Pajūrio naujienos
Help
2018 Gruodis
Pi 310172431
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną-1°C debesuotumas 100 %
Naktį-2°C debesuotumas 1 %
Apklausa

„Pajūrio naujienos“ kviečia išrinkti 2018-ųjų Metų žmogų

Edita GLIOŽERIENĖ
Gintautas POGOŽELSKAS
Paulius VANIUCHINAS
Ričardas JOVAIŠA
Arvydas BALSEVIČIUS
Eugenija DANIUK
Nerijus GEDMINAS
Antanas BLUŽAS
Janina LUKAUSKIENĖ
Komentarų topas

(1289) 2018-09-21

  • Įvykis

Baseinų vandenį dezinfekuoja be chloro

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Pirmas puslapis
Pro vandens molekules skaldantį įrenginį per 1 val. prateka 200 kub. m baseinų vandens. Prie įrenginio – „Atostogų parko“ direktorius Ričardas Jovaiša.

Poilsio ir sveikatinimo komplekse „Atostogų parkas“ Žibininkuose įdiegta komerciniame objekte Lietuvoje pirmoji bechlorė vandens dezinfekavimo sistema. Sukurta šveicarų vandens technologijų ir tyrimų kompanijos „Dryden Aqua LTD“, pažangiausia pasaulyje.

Baseinų vanduo prilygsta geriamajam

„Atostogų parke“ įdiegta kompanijos „Dryden Aqua LTD“ baseinų vandens dezinfekavimo sistema yra pagrįsta hidrolizės būdu, itin ekologiška bei saugi sveikatai, kadangi nenaudojamas chloras, kiti chemikalai. Į „Atostogų parką“ atvykęs „Dryden Aqua LTD“ atstovas Jonathan Sollberger, kalbėdamas apie sistemos veikimo pranašumus, sakė, jog vanduo tampa minkštesnis, atsikratoma cheminių medžiagų skonio ir kvapo. Maudantis tokiame vandenyje neperšti akys, nesausėja plaukai ir oda, mažinama korozijos rizika, pagerėja baseinų darbuotojų sąlygos. Tokio vandens kokybė, J. Sollberger teigimu, prilygsta geriamojo vandens kokybei . „Maudantis „Dryden DAISY+“ filtruotame vandenyje jaučiamas lengvumas, vanduo yra prisotintas deguonies, nėra nemalonaus dilgčiojimo jautresnėse kūno vietose – tai visiškai saugus vanduo vaikams“, – aiškino svečias iš Šveicarijos.


Alvydas ŠALTMERIS:

– Nemanau, kad Šventojo Tėvo vizitas ką nors Lietuvoje galėtų pakeisti, nes mūsų tauta yra skirtinga. Kai kuriems žmonėms popiežius ir jo žodis – labai svarbus, bet daliai neįdomus. Be abejo, tiems, kurie religingi, kurie dalyvaus susitikime Vilniuje ar Kaune, kartu melsis, tai bus ypatingas dvasinis išgyvenimas, kitiems galbūt – dar viena atrakcija, ir tiek.

Irena TAMOLIENĖ:

– Labai norėčiau, kad popiežius mus įkvėptų būti pakantesniems kitų atžvilgiu, geresniems, kultūringesniems. Man pačiai šis jo vizitas – reikšmingas ir labai džiugus įvykis, bet, iš Palangos važiuodama į Kretingą, autobuse jau girdėjau, jog kai kuriems „vienodai rodo“, sako, jog tai nereikalingas pinigų švaistymas. Mat žiniasklaidoje buvo paskelbta, kad valstybei tai kainuos 1,75 milijono eurų.

Albina ŽALPIENĖ:

– Dvi dienos – per trumpas laikas, per kurį popiežius galėtų ką nors suvienyti, turim susivienyti patys. Man, o turbūt ir daugeliui žmonių, šiaip smagu, kad tokio rango asmuo rodo dėmesį mažoms Baltijos valstybėms, kurias 50-čiai metų buvo okupavusi Sovietų Sąjunga. Jeigu tik sveikata leistų, važiuočiau pabūti toje aplinkoje, kurioje bus popiežius.

Kęstutis BERŽONSKIS:

– Valdžia pastaruoju metu pjaunasi, gėda ir klausytis. Kad popiežiaus vizitas šios kadencijos seimūnus nuteiktų nesidraskyti tarpusavyje, bet daugiau stengtis dėl žmonių, netikiu, kiekvienam rūpi artėjantys rinkimai ir postai. Popiežiaus vizitą aš prilyginu stebuklui. Sulaukiau 73 metų, sveikata braška, nei į Vilnių, nei į Kauną nenukaksiu. Televizorius, ir tas, sugedo, todėl šventų mišių pasiklausyti eisiu pas kaimyną.

Kalbino Audrone GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Trečiadienio rytas miesto stadione linksmai prasidėjo ir „Ąžuoliuko“ lopšelio-darželio „Nykštukų“ grupės vaikams bei jų auklėtojai Agnei Stuopelienei.

Sporto klubo „1Grūšlaukė“, kuriam vadovauja Leonas Jazbutis, iniciatyva Grūšlaukėje buvo surengta tradicinė Joninių sporto šventė. Nuo pat ankstyvo ryto į Grūšlaukės mokyklos-daugiafunkcio centro sporto aikštyną rinkosi ne tik grūšlaukiškiai – draugiškai pasivaržyti sporto aistruolių atvyko iš Kretingos, Gargždų, Klaipėdos.

Atkaklios kovos vyko krepšinio „3x3“ aikštelėje – nugalėtojai paaiškėjo tik po paskutinių metimų. Nugalėjo Grūšlaukės komanda, kuriai atstovavo Antanas Stonkus, Matas Putkalis ir Svajūnas Barasa. Antra buvo Gargždų komanda „4Ryto“, trečią vietą užėmė uostamiesčio „Džiugo sūris“.

Tinklinio varžybų nugalėtojai irgi tepaaiškėjo po paskutinio seto: stipriausia buvo Klaipėdos komanda „Šlaps žvyrs“, II ir III vietas užėmė vietos – Grūšlaukės – komandos „Voratinkliai“ ir „Tuto kalvė“.

Populiariausios buvo smiginio ir šaudymo iš orinio pistoleto rungtys – jose dalyvavo apie 70 sporto aistruolių. Šaudymo rungtyje nenugalimi buvo klaipėdiečiai Brigita Ivanauskaitė ir Benas Vaicekauskas, smiginio varžybose – grūšlaukiškė Elytė Tuškienė ir klaipėdietis Karolis Stropus. Sporto šventės nugalėtojai ir prizininkai buvo apdovanoti medaliais, nugalėtojai – dar ir asmeniniais prizais.

Varžybas sporto klubo „1Grūšlaukė“ vadovui L. Jazbučiui padėjo surengti Liucija ir Povilas Vičiuliai, Vaida ir Povilas Mickai, Elytė ir Vincas Pudžmiai.

„P. n.“ informacija


Kretingos sporto mokyklos krepšininkai, treniruojami Arimanto Mikaločiaus, tapo „Rudens taurės“ turnyro nugalėtojais.

Kretingos sporto mokykloje krešpinio trenerio Arimanto Mikaločiaus iniciatyva buvo surengtas vaikų, gimusių 2007 m., krepšinio turnyras “Rudens taurė 2018”. Jo nugalėtojais tapo turnyro šeimininkai – Kretingos sporto mokyklos krepšininkai.

Aukščiausią padėtį turnyrinėje lentelėje kretingiškiams lėmė tokie rezultatai: “Kretingos SM” – “Tauragės SM-“Žaibas” – 59:50 (daugiausiai taškų pelnė Jonas Šoblinskas – 23, Armandas Korsakas – 20, Kantautas Kazbaraitis – 10); „Kretingos SM“ – „Mažeikių SM“ – 62:48 ( A. Korsakas – 16, J. Šoblinskas – 12, K. Kazbaraitis – 10); „Kretingos SM“ – „Klaipėdos KM“ – 64:51 (Tautvydas Rudys – 26, A. Korsakas – 18, J. Šoblinskas – 11, K. Kazbaraitis – 6); „Kretingos SM“ – „Klaipėdos KM“ – 64:51 (T. Rudys – 26, A. Korsakas – 18, J. Šoblinskas – 11, K. Kazbaraitis – 6); „Kretingos SM“ – „Marijampolės ŽSM“ – 68:56 (A. Korsakas – 26, T. Rudys – 16, J. Šoblinskas – 10).

Naudingiausiu „Kretingos SM“ komandos žaidėju pripažintas Tautvydas Rudys, kamuolio varymo konkurse nugalėjo Armandas Korsakas.

„Turnyrą skyrėme pasirengti sezonui. Tuo pačiu tikslu dalyvausime ir turnyre Klaipėdoje, – teigė komandos treneris A. Mikaločius, akcentuodamas, jog jo auklėtiniai pademonstravo puikią gynybą. – Dėl to neleidome varžovams pelnyti lengvų taškų ir tai buvo pagrindinė pergalių priežastis. Puolime turime tris–keturis žaidėjus, kurie veda visą komandą į priekį. Iškovota I vieta – puikus rezultatas, nes jau sidabrinių medalių turime daug, pagaliau pavyko iškovoti ir auksinį medalį.“

Vesti turnyrą treneriui padėjo auklėtinių tėvai.

„P. n.“ informacija


Kartenos seniūnijos komanda, virvės traukimo srityje užėmusi III vietą.

Jonavoje įvyko XI Lietuvos seniūnijų sporto žaidynių finalinės varžybos, kuriose Kretingos rajono savivaldybės garbę gynė Kartenos sen. virvės traukimo, Kretingos m. sen. šaškių, Kūlupėnų sen. smiginio komandos, seniūnų trikovės varžybose dalyvavo Darbėnų seniūnijos seniūnas Alvydas Poškys. Šiose žaidynėse sėkmingai pasirodė Kartenos seniūnijos virvės traukimo komanda (Mindaugas Stonkus, Vygantas Brauklys, Aurimas Balsevičius, Bronius Jurkus, Alfredas Vyšniauskas, Vytautas Rudis, Rolandas Žiobakas, komandos vadovas ir seniūnijos sporto organizatorius Marius Meškauskas). Jie, pogrupyje nugalėję Radviliškio ir Utenos rajono komandas, pusfinalyje pralaimėję Ukmergei, mažajame finale dėl III v. susitiko su Pasvalio rajono komanda. Po dramatiškos ir įtemptos kovos karteniškiai parklupdė savo varžovus ir tapo bronzos medalių laimėtojais.

Tarp rajonų savivaldybių tryliktą vietą užėmė Kūlupėnų sen. smiginio komanda (Violeta Turauskaitė, Sandra Lukošienė, Jonas Domarkas, komandos vadovas ir seniūnijos sporto organizatorius Kęstutis Bertašius), devynioliktoje vietoje liko šaškininkai Ramūnė Ruginienė, Romualdas Šlepavičius ir Juozas Kuklys. Sėkmingai žaidynėse pasirodė ir Darbėnų seniūnijos seniūnas Alvydas Poškys. Jis šaudymo rungtyje tarp seniūnų buvo pirmas, tačiau baudų metimo ir smiginio varžybose užėmęs žemesnes vietas tarp prizininkų nepateko.

Susumavus rezultatus Kretingos rajono savivaldybė tarp Lietuvos savivaldybių liko dvidešimt ketvirta.

„P. n.“ informacija


Pajėgiausi badmintonininkai (iš kairės): Arnoldas Slušnys, Rolandas Juknevičius, Tomas Petrošius, Mamertas Noreika, Ardas Valantiejus ir Vaidas Mackevičius.

Kretingos sporto klubas „Žalgiris“ surengė badmintono turnyrą, skirtą Kęstučiui Žiliui atminti. Tuo pačiu šiuo turnyru duota pradžia Judumo savaitei.

Turnyre dalyvavo per 60 sportininkų iš dešimties Lietuvos miestų. Turnyro dalyviai pagal pajėgumą buvo suskirstyti į dvi grupes ir kovojo trijose kategorijose – vyrų dvejeto, moterų dvejeto ir mišri. Pirmoje, pajėgiausioje grupėje, vyrų dvejetų kategorijoje finale susitiko Kretingos rajono badmintonininkai. Vydmantiškiai Mamertas Noreika ir Tomas Petrošius po atkaklios kovos 2:1 (21:10; 18:21; 21:18) privertė pasiduoti vyresnius savo varžovus Arnoldą Slušnį ir Rolandą Juknevičių. Trečiąją vietą iškovojo vydmantiškis Vaidas Mackevičius ir kelmietis Ardas Valantiejus. Jie 2:0 (21:11; 21:19) įveikė Klaipėdos atstovus Vidą Martinkų ir Gabrielių Vaičiulį.

Moterų dvejeto kategorijoje dalyvės žaidė ratų sistema. Visų spalvų medaliais pasidabino Vydmantų badmintonininkės. Ramunė Petrošienė su klaipėdiete Sandra Čečkauskiene iškovojo pirmąją vietą, Toma Mackevičienė ir kelmietė Lorena Valantijienė užėmė antrąją, Aldona Karpavičienė su kauniete Sonata Zinkevičiene – trečiąją.

Mišrių dvejetų kategorijoje dalyviai vėl rungtyniavo ratų sistema. Nugalėtojais šioje kategorijoje tapo Arnoldas Slušnys ir Ramunė Petrošienė. Po jų liko kelmiškių Lorenos ir Ardo Valantiejų šeima. Bronzos medalius iškovojo mūsų rajono atstovai Edvinas Jokubauskas ir A.Karpavičienė.

Antroje grupėje geriau sekėsi svečių badmintonininkams. Vyrų dvejeto kategorijoje pirmavo kelmiškiai Jonas Šileris ir Vaidas Turolevičius. Antrą vietą laimėjo Raimundas Masevičius ir Egidijus Peleckis iš Šakių. Trečioje pozicijoje – klaipėdiečiai Paulius Liutikas ir Artūras Pičiacha. Moterų dvejetų kategorijoje pirmavo Vaida Martinkienė (Klaipėda) ir Irena Peleckienė (Šakiai). Sidabras atiteko Klaipėdos badmintonininkėms Eglei Gedminienei ir Faustai Gedminaitei. Bronzą iškovojo kitos klaipėdietės Jolanta Sereckienė ir Renata Platakytė.

Mišrių dvejetų kategorijoje geriausiai sekėsi Klaipėdos badmintonininkams. Aukso medalius iškovojo Paulius Liutikas ir J. Sereckienė, R. Platakytė su tauragiškiu V. Turolevičiumi liko antroje vietoje, o A. Pičiacha su V. Martinkiene – trečioje.

„P. n.“ informacija


Keturių signatarų pėdos – Palangoje

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
Daug žinių Jono Šliūpo muziejaus-sodybos muziejininkei Sigutei Bendikienei suteikia Lietuvos nacionalinio muziejaus leidžiama knygų apie Nepriklausomybės Akto signatarus serija.

Rytoj, rugsėjo 22-ąją, 11,14 ir 16 val. Jono Šliūpo sodyboje-muziejuje Palangoje, užbaigiant Lietuvos muziejų kelio renginius, bus pristatyta paroda „Vasario 16-osios signatarai – Palangos progimnazijos auklėtiniai“. Parodoje – Nacionalinio muziejaus surinkta medžiaga apie 4 nepriklausomos valstybės pamatus kūrusius veikėjus Kazimierą Steponą Šaulį, Jurgį Šaulį, Steponą Kairį ir prezidentą Antaną Smetoną, kurie mokėsi Palangos progimnazijoje.

Palangos progimnazijos reikšmė

J. Šliūpo sodybos-muziejaus muziejininkės Sigutės Bendikienės žodžiais, Palangos progimnazija XIX a. pabaigoje Lietuvos kaimo vaikams buvo itin svarbus švietimo židinys. Palanga priklausė Kuršo gubernijai, kur caro režimas buvo gerokai švelnesnis negu Vilniaus ar Kauno gubernijose. 1886 m. Kretingos ir Palangos dvarų savininkas grafas Juozapas Tiškevičius savo lėšomis įsteigė progimnaziją valdiškos mokyklos teisėmis.

Palangos progimnazijos pastatas neišliko, jis sudegė per 1938 metų didįjį Palangos gaisrą. Progimnazija stovėjo tarp bažnyčios ir pašto pastato, – tą vietą Palangos miesto savivaldybė ketina pavadinti Signatarų alėja ir papuošti skulptoriaus Arūno Sakalausko skulptūra, skirta buvusiems mokiniams-signatarams.

Palangos progimnazija iš kitų mokyklų išsiskyrė tuo, kad joje nebuvo amžiaus cenzo – įstodavo ir 9-mečiai, ir 20 metų perkopę jaunuoliai.

Palangos progimnazijoje vienu metu mokėsi nuo 100 iki 150 mokinių, daugiausiai lietuvių. Nors joje ir buvo mokoma rusų kalba, tačiau rusiška mokykla, signataro Stepono Kairio žodžiais, buvo savotiškas tiltas per Rubikoną, kurį privalėjo pereiti Lietuvos kaimo vaikas, siekęs mokslo ir geresnio gyvenimo. „Kodėl dauguma ūkininkų tuo metu bent po vieną sūnų stengėsi išleisti į dvasininkus? Ogi todėl, kad kaip disciplina buvo dėstoma lietuvių kalba, nes kunigai į žmones turėjo kreiptis lietuviškai“, – pabrėžė S. Bendikienė.


Kretingos erdvėse – 4 auksiniai scenos kryžiai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės

Šį spalį–lapkritį Kretingos rajono kultūros centro erdvėse vėl prasidės tradicinė Kretingos Egidijaus Radžiaus teatro rengiama meno akcija „Kita erdvė. Vakarų krantas“. Šiemet ji bus ypatinga tuo, jog spektakliuose dalyvaus 4 atlikėjai – 2 šokėjai ir 2 aktoriai, – kurių vaidyba yra įvertinta aukščiausiu Lietuvos teatro apdovanojimu – „Auksiniu scenos kryžiumi“.


Iš užmaršties prikelia Darbėnų žydų gyvenimą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
Darbėniškė Edita Gliožerienė (stovi pirmoje eilėje trečia iš kairės) su istorija besidominčių lietuvaičių delegacija seminare-stažuotėje Izraelyje.

Trejus metus Darbėnų miestelio žydų istorija besidominti ir tuo uždegusi dalį bendruomenės, Darbėnų gimnazijos pedagogė Edita Gliožerienė Lietuvos žydų genocido dienos proga vakar surengė istorinę pamoką „Apkabinti būtąjį kartinį“. Renginio metu E. Gliožerienė pristatė miestelio prieškario fotografą Elijahu Bruckų bei jo darbus, ir, pasidalindama įspūdžiais iš stažuotės Izraelye, darsyk priminė Holokausto istoriją.

Parodoje – fotografo palikimas Pedagogei pavyko surinkti apie 30 E. Bruckaus nuotraukų, kuriuose pavaizduotas Darbėnų miestelio žydų gyvenimas, išlikę jų mokyklos dabartinių Skuodo-Laukžemės gatvių sankryžoje bei sinagogos vaizdai, taip pat – Šventosios uostas. „Šios nuotraukos atkeliavo įvairiais keliais: vienas dovanojo darbėniškiai, keletą gavau iš JAV profesoriaus Eriko Goldsteino, kurio giminės šaknys – Darbėnuose, kitas įsigijau mainais iš Šventosios istorijos tyrinėtojo Mikelio Balčiaus“, – apie istorinių nuotraukų kelią „Pajūrio naujienoms“ pasakojo E. Gliožerienė.

Jai taip pat pavyko į parodą pristatyti ir du senuosius E. Bruckaus fotoaparatus – plokštelinį ir dumplinį – kuriais atvirkštinius juodai baltus vaizdus fiksavo garsusis Darbėnų fotografas.


Fotografo motina Š. Švat Bruckus. XX a. pr. A. I. Pekelio nuotraukos kopija su E. Bruckaus metrika ir užrašu hebrajų kalba. Darbėnai, XX a. pr.

Senosios Lietuvos miestų ir miestelių fotografijos – unikali ir svarbi šalies istorinio ir kultūrinio paveldo dalis. Svarbų indėlį čia įnešė ir kuklūs provincijos fotografai, kurių biografijos mažai žinomos, o jų likimai dažnai tragiški. Vienas jų darbėniškis Elijahu Bruckus.

Emory universiteto, įsikūrusio JAV Atlantos mieste, profesoriaus, Darbėnų istorijos tyrinėtojo Eriko Goldsteino, apie E. Bruckų ir jo šeimą suteikusio daug vertingos informacijos, žiniomis, jis gimė 1902 metais Leibos Bruckaus ir Šifros Švat šeimoje. Į Darbėnų miestelį L. Bruckus galėjo atvykti iš Palangos, kur gyveno plati žydų Bruckų giminė, davusi pasauliui istoriką ir politiką Julių Bruckų (1870–1951 m.), 1922 metais išrinktą pirmojo Lietuvos Seimo nariu, ir žinomą ekonomistą Borisą Bruckų (1874–1938 m.). L. Bruckus vertėsi mėsos prekyba, jo pavardė skelbiama 1931 metais išleistame leidinyje „Visa Lietuva“, Kretingos apskrities žydų verslininkų sąraše, gyveno Skuodo gatvėje, 25 numeriu pažymėtame name. Be E. Bruckaus, šeimoje augo 1904 metais gimęs brolis Motelis, miręs 1922 m., ir sesuo Ela, gimusi 1907 m. 1919 m. mirus jų motinai, tėvas L. Bruckus vedė antrą kartą ir dar susilaukė keleto vaikų. Iš Mažeikių į Darbėnus atvykęs Abrachamas Isakas Pekelis, čia vedęs E. Bruckaus mamos seserį Chaya, buvo pirmasis Darbėnų profesionalus fotografas, dirbęs nuo 1910 metų iki savo mirties 1921 metais. XIX–XX a. turtingesnieji darbėniškiai fotografuotis vykdavo į Klaipėdą ar Palangą, kur jau dirbo profesionalūs fotografai. E. Bruckus, būdamas paaugliu, daug laiko praleisdavo A. I. Pekelio fotosalone, stebėjo jo darbą, mokėsi fotografijos pagrindų. Lietuvai 1918 metais atgavus nepriklausomybę ir apgynus ją nuo svetimų kariuomenių invazijos, šalies vidaus gyvenimas normalizavosi, vystėsi ekonomika, žemės ūkis, kultūra ir švietimas, gerėjo žmonių gyvenimas. Fotografija tapo perspektyviu amatu, kurio galėjo mokytis kiekvienas kūrybingas, meninių sugebėjimų turintis ir už mokslą galintis susimokėti žmogus. Mažuose miesteliuose gyventojų skaičius negarantavo solidaus uždarbio, tad fotografams tekdavo vykti pagal iškvietimus į gretimus kaimus ar miestelius, o pasiekusieji profesinio meistriškumo tapdavo žinomais, kas garantuodavo ir stabilias pajamas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas