Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar verta uždrausti azartinių lošimų reklamą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1273) 2018-07-27

Avių pienas teikia jėgų ir sveikatos

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Pirmas puslapis
Ona ir Jonas Jurgučiai pirko veislinį „pieno“, kaip patys pavadino, aviną, kad naujai atsivestos avelės išsaugotų veislei būdingas savybes.

„Avių pienas nėra pienas – tai tikrų tikriausias vaistas“, – įsitikinusi Ėgliškiuose gyvenanti ir su vyru Jonu melžiamas ostfryzų veislės avis auginanti Ona Jurgutienė. Melžiamų avių banda nėra didelė – 5 avis melžia, 4 norėtų parduoti. Turi ir veislinį aviną – jį pirko, kad palikuonys atitiktų veislės savybes. „Pirkome „pieno“ aviną, – taip reproduktorių įvardino ūkio šeimininkė. – Anksčiau bandėme kergti su kitais avinais, tačiau nieko gero. Dabar savo bandos selekciją vykdau iš naujo.“

Šiuo metu iš savo 5 avių O. Jurgutienė primelžia iki 6 litrų pieno. Pastebėjo, jog per karščius pieno sumažėjo, o viena avelių trenkiant perkūnui dar ir streso gavo. To pasekmė – mažesnis primilžis. O ir apskritai, ostfryzų avys yra jautrios, nemėgsta svetimų žmonių ir didelio triukšmo. Dėl šios priežasties ir kad avis būtų lengviau prižiūrėti, O. ir J. Jurgučiai jas laiko aptvaruose – avys būna ramesnės.

Bandos plėsti jie nebenori – per 70 metų turinti O. Jurgutienė sakė ir taip vos spėjanti suktis savo ūkyje: daržai, šienas, kiti darbai. Vienas jų – žoliavimas. „Mane labiau visi žino kaip žolininkę. Atvažiuoja pas mane iš Anglijos, Airijos, Estijos, visos Lietuvos. Turiu savas receptūras, padedu žmonėms. Dėkoja jie man, ir be mano žolelių gyventi nebegali“, – prisipažino ji.


Dalia DOMARKIENĖ:

– Aš gyvenu Birštone. Gal net labiau negu užsienio kurortai man patiktų Palanga, tačiau ten ilgiau pabūti neįmanoma, ypač centre esančioje Basanavičiaus gatvėje, labai brangu, gal net brangiau, kaip kai kur užsienio kurortuose, kur su šeima buvome. Šiek tiek laiko praleidę Palangoje, ruošiamės į Ispaniją. Pinigų atostogoms iš atlyginimų specialiai pasitaupome.

Ingrida Rinkevičienė

– Taip jau Lietuvoje yra – visi daug kalba, kad produktai neįperkami, kad kainos pučiasi, bet vis tiek iš prekybos centrų išvažiuoja pilnais krepšiais prekių. Gali būti, kad tėvus remia užsienyje gyvenantys vaikai. Tas pats ir su kelionėmis. Dabar juk pasitaiko pigių skrydžių, yra visokių nuolaidų viešbučiuose. Be to, girdėjau, kad Palanga tapo brangi, tai koks skirtumas, kur pinigus išleisti.

Asta BALTMIŠKIENĖ:

– Daug dirbančiam žmogui būtina pailsėti. Aš, pavyzdžiui, poilsį renkuosi pagal savo kišenę. Šiuo metu į užsienius išvažiuoti nelabai galiu, bet puikiai galiu rasti kelioms dienoms su vaikais išsinuomoti vietą Lietuvoje, prie ežerų. Esu kirpėja, iš klientų teko girdėti, kad kai kurie žmonės, kad tik galėtų šiek tiek pabūti užsienyje, pasiima greituosius kreditus. Nesuprantu tokių. Neturi pinigų – nevažiuok.

Aurimas ŽADVAINIS:

– Nemanau, kad dauguma lietuvių šiuo metu, kai atlyginimai maži, o mokesčiai dideli, gali sau leisti atostogauti užsienyje. Pavyzdžiui, aš toliau Latvijos kol kas nesu buvęs. Bet labai norėčiau. Manau, ateis laikas, kai užsidirbsiu ir keliausiu. Kiekvienam žmogui norisi pamatyti, patirti kitokių įspūdžių. Tačiau kelionėms skolintis iš banko būtų nesąmonė.

Kalbino Audrone GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Juozas Mažeika Kretingos rajono savivaldybei vadovauja dešimtmetį.

Kretingos rajono savivaldybės meras Juozas Mažeika kitąmet mero kėdę užleis savivaldybės gyventojų naujai išrinktam įpėdiniui šiame poste išsilaikęs visą dešimtmetį. Jis yra pirmasis Kretingos rajono savivaldybės meras, kurį per Lietuvoje 2015 m. kovo 1 d. pirmąkart įvykusius tiesioginius mero rinkimus išrinko patys savivaldybės gyventojai, o ne Savivaldybės taryba, kaip buvo iki tol. Iki rugpjūčio 10 d. meras atostogauja, nors darbotvarkė prieš atostogas buvo įtempta, jis surado laiko ir atsakė į „Pajūrio naujienų“ klausimus.

– Tiesioginiai merų rinkimai vertinami vienareikšmiškai. Yra teigiančių, kad rinkimai merus šiame poste padarė nepajudinamais, kad dėl to savivaldybėse sumažėjo demokratijos. Kaip tiesioginius mero rinkimus vertinate jūs?

– Tiesioginiai mero rinkimai, Savivaldybės tarybos, administracijos irgi darbui davė teigiamą poslinkį. Tą tvirtinu, lygindamas su ankstesnių metų patyrimu ir nesuasmenindamas. Iki tol savivaldybių tarybose buvo įprasta, kad politikai grupuojasi–persigrupuoja. Susidariusios naujos valdančiųjų grupės siekdavo turėti „savo“ merą. Tiesioginiai mero rinkimai stabilizavo Savivaldybės tarybos darbą. Dabar tas politikų judėjimas mero institutui nebėra toks reikšmingas, ypač pas mus Kretingoje, kur visą šią kadenciją taryboje turime tvirtą valdančiąją daugumą. Pradžioje susiformavusi stipri valdančioji koalicija (koaliciją sudaro 7 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, 7 – Lietuvos socialdemokratų, 3 – Lietuvos liberalų sąjūdžio ir kadencijai įsibėgėjus prisijungę 2 Darbo partijos nariai, – aut. past.) esu tikras, kad liks iki kadencijos pabaigos. Be valdančiųjų paramos meras būtų silpnas. Aš tą paramą turiu.


Anot Imbarės krašto žmonių, kartais ne tiek tos žolelės būna svarbu, kiek kaimynams su kaimynais kartu pasibūti.

Ir esant didžiuliam karščiui, kepinant saulei, aktyviausi Imbarės krašto žmonės neatsisakė tradicijos kartu pažoliauti ir pasidžiaugti vasara. Tam savo sodybos vartus trečiąkart iš eilės atvėrė šio užsiėmimo propaguotoja Andžela Dvarionienė ir jos vyras Pranas.

Pasak Salantų kultūros centro Žvainių skyriaus vedėjos Vitalijos Valančiutės, viskas prasidėjo nuo „biednystės“, nuo to, kai, dar dirbdama šio skyriaus renginių organizatore, ji neturėjo pinigų nei kavai, nei arbatai, nebuvo, kuo pavaišinti į renginius atėjusių svečių.

„Dabar mūsų pačių surinktų ir čia pat, Žvainių skyriuje, bendruomenės patalpose, sudžiovintų žolelių arbata, kaip mes sakome, padedanti atgauti jėgas ir apsisaugoti nuo 100 ligų, tapo tarsi skyriaus vizitinė kortelė – ne tik patys susėdę ta arbata pasimėgaujame, atvykėlius pamaloniname, bet dar ir lauktuvių įdedame“, – sakė V. Valančiutė.


Nedirbsi – neturėsi. Tokiu principu gyvena Nausodyje ūkininkaujantys Anė ir Edmundas Viršilai.

Medikė už traktoriaus vairo

Su Sibire gimusia žmona Ane, draugų ir pažįstamų dažniausiai vadinama Ona arba Onute, 8-erius metus turėjo ekologinį ūkį, kuriame abu plušėjo tik laisvu nuo tiesioginių darbų metu, taip prisidurdavo prie algų. Tuomet ir žemės – savo bei išsinuomotos – turėjo daugiau, apie 50 ha. Plotą iki 32 ha susimažinti ir ekologinio ūkininkavimo atsisakyti teko dėl kelių priežasčių. Visų pirma, pagal ekologinio ūkininkavimo taisyklę dirbamos žemės ploto ribų ūkininkai įsipareigoja nekeisti, o niekada negali būti tikras, kad nuomininkas nesugalvos sklypo parduoti arba išnuomoti kitam. Antra – jau nebe jaunikliai, jėgos nebe tos. Išaugino, į savarankiškus gyvenimus išleido sūnų ir dukrą, tačiau šie su žemdirbyste neturi nieko bendro. Kristina, kaip ir žentas Justas, – muzikos pedagogai, augina du berniukus, gyvena Gargžduose. Kęstutis kad ir daugiau išmano, darbymečiu nieko prieš padėti, tačiau spėja ne visada, mat antri metai, kai su žmona Laura ir dviem jųdviejų berniukais įsitvirtino sostinėje – šalia tėvų namo Nausodyje liko tik sodyba bei juoda katė Mimi, prie kurios, ypač Anė, taip priprato, kad į Vilnių, sakė, jau ir prašoma neatiduotų.

Pasak A. Viršilienės, turint ekologinį ūkį, pasėlių negalima purkšti jokiais chemikalais. Kai taip, tai piktžolės stypsta tarsi pašėlusios, o nuo jų drėksta derlius. Dėl tos bėdos Anė pati išmoko vairuoti traktorių – jai, į Kretingos ligoninę, kur lig šiol dirba bendruomenės slaugytoja, daug metų važinėjančiai automobiliu, tai nebuvo sunku.

„Edmundas kombainą burzgina žirnių plote, aš pro traktoriaus langą dairausi, klausausi, kaip tie žirniai šiugždena, o sulaukusi, kai priekaba jau pilna, greitai spaudžiu namo – kad nedrėktų, reikia kuo skubiau išvalyti“, – pasakojo pašnekovė. Sykį ir į vieną respublikinį laikraštį jos nuotrauka pateko, kai pro šalį važiuojantis pažįstamas, matyt, vis dar retai pasitaikantį kadrą – moterį už traktoriaus vairo – fotoaparatu užfiksavo.


„Tinginystė, kai nesinori dirbti rankomis, ir yra racionalizacijos esmė“, – juokavo Audrius Petkevičius, ūkio darbus siekiantis palengvinti įvairiais išradimais. Vienas jų – vištų pešimo mašina.

„Visos idėjos gimsta iš tingumo – kam dirbti rankomis, jeigu už tave tai gali padaryti mašina“, – pusiau juokais kalbėjo 58-erių Audrius Petkevičius, kuris, pamėgęs meistrauti dar vaikystėje, iš nebetinkamų naudoti daiktų sukuria įdomių dalykų.

Pats naujausias Kluonalių kaime gyvenančio meistro išradimas – vištų pešimo mašina, kurią jis sumeistravo iš sugedusios ir naudoti nebetinkamos automatinės skalbyklės būgno: pritaisius elektrinį variklį, įmontavus paukštynų pramonėje naudojamus guminius pešimo pirštus, tinklelį plunksnoms rinkti, pavyko sukurti mašiną, kuri mėsinį broilerį nupeša per 30 sek.

„Taip taip – iki 30 suskaičiuoji, ir dorok vištą toliau, – pamatęs nustebimą patvirtino iš Lazdijų kilęs Kretingos rajone jau trisdešimt metų gyvenantis ir dirbantis vyras. – Svarbu tik tinkamai nuplikyti paukštį, kad mašina nesudraskytų odos.“


Šiandien dvidešimtąjį gimtadienį švenčiantis Lukas Šimkus (centre) – vienas rezultatyviausių Kretingos motobolo klubo žaidėjų.

Prieš šešerius metus kretingiškį į pirmąją treniruotę atvedė tėtis. Tuomet dar keturiolikmetis Lukas, kaip ir dauguma jo amžiaus vaikinų, lankė krepšinio treniruotes, tačiau sako, kad dėl savo sprendimo keisti sporto šaką nesigaili. „Tėtis man pasiūlė, klausė, ar nenorėčiau pabandyti, nes sužinojo, kad renkama jaunimo komanda. Aš daug ir nesvarsčiau, ar pereiti į motobolą, nes ilgą laiką žaidęs krepšinį, į pagrindinę komandą taip ir nepakliūdavau“, – pasakojo L. Šimkus. Rodos, tėčio įžvelgtas potencialas pasiteisino, nes šiandien Lukas – vienas pagrindinės komandos lyderių, nuolat erzinantis varžovus įvarčiais.

Savo pirmąjį apsilankymą motodrome Lukas puikiai prisimena. „Atėjau, ir treneris sako: sėsk ant motociklo. O aš net kojomis jo nesiekiau. Man davė tokį seną, nenaudojamą ir liepė jį tvarkytis, kad galėčiau treniruotis. Jau kitą dieną atvažiavau, norėjau jį remontuoti, tačiau nebuvo mechaniko, ir nusiminęs išvažiavau namo. Treniruotės jau vyko, o su tokiu motociklu aš į jas eiti negalėjau“, – pasakojo vaikinas. Po sunkios pradžios Lukui galiausiai pavyko susitvarkyti motociklą ir pradėti treniruotes.

Vaikinas pasakojo, kad nuo devynerių turėjo krosinį motociklą, todėl treniruotės su motociklu jo neišgąsdino: „Atrodė, kad nieko sunkaus nebus – važiuoti juk moku.“ Vis dėlto, realybė nebuvo panaši į tai, ko tikėjosi Lukas, nes motodrome važiuoti ant asfalto, kuris pabarstytas žvyru, daug sudėtingiau. Jis sako, kad dauguma žmonių to nesupranta, ir po varžybų prašo savarankiškai apvažiuoti porą ratų, esą, daug metų važinėja su motociklu. „Po varžybų priėjęs žmogus man sako – aš dešimt metų važinėju su krosiniu. Duodi tą ratą apsukt, ir grįžta kruvinom alkūnėm. Ne viskas čia taip paprasta, motodrome visai kitoks važiavimas nei įprastais keliais“, – sako L. Šimkus.


Jau dabar ir jaunimas, ir vyresni žmonės kviečiami registruotis į 25 km pėsčiųjų žygį „Už laisvę“, kurį organizuoja Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešoji biblioteka. Žygio dalyvių laukia turtinga programa – susitikimai su įdomiais žmonėmis, pasakojimai apie laisvės kovas, filmo peržiūra ir kt. Be to, pirmą kartą bus plačiau pristatomas šiuo metu vykdomas projektas „Kultūros pažinimo maršrutas: laisvės kovos Kretingoje“, kuris suteiks galimybę mūsų krašto istoriją sužinoti interaktyviai.


Dalyvaudami festivalyje, kretingiškiai pažino naujas šalis ir pasisėmė naujų įspūdžių.

Kretingos meno mokyklos Dailės skyriaus mokiniai savo patirties kraitę papildė išskirtiniais įspūdžiais – tarptautiniame menų festivalyje Juodkalnijos mieste Budvoje jiems per trumpą laiką teko atpažįstamai nupiešti pasirinktą senamiesčio vaizdą. Taip jaunieji dailininkai ne tik turėjo progos lavinti savo įgūdžius piešiant čia pat, gatvėje ar skvere, bet ir atidesniu žvilgsniu ištyrinėti nepažintą šalį, pabendrauti su vietiniais ir turistais, užmegzti draugystę su kitais festivalio dalyviais.

Kretingos meno mokyklos dailės mokytojos Živilė Sabaliauskaitė ir Lina Nikartienė pasakojo, kad į festivalį Juodkalnijoje važiavo apie trisdešimt 8–15 metų mokinių, keletas jų tėvų bei kolegų. Iš viso šiame dailės, šokių, dainų ir muzikos festivalyje, kuris organizuojamas vis kitoje Balkanų šalyje, šįsyk dalyvavo 15 kolektyvų – iš Bulgarijos, Vengrijos, Ukrainos, Turkijos, o Lietuvai, be kretingiškių delegacijos, dar atstovavo lenkų kolektyvas iš Vilniaus.

„Buvome vieninteliai dailininkai ir mums buvo skiriama labai daug dėmesio. Organizatoriai prasitarė, kad į kitus festivalius kviesis daugiau dailininkų ir, norėdami mus paskatinti, išskirti, netgi įsteigė apdovanojimus, ko įprastai per festivalius, plenerus net nebūna“, – festivalį organizavusios Pasaulio festivalių asociacijos svetingumu pasidžiaugė Ž. Sabaliauskaitė ir L. Nikartienė.


Kretingos meno mokyklos tautinių instrumentų orkestras – nuolatinis Dainų švenčių Ansamblių vakaro dalyvis.

Dar neišblėso kretingiškių patirti įspūdžiai šimtmečio Dainų šventėje „Vardan tos...“ vykusioje Vilniuje. Liepos pradžioje savaitę trukusi šventė suvienijo ne tik Lietuvoje gyvenančius, tačiau ir užsienio lietuvių bendruomenių narius. Dainų šventės renginiuose dalyvavo gausus būrys kretingiškių.

Pirmas keturias dienas vyko daugybė renginių Vilniaus mieste: pasaulio lietuvių susitikimai, Folkloro diena, liaudies meno parodos. Penktąją Dainų šventės dieną vyko Teatro diena, kurioje dalyvavo vaikų ir jaunimo teatras „Atžalynas“, o Kalnų parke skambėjo Ansamblių vakaras „Tėvyne mūsų“, kurio metu programą atliko beveik 4 tūkst. dalyvių. Ansamblių vakare dalyvavo dainų ir šokių ansambliai, liaudies instrumentų ansambliai bei orkestrai, liaudiškos muzikos kapelos, folkloro dainininkai ir solistai instrumentalistai. Koncerto programa buvo sudaryta iš 4 dalių – „Protėvių žemė“, „Šeima“, „Darbas – duona kasdieninė“ ir „Už Tėvynės laisvę“, kiekvienoje dalyje akcentuotos svarbiausios vertybės: tautinė tapatybė, šeima, darbštumas ir meilė Tėvynei.

Būti šventės dalimi – ypatingas jausmas

Ansamblių vakare, sujungiančiame daugiausia meno šakų žanrų, dalyvavo ir Kretingos meno mokyklos tautinių instrumentų orkestras. Šio kolektyvo narė Raminta Razmutė šventėje dalyvavo ketvirtą kartą. „Ši šventė man buvo išskirtinė, nes su šiuo kolektyvu Dainų šventėje turbūt dalyvavau paskutinį kartą. Manau, kad Dainų šventėje svarbu būti ne tik žiūrovu, bet ir dalyviu, nes šie renginiai skatina patriotizmą, bendruomeniškumą ir vienybės jausmą. Taip pat užsimezga daugybė naujų draugysčių, kurios tęsiasi ir pasibaigus šventei.“

Kretingiškė Justė Stonkutė Dainų šventėje dalyvavo ketvirtą kartą. Ji šiuo metu studijuoja Vilniaus universitete, tad Ansamblių vakare dalyvavo su universiteto ansambliu. Mergina teigė, kad šis kartas jai buvo ypatingas, nes Ansamblių vakare dalyvavo jau nebe kaip mokinė, o kaip studentė. Justė tvirtino, kad jai Dainų šventė visų pirma yra emocija. „Turbūt nebegalėčiau jos tiesiog stebėti iš šalies. Kai po varginančių repeticijų pamatai galutinį variantą ir žinai, kad esi dalis to nuostabaus rezultato, kuris suvienija ne tik dainų, šokių ir liaudies instrumentų ansamblius, bet ir žiūrovus, supranti, kad tai tikrai yra tai, kas „veža“, vienija ir tik dar kartą parodo, kodėl Dainų šventės turi tęstinumą.“


Emilija Rogačiovaitė atviravo, kad jausmą, kai supranti, jog žirgas visiškai tavimi pasitiki, galima apibūdinti kaip euforiją.

Kretingos rajono Vydmantų gimnazijos būsima abiturientė Emilija Rogačiovaitė savo meilę arkliams pavertė užsiėmimu, kuris palaipsniui tapo jos pagrindiniu hobiu – šiandien ji džiaugiasi ne tik gavusi progą dalyvauti net tarptautinėse varžybose, bet ir puikuotis trofėjais.

– Kada pirmą kartą supratai, jog norėsi užsiimti šiuo sportu ? Gal buvo koks įvykis, kuris tai nulėmė?

– Kai pirmą kartą nuvažiavau į žirgyną ir turėjau progą pasėdėti ant arklio. Mačiau kitus žmones jojant ir tai mane taip paveikė, jog būtent tą akimirką supratau, jog labai to noriu.

– Kiek metų tuo užsiimi? Kiek kartų ir kokiose varžybose esi dalyvavusi?

– Apie šešerius–septynerius metus. Tikslaus varžybų skaičiaus nebepasakysiu, bet jų buvo daug ir Lietuvoje, ir tarptautinių – vykome į Latviją, Lenkiją.

– Kokių savybių šis sportas, tavo manymu, reikalauja labiausiai?

– Atsakingumo, rimtumo ir pasiryžimo, ne šiaip karts nuo karto atvažiuoti pajodinėti ant žirgo, bet reikia ilgo ir nuoseklaus darbo.

– Ar labai daug tenka investuoti į šį sportą?

– Tenka investuoti nemažai pinigų, ypač, jei nori nuosavo žirgo. Tačiau jei norėtųsi treniruotes lankyti tik tam, kad šiek tiek pramoktum joti, tai šią svajonę turėtų galimybę įgyvendinti kiekvienas vidutines pajamas gaunantis žmogus.


Kiekvienas, keliaudamas akmenuotu kalnų takeliu, užsibrėžia tikslą, dėl kurio jis čia atvyko.

Kasmet aktyvų laisvalaikį mėgstančių žmonių kompanija, novatoriškai nusiteikę, išvažiuoja atrasti Slovakijos kalnų grožio. Kalnai vienija žmones, tai įrodo vien tai, kad kiekvienais metais į šią, kretingiškių organizuojamą, kalnų turizmo kelionę važiuoja žmonės ne tik iš Kretingos, bet ir iš įvairiausių kitų Lietuvos miestų. Metams bėgant, ši išvyka jau sulaukė jubiliejinio dešimtojo Slovakijos Tatrų šturmavimo. Vadinasi, aktyvių žmonių rate tradicijomis tampa patys gražiausi dalykai.

Švęsti jubiliejinės išvykos į Slovakiją atvykusius lietuvius pasitiko lietus. Tačiau blogas oras nesumažino entuziastingumo ir visai nenumušė grupės noro kopti į kalnus. Vienas pagrindinių vadovų, Pranciškonų ir Vydmantų gimnazijų geografijos mokytojas Vilius Adomaitis tvirtino, kad šiais metais susirinko itin stipri grupė ne tik fiziniu pajėgumu kopiant į kalnus, bet ir savo psichologiniu pasirengimu, kuris pasireikšdavo vienas kito palaikymu, stipresniųjų padėjimu tiems, kuriems sunkiau sekasi. Šių metų grupė buvo išskirtinė ir tuo, kad atsirasdavo tiek daug savanorių pagalbininkų virtuvėje, kad vadovai net neberasdavo darbo. Šaltais ir drėgnais vakarais alpinistus šildė jauki atmosfera dainuojant prie laužo.


Teismo prašo panaikinti konkurso rezultatus

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Teisėtvarka

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai baigė nagrinėti civilinę bylą, kurioje kretingiškis Bernardas Skersys apskundė Kretingos rajono savivaldybės administracijos surengtą konkursą į Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus specialisto pareigas, kuriame ir pats nesėkmingai dalyvavo. Teismas savo verdiktą skelbs rugpjūčio 3 dieną.

Į paskutiniame teismo posėdį atėjęs B. Skersys neslėpė esąs pesimistiškai nusiteikęs – prisipažino, kad jį labiausiai liūdina tai, kad nepaisant visų pastangų, „sistema yra išbalansuota“ ir esą nesikeičianti. Ką jis tiksliau turi mintyse, B. Skersys nenorėjo plėtotis, tačiau jau anksčiau „Pajūrio naujienoms“ jis buvo sakęs, kad negali likti abejingas, matydamas pažeidimus valstybės tarnyboje ir jaučia pareigą juos apskųsti teismams, tikėdamasis taip išlaikyti valstybės tarnybos prestižą ir neleisti tautiečiams galutinai nusivilti valstybės valdymu.


„Girtas buvau ir „prisičiūdinau“, – vakar teisme nuoširdžiai gailėjosi 37 metų kretingiškis Ž. G., kuris prisipažino šių metų gegužės 15 dieną skambinėjęs į Bendrąjį pagalbos centrą ir pagal melagingą informaciją kvietęs policijos pareigūnus, nors realiai jam joks pavojus negrėsė. Už tai dabar vyrui gresia bauda.

Ž. G. teisme sakė net neatsimenantis, kiek kartų gegužės 15-osios vėlų vakarą skambino į Bendrąjį pagalbos centrą – bylos duomenimis, vyras 5 kartus kvietė policijos pareigūnus, primygtinai prašydamas atvažiuoti, nes jis esą sulaukė grasinimų jį užmušti.

„Norėjau pamokyti draugę, o dabar gėda dėl tokio poelgio, – sakė Ž. G., tvirtindamas, kad nors tą vakarą tarp jo ir draugės buvo kilęs konfliktas, jie apsižodžiavę, tačiau iš tiesų jokio realaus pavojaus jo sveikatai ir gyvybei nebuvo. – Aš iš karto policijos pareigūnų atsiprašiau vos jiems atvykus. Pasakiau jiems, kad esu girtas ir kvailas.“

Paklaustas, ar labai girtas buvo įvykio metu, Ž. G. prisipažino buvęs tiesiog „kominis“.

Ž. G. teigė šitaip prisiviręs košės pirmą kartą ir teismo prašė skirti jam kuo mažesnę baudą dėl sunkios materialinės padėties – tik po savaitės jis pradės eiti į naują darbą, dėl kurio jau susitarė, be to, jis prisideda prie vieno nepilnamečio savo vaiko išlaikymo.

„Gavau labai didelę pamoką“, – tikino Ž. G.

Teismas savo verdiktą skelbs šiandien.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas už Bendrojo pagalbos centro darbo trukdymą, specialiųjų tarnybų iškvietimą, žinant, kad pagalba nereikalinga, numato baudą nuo 200 iki 2 tūkst. Eur.


  • Iš policijos suvestinių

KRETINGOS r.

Liepos 19 dieną Kretingos r. PK užregistruotas 1972 m. gimusio Salantų mstl. gyventojo pareiškimas, kad birželio 1 dieną Kretingos r. Kalnalio k. gyventojui už jo neva pasiūlytą darbo vietą Palangos oro uoste sumokėjo 180 eurų bei 2018 m. birželio mėnesio viduryje už neva darbo pažymėjimo padarymą sumokėjo dar 80 eurų, tačiau iki pat šios dienos niekas nukentėjusiojo neįdarbino, į jokius kursus neišsiuntė, pažymėjimo niekas nedavė. Įvykio metu padaryta bendra 260 eurų turtinė žala. Pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo.

KIAULEIKIŲ k. Liepos 24 d. apie 8 val. pastebėta, kad iš įmonės teritorijos pavogtas 2013 m. gamybos traktorius „John Deere 8360R“ su purkštuvu ir plastikine talpa pripildyta cheminio skysčio. Nuostolis – 120 tūkst. Eur.

PALANGOJE.

KELIO KLAIPĖDA–PALANGA 27-ame km. Liepos 24 d. apie 17 val. 50 min. sankryžoje susidūrė savadarbis motorinis dviratis, vairuojamas vairuotojo (g. 1973 m.) su motociklu ,,Kawasaki Z 750 S“, vairuojamu vairuotojo (g. 1979 m.). Eismo įvykio metu abu vairuotojai žuvo.

„P. n.“ informacija


Lietuvos jaunučių U-16 krepšinio rinktinė rengiasi Europos čempionatui.

Lietuvos jaunučių U-16 vaikinų krepšinio rinktinė, kurioje žaidžia Vytauto Šližiaus treniruojamas Kretingos sporto mokyklos auklėtinis Kasparas Jonauskas, pradėjo pasirengimą Europos U-16 krepšinio čempionatui.

Praėjusį savaitgalį įvykusiame pasirengimo turnyre Prancūzijoje lietuviai pirmose rungtynėse 68:81 (17:21, 17:23, 14:17, 20:20) turėjo pripažinti aikštės šeimininkų pranašumą. Antrose rungtynėse Lietuvos jaunučiai rezultatu 93:69 (25:19, 23:9, 24:25, 21:16) nugalėjo bendraamžius iš Olandijos. Trečiose varžybose lietuviai po atkaklios kovos 75:70 (25:24, 7:16, 23:16, 20:14) įveikė turnyro nugalėtoją Turkijos 16-mečių rinktinę.

Kretingos sporto mokyklos treneris V. Šližius auklėtinio žaidimą įvertino dvejopai. „Smagu, kad Kasparas žaidžia už Lietuvos rinktinę ir yra jos tvirtas startinio penketo žaidėjas, tačiau matyti, kad jaunuolis nėra pačios geriausios sportinės formos – tai buvo pirmosios Kasparo rungtynės po sunkios kelio traumos“, – pastebėjo treneris.

Anot jo, šiam čempionatui fiziškai Kasparas pasirengęs puikiai, tačiau nežinia, kada vėl atgaus psichologinį pasitikėjimą. Iki Europos 16-mečių krepšinio čempionato, kuris rugpjūčio 10 d. prasidės Serbijoje, mūsų jaunučiai dar žais Baltijos taurės turnyre Taline.

„Kasparas turės laiko įgyti geriausią sportinę formą ir garbingai atstovauti savo šaliai Europos čempionate“, – įsitikinęs V.Šližius.

„P. n.“ informacija


Telšių vyskupija paskelbė apie naujus kunigų ir diakonų paskyrimus – permainų sulauks ir parapijos Kretingos rajone bei Palangoje.

Buvęs Salantų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas Juozas Rudys vyskupo sprendimu buvo atleistas nuo kunigystės pareigų dėl su bažnytine veikla nesuderinamų pareigų. Tad Telšių vyskupija paskelbė, kad naujuoju Salantų parapijos klebonu skiriamas kunigas Audrius Keršys, iki šiol ėjęs Batakių Šv. Onos parapijos klebono pareigas.

A. Keršiui taip pat klebono teisėmis ir pareigomis pavesta aptarnauti Grūšlaukės Šv. Jono Nepomuko parapiją bei Gaidžio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo ir Gargždelės Šv. Barboros koplyčias.

Taigi iš Salantų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų ir Grūšlaukės Šv. Jono Nepomuko parapijų laikinojo administratoriaus pareigų atleidžiamas kunigas Romualdas Vėlavičius, kuris paskirtas Klaipėdos Šv. Juozapo Darbininko parapijos vikaru.

Iš Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebono bei Palangos dekanato dekano pareigų atleidžiamas kunigas Marius Venskus – jis paskirtas Tauragės Švč. Trejybės parapijos klebonu ir Tauragės dekanato dekanu.

Su Palanga atsisveikina ir parapijos vikaras kunigas Virginijus Būta, kuris paskirtas Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos vikaru.

Naujuoju Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonu bei Palangos dekanato dekanu paskirtas kunigas Kęstutis Balčiūnas, kuris iki tol buvo Žarėnų Šv. vyskupo Stanislovo parapijos klebonas.

„P. n.“ informacija


Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Ričardas Kačinas patarė vairuotojams atkreipti dėmesį į kelio ženklus, kurie informuoja apie artėjimą prie sankryžos.

Per 2018 metų 6 mėnesius Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje nustatyti net 69 transporto priemonių lenkimo taisyklių pažeidimai, nors per visus 2017 m. metus tokių buvo užfiksuota 79. Šią informaciją pateikęs Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Ričardas Kačinas teigė, kad dažnas tokį pažeidimą padaręs vairuotojas nemaloniai nustemba sužinojęs, kad jam gresia ne tik bauda, bet ir vairuotojo pažymėjimo netekimas mažiausiai 3 mėnesiams.

„Stebima dažna situacija, kai vairuotojai, vairuodami transporto priemones, „neskaito“ kelyje (gatvėje) įrengtų kelio ženklų, kurie informuoja apie priekyje laukiančius eismo pasikeitimus“, – kad neretai vairuotojams trūksta pastabumo, teigė R. Kačinas.


Renginyje dalyvavusios Onos su savo sūriais įsiamžino prie Tradicinių amatų centro.

Kas negirdėjo liaudiško posakio „Šventa Ona – duonos ponia“? Tačiau, pasirodo, Ona gali būti ne tik duonos, bet ir sūrio ponia. Taip atsiliepusioms į kvietimą ir Oninių išvakarėse Kretingos muziejaus Tradicinių amatų centre susilieti po sūrį sugužėjusioms 9-ioms bendravardėms paaiškino edukatorė Roma Luotienė.

Nori įrašyti į programą

Oninės – metas, kai laukuose subręsta derlius. Edukatorės žodžiais, seniau, baigus rugiapjūtę, kad duona pavyktų baltesnė, pjovėjai ir rišėjos iš rugių nupindavę kuo šviesesnių spalvų gėlėmis bei kitais augalais padabintus vainikus ir parnešdavę „gaspadoriams“. O „gaspadinė“, atsidėkodama už derlių, darbininkams iškilmingai įteikdavusi sūrį. Tradicinių amatų centre dirbanti sertifikuoto tautinio paveldo produkto – duonos – kepėja Vida Viskontienė, kurios antrasis vardas – taip pat Ona, į muziejaus lankytojams skirtą edukacinių užsiėmimų programą, jeigu Savivaldybės taryba patvirtins, norėtų įrašyti ir varškės sūrių gaminimą.

„Bet pirmiausia nutarėm išbandyti su Onutėmis, kaip seksis, ar joms bus įdomu, ar patiks, be to, turime susiskaičiuoti, kiek laiko procesas užtruks, kokios susidarys išlaidos“, – sakė R. Luotienė.

Anot jos, sūriams paskaninti būtų naudojamos Tradicinių amatų centro darže auginamos prieskoninės žolelės, reikėtų pirkti natūralaus pieno, kurio šiandien tam kartui parūpino ir, kol moterys susirinko, užvirinti spėjo pati Vida, gyvenanti Darbėnuose ir laikanti karvę.

Tačiau į šį tradiciniu tapusį renginį pirmą ar antrą vardą turinčios Onos, tarp kurių Vaičienė, Žiubrienė, Trakienė, Maksvytienė, Stončienė, Urbonienė, Retkienė, Milienė ir Šakinienė, teigė atvykusios ne vien dėl sūrio, o ir dėl dėl noro susitikti, pasibūti drauge, pasisemti gerų emocijų, kurios dar nepažįstamos – susipažinti.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas