Pajūrio naujienos
Help
2018 Spalis
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Orų prognozė
Dieną17°C debesuotumas 72 %
Naktį10°C debesuotumas 54 %
Apklausa

Ar politikų reitingai turi įtakos Jūsų apsisprendimui?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1269) 2018-07-13

Krizių centre pakyla ir iš dugno

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Kretingos socialinių paslaugų centro Krizių tarnybos socialinė darbuotoja Inesa Kriukienė (iš kairės) likimo čia nublokštiems žmonėms, tarp jų Aldonai ir Aušrai, tampa drauge, seserimi, globėja.

Garbaus amžiaus Aldona į Kretingos socialinių paslaugų centro Krizių tarnybą buvo atvežta praėjusią žiemą iš sandėliuko Bajoruose, sušalusi ir apakusi dėl palaido gyvenimo. Per pusmetį, darbuotojų padedama, po operacijos vėl praregėjo ir atsispyrė nuo pasiekto savojo egsistavimo dugno. Tai – tik viena sėkmės istorijų, kurios iš esmės pakeitė moterų, patekusių į Krizių centrą, gyvenimus.

Sušildė atšalusią širdį

„Labai norėtųsi, kad močiutės Aldonos, – taip ją visi vadina centre – sėkmės istorija nenutrūktų. Įprastai Krizių centre žmogus gyvena 6 mėn., po to sugrįžta į visuomenę, kuri išskėstomis rankomis jo nelaukia, socialiniai ryšiai prarasti, o pagundų – begalės“, – kalbėjo Krizių tarnybos vyriausioji socialinė darbuotoja Diana Špučienė.

Kretingiškė 66-erių Aldona nuo „Pajūrio naujienų“ neslėpė nei savo pavardės, o juolab – prarasto savojo gyvenimo. Ji pasakojo netekusi buto, nes ant kulnų už įsiskolinimus lipę antstoliai. Su sugyventiniu dešimtmetį dirbo ir glaudėsi pas ūkininką Kluonalių kaime. Šiam mirus, likę be pastogės, įsikraustė į apleistą sandėliuką. Sugyventinis neteko kojų, o ji apako nuo kataraktos. Tokią ją, sušalusią ir leisgyvę, ir atgabeno į ligoninės Priėmimo skyrių, o iš ten – į centrą.

„Iš pradžių norėjau bėgti iš čia. Bet kai pajutau tokį darbuotojų rūpestį, širdis tarsi apsivertė. Vežiojo pas gydytojus, aš praregėjau ir atsistojau ant kojų. Gatvėj sutiktų žmonių nebepažinau, tik jų balsai anksčiau buvo girdėti“, – jaudindamasi Aldona sakė nerandanti žodžių, kaip išreikšti savąjį dėkingumą.


Monika SKLIUDERIENĖ:

– Nežinau, kodėl siekiama uždaryti gerą, kiekvienam rajono gyventojui lengvai pasiekiamą ligoninę? Nors šiuo metu aš pati esu prisirašiusi Šeimos centre, tačiau, kai reikia, Kretingos ligoninėje gaunu visas procedūras – masažus, šildymą... Kaip tik šiandien tvarkausi sanitarinę knygelę. Pati stebiuosi – iki pietų, galima sakyti, suspėjau apeiti visus specialistus, pas kuriuos turėjau patekti. O jei reikėtų važiuoti į Klaipėdą? Kokioje eilėje ten stovėčiau? Kada prieičiau?

Vidmantas PILIBAVIČIUS:

– Kas per klausimas? Žinoma, blogai būtų, jei ligoninės neliktų. Kiek kaimų aplink Kretingą? Tie žmonės, kurie važiuoja gydytis į Kretingą, po reformos turėtų baladotis į Klaipėdą. Ne visi, ypač senoliai, turi ir vairuoja mašinas, tektų prašyti, kad nuvežtų kaimynai, arba laukti, deja, retai bekursuojančių autobusų. Tiems, kurie automobilius vairuoja, prisidėtų transporto išlaidos, be to, būtų gaištamas laikas. Kiek pačiam teko susidurti, apie Kretingoje dirbančius gydytojus ir visą personalą esu geros nuomonės.

Erika ŽILINSKAITĖ:

– Nežinau, iš kur tie gandai, kad Kretingos ligoninėje – prastai, kad blogi daktarai, kad grubios Priėmimo skyriaus darbuotojos, kad atvykusiems pacientams nesuteikia pagalbos? Man šioje ligoninėje buvo atlikta operacija, teko gydytis koją – visada jaučiau medikų ir profesionalumą, ir rūpestį. Jeigu Kretingos ligoninę uždarytų, turėtume važiuoti gydytis į Klaipėdą. Mums, jauniems, atstumai ir kelionės ne taip aktualu, kaip senyvo amžiaus žmonėms. Dalis jų išvis kažin, ar laiku prisiruoštų ten pagalbos prašyti.

Stanislava MOCKIENĖ:

– Prieš keletą metų į Kretingą gyventi atsikrausčiau iš Kumpikų. Kretingos ligoninė man, mano šeimos nariams ir tada, kai dar atvažiuodavom iš kaimo, ir dabar atrodo normali gydymo įstaiga, kurioje aš pagimdžiau visus 7 savo vaikus, o dabar retsykiais tenka kreiptis sušlubavus sveikatai. Su kaimynais, pažįstamais kartais pašnekame – jei reformos daromos, kad žmonėms būtų geriau, tada suprastume. Bet šiuo atveju, manome, kad būtų tik blogiau.

Kalbino Audrone GRIEŽIENĖ, fotografavo Rita NAGIENĖ


Dvi Kretingos rajono mokyklos naujus mokslo metus tikisi pasitikti atsinaujinusios – Kretingos rajono Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinei mokyklai ir Salantų gimnazijai siekiama parūpinti po naują 19 vietų mokyklinį autobusą. Dėl transporto priemonių atnaujinimo Kretingos rajono švietimo skyrius pateikė paraišką Švietimo ir mokslo ministerijai.


„Poilsio zona“ Kretingos miesto centre

Gyvendami laisvoje demokratine valstybėje, kurios atkūrimo šimtmetį šiemet švenčiame, turime galimybę keliauti po visą pasaulį, apie ką tik svajojo mūsų tėvai ir mes patys, perimti iš labiau pažengusių valstybių jų gerąją patirtį ir ją diegti savo krašte.

Tapę Europos Sąjungos dalimi gauname ir reikšmingą finansinę paramą ekonominiam atsilikimui nuo turtingųjų valstybių mažinti, kuriant savo žmonėms orias gyvenimo sąlygas ir jaukią aplinką. Tapę savo šalies šeimininkais įgavome galimybę savo šalyje tvarkytis kaip savo namuose, bet ar tai mes darome? Geriau gyvendami, tvarkydami ir puoselėdami savo namus, neretai užmirštame viešąsias, net ir reprezentacines erdves, kurios laikomos lyg ir ne savomis, nors jas pirmiausiai ir pastebi akylūs kretingiškiai, turistai bei svečiai.


Nuo liepos 1 dienos Kretingos socialinių paslaugų centre įsteigti 2 nauji – atvejų vadybininkų – etatai. Šie darbuotojai, pasak centro direktorės Berutos Dirvonskienės, dirbs su šeimomis, kurių vaikams, pagal Vaiko teisių apsaugos įstatymą, kyla grėsmės.

„Atvejų vadybininkai nustatys rizikos bei grėsmės lygį ir pagal tai nuspręs, kokia pagalba reikalinga visai šeimai, numatys, kokius pasitelkti specialistus. Šie žmonės dirbs su šeimomis, rūpindamiesi vaiko gerove, kad vaikas kuo greičiau galėtų sugrįžti į šeimą“, – naujas pareigybes apibūdino B. Dirvonskienė.

Jei šeima nesistengs susigrąžinti vaiko ar vaikų, tuomet jie liks centro Vaiko globos tarnyboje. Vaiko globos koordinatoriai ieškos vaikui globėjų, kurie laikinai priimtų vaiką į šeimą, arba nuolatinių globėjų.

Šių metų pabaigoje duris turėtų atverti prie Kretingos ligoninės statomi nakvynės namai, kurie taps Socialinių paslaugų centro padaliniu. Tam numatyta įsteigti 9 darbuotojų etatus.

„Naktį pamainomis dirbs po du darbuotojus, nes po vieną dirbti yra gana rizikinga dėl sudėtingo kontingento“, – tvirtino B. Dirvonskienė.

Jos žodžiais, nakvynės namai turėjo pradėti veikti šį rugsėjį, tačiau, įstrigus statybos darbams, terminas pratęstas ligi žiemos.

„P. n.“ informacija


Šiandien bus pasveikinti ir mero Juozo Mažeikos padėkos raštais apdovanoti už valstybinius brandos egzaminus šimtuks pelnę rajono moksleiviai. Į Savivaldybėje įvyksiančią šventę pakviesti jų tėvai, taip pat mokyklų, kurias gabiausi abiturientai baigė, vadovai.


Jurgio Pabrėžos universitetinę gimnazija jau puošia dvi projekto „Mokyklos – Europos Parlamento ambasadorės“ lentelės, patvirtinančios, jog gimnazija aktyviai skleidžia žinią apie Europos Sąjungą ir jos institucijas.

Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija jau antrus metus sėkmingai dalyvauja Europos namų inicijuotame projekte „Mokyklos – Europos Parlamento ambasadorės“ (MEPA). Įvykdžius visas projekto užduotis, gimnaziją papuošė antra lentelė, patvirtinanti, jog gimnazija tapo projekto ambasadore bei prisijungė prie MEPA tinklo Europos Sąjungoje.

Projekto koordinatorė gimnazijos istorijos mokytoja Dalia Zibalienė patikino, jog gimnazijos bendruomenė pusiaukelėje nesustos: pateikus paraišką ir gavus užduotis naujiems mokslo metams, projektas bus tęsiamas, siekiant pelnyti pagrindinį projekto prizą – mokinių ir mokytojų grupės kelionę į Briuselį arba Strasbūrą.

Šiais mokslo metais, kad taptų MEPA tinklo nare ir Europos Parlamento ambasadore, gimnazija nuveikė daug darbų.

Vienas projekto reikalavimų – įrengti bibliotekėlę-stendą, kuris būtų lengvai prieinamas mokiniams, norintiems kuo daugiau sužinoti apie Europos Sąjungą ir jos pagrindines institucijas. „Praėjusiais metais bibliotekėlę buvome įrengę skaitykloje, šiemet – istorijos kabinete, taip garantuodami literatūros apie Europos Sąjungą ir kitų šaltinių prieinamumą“, – teigė D. Zibalienė.

Antra, – mokykloje būtina įvesti specialius modulius, arba pamokas, apie Europos Sąjungą, jas integruojant į mokomąsias disciplinas. Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje žinios apie Europos Sąjungą yra integruojamos per istorijos, pilietiškumo, ekonomikos, anglų kalbos, matematikos pamokas. Įgytas žinias mokiniai pritaiko per įvairius renginius ir diskusijas.


Pažintį su Kretinga ir jos žmonėmis aktorė Virginija Kochanskytė pradėjo prieš 16 metų ir kasmet įneša savąjį indėlį, puoselėdama dvarų kultūrą.

Ilgametė Kretingos muziejaus bičiulė aktorė režisierė Klaipėdos universiteto docentė Virginija Kochanskytė, pažintį su Kretinga ir grafų Tiškevičių joje tvyrojusia dvaro kultūra pradėjusi prieš 16 metų, ir nuo tol kone kasmet meninėmis programomis prisidedanti prie jos puoselėjimo, šiųmetiniame Dvaro menų festivalyje nusilenks, jos žodžiais, nepelnytai primirštam lietuviškam romansui.

Dovanos Kaunui ir Lietuvai

„Svajoju į Kretingos dvaro menų festivalį įsilieti nuostabiai žaižaruojančia muzikine teatrine impresija „Lietuviškų romansų vainikas“, kurią atliksime išvien su pianiste Edita Zizaite ir soliste Giedre Zeicaite. Joje nuskambės prieškario Kaune liejęsi, bet šiandieną nutilę romansai. Pamiršti todėl, kad neįtraukti į meno mokyklų programas. O man norisi juos prikelti iš užmaršties, kad jie naujai suskambėtų žmonėms“, – V. Kochanskytė sakė, jog kretingiškiai lietuviškų romansų programą išgirs vieni pirmųjų šalyje.

Aktorė sakė esanti dėkinga likimui, kad gimė Kaune – laikinojoje sostinėje, kur ją ugdė ir lavino prieškario inteligentai, žmonės, negalėję apie tai garsiai kalbėti, tačiau puoselėję lietuvybę, jos menus, kultūrą ir labai ilgėjęsi prarastos laisvės.

Todėl, sakė V. Kochanskytė, naujoji programa, kurią išgirs kretingiškiai, yra tarsi jos nusilenkimas tiems žmonėms, gimtajam Kaunui bei visai Lietuvai, kuri šiemet švenčia valstybingumo100-metį. Kaip ir jos vyro, klaipėdiečio skulptoriaus, žemaičio nuo Telšių, Arūno Sakalausko prieš savaitę įteikta dovana Lietuvai – Vyčio skulptūra, didingai iškilusi prie Kauno pilies.

„Aš didžiuojuosi savo vyru, nes jis ne deklaratyviai, o ramiai padarė tai, ką jautė esant būtina – jis neleido Lietuvos valstybės simbolio Vyčio nutrenkti bet kur, o iškėlė jį Kauno miesto centre, prie pilies, menančios Lietuvos didžiavyrių laikus, kur suteka didžiosios mūsų upės – Neris ir Nemunas“, – menininkė teigė, jog skulptūrą A. Sakalauskas sukūrė per 5 mėnesius, kai jos atsisakė vilniečiai, ir kurti pakvietė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.


Pažėrė dovanų gimtajam kraštui

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
Tapytojas Edvardas Stalmokas, atnaujinęs savojo krašto koplyčią ant Alkos kalno, ėmėsi kito masyvaus kūrinio – drožiniais išpuošė Gediminaičių stulpus.

Kūlupėnų ir Senosios Įpilties bendruomenės Lietuvos valstybės – Karaliaus Mindaugo karūnavimo – dieną savo gyvenviečių centrus papuošė įspūdingais tautodailininkų darbais: Kūlupėnų kryždirbys Antanas Lubys išdrožė masyvią verpstę, o Senosios Įpilties kūrėjas Edvardas Stalmokas su savo komanda pastatė galingus Gediminaičių stulpus.

Primins valstybingumo siekį

Rytoj, liepos 14-ąją, Senosios Įpilties kaimo bendruomenė rengia vasaros šventę „Lenkiamės savo krašto istorijai“, kurios metu iškilmingai atidengs naujuosius Gediminaičių stulpus.

Iš ąžuolo sukurtos tvirto ąžuolo skulptūros aukštis siekia 4 m. Viršum jų iškylanti kaldinto metalo saulutė ją dar 1 m pakylėja viršum žemės. Iškaldinti metalo saulutę, kurios spinduliai siekis iki 0,5 m, įpiltiškiai patikėjo kalviui Audriui Kasparui iš Mosėdžio.

Gediminaičių stulpus sukūręs tautodailininkas – tapytojas ir drožėjas E. Stalmokas, meniškoji kaimo siela, atviravo, jog ši skulptūra Senojoje Įpiltyje atsirado ne šiaip sau: čia išlikęs svarbus istorinis gynybinis krašto piliakalnis, alkakalnis, mitologinis akmuo, stebuklingas šaltinis. Žmones traukia šie pagonišką Lietuvos praeitį menantys objektai.

„O Lietuvos valstybės kūrimosi pradžią bei Nepriklausomos Lietuvos 100-metį nuo šiol primins iš tolo atvykstančius pasitinkantys ir išlydintys Gediminaičių stulpai“, – kalbėjo juos sukūręs E. Stalmokas.


Kultūros pieva „I Love Palanga“ kartu su Izraelio Ambasada Lietuvoje ir Palangos miesto savivaldybe tęsia projektą „Muzika iš Izraelio“, kurio metu Palangą lanko šiuolaikinės Izraelio muzikos scenos atstovai. Šį šeštadienį, liepos 14 d., klausytojai kviečiami į pasimatymą su folk muzikos grupe „JonZ“.

„JonZ“ – Jenia Vasilenko ir Yoav Or duetas, savo muzikinę kelionę pradėjęs atokiame name Zamarin kalno papėdėje.

Vedami troškimo integruoti meną, aistros patirti skirtingas kultūras ir absorbuoti įvairiausius garsus, „JonZ“ rašo paveikias, bet tuo pačiu ir švelnias folk stiliaus dainas, susuptas į minkštą elektronikos antklodę. Šis unikalus kūrybos kelias leidžia grupei kalbėti eklektiška muzikos kalba ir susikurti naujus namus, kad ir kur jie bekeliautų.

Po to, kai „JonZ“ Givat Ada kalnuose įrašė pirmąjį EP, grupė pasirodė pagrindiniuose Izraelio muzikos festivaliuose, taip pat keliavo po Europą.

Neseniai „JonZ“ savo klausytojus pradžiugino debiutiniu albumu „Solid Wind“, įrašytu Tel Avive ir prodiusuotu Ori Winokur, lėšos jam buvo surinktos sutelktinio finansavimo būdu, o pats albumas yra puikus kolaboracijų su skirtingais Izraelio talentais pavyzdys. Šią vasarą „JonZ“ duetas, prie kurio prisijungė dar pora bičiulių muzikantų, iškeliavo į bene didžiausią grupės istorijoje turą po Europą ir aplankys festivalius bei koncertų vietas Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Danijoje, Šveicarijoje, Nyderlanduose, Čekijoje bei Lietuvoje.

„JonZ“ koncerto kultūros pievoje „I love Palanga“ pradžia – 20 val.

„P. n.” informacija


Lietuva paviliojo literatūros tyrinėtoją

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
„Būti Lietuvoje man yra nuolatinė šventė“, – atviravo literatūros tiltus tarp Maskvos ir Lietuvos tiesianti Jelena Pečerskaja.

Šiuolaikinės rusų poetės, literatūros tyrinėtojos ir vertėjos 62-jų Jelenos Pečerskajos vardas „Smilčių“ skaitytojams žinomas nuo jos pažinties su Lietuva prieš dešimtmetį pradžia, kai ji ėmėsi versti ir publikuoti kretingiškių poetų eiles. Šįkar į redakciją maskvietė atskubėjo nešina nauja knyga, taip ir pavadinta „Straipsnių rinktinė“, kurioje vėlgi daug dėmesio ji skiria Lietuvai bei jos naujai „atrastam“ literatūros bei tautosakos tyrinėtojui Algirdui Juliui Greimui, jo įžvalgoms.

„Tai – pirmasis mano straipsnių, publikuotų įvairiuose Rusijos žurnaluose bei almanachuose, rinkinys. Pirmiausiai jie buvo skirti Rusijos skaitytojams, kad šie iš arčiau pažintų Lietuvą, sužinotų, kas sieja abi tautas, kad lietuvių kalba yra promotė daugeliui indoeuropiečių, tarp jų – ir slavų kalboms. Mano pažintis su Lietuva prasidėjo kaip eilinės keliautojos Palangoje, o nuvedė taip toli, kad pradėjau gilintis į jos tautosaką bei itin turtingą mitologinį pasaulį“, – tvirtino J. Pečerskaja.

Tarp 22 rinkinyje publikuotų straipsnių didžiąją dalį jų autorė ir skiria Lietuvai: ji pasakoja, kaip pirmąkart čia atvyko per Naujuosius metus, kaip J. Basanavičiaus alėjoje skanavo nacionalinius patiekalus ir susipažino su lietuviška virtuve. Tačiau, prisipažino ji, meilės Lietuvai kelias į jos, kaip filologės, širdį buvo išmintas ne nacionalinių patiekalų gardumu, o lietuvių kalbos skambesiu.


Kretingos meno mokyklos akordeono mokytoja Sigita Šimkutė su savo auklėtine Greta Mačiūkaite

Praėjusį rudenį pirmą kartą Kretingos meno mokyklos akordeono klasės duris pravėrusi Greta Mačiūkaitė nebūtų drįsusi nė pasvajoti apie tai, kad po pirmųjų mokymosi metų ji, lydima savo specialybės mokytojos šių eilučių autorės Sigitos Šimkutės, kartu su grupe kitų Lietuvos mokyklų akordeonistų leisis į kelionę saulėton Italijon, kur įvyko tarptautinis akordeonistų konkursas. Mergaitei tai buvo puiki meistriškumo mokykla, o tuo pačiu ir pažintis su dar nepažintu, bet viliojančiu muzikos pasauliu. Viešnagės Italijoje dienomis dalyvauta edukacinėse išvykose, iš kurių labiausiai atmintin įstrigo pažintis su šalies sostine Roma. Kelionės metu ne tik pamatyta, išgirsta, sužinota, bet ir įsigyta naujų draugų, patobulintos anglų kalbos žinios.

Rugpjūčio mėnesį šio konkurso organizatorius garsus italų akordeonistas Renzo Ruggieri atvyks koncertuoti į Palangos kurhauzą, kur Lietuvos šimtmečio proga įvyks nemokamas jo koncertas. Mudvi abi šio renginio labai laukiame. O Greta vis dar gyvena kelionės įspūdžiais ir tebesidžiaugia šiame konkurse savo amžiaus kategorijoje laimėta II vieta.

Sigita ŠIMKUTĖ

  • Rašyti komentarą (0)



  • Kretingos rajono policijos komisariate buvo užregistruotas 76-erių moters pranešimas apie tai, kad į namų laidinį telefoną paskambinęs gydytoju prisistatęs nepažįstamas vyras įtikino, jog jos duktė neva pastūmusi sužalojo moterį. Kad apie įvykį nesužinotų policija, paprašė 5 tūkst. eurų.

    Vardu ir pavarde prisistačiusiam nepažįstamajam skvere prie bažnyčios perdavusi pinigus, kretingiškė netrukus paskambino dukrai ir iš pokalbio suprato buvusi skaudžiai apgauta.

    Pavakarę policijos pareigūnai Klaipėdoje, Taikos pr., sustabdė taksi automobilį „Opel Zafira“ ir sulaikė juo važiavusius nusikaltimu įtariamus asmenis, gimusius 1980, 1989 ir 1993 m. Pas vieną jų rasti galimai nusikalstamu būdu įgyti 5 tūkst. eurų. Visi įtariamieji sulaikyti ir uždaryti į areštinę.

    Pasak Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vadovo Ričardo Kačino, panašus nusikaltimas, pasinaudojus laidiniu telefonu, įvyko ir birželį. Tada buvo išviliota menkesnė pinigų suma – iki 2 tūkst. Eur.

    „P. n.“ informacija


    • Iš po­li­ci­jos su­ves­ti­nių

    KRETINGOS r.

    BARKELIŲ k. nuomojamose gamyklinėse patalpose liepos 5 d. vyras neberado 1 toną sveriančių priekinių ir galinių traktoriaus svarmenų. Padaryta 2 tūkst. 500 eurų žala.

    PALANGOJE

    TOPOLIŲ g. ir PAUKŠČIŲ tak. sankryžoje palikto automobilio salone savininkas liepos 11 d. apie 13 val. neberado vyriškos rankinės su pinigais. Mašinos keleivio pusės durelių rankenėlė buvo atlenkta. Padaryta 2 tūkst. 995 eurų žala.

    Tą pačią dieną Policijos komisariate gautas 1977 m. gimusios moters pranešimas apie tai, kad 2001 m. gimusi mergina jai pranešė, jog iš poilsio namelio pavogti 272 eurai. Įsilaužimo žymių nematyti.

    JŪROS g. liepos 9 d. apie 8.30 val. pastebėta, kad, sugadinus dviračio laikiklio fiksatorius, nuo automobilio stogo pavogtas dviratis. Padaryta 670 eurų žala.

    VYTAUTO g. liepos 8 d. apie 10 val. pastebėta, kad iš namo kiemo pavogtas 2018 m. pagamintas automobilis „Toyota Auris“. Nuostolis siekia 22 tūkst. 800 eurų.

    „P. n.“ informacija


    Kūlupėnų rankų lenkikai, tarptautiniame turnyre Neringoje pasidabinę sidabro medaliais: (iš kairės) Kęstutis Jokubauskas, Erikas Rudelis ir Artūras Narvila

    Neringoje įvyko tarptautinis rankų lenkimo turnyras „Neringos mero taurė 2018m., kuriame tarp sportininkų iš Lietuvos, Latvijos ir Rusijos varžėsi ir Kūlupėnų rankų lenkikai, treniruojami Kęstučio Bertašiaus.

    Trys Kretingos rajonui atstovavę sportininkai iškovojo keturias prizines vietas – visi mūsiškiai pasidabino sidabro medaliais.

    Dvi antrąsias vietas neįgaliųjų grupėje absoliučioje svorio kategorijoje iškovojo Kęstutis Jokubauskas. Svorio kategorijoje iki 80 kg Artūras Narvilas kaire ranka iškovojo II vietą, toje pačioje svorio kategorijoje Erikas Rudelis taip pat užėmė II v., tačiau jis stipresnis buvo dešine ranka.

    „P. n.“ informacija


    Baigiantis I ratui, „Kretingos Minija“ savo aikštėje Kretingos miesto stadione priėmė vieną lyderių Plungės „Babrungą“. Ne dėl savo kaltės nesužaidus su Klaipėdos „Atlantu B“, kretingiškiai užima V–VI turnyrinės lentelės vietą.

    Pasibaigus Lietuvos futbolo federacijos (LFF) II lygos Vakarų zonos I rato kovoms, „Kretingos Minija“ teturėjo tik trumpą atokvėpį – pirmadienį futbolininkai vėl renkasi į treniruotes, kad galėtų tinkamai pasirengti II rato susitikimams.

    Tiesa, dėl Klaipėdos „Atlanto B“ komandos finansinių nesklandumų, liko nesužaistos vienerios rungtynės: jeigu „Kretingos Minija“ jas laimėtų, ji atsidurtų III turnyrinės lentelės vietoje.

    „Susiklostė įdomi situacija: šiemet, pasibaigus pirmo rato susitikimams, komandas, tarkim, užimančias III–IX vietas, teskiria vos keli – 2-3 – taškai“, – atskleidė „Kretingos Minijos“ vartininkas Martynas Viluckas, kurio pastebėjimu, II rato kovoms besirengianti „Kretingos Minija“ ir šiuo metu užimanti V–VI v. yra nusiteikusi nebebarstyti taškų ir nebekartoti I rato istorijos, kuri susijusi su per daug apmaudžių lygiųjų.

    „Tradiciškai“ lygiųjų „Kretingos Minija“ neišvengė ir išvykoje per susitikimą su Mažeikių „Atmosfera“ – 2:2. Įvarčių autoriai – Edgaras Drąsutis ir Donatas Surblys.


    Kretingos rajono futbolo „7x7“ pirmenybių II lygos nugalėtoja – Darbėnų „Darba“ (centre), II v. užėmę „Kartenos“ futbolininkai (kairėje) ir III v. laimėtojas „Jokūbavas“ su naująja rajono Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Dalia Činkiene.

    Rajono futbolo „7x7“ pirmenybėse I lygos komandos sužaidė 10-o turo rungtynes. Centrinėse turo rungtynėse susitiko „Sigroup“ ir „Veltūno“ komandos. Jau pirmame kėlinyje išryškėjo „Veltūno“ futbolininkų pranašumas. Jie laimi kėlinį 3:1. Po šios pergalės „Veltūnas“ susilygino su „Sigroup“ taškais. Jos turi jų po 21. Likusi vienvaldė lyderė – „Topolių“ komanda – turėjo pavargti, žaisdama su autsaidere PVM-21 ekipa. Po pirmo kėlinio lyderiai pralaimėjo 2:3. Tačiau galutinis rezultatas – 6:4 „Topolių“ naudai. Jie turi 24 tšk. Kiek netikėtą pralaimėjimą patyrė pretendentė į medalius „Viruso“ komanda. Ji 4:5 nusileido „Slėnio“ futbolininkams. „Virusas“ liko IV vietoje, turėdamas 14 taškų, bet padidino atsilikimą nuo prizininkų. „Slėnis“ liko VI v. – 10 taškų, nes pergalę pasiekė ir jų artimiausias varžovas SK „Grafas“. SK „Grafas“ 8:4 įveikė „Kurmaičių“ komandą ir „Slėnį“ lenkia 1 tašku. Kurmaitiškiai su 6 taškais liko VII v., PVM-21 komandą lenkdami 1 tašku.

    PVM-21 – Topoliai“ – 4:6 (3:2; Sigitas Beniušis – 2, Mantas Sabeckis, Mindaugas Alksnys – po 1; Tautvydas Jankavičius – 2, Giedrius Skirbutas, Laimonas Savickas, Mindaugas Juodis, Rokas Butavičius – po 1); „Slėnis“ – „Virusas“ – 5:4 (1:2; Edgaras Dobrovolskis – 3, Jurgis Adomaitis, Rikantas Ramanauskas – po 1; Gediminas Drungys, Audrius Tolis – po 2); SK „Grafas“ – „Kurmaičiai“ – 8:4 (6:2; Audrius Gadeikis – 3, Vilius Petrikas, Dainius Reingoldas – po 2, Vaidotas Pazdrazdis – 1; Valdas Jašmontas – 2, Vaidotas Gedvilas, Egidijus Bučkus – po 1); „Sigroup“ – „Veltūnas“ – 1:5 (1:3; Žybartas Ringys – 1; Aurimas Anužis – 2, Artūras Anužis, Dangiras Žilinskas, Tomas Jonušas – po 1).


    Bajorų vandens bokštą perims Savivaldybė

    • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
    • Naujienos

    Ilgus metus šeimininko neturėjęs unikalus objektas – 1892 m. statytas Bajorų geležinkelio stoties vandens bokštas – teismo sprendimu pagaliau pripažintas bešeimininkiu ir galės pereiti Kretingos rajono savivaldybės žinion.

    „Dabar Savivaldybės rūpestis yra sutvarkyti dokumentus: suformuoti žemės sklypą, parengti kadastrinę bylą ir įgytą nuosavybę įregistruoti Registrų centre. Tuomet ir spręsime, kaip geriausiai bokštą panaudoti visuomenės reikmėms. Buvo įvairių siūlymų, tačiau, manau, kad jis labiausiai tiktų muziejui, kuriame galėtų atsispindėti turtingą istoriją turinčios Bajorų vietovės praeitis“, – teigė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Povilas Černeckis.

    Pernai Bajorų geležinkelio stoties kompleksu susirūpino Kultūros paveldo centro specialistai Vilija Ralytė ir Dovydas Pajarskas, – jie apsilankė čia, sužinoję, kad vandens bokštas niekam nepriklauso. Bajorų stotis, V. Ralytės žodžiais, buvo tipiškas tokio pobūdžio XIX a. vokiečių statytas statinys – panašios stovėjo ir Klaipėdoje, Kretingalėje bei Kalotėje, tačiau iš jų ligi šių laikų geriausiai išlikusi būtent Kretingoje.

    Bajorų stotį sudarė 4 statinių kompleksas: geležinkeliečių namas, keleivių namai, sandėlis ir vandens bokštas papildyti garvežius vandeniu, – visi šie statiniai Kretingoje tebestovi ligi šiol. O vandens bokštas, nors niekieno neprižiūrimas, – vertingas dar ir tuo, kad jame geriausiai išlikusi vagių neįveikta senoji techninė įranga.

    Vanduo į bokštą patekdavo iš siurblinės, kuri buvo įrengta prie Akmenos upės. Iš vandens talpyklos masyviais vamzdžiais vanduo būdavo pakeliamas ligi trečiojo aukšto, o iš čia per bokšto sienoje įmontuotą sklendę kranu-gerve užpildomi garvežiai.

    Greta vokiečių architektūrai būdingų raudonų plytų vandens bokšto išlikęs ir raudonplytis dviaukštis geležinkeliečių namas, šiandien tai – Klaipėdos g. daugiabutis Nr. 68. Karo reikmėms paskubomis buvo pastatyta ir medinė stotis, kuri vadinta keleivių namais.

    Šiandieną taip pat išlikęs šis šeimų apgyvendintas barako tipo statinys, prie kurio dar šliejasi istorinis raudonų plytų stoties sandėlis.

    P. Černeckis neslėpė, jog ligi kultūros paveldo specialistų apsilankymo buvo manoma, kad Bajorų vandens bokštas yra geležinkeliečių nuoavybė. Tačiau šie bokšto kratėsi, todėl Savivaldybei ir teko kreiptis į teismą, kad pripažintų jį bešeimininkiu. s

    Pokariu vandens bokštas tarnavo šalia gyvenusioms geležinkeliečių šeimoms. Tačiau apie 1970-uosius metus įvedus centralizuotą vandentiekį, bokštas nebeatliko jokių funkcijų, ir geležinkeliečiai jo į savo vandens tiekimo tarnybos balansą nebeįtraukė.


    Kretingos rajono savivaldybė, išvien su kitomis 6 aplinkinėmis savivaldybėmis priklausanti Klaipėdos regiono savivaldybių asociacijai, rems šį rudenį numatomą atidaryti skrydį iš Palangos į Vokietiją.

    Tarybai pritarus, Savivaldybė turės prisidėti 25 tūkst. eurų per metus. regiono savivaldybių asociacijos vadovas, dabar derasi su aviacijos kompanijomis. Kol kas dar lieka komercine aviakompanijų paslaptimi, kokį Vokietijos miestą jos pasirinks“, – teigė J. Mažeika.

    Skrydžio kryptis iš Palangos oro uostą į Vokietijos miestą turės paaiškėti šį rudenį.

    „P. n.“ informacija


    Nepralenkiami buvo salantiškiai žvejai

    • Audronė PUIŠIENĖ
    • Šventės
    Varžybų nugalėtojas – salantiškis Antanas Rozgus, savo bičiulius žvejus aplenkęs ne pirmąsyk.

    Tradicines, Valstybės dienai skirtas žvejų varžybas surengę Grūšlaukės tvenkinio naudotojas Stasys Kaniava, Grūšlaukės bendruomenė, Kretingos rajono kultūros centro Grūšlaukės skyrius šiemet sulaukė per 30 žvejų mėgėjų, tarp jų varžėsi ir 4 moterys. Parymoti su meškere, draugiškai parungtyniauti susirinko žvejai iš Kretingos, Grūšlaukės, Šukės, Salantų, Juodupėnų, Plungės.

    Žvejai šiemet sugavo 17 kg žuvies. Tądien geriausiai jiems kibo lynai, kuojos, ešeriai, raudės. „Nors tvenkinyje veisiasi ir lydekos, karpiai, karšiai, plakiai, jie nesusigundė žvejų masalu“, – teigė ne tik Grūšlaukės, bet ir Pesčių tvenkinių naudotojas S. Kaniava.


    Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas