Pajūrio naujienos
Help
2018 Rugsėjis
Pi 3101724
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną21°C debesuotumas 31 %
Naktį14°C debesuotumas 32 %
Apklausa

Ar kultūra labiausiai skriaudžiama valdžios?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1287) 2018-09-14

Žaidimų aikštelėje – paauglių siautėjimas

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Pirmas puslapis
Per susitikimą su gyventojais, išsakiusiais skundus dėl įžūlaus paauglių elgesio, Savivaldybės atstovai pažadėjo žaidimų aikštelėje įrengti vaizdo kameras, o policijos pareigūnės – pasikalbėti su paauglių tėvais.

Vos įrengus naująją žaidimų aikštelę vadinamojoje žvyrduobėje Kretingoje, ją „okupavo“ 4–6 paauglių grupė, savo įžūliu elgesiu šiurpinanti ir suaugusiuosius. Keikiasi, šiukšlina, laužo žaidimų įrenginius, nuo jų stumdo kitus vaikus, iš jų tyčiojasi, į juos mėto akmenis – taip tėvai, jau besibaiminantys savo atžalas vestis į naująją aikštelę, apibūdino joje viešpataujančių paauglių elgesį. Šie joje jaučiasi drąsiai, o vienam tėvų, bandžiusių sudrausminti, atkirto: „Mes čia – VIP‘ai“.

Apie tai, kad žvyrduobėje keli paaugliai elgiasi agresyviai, „Facebook“ grupėse, kuriose bendrauja kretingiškiai, pranešimai pasirodė ne kartą. Paskutinį sykį apie šią neužgyjančią problemą grupėje „Kretingos mamytės“ priminė Regina Sukonienė, prašydama atsiliepti liudininkus, mačiusius, kaip sekmadienį vienas berniukas kitų vaikų buvo numestas ant žemės.

Numetė ant žemės ir spardė

Nukentėjusio berniuko motina Živilė Rimienė „Pajūrio naujienoms“ papasakojo, kas nutiko. „Vaikas sakė, kad jis laukė čiuožti, kai jį pradėjo stumdyti, tuomet jis stūmęs atgal. Tie berniukai buvo dviese – jie parvertė mano vaiką ant žemės, pradėjo spardyti. Vaikas pasakojo pradėjęs verkti, o įvykį matę du suaugusieji sudrausmino berniukus ir jie liovėsi spardyti“, – pasakojo Ž. Rimienė.

Jos devynmetis sūnus pas močiutę, pas kurią tądien viešėjo, parbėgo verkdamas – ant galvos buvo iškilęs guzas, jam skaudėjo nugarą ir pilvą.

„Pastatė aikštelę – valio, bet tvarkos ten nėra. Suprantu, kad nė vieno vaiko nėra švento, visko su jais gali pasitaikyti, bet šitoks žiaurumas... Kitą kartą jie mes akmenį į galvą – mano vaikas nebeatsikels, ir niekas už tai neatsakys? Kad būtų berniukai tik taip susipešę ar apsistumdę, bet to, kad dviese pradėjo jį spardyti, aš neatleisiu. Vaikas sakė, jam dar ir pagrasino: jei dar pasirodys, bus blogai, pasakė „tu čia nebeateik“, – pasakojo Ž. Rimienė.

Ji apie įvykį pirmadienį pranešė policijai, o ir pati yra nusiteikusi išsiaiškinti agresiją išliejusių berniukų asmenybes, kad galėtų parašyti informatyvesnį pareiškimą. „Policijai pasakiau: čia – ne vienintelis atvejis, daug tėvų skundžiasi tų paauglių elgesiu, tik aš viena išdrįsau jums apie tai pranešti“, – teigė K. Rimienė, kurios manymu, sūnų sumušę berniukai pagal apibūdinimą turėtų būti ketvirtaklasiai–penktaklasiai.


Laimonas STANIUS:

– Matyt, mes, žemaičiai ir lietuviai, esam tokios prigimties, kad būtinai dėl ko nors būnam nepatenkinti. Nuo savęs juk nepabėgsi, be to, turėti savo charakterį – irgi gerai. Jei rimtai, apie 200 metų tauta buvom nuo kažko priklausomi, taigi gal dėl to tapom zyzlos? Mano nuomone, geriau, kad gatves remontuoja negu kad palieka likimo valiai, ir eidamas gali koją išsisukti.

Danutė SKRUIBIENĖ:

– Lygių, gražių gatvių iš aukštai niekas ant žemės nenuleis. Bet kokiu atveju remontuojant su nepatogumais susiduriama: tenka iškasti, užkasti, asfalto dangą pakloti. Tereikia šiek tiek daugiau kantrybės, paskui bus gerai. O kad gyventojai piktinasi dėl vis dar neremontuojamų gatvių, – suprasti galima: dulkėmis teršiamas oras, duobės...

Antanas BLUŽAS:

– Bėda ta, kad daugelis nemokame dėkoti. Jei išmoktume, būtume patenkinti tuo, ką turime. Paprasčiausiai reikia iškentėti sunkųjį periodą, tada gražiomis gatvėmis džiaugsimės. Juk, kai žmonės statosi namus, laikinai gyvena susispaudę kokioje nors nepatogioje „kišenėje“ ir nesiskundžia, nes žino, koks džiaugsmas laukia vėliau, kai persikraustys.

Algimantas ČESONIS:

– Esu klaipėdietis, bet per vasarą gyvenu sode Jokūbave. Užsukau į Kretingą nusipirkti maisto, nebežinau, kaip reikės Jokūbavą pasiekti, pro kur išvažiuoti – iškasta visur. Remontai yra gerai, bet nesuprantu, kodėl vienu sykiu imamasi kelių gatvių? Tikri šeimininkai pirmiau suremontuotų vieną, po to imtųsi kitos. Gal tokie dalykai kretingiškius ir piktina?

Kalbino Audrone GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Lietuvą apkabinęs skulptūromis

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
Kauno pilies kieme iškilęs didingas „Laisvės karys“ vainikavo klaipėdiečio skulptoriaus Arūno Sakalausko kūrybą. Šalia skulptoriaus – jo žmona aktorė Virginija Kochanskytė.

Klaipėdiečio skulptoriaus Nacionalinės premijos laureato 66-erių Arūno Sakalausko vardas Kretingos krašto žmonėms tapo gerai žinomas, kai Laukžemės kaimo aikštę 2012-aisiais papuošė iš balto akmens iškaltas šventasis Andriejus, o po visą Lietuvą pasklido šiemet, prie Kauno pilies iškilus didingajam „Laisvės kariui“.

Palangoje įamžins signatarus

Šį rudenį Palangą papuoš A. Sakalausko kompozicija, skirta atminti keturiems 1918 m. Nepriklausomybės akto signatarams – Antanui Smetonai, Steponui Kairiui, Jurgiui Šauliui ir Kazimierui Steponui Šauliui, kurie XIX a. pabaigoje mokėsi Palangos progimnazijoje. Beje, paminklą prelatui K. S. Šauliui atminti menininkas pernai sukūrė Švėkšnoje, iš kur šis buvo kilęs.

Skulptorius sakė, jog tai bus abstrakti Nepriklausomos Lietuvos kelią vaizduojanti kompozicija iš granito bei nerūdijančio plieno su žemaitiškų audimo raštų intarpu. Jo dirbtuvėse skulptūra jau stovi užbaigta. Ji iškils Kretingos gatvės pabaigoje, tarp bažnyčios ir buvusio pašto, kur, talkinant architektui Algirdui Žebrauskui, palangiškiai ketina įrengti Signatarų alėją.

Menininko žodžiais, jo skulptūra turėjo būti atidengta liepos 6-ąją, bet Palangos miesto savivaldybė nespėjo sutvarkyti prieigų, todėl skulptūros atidengimas nukeltas į lapkritį.

Tačiau Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną skulptoriaus A. Sakalausko turtingą ilgametę kūrybą tarsi vainikavo išvien su kolegomis iš Ukrainos Olesiu Sidoruku bei Borisu Krylovu sukurtas „Laisvės karys“, netikęs vilniečiams, bet džiugiai sutiktas kauniečių.


Šiandien folkloro tenka mokytis

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Smiltys
Baublių folkloro ansamblis „Kalnopė“, vadovaujamas Kristinos Katauskienės (antra iš kairės) ir propaguojantis žemaičių krašto folklorą, per metus surengė 11 koncertų Baubliuose ir išvykose.

Šiandien folkloro tenka mokytis

Kretingos rajono kultūros centro Baublių skyriaus meno vadovė Kristina Katauskienė, išsikėlusi tikslą savo krašto žmones sudominti folkloru, jį pasiekė: jos vadovaujamas folklorinis ansamblis „Kalnopė“ spalį ne tik švęs vienerių metų veiklos sukaktį – kolektyvas jau tapo ir rajono kultūrinio gyvenimo dalimi.

„Tai buvo dvejopas iššūkis: pirma, – šiandien žmonės turi labai daug pasirinkimo, antra, – folkloro atlikimas – visai kitoks. Tai nėra kapelinis ar chorinis dainavimas. Folkloras atliekamas visai kita maniera – atrodytų, kad jis turėtų būti natūraliai žinomas iš senovės, perduodamas iš kartos į kartą, bet to tenka mokytis“, – pripažino K. Katauskienė.

Ji pati kilusi iš Baublių krašto, tėvai ir dabar gyvena Nausodžio kaime. Baubliai jai buvo ir pirmoji mokykla, ir pirmoji darbovietė, o dabar sugrįžo dirbti į Baublių skyrių. Suburti folklorinį ansamblį inicijavo ir Kretingos rajono kultūros centro Baublių skyriaus vedėja Verutė Keblienė, tai daryti skatino ir Kultūros centro direktorius Pranas Razmus.

„Visi kartu ėmėmės tikslo, atsirado ansamblio branduolys, ir taip po truputį – eilutė po eilutės, posmelis po posmelio, daina po dainos – išaugome į kolektyvą, kuris šiandien turi stabilų repertuarą ir mielai važinėja su koncertine programa“, – kalbėjo ansamblio vadovė.

Per metus „Kalnopė“ dalyvavo 11 koncertų Baubliuose ir išvykose: folkloro atliekamos dainos skambėjo Baublių skyriaus suorganizuotuose renginiuose – koncerte Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui, renginyje šv. Kazimiero garbei, per mokykloje surengtą Motinos dieną, „Šluotos“ šventėje, per pilietinę-istorinę akciją 1940–1990 m. okupacijos aukoms atminti, vasaros šventėje, baubliškiai buvo išvykę koncertuoti į Tverus, Salantus, Budrius, dalyvavo Kretingos rajono senjorų bendruomenės šventėje, rajono kapelų ir retro muzikos ansamblių apžiūroje.

„Kalnopė“ daugiausia atlieka tradicines žemaičių, Klaipėdos krašto liaudies dainas, yra išmokę keletą proginių dainų.


Į drobes – per vidaus pažinimą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
Metusi sau „baltą pirštinę“ – išgyventi iš kūrybos, dailininkė Lidija Skačkauskaitė-Kuklienė sakė pagaliau atradusi laiko ir savęs pažinimui.

Kretingiškė menininkė 57-erių Lidija Skačkauskaitė-Kuklienė žengė drąsų žingsnį – prieš metus ji kardinaliai pakeitė savo gyvenimo būdą: atsisakė valdiško darbo ir pasiryžo gyventi vien iš tapybos – veiklos, teikiančios jai tikrąjį džiaugsmą, ir kūrybos procese pritaikant savarankiškai įgytas psichologijos žinias.

Žengė „va bank“

L. Skačkauskaitės-Kuklienės akrilu tapytose drobėse dominuoja itin šviesios spalvos, kurias menininkė neretai pagyvina kaligrafijos štrichais. Ilgus metus dėsčiusi grafikos dizainą Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultetuose bei mokiusi dailės privačiai, moteris atviravo pasijutusi ant plonytės ribos – leistis būt palaužtai kasdienybės naštos ar ryžtis pakeisti gyvenimą iš esmės.

Ji žengė „va bank“ ir šiandieną dėl to džiūgauja: „Kaip gera tapus laisva menininke. Anksčiau buvo daug bėgimo, streso, – laiko kūrybai ir sau beveik nebelikdavo. Ir kai viską paleidau, bet nenuleidau rankų, gyvenimas tartum nušvito – ieškojau žinių, stengiausi perprasti taisykles, kodėl yra taip, o ne kitaip, nors, atrodo, viską darai, kad būtų kuo geriau, bet išeina atvirkščiai, ir vis klausi – kodėl? Tam, kad išsiaiškinčiau tai, stipriai dirbau pati su savimi – įvyko svarbios transformacijos, o kūrybą pagavo galinga srovė“, – atviravo menininkė.

Šalia tapybos suradusi savo mėgstamą „arkliuką“, Lidija sakė nemažai laiko skirianti psichoanalizei, emocinės laisvės technika pagelbėjo atpažinti ir įveikti vaikystės traumas, o psichogenetikos žinios – suprasti, kas perduota genais iš kartos į kartą ir kodėl tai atliepia joje.


Redakcija, šiemet paskelbusi kūrybinį eilėraščių, esė, fotografijos, piešinių konkursą „Kuriu Lietuvai“, publikuoja žodinės kūrybos darbus. Laukiame naujų darbų atsiunčiant el. paštu: foto.pajurionaujienos@gmail.com .



  • Iš po­li­ci­jos su­ves­ti­nių

KRETINGOJE.

MIŠKO g. Rugsėjo 10 dieną į Kretingos r. PK su pareiškimu kreipėsi moteris, kuri pranešė, kad jos sūnus rugsėjo 7 dieną apie 22 val. į daugiabučio bendro naudojimo rakinamą rūsį pastatė dviratį, o rugsėjo 8 dieną apie 15 val. jo neberado. Nuostolis – 300 eurų.

PALANGOJE.

VYTAUTO g. Rugsėjo 11 d. apie 10 val. sanatorijoje, kambaryje, rastas vyro (gim. 1976 m.) lavonas su smurto žymėmis ant veido ir rankų. Įtariamasis (gim. 1992 m.) uždarytas į areštinę.

„P. n.“ informacija


Viena renginio organizatorių Akvilė Virbalienė teigė, kad per bėgimą surinktos lėšos yra didelė pagalba labdaros valgyklai „Rūpestėliai“.

Rugsėjo 30 dieną Kretingos miesto Rotušės aikštę ir gatves užlies jau trečiojo „Šv. Pranciškaus taurės“ bėgimo dalyviai – juos įveikti pasirinktą atstumą motyvuos ne tik noras pasitikrinti savo fizines galimybes, bet ir kilni misija, nes už startinį mokestį surinktos aukos bus paskirtos labdaros valgyklai „Rūpestėliai“.

Bėgimas „Šv. Pranciškaus taurei“ laimėti yra unikalus sporto renginys, nes visų pirma tai yra socialinis projektas, sutelkiantis bendruomenę ir skatinantis mažinti atskirtį su tais, kurie, susidūrę su gyvenimo sunkumais, jaučiasi visuomenės užribyje, gėdijasi prašyti pagalbos. Renginio idėją apibendrina ir šūkis: „Nebėk nuo problemų – bėk maratoną“.

Pernai „Šv. Pranciškaus taurės“ bėgime dalyvavo rekordinis dalyvių skaičius – beveik 700, įsikaitant ir pačius mažiausiuosius, kuriems registracija yra nemokama, o už surinktas lėšas labdaros valgykla „Rūpestėliai“ maisto produktais galėjo apsirūpinti beveik 11 mėn.


Autoralyje „Aplink Lietuvą 2018“ varžėsi ir mūsų kraštą reprezentavo moterų ekipažas Virginija Kėdžiutė (dešinėje) ir Inga Burzdžiutė.

Vilniuje, S. Daukanto aikštėje šalia Prezidentūros, finišavus ralio „Aplink Lietuvą 2018“ dalyviams, tarp jų savąja pergale džiaugėsi ir mūsų kraštui atstovavęs moterų ekipažas – darbėniškė Virginija Kėdžiutė ir klaipėdietė Inga Burzdžiutė.

Jos, važiuodamos automobiliu „Audi3“, SGC klasėje tarp moterų ekipažų užėmė II v., bendroje įskaitoje tarp 100 ekipažų buvo 48-oje vietoje, ir 1 tūkst. 90 km per 12 šalies miestų, rajonų ir miestelių įveikė per 41 val. 26 min. Ralio dalyviai aplink Lietuvą važiavo leistinu greičiu, o savo meistriškumą ir automobilių jėgą pademonstruoti jie galėjo miestuose ir rajonų centruose surengtose slalomo arba autokroso varžybose. Važiavimas su kliūtimis buvo surengtas ir Kretingos miesto centre.

„Patyrėme nepakartojamų įspūdžių, tarp ralio dalyvių vyravo labai draugiška atmosfera. Svarbiausia, kad sėkmingai startavome ir pasiekėme finišą, nors galėjo būti ir atvirkščiai“, – teigė I. Burzdžiutė.

Mat Širvintose merginų ekipažas patyrė nesėkmę – sugedo automobilis. „Įgijome neįkainojamos mechaninės patirties – automobilį pažinome iki smulkiausios detalės“, – prisipažino lenktynininkės.

Šiuo metu jos svarsto, kokiame ralyje – Kauno ar „Švyturio“ – jos startuos rugsėjo 22 d., kur ir pritaikys įgytą patirtį bei įgūdžius.

Ralį „Aplink Lietuvą 2018“ ketvirtąkart iš eilės laimėjo ir šalies Prezidentės Dalios Grybauskaitės taurę iškovojo Vytis Pauliukonis ir Audronius Gulbinas.

Šį autoralį nuo pat pirmojo, įvykusio 1931 m., rengia tikrasis FIA narys, 1926-aisiais įkurtas Lietuvos automobilių klubas (LAK).

„P. n.“ informacija


Išlyginusi rezultatą „Kretingos Minija“ (melsvai balti marškinėliai) Plungės „Babrungą“ palaužė ir psichologiškai.

Lietuvos futbolo federacijos (LFF) II lygos Vakarų zonos pirmenybėse rungtyniaujanti „Kretingos Minija“ žaisdama išvykoje su lygos lydere Plungės „Babrungo“ komanda šią nugalėjo 4:3. „Laimėjome kažkokiu fantastiniu būdu“, – komentuodamas šį susitikimą kalbėjo minijiečių vartininkas Martynas Viluckas.

Jo pastebėjimu, ir patyrę komandos žaidėjai pirmą kartą savo sportinėje karjeroje sužaidė tokias rungtynes: likus pusvalandžiui iki rungtynių pabaigos „Kretingos Minija“ atsiliko 0:3, o varžovai turėjo dar ne vieną progą pasižymėti. Ir per 8 min. „Kretingos Minija“ ne tik išlygino rezultatą, bet ir besibaigiant rungtynėms 87-ą min. išplėšė pergalę!

Prieš rungtynes minijiečiai puikiai žinojo, kad varžovai turi aiškų ir sunkiai sustabdomą lyderį Tomą Birškį, kuris įvarčius muša kiekvienose rungtynės ir per sezoną yra pelnęs per 30 įvarčių. Nepavyko jo sustabdyti ir „Kretingos Minijos“ futbolininkams – jau 12-ą min. po pakelto varžovų kampinio, kelis kartus bandant nesėkmingai išmušti kamuolį iš savo baudos aikštelės, minijiečiai praleido tikslų Tomo smūgį – 0:1 plungiškių naudai. Neatleistina klaida tiek aikštės viduryje, tiek gynyboje, ir už 10 min., vėl neapdairiai sužaidus komandos gynėjams, vienas prieš vartininką atsidūręs Tomas Birškys rezultatą padvigubino.

Nors per pertrauką rūbinėje minijiečiai ir pasikalbėjo rimtai tarpusavyje, tačiau kurį laiką II kėlinyje vaizdas nesikeitė – jau per pirmąsias 15 min. „Kretingos Minija“ ne tik leido varžovų lyderiui pelnyti įvartį, bet dar – ir 3 realias progas pasižymėti. Tačiau šiose situacijose mūsų komandą sėkmingai gelbėjo vartininkas M. Viluckas.


Virvės traukimo varžybų „Kūlsodžio taurė“ dalyviai ir organizatoriai

Kūlupėnų seniūnijos sporto organizatoriaus Kęstučio Bertašiaus bei Kūlsodyje gyvenančių sporto entuziastų Violetos Turauskaitės ir Rolando Žiobako iniciatyva buvo surengtos atviros virvės traukimo varžybos „Kūlsodžio taurė“.

Jose dalyvavo 5 komandos iš Gargždų, Kartenos, Salantų, Kūlupėnų ir Nasrėnų.

Laimėjo varžybų svečiai – „Gragždų“ virvės traukikai, II v. užėmė karteniškiai, treti buvo Nasrėnų atstovai, ketvirti – kūlupėniškiai, penkti – salantiškiai.

Anot K. Bertašiaus, draugiškos varžybos tapo tarsi ir palydėtuvės į rytoj Jonavoje įvyksiančias šalies seniūnijų sporto žaidynes, kuriose mūsų rajonui atstovaus ir „Kūlsodžio taurės“ dalyviai karteniškiai.

Sodybos, kurioje ir vyko varžybos, šeimininkai V. Turauskaitė ir R. Žiobakas visus pavaišino karšta sriuba, gira, bendrystei visus vienijo draugiška atmosfera.

„Visiems taip patiko renginys, visi – ir varžybų dalyviai, ir žiūrovai – taip puikiai praleido laiką, kad peršasi mintis, jog „Kūlsodžio taurė“, ko gero, taps nauja seniūnijos sportinio gyvenimo tradicija“, – pasidžiaugė K. Bertašius.

„P. n.“ informacija


Gabrielė Daukšaitė iš Žvainių kaimo moliūgą kartu su tėvais augino pirmą kartą.

„Pajūrio naujienų“ skaitytojai, besidalindami įspūdžiais, kaip jiems sekėsi šiemet auginti moliūgus, sutartinai tvirtino, jog šių metų derlius gerokai pranoksta ankstesniuosius: šiltą vasarą moliūgai augo labai gerai.

Nemelavo pirmas kartas

Žvainių kaime gyvenantys Ieva ir Alvydas Daukšai moliūgus, sakė, šiemet augino pirmą kartą. Ir nemelavo tas pirmas kartas – moliūgas užaugo didelis, juo džiaugiasi visa šeima.

„Būtinai moliūgą atvešime į tradicinę šventę, tik kokia ta tvarka?“ – klausė I. Daukšienė.

Įprastai moliūgų „Pajūrio naujienų“ redakcija laukia savaitę prieš Rudens derliaus ir Moliūgo šventę. Kadangi šventė šiemet rengiama rugsėjo 29 d., tai moliūgų lauksime jau nuo rugsėjo 24 d. Redakcijos darbuotojai skaitytojų atvežtą moliūgą pasveria, užrašo šeimininko vardą-pavardę ir – visi kartu laukiame šventės dienos, kada ir paaiškėja moliūgas nugalėtojas. Jo augintojų laukia tradicinis prizas – Vilijos ir Vlado Baltuonių ūkyje užaugintas gyvas kalakutas ir priekaba malkų, kaip juokaujame, kalakutui iškepti. Malkų tradiciškai parūpina bendrovė „Vara“.


Kraštietis Romualdas Beniušis Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėjai Jurgitai Tertelienei perdavė du naujus inkilus – pelėdai ir dančiasnapiui.

Mūsų kraštietis ir „Pajūrio naujienų“ bendraautorius Romualdas Beniušis Kretingos muziejui vėl padovanojo 2 inkilus – vieną naminei pelėdai, kitą – dančiasnapiams. Du inkilus dančiasnapiams, kurie Kretingos muziejaus tvenkinyje pasirodė prieš dvejus–trejus metus, kraštietis buvo padovanojęs anksčiau.

Inkilus naujiesiems Kretingos muziejaus dvaro parko gyventojas sumeistravo inkilų meistras ornitologas mėgėjas Darius Musteikis.

„Inkilą pelėdai nusprendžiau užsakyti, sužinojęs, kad pelėda užėmė vieną mano prieš dvejus metus dovanotąjį dančiasnapiams skirtą inkilą. Bičiulis Darius Musteikis patarė, kad specialus inkilas pelėdai bus geresnis, labiau pritaikytas jai gyventi bei perėti ir kad, ornitologo pastebėjimu, ji turėtų į tą inkilą persikelti ir užleisti užimtą inkilą dančiasnapiams, kurių daugėja“, – kalbėjo R. Beniušis.

Naminė pelėda, apsigyvenusi Kretingos dvaro parke, jau išperėjo 2 vadas. Tą patvirtino ir Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė. Ji sakė, jog muziejininkai laukia rudeninio medžių genėjimo – atliekant medžių tvarkymo darbus, į 5 m aukštį bus įkelti ir kraštiečio dovanotieji inkilai ir pelėdai, ir dančiasnapiams.

„Didžiųjų dančiasnapių, pastebime, tikrai daugėja. Viena porelė jau nebe pirmą pavasarį perėjo Romualdo Beniušio dovanotame inkile, kitos, matyt, suranda lizdui kitų vietų. Didelį įspūdį padarė ir parke apsigyvenusi naminė pelėda – šį naktinį plėšrųjį paukštį dieną pamatyti sunkoka“, – kalbėjo J. Tertelienė, vildamasi, kad pavasarį paukščiai suras naujus namus.

„P. n.“ informacija


Potvynis Vydmantų „Pasagėlėjė“

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Problema

Iki gruodį įvyksiančio konkurso į Vydmantų lopšelio-darželio „Pasagėlė“ direktoriaus pareigas Kretingos rajono tarybos laikinai vadovauti paskirtai Jolantai Rimkienei – pirmasis „krikštas“: „Varpelių“ grupės miegamajame pro lietaus nutekėjimo vamzdį kaip iš gausybės rago pasipylė vanduo.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas