Pajūrio naujienos
Help
2018 Lapkritis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še3101724
Se4111825
Orų prognozė
Dieną6°C debesuotumas 2 %
Naktį4°C debesuotumas 100 %
Apklausa

Ar reikėtų išrauti daugiamečius gėlynus Rotušės aikštėje?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1299) 2018-10-26

Radinys iš Darbėnų – į Izraelio Parlamentą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Senas namas Palangos g. Nr. 4, Darbėnuose, sprendžiant pagal radinius, priklausė turtingiems žydams. Jame, manoma, prieš 160 m. gimė pasaulinio lygio sionizmo veikėjas Davidas Volfsonas.

Praėjusią savaitę Darbėnuose, ant Palangos g. Nr. 4 namo, Jakovo Bunkos labdaros paramos fondo iš Plungės atstovai pakabino atminimo lentą, pažyminčią, kad ten, manoma, gimė garsus pasaulio žydas litvakas, sionizmo pradininkas Davidas Volfsonas. Šio, maždaug 160 metų senumo, namo palėpėje aptiktas krosnies koklis neseniai iškeliavo į Izraelį – jį kaip dovaną LR Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis įteikė Izraelio Kneseto pirmininkui Juliui Joeliui Edelšteinui.

Siekė įamžinti atminimą

Jakovo Bunkos labdaros paramos fondo vadovas Eugenijus Bunka priminė, jog Lietuvos žydų bendruomenė jau prieš 6-erius metus ėmėsi žygių Darbėnuose pastatyti paminklą D. Volfsonui, tačiau tuomet tam pasipriešino miestelio bendruomenė. „Tačiau laikas nestovi vietoje: jei anksčiau buvo manoma, kad namas, kuriame gimė D. Volfsonas, neišlikęs, tai dabar, pačių darbėniškių entuziastų iniciatyva surasta istorinė medžiaga leidžianti manyti, kad garsusis litvakas gimė būtent Palangos g. 4 name“, – tikino E. Bunka.

Jo žodžiais, JAV 1944 m. apie D. Volfsoną išleistoje knygoje išliko aprašas, kad jo gimtasis namas stovėjęs dabartinės Palangos g. pradžioje, netoli kapinių, ir nuotrauka pagal panašumą atitinka tą, kuris šiandien pažymėtas atminimo lenta su užrašais trimis – žemaičių, hebrajų ir anglų – kalbomis.

„Tai, kad Palangos g. 4 namas yra žydiškas statinys, abejonių nelieka: išlikę į gatvę vedančios autentiškos dvivėrės durys su joms būdingais ornamentais, – dabar jos užkaltos. O namo palėpėje aptikome mentelę macams kepti ir lentynėlę rankšluosčiams su liūto galva. Liūto simbolis – labai populiarus žydų kultūroje ir istorijoje. Ten pat aptikome ir skirtingai dekoruotus koklius iš krosnies, kuri, tikėtina, šildė D. Volfsono vaikystės namus“, – įsitikinęs E. Bunka. Vienas iš koklių, kaip prisiminimas iš D. Volfsono gimtinės, ir iškeliavo į Izraelį – žemę, dėl kurios valstybingumo kūrimo daug prisidėjo ir garsusis Darbėnų litvakas.


Birutė LITVINIENĖ:

– Gyvenu Dupulčiuose, bet dažnokai atvažiuoju ir į Kretingą. Pastebiu, kad ji pamažu gražėja, šviesėja, o mano palinkėjimas būsimam merui – vienąkart pabaigti pradėtus darbus, o nesiblaškyti. Dabar tai vienur pradeda tvarkyti, tai kitur, uždaro gatves, o tvarkytojų nebėra. Iš toli grįžę giminaičiai stebėjosi, kad nei darbai vyksta, nei važiuoti draudžiama.

Vilma KALNAITIENĖ:

– Artėjant rinkimams, kai kurie kandidatai ne tik į merus, bet ir į prezidentus tai socialiniuose tinkluose, tai šiaip būsimų rinkėjų klausinėja, renka idėjas ir pageidavimus, ką, gavus valdžią, reikėtų nuveikti per kadenciją. Mano nuomone, jei jau pasiryžo į šį svarbų postą kandidatuoti, tai patys iš anksto turi žinoti, ko žmonės nori, ką ir kaip daryti.

Ignas ALONDERIS:

– Be abejo, rinkdami valdžią turėtume kuo daugiau žinoti apie kandidatus, įvertinti jų programas. Bet, nuoširdžiai pasakysiu, bent jau vyresnio amžiaus mūsų kaimo gyventojai tų programų neskaito, kandidatą pasirenka pagal nuogirdas ar pagal kokį straipsnį apie jo praeitį spaudoje. Man tas pats, kokio amžiaus bus meras, moteris ar vyras, kad tik tarnautų rinkėjams. Toks pat turi būti ir prezidentas.

Vytautas MAČIULIS:

– Politika nesidomiu, į politiką nesikišu, net nežinau, kada tie prezidento rinkimai, kada mero... Vis tiek išrinktieji tvarkysis, kaip nori. Nebūtinai blogai, juk kiekvienas stengsis ir kažką gero nuveikti. Tik aš nesuprantu sprendimų pakeisti maitinimą mokyklų valgyklose arba apriboti alkoholio prekybą sekmadieniais, nors ir bažnyčia sako „Sekmadienį švęsk“. Esu kretingiškis, naujojo mero prašyčiau daugiau dėmesio skirti turgavietėms.

Kalbino Audrone GRIEŽIENĖ, fotografavo Rita NAGIENĖ


Vakar įvykusiame rajono Savivaldybės tarybos posėdyje Kontrolės ir Ekonominės plėtros ir ūkio komitetams nepavyko kolegoms rajono tarybos nariams skubos tvarka pateikti svarstyti išvadų dėl stringančių Jauryklos parko darbų – kadangi jungtinis dviejų komitetų posėdis nesurinko kvorumo, rajono meras Juozas Mažeika atliktą komitetų įvertinimą įvardino jų narių pastebėjimais.


Fazanus augina dėl grožio

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis
Jonas Macenis savo fazanus ne tik pašnekina, bet ir batono gabaliukais pamalonina.

„O kodėl jums patinka rožės?“ – klausimu į klausimą, kodėl susidomėjo egzotiškaisiais fazanais, atsakė Drumulio kaime šiuos vištinius paukščius daug metų auginantis ir parduodantis Jonas Macenis.

Ne tik lesina, bet ir pasišneka

Erdviuose kruopščiai iškuoptuose voljeruose – apie 30 ar 40 aštuonių rūšių fazanų, tarp kurių: svaino, deimantiniai, sidabriniai, karališkieji, Nepalo, auksiniai, ausytieji, laukiniai (arba medžiokliniai).

Pirmuosius kokius tris laukinius fazanus J. Maceniui dar tuomet, kai jis gyveno Palangoje ir turėjo kolektyvinį sodą bei nedidelį paukščiams laikyti tinkamą voljerą jame, padovanojo pažįstami medžiotojai. „O kitus išsiperinau arba pirkau iš tokių pat „nenormalių“ entuziastų, kaip aš“, – juokėsi 70-metį perkopęs pašnekovas.

Jo fazanai – įspūdingi. Tikrasis grožis išryškėja pavasariais, kai ateina metas poruotis. Ypač patrauklūs patinėliai, kurių plunksnos – ryškių spalvų, uodega didelė ir ilga. Anot Jono, ne visi „vyriškiai“ yra taikaus charakterio, kai kurie – karingi, tikri peštukai, neretai mėgstantys skriausti silpnesnį tame pačiame voljere gyvenantį gentainį. Viename voljere paprastai galima įkurdinti vieną patiną ir tris ar keturias pateles. Šios – smulkesnės, pilkos ar rudos spalvos, nėra tolios puošnios, kaip patinėliai.

Fazanų lesalams per metus 200 eurų Jonui niekaip neužtenka. „Bet nei alkoholį aš geriu, nei rūkau, todėl numylėtiniams išgaliu nupirkti pakankamai ne tik kviečių ir kombinuotųjų pašarų ar grūdų, kukurūzų ir žirnių mišinio, bet pamaloninti skanėstais – varške, kąsneliu batono, obuoliais, burokais“, – sakė pašnekovas. Jam atrodo, kad paukščiai šeimininką atpažįsta, reaguoja į balsą, kalbinami atsiliepia.

Raibąsias išparduoda

J. Macenis su savo fazanais jokiose entuziastų organizuojamose paukščių parodose nedalyvauja. Dėl ko, priežastis – paprasta: kelionė reikalautų ypatingo atsargumo, mat judrūs sutvėrimai į narvus gali gerokai apsidaužyti snapus. Pašnekovo žodžiais, pakanka, kad gyvais eksponatais pasigroži į sodybą su šeimomis užsukantys bičiuliai ar draugai. Statybos inžinieriaus specialybę turintis, įvairius darbus iki pensijos Palangos mieste dirbęs J. Macenis Drumulyje apsigyveno, kai 1994-aisiais nusipirko ir restauravo šiame kaime esančią miško apsuptą sodybą ir įsikūrė joje. „Šiuo metu visos mano dienos nuo ryto lig vakaro – su paukščiais, kurių turiu net per daug“, – atviravo Jonas. Mat jo sodyboje ūbauja du didingi povai, į 14-a lizdų pavasariais parskrenda kregždės, o svarbiausia – aptvaruose kudakuoja maždaug 500 vištų dedeklių, kurias pats sodybos šeimininkas užsiaugino iš vienadienių vištaičių. Dabar į laikraštį vis deda skelbimus ir stengiasi kuo daugiau raibųjų dedeklių parduoti.

„Turėjau du šiltnamius daržovėms auginti, bet vieną teko nugriauti vien dėl to, kad vištidei vietos pritrūkau“, – teigė juokais paukščių direktoriumi save tituluojantis Jonas.


Per audrą prie vasaros estrados nulūžus medžio šakai, komunalininkai nusprendė pašalinti visą medį.

Trečiadienį stiprus vėjas išvertė medį prie Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokyklos – jis krisdamas apgadino tvorą ir šalia stovėjusį automobilį. Ugniagesių pagalbos prireikė pašalinant ant garažo stogo grėsmingai pasvirusį kaminą. Tai – kol kas didžiausi žinomi įvykiai Kretingos rajone, kuriuos atnešė šiomis dienomis pajūryje siautusi audra.

Sinoptikai buvo įspėję, kad trečiadienį Lietuvoje siautės šiaurės, šiaurės vakarų krypčių vėjas, o smarkiausi gūsiai – 28–30 metrų per sekundę – buvo numatomi pajūryje.

Nors audringi vėjai tądien šėlo ir Kretingos rajone, tačiau vakar kalbinti Kretingos rajono seniūnai ir specialiųjų tarnybų atstovai „Pajūrio naujienoms“ tvirtino, kad šįkart didelių nuostolių išvengta.

Nuvirtęs medis apgadino automobilį

Bene didžiausiu įvykiu tapo prie Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokyklos nuvirtęs medis, kuris nestipriai apgadino tvorą ir šalia buvusį automobilį. Reaguodamas į šį pranešimą, Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas paragino visų biudžetinių įstaigų, įmonių, organizacijų vadovus įvertinti medžių būklę ir, esant reikalui, kreiptis į Savivaldybės specialistus dėl jų pašalinimo.

Kretingos miesto seniūnijos seniūno pavaduotoja Alma Patamsienė, paklausta apie audros padarinius, sakė: „Palaikome ryšį su komunalininkais – jų teigimu, ekstremalių įvykių nenutiko, daugiausiai prilaužyta šakų, išdraskyti lapai. Tik prie tvenkinio Pastauninko parke yra nulūžusi didelė šaka.

Pasak A. Patamsienės, įvertinti, ar medis kelia grėsmę – ne visada įmanoma, nes kai kurie medžiai iš išvaizdos atrodo tvirti ir sveiki, tačiau jų vidus – pažeistas. „Kartais išgriūva tas, kurio visai nesitiki“, – teigė pašnekovė.

Ji pakvietė žmones, išgirdus apie prognozuojamą audrą, būti atsargesnius – nepalikti automobilių prie medžių ar senų pastatų, pasirūpinti, kad jų privačioje valdoje neliktų daiktų, kuriuos vėjas galėtų pakelti.


Vydmantiškis Stasys Šmaižys komisijos dėmesį patraukė ir sumanumu, ir idealia ūkio tvarka.

Šiemet 25-ąjį kartą Lietuvos savivaldybėse įvyko Ūkininkų sąjungos inicijuojamas tradicinis „Metų ūkio“ konkursas. Įsimintinas jis bus ir trims mūsų rajono ūkininkų – I vietą užėmusio Stasio Šmaižio iš Vydmantų, II ir III vietas pelniusių Vidmanto Milašiaus iš Raguviškių bei Adomo Poškio iš Darbėnų – šeimoms.

Žvilgsnis į kuklesnius

Pasak Ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyriaus pirmininko Antano Stonkaus, daugelis rajono žemdirbių tiek jam pačiam, tiek kitiems vertinimo komisijos nariams – Žemės ūkio skyriaus vedėjai Ženetai Seniūnienei, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kretingos biuro vedėjai Gražinai Poškienei, „Metų ūkio“ konkurse praėjusiais metais pirmąją vietą užėmusiam Gintarų kaimo ūkininkui Jonui Drungilui – pažįstami kaip penki pirštai, todėl, tarpusavyje pasitarus, buvo nuspręsta šiemet aplankyti tuos, kurie galbūt šiek tiek mažesni ir kuklesni, kurie šiek tiek rečiau figūruoja viešumoje, tačiau atitinka konkurso kriterijus: išsilavinę, įsiregistravę ūkius, išradingai tvarkosi.

V. Milašius dirba apie 170 ha ploto laukus, augina įvairias grūdines kultūras, A. Poškys puoselėja didžiulius sodus, kuriuose dera ypač skanūs ir dėl to tarp pirkėjų paklausūs obuoliai, taip pat laiko bičių, prisuka medaus.

„O pirmąją vietą nutarėme skirti vydmantiškiui Stasiui Šmaižiui. Šis žmogus gali būti puikiausias pavyzdys, kaip gyvenvietėje galima kompaktiškai susitvarkyti ūkį: keliu važiuodamas pro šalį, nė nepagalvosi, kad šioje sodyboje gyvena ūkininkas“, – teigė A. Stonkus.


Lašeliais žemėlapyje pažymėtose Kretingos miesto vietose bus įrengtos šiukšlių dėžės augintinių ekskrementams rinkti.

Kretingos rajono savivaldybė, reaguodama į miestiečių pageidavimus ir užsienio šalių pavyzdžius, šią vasarą panaikino draudimą po parkus vedžiotis šunis. Dėl to viešosiose miesto erdvėse buvo įrengta 11 raudonų šiukšliadėžių šunų ekskrementams surinkti, o netrukus, gyventojams pageidaujant, jų dar pasipildys antra tiek.

Dėžė kainuoja 160 eurų

Kretingos rajono savivaldybės atstovės ryšiams su visuomene Gintarės Benaitytės teigimu, jau nupirkta 10 naujų žalios spalvos šiukšlių dėžių, ant kurių pažymėta, kad jos skirtos šunų ekskrementams.

Dėžės pirktos iš Savivaldybės aplinkos apsaugos specialiosios rėmimo programos lėšų, – jos kainavo kone 1,6 tūkst. eurų. Į kainą įskaičiuota ne vien dėžė, bet ir stovas bei sriegtiniai jos pamatai.

Šios dėžės jau pristatytos komunalininkams. Pasak bendrovės „Kretingos komunalininkas“ vadovės Renatos Surblytės, iš anksto numatytose vietose šiukšliadėžės bus įrengtos dar šį rudenį. Jos stovės: dvi – Kretingos muziejaus teritorijoje, netoli Akmenos upės ir dvaro parke, po vieną – Žemaitės alėjos parke, Birutės gatvėje bei žaliuosiuose plotuose J. K. Chodkevičiaus gatvėje, netoli naujosios bibliotekos, ir Savanorių g., netoli Savivaldybės.

Dar 4 šiukšlių dėžės šunų ekskrementams papildomai bus įrengtos Pastauninko parke, palei miestiečių pamėgtą pagrindinį taką. Vasarą jau buvo įrengtos 3 dėžės, – iš viso tame parke jų bus 7.

Dvi dėžes numatyta pastatyti žvyrduobėje įrengtame „Šeimų slėnyje“ iš tikslinio projekto lėšų.


Vydmantiškė abiturientė Evelina Panumytė įsitikinusi, kad matematikos egzaminas yra per daug sureikšmintas ir būtų prasmingiau, jei ateities su tiksliaisiais mokslais nesiesiantys abiturientai daugiau laiko galėtų skirti tiems dalykams, kurių jiems prireiks studijuojant.

Viena švietimo sistemos naujovių – privalomasis matematikos valstybinis egzaminas, kuris reikalingas stojant į bet kokią studijų programą, išskyrus menus. Ir šis reikalavimas galioja netgi stojantiesiems į mokamas studijų vietas. LR švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) tokį sprendimą argumentuoja siekiu suvienodinti reikalavimus ir sąlygas, tačiau abiturientai šias permainas vertina nevienareikšmiškai.

„Didžiausia nesąmonė, kad stojant į valstybės apmokamas ir neapmokamas vietas būtinai reikia laikyti valstybinį matematikos brandos egzaminą, net kai, pavyzdžiui, studijų programoje tokių aukštų matematikos žinių nereikia. Mano nuomone, matematikos egzaminą reiktų padaryti neprivalomuoju stojant į valstybės nefinansuojamą vietą, išskyrus, jei tas dalykas bus reikalingas studijų metu“, – savo nuomonę išsakė Vydmantų gimnazijos abiturientė Evelina Panumytė.

Tokiomis nuotaikomis gyvena didelė dalis abiturientų: rengęsi ateitį sieti su humanitariniais mokslais, dabar jie priversti daugiau laiko skirti matematikai. Nuogąstaudami, kad gali neperlipti valstybinio egzamino slenksčio, kai kurie mokiniai samdo korepetitorius – šios paslaugos kainuoja apie 15 Eur už val.


„Ateikite pas mane visi...“ (Mt 11, 28), – šiais žodžiais Jėzus kviečia visus pavargusius ir prislėgtuosius, žadėdamas jiems atgaivą. Šiais žodžiais prasidėjo ir jau septintus metus vykstanti, ir jau tradicija tapusi, Pranciškonų gimnazijos IIIG– IVG klasių mokinių viktorina apie šv. Pranciškų.


Pakilus į dangoraižio viršų, atsivėrė stulbinantys Čikagos horizontai –kretingiškis Danas Nikontas mano, kad šito įspūdžio niekada nepamirš.

Visai neseniai iš Jungtinių Amerikos Valstijų grįžęs Pranciškonų gimnazijos VIII klasės mokinys Danas Nikontas papasakojo savo įspūdžius, patirtus viename didžiausių miestų – Čikagoje. Jis ir dabar prisimena tuos malonius žmones, aukštus dangoraižius, kurie maišydavosi su debesimis ir nuo kurių aukščio net galva apsvaigdavo…

– Dėl kokios priežasties skridai į Ameriką?

– Amerikoje svečiavausi tris savaites. Ten skridau su močiute, kad aplankytume jos seserį, kuri ten nemažai laiko gyvena. Nors mintis nuvykti į Ameriką, tą stulbinančią šalį, mane buvo aplankiusi jau seniau…

– Kur apsistojai?

– Apsistojome pas močiutės seserį, jos nuosavame name, Homer Glen rajone. Šiame rajone butų nėra, yra tik nuosavi namai. Teko girdėti, kad butuose, ten vadinamuose apartamentuose, gyvena tik turtingi žmonės. Ogi gyvena ten todėl, kad būtų mažiau tvarkymosi, mažiau rūpesčių buityje. Apartamentų vidų jie stengiasi tvarkyti patys, o lauko aplinkai tvarkyti samdo darbuotojus. Tai mane nustebino. Dar labiau nustebino tai, kad žmonės ten labai tausoja savo aplinką ir stengiasi ją vis labiau gražinti, puoselėti.

– Ką Čikagoje aplankei?

– Aplankiau Willis Tower. Tai – pats aukščiausias dangoraižis šiaurės ir pietų Amerikoje! Kėlėmės į 103 aukštą. Iš šio dangoraižio matėsi didžioji dalis Čikagos, atsivėrė stulbinančio grožio horizontai. Taip pat matėsi kiti žymūs dangoraižiai. Šio vaizdo aš tikrai jau nepamiršiu...

Teko aplankyti garsųjį veidrodį – „Dangaus vartus“, dar kitaip vadinamus „Čikagos pupa“, nes jis yra pupos formos. Ši skulptūra stovi Tūkstantmečio parke.

Nepaprasto grožio augalų, vietovių mačiau ir Čikagos botanikos sode.

Aplankiau indų tikėjimo šventyklą. Ji išpuošta didelėmis dievų, dramblių statulomis. Taip pat sienas puošė įvairiausi raštai, ornamentai.

– Kas labiausiai Tau paliko įsimintino?

– Žmonės ten yra nepaprasto draugiškumo, jie ypač laikosi etiketo taisyklių. Nors žmogus neš didelius maišus, jis pro duris pasiūlys eiti kitam. Tai patyriau ir aš. Žmonės ten labai daug šypsosi, nėra paniurę… Jie priima visus ir visada. Tekdavo nueiti į parduotuvę – visada mane kalbino pardavėjai. Su jais galima pasikalbėti apie viską.. Pavyzdžiui, viena pardavėja manęs klausė, iš kur aš, į kelintą klasę einu... Ji ne vien uždavinėjo klausimus, tačiau dar ir spėjome šmaikščiai pajuokauti. Žmonių kasdienybė ten nėra pilka ir tikrai žmonės yra nusiteikę pozityviai.

Įspūdžius labai sunku perteikti. Nors ir ilgai juos pasakočiau, vis tiek visko neišsakyčiau. Čikaga – tai visai kitas pasaulis. Šiuo metu tai yra mano didžiausia gyvenimo kelionė, kuri tikrai praplėtė mano akiratį ir žinias.

Simas MARTINKUS

„P. n.“ akademijos narys


Vos užėjus į patalpą, kurioje žmonės daro savanoriškus darbus, jaučiasi harmonija, kuri susikuria, kai darbas yra nepriverstinis.

Peržengus „Šv. Antano dienos centro“ slenkstį, pas tave atbėga besišypsantys ir rankutes ištiesę vaikai, nuo kurių negali apsiginti, jie tiesiog pavergia tavo širdį ir priverčia užmiršti apie visas problemas, likusias anapus durų.

„Šv. Antano dienos centro“ darbuotojų Adomo Smalakio ir Simos Vaitkevičiūtės paklausus, kaip jie susidoroja su visais vaikų „ožiukais“, šie atsako, jog svarbiausia yra su vaiku susidraugauti ir atrasti abipusį kontaktą. O ilgametis savanoris Viktoras Jašinskas juokauja, kad savanoriauti vaikų būryje yra tikras ištvermės išbandymas, mat vaikams labiau rūpi savos veiklos negu savanorio nurodymai.

Viktoras stengiasi savanoriauti visur, jis savanoriauja stovyklose, gelbsti sutvirtinimo sakramentui besiruošiantiems vaikams skirtuose kursuose, padedančiuose pažinti Dievą.


Milda Šukienė teigė, kad, kai pati buvo mokinė, jai sekėsi daug dalykų, o didžiausia išdaiga, jei galima taip pasakyti, buvęs juokas.

Mokiniai sunkiai gali įsivaizduoti, kokie mokytojai buvo jaunystėje, kokios buvo jų svajonės, santykiai su bendraklasiais, mokytojais. Apie tai papasakojo jau 39-intus metus Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje dirbanti lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Milda Šukienė, kuri renginyje „Skrendantys ant pašaukimo sparnų“, skirtame rajono mokytojams Tarptautinės mokytojų dienos proga, gavo „100-mečio mokytojo“ nominaciją.

– Kokie jausmai užplūdo sužinojus apie tai, kad laimėjote apdovanojimą? Kaip jį vertinate?

– Šiemet nominacija pavadinta ,,100–mečio mokytojas“ ir skamba labai didingai. Mokytojo darbas nepamatuojamas, daug mokytojų dirba gerai. Žinoma, džiugu, bet tai ir mano buvusių mokinių nuopelnas.

– Kas Jus, kaip mokytoją, motyvuoja gerai dirbti?

– Man darbas yra kaip gyvenimo būdas. Labiausiai įkvepia mokiniai, kurie nori mokytis, stengiasi, yra smalsūs, nuoširdūs. Labai vertinu atsakomybę ir pareigingumą. Su tokiais mokiniais galima kalnus nuversti.


Renginyje netrūko šmaikščių užduočių.

Kiekvieną rudenį Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje rengiamos naujokų priimtuvės. Šiais metais krikštynų tema – „Vaikų darželis“.

„Krikštynų“ rytą gimnazijoje buvo matyti dešimtokų–organizatorių pastangos: ant fojė lubų kabėjo debesėliai, laiptų turėklai papuošti įvairiaspalviais balionais, aktų salėje pilna pliušinių žaislų, kuriančių žaismingą nuotaiką ir skatinančių sugrįžti į vaikystės pasaulį.

Iš pat ryto antrokai gimnazistai pirmokus pasitiko išbandymų lauke: vandens šautuvų čiurkšlės prie įėjimo, keistos išvaizdos ir dar keistesnio skonio tyrelės, bučiniai su silke ir ne tik... Žinoma, naujokus antrokai tuoj papuošė „fux“ ženklu ir čiulptuku ant kaklo. Bet tai – dar ne pabaiga. Mankšta per ilgąją pertrauką mokyklos kiemelyje, netikėtos fizinės užduotys koridoriuose...

Vėliau prasidėjo oficiali šventė „KJPUG fuxų darželis“. Pirmiausia sveikinimo žodį tarė mūsų gimnazijos direktorė Asta Burbienė ir naujai išrinktas Mokinių parlamento prezidentas Jokūbas Jankauskas. Šventėje siautė gera nuotaika, juokas, kurį kėlė žaismingi pirmokų pasirodymai. Tada naujokų laukė įvairios užduotys: klasės draugą paversti mumija, sukurti eilėraštį, šokti valsą pagal šiuolaikinę muziką, užrištomis akimis pamaitinti draugą, pakartoti rodomus mankštos pratimus. Nedingo šypsenos nuo žiūrovų veidų, ypač mokytojų, kurie irgi prisiminė savo vaikystę.

Šventės pabaigoje naujokai pabrėžiečiai prisiekė: ,,Su smartphon‘u nesukčiausiu, pažymius gerus aš gausiu./ Gerbsiu mokytoją aš kiekvieną ir sakysiu labą dieną./ Ir nešoksiu į akis, nors ir dvoikę įpaišys./ Dešimtokas liks man dievas, nes be jo aš juk gi niekas./ Dešimtokus aš gerbiu, nors pirmokas aš esu!“ Taip visas būrys naujokų tapo visaverčiais Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos mokiniais.

Kamilė GRIGALIŪTĖ ir Evelina KUPŠYTĖ

Jurgio Pabrėžosuniversitetinės gimnazijos IIc klasės mokinės


Akimirka iš pasivažinėjimo dviračiais po Metelių apylinkes.

Per pastaruosius metus aplankiau daug regionų, tačiau mane visada viliojo Dzūkija – gana tolimas, paslaptingas kraštas. Laimei, atsirado proga ją aplankyti veltui: mūsų mokykla, Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija, vykdo respublikinį projektą ,,Žvilgsnis į Lietuvą – Dzūkija“.

Mokytoja Valdonija Karaliūnienė paaiškino, kad projekte numatyti renginiai skirti jaunimo kultūrinei raiškai, meninei veiklai puoselėti. Mokiniai, dalyvaujantys projekte, susipažins su mokyklų, muziejų, nacionalinių parkų vertybėmis, istorija, žymiomis Dzūkijos asmenybėmis, taip pat regiono papročiais ir tradicijomis, bendraus ir bendradarbiaus vykdydami veiklas.

Kelionė į Dzūkiją turėjo specifinį pavadinimą – pleneras. Nors pleneras – tai tapymas gamtoje, bet dėl laiko stokos, didelių atstumų ir ore tvyrančios drėgmės mūsų kelionės tikslas buvo sukaupti nuotraukų galeriją, kad vėliau galėtume jomis naudotis, kurdami kūrybines kompozicijas.

Į Seirijus atvykome valanda anksčiau, todėl nusprendėme pasivaikščioti. Pirmasis kelionės-plenero objektas – Seirijų gimnazija, kuriai suteiktas Antano Žmuidzinavičiaus vardas, nes dailininkas gimė šiose apylinkėse. Apžiūrėjome gimnazijos muziejų, skirtą dailininkui Antanui Žmuidzinavičiui. Jame pamatėme skulptoriaus Roberto Antinio (tėvo) lipdytą A. Žmuidzinavičiaus biustą. Taip pat perskaitėme dailininko padėkos laišką, ranka rašytą gimnazijos mokiniams. Vėliau pastebėjome, kad tame miestelyje yra nemažai vėžlių skulptūrų ir paveikslų.


Šiandien Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai turėtų skelbti nuosprendį 28 metų Aistei V., kuri prisipažino pasisavinusi buvusio sugyventinio kompiuterį ir jį pardavusi lombarde. Už šią vagystę prokuroras pasiūlė jaunai moteriai skirti laisvės atėmimo bausmę, mat ji anksčiau jau yra teista 10 kartų.


Klaipėdos miesto dekanato informacinė grupė informavo, kad Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje (Rumpiškės g. 6) spalio 28 d. (sekmadienį) 12 val. per Sumos šv. Mišias bus paminėtas misionieriaus kunigo Hermano Šulco kunigystės 50 metų jubiliejus.

Savo kunigystę paskyręs centrinėje Afrikoje esančios Ruandos respublikos žmonėms, kunigas Hermanas ir savo tėvynėje Lietuvoje nepamiršta tiek materialinių dalykų, tiek dvasinio peno stokojančiųjų. Jo tėvų žemėje Kėkštų kaime, netoli Kretingos, įkurta Jaunimo sodyba tarnauja kaip stovyklų vaikams ir jaunimui vieta, rekolekcijų namai.

Šv. Mišias kartu su kunigu jubiliatu aukos Jo Ekselencija Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas.

Po šv. Mišių savanoriai rinks aukas. Paremti galima paremti keletą kunigo vykdomų projektų: neribota auka bendrojoje rinkliavoje – skirta įvairiems Ruandos žmonių poreikiams; projektas „Išleisk vaiką į mokyklą“ – vienas mokslo mėnuo vaikui kainuoja 25 eurų; lėšos, skirtos nupirkti šeimai ožką, – auka 30 eurų; lėšos, skirtos nupirkti šeimai karvę, – auka 200 eurų; lėšos, skirtos šeimos namo statybai, – auka 5 tūkst. eurų.

„P. n.“ informacija


Šį mėnesį įvykęs Partijos Tvarka ir teisingumas Kretingos skyriaus susirinkimas skyriaus pirmininke išrinko Jolitą Vaickienę. Partijos taryba J. Vaickienę patvirtino kandidate į Kretingos rajono savivaldybės merus.

J. Vaickienė politikoje nebe naujokė. Ji buvo 2007–2011 metų kadencijos Kretingos rajono savivaldybės tarybos narė, 2009 metais tapo vicemere, 2011 metais – Savivaldybės administracijos direktore. Kretingos rinkimų apygardos rinkėjai J. Vaickienę išrinko į 2012–2016 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimą. Šalies parlamente politikė vadovavo Audito komitetui. Pastaraisiais metais užsiėmė verslu.

Partijos Tvarka ir teisingumas Kretingos skyriaus sąraše yra 120 narių. Į skyrių grįžo Alvydas Jonaitis, kuris į dabartinę Savivaldybės tarybą buvo išrinktas kaip šios partijos narys, tačiau vėliau buvo perėjęs pas socialdemokratus. „Kalbamės su kiekvienu skyriaus nariu, aiškinamės, kiek aktyviai nori dalyvauti politikoje. Skyrius reitinguos kandidatų sąrašą į Kretingos rajono savivaldybės tarybą“, – kalbėjo J. Vaickienė.

„P. n.“ informacija


Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informavo, kad nuo pirmadienio, spalio 29 dienos, Kretingos mokesčių mokėtojams paslaugos bus teikiamos naujose patalpose – Vytauto g. 19, arba Kretingos policijos komisariato pastato III aukšte.

„Naujosios patalpos, lyginant su senosiomis, yra erdvesnės ir patogesnės. Jei klientams tektų laukti, nebereikės stoviniuoti už durų ir ramstyti sienų – jie patogiai atsisėdę sulauks, kol bus aptarnauti“,- paaiškino Klaipėdos AVMI viršininkas Audrius Morkūnas, akcentuodamas, kad Kretingos poskyrio persikėlimas nesudarys nepatogumų mokesčių mokėtojams: mokesčių specialistai pirmadienį darbą pradės įprastu laiku – 8 valandą – ir aptarnaus visus atvykusius.

Kasdien Kretingos poskyryje aptarnaujama vidutiniškai 80–100 mokesčių mokėtojų. Išspręsti su mokesčiais susijusius klausimus jiems padeda 17 mokesčių specialistų.

„P. n.“ informacija


Teismas vydmantiškiams sūnaus negrąžino

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Problema
Kretingos teismui laikinai apribojus Dainoros Bendikienės ir Ričardo Kukio teisę į jų sūnų ir iš abiejų priteisus 250 eurų jo išlaikymui, tėvai sakė šį sprendimą skųsią aukštesnėms instancijoms.

Nuskambėjus rezonansiniam įvykiui, kada iš kauniečių šeimos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos sprendimu, buvo paimti du mažamečiai vaikai, spalio 18-ąją Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai sprendė ir vydmantiškių Dainoros Bendikienės ir Ričardo Kukio šeimos likimą: jiedviem laikinai – 6 mėn. – apribojo tėvų teises dėl jų mažamečio sūnaus ir priteisė jo išlaikymą.

Pusantrų metų atskirti nuo vaiko

Iš 38-erių D. Bendikienės ir 45-erių R. Kukio valstybės globon jų penkiametis sūnus buvo paimtas prieš pusantrų metų, įtarus motinos smurtą prieš vaiką. „Širdį mums išplėšė iš krūtinės“, – tvirtino tuomet abu tėvai, apėję įvairias institucijas, kad susigrąžintų vaiką. Dukart nusivylę Kretingos teisėjų sprendimu, jie tvirtino nesėdėsią sudėję rankų ir šįkart – sprendimą per 30 dienų skųs aukštesniam teismui.

D. Bendikienės žodžiais, prieš pusantrų metų tarnybos, gavusios anoniminį skundą, įsiveržė į jų namus su policija, prokurore ir per 30 sekundžių iš jos glėbio išplėšė sūnų. Neva ji 2 kartus sudavusi vaikui diržu per užpakalį, nors nebuvę tai patvirtinančių liudytojų. Išnagrinėję bylą, Kretingos rūmų teisėjai nuteisė Dainorą 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1-eriems metams. Motina visą tą laiką buvo atskirta nuo vaiko.

Aukštesnė instancija – Klaipėdos apygardos teismas – panaikino Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų sprendimą, ir D. Bendikienė buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veiklos mažareikšmiškumo, – baudžiamoji byla šią liepą dėl tariamo smurto prieš vaiką buvo nutraukta.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas