Pajūrio naujienos
Help
2019 Vasaris
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe181522
Še291623
Se3101724
Orų prognozė
Dieną0°C debesuotumas 0 %
Naktį-3°C debesuotumas 96 %
Apklausa

Ar įdiegdami savitarnos kasas, prekybos centrai turėtų mažinti prekių kainas?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1327) 2019-02-08

Rūkyti – į pakrūmes

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Rūkyti prie mokyklų, kaip ir kitose viešose miesto vietose, draudžia įstatymas. Tad pilnamečiams rūkaliams lieka tik pakrūmės ir užkaboriai.

Pilnametystės sulaukę abiturientai turi teisę rūkyti, tačiau mokyklų teritorijose – 50 m atstumu – tai griežtai draudžiama. Todėl per pertraukas supešti dūmą Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos rūkaliai leidžiasi į gretimą Pastauninko parką, o Pranciškonų gimnazijos gimnazistai slapstosi už Kultūros centro, tuo piktindami praeivius.

Rūkyti suaugusiam lyg ir nedraudžiama, tačiau Kretingoje daugelis viešų vietų yra paskelbtos nerūkymo zonomis, tarp jų – ir parkai. Nerūkymo zona, praeivių pageidavimu, neseniai buvo patvirtinta ir Pastauninko parko take nuo Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos Telšių gatvės link.

Per pertraukas skuba į „daužyklą“

Trečiadienio rytą, likus kelioms minutėms ligi pertraukos, ant tako, vedančio žemyn nuo Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos į Pastauninko parką, dūmą pešė dviese – vaikinas ir mergina. Neužilgo prie jų prisidėjo dar 4-iese, o nuskambėjus skambučiui, pasipylė visas būrys rūkalių: vieni prisijungė prie rūkančiųjų, o kiti nuskubėjo Topolių daugiabučių link.

„Nepilnamečiai parūkyt bėga į kiemus, o dar „Pajūrio naujienas“ pamatė. Mes tai nieko nebijome – mums jau po 18-ka ir esame 50 m nuo mokyklos, – jos ribų nepažeidžiame. Nuo senų laikų mokiniai čia rūko – vis mokytojams „ne ant akių“.

Žinot, kaip šita vieta vadinasi – ogi daužykla, atseit, einam įdaužt. Pažiūrėkit, specialiai pastatyta šiukšlių dėžė su užrašu, kad čia mestume nuorūkas, – atviravo jaunuoliai, o mergina paaiškino, kodėl nenori viešintis. – Dar tėvai ir močiutė paskaitys, – namie nesirodau, kad rūkau. O nerūkyti neįmanoma – artėja egzaminai, daug streso.“

Jaunimas labiausiai sakė pamėgęs elektronines cigaretes. Šios, jų manymu, esančios sveikesnės – mažiau dervų. Jauniausi jų gimnazijos rūkaliai, patikino, esą devintokai, o jei koks dvylikametis paprašo cigaretės – dink iš čia, jam pasako.

Pageidautų specialios zonos

Pabrėžiečiai neslėpė, jog mokytojams dėl to, kad rūko, taip neužkliūva, kaip vaikus į Marijos Tiškevičiūtės mokyklą, trumpinant kelią, vedantiems tėvams. „Jie skundžia mus mokytojams, sako – pro jus praeiti neįmanoma. Iš tiesų, būna, kad ir po 30 čia susirenkame. Stovim ant tako, nes paėjus į šoną – tešlynai. Ne visi ir terūko, kiti ateina tik pabendrauti“, – papildė kitas vaikinas.

Jaunuoliai neslėpė, kad per reidus vaiko policija, šauliai, bet jie parodo pažymėjimus ir pilnamečius palieka ramybėje, o jaunesnius įspėja.

„Kodėl mums negalėtų įrengti specialios rūkymo vietos? Ir mokytojai galėtų kartu parūkyt, kitose šalyse taip yra. Draudimais nieko nepadarys – kai draudžia, dar įdomiau būna. Juk žiūrėkit, kai leidžiama dirbti, niekas dirbti nepuola“, – filosofiškai samprotavo vienas jaunuolių.

Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorė Asta Burbienė, paklausta, kaip, jos manymu, reikėtų spręsti šią problemą, sakė: „Manyčiau, jog specialių rūkymo zonų steigti nereikėtų, nes mokyklos tikslas – propaguoti sveiką gyvenseną, formuoti sveiką žmogų. Tegul rūko atokiau nuo draudžiamos zonos, kad nekristų į akis praeiviams ir juolab – jiems netrukdytų.“


Joana JANUŠKIENĖ:

– Reikėtų. Pati visada einu balsuoti ir dar kitus paskatinu. Prieš eidama į rinkimus pasidomiu kandidatais tiek internete, tiek spaudoje. Informacijos tikrai yra pakankamai, kad žmogus galėtų apsispręsti. Manau, kad kai kurie yra nusivylę, todėl balsuoti neina. Taip pat mano, kad jų balsas nieko nepakeis. Pamenu, vienais metais, kai buvo renkamas prezidentas, tikrai nebuvo, už ką balsuoti, todėl sugadinau rinkimų biuletenį ir taip išreiškiau savo nuomonę.

Rima GARŠVIENĖ:

– Manau, taip. Pati einu balsuoti į visus rinkimus: tiek nacionalinius, tiek savivaldos. Apie kandidatus domiuosi mažai, tai darau tik prieš pačius rinkimus. Tada pradedu apie juos skaityti, einu į organizuojamus susitikimus. Žmonės į rinkimus galbūt neina dėl asmenybių nebuvimo. Pasirinkimas mažas, o tuo, ką pažįstame, esame nusivylę dėl jų praeities.

Gražvydas BUDRYS:

– Žmogus turėtų pats apsispręsti, ar eiti balsuoti, ar ne, domėtis, už ką balsuoti, ir turėti savo nuomonę. Jeigu būtų privaloma, tai neapsisprendusį žmogų lengviau paveikti, pasakyti, už ką jis turėtų balsuoti. Nemaža dalis galvoja, kad jų balsas nieko nenulems. Aš manau, kad kiekvieno balsas nulemia daug. Todėl pats stengiuosi būti pilietiškas ir dalyvauti visuose rinkimuose pagal galimybes.

Edgaras JAROŠIŪNAS:

– Dabar tai yra mūsų teisė ir turime eiti balsuoti. Priversti visus balsuoti? To daryti nereikėtų. Manau, kad tai žmogaus teisių pažeidimas, jo laisvės suvaržymas. Daug priežasčių gali būti, kodėl žmonės neina į rinkimus, – ir laiko trūkumas, ir nepasitikėjimas. Nelabai domiuosi kandidatais ir vietoje nusprendžiu, už ką balsuoti, kartais to žmogaus net nepažįstu.

Kalbino Edita KALNIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Kretingos rajono savivaldybės taryba vasario mėnesio posėdyje turėtų spręsti, ar Savivaldybei perimti Kretingos technologijos ir verslo mokyklos bendrabutį, kad jame įrengtų apie 20 socialinių būstų.

Siūlymą Savivaldybei perimti bendrabutį, kuris nebereikalingas mokyklai ir kurio nenori Turto bankas, Savivaldybės tarybai pateikė meras Juozas Mažeika. Socialinio būsto eilėje laukia per 130 gyventojų bei jų šeimų. „Pagreitintume žmonių aprūpinimą būstu, kurio jie laukia ir dešimtmečius“, – sakė meras.

Mero teigimu, Savivaldybei yra galimybė bendrabutį iš mokyklos gauti neatlygintinai Savivaldybės savarankiškoms funkcijoms vykdyti. Jeigu bendrabutis atsidurtų Turto fonde, Savivaldybei bendrabutį tektų pirkti.


Pernai Kretingos muziejų aplankė 124 tūkst. lankytojų, – daliai jų yra taikomos lengvatos.

Šią savaitę Savivaldybėje išvien su Kretingos muziejaus direktore Vida Kanapkiene buvo svarstyta, ar pasekti respublikinių muziejų pavyzdžiu ir nemokamai atverti duris lankytojams kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį.

Nuo šių metų pradžios Kultūros ministerija, pasiremdama kitų Europos šalių patirtimi, įvedė naują tvarką – visi nacionaliniai bei respublikiniai muziejai privalo veikti kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį, ir žmonės juos gali aplankyti nemokamai. Tačiau savivaldybėms priklausantys muziejai, tarp jų – ir Kretingos muziejus, gali nusistatyti savo tvarką.

Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Dalia Činkienė sakė, jog buvo nuspręsta, kad Kretingos muziejus šio modelio netaikys. „Kol kas mūsų muziejus nemokamai paskutinį mėnesio sekmadienį lankytojų nepriims.

Stebėsime, kokia krašto muziejų praktika įsigalios Lietuvoje. Atidžiai peržvelgėme kiekvieną punktą – mūsų muziejus ir taip taiko daugybę nuolaidų vaikams, mokiniams bei įvairioms kitoms gyventojų socialinėms grupėms“, – tvirtino ji.

D. Činkienė sakė, jog suskaičiuota – jei muziejus ir tą vieną dieną priimtų lankytojus nemokamai, sumažėtų specialiųjų lėšų, iš kurių tvarkomas muziejaus ūkis bei dvaro parko ūkis, taip pat iš dalies mokami atlyginimai darbuotojams. Kretingos muziejaus vadovė V. Kanapkienė pastebėjo, jog savivaldybių muziejams naujoji tvarka yra tik rekomendacinio pobūdžio ir jos nėra privalu laikytis.


Kiek ir ką nori žinoti apie kandidatą, iš esmės sprendžia pats rinkėjas, kuris savo apsisprendimą parodo balsuodamas.

Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) paskelbus kandidatų sąrašus, jų anketas, turto ir pajamų deklaracijas, privačių interesų deklaracijas, rinkėjai turi puikią galimybę geriau pažinti kandidatus, dalyvaujančius ir tiesioginiuose mero rinkimuose, ir rinkimuose į rajono Savivaldybės tarybą. Kai kurie kandidatai nebuvo atviri iki galo ir anketose nenurodė tam tikrų duomenų: neatviravo dėl išsimokslinimo, šeiminės padėties, pomėgių ir kitų dalykų.

Į vieną vietą – 8 pretendentai

Į 25-ias (24-ias – be mero mandato) rajono Savivaldybės tarybos vietas pretenduoja 6 partijos ir 2 visuomeniniai rinkimų komitetai. Tai (išvardinimas pagal VRK suteiktą numerį) – partija Tvarka ir teisingumas (Nr. 1), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (Nr. 2), visuomeninis komitetas „Kretingiškiai – už bočius, tėvus ir vaikus“ (Nr. 3), Lietuvos socialdemokratų partija (Nr. 4), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (Nr. 6), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (Nr. 10), visuomeninis rinkimų komitetas „Kretingos kraštas“ (Nr. 11) ir Darbo partija (Nr. 12). Partijos ir visuomeniniai komitetai į rajono tarybą iškėlė 198 kandidatus, iš kurių 159 – partijų, 39 – visuomeninių rinkimų komitetų. Į vieną rajono tarybos nario vietą (be mero mandato) pretenduoja 8 kandidatai.

Ilgiausią – 39 – kandidatų sąrašą sudarė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, trumpiausią – 15 kandidatų – visuomeninis rinkimų komitetas „Kretingiškiai – už bočius, tėvus ir vaikus“. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąraše – 20 kandidatų, Darbo partijos – 22, partijos Tvarka ir teisingumas, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio ir visuomeninio rinkimų komiteto „Kretingos kraštas“ – po 24, Lietuvos socialdemokratų partijos – 30.


Keramikas Viktoras Gailius dirbtuves įsirengė savo bute, meistriškai tam išnaudodamas balkono ir holo erdvę: čia minko molį, žiedžia, lipdo, glazūruoja.

Kretingiškio keramiko 67-erių Viktoro Gailiaus darbai atspindi ypatingą jo braižą – nuotaikingos ir šmaikščios glazūra padengtos molio skulptūrėlės tarsi atkeliavusios iš paties menininko pamėgtų piešti karikatūrų.

Humoras – gyvenime ir kūryboje

Puošnios besiplepančios poniutės, įsimylėjusių dviratininkų pora, gaidelis ir vištelė bei įvairių pasakų herojai. Jie – ryškių spalvų, lyg vienai akimirkai sustingę įdomiomis pozomis, juokingomis veidų išraiškomis. Nulipdyti, išdegti krosnyje ir menininko dekoruoti glazūra.

„Lipdau be eskizų, viskas išeina savaime. Nėra taip, kad žinočiau iš anksto, ką nulipdysiu – gyvenimas mėgsta staigmenas. Mano galvoje – milijonas idėjų, bet jos konkrečiais pavidalais virsta tik tuomet, kai paimu į rankas molį: kol minkau, skulptūrėlė tarsi išsiminko savaime“, – kalbėjo keramikas.

Tai, kad mėgsta piešti karikatūras, iš dalies lemia ir skulptūrėlių temas. Menininkas sakė, jog gyvenime šiaip jau nesąs didelis optimistas, tačiau nėra ir pesimistas. Aplinka, žmonės tampa labiau suprantamesni, kai jie paprasti, o tam, jo žodžiais, ir padeda humoras.

„Karikatūras abu su draugu piešdavome jau mokyklos suole, tačiau mano draugas nuėjo blogais keliais – atsidūrė kalėjime ir ten išgarsėjo, – tokių dalykų pripiešdavo. Galėjo tapti garsiu žmogumi, bet kaip buvo, taip ir liko vagišiumi.

Dailininku aš irgi netapau – nuo piešimo pasukau į keramiką, ir tik retsykiais beprisėdu prie popieriaus“, – neslėpė pašnekovas.

Turtingas darbų aruodas

V. Gailius sakė, jog jo darbai per dešimtmečius stipriai kito: „Niekad nebūna taip, kad gamintum ir tobulintum tik vieną gaminį, – darbai keičiasi, tik braižas išlieka, nes jis yra įgimtas. Nesyk teko taikytis prie gyvenimo ir žmonių poreikių, nes privalėjau užsidirbti duonai“, – kalbėjo V. Gailius.

Dešimtmečiais jis tebuvo vienintelis profesionalus keramikas visame Kretingos rajone, puoselėjantis tradicinį amatą, o ilgainiui lipdyti išmokęs nemažai vietinių meistrų.

Greta įvairios tematikos statulėlių V. Gailiaus kūrybos aruode – krūvos varpelių, žiestų puodynių, vazų, ąsočių. Žiesti ir glazūruoti keramikos gaminius V. Gailius išmoko studijuodamas Kauno Stasio Žuko technikume. „Įprastai po studijų visi siekė paskyrimų į Vilnių ar Kauną, o aš, brolio Rimanto paragintas, atvykau pas jį į Viekšnius, kur veikė „Jiesios“ fabriko filialas. Norėjosi išmokti žiesti tobulai. Fabrikas prieškariu priklausė žydams, – jame pagrindinai įsidarbindavo iš tremties sugrįžę lietuviai. Buvo keletas šį amatą itin gerai išmanančių meistrų, – iš jų mokiausi “, – prisiminė pašnekovas.


Praėjusią savaitę Klaipėdos muzikiniame teatre dienos šviesą išvydo Aušros Krasauskaitės šokio spektaklio šeimai „Tikroji dinozaurų istorija“ premjera pagal kompozitoriaus Kristijono Lučinsko muziką.

Tai, kad dabar rekonstruojamo Klaipėdos muzikinio teatro išradingi kūrėjai yra tikrasis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro lobis. Tai puikiai įrodė naujo šokio spektaklio „Tikroji dinozaurų istorija“ komanda: idėjos autorė ir choreografė Aušra Krasauskaitė, kompozitorius Kristijonas Lučinskas, dramaturgė Samanta Pinaitytė, spektaklio kostiumų ir scenografijos autorė Liuka Songailaitė, šviesų dailininkas Justas Butkus bei garso ir vaizdo režisierius Jonas Raudonius.


Anot Mariaus Kavolio, kiekvieno žiūrovo valia darbus priimti savaip, o jis tapantis tai, ką tuo metu jaučia.

Tai, kad jo tapybą, galima sakyti, pirmiausia išvydo platusis pasaulis, o ne gimtasis miestas, 31-erių palangiškis dailininkas Marius Kavolis pavadino atsitiktinumu. „Tikriausiai reikiamu laiku susipažinau su reikiamais žmonėmis, kurie mane pastebėjo, pakvietė ir dar labiau paskatino kurti. Tačiau visos parodos man yra vienodai svarbios“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė jis.

Tapo tai, ką jaučia

Devyniolika įvairaus formato ryškių M. Kavolio darbų šiuo metu galima pamatyti Palangos kurorto muziejuje. Paveikslai – optimistiški, ekspresyvūs, teigiantys jaunatvišką energiją ir maksimalizmą.

Prieš kelerius metus pirmieji akriliniais dažais drobėse tapyti dailininko darbai buvo eksponuojami Klaipėdoje, Vilniuje, o po to atsivėrė kiti keliai – į Maskvą, Azerbaidžaną, Italiją, Jungtinius Arabų Emyratus, Ispaniją, Jungtinę Karalystę.

Anot Mariaus, kiekvieno žiūrovo valia darbus priimti savaip, o jis tapantis tai, ką tuo metu jaučia. Menininko vizijos užkoduotos darbų pavadinimuose: „Nemo“, „Butterfly“, „Effect“, „Candy“, „Rain“, „Two Vinsents“, „Blue Depth“ ir kt. Šie pavadinimai, kaip ir bendras parodos pavadinimas – „Therapy of Spring“ („Pavasario terapija“), – angliški, nes nežinia, kokios tautybės žmogus į paveikslus žiūrės, nežinia į kokias šalis jie nukeliaus, kieno interjerą papuoš.

Tarp įspūdingiausių menininkas paminėjo „Solo“ parodą šiuolaikinio meno centre Baku bei ekspoziciją meno muziejuje Žemutiniame Naugarde. Netikėtą, užtat itin didelį džiaugsmą atnešusia pirmąja įžymybe tapo paveikslas „nr.1“, kurį dar 2014-aisiais išvydo ir į savo sudarytą kolekciją įtraukė garsios Londono šiuolaikinio meno galerijos „Saatchi“ direktorė Rebeka Wilson.

Skaičius išmainė į teptuką

Paklaustas, kiek aktuali kitų nuomonė, dailininkas neslėpė, jog malonu išgirsti gerų atsiliepimų ir garbė, kai jo kūriniu kas nors papildo savo kolekcijas, pasipuošia namų arba galerijos sienas.

„O į tuos, kurie linkę menkinti, kurie burba, kad tokių darbų niekad nepirktų, nekreipiu dėmesio, nes manau, kad tokie žmonės galbūt apskritai nepirktų jokio paveikslo“, – įsitikinęs Marius.

M. Kavolis ir pats netikėjo, kad kada nors taps dailininku ir iš to gyvens. Baigęs Palangos Senąją gimnaziją, jis pasirinko gerokai pragmatiškesnį kelią – Klaipėdos bei Vilniaus aukštosiose mokyklose studijavo, kaip pats sako, madingas specialybes – ekonomiką bei tarptautinį verslą.

„Nesakau, kad tai man nepatiko. Bet, kadangi buvau baigęs Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklą, tiesiog vieną dieną pajaučiau, jog vėl pasiilgau kurti, nusprendžiau pabandyti ir jau nesustoju“, – atviravo M. Kavolis.

Kokie tolesni planai, dailininkas neatskleidė. „Pasakysiu tiek, kad kryptingai einu ir eisiu pripažinimo keliu, turiu tikslą ir žinau, kad jį pasieksiu“, – neabejojo jis.

M. Kavolio paroda „Therapy of Spring“ veiks iki kovo 22 d.


„Atžalyno“ pradžia ir dabartis – režisieriai Algimantas Verbutas ir Auksė Antulienė.

„Atžalynas“ – tai didelis, per 40 metų iš profesinio teatro medžio išsikerojęs jaunuolynas. Mes esame tą medį supančios atžalėlės“, – atidarant jubiliejinę šventę „Mūsų antrieji namai“ po scenoje ką tik parodyto spektaklio „Pienių vynas“ kalbėjo Kretingos rajono kultūros centro Vaikų ir jaunimo teatro vyriausioji režisierė Auksė Antulienė.

Prisiminė dinozaurus ir vabalus

Nuoširdžiai dėkodama savo pirmtakui, šio teatro įkūrėjui Algimantui Verbutui, kuris, pakviestas į sceną, šiltai glėbyje spaudė savo buvusią mokinę, A. Antulienė į tą patį glėbį pakvietė ir Karoliną Moncevičienę – trečiąją ir jauniausiąją „Atžalyno“ teatro režisierių kartos atstovę.

Šventė vyko itin šiltai, kaip namie tarp namiškių, ir, tikino A. Antulienė, be išankstinio scenarijaus – į sceną lipo sveikinti ir dalintis prisiminimais visi, kas norėjo, dauguma – buvusių atžalyniečių, amžiumi artėjančių 40–50-ties link. Visi, prieš pasiliekant vakaroti, buvo pakviesti įsiamžinti bendroje nuotraukoje scenoje po galingu šakotu medžiu, sukurtu iš šviesos instaliacijų.

„Atrodo, kad pradžia buvo labai seniai, kai dar dinozaurai gyveno, – tada aš atvykau dirbti po studijų. Tuomet buvom tokie pat jauni ir kūrybingi, kaip dabartiniai atžalyniečiai“, – kalbėjo buvęs ilgametis režisierius A. Verbutas, dėkodamas A. Antulienei už tai, kad, jam pasitraukus iš teatro, puoselėjo jo pasodintą medį, išleidusį daugybę tvirtų atžalų.

Gausiai žiūrovų salėje susirinkusiems kretingiškiams A. Verbutas perskaitė trumpą pasakaitę „Vabalas ir buldozeris“, kurią jis su atžalyniečiais pavertė itin mėgstamu spektakliu – scenos rekordininku: šis buvo parodytas 61 kartą, su juo, tvirtino, apvažiuota visa Europa, pabuvota tarptautiniuose festivaliuose.



Palangos miesto policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas pristatydamas 2018 m. veiklos rezultatus įvardijo miesto problemas, su kuriomis pareigūnai susidūrė dažniausiai.

„Metai buvo intensyvūs“, – 2018-ųjų darbo metus apibūdino Palangos miesto policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas. Pristatydamas Palangos miesto komisariato praėjusių metų veiklą jis įvardijo ir didžiausias miesto problemas, su kuriomis susidūrė pareigūnai – tai dažnos vagystės, elektrinių transporto priemonių reguliavimo problema ir pan.

Daugiausia – vagysčių

Klaipėdos apskrityje užregistruota apie 6 tūkst. nusikalstamų veikų. „Lietuvos policija ištiria daugiau veikų negu jų kolegos kitose Europos šalyse“, – apibendrindamas rezultatus kalbėjo Klaipėdos apskrities policijos komisariato viršininkas Alfonsas Motuzas. Apskrityje ištiriama apie 60–70 proc. nusikalstamų veikų.

Nusikalstamų veikų Palangos mieste užregistruota 8 mažiau nei 2017 metais – iš viso 360. Prisimintas spalio mėnesį įvykdytas kraupus jauno žmogaus nužudymas, kuomet įtariamieji greitai buvo išaiškinti. „Išsiaiškinti nusikaltimą labai padėjo gyventojai. Jau po penkių valandų turėjome įtariamuosius“, – įvykį prisiminė A. Motuzas.

„Kad Palanga yra kurortinis miestas, matyti iš nusikalstamumo statistikos, nes per tris vasaros mėnesius užregistruota 190 nusikalstamų veikų, tai yra daugiau negu pusė“, – teigė A. Budginas.

Daugiausia – 129 – Palangoje įvykdyta vagysčių, ir tai yra mažiau negu 2017 metais, kuomet įvykdytos 144 vagystės. „Vagiama iš gyvenamųjų namų, nuomojamų patalpų, automobilių. Gyventojams, poilsiautojams nuolat primename, kad saugotų savo asmeninį turtą“, – vagysčių vietas vardijo Palangos miesto policijos komisariato viršininkas.

Taip pat užregistruoti 58 nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejai, ištirti visi 42 smurto artimoje aplinkoje atvejai. Iš viso ištirtos 168 nusikalstamos veikos.

Išaugęs neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis: praėjusiais metais jų buvo 17, o 2017 m. – 8. Pareigūnai dar kartą priminė gyventojams apie siaučiančius telefoninius sukčius: „Noriu patikinti, kad mūsų pareigūnai neskambina gyventojams ir neprašo pinigų patikrinti.“


Rajone neliks „inkilų“

  • Edita KALNIENĖ
  • Teisėtvarka

Kretingos rajone šiuo metu veika trys stacionarūs greičio matuokliai, tačiau kitą savaitę jie bus išjungti – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos priėmė sprendimą nebepratęsti šios paslaugos teikimo sutarties, kuri baigia galioti vasario 11 d.

Visos priemonės efektyvios

Rajone yra trys stacionarūs greičio matuokliai, kurie įrengti A11 magistraliniame kelyje Šiauliai–Palanga. Vidutinio ir mobilių greičio matuoklių rajone šiuo metu nėra įrengta.

Praėjusiais metais greičio matuokliais užfiksuoti 4 tūkst. 989 greičio viršijimo atvejai, 2017 metais – tik 1 tūkst. 944. Skaičiai gerokai išaugo, kai prietaisai pradėjo fiksuoti greitį į abi puses.

„Pagal greičio viršijimo išaiškinimo 2018 metais pagausėjimą negalėtume teigti, kad greitį viršijančių vairuotojų sumažėjo“, – kalbėjo Kretingos rajono komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Ričardas Kačinas.

Saugaus greičio nepasirinkimas yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios 2018 m. rajone įvyko eismo įvykiai, per kuriuos sužeisti 8, o žuvo 2 asmenys.

R. Kačinas mano, kad greičio matuokliai buvo naudingi: „Visos priemonės, kurios yra taikomos, mažiau ar daugiau yra efektyvios. Jos nukreiptos į tą vairuotojų grupę, kuri yra linkusi nesilaikyti Kelių eismo taisyklių, o tai vairuotojų grupei, kuri laikosi taisyklių, yra neaktualu, ar tokios priemonės taikomos, ar kitokios, jie visada važiuos tvarkingai.“

Matuokliai, užregistravę greičio parametrus, informaciją siunčia pagal automobilio registravimo vietą. Greitis gali būti viršijamas ir kitame Lietuvos mieste, bet, jeigu automobilis registruotas Kretingos rajone, duomenis gaus Kretingos rajono policijos komisariatas.

Rajono policijos komisariatas pažaboti greičio mėgėjus vykdo ir kitas priemones. „Policijos pareigūnai patruliuoja avaringiausiose vietose, kai nėra tam tikrų iškvietimų, priemonės yra organizuojamos ne tik dėl greičio viršijimo. Pagrindinę greičio kontrolę atlieka atvykęs specializuotas padalinys. Šiltuoju metų laiku tai daro Lietuvos kelių policijos tarnyba su specialia įranga, visus metus tai daro Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnyba“, – priemones įvardijo R. Kačinas.

Avaringiausios Kretingos miesto gatvės 2018 metais: Rotušės aikštė, Žemaitės al., Klaipėdos g., Vilniaus g. Avaringiausia mieste Žemaitės al. ir Šventosios g. sankryža.

Avaringiausi Kretingos rajono keliai praėjusiais metais: Gargždai–Kretinga, Šiauliai–Palanga, Kretinga–Rūdaičiai–Žibininkai, Kretinga–Kūlupėnai, Laumalių k., Žibininkų k., Tuzų k.


  • Iš po­li­ci­jos su­ves­ti­nių

KRETINGA

MELIORATORIŲ g. ir TAIKOS g. sankryžoje vasario 6 d. apie 19.29 val. pareigūnai patikrinti sustabdė automobilį „Citroen Berlingo“, kurio vairuotojui, gimusiam 1976 m., nustatytas 1,87 promilės girtumas.

PALANGA

SODŲ g. vasario 6 d. apie 22.53 val. policijos pareigūnai sustabdė automobilį „Audi A6“. Priėjus prie vairuotojo, paprašius pateikti reikiamus dokumentus, šis ėmė keistai elgtis, blaškytis po transporto priemonę, vengė akių kontakto. Nustatyta, kad automobilį vairavo 1981 m. gimęs vyras. Dalinės apžiūros metu pas jį rasta metalinė dėžutė, kurios viduje buvo tabako ir galimai narkotinės augalinės medžiagos likučiai. Taip pat rūbų kišenėje rastas polietileno maišelis su baltos spalvos milteliais, galimai narkotine medžiaga. Pradėtas tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

Parengė Edita KALNIENĖ


Eduardas Steckis pritarė Nacionalinio motocentro atsiradimui Kretingoje.

Kretingos motobolo bazėje, Tiekėjų gatvėje, siūloma steigti Nacionalinį, t. y. visos Lietuvos, motocentrą, kuriame veiktų Kretingos motobolo klubas, Lietuvos motobolo muziejus, būtų ruošiami motociklai motobolo, motokroso, žiedinėms motociklų lenktynėms netgi Dakaro raliui, vietos atsirastų baikeriams.

Bazė beviltiškai nudėvėta

„Viskas griūva, ramstom, kiek patys išgalime“, – apie Kretingos motobolo pastatus, aikštę kalbėjo Kretingos motobolo klubo pirmininkas Eduardas Steckis. Pastaruosius metus ši bazė priklauso Kretingos rajono savivaldybei. Savivaldybė savo iniciatyva ją perėmė iš šalies sporto institucijų Vilniuje. „Kol priklausėme ten – Vilniuje, tai iš viso niekam nerūpėjome“, – atviravo E. Steckis, pasidžiaugęs, kad Savivaldybės valdžia nenusigręžė nuo motobolistų, kurie Kretingą ir Lietuvą garsina jau per keturis dešimtmečius.

„Normali idėja, nes investuoti vien į motobolą yra per siaura“, – E. Steckis pritarė Nacionalinio motocentro atsiradimui Kretingoje. Sausio mėnesio Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo prabilta apie lėšų skyrimą motobolo bazės atnaujinimo projektiniams pasiūlymams parengti. Buvo akcentuota, kad projektas būtų įrankis ieškant lėšų jam įgyvendinti, dėl lėšų kreipiantis į įvairius fondus, galimus kitus projekto finansavimo šaltinius. Savivaldybės 2019 metų biudžetą taryba svarstyti ir tvirtinti turėtų vasario 21 dieną. Ar politikai ryšis biudžeto išlaidose numatyti apie 30 tūkst. eurų motobolo bazės atnaujinimo ir išplėtimo projektui – neaišku, nes taryba prioritetine yra paskelbusi pradėtą Kretingos Sporto ir sveikatingumo komplekso statybą. „Gerai, kad kompleksą stato, bus normali salė krepšiniui, dabar net vietos žiūrovams nėra. Futbolui aikštę daro“, – Savivaldybės rūpestį sporto bazėmis E. Steckis gyrė su viltimi, kad ateis eilė ir motobolui.

Motobolo aikštės, pastatų einamasis remontas paskutinį kartą buvo atliktas 1996 m., ruošiantis Europos motobolo čempionatui Kretingoje. Šiame čempionate savoje aikštėje Kretingos motobolo komanda laimėjo sidabrą.


Medalius įteiks per vyskupo gimtadienį

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Naujienos

Kretingos rajono taryba nusprendė, kad šiemet garbingus Savivaldybės apdovanojimus už krikščioniškos kultūros ir vertybių puoselėjimą – Vyskupo Motiejaus Valančiaus atminimo medalius – rajono meras Juozas Mažeika įteiks žurnalistei Jūratei Grabytei ir Vytauto Didžiojo universiteto profesoriui Alfonsui Motuzui.

Garbingi apdovanojimai jiedviem bus įteikti Vasario 16-ąją per Lietuvos valstybės dienos minėjimą Kretingos rajono kultūros centre. Beje, tai dviguba šventė – šią dieną 1801 m. Nasrėnuose gimė ir Žemaičių vyskupas M. Valančius.

Vyskupo Motiejaus Valančiaus medaliu yra apdovanojami asmenys – Lietuvos ir užsienio piliečiai, taip pat – mokymo bei kultūros įstaigos, organizacijos už krikščioniškų vertybių puoselėjimą, o ypač – jų sklaidą jaunuomenėje, filantropinę veiklą, visuomenei aktualią tautiškumą ugdančią publicistiką.

Salantiškė 63-jų spaudos bei radijo žurnalistė J. Grabytė dirba katalikiškojo radijo „Mažoji studija“ redaktore. Jos vedamos laidos skirtos krikščioniškajam švietimui, teologinių žinių pagilinimui bei Šventojo Rašto studijoms.

Iš Šiaulių kilęs 64-ių etnologas ir muzikologas Vytauto Didžiojo universiteto profesorius A. Motuzas kretingiškiams žinomas kaip mūsų mieste veikusio šio universiteto filialo – Šv. Antano religijų studijų instituto – dėstytojas bei direktoriaus pavaduotojas. Nuo 2004-ųjų jis – Lietuvos katalikų bažnyčios istorijos centro direktorius, taip pat dėsto Telšių kunigų seminarijoje.

Kasmet šis garsingas Kretingos rajono savivaldybės 2017-aisiais įsteigtas apdovanojimas skiriamas ne daugiau kaip dviem asmenims.

Juo užpernai buvo apdovanota jau anapilin iškeliavusi Kretingos pranciškonų vienuolyne veikiančios labdaros valgyklos „Rūpestėliai“ šeimininkė savanorė Apolonija Bernotienė bei Lietuvos katalikų mokslo akademijos narys Klaipėdos universiteto profesorius Arvydas Ramonas.

Pernai Vyskupo Motiejaus Valančiaus medalis buvo įteiktas abiem asmenims po mirties: Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus Nasrėnuose vadovui Algirdui Čėsnai bei vienam šio apdovanojimo iniciatorių – profesoriui Stasiui Vaitekūnui, taip pat kilusiam iš Nasrėnų.

---

Kretingos rajono savivaldybėje greta jau esančių garbingų apdovanojimų – Kretingos rajono Garbės piliečio vardo, Kultūros ir meno premijos bei Padėkos, Sveikinimo raštų ir Savivaldybės ženklo – 2017-aisiais buvo įsteigtas dar vienas garbingas apdovanojimas – Vyskupo Motiejaus Valančiaus atminimo medalis.


Vida Kanapkienė – Vyriausybės Kultūros ir meno premijos 2018 m. laureatė

Už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui 12 kūrėjų paskirtos Vyriausybės Kultūros ir meno premijos, tarp laureatų – Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė.

Kaip skelbia Kultūros ministerija, Vyriausybės kultūros ir meno premiją, be V. Kanapkienės, pelnė fotomenininkas Ramūnas Danisevičius, dailininkas, knygų vaikams autorius Kęstutis Kasparavičius, kino ir teatro aktorė Vida Vaiva Mainelytė, kompozitorius Arvydas Malcius, tapytojai Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, menotyrininkė Agnė Narušytė, poetas Kęstutis Navakas, aktorė Regina Reklaitienė, kino operatorius Janas Vitoldas Tomaševičius, tekstilininkė Zinaida Vogėlienė ir menotyrininkė Rasutė Žukienė.

Nutarimo projektą dėl premijų skyrimo Vyriausybei tvirtinti pateikė Kultūros ministerija, vadovaudamasi Vyriausybės kultūros ir meno premijų komisijos sprendimu. Komisija iš visuomenės pasiūlytų daugiau nei 40-ies dailės, teatro, muzikos, literatūros bei kitų meno sričių atstovų atrinko 12 kandidatų gauti premijas.

Kasmet skiriama ne daugiau kaip 12 Vyriausybės Kultūros ir meno premijų. Premijos skiriamos Lietuvos, taip pat pasaulio lietuvių Kultūros ir meno kūrėjams už svarų indėlį į kultūrą ir meną bei ypatingus šios srities nuopelnus. Premijos skiriamos nuo 1997 metų. Nuo 2008 metų premijos dydis siekia 340 bazinių socialinių išmokų dydžių. Premijos gali būti skiriamos ir kolektyvui. Kolektyvo gauta premija išdalinama po lygiai visiems jo nariams.

„Vida Kanapkienė šios premijos nusipelnė dėl muziejaus plėtros, grafų Tiškevičių dvaro pritaikymo turizmui, reprezentacijai, edukacijai. Ji yra tikra šios srities profesionalė. Jos labai gera savybė – atkaklumas siekiant užsibrėžto tikslo“, – sakė Kretingos savivaldybės meras Juozas Mažeika, sužinojęs apie premijos muziejaus direktorei paskyrimą.

Vyriausybės Kultūros ir meno premijai gauti V. Kanapkienę nominavo Lietuvos Dailės muziejaus, kuriam vadovauja Romualdas Budrys, bendruomenė. Premijos laureatams turėtų būti įteiktos šių metų kovo 7 d. Vyriausybės rūmuose.

„P. n.“ informacija


Skelbimų lentos pastogėje pakabinti rinkimų plakatai buvo nukabinti Klibių kaimo seniūnaičio bendruomenės pirmininko Jurijaus Petrovo rūpesčiu. „Iš pagarbos tiems, kas į juos žiūri“, – neslėpė jis.

Klibių bendruomenės pirmininkas šio kaimo seniūnaitis Jurijus Petrovas neslėpė nuostabos, o tuo pačiu – ir pasipiktinimo, kai ant Klibių kaimo skelbimo lentos, kuri gyvenvietėje yra vienintelė ir skirta bendruomenės reikmėms, pamatė ne tik kad bet kaip sukabintus rinkimų plakatus.

„Negana to, kad skelbimų lentoje ir taip sveikos vietos nelikę, kažkas įsigudrino plakatus „prišaudyti“ ir ant ruberoidu apkloto stogelio – taip ir kabo tie plakatai aukštielninki. Kaimo moterys sako „pirmininke, darykit ką nors“ ir dar dievagojosi, kad už tokius „kabančiuosius“ tikrai kad nebalsuos“, – situaciją apibūdino J. Petrovas, ir pats nusistebėjęs, kad kiek yra buvę rinkimų, tokių nesąmonių dar nebuvo matęs.

Kaip bendruomenės pirmininkas ir seniūnaitis jis tuos plakatus paprasčiausiai nukabino – vien iš pagarbos tiems, kurie į tuos plakatus žiūri. Antra, J. Petrovo pastebėjimu, taip kabinant plakatus yra gadinamas visuomeninis turtas – pro ruberoide išmuštas skylutes, tegu ir nedideles, prasisunks vanduo, šlaps pakabinta informacija, skelbimų lenta greičiau nusidėvės.

„Kieno reikės prašyti kompensacijos už sugadintas lentas?“ – svarstė Klibių bendruomenės pirmininkas ir, kaip turintis dalyvavimo rinkimuose patirties, pasidalino idėja – rinkimų plakatus kabinti ne ant skelbimų lentų, o daryti taip vadinamas pastatomas knygas: ir patogu, ir gražu, ir pagarba rinkėjui rodoma.

J. Petrovas sakė, jog apie rinkimų plakatų kabintojų nemandagumą tikrai praneš rinkimų komisijai.

Kretingos rajono rinkimų apygardos komisijos pirmininkas Mindaugas Mickus „Pajūrio naujienoms“ teigė, kad jį jau pasiekė J. Petrovo nusiskundimas.


Nekokybiški rinkimai, brandos klausimas, o gal aktyvesnis domėjimasis politika ar partijų dėmesys jaunimui – jau kurį laiką tokios diskusijos tęsiasi dėl šešiolikmečių dalyvavimo savivaldos rinkimuose. Šiandien tam jau pritaria 28-ių miestų Jaunimo reikalų tarybos, tarp jų – ir kretingiškiai.

Vertina atsargiai

„Reikia pagalvoti apie jaunuolių pasirengimą priimti sprendimus, supratimą, atsakomybės svarbą. Būtina šia tema diskutuoti, įvertinti galimas grėsmes ir trūkumus. Žinoma, galime įžvelgti ir ne vieną teigiamą aspektą, dėl jų ir nesiginčijame, tačiau pirmiausiai turėtų būti atsižvelgiama į tolygumą, sprendimų suderinamumą“, – organizacijų poziciją dėstė rajono jaunimo asociacijos „Apskritasis stalas“ pirmininkė Brigita Barkauskaitė-Tamašauskė.

Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) Kretingos mokinių savivaldos informavimo centro pirmininkė Aistė Stonkutė mano, kad nereikėtų leisti balsuoti savivaldos rinkimuose nuo šešiolikos: „Tokio amžiaus jaunuoliams yra neįdomi politika, jie ja nesidomi. Šešiolika metų nėra pakankama branda priimti tokius sprendimus. Manau, kad rinktų bet ką, kas būtų pavojinga.“

Jaunimo reikalų tarybos pirmininkė mero pavaduotoja Danutė Skruibienė prisiminė vizitą jaunimo forume Mažeikiuose, kur buvo apie tai diskutuota: „Vieni yra tam pasirengę ir subrendę, tuo labai domisi, galėtų išsakyti savo nuomonę ir norėtų balsuoti. Kiti – visiškai atitrūkę nuo politikos ir neturintys noro ja domėtis. Toks pokytis rinkimuose lemtų tolimesnius rajono strategijos, sprendimų priėmimą, baiminamasi, kad gali nukentėti rinkimų kokybė.“

Vis dėlto, mero pavaduotojos nuomone, reikėtų leisti balsuoti šešiolikmečiams savivaldos rinkimuose.

„Aštuoniolikmečiai irgi yra moksleiviai, tai ir dabar jais galima manipuliuoti, tačiau to būti neturėtų. Žinoma, mokytojai, tėvai ir kiti asmenys darytų įtaką šiems jaunuoliams, bet, manau, kad ir dabar yra tas pats“, – svarstė ji.


Veidai: atskirų pasaulių – po vienu stogu

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Žmonės
Piene draugų rate žinoma kretingiškė giesmių kūrėja Rasa Lapienė atsiskleidė ir kaip fotomenininkė.

Giesmių kūrėja Rasa Lapienė, pasirinkusi panašaus sąskambio, tačiau jos meninę prigimtį labiau atspindintį slapyvardį Pienė, nustebino nauju kūrybiniu proveržiu – menine fotografija. Jos paroda „Šviesa paraštėse“ šiuo metu eksponuojama Kretingos katalikų bažnyčios galerijoje.

Ši paroda – ypatinga. Kone dviejose dešimtyse nuotraukų užfiksuotos ne, kaip įprasta, gamtos ar akimirkos, abstrakcijos ar detalės, o – veidai. Ekspresyvūs ir išraiškingi. Veidai žmonių, turinčių negalią.

R. Lapienė sakė matanti tuos žmones kasdien, nes dirba Kretingos dienos veiklos centre muzikos užimtumo specialiste – ji moko neįgalius žmones muzikos, rengia menines programas.

„Prisižiūriu tų žmonių emocijų: patikėkite, jos būna ypatingos. Jei jie džiaugiasi, jų džiaugsmas trykšta per kraštus, o jei liūdi, skausmas gyvena visoje jų sieloje ir kūne. Jų emocijos yra tarsi išgrynintos“, – kalbėjo parodos autorė.

Todėl jai norėjosi, kad žmonių su negalia veidus – pasaulį be vidinio grimo – pamatytų ir kiti žmonės.

„Negalią turinčių žmonių sielos – turtingos, ir į pasaulį jie žvelgia bei jį mato iš šviesos, o ne tamsos pusės, kaip kartais gali atrodyti. Antra vertus, mes, tie, kurie manome esantys sveiki, savo vidumi esame daug labiau už juos neįgalūs. Jie tokie yra iš prigimties, o mes patys tokiais pasidarome“, – pastebėjo menininkė.

Pienė teigė, jog šia paroda taip pat norėjusi pasakyti visuomenei, kuri dar tik mokosi priimti šalia esantį kitokį žmogų, kad psichikos neįgalią turinčių žmonių nereikia gailėtis ar užjausti, – jiems reikia, kad juos suprastų, priimtų, jiems labai reikia draugystės.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas