Pajūrio naujienos
Help
2019 Birželis
Pi 3101724
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną26°C debesuotumas 95 %
Naktį13°C debesuotumas 88 %
Komentarų topas

(1340) 2019-03-26

Direktorius bus kitas. Koalicija nesikeičia

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Pirmas puslapis

„Gavome skaudžią valdžios pamoką, tačiau mums pasisekė, kad anksti pradėjome formuoti valdžią ir dar turime laiko tą pamoką išmokti“, – sakė išrinktas meras Antanas Kalnius apie skandalą, kilusį dėl kandidato į Savivaldybės administracijos vadovo pareigas.

Po naujai išrinktą Kretingos rajono savivaldybės valdžią sudrebinusio skandalo, kuris įsiplieskė žiniasklaidai paskelbus, kad Savivaldybės administracijos direktoriumi numatytas Laimonas Žemaitis yra teisiamasis baudžiamojoje byloje, išrinktas meras Antanas Kalnius ir jo komanda išsaugojo praėjusį ketvirtadienį sudarytą Savivaldybės tarybos valdančiąją daugumą ir teiks naują kandidatą į administracijos direktoriaus pareigas.

Lyg žaibas iš giedro dangaus

Išrinktas meras Antanas Kalnius „Pajūrio naujienas“ patikino, jog iki žurnalisto skambučio neturėjo jokios informacijos apie tai, kad L. Žemaitis yra teisiamųjų suole. A. Kalnius sakėsi iškart paskambinęs Dariui Petreikiui, vienam iš visuomeninio rinkimų komiteto „Kretingos kraštas“ lyderių, kuris yra ir šio komiteto įkūrėjas. „Dariui buvo šokas, kaip ir man“, – atviravo A. Kalnius. Per pusvalandį susirinko visa „Kretingos krašto“ komanda. Pirmas sprendimas buvo šią blogą žinią iškart pranešti koalicijos partneriams. „Norėjome, kad ne iš kitų, o iš mūsų sužinotų“, – tarė A. Kalnius. Vėliau pranešimą apie nepalankiai susiklosčiusią situaciją A. Kalnius išplatino ir socialiniuose tinkluose.

Direktoriaus postas lieka „Kretingos kraštui“

Penktadienį A. Kalniaus ir „Kretingos krašto“ iniciatyva įvyko Savivaldybės tarybos valdančiosios daugumos (jai priklauso 18-a iš 25 tarybos narių) atstovų pasitarimas. „Koalicijos partneriams pranešėme, kad L. Žemaičio kandidatu į direktoriaus pareigas nebeteiksime“, – pasakojo A. Kalnius. Jo teigimu, partneriai nepriekaištavo dėl ketvirtadienį paskelbto Savivaldybės valdžios svarbiausių postų pasidalijimo: kandidatu į vicemerus lieka konservatorius-krikščionis demokratas Dangiras Samalius, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju Povilas Černeckis. Naują kandidatą į Savivaldybės administracijos direktoriaus kėdę vėl siūlys „Kretingos kraštas“.

Paklaustas, ar jau turi naują kandidatą į šią vykdomosios valdžios poziciją A. Kalnius teigė: „Yra kelios kandidatūros, dabar jas vertiname per padidinamąjį stiklą. Laiko turime“.

A. Kalnius prasitarė, kad kompetentingus, turinčius vadovavimo patirtį, kitas Savivaldybės administracijos vadovui reikalingas savybes, atbaido už tokį darbą per menka alga. Direktoriaus paskirtasis atlyginimas yra apie 2 tūkst. 300 eurų. Be to, direktorius gali gauti priemokas.


Stažuotojos Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos direktoriaus pavaduotoja anglų kalbos mokytoja Loreta Šilanskienė (kairėje) ir fizikos mokytoja Snieguolė Tamulevičienė Simono Daukanto progimnazijoje įgijo įdomios patirties.

Pedagogės iš Druskininkų lankėsi Simono Daukanto progimnazijoje, kur sėmėsi patirties iš mokyklos bendruomenės ir dalijosi savąja. Įvairiose ugdymo įstaigose stažuotės vyks iki 2020 metų. Jose dalyvauja ir progimnazijos pedagogai.

Tęs bendradarbiavimą

Stažuočių tikslas – suteikti galimybę patyrusiems mokytojams, kurie tobulino kvalifikaciją užsienyje, dalyvauja projektuose, rengia mokymo priemones, skleisti savo patirtį, o stažuotojams – įsisavinti šią patirtį.

„Pedagogas, atvykęs į stažuotę organizuojančią mokyklą, turi galimybę dalyvauti jos praktinėje veikloje, susipažinti su mokyklos bendruomene, su naujais mokymo metodais, lankytis atvirose pamokose“, – paaiškino progimnazijos direktorė Sigita Jonaitienė.

Ugdymo plėtotės centras yra parengęs stažuotės programą „Ugdymo gerinimas per procesinį konsultavimą“. Pagal ją progimnazijos pedagogės organizavo atviras veiklas ir edukacijas, taip pat projektas vis dar tęsis, toliau bendradarbiaujant su kitomis ugdymo įstaigomis Lietuvoje.

„Parengus programą, ir progimnazijos mokytojai nemokamai gali stažuotis kitose Lietuvos mokyklose“, – sakė S. Jonaitienė.

Stažuotėje Palangos Vlado Jurgučio pagrindinėje mokykloje jau apsilankė Simono Daukanto progimnazijos informacinių technologijų mokytoja Edita Miežetienė. Savo stažuotės patirtimi ji pasidalijo pedagogų posėdyje.

Pasibaigus pedagogų stažuotei, progimnazijos bendruomenė sutarė dėl tolimesnio bendradarbiavimo. „Viena klasė vyks į Druskininkų „Atgimimo“ mokyklą, kur organizuojamos bendros ugdymo dienos, o jos mokiniai atvyks į mūsų progimnazijos organizuojamą ugdomąją veiklą. Taip pat numatėme organizuoti mūsų mokytojų edukacinę išvyką į jų mokyklą“, – ateities planus vardino S. Jonaitienė.


Kretingos meno mokyklos akordeonistas Ovidijus Miežetis su savo mokytoja Sigita Šimkute-Kubiliene

Lietuvos muzikos ir teatro akademija bei Lietuvos akordeonistų asociacija talentingiausius Lietuvos ir užsienio atlikėjus sukvietė į tarptautinį akordeonistų konkursą „Vilnius 2019“, kurio metu įvyko ir tradicinis Lietuvos akordeonistų konkursas.

Jame dalyvavo ir Kretingos meno mokyklos akordeonistas Ovidijus Miežetis, kurį konkursui parengė mokytoja Sigita Šimkutė-Kubilienė: tarptautinio akordeonistų konkurso „Vilnius 2019“ respublikiniame ture kretingiškis tapo III v. laureatu ir įgijo teisę dalyvauti šio konkurso tarptautiniame ture.

Dalyviai pagal amžių ir pasirinktą atlikimo žanrą muzikuoja suskirstyti į 12 kategorijų. „Norint dalyvauti šiame konkurse, reikėjo pereiti atrankas-konkursus“, – paaiškino O. Miežečio mokytoja S. Šimkutė-Kubilienė.

Klaipėdoje įvykusiame I atrankos ture – XIX Žemaitijos ir Klaipėdos krašto akordeonistų konkurse O. Miežetis pelnė II v. ir dalyvavo kitame konkurso etape Vilniuje. Stiprus pasirodymas pramoginės muzikos kategorijoje O. Miežečiui atnešė sėkmę ir respublikiniame ture. Per 25 gyvavimo metus konkursas, kuris rengiamas kas antrą pavasarį, sulaukia vis didesnio tarptautinio jaunųjų akordeonistų susidomėjimo. Šiais metais į varžytuves susirinko akordeono muzikos aistruoliai iš viso pasaulio: Škotijos, Serbijos, Kinijos, Ukrainos, Portugalijos, Moldavijos, Lenkijos, Suomijos, Lietuvos, Baltarusijos, Latvijos, Rusijos, Jungtinės Karalystės.

„Dalyvauti šiame konkurse – tai unikali galimybė reprezentuoti ir kuo įvairiapusiškiau atskleisti akordeono muziką bei puoselėti profesionalųjį meną. Vieniems tai – gera atlikėjo karjeros pradžia, kitiems – siekiant pedagoginio darbo aukštumų“, – įsitikinusi S. Šimkutė-Kubilienė.

Konkurso dalyvius vertino nusipelnę šalies bei elitiniai pasaulio pedagogai, garsūs kultūros ir meno veikėjai.

„P. n.“ informacija


Pranciškonų gimnazijos antrokas gimnazistas Linas Daugėla Lietuvoje pripažintas vienu kūrybiškiausių mokinių.

Kretingiškis 17-metis Pranciškonų gimnazijos gimnazistas Linas Daugėla ir vėl nustebino savo žodinės kūrybos pasiekimais: iš respublikinės „Lietuvių kalbos ir literatūros olimpiados Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų mokiniams“ IX–X klasių grupėje jis grįžo su sidabro medaliu.

Laimėjo tarp 150 dalyvių

Į olimpiadą Kaune, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijoje, vaikinas vyko ne vienas – Liną lydėjo jį ruošusi lietuvių kalbos mokytoja Daiva Ataitė. Taip pat vyresniųjų XI–XII klasių grupėje dalyvavo trečiokė gimnazistė Julija Grigaitytė bei ją olimpiadai parengusi mokytoja Irma Šedienė, tačiau jai fortūna nebuvo tokia palanki, kaip Linui.

Tam, kad patektų į respublikinį olimpiados etapą, jiedviem reikėjo būti geriausiais savo rajone. Pernai L. Daugėla rajoniniame etape buvo antras, o šiemet, perkopęs į antrąją gimnazinę klasę, – pirmas. „Tikrai nelengva, mokantis devintoje klasėje, rungtis toje pačioje grupėje su dešimtokais ar vienuoliktokui – su dvyliktokais“, – pastebėjo D. Ataitė.

Iš viso šiemet į gimtosios kalbos šventę-konkursą susirinko 152 geriausi jaunieji šalies bei užsienio filologai.

L. Daugėlos žodžiais, olimpiada vyko dvi dienas. Pirmąją dieną po iškilmingo jos atidarymo, kuriame dalyvavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, Seimo nariai, kultūros ir meno pasaulio žmonės, mokiniai atliko dvi skirtingo tipo užduotis.

Samprotavo apie grožį

Pirmoji užduotis – didelės apimties lietuvių kalbos ir literatūros testas: norint jį įveikti, vien pamokose įgytų žinių tikrai nepakako. Kita užduotis – parašyti esė ,,Ar man artima Sigito Gedos mintis, jog gražu tai, kas silpna ir trapu?“ Vyresniųjų klasių mokiniai, tarp jų – J. Grigaitytė, rašė esė ,,Atsiskyrėlių džiaugsmo valandos: kuo jos ypatingos?“

Esė reikėjo parašyti per dvi valandas, kūrinio apimtis – apie 300 žodžių. „Savo rašinyje į grožio sampratą aš pažvelgiau kelias aspektais: apie tai, kad grožis yra trapus, rašiau pagal Vaižganto „Dėdes ir dėdienes“, apie solidarumą tarp žmonių – pagal Rūtos Šepetys romaną „Tarp pilkų debesų“. Sampratą apie grožį kaip absoliutų gėrį išreiškiau pagal Šventojo rašto Pradžios knygą – ką Dievas sukūrė, visa buvo gera“, – olimpiados rašinį apibūdino L. Daugėla.

Vakare olimpiados dalyviams buvo dovanotas koncertas ,,Muzika sielai“ Kauno filharmonijoje, o kitą dieną jų laukė iškilminga olimpiados uždarymo ceremonija – laureatams buvo įteikti medaliai ir pagyrimo raštai, taip pat – vertingos dovanos. L.Daugėla neslėpė dovanų gavęs elektroninį knygų skaitytuvą, tačiau jis jo dar neišbandęs, mat skaityti labiau mėgstąs tikras knygas.

Daug skaito ir pats kuria

D. Ataitė labai džiaugėsi savo mokinio L. Daugėlos gebėjimais: „Jis ne tik gabus lietuvių kalbai ir literatūrai, bet ir labai darbštus, sistemingai dirbantis nuo pat penktos klasės. Linas ypatingas tuo, kad yra ne tik akademiškas žmogus, bet ir pats kuria poeziją, publicistiką, domisi istorija, gamtos mokslais, itin daug skaito.“

Paklaustas, ar tikėjosi laimėti tarp geriausiai lietuviškai rašančių mokinių, vaikinas neslėpė: „Dalyvaudamas visuomet viliesi nugalėti, bet sidabro nesitikėjau, nes užduotys buvo gana sunkios.“

Linas neslėpė manąs, jog reikia daug skaityti, kad galėtum dalyvauti olimpiadoje. Jis sakė mėgstąs įvairius literatūros žanrus ir išsyk skaitąs po kelias knygas, – nelygu, kokia nuotaika. „Į kiekvieną kūrinį reikia įsijausti, įdėti dalelę savęs“, – patikino gimnazistas. Jis sakė mėgstąs Justino Marcinkevičiaus, Aido Marčėno, Alfonso Nykos–Nyliūno poeziją, iš užsienio poetų – Šekspyrą, Dantę, Petrarkos „Sonetus“, kremtąs ir prasmingus romanus – didelį įspūdį jam paliko Vinco Mykolaičio Putino „Altorių šešėly“.

---

Olimpiados dalyviai rungėsi dviejose grupėse: Lietuvos mokiniai varžėsi IX–X klasių ir XI–XII klasių grupėje, o užsienio lietuviškų mokyklų mokiniai iš Vokietijos, Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos – atskiroje grupėje. Užduotys Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų mokiniams buvo skirtingos, vertinimo komisijos – taip pat.


Romantinės muzikos žanro kūrinius klausytojams dovanojo Kartenos vokalinis ansamblis.

Praėjusį savaitgalį Kretingos rajono kultūros centro Kartenos ir Rūdaičių skyriuose karaliavo liaudiška ir romansų muzika – čia buvo surengti vokalinių ansamblių romansų ir kapelų koncertai-peržiūros.

Tai – tarsi įžanga į kovo 30 dieną 16 val. įvyksiančią tradicinę šventę „Kretingėškė polka“, per kurią koncertuos geriausi rajono liaudiškos muzikos kolektyvai, o apskritai, Kretingos rajono kultūros centro direktoriaus Prano Razmaus žodžiais, peržiūros yra rengiamos kasmet, kad kolektyvai galėtų išbandyti savo jėgas, būti įvertintiems ir įsivertinti patys.

„Mūsų tikslas – pamatyti, išgirsti kolektyvų repertuarą, kiek jie pažengė, kai kalbame apie meninį lygį, kaip tobulėjama, einama profesionalumo link“, – teigė P. Razmus.

Koncerte-peržiūroje Kartenos skyriuje, kuriam ne per seniausiai vadovauti pradėjo Janina Vaičekauskienė, dalyvavo 14 rajono saviveiklos kolektyvų: 9 vokaliniai ansambliai – Kartenos, Laukžemės, Kalniškių, Baublių (2 kolektyvai), Kūlupėnų, Jokūbavo, Salantų kultūros centro Žvainių skyriaus ir Salantų kultūros centro bei 5 kapelos – be karteniškių, S. Įpilties, Kūlupėnų, Salantų kultūros centro ir Darbėnų.

Rūdaičiuose į koncertą-peržiūrą susirinko 3 – Vydmantų, Raguviškių, Rūdaičių – vokaliniai ansambliai ir 6 kapelos – Rūdaičių, Šukės, Raguviškių, Vydmantų, Lazdininkų ir Kurmaičių.

Šventėje-koncerte „Kretingėškė polka“ pasirodys 10 kapelų.

Saviveiklos kolektyvų koncertai sulaukė ir žiūrovų dėmesio. Štai Kartenos kultūros namai buvo sausakimši: į juos sugužėjo šiltai meno vadovus ir dalyvius palaikiusi publika – renginio svečiai ir bendruomenės nariai. Šventės proga buvo atidaryta ir daugelį metų Kartenos kultūrą puoselėjusio, šviesaus atminimo iškilaus Žemaitijos menininko, peizažo meistro Jurgio Račkausko (1923–2008 m.) tapybos darbų paroda.

„P. n.“ informacija


Kūlupėnų bibliotekoje viešėjo dviejų knygų autorė Adelė Daukantaitė.

Kretingos Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos Kūlupėnų filialo vedėja Vilija Macienė kūlupėniškius sukvietė į popietę „Kaip žydėjimas vyšnių“ – Kūlupėnų bibliotekos skaitytojai turėjo progą susitikti su dviejų knygų autore Adele Daukantaite.

Ji pristatė savo prozos knygą „Skambutis sielai“ ir poezijos rinkinį „Prisijaukink prigimtį“. Išskirtinumo popietei ir polėkio poezijai suteikė Agnės Dragūnaitės varios skambėjimas ir savos kūrybos dainos, šokėjos Viktorijos Rupeikaitės choreografinės miniatiūros.

A.Daukantaitė – žemaitė, kuriai artima Kūlupėnų žemė, nes čia gyveno jos tėvas, tad susitikimas su vietos žmonėmis ir dalinimasis prisiminimais – tarsi grįžimas į vaikystę. Popietėje dalyvavo ir autorės bendražygė poetė Daiva Rudelytė, kuri perskaitė kelis rinkinio eilėraščius.

A.Daukantaitės kūryboje atspindimos išminties paieškos paprastuose dalykuose, begalinis noras matyti visame kame grožį, paskatos išmintingai ir ramiai gyventi šitame lėkimo ir vartotojiškumo pasaulyje.

„Susirinkusiems buvo smagus ir priimtinas autorės šmaikštumas, nuoširdūs poezijos posmai“, – neabejojo Kūlupėnų filialo vedėja V. Macienė.

„P. n.“ informacija


  • Iš po­li­ci­jos su­ves­ti­nių

KRETINGOS r.

Kovo 22 d. apie 22.05 val. kelyje Darbėnai–Šventoji, vyras, gimęs 1995 m., sulaikė automobilio „Audi 100“ vairuotoją, gimusį 1968 m., kuriam nustatytas 3,22 prom. girtumas.

VYDMANTŲ k., Palangos pl., kovo 23 d. apie 2.26 val. „BMW 330D“ vairuotojui, gimusiam 1991 m., nustatytas 2,06 prom. girtumas.

Parengė Edita KALNIENĖ


Dalyvius sveikino Kretingos sporto mokyklos direktorius Remigijus Malakauskas (iš kairės), Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus specialistė Jolanta Jurgutienė, rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas Nerijus Japertas kartu su policijos pagalbininku Amsiu.

Jau devintą kartą Kretingos sporto mokykloje įvyko tarpinstitucinės krepšinio varžybos 3x3 „Draugaukime“, skirtos prisidėti mėnesio be patyčių sąmoningumui didinti. „Anksčiau būdavo savaitė be patyčių, dabar šis laikas ilgėja, kas tikrai džiugina“, – dėmesį atkreipė Kretingos rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Gitana Macienė.

Šįkart varžėsi dešimt komandų, o laimėtojo titulą pelnė renginio organizatorių partneriai – Kretingos rajono policijos komisariato komanda. „Džiaugiamės laimėję“, – sakė G. Macienė.

Renginiu norima skatinti draugiškus vaikų, suaugusių tarpusavio santykius ir kurti saugią mokyklos aplinką, kurioje nebūtų patyčių ir smurto.

„Renginys gražus tuo, kad aikštelėje rungtyniauti gali ir tėvai, ir vaikai, ir kiti bendruomenės nariai. Be to, ne kiekvieną dieną yra galimybė varžytis su policijos pareigūnais, ugniagesiais gelbėtojais ir kitais specialistais“, – tikino varžybų organizatorius Kretingos rajono sporto mokyklos direktorius Remigijus Malakauskas.

Tarp institucijų bendradarbiavimas vyksta visus metus, tačiau „Draugaukime“ – dar viena galimybė susiburti. „Per varžybas pasikeičiame informacija, reikiama pagalba“, – kalbėjo bendruomenės pareigūnė.

Bendradarbiavimo svarbos užtikrinimą akcentavo ir R. Malakauskas: „Palaikome glaudžius ryšius, ir organizacijos maloniai atsiliepia. Antrus metus dalyvauja ir Savivaldybės atstovai.“

Renginyje galėjo dalyvauti bet kuri organizacija, įmonių kolektyvai. „Noriai dalyvauja ne tik organizacijos, bet ir ugdymo įstaigos“, – tvirtino G. Macienė.


Kovo 21 d. „Kretingos“ komanda išvykoje 65:66 (12:13; 18:22; 21:16; 14:15) pirmajame ketvirtfinalio susitikime nusileido prieš Regionų krepšinio lygos (RKL) A diviziono reguliaraus sezono nugalėtojus Raseinių „Raseinius“ ir seriją pradėjo pralaimėjimu.

Susitikimas prasidėjo gerokai vėliau negu numatyta tvarkaraštyje, nes dėl elektros tinklų gedimo arenoje nebuvo elektros, tad komandoms teko apšilti tamsoje. Bet, praėjus 40 minučių, problemos buvo išspręstos ir varžybos prasidėjo.

Rungtynių pradžia geriau susiklostė kretingiškiams, bet II kėlinio pabaigoje „Raseinių“ komanda atitrūko (19 min. 27:35), o prieš didžiąją pertrauką komandas skyrė 5 taškai (20 min. 30:35). Trečiame kėlinyje raseiniškiai dar pirmavo 7 taškais (23 min. 36:43), bet iki kėlinio pabaigos kretingiškiai sugebėjo rezultatą išlyginti – 51:51. Lemiamo kėlinio metu svečiuose gausiai savų sirgalių palaikomi kretingiškiai po D. Matučio tritaškio turėjo ir 9 taškų persvarą (36 min. 62:53), likus žaisti pusantros minutės kretingiškiai dar turėjo keturių taškų pranašumą (65:61). Tačiau likus žaisti 17 sek. aikštės šeimininkai, išprovokavę nesportinę kretingiškių pražangą, realizavo abu baudų metimus (65:64). Paskutinėje atakoje „Raseinių“ komandai pavyko išprovokuoti pražangą ir po dviejų taiklių baudos metimų išsiveržti į priekį (65:66). „Kretingos“ komanda dar turėjo galimybę išplėšti pergalę, bet paskutinis Lauryno Danieliaus tritaškis tikslo nepasiekė.


Viešosios įstaigos „Kretingos Minija“ vadovas Vidas Burba išreiškė norą jungtis į vieną struktūrą.

Kretingoje apsilankęs Lietuvos futbolo federacijos (LFF) licencijavimo skyriaus vadovas Laurynas Zibolis su LFF licencijavimo vadybininke Diana Jonaitiene pristatė biudžetinių futbolo sporto mokyklų reorganizaciją –viešąsias įstaigas futbolo klubus. Kretingoje jau yra futbolo klubas „Kretingos Minija“, tačiau ši sporto šaka yra kultivuojama ir Kretingos sporto mokykloje.

Taps konkurencingu?

Dabar klubas „Kretingos Minija“ turi bendradarbiavimo sutartį su Kretingos sporto mokykla dėl vaikų grupių, tačiau nuo 2020 m. pavasario, kad klubas gautų LFF I lygos licenciją, to nepakaks. Jai gauti reikia atitikti penkis kriterijus: infrastruktūros, sportinius, teisinius, personalo ir finansų. Iki tada klubas turėtų turėti futbolo akademiją, arba vaikų komandas, savo viešosios įstaigos struktūroje.

2019 metai yra pereinamieji metai, kuomet kiekvienas klubas, norintis dalyvauti LFF I lygoje, turės sukurti visą klubo struktūrą – turėti vaikų, jaunimo komandas, išlaikant pagrindinę ir veteranų komandas.

LFF licencijavimo vadovas pasiūlė Kretingos rajono savivaldybei bendradarbiauti su kitomis savivaldybėmis ir pasirinkti tinkamiausią modelį: „Tai yra svarbu, kad klubas ir toliau galėtų dalyvauti I lygoje, o gal net ir aukštesnėse lygose.“

Pagrindinės priežastys, kodėl tokių klubų atsiranda vis daugiau – tai užsienio valstybių pavyzdžiai, klubų licencijavimo reglamentavimas. „Pastebėjome, kad tai turi įvairiapusės naudos – tiek finansinės, tiek kiekybinės“, – įvardijo L. Zibolis.

Sukurti visą klubo struktūrą „Kretingos Minijos“ klubui yra svarbu. „Minijos“ atžvilgiu – tai klubas, iš trečio diviziono kylantis aukštyn į rimtesnį sportą“, – kalbėjo L. Zibolis.

Viešosios įstaigos „Kretingos Minija“ vadovas Vidas Burba pripažino, kad Kretingos sporto mokyklai nesutikus jungtis į vieną struktūrą, jie turėtų ir antrą variantą: „Norime raumenis užsiauginti ne sportine prasme, o pačioje struktūroje. Jeigu mums nepasiseks susitarti su Savivaldybe, Sporto mokykla, turime ir antrą variantą, kurio tikrai imsimės, – būsime konkurencingi ir patys į grupes rinksime vaikus.“

Pagrindinis prioritetas, kuriant viešąją įstaigą, – kad futbolo klubas turi augti nuo vaikų iki pagrindinės komandos, dar labai svarbu, kad Savivaldybė dalyvautų šiame procese ir užtikrintų klubų stabilumą. „Einant į I lygą federacija akcentuoja, kad klubas turi turėti ne mažiau kaip tris dalininkus, ir Savivaldybė gali būti vienas jų. Manome, kad Savivaldybės dalyvavimas yra pakankamai svarbus, kad būtų užsitikrintas tolesnės veiklos stabilumas“, – tvirtino L. Zibolis.


Sutvarkyti archyvą patikėjo istorijos žinovui

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva

Pernai gruodį 70-mečio jubiliejų atšventusį Mikelį Balčių sveikino ir jo motina 97-erių Kersta Balčienė.

Kretingos muziejus pasitelkė garsų pajūrio krašto istorijos žinovą iš Šventosios Mikelį Balčių, kad jis padėtų muziejininkas sutvarkyti pernai anapilin išėjusio muziejininko archeologo Donato Butkaus palikimą: „Reikia surūšiuoti, kvalifikuoti medžiagą pagal mokslinius reikalavimus“, – patikino M. Balčius.

Pernai gruodį 70-metį atšventęs M. Balčius yra savamokslis istorikas, archeologas, kolekcininkas, jis taip pat – Trijų žvaigždžių ordino kavalierius. Kraštotyra, istorija ir bei archeologija domisi nuo jaunų dienų, ir visuomet buvo laukiamas D. Butkaus surengtose ekspedicijose tyrinėjant senąsias baltų gyvenvietes.

„Pats gyvenimas išmokė, o jei dar guli ir keliesi su istorija, ji tampa gyvenimo dalimi“, – paklaustas, iš kur tas jo žinojimas, juokdamasis „Pajūrio naujienoms“ atsakė šventojiškis.

„Nuo seno jis yra mūsų draugas“, – sakė Kretingos muziejaus vadovė Vida Kanapkienė. Vertingą savo radinių kolekciją M. Balčius yra dovanojęs Kretingos muziejui.

Prieš 5-erius metus Kretingos muziejuje atidarius naują archeologijos ekspoziciją, šviesaus atminimo D. Butkus ją pristatydamas „Pajūrio naujienoms“ sakė, jog nemaža dalis radinių į muziejų atkeliauja iš privačių asmenų – tokie radiniai ji džiugindavę netgi labiau negu paties surasti per ekspediciją. Jis pasidžiaugė tais iniciatyviais žmonėmis, kuriems rūpi tautos istorija, ypač – Mikeliu Balčiumi.

„Kažkada 15-metis šventojiškis Mikelis Balčius iš smalsumo atkreipė dėmesį į keistus radinius arimuose ir melioracijos grioviuose, sudarė planą, pažymėjo radimvietes ir pranešė muziejui. Jo pastangomis archeologai aptiko IV–III tūkst. pr. Kr. liepų karnų tinklų liekanų, plūdžių, medžio ir keramikos dirbinių. Jis taip pat mūsų muziejui padovanojo itin vertingą savo radinių iš III tūkst. pr. Kr. gintaro dirbinių kolekciją“, – tuomet D.Butkus sakė, jog muziejininkus ilgam susiejo bendrystė su savamoksliu archeologu bei kuršių kultūros tyrinėtoju M. Balčiumi, kurio nuomonė jam dažnai būdavusi svarbesnė ir už mokslininkų ar jo paties.

Senoje kuršininkų – Šventosios latvių – šeimoje, kurios šaknys pajūry siekia XVII amžių, gimusį M. Balčių vietiniai žmonės vadina Šventosios žemės metraštininku. O Šventosios bendruomenė džiaugiasi, kad jis ne tik fiksuoja istoriją, bet ir aktyviai dalyvauja šių dienų kurorto bendruomenės gyvenime. Jis taip pat yra paties 1996 m. įkurtos Kuršių kultūros draugijos vadovas.

Mikelio Balčiaus atradimai, pradedant garsiais 1966 m. Šventosios radiniais, mokslo pasauliui atvėrė akmens amžiaus gyvenvietes. O šventojiškio žinios iki šiol tarnauja tiems mokslo žmonėms, kurie tyrinėja Šventosios apylinkes – nuo jų istorijos iki unikalios senosios kalbos bei papročių, kuriuos šiame pajūrio lopinėlyje vis dar išlaiko M.Balčiaus suburta kuršių kultūros draugija.


Restauruos istorinį Grūšlaukės kryžių

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Parapijose

Istorinis antrąjį šimtmetį skaičiuojantis Grūšlaukės kryžius su dievdirbio Juozapo Paulausko sukurtu Nukryžiuotoju išvežtas restauruoti.

Grūšlaukės mokyklos-daugiafunkcio centro teritorijoje pastarąjį dešimtmetį stovėjęs istorinis 3,5 m aukščio dekoruotas medinis kryžius, Kretingos rajono paminklotvarkininkui Algirdui Mulvinskui pritarus, išvežtas restauruoti – jį atkurs Darbėnų seniūnijos meistrai.

Darbėnų seniūno Alvydo Poškio žodžiais, pernai sutvarkius senąją Grūšlaukės kaimo koplyčią, šiemet susirūpinta ir kitu šios gyvenvietės kultūros paveldo objektu – XIX a. pabaigoje sukurtu monumentaliu mediniu kryžiumi.

Šį kryžių 1897 m. išdrožė vietinis meistras Antanas Stonius, o kone metro dydžio Nukryžiuotojo skulptūrą sukūrė garsus Grūšlaukės krašto dievdirbys bei knygnešys Juozapas Paulauskas, gimęs 1860 m.

„Šis kryžius buvo parvežtas į Grūšlaukę iš Latvelių kaimo, suremontuotas ir pastatytas, kad puoštų mokyklos teritoriją, o tuo pačiu – ir Grūšlaukės centrą. Per laiką jis vėl sutrešo, todėl vėl reikia sulopyti. Vis dar svarstome, kur pastatyti antrąkart atkurtą šį kultūros paveldo paminklą – ar gyvenvietės centre, kurį šiemet numatyta sutvarkyti, ar įkomponuoti Grūšlaukės kapinių koplyčioje. Koplyčioje kryžiui erdvės užtektų, jis neužstotų sieninės tapybos, ir du šios vietovės istoriniai objektai būtų vienoje vietoje. Tačiau tolimesnio šio kryžiaus likimo dar nenusprendėme, – teks derinti su A. Mulvinsku ir bendruomene“, – teigė seniūnas.

A.Poškio manymu, būtų simboliška, kad kūrinys tarsi sugrįžtų pas jo kūrėją, – Grūšlaukės kapinėse 1945 m. buvo palaidotas J. Paulauskas.

Su broliu carinės Rusijos metais gabenęs ir Grūšlaukės apylinkėse platinęs uždraustą lietuvišką spaudą, vėliau J. Paulauskas mokėsi kryždirbystės amato pas kitą garsų šio krašto meistrą Antaną Klanių-Klanevičių. Manoma, kad J. Paulauskas per netrumpą savo gyvenimą sukūrė per 2 tūkst. šventųjų skulptūrų, pastatė per 400 ornamentuotų kryžių, koplytstulpių, koplyčių.

J. Paulausko darbų yra įsigiję Kretingos, Nacionalinis bei Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejai, tačiau didžioji dalis jų pasklidę tarp žmonių.

„Senųjų Grūšlaukės apylinkių kaimų gyventojų teigimu, J. Paulauskas buvo ir vienas pirmųjų lėlių teatro Lietuvoje įkūrėjų, pats gaminęs ir kaimo žmonėms vaidinęs savo lėlėmis“, – garsaus dievdirbio kūrybinį kraitį papildė seniūnas.


Kretingos rajone pagal Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą planuojama įrengti dar šešias vaizdo stebėjimo kameras. Šios programos lėšomis finansuojamas „Vaizdo stebėjimo kamerų įdiegimas Latvijos ir Lietuvos miesto saugumo užtikrinimui“ projektas, kuris turėtų būti baigtas iki 2019 m. lapkričio mėn. pabaigos.

Šiuo metu rajone yra dešimt vaizdo stebėjimo kamerų. „Jų poreikis rajone yra, nes taip užtikrinama nusižengimų prevencija“, – kalbėjo Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Rasmina Beniušienė. Ji pripažino, kad tokia priemonė padeda nustatyti pažeidimus.

Dabar šiam skyriui kameros daugiausiai padeda nustatyti automobilių statymo ne vietoje pažeidimus. „Taip pat pastebimi ir kiti viešosios tvarkos pažeidimai – muštynės, alkoholio vartojimas neleistinoje vietoje, šiukšlinimas ir panašiai“, – sakė R. Beniušienė.

Kameromis taip pat naudojasi ir Kretingos rajono policijos komisariatas.

Naujos vaizdo stebėjimo kameros bus įrengtos: Šventosios ir Klaipėdos gatvių, Briedžių ir Klaipėdos gatvių žiedinėse sankryžose, Šventosios gatvės ir Šiaulių plento sankryžoje, prie Kretingos miesto I tvenkinio, Kretingos ir Stulginskio gatvių sankryžoje Jokūbave, Gintaro gatvės ir magistralinio kelio A11 sankryžoje Vydmantuose.

„Savivaldybė viešųjų pirkimų būdu parinks rangovą, kuris įrengs vaizdo stebėjimo kameras“, – teigė Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjas Darius Martinkus.

Šių kamerų su serveriu įsigijimas projekte yra įvertintas beveik 62 tūkst. eurų.

„P. n.“ informacija


Pasenusius vandens tiekimo vamzdžius jau ruošiamasi pakeisti naujais.

Bendrovė „Kretingos vandenys“ vykdo projektą „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros rekonstravimas ir plėtra Kretingos rajone“.

Netrukus Kretingos mieste Savanorių, Melioratorių ir Grafų Tiškevičių gatvėse bus pradėti kasimo darbai – pagal rangos sutartį su Vilniaus įmone „Infes“ čia bus atnaujinti esami 400 mm skersmens vandentiekio tinklai, kurie, anot „Kretingos vandenų“ direktoriaus Tomo Jurgučio, yra pasenę, prastos kokybės, vidų dengia nuosėdos, o visa tai blogina jais tiekiamo geriamojo vandens kokybę.

Direktorius patikslino, kad Savanorių gatvėje bus rekonstruota apie 0,65 km, o Melioratorių ir Grafų Tiškevičių gatvėse – maždaug 0,63 km vandentiekio tinklų. Didžioji darbų dalis bus vykdoma uždaruoju būdu, todėl gyventojai didelių nepatogumų neturėtų patirti.

Rangos sutarties vertė – 122 tūkst. 800 Eur be PVM.

Darbus ketinama baigti šių metų liepą.

Projektas finansuojamas pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą ES fondų, Kretingos rajono savivaldybės bei bendrovės „Kretingos vandenys“ lėšomis.

„P. n.“ informacija


Posakį, kad skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas, tarsi patvirtino kretingiškė Vilda Petkuvienė, susidūrusi su situacija, kai, nepranešusi institucijai apie tai, jog jos mama nebesigydo slaugos ligoninėje, neteko priklausiusių slaugos pinigų – daugiau kaip 400 eurų.

Naujo įstatymo nematė

„Kovo 9-ąją sunkiai sirgusi, negalinti vaikščioti mama mirė. Kadangi esu vienintelis ją prižiūrėjęs artimas žmogus, senatvės pensija man buvo išmokėta, o štai taip pat priklausę pinigai už slaugą vien dėl to, kad nepaieškojau internete ir savarankiškai neįsigilinau į nuo šių metų sausio 1-osios pasikeitusį įstatymą, ir nuplaukė“, – apgailestavo Vilda.

Po mamos mirties dėl išmokos ji teigė kreipusis į Kretingos socialinių reikalų ir sveikatos skyrių, ten buvo paaiškinta, kad pinigus išmokės po to, kai ji pateiks notaro patvirtintą paveldėjimo liudijimą.

„Bet vėliau paaiškėjo, kad nuo šių metų sausio 1-osios pasikeitus tvarkai, aš pati turėjau kreiptis į Kretingos socialinių reikalų ir sveikatos skyrių ir pranešti apie tai, kad mama Kartenos slaugos ligoninėje nebeguli“, – teigė pašnekovė.

Anot jos, anksčiau pačios institucijos tokią informaciją perduodavo viena kitai, o dabar pacientai ir jų artimieji savo reikalais turi pasirūpinti patys.

„Nieko nekaltinu, kad pasikeitė tvarka, per rūpesčius pati nepastebėjau, bet negi gydymo įstaigoms, išrašant pacientus, sunku pasakyti, priminti? Aš pati 11-a metų dirbau tuometinėje Darbo biržoje, interesantams stengiausi padėti, kuo galiu“, – atviravo V. Petkuvienė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas