Pajūrio naujienos
Help
2018 Gruodis
Pi 310172431
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną-1°C debesuotumas 56 %
Naktį-5°C debesuotumas 27 %
Apklausa

„Pajūrio naujienos“ kviečia išrinkti 2018-ųjų Metų žmogų

Edita GLIOŽERIENĖ
Gintautas POGOŽELSKAS
Paulius VANIUCHINAS
Ričardas JOVAIŠA
Arvydas BALSEVIČIUS
Eugenija DANIUK
Nerijus GEDMINAS
Antanas BLUŽAS
Janina LUKAUSKIENĖ
Apklausa

Ar pritartumėte, kad Kretingos turgus būtų iškeltas prie vandens bokšto?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1307) 2018-11-23

Gyva grandinė iš senosios į naująją biblioteką

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Prie lurdo knygos sparčiai viena po kitos keliavo iš senjorų į vaikų rankas.

Trečiadienį perpiet vientisa kretingiškių grandinė nusitęsė per Kretingą – iš rankų į rankas buvo perdavinėjamos knygos, iškeliaujančios iš senosios į naujai pastatytą Kretingos Motiejaus Valančiaus viešąją biblioteką. Ši džiaugsminga knygų kelionė – tai simbolinė bibliotekininkų inicijuota akcija, likus lygiai mėnesiui ligi naujosios bibliotekos atidarymo gruodžio 21 dieną.

Statybą pagaliau užbaigė

Pirmoji krūva pasakų knygų per vaikų rankas iškeliavo iš bibliotekos Vilniaus gatve, šie jas perdavė rajono senjorų bendruomenei, besibūriuojančiai ties lurdu. Iš jų perėmė prie Kultūros centro susirinkę gimnazistai, o grandinės pabaigoje prie naujosios bibliotekos atkeliaujančių knygų lūkuriavo Kretingos rajono vadovai bei bibliotekos darbuotojai.

Iš viso akcijoje „Iš senosios bibliotekos – į naująją“ dalyvavo keli šimtai įvairaus amžiaus kretingiškių iš Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos, Pranciškonų gimnazijos, Trečiojo amžiaus universiteto, „Bočių“ bendrijos bei Kretingos senjorų bendruomenės, įvairių įstaigų.

Bibliotekos vadovės Birutės Karčauskienės žodžiais, šia iniciatyva buvo siekiama parodyti, kad biblioteka yra visų miestiečių ir kad lūkesčiai dėl naujosios bibliotekos statybos pagaliau išsipildė.

„Jaučiu didžiulį pasitenkinimą, kad bibliotekos statyba prasidėjo 2006 metais, man būnat Seimo nariu, o užbaigta 2018-aisiais, man dirbant Kretingos rajono administracijos direktoriumi“, – pajuokaudamas užtvirtino Virginijus Domarkas.


Eglė LINGIENĖ:

– Aš nešvaistyčiau, 20 tūkstančių puošmenoms iš Savivaldybės biudžeto, manau, yra daug, kai sako, kad neužtenka kitoms gyventojų reikmėms. Galima nupirkti ir pakabinti paprastų, ne vienerius metus tarnaujančių girliandų ir burbulų – kam tos visokios įmantrybės? Žinoma, gal kas nors pasakys, kad nuobodu būtų kasmet tą patį matyti, bet juk galima kitaip suderinti spalvas, kitaip sukomponuoti.

Dalia AGAPOVIENĖ:

– Kalėdos – viena gražiausių metų švenčių, o kai miestai ir eglės žiba nuo šviesų – dar gražiau, bet vienkartiniam džiaugsmui gaila išleisti tokią krūvą pinigų... Na, nežinau... Geriau paremti sergančius vaikus ar suaugusius ligonius. Aš pati dirbu Klaipėdoje onkologinėje ligoninėje, kasdien matau, kiek ten yra skausmo, kiek reikia žmonėms padėti ir finansiškai. Viso to fone šventinė kalėdinė pompastika daugelį labai skaudina.

Gražina PETRAUSKIENĖ:

– Pavyzdžiui, aš savo namus puošiu kukliai. Jau ir neatsimenu, kada paskutinį sykį pirkau kokį naują eglutės žaislą, nors kartais pagalvoju, kad gal reikėtų. Turbūt kiekvienas mes savo pinigus skaičiuojame. Jeigu Savivaldybė išgali 20 tūkstančių sumą puošmenoms skirti, tai labai gerai. Tegul tik puošia, tegul būna gražu – visi į miestą išėję gražiais reginiais galėsime pasidžiaugti.

Juozas VIČIUS:

– Be abejo, šventėms ruošiamės puošiamės pagal išgales. Aš šiemet savo namams esu numatęs pirkti girliandą, kainuojančią 100 eurų, – ir nemanau, kad turėtų būti gaila. Į svečius atvažiuos vaikų, kuriems ir 3, ir 5metai, tegul pasidžiaugia. O ir mums, suaugusiems, daug smagiau, iškart nuotaika kita. Juk Kalėdos būna vieną kartą per metus, norisi jų įspūdingų.

Kalbino Audrone GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Prie kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ bus pridėta lentelė su laiko nuoroda, kad darbo dienomis automobiliams stovėti negalima nuo 7.30 iki 16 val.

Praėjusiame Kretingos rajono savivaldybės Saugaus eismo komisijos posėdyje kai kuriuos klausimus, išvažiuojamuosiuose posėdžiuose įsigilinus į situaciją, teko svarstyti pakartotinai.

Išsikovojo teisę

Tarp tokių klausimų – privačių namų gyventojų prašymas panaikinti šių metų pradžioje Tiekėjų gatvės ruože, žvyruoto kelkraščio pusėje, tarp Palangos ir Geležinkelio gatvių įrengtus kelio ženklus „Sustoti draudžiama“. Anksčiau gavę neigiamą atsakymą, gyventojai neatlyžo: nėra, kur pasistatyti automobilius.

Toje vietoje, kur dabar yra kelio ženklai, stovėdavo sunkiasvorė žemės ūkio technika, ir esą niekam netrukdydavo, kadangi kitoje pusėje yra asfaltuotas šaligatvis pėstiesiems. Gyventojai nesutinka, kad jų transporto priemonės trukdytų moksleiviams eiti į Simono Daukanto progimnaziją, nes vienas kelkraštis, kuriuo vaikai galėtų vaikščioti, – asfaltuotas. Be to, į progimnazijos teritoriją patekti iš Tiekėjų g. pusės ir nebegalima – aptverta tvora.

Priimtas sprendimas prie kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ pridėti lentelę su laiko nuoroda, kad darbo dienomis, kai moksleiviai eina į mokyklą, automobiliams stovėti negalima nuo 7.30 iki 16 val.

Mėguvos gatvėje daugiau patruliuos

Pavojingą eismo situaciją, kai ties Kretingos meno mokykla Mėguvos gatvėje nuolat ignoruojama ištisinė linija, išspręsti prašė kretingiškė Asta Paulauskaitė. Jos teigimu, piko valandomis ant šios linijos sustoja automobiliai tėvų, atvažiavusių iš į mokyklos parsivežti savo vaikų. A. Paulauskaitė teigė, kad dėl tos priežasties Mėguvos gatve važiuojant miesto centro pusėn, tenka išvažiuoti į priešingą eismo juostą ir kirsti ištisinę liniją visiškai nematant, ar iš priešingos pusės nėra atvažiuojančių mašinų. Dar pavojingesnė situacija būna žiemą, kai šlapdriba, slidu, daugiau pasnigus sumažėja kelio plotis.

Antanas Puodys sakė yra atkreipęs dėmesį, kad gyventojai automobilius stato neleistinoje vietoje, nors už Meno mokyklos yra parkavimo aikštelė. Komisijos narys siūlė ją praplėsti, tačiau, anot P. Černeckio, nėra lėšų. Kretingos policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininko Ričardo Kačino nuomone, pasivaikščiodami tėvai vaikų galėtų ateiti pasitikti automobilius pasistatę ir čia pat esančioje Rotušės aikštėje. Galop nuspręsta apskritai nieko nekeisti, tik Mėguvos gatvėje policijos pareigūnams bei Savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos specialistams daugiau patruliuoti ir kontroliuoti eismą.

Kretingiškė iškėlė ir daugiau problemų. Anot jos, maždaug trys iš penkių vairuotojų, važiuojančių Palangos gatve Kretingoje, nesilaiko saugaus greičio: sunkiasvorės mašinos lekia 70–80 km per val., o lengvosios dar greičiau. Dažniausiai greitis didinamas nuo Pasieniečių g., važiuojant Pryšmančių link, stabtelėjus ties šalutinio kelio ženklu. Visu greičiu miesto link lekiančios mašinos iššoka ir iš posūkio ties Kvecių memorialu (žydų genocido vieta). Gyventoja pasiūlė keletą galimų priemonių, tarp kurių – įrengti greičio matuoklį; kad dažniau patruliuotų policija; pastatyti greitį ribojančius ženklus; Palangos gatvėje daugiau pėsčiųjų perėjų; iš abiejų pusių ties Palangos ir Pasieniečių g. sankirta įrengti greitį ribojančius kalnelius.

Komisija atkreipė dėmesį, kad dalis priemonių jau įgyvendinta arba šiuo metu įgyvendinama: Palangos g. išklotas šaligatvis, įrengtas apšvietimas, baigiama plato perėja sankryžoje su Tiekėjų gatve. Važiuojant Pryšmančių link, posūkyje ties Kvecių miškeliu, R. Kačinas siūlė pastatyti kelio ženklą „Kiti pavojai“ ir atkurti ašinę liniją. Seniūnija įpareigota sutvarkyti kelkraščius ir pasirūpinti, kad matomumui netrukdytų želdiniai. Pavasarį išvažiuojamajame posėdyje komisija eismo situaciją aiškinsis vietoje.


Lietuvos laisvosios rinkos institutas jau 8-ą kartą parengė ir paskelbė Lietuvos savivaldybių indeksą: du – 6 didžiųjų savivaldybių (pagal gyventojų tankį) ir 54 mažųjų – reitingai sudaryti remiantis 2017 m. duomenimis.

Prieš dvi savaites paskelbtame Vilniaus politikos instituto sudarytame savivaldybių indekse tarp visų 60 šalies savivaldybių Kretinga užėmė IX v. Laisvosios rinkos institutas Kretingos rajono savivaldybei kartu su Rietavo, Birštono ir Plungės rajono savivaldybėms – visos jos surinko po 58 balus iš 100 galimų – skyrė XIV–XVII v., kai I v. tarp mažųjų savivaldybių užėmė Klaipėdos rajonas, arba Gargždai, o Palangos miesto savivaldybė kartu su Druskininkų kurortu dalinasi III–IV v. Antroje vietoje šiame sąraše – Kauno rajono savivaldybė.


Svajonės pildosi viena po kitos

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis
Renatai Bumblienei pašaukus „ga-ga-ga-“, žąsys bemat subėgo jos pasitikti – žinojo, kad šeimininkė pamalonins gardžiu duonos kąsneliu.

„Gyvenime niekas nevyksta be reikalo“, – kalbėdama apie tai, kad vieną dieną apsisprendė savo noru palikti pedagogės darbą ankstesnėje ugdymo įstaigoje ir laikinai išeiti „į niekur“, teigė dabartinė Baublių mokyklos-daugiafunkcio centro pradinukų mokytoja Renata Bumblienė. Pašnekovės žodžiais, pusmetis, praleistas namuose, davė naudingos patirties. „Pasidariau ūkininkė ir iš naujo susipažinau su artimiausiais kaimynais“, – juokėsi ji.

Reikėjo veiklos

Šiek tiek ančių, šiek tiek kieme pasitinkančių gagenančių žąsų, pulkas vištų, dar pora ožkų, šuo ir... keli rainiai dėl vaizdo – štai, koks dabar R. Bumblienės turtas.

„Bet juk katinų karalienė tai esi tu“, – draugišku žvilgsniu Renata parodė į mamą – kretingiškiams gerai pažįstamą buvusią Seimo narę Janę Narvilienę. Niekada žodžio kišenėje neieškojusi moteris prasitarė, kad nėra, kur dingti. Murkių kas po vieną, kas po du turinti visa viename dideliame name Padvariuose gyvenanti šeima, bet kažkodėl kaip susitarę katinai spiečiasi būtent po Janės langais. „Turbūt, kad skaniau pašeriu“, – juokėsi ji.

Renatos žodžiais, anksčiau namiškiai dar papukstėdavę – pati užsimanei to ūkio, pati ir tvarkysies. Bet dabar apsiprato ir, ką kiekvienas daro, daro su meile. Vyro Vytauto raginti nereikia – rytais „apsižygiuoti“ pirmas keliasi jis, vakarop estafetę perima žmona.

„Bet, telefonu atsiuntusi žinutę, kad surinktų vištų kiaušinius arba įpiltų vandens, ji puikiai sugeba „pajungti“ ir savo dukrą Sigitą, ir anūkus, o kartais – ir mane pačią“, – humoro nestokojo J. Narvilienė.

Tiesą sakant, savo mamą dukra tausoja – nebent vištas ar antis prieš didžiąsias metų šventes padėti nupešti paprašo. „Kalėdos – ne už kalnų, „darbščiųjų rankų“ būrelį vėl atidarysim“, – pokštavo ji.

R. Bumblienės ūkis išsirutuliojo iš noro prasiblaškyti, užsiimti kokia nors širdžiai malonia veikla, ypač, kai slėgdavo niūrios mintys. „Aš iš prigimties esu svajotoja, bet mano svajonės – žemiškos, ir kaip smagu, kad po truputį jos pildosi“, –džiaugėsi pašnekovė. O kad augina paukščius, „kalti“ gali būti ir genai, mat jos „bočius“ Narvilas yra buvęs vienas žinomiausių balandininkų Lietuvoje. „Renata dar maža būdama iš gatvės į namus parsinešdavo paukščių sužeistais sparnais, o iš balkono neleisdavo išmesti balandžių kiaušinių“,– linksmais prisiminimais pasidalijo J. Narvilienė.


Adolfas Puškorius pasidalino šių metų savo ūkio įdomybe.

Darbėniškis Adolfas Puškorius į „Pajūrio naujienas“ atėjo nešinas akiai neįprastą į roplį panašią šviesiai žalios spalvos daržovę. „Štai, kokį moliūgą šiltnamyje užauginau: du kilogramai 600 gramų svoris, metras trisdešimt centimetrų ilgis“, – šypsodamasis išpoškino jis.

Senjoras teigė apie skoniu agurkus, aguročius ar cukinijas primenančius ilgamoliūgius buvęs pasiskaitęs, todėl iš anksto žinojęs, ko iš specializuotoje parduotuvėje nusipirktų sėklų bei užsiaugintų daigų galima tikėtis.

„Daržovė augo kaimynystėje su pomidorais bei paprikom – ir nesipyko. O prižiūrėti, laistyti reikėjo taip, kaip paprastą moliūgą“, – sakė A. Puškorius.

Anot jo, iš subrendusių ir išdžiovintų ilgamoliūgių gali būti gaminami indai, dekoras interjerui papuošti arba net muzikos instrumentai. Šie iš šiltųjų Indijos ir Afrikos kraštų kilę augalai Lietuvoje daugiau auginami kaip vijokliniai, žydi žiedais, panašiais į lelijų.

„P. n.“ informacija


Tarp respublikinio konkurso „Metų ūkis“ apdovanotųjų – retingos rajone geriausiai besitvarkančiais šiemet pripažinti ūkininkai (iš kairės) Jurgita ir Vidmantas Milašiai, Stasys ir Asta Šmaižiai, Virginija ir Adomas Poškiai.

Kauno „Girstučio“ kultūros ir sporto centre įvyko respublikinio konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojų pagerbimo šventė, į kurią buvo pakviesi ir mūsų rajono ūkininkai – I bei II vietas laimėję grūdų augintojai Stasys Šmaižys su žmona Asta iš Vydmantų, Vidmantas Milašius su žmona Jurgita iš Raguviškių, taip pat – obuolių sodais garsėjantys Adomas ir Virginija Poškiai iš Darbėnų. Jiems įteiktos meniškos statulėlės, padėkos raštai, rėmėjų įsteigtos atminimo dovanos, gėlės. Pastebėti lengviau negu prikalbinti Kraštiečius ūkininkus renginyje pasveikino Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Antanas Stonkus, rajono Žemės ūkio skyriaus vedėja Ženeta Seniūnienė, šio skyriaus specialistė Aurelija Jurgutienė, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kretingos biuro vedėja Gražina Poškienė. Šventėje dalyvavo ir minčių apie situaciją žemės ūkyje išsakė Europos Parlamento narys Bronis Ropė, Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, jo pavaduotojas Kazys Starkevičius, Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, Seimo nariai Aurimas Gaidžiūnas, Viktoras Rinkevičius, žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Lietuvos valstybė šiemet mini 100-ąjį, o „Metų ūkio“ konkursas – 25-ąjį jubiliejų. „Jeigu tiek metų konkursas vyksta, vadinasi, yra reikalingas“, – neabejojo renginį organizuojančios Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas. Anot jo, pastebėti dirbančius ūkininkus gerokai lengviau negu juos įtikinti dalyvauti konkurse. Lietuvoje yra dalis itin stiprių ūkių, kurie galėtų būti renkami kasmet šio konkurso laimėtojais, tačiau tikslas – ne toks. Per daugelį metų jis išlaikė esminius principus: pastebėti tuos, kurie pastaraisiais metais yra padarę didžiausią ūkio vystymosi pažangą, savivaldybių ūkininkus paskatinti pažangiau ūkininkauti, siekti gamybos efektyvumo ir ekologinės pusiausvyros, geriau ir gražiau tvarkytis savo ūkyje. Šiemet – 115 ūkių-laimėtojų J. Talmanto teigimu, konkursas „Metų ūkis“ kasmet rengiamas nuo 1994-ųjų. Pirmajame konkurse galėjo dalyvauti LŪS nariai, turintys ne mažiau kaip 10 hektarų žemės, o išimties tvarka – ir siauros specializacijos maži ūkiai, tokie, kaip daržininkystės, žuvininkystės. Tada buvo išrinkti laimėtojai 39 rajonuose: 39 pirmos, 37 antros ir 38 trečios vietos. LŪS sprendimu, konkursas gali būti organizuojamas visose šalies savivaldybėse, tačiau į respublikinę apdovanojimo šventę kviečiami tik LŪS nariai. „Galbūt dėl to tose savivaldybėse, kur nėra mūsų LŪS skyriaus-nario, konkursas neberengiamas, o jeigu ir rengiamas, savo duomenų Sąjungai savivaldybė nepateikia“, – sakė pirmininkas. Bet pasitaiko ir viena kita savivaldybė, kurioje pats ūkininkų sąjungos skyrius nusprendžia nerengti konkurso. Šiemet tokios buvo Šakių ir Pasvalio savivaldybės, nors ten ir yra LŪS skyriai. Priežastys įvairios: ūkininkų pasyvumas, skyriaus nenoras įdėti daugiau pastangų. Šiųmečiai konkurso rezultatai gauti iš 38 savivaldybių, o konkurse dalyvavo 401 ūkis, iš kurių aktyviausios – Kauno, Rokiškio, Telšių, Anykščių ir Varėnos savivaldybės. Laimėtojais tapo 115 ūkių. Paklaustas, kaip, laikui bėgant, konkursas augo ir tobulėjo, pirmininkas sakė, jog seniai nebeliko ūkio dydžio apibrėžimo – šiandien svarbiausia, kad ūkis per pastaruosius metus būtų padaręs realią pažangą ir įvertintas pagal konkurso nuostatus. O konkurso tikslas išliko tas pats – skatinti ūkininkus pažangiau ūkininkauti, siekiant gamybos efektyvumo ir ekologinės pusiausvyros, geriau tvarkytis savo ūkyje.


Spalvingą advento kalendorių galima pasisiūti ir patiems.

Artėjant didžiosioms metų šventėms – šv. Kalėdoms, Naujiesiems metams – neišvengiame svarstymų, puošti eglę ar ne, kokią ją – gyvą ar dirbtinę – pirkti, kokie žaisliukai šiuo metu yra madingi. Norint papuošti namus, kyla ir daugiau klausimų, susijusių su dekoro elementais – visi norime, kad namai švenčių dienomis būtų išskirtiniai ir teiktų tik geras emocijas.

Studijos „Smilga“ Kretingoje įkūrėja ir savininkė floristė Vita Valaitienė įsitikinusi – kad namai būtų gražūs ir šventiški, eglę puošti nėra būtina.

„Mūsų kraštą jau pasiekė skandinaviško stiliaus minimalizmas, kuris diktuoja šių metų Kalėdų tendenciją – ekologiškumą: kad tai, ką panaudojome namams puošti, nekenktų gamtai, suirtų arba tarnautų ir kitąsyk“, – kalbėjo V. Valaitienė.

Namų dekorui gali tikti viskas, kas mus supa aplink gamtoje: įvairios nukritusios medžių ar jūros išmestos šakos, pagaliukai, gilės, kaštonai, sudžiūvusios augalų sėklų dėžutės – tarkim, medėjančio bijūno ar aguonų, džiovinti vaisiai, jų skiltelės ar griežinėliai – pavyzdžiui, apelsino, obuolio, taip pat – gausybė riešutų, pradedant arachiu ir baigiant neaižytais graikiniais riešutais. Taip pat namų puošmenoms labai tinka kai kurie kvapnūs prieskoniai: žvaigždanyžis, cinamono lazdelės. Jeigu kas ir nespėjo prisirinkti gamtos gėrybių, susidžiovinti lapų, – ne bėda: įvairių dekoro elementų šiuolaikinis skubantis labai užsiėmęs žmogus gali nusipirkti ir, juos derinant tarpusavyje, pasitelkus kūrybiškumą, pasidaryti įvairių kompozicijų, puokščių, puošnių detalių, kurios sukurs ne prastesnę šventinę nuotaiką negu eglė.

„Kūrybiniams darbams būtinai reikia pasitelkti vaikus – įduoti jiems teptuką, dažų, klijų, spalvoto popieriaus ar skiaučių – tinka viskas, kas vaikui saugu ir atitinka jo amžių. Vaikai tokius darbus labai mėgsta, jie suartina šeimą, kai visi po to gali džiaugtis galutiniu rezultatu“, – neabejojo pašnekovė.

Ar puošiant namus reikia vengti dirbtinių stilizuotų daiktų – eglės ar kėnio šakelių, uogų kekių ir pan.?

Anot V. Valaitienės, be jų vargiai apsieitume, nes jie – patogūs komponuoti, be to, panaudojus kartą, gražiai sudėjus į dėžutes, juos bus galima padėti ir kitiems metams. Vėlgi – saugome gamtą, tausojame daiktus.

Floristės pastebėjimu, skandinaviško minimalistinio stiliaus elementus mūsų žmonės į namus įsileidžia gana noriai: žmonės daug keliauja, mato, kaip puošiasi kiti kraštai, be to, skandinaviškas stilius – ne tik tausojantis gamtą, bet ir gana patogus, – kad pajustume šventę, užtenka vos keleto akcentų, nedaug pinigų.


Pranciškonų brolijos provincijolas Algirdas Malakauskis sakė, jog almanachas – tarsi įrodymas, kad kuriantis žmogus pratęsia Kūrėjo jam patikėtą darbą.

Užvakar Pranciškonų gimnazijos bendruomenė Kretingos Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje pristatė naujai išleistą gimnazistų – buvusių ir dabartinių – kūrybos almanachą „Laiko vitražai“. Jame 28 jaunieji autoriai pristato įvairaus žanro savo žodinę kūrybą – poeziją, publicistiką, esė, laiškus.

Į rinktinę pateko geriausių įvairaus amžiaus kūrėjų, laimėjusių respublikinius, regioninius bei rajoninius filologų konkursus, darbai. Tarp jų – Lino Daugėlos, Gintarės Paulauskaitės, Justės Rinkevičiūtės, Monikos Valkiūnaitės, Ernestos Galginaitės, Martyno Tamošauskio kūriniai, taip pat – geriausi vertimai iš užsienio kalbų.

„Tai – pastarųjų 5-erių metų kūrybos kraitis, kurį sukaupė dabartiniai bei jau gimnaziją baigę mūsų mokiniai“, – patikino almanacho sudarytojos pedagogės Virgilija Kavoliūnienė, Daiva Ataitė ir Laima Gadeikytė bei šio leidinio idėjos autorė direktoriaus pavaduotoja Vaiva Krikščiūnaitė-Buitvydė.

Žodinės kūrybos autorių posmus bei prozos tekstus nuspalvina Pranciškonų gimnazijos mokinių dailės bei fotografijos darbai. „Laiko vitražai“ – jau trečiasis dienos šviesą išvydęs Pranciškonų gimnazijos išleistas kūrybos almanachas, beje – proginis, nes skirtas dviem sukaktims – gimnazijos 85-mečiui ir Lietuvos 100-mečiui.

Sveikindamas į renginį pakviestus kūrėjus, jų bičiulius bei mokytojus, šventėje dalyvavęs Lietuvos pranciškonų brolijos provincijolas Algirdas Malakauskis kalbėjo: „Džiugu, kad brolių pranciškonų prieš 85-erius metus įsteigta mokykla puikiai gyvuoja, o jos vaisiai noksta įvairiose srityse – jauni žmonės išeina į gyvenimą kupini dvasingumo ir kuria šiandienos Lietuvą. Ši knyga – labai svarbus reiškinys, jaunų žmonių saviraiškos ir kūrybiškumo įtvirtinimas. Kai Dievas kūrė žemę, davė ją užvaldyti žmogui, todėl kuriantis žmogus pratęsia Kūrėjo darbą. Ir ši knyga yra svarus to įrodymas.“

Pranciškonų gimnazijos vadovas Alvydas Virbalis taip pat labai džiaugėsi kūrybiniu gimnazijos branduoliu, – jis perfrazavo Popiežiaus Pranciškaus žodžius, kad kiekvienas mokytojas yra kūrėjas, kuriantis savo mokiniais. Popietėje sveikinimo žodį savo posmais taip pat užtvirtino kuriantis brolis pranciškonas Bernardas Belickas.


Policijos pareigūnai tiria du sukčiavimo atvejus Kretingos rajone.

Lapkričio 20 d. apie 13.30 val. pas 1936 metais gimusią senolę, gyvenančią Kūlupėnų kaime, užsuko nepažįstama apie 50 metų moteris ir siūlė pirkti prekių. Po nekviestos viešnios vizito iš miegamojo kambario dingo 7 tūkst. eurų.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato spaudos atstovė Andromeda Grauslienė vakar „Pajūrio naujienoms“ kol kas žinių apie sulaikytą sukčiautoją teigė neturinti, bet patikino, jog pareigūnai dirba intensyviai.

Dar lapkričio 10 d. į parduotuvę Kretingoje įėję vyras ir moteris, apžiūrėję žūklės prekes, išsitraukė iš kišenės kitos – pigesnės – prekės barkodą ir pritvirtino jį ant norimos žvejo palapinės, kurios kaina 149,99 euro. Sukčiai pasiėmė dvi tokias palapines, kurių vertė kartu sudėjus – 299,98 euro.

„Kasoje jie sumokėjo ne už tas prekes ir parduotuvei padarė 266 eurų nuostolį“, – sakė A. Grauslienė.

Tyrimas dėl šio atvejo pradėtas tik lapkričio 21-ąją, kai policijai apie nusikaltimą buvo pranešta.

„P. n.“ informacija


Plungiškiai meistrai Arūnas Rimkus (kairėje) ir Vaidas Narmontas, kuriems buvo patikėta plytelėmis iškloti Kūlupėnų bažnyčios grindis, šiomis dienomis užbaigė bažnyčios interjero apdailą.

Šiomis dienomis jau baigiami interjero įrengimo darbai Kūlupėnų Šv. Motiejaus bažnyčioje, kurios statyba prasidėjo prieš 12 metų. Meistrai iš Plungės Vaidas Narmontas ir Arūnas Rimkus, kuriems buvo patikėta pakloti Kūlupėnų bažnyčios grindis, užbaigė plytelėmis klijuoti laiptus į balkoną bei klebonijos patalpas.

Kūlupėnų parapijos klebonas Mindaugas Nausėda pasidžiaugė, kad bažnyčios statyba kasmet pasistūmėja į priekį: šiemet ne vien užbaigtas tvarkyti interjeras, bet ir nutinkuota priekinė fasado dalis. „Kitą dalį tinkuosime pavasarį. Taip pat iškelsime ir kryžių viršum bažnyčios, kuris tarsi užtvirtins, jog bažnyčia pastatyta“, – kalbėjo klebonas.

Kūlupėnų bažnyčios kryžius, kurio aukštis – 2,5 m, iškils viršum šventovės 15 metrų, – bendras statinio aukštis sieks 17,5 m. Tai bus nerūdijančio plieno kryžius, nes, klebono žodžiais, turįs būti tvirtas dėl atmosferos poveikio ir itin stiprių vietovę košiančių vėjų. Užbaigus bažnyčios statybą, šalia jos dar yra numatyta pastatyti varpinę bei parapijos namus.

Kol kūlupėniškiai bei aplinkinių kaimų gyventojai neturėjo savos bažnyčios, melstis jie rinkdavosi į Kūlupėnų vaikų darželio patalpose įrengtą ir 1993 m. konsekruotą koplyčią.

2003 m. architektas Leonas Laimutis Mardosas parengė bažnyčios projektą, kurį nuo 2006-ųjų ėmėsi įgyvendinti pati bendruomenė. 2014 m. bažnyčia buvo pašventinta ir tituluota Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus garbei.

„P. n.“ informacija


Kūlupėniškė Dalė Rimdeikienė susirūpino, kad, perkasus visą kelią, nei tiekėjai, nei pirkėjai nebegali privažiuoti prie pakelėje į Salantus įkurtą jų parduotuvę. O ir vėliau tam trukdysią kelininkų sudėti atitvarai.

Kūlupėnų gyvenvietėje, Kartenos–Kūlupėnų–Salantų kelių susikirtime, šiuo metu vyksta turbo žiedo statybos darbai. Modernus žiedas įsispraus ne vien į ligi šiol gana pavojinga laikytą sankryžą, bet stipriai koreguos ir privažiavimą prie verslininkei Dalei Rimdeikienei priklausančios parduotuvės Stoties gatvėje. Verslininkė jau dabar imasi už galvos, kad, išrausus kelią, nei pirkėjams, nei tiekėjams nebėra, kaip privažiuoti prie parduotuvės, o vėliau ši būsianti atkirsta nuo kelio.

Kelininkai atkirto privažiavimą

„Perkasė vieną kelio pusę, bet nesutvarkė, o dabar – antrąją, ir atkirto bet kokį privažiavimą prie mūsų parduotuvės. Nebegali nei prekių privežti, nei pirkėjai privažiuoti. Net pėsčiomis ateiti per išraustą kelią nebeįmanoma. O žadėjo statybininkai užbaigti tvarkyti vieną pusę, tik tada pradėti kitą. Iškasė gana giliai, nes po senojo kelio apačia yra akmeninis grindinys. Nebežinome, nė ką bedaryti: neliko klientų nei pajamų, dėl to praradome ir 2 darbuotojas“, – redakcijai guodėsi D. Rimdeikienė.

Moteris sakė, jog ir ateitis jai kelianti nerimą, mat, pagal kelio renovacijos projektą, gatvėje, palei visą parduotuvės ilgį, yra numatyta įrengti 20 cm aukščio atitvarus, todėl nebebūsią, kur sustoti atvažiuojantiems automobiliams. Todėl dar spalį ji kreipėsi į Kretingos rajono merą Juozą Mažeiką – prašė, kad padėtų spręsti problemą dėl prekių pristatymo į parduotuvę iš gatvės pusės. Taip pat susisiekusi ir su projekto rengėju – bendrovės „Kelprojektas“ projektuotoju Vladimiru Davydenko, kad šis pakoreguotų projektą ir nužemintų bortus.


Dvi gaisrinės mašinos ir šeši Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai antradienį buvo iškviesti į „Žemaitijos“ sodininkų bendrijoje esančią Bokšto gatvę gesinti užsidegusio namo.

Informacija apie nelaimę Bendrosios pagalbos tarnybos telefonu 112 buvo gauta 15.28 val. Nuvažiavę į vietą ir pamatę iš medinės gyvenamojo namo II aukšto pastogės gausiai besiveržiančius dūmus, gaisrininkai iš patalpos pirmiausia skubėjo išnešti dujų balioną. Gaisro metu išdegė dalis lubų ir sienų, gesinant buvo aplieti namų apyvokos daiktai.

Pasak Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Eugenijaus Bertašiaus, priežastis, dėl ko kilo gaisras, nustatoma. „Žemaitijos“ sodininkų bendrijoje tai jau antras gaisras šį mėnesį – lapkričio 9 d. mūriniame garaže sprogus gintaro apdirbimo įrenginiui, buvo užsidegęs individualus gyvenamasis namas, prie kurio tas garažas buvo priblokuotas.

„P. n.“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas