą ir jos pradininkus, kalbėjo apie mokymosi stilius ir būdus, kaip dirbti su kiekvienu vaiku, diskutavo apie stereotipus klasėje. Buvo pristatyti mokymosi sutrikimai, skirtingų šalių švietimo sistemos ir jų ypatumai. Žinias pedagogai įtvirtino spręsdami psichologinius ir situacijų kryžiažodžius.

Apsilankę vienoje Pirėjo mokyklų, vydmantiškiai kartu su kitų šalių mokytojais pamatė, kaip ugdomi vaikai su dideliais ir labai dideliais specialiaisiais poreikiais. Būtent šioje mokykloje dirbama, vadovaujantis inkliuzinio ugdymo idėjomis. Svarbiausias mokyklos tikslas – kad vaikas išmoktų save apsitarnauti, gyventi visuomenėje, atlikti darbus pagal savo gebėjimus. Tokiems vaikams taip pat sudarytos sąlygos mokytis šalia esančioje gimnazijoje, kad mokydamiesi įgytų socialinių įgūdžių.

„Daugiau apie Graikijos švietimo sistemą sužinojome, pabendravę su mokykloje dirbančiais pedagogais ir jų vadove. Jie akcentavo, kad jų darbe svarbiausia – atsidavimas savo darbui ir dėmesys kiekvienam vaikui“, – sakė Vydmantų gimnazijos direktorė Rasa Stonkuvienė.


Atžalyniečiai po atsisveikinimo premjeros su savo teatro režisiere Aukse Antuliene (stovi ketvirta iš kairės).

Praėjusį antradienį bei šeštadienį Kretingos rajono kultūros centro vaikų ir jaunimo teatras „Atžalynas“ pakvietė kretingiškius į savo naujausią spektaklį pagal Jekaterinos Tkačiovos pjesę „Ar nori dangaus?“. Teatro vadovės vyriausiosios režisierės Auksės Antulienės žodžiais, ši premjera – tarsi reveransas šią gegužę teatrą paliekantiems abiturientams – ilgamečiams kolektyvo nariams.

„Šiemet grupė abiturientų palieka „Atžalyną“, todėl ir sumanėme sukurti spektaklį, tarsi pasakojantį apie juos, jų gyvenimą ir pasirinkimą, pilną nežinomybės. Pagrindinis pjesės herojus – jaunas žmogus, ieškantis pašaukino, kuo norėtų būti. Vieną rytą jis nusprendžia – bus poetas, o iš to seka įdomi artimųjų, kaimynų, pažįstamų reakcija į tokį šiandienos pasaulyje keistą jo pasirinkimą“, – spektaklio temą apibūdino A. Antulienė.

Jos žodžiais, įtampa ir intriga sukuriama antrojoje spektaklio dalyje, kur jaunuolis susitinka su žiniuone ir panyra į paslapčių pasaulį: „Reikia tik mokėti pagauti saulės spindulį, – tokia būtų pagrindinė šios pjesės mintis. O kulminacija tegul lieka didžiąja intriga tiems žiūrovams, kurie dar ruošiasi išvysti atžalyniečius šiame spektaklyje dar ligi jų abitūros egzaminų.“

Iš 7 pjesės herojų šioje atsisveikinimo premjeroje vaidina 5 ilgamečiai šiemet „Atžalyną“ paliekantys jo aktoriai abiturientai: Akvilė Brazauskaitė, Liutauras Vyšniauskas, Giedrė Šakalytė, Gabrielė Lideikaitė ir Kotryna Vaineikytė bei dvi teatro senbuvės dar gimnazistės – Teresė Mizgirytė ir Gintarė Pociūtė.

„Nors daugumai jų ant nosies – egzaminai, tačiau vaikai taip giliai gyvena teatru, kad tarp įtemptų mokslų surado laiko repeticijoms“, – džiaugėsi tetaro vadovė.

„P. n.“ informacija


Jaunimo bendravime vis dažniau galima sutikti įvairias emocijas atspindinčius ar net veiksmą vaizduojančius paveikslėlius.

Internetinėje kalboje plinta įvairių lietuviškų žodžių sutrumpinimai, šypsniukai, angliškai vadinami „emoji“. Į kalbą veržiasi ir anglicizmai. Visa tai labiausiai pastebima jaunimo kalboje.

Ne kartos problema?

Kretingos rajono savivaldybės administracijos kalbos tvarkytoja Rita Kasparavičiūtė pritarė, kad skaitmeninis pasaulis daro įtaką kalbai, jaučiamas jaunimo žodyno skurdėjimas.

„Visi skubame, lekiame ir vietoje „šiandien“ parašyti „šnd“ turbūt yra paprasčiau, bet aš nematau tokios didelės problemos jaunimo rašyboje arba tiesiog nenoriu matyti, – pasvarstė kalbos tvarkytoja. – Visada buvo tokių mokinių, kurie nemokėjo rašybos taisyklių, todėl nedrįsčiau sakyti, kad raštingumas ypač suprastėjęs lyginant tarp kartų.“

Kalba – kintantis organizmas. Palaipsniui, jau nuo kalbininko Jono Jablonskio laikų, formavosi žodynas, jis pildėsi, kito. Įvairiose srityse atsirado naujų terminų. Dabar į kalbą vis labiau bandantys įsilieti anglicizmai kartais priverčia R. Kasparavičiūtę susimąstyti: „Nejaugi negalima pasakyti lietuviško to žodžio vertimo? Koks tikslas kalbėti anglicizmais? Noras parodyti, kad tu modernus? Galbūt tai – ieškojimas ir jaunimui gražiau skamba „outfit‘as“ nei „drabužių derinys?“

Nukeliavus į didesnes valstybes, tokias, kaip Prancūziją, Italiją, sunku susikalbėti anglų kalba, net meniu šia kalba kartais sudėtinga rasti.

„Ar turistams būtų įdomu matyti Lietuvos miestų gatves, nukabinėtas angliškais užrašais? Galbūt kaip tik norisi pamatyti tą kitoniškumą, lietuviškumą? Žmonės turi suprasti, kad ten – kavinė ar kita įstaiga, bet suteikti prioritetą svetimai kalbai – tai prasto skonio ženklas, – tikino kalbos tvarkytoja. – Jeigu žmogui svarbi šalies nepriklausomybė, tautinės šventės, tai jis stengsis rašyti taisyklingai. Asmeniškai man rašyti taisyklingai – prestižas.“

Kol bus žmonių, kurie domėsis lietuvių kalba, rašys taisyklingai, tol kalba neišnyks. „Pats žmogus turi suprasti, kad negalima rašyti „adijalas“, „benzokolonkė“. Reikia laikytis privalomų normų, – kalbėjo R. Kasparavičiūtė. – Dabar mūsų skyryba yra paprastesnė negu buvo prieš 10–15 metų. Kalba laisvėja, prisitaiko prie šiuolaikinio žmogaus.“

Kalbos tvarkytoja nemano, kad kalba gali virsti tik trumpiniais ir ženklais. „Galbūt esu nusiteikusi per daug optimistiškai“, – atviravo ji.


„Kiek atsimenu save, visada muzikavau“, – tvirtino kretingiškė Pranciškonų gimnazijos vienuoliktokė Orinta Šlušnytė.

Kretingiškė Pranciškonų gimnazijos vienuoliktokė Orinta Šlušnytė teigė, neįsivaizduojanti savo gyvenimo be muzikos. Kiekvieną laisvą akimirką ji stengiasi išnaudoti muzikuodama ar galvodama apie muziką. Mergina atlieka solinius kūrinius, o nuo praėjusio rugsėjo kartu muzikuoja ir su krikščioniškos muzikos grupe „Vėtra“.

Meno mokyklos horizontuose

Troškimas muzikuoti ir būti dėmesio centre Orintą lydi nuo pat vaikystės. „Kiek atsimenu save, visada muzikavau. Vaikystėje, kai sesė grojo pianinu, dažnai ateidavau šalia jos ir imdavau dainuoti įvairias daineles“, – tvirtino ji.

Mergina augo su dviem seserimis, kurios taip pat muzikalios. Kadangi viena sesių jau grojo meno mokykloje, muzika nuolatos skambėjo namuose. Tad vieną dieną mama merginai pasiūlė pradėti lankyti meno mokyklą, ilgai nesvarsčiusi ji sutiko.

„Pasirinkau fortepijoną, apie kitus instrumentus daug negalvojau, nes man labai patiko, kaip sesė grojo, o ir pianinas namuose jau buvo. Dėl šio savo sprendimo džiaugiuosi iki šiol“, – tikino O. Šlušnytė. Nors ji lankė ir žolės riedulį, šokių būrelį, kelis chorus ir keramikos užsiėmimus, vis dėlto muzika ilgainiui tapo mėgstamiausia sritimi.

Mergina Kretingos meno mokykloje mokėsi 7 metus, mokytojos Rimos Stonkuvienės fortepijono klasėje. Ji dalyvavo įvairiuose koncertuose ir konkursuose kaip solo atlikėja bei kartu su akordeonistų ansambliu, taip pat dainavo chore „Smiltė“.

Anot Orintos, pati svarbiausia patirtis, įgyta meno mokykloje, – muzikiniai pagrindai. „Dalyvavimas konkursuose suteikė daugiau pasitikėjimo savimi ir savivertės, neliko itin didelės scenos baimės“, – teigė ji. Mergina įvardijo, kad septyneri metai meno mokykloje išmokė laiko planavimo ir gebėjimo susidėlioti prioritetus – jei artėdavo koks nors konkursas ar koncertas, ji stengdavosi kuo sparčiau atlikti namų darbus ir kuo ilgiau groti.

Meno mokykloje buvo įskiepytas ir atsakomybės jausmas. „Viešai kūrinį norisi atlikti kaip įmanoma geriau“, – sakė Orinta. Ji atviravo, kad kartais gerai pagroti nepavykdavo, tačiau tokios patirtys užgrūdindavo ir skatindavo groti dar intensyviau bei neprarasti motyvacijos: „Manau, kad daugumos žmonių gyvenimas sudarytas iš pakilių ir nesėkmingų akimirkų. Jei kas nors šiuo metu nesiseka, visa tai kažkada pagerės, anksčiau ar vėliau pasitaisys“.

Mergina itin dėkinga savo fortepijono mokytojai R. Stonkuvienei, kuri suteikė pasirinkimo laisvę, o reikiamose situacijose skatindavo siekti užsibrėžtų tikslų.

Dar viena sritis, išmokiusi Orintą atsakingumo, – kelionės. Ji tvirtino, kad tai vienas svarbiausių ir smagiausių momentų besimokant meno mokykloje. „Išvykų metu ir Lietuvoje, ir užsienio šalyse atrasdavau naujų draugų, susipažinau su naujomis šalimis, galėjau iš arčiau pažvelgti į jų kultūrą bei tautų muziką“, – prisiminė ji.

Daug prisiminimų liko ir iš dalyvavimo Dainų šventėse: „Tas vienybės jausmas ir patriotiškumas yra žodžiais nenusakomas. Net ilgos repeticijos Kalnų parke man buvo vienas malonumas.“


Abiturientai lietuvių kalbos darbą gali nusipirkti maždaug už 10–12 eurų.

Ruošiantis egzaminams abiturientai turėjo įveikti dar vieną iššūkį – kovo viduryje įvykusią lietuvių kalbėjimo įskaitą, be kurios nebus leista laikyti lietuvių kalbos ir literatūros egzamino. Kol vieni sunkiai dirbo rašydami kalbas, kiti nusprendė kalbą tiesiog nusipirkti.

Taip lengviau

Daugybė abiturientų kiekvienais metais eina lengviausiu keliu – nusipirkdami lietuvių kalbos darbus, nes neva patiems rašyti kalbą yra per sunku.

Gimnazistas Tomas (vardas pakeistas) pasakojo, kad kalbą nusipirko, nes pačiam sunkiai sekasi rašyti rašinius. „Geriau yra nusipirkti, nes tada pačiam nereikia rašyti, laiko sutaupai. Bet tada yra sunkiau išmokti“, – pasvarstė mokinys.

Jam pritarė ir dvyliktokė Urtė (vardas pakeistas), kuri kalbą pasiėmė iš vyresnės sesers. „Jei kalbą būčiau rašiusi pati, būtų reikėję ją perrašyti penkis kartus, o dabar – tik vieną. Pasilengvinau sau darbą“, – šmaikštavo abiturientė.

Gimnazistė Irma Karnauskaitė, priešingai negu dauguma jos bendraklasių, kalbos nepirko, nes jautėsi įsipareigojusi parašyti ją pati: „Žinojau, kad, jei nusipirkčiau kalbą, ją reiktų nemažai taisyti. Mus net pati mokytoja buvo įspėjusi, kad tai – didelė rizika, nes niekada nežinosi, kokią kalbą gausi.“

Abiturientė pastebi, kad tarp mokinių yra labai populiaru pirkti darbus. Tačiau, jos nuomone, tai nėra naudinga: „Manau, netiesa, kad nusipirkus kalbą mokiniui bus lengviau. Iš tikrųjų yra dvigubai sunkiau. Būna, kad gauta kalba net neatitinka temos, tada reikia visą keisti. Be to, išmokti yra daug sunkiau, kai ne pats rašai.“


Kretingos sporto mokyklos auklėtiniai, lankantys boksą, nusiteikę į ringą lipti ne muštis, o boksuotis.

Merginų, kurios domisi boksu, vis daugėja. Dabar Kretingos sporto mokykloje boksą lanko 27 merginos ir 50 vaikinų. Kai kurios merginos pamėgo šį sportą, norėdamos save išbandyti, kai kurias į jį atvedė draugės.

Dauguma boksą įsivaizduoja kaip brutalų, nosių laužymo sportą. Bokso ringe yra griežtos taisyklės. Kovos tikslas – parodyti smūgio taisyklingumą ir per treniruotes išlavintą gebėjimą gintis, o ne kuo stipresnį smūgį sužeidžiant varžovą.

Boksas nuo kitų sporto šakų skiriasi tuo, kad tai nėra žaidimas, kaip futbolas ar krepšinis. Jis išmoko savigynos, kurios gali prireikti ir už treniruočių salės ribų.

Bokso treniruotes lankanti Agnė Paulauskaitė teigė, kad tai duoda galimybę parodyti savo asmeninį įdirbį ir pasiekti rezultato. Merginoms, norinčioms siekti aukštų rezultatų bokse, reikalingos tam tikros savybės. Boksininkė Gabrielė Sakalauskaitė sakė, kad joms reikia mokėti motyvuoti save ir žinoti, kad „tau pavyks!“, tačiau atkreipė dėmesį, kad pasitikėjimas savimi ugdomas ne tik treniruotėse.

Penkiolikmetė Lietuvos jaunučių bokso čempionė Rugilė Puplauskaitė tikino, kad šias savybes išugdyti jai prireikė ir trenerių stumtelėjimo. „Prieš varžybas dažnai nusiteikiu, kad nesu pasiruošusi stoti į kovą, tačiau treneriai Aivaras Balsys ir Tomas Balsys motyvuoja sakydami, kad visas žmogaus pasirengimas priklauso nuo požiūrio“, – patirtimi dalijosi ji.

G. Sakalauskaitė prisipažino, kad prieš kovodama ji nesijaudina: „Tiesiog lipi į ringą parodyti, ką išmokai per visą treniruočių laiką. Į ringą eini ne muštis, o boksuotis.“

Tam pritarė ir A. Paulauskaitė: „Boksininkai yra labai draugiški.“ Ji paneigė dažnai girdimas frazes: „ant tavęs nesirausiu“, „reikia tavęs pasisaugoti“. Ir pabrėžė, kad boksininkai nesimuša: „Čia visi draugiški ir visi siekia bendro tikslo – sustiprėti tiek fiziškai, tiek morališkai.“

„Mano tikslas yra žalingų įpročių prevencija, kai vaikai yra užimti sportu, jie leidžia laiką puoselėdami kūną, bendraudami su bendraminčiais. Visas mano gyvenimas yra kova, jei ne bokso ringe, tai su netinkamu elgesiu“, – bokso esmę įvardijo Kretingos sporto mokyklos treneris Aivaras Balsys.

Aurelija PLOKŠTYTĖ

„P. n.“ akademijos narė


Artėjantys egzaminai abiturientams kelia ne tik nerimą, bet ir daugybę klausimų. Vienas jų – kiek egzaminų reikia išlaikyti norint studijuoti aukštojoje mokykloje arba gauti brandos atestatą.

Atsižvelgs į vidurkį

Rengiantis 2018–2019 mokslo metų brandos egzaminams svarbu žinoti, kad, norint gauti brandos atestatą, reikia išlaikyti du brandos egzaminus. Lietuvių kalbos ir literatūros yra privalomas, tačiau galima rinktis jo tipą – valstybinį arba mokyklinį. Be lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino, dar galima laikyti ne daugiau kaip 6 dalykų brandos egzaminus.

2019 m. stojantieji į universitetus ar kolegijas turės būti išlaikę lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos bei matematikos brandos egzaminus. Stojant į universitetus, šių trijų valstybinių brandos egzaminų įvertinimų bendras aritmetinis vidurkis turės būti ne mažesnis negu 40, o į kolegijas – ne mažesnis negu 25. Išimtis – menų studijos. Į jas stojantiesiems bendras vidurkis bus skaičiuojamas tik iš dviejų valstybinių brandos egzaminų – lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbos.

Šiemet stojant į aukštąsias mokyklas taip pat bus atsižvelgiama į mokomųjų dalykų metinių įvertinimų vidurkį. Į universitetus galės būti priimami stojantieji, kurių penkių privalomų mokytis dalykų įvertinimų vidurkis bus ne mažesnis kaip 7, į kolegijas – ne mažesnis kaip 6.

Vidurkis bus skaičiuojamas pasirenkant penkis geriausius įvertinimus iš brandos atestato priede įrašytų aštuonių dalykų.


Atviros jaunimo erdvės „Savas kampas“ lankytojos Akvilė Sindaraitė (kairėje) ir Beatričė Balkutė degustavo blynus.

„Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademija kartu su Kretingos Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos atviros jaunimo erdvės „Savas kampas“ lankytojais pavasarį pasitiko gardžiais blynų kvapais. „Blynkepių vakarą“ jaunuoliai patys kūrė širdies formos blynų receptus, juos kepė ir degustavo savo pačių atneštas uogienes.

Norinčiųjų bandyti maišyti tešlą ar padėti bendraamžiams juos gaminti, buvo nemažai, kas džiugino ir jaunimo darbuotoją Brigitą Barkauskaitę-Tamašauskę. „Tai – ne pirmas kartas, kada atviroje jaunimo erdvėje gaminame. Tokia forma jaunuoliai gauna daugiau socialinių įgūdžių“, – sakė ji, tądien mačiusi, kaip gamina ir tie jaunuoliai, kurie anksčiau to nedarė.

Šiandien jaunimas į Užgavėnes žiūri pasyviai, tačiau visiškai užmiršti jų tradicijų nesiruošia. „Blynkepių vakaro“ dalyvė Justina Petkutė atviravo, kad Užgavėnių nepamiršta: „Šią dieną kepu blynus ir einu persirengėliais. Šiais metais man pavyko net ir užsidirbti.“ Tokių jaunuolių renginyje sutikome ir daugiau, tačiau reikia pripažinti, kad jie labiau linkę kepti blynus ir jais smaližiauti negu persirengti ir eiti „žydais“.

---

Pasigamink ir tu!

Reikės: 1 stiklinės miltų, pusės stiklinės pieno, tiek pat aliejaus ir cukraus, 2 kiaušinių, žiupsnelio druskos.

Gaminimo eiga: miltus išsijokite, berkite į dubenį, tada pagardinkite druska ir cukrumi. Pilkite aliejų, įmuškite kiaušinius, viską gerai išmaišykite. Tada po truputėlį maišant pilkite pieną. Įkaitinkite širdies formos blynų keptuvę, o tada kepkite ir skanaukite!

Arnoldas JANKAUSKAS

„P. n.“ akademijos narys


Pranciškonų gimnazijos vienuoliktokas Tadas Puškorius (kairėje) paskelbtas „Eurodebatų“ Kretingoje laimėtoju. Šalia stovi Jaunimo Europos komandos narys kretingiškis Vilius Juodys, II vietos laimėtojas Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos trečiokas gimnazistas Tautvydas Jonušas, III vieta atiteko Pranciškonų gimnazijos mokiniui Dovydui Žilinskiui (sėdi).

Kretingoje pirmą kartą įvykusiuose „Eurodebatuose“ dalyviai pristatė savo idėjas ir diskutavo Lietuvai bei Europos Sąjungai aktualiomis temomis. „Šiemet debatuose kvietėme dalintis idėjomis, kaip ne tik aktyviai, bet ir kokybiškai dalyvauti Europos Parlamento (EP) rinkimuose gegužės 26 d., kaip balsuoti ne tik kojomis, bet ir galva“, – sakė Jaunimo Europos komandos narys Pranciškonų gimnazijos mokinys Vilius Juodys. Lietuvoje tokie debatai vyksta nuo 2013 metų.

Demonstravo įgūdžius

„Eurodebatai“ – nacionalinis vyresnių klasių mokinių debatų turnyras. „Pirmiausia – tai galimybė jaunam žmogui pasisakyti ir būti išgirstam. Taip pat manau, jog tokie renginiai skatina jauno žmogaus pilietiškumą, norą domėtis apie Europos Sąjungą ir joje vykstančius procesus. Dalyvaujant „Eurodebatuose“ ankstesnė viešojo kalbėjimo ar dalyvavimo panašaus pobūdžio renginiuose patirtis nėra būtina, tad šis renginys taip pat yra ir puikus būdas tokiai naujai patirčiai įgyti“, – debatų naudą įvardijo V. Juodys.

„Eurodebatuose“ kiekvienas dalyvis turėjo pasakyti trijų minučių trukmės kalbą, kurioje pristatė savo pagrindines idėjas debatų tema. Tuomet vyko klausimų-atsakymų sesijos tarp pačių dalyvių, klausimus uždavė ir renginio komisija bei žiūrovai. Vėliau dalyviai turėjo reaguoti į oponentų kalbas, apibendrino savo poziciją ir pasakė baigiamąją kalbą.

Dalyvis turėjo pristatyti originalias ir pagrįstas idėjas, gebėti užduoti taiklius klausimus savo oponentams, reaguoti į jų idėjas, išraiškingai ir įtaigiai dėstyti savo nuomonę. Taip pat svarbi išraiška – kalbėtojo gebėjimas įtikinti, kalbos įvairumas, kūno kalba. Visų miestų, kuriuose vyksta „Eurodebatai“, nugalėtojai patenka į „Eurodebatų“ nacionalinį finalą Vilniuje, tad savo idėjas galės išsakyti ne tik gimtojo miesto auditorijai.

„Eurodebatų“ esmė – įtikinti komisiją ir auditoriją savo siūlomų idėjų aktualumu bei svarba. Šiemet, kalbant apie kokybišką balsavimą EP rinkimuose, dalyvius skatino sutelkti didžiausią dėmesį į veiksmus, kuriuos gali padaryti patys arba rekomenduotų juos savo aplinkos žmonėms. „Nerekomendavome galvoti apie šią temą nacionaliniu mastu, didesnį dėmesį skiriant asmeninei patirčiai, žingsniams, kuriuos rinkėjas turėtų padaryti eidamas balsuoti“, – paaiškino V. Juodys.


Teismas tėvų nepasigailėjo

  • Edita KALNIENĖ
  • Teisėtvarka

Dar 2017 metų lapkritį iš Vaido ir Jurgitos šeimos paimti abu nepilnamečiai vaikai. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai nusprendė tėvus pripažinti kaltais ir vienam jų net paskirti laisvės atėmimo bausmę.

Tuo metu buvęs Kretingos savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius priėmė sprendimą paimti vaikus iš šeimos dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. Vyresnysis sūnus iš mokyklos paimtas ir į vaikų globos namus išvežtas tada, kai mokytojai pasakė, kad prieš jį tėvai galimai smurtavo. Po dviejų savaičių, lygiai taip pat be jokių perspėjimų, buvo paimtas ir antrasis sūnus.

„Mažesnysis nė karto nesakė, kad mes prieš jį smurtavome, tačiau niekas to negirdėjo“, – kalbėjo pasimetę tėvai.


Kretingos sporto mokyklos U-18 rinktinė su treneriu Arimantu Mikaločiumi ir LIDL-MKL finalo ketverto varžybas papuošusi aerobikos grupė. Kartu nėra krepšinio trenerio Vytauto Šližiaus.

Kretingoje įvyko LIDL-MKL (Moksleivių krepšinio lygos) U-18 vaikinų B diviziono finalo ketverto rungtynės, po kurių paaiškėjo, kad kovas A divizione pratęs Kretingos sporto mokyklos vaikinai, treniruojami Arimanto Mikaločiaus ir Vytauto Šližiaus.

Pirmajame pusfinalyje susitiko šeimininkų teisėmis žaidusi „Kretingos SM“ komanda ir „Plungės SRC“. Po dramatiškos kovos 67:65 (24:17, 10:12, 22:19, 11:17) pergalę iškovojo namų aikštėje žaidę kretingiškiai. Ketvirtojo kėlinio pradžioje Arimanto Mikaločiaus auklėtiniai turėjo įtikinamą pranašumą (63:48), tačiau, likus 36 sekundėms iki mačo pabaigos, Laurynas Vaištaras dvitaškiu metimu „Plungės SRC“ atsilikimą sumažino iki trijų taškų – 64:67. Vis dėlto Virgilijaus Lapio auklėtiniams išsigelbėti dvikovoje pritrūko laiko ir į finalą žengė „Kretingos SM“ – 67:65.

Nugalėtojus į priekį vedė 23 taškus pelnęs Tadas Budrys – šis aukštaūgis krepšininkas per 32 minutes taip pat spėjo atkovoti 11 kamuolių ir surinkti 33 naudingumo balus. Be jo, 19 taškų komandai pelnė Arnas Sabaliauskas (10 atk. kam., 26 naud. bal.), 14 – Kornelijus Stonkus (8 atk. kam., 6 rez. perd.).

Antrajame pusfinalyje susitiko „Alytaus SRC“ su „Vilniaus KM-III“ ekipa, pergalę 84:65 (24:11, 24:11, 16:16, 20:27) šventė dzūkai. U-18 vaikinų B divizione III v. iškovojo „Plungės SRC“ krepšininkai. Plungiškiai mažajame finale 90:66 (23:23, 29:23, 22:18, 16:2) jokių vilčių nepaliko „Vilniaus KM-III“ ekipai.


Rankų lenkikas Kęstutis Jokūbauskas

Šakiuose įvykusiame Lietuvos nacionaliniame rankų lenkimo čempionate mūsų rajono atstovas Kęstutis Jokūbauskas žmonių su negalia ir per 80 kg svorio kategorijoje dešine ranka iškovojo II vietą, kaire – III v.

Įvertinusi šiuos laimėjimus, Lietuvos rankų lenkimo federacija 53 metų K. Jokūbauskui pasiūlė dalyvauti Europos rankų lenkimo čempionate.

„Vargu ar pavyks – turiu sveikatos problemų, man būtinas medicininis aptarnavimas, – suabejojo K. Jokūbauskas, negalią įgijęs po miške patirtos traumos. – Bet sulaukti tokio įvertinimo buvo malonu.“

Rankų lenkimu jį prieš trejus metus sudomino kūlupėniškis rankų lenkimo sporto entuziastas Kęstutis Bertašius.

Sportui K. Jokūbauskas kasdien skiria po valandą: mankštinasi, judina sveikus raumenis. „Man svarbiausia – geresnė savijauta“, – kad sportas padeda išgyventi neįgaliam žmogui, pripažino rankų lenkikas.

Jis sakė, kad jam patinka dalyvauti varžybose, ir kasdien sportuodamas jis šiuo metu rengiasi Neringos, Žemaitijos taurės, Skuode, Marijampolėje įvyksiančioms rankų lenkimo varžyboms. „Varžytis yra įdomu, nes ir pats pasitikrini savo jėgas, ir pamatai, kuo gyvena kiti“, – tvirtino K. Jokūbauskas.

„P. n.“ informacija


Įpiltiškiai kurs pilies imitaciją

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Kaimo bendruomenėse

Senosios Įpilties kaimo, kurio teritorijoje vienas šalia kito stūkso 3 senieji piliakalniai, bendruomenė kasmet naujais statiniais papuošia apylinkes. Šiemet iki liepos 6-osios – Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos – įpiltiškiai yra pasiryžę sukurti pilies imitaciją: iš lauko akmenų sumūryti sienas, įtvirtinti kuorus, apjuosti medine tvora.

Pasak šio projekto sumanytojo tautodailininko ir buvusio ilgamečio Darbėnų seniūno Edvardo Stalmoko, pilies imitaciją įpiltiškiai statys ne ant piliakalnių, o jų papėdėje esančioje aikštelėje, ten, kur anksčiau stovėjo medinis kryžius.

„Šis kryžius buvo padegtas, jį atstatėme, bet dabar jis sutrešo ir nuo vėtros nugriuvo. Jo nebeatstatysime, nes šiuolaikinių pagonių organizacijos įsitikinę, kad kryžius tokioje vietoje netinka. Tam, kad ir vėl išvengtume gaisrų, bendruomenė nusprendė kryžiaus papėdę, sukrautą iš lauko akmenų, panaudoti pilies imitacijai“, – sakė šiemet gegužę 70-metį švęsiantis E. Stalmokas.


Afrikinis kiaulių maras tebegresia

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemės ūkis

Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (Kretingos VMVT) viršininkas Virgilijus Liepinis patikino: afrikinis kiaulių maras (AKM) iš Lietuvos nesitraukia. Šiais metais liga patvirtinta 277 šernams 149-iose vietose.

Aplenkė 4 rajonus

Daugiausiai AKM židinių aptinkama laukinėje faunoje: 2018 metais virusas patvirtintas 1 tūkst. 443 vietose 3 tūkst. 93 šernams (2 tūkst. 653 nugaišusiems ir 440 sumedžiotų), kiaulių ūkiuose patvirtintas 51 vietoje. Nuo 2014 metų viruso neaptikta tik 4 šalies rajonuose – Kretingos, Klaipėdos, Skuodo ir Plungės. Tačiau 2019-ųjų sausio pabaigoje Latvijos teritorijoje, 1 km iki Skuodo rajono ribos, buvo rasta užsikrėtusio AKM šerno gaišena. Todėl viršininkas neabejojo, jog kiaulių laikytojai turi būti ypač budrūs ir griežtai laikytis biologinės saugos reikalavimų. Anot V. Liepinio, apsisaugant nuo kiaulių maro labai svarbu žmogaus veiksmai, sąmoningumas. „Mūsų tarnybos specialistai dažnai organizuoja susitikimus su rajono ūkininkais, medžiotojais ir primena, kaip svarbu laikytis biologinės saugos reikalavimų: valyti ir dezinfekuoti drabužius, įrangą bei transporto priemones, neleisti į ūkį pašalinių asmenų, transporto priemonių, prie įėjimo į tvartus padėti dezinfekavimo kilimėlius, aptverti teritoriją“, – teigė viršininkas.


Į Krasnojarsko kraštą, Irbėjų, ištremti tremtiniai su savo šeimų nariais Darbėnų bažnyčioje, kurioje šv. Mišias aukojo Darbėnų parapijos klebonas Viktoras Dirvonskis (šeštas iš dešinės).

Masiniai trėmimai, Sibiras, neteisybė ir dėl jos patirtos nuoskaudos niekada neišnyks iš mūsų tautos atminties. Vedina noru išsaugoti šių skaudžių istorinių įvykių atminimą, grupė tremtinių, ištremtų tuo pačiu metu – 1949 metų kovo 25 dieną pradėtos operacijos „Priboj“ („Bangų mūša“) metu ir atsidūrusių Krasnojarsko krašto Irbėjaus miestelyje, susitikę Darbėnų bažnyčioje pagerbė jau anapilin išėjusius likimo brolius ir seseris, pasidalino prisiminimais, mintimis pabuvojo ten, kur kentė šaltį, badą ir degė vieninteliu troškimu – grįžti į Lietuvą.

Tai – jau antras Irbėjaus miestelio tremtinių susitikimas, kurį suorganizavo Telšiuose gyvenanti nuo Grūšlaukės kilusi Anastasija Jurgutienė, kurios pastangomis pirmasis susitikimas įvyko prieš 10 metų.

„Kai skirstėmės, ne vienas suabejojome, ar besusitiksime darsyk – juk metai mums negailestingi“, – prisipažino Kretingsodyje gyvenanti 79-erių Stasė Anužienė, kuri iš Ankštakių su šeima – tėvu, motina, 10 metų broliu Antanu ir 13 metų seserimi Emilija – taip pat buvo ištremta tą lemtingąją Lietuvos žmonėms 1949 m. kovo 25-ąją.

S. Anužienės tėvas Pranciškus Papievis buvo iš ūkininkų šeimos, kariškis savanoris, kaip vyriausias šeimos sūnus turėjęs perimti iš tėvo nemažą iki 100 ha ūkį. Mama Petronėlė Šikšniūtė už savo vyrą buvo jaunesnė 18 metų, gimdė 8 vaikus, tačiau užaugo tik 3 – kūdikius pjovė kokliušas. „Kai prasidėjo karas, man buvo 7 mėnesiai. Motina sakydavo, kad visur su savimi nešiojosi lopetėlę – kad turėtų, kuo mane pakasti. Bet Dievas man liepė gyventi, tad ir iškentėjau visus man skirtus vargus“, – kalbėjo S. Anužienė, dabar jau našlė, išgyvenusi ne tik tremtį, kurioje ji atsidūrė būdama 8-erių, bet ir sūnaus Arvydo netektį. Beje, Arvydas pakartojo savo senelio kelią – atkūrus Lietuvos nepriklausomybę jis buvo vienas pirmųjų karių savanorių.

Atsidūrusi tremtyje Papievių šeima pateko į kolūkį „Zavet Iljiča“, ir tik po metų persikėlė į Irbėjų. „Pradžia buvo labai sunki – tėvas ir motina 7 mėnesius išbuvo ligoninėje, o mums, vaikams, motina liepė į turgų nešti vis po kokį daiktą, už kurį gaudavome bulvių. Taip ir mitome, – prisiminimais dalijosi S. Anužienė. – Kartą auksinį mamos laikrodį iškeitėme į kilogramą miltų. Maišėme su vandeniu ir ant krosnies kepėme „lepioškas“ – tokius prėskus paplotėlius. Aš iki pat šiol nieko nesu valgiusi skaniau už tas „lepioškas“...“


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas