Pajūrio naujienos
Help
2018 Lapkritis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še3101724
Se4111825
Orų prognozė
Dieną6°C debesuotumas 33 %
Naktį2°C debesuotumas 98 %
Apklausa

Ar reikėtų išrauti daugiamečius gėlynus Rotušės aikštėje?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1266) 2018-06-29

Išmesta į visuomenės paribį

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Iš lovos pamėlusiomis kojomis nebesikelianti Vanda G. pas ją įsikūrusiam sugėrovui Rimantui nekėlė abejonių, kad moteris taip gali pražūti.

Judrioje miesto vietoje, Taikos ir J. Jablonskio gatvių sankirtoje, esantis sklypas šio kvartalo gyventojų pramintas „zombynu“. Mažame ūkiniame pastate su betonuotomis grindimis, be vandens, sanitarinių mazgų, elektros gyvena neįgali, benamių nuolat apgulta, tačiau iš tikrųjų niekam – nei giminėms, nei valdžiai – nerūpinti 67-erių Vanda G. Valdžia ja susirūpino tik tada, kai moteris ėmė gyva pūti.

Prageria pensiją ir išsilaksto

Po Vandos kaimynės Zitos Paulienės skambučio ją aplankius „Pajūrio naujienoms“, tapo akivaizdu, kad moteris pūva gyva – lovoje pusiau gulomis nuoga, pridengta skarmalais, o ant šaltų grindų nukarusios jos kojos pamėlusios ligi kelių, aplipusios pūliais ir musėmis. Šalia nudrėbti dar du čiužiniai, stalas paremtas kaladėmis, tarp šiukšlių krūvos gulėjo tik batonas.

Į būstą mus nepatikliai įleido vyras, prisistatęs Rimantu, sakė esąs benamis, 30 metų praleidęs kalėjime. Paklaustas, kodėl nepasirūpina Vanda ir niekam nepraneša, kad ji jaučiasi blogai, atsakė, kad prieš keletą dienų ji dar vaikščiojo. Ir ašarodamas ėmė prašyti, kad geriau pasirūpintume jo zonos draugu Donatu, kuris įsikūręs name-vaiduoklyje prie naujosios bibliotekos, ir jam jau nupuvę rankos.

Pabendravus matėsi, kad Vanda yra psichiškai nesveika ir nesuvokia grėsmingos situacijos, o kalbinama vykti į ligoninę, kartojo nenorinti. „Ligi Rimanto atsiradimo pas ją nuolat lankydavosi visokio plauko benamių. Kai tik ji gauna pensiją, aplimpa kaip skėriai – prageria, prarūko ir išsilaksto, palikę ją vieną. Durys anksčiau visąlaik būdavo atviros, – nunešdavau jai pavalgyti, o dabar nebeįeinu. Jau 2 savaites jos nematau. Nežinau, ar bėra gyva“, – kalbėjo Z. Paulienė.


Juozas VARKOJIS:

– Tiek Parlamento, tiek savivaldybių tarybų nariai turi būti pavyzdys tautai, ypač jaunimui. Svarbu principinės ir tvirtos politikų nuostatos ir moralinis veidas. Tuo rinkėjai turėtų pasidomėti prieš kiekvienus rinkimus. O su Gražuliu, mano supratimu, ne visai gražūs dalykai vyksta. Ar čia seniai jis su Seimo lenkais šaukė, kad Lietuvoje reikia uždrausti abortus, būtina išsaugoti kiekvieną dar negimusią gyvybę, tačiau, kai į nepatogią situaciją pakliuvo pats, šią nuostatą aukštyn kojom apvertė. Tai kur tas seimūno tvirtumas?

Violeta STROPUVIENĖ:

– Gražus vyras, kodėl nerinkti? Daugiau gražulių – bent vaikų bus daugiau Lietuvoje. Čia pajuokavau, žinoma. O jei rimtai, – jaunoji seimūno draugė lig šiol vaikų neturėjo, norėjo jų ir pagaliau susilaukė. Raginimas pasidaryti abortą, manau, Seimo kovotojui prieš abortus išsprūdo netyčia, galbūt dėl to, kad pagavo pyktis. Nekaltinu nė vienos pusės, nes kiekvienas esam žmogus su savo tiesa ir kiekvienas galim klysti. Tik tiek, kad padorus tėtis be jokių kalbų privalo prisiimti atsakomybę.

Martynas VAŠKYLA:

– Gražulis – „maladiec“ vyras, už Lietuvą eina, už tradicines šeimas. Pats savo keturis vaikus užaugino, manau, neužmirš ir tos mergaitės. O kodėl jis negalėjo susirasti draugės? Čia nieko blogo nėra, juk išsiskyręs, vienišas, ji taip pat – vieniša, o vienišam būti negerai, pats patyriau, 9-eri metai, kai toks. Tik va, pritariu, kad bjaurių žinučių Seimo narys tai palangiškei mergaitei neturėjo rašinėti, bet ką padarysi, kad taip išėjo.

Violeta LISOVAITĖ:

– Niekas nesiginčija, kad Seimo nariams turi būti keliami aukšti ir moraliniai reikalavimai, bet aš labiau žvelgiu ir į sprendimus, kuriuos jie Parlamente priima. Dirbu kultūros srityje Kretingalėje, mes priklausome Gargždų, kur ir išrinktas Petras Gražulis, kultūros centrui. Dėl kultūros reikalų mūsų Seimo narys tikrai stengiasi, kiek gali, padeda, o atvykęs į renginius su žmonėmis netgi kartu šoka ir dainuoja. Tai vietinius labai paperka.

Kalbino Audrone GRIEŽIENĖ, fotografavo Rita NAGIENĖ


Rugsėjį bus dveji metai, kai veikia Kretingos rajono švietimo centras – tokiu Kretingos rajono pedagogų švietimo centras tapo po reorganizacijos, prie jo prijungus Kretingos rajono pedagoginę psichologinę tarnybą bei Kretingos suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centrą. Nors tokiomis „vedybomis“ Kretingos rajono savivaldybės vadovai džiaugiasi – esą tai buvo racionalus sprendimas, tačiau šiandien dėl to jiems tenka aiškintis Vyriausybės atstovei, nes paaiškėjo, kad toks įstaigų sujungimas prieštarauja teisės aktams.


Kompozitorius pedagogas chorvedys Aloyzas Žilys Aloyzų sambūrį surengė ketvirtąkart ir jau turi idėjų, kaip šventę padaryti gausesnę bei įdomesnę.

Ketvirtą kartą Kretingoje įvykusi Aloyzų šventė „Teikti džiaugsmą kitiems“ šiemet buvo skirta šventojo Aloyzo 450-ųjų gimimo metų paminėjimui, o sambūrio iniciatorius kompozitorius pedagogas Aloyzas Žilys pasidžiaugė, jog pritariančiųjų šiai idėjai kasmet daugėja.

Į šventę buvo pakviesti ir atvyko šv. Aloyzo vardą turinčių bažnyčių parapijų vadovai – Pakruojo r. Lauksodžio bažnyčios klebonas Vidmantas Kapučinskas, mūsų, Kretingos katalikų parapijos, klebono Antano Blužo bendramokslis, ir Kelmės r. Liolių parapijos klebonas Raimondas Katilius. Dalyvauti šventėj buvo pažadėjęs Šilutės r. Stemplių bažnyčios klebonas Saulius Katkus, mūsų kraštietis, bet, A.Žilio žodžiais, dvasininkų tarnyba tokia, kad ne visada savo laiką jie gali suplanuoti taip, kaip nori.

„Ir dideliam mano, šventės dalyvių džiaugsmui netikėtai pamatėme, kad pas mus vieši dar vienas kunigas iš Madrido Pranciškus. Įdomu buvo tai, kad Aloyzo vardą kunigo giminės vyrai turi net 5-iose kartose – tėvas, tėvo pusbrolis ir kiti, ir kad apskritai šis vardas Ispanijoje labai populiarus. Pačiam kunigui buvo netikėta papulti į tokį festivalį, užsimezgė ryšiai, gimė naujų idėjų planų, kaip šventę padaryti įdomesnę ir gausesnę“, – kalbėjo A. Žilys.

Mintį, jog tokioje šventėje galėtų dalyvauti ir kitų konfesijų – tarkim, evangelikų liuteronų, atstovai, iškėlė sambūrio svečias iš Vilniaus Aloyzas Bertašius.

Ištikimas Aloyzų šventės svečias – mūsų kraštietis profesorius Aloyzas Domarkas, kasmet atvykstantis į renginį, be jo, šventėje dalyvavo klaipėdiečiai Aloyzas Martinavičius ir Aloyzas Bočkus, kretingiškis Aloyzas Rumbutis, Kretingos meno mokyklos įkūrėjas Aloyzas Meškauskas iš Rietavo, Aloyzas Janušaitis iš Telšių, Aloyzas Šlepavičius ir Aloyzas Urbikas iš Tauragės.


Kretingos bažnyčioje režisierių Justiną Lingį žavėjo ne tik Mergelės Marijos altorius, bet ir visas interjeras, kurio kadrus jis ketina panaudoti būsimam filmui apie Augustiną Dirvelę.

Kretingos muziejaus muziejininkės Jolantos Klietkutės paskatintas žymus šalies režisierius Justinas Lingys, jau ketvirtą sezoną kuriantis filmų seriją „Vyrų šešėlyje“ apie garsias Lietuvos moteris, susuko dokumentinę juostą apie Kretingos ir Palangos fotografę Pauliną Mongirdaitę. O dabar ėmėsi įamžinti talentingą XIX a. dailininkę Rožę Parčevskytę, kuri Kretingos katalikų bažnyčioje nutapė Mergelės Marijos altoriaus paveikslą. Pasak muziejininkės, J. Lingys, norėdamas užpildyti kai kurias mūsų istorinės atminties spragas, ėmėsi kurti dokumentinių filmų ciklą „Vyrų šešėliuose“. Šią savaitę apsilankęs Kretingoje režisierius siekė parodyti R. Parčevskytės, jau kaip atsiskleidusios menininkės, gyvenimo etapą. Pasak J. Klietkutės, kuri viena pirmųjų iškėlė šios asmenybės svarbą Lietuvos kultūriniame gyvenime, Kretinga tėra vienintelė vieta šalyje, kur išlikęs šios menininkės kūrybinis palikimas.

„Rožės Parčevskytės vardas ir kūryba Lietuvoje mažai žinomi, o mūsų kaimynų baltarusių bei lenkų spauda R. Parčevskytę mini net ir šiais laikais. XIX a. pradžioje žinomų moterų dailininkių būta nedaug, nes niekas rimtai nežiūrėjo į moterų kūrybą. Todėl ir informacijos apie to laikotarpio moteris dailininkes išliko nepaprastai mažai“, – pabrėžė J. Klietkutė. R. Parčevskytė gimė 1799 m. Nemenčinės parapijos Raudondvario dvare. Ten išlikusios Parčevskių giminės dvaro liekanos, kurios, pasak muziejininkės, šiandieną atrodančios labai mistiškai, juntama dvare tvyrojusi didybė.

J. Klietkutė ir J. Lingys, lankydamiesi Nemenčinės Raudondvaryje, kur prabėgo visas menininkės gyvenimas, apsilankė ir Nemenčinės bažnyčioje, kur ji buvo palaidota 1852 m.

R. Parčevskytė buvo išsilavinusi, tačiau savo gyvenimą paskyrė šeimai, gailestingumo darbams ir tapybai. Jaunystėje pradėjusi nuo miniatiūrų, vėliau perėjo prie religinių paveikslų bažnyčioms.


Kretingos rajono savivaldybei šią vasarą įgyvendinus projektą, žvyrduobė bus dar labiau pritaikyta šeimų bei jaunimo poreikiams.

Žvyrduobė yra viena Kretingos jaunimo laisvalaikio leidimo vietų. Ši vieta buvo įdomi ir patraukli ne tik mūsų, bet ir sovietmečio laikais. Žvyrduobė labiausiai traukia žmones žiemos metu, kai šeimos, net iš aplinkinių miestelių, suvažiuoja čia paslidinėti.

Žvyrduobėje žmonių galima rasti ne tik dieną, bet ir naktį. Dienomis žvyrduobėje vieni žaidžia futbolą, kiti šnekučiuojasi sėdėdami ant suoliuko, treti supasi ant sūpynių.

Paklausus žvyrduobėje sėdinčių merginų, kodėl jos mėgsta leisti laiką būtent čia, jos atsakė, jog šioje vietoje tarsi paskęsti, jautiesi privačiai ir saugiai, todėl žvyrduobė yra palanki vieta asmeniniams pokalbiams. Tačiau merginos prisimena, kad į asmeninį pokalbį kartą yra įsiterpęs ne visai blaivus pašnekovas – tokiu atveju belieka užleisti ramų suoliuką ir pokalbį pratęsti kur nors atokiau.

Šaltuoju metų sezonu žiemos sportą mėgstantys žmonės gali aktyviai praleisti laisvalaikį čiuožinėdami ant ledo, čia kartais būna organizuojamos ledo ritulio varžybos. Žiemą čia galima pačiuožinėti nuo kalniuko arba statyti skulptūras iš sniego.

Naktimis šalia žvyrduobės esanti mašinų stovėjimo aikštelė būna pripildyta jaunimo pilnomis mašinomis. Kai kurie ilgas vasaros naktis praleidžia ant žvyrduobės laiptų ar suoliukų.


Birželį Kretinga pasitiko 765 metų gimtadienį – jis skaičiuojamas nuo 1253 metų, kai miesto vardas buvo pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose.

Tad šį šventinį mėnesį „Pajūrio naujienų“ Jaunųjų žurnalistų akademijos nariai parengė straipsnius išskirtine tema – „Neatrastos Kretingos vietos“, taip kviesdami ne tik pažinti naujas, dar neaplankytas vietas, bet ir kitokiu žvilgsniu pamatyti tas, pro kurias gal kasdien praeiname, su kuriomis esame susigyvenę ir kurių išskirtinumo jau, atrodo, net nebeįžvelgiame.

O juk vietos kalba... Jose įminta mūsų protėvių istorija, kultūra, gyvenimo būdas. Šiandien mes šiose vietose kuriame jau savo gyvenimus – kažkur susitinkame su draugais, o kažkur užsiimame savo pomėgiu, dar kitur – ieškome nusiraminimo ir atveriame savo širdį svajonėms.

Pasivaikščiokime kartu!

Jaunųjų žurnalistų akademijos nariai


Vasaros metu mėgstama leisti laiką gamtos apsuptyje. Kretingos rajone gausu kultūrinių ir gamtos objektų, kurie sulaukia ne tik vietinių, tačiau ir turistų dėmesio. Deja, tačiau Ėgliškių (Andulių) piliakalnis, turintis svarbią istorinę reikšmę Kretingos miestui, šiek tiek pamirštas.


Šiandien A. Stulginskį primena jam atminti skirtas paminklas, kuris pastatytas A. Stulginskio vardu pavadintame dvaro parke Jokūbave.

Kretingos rajone, Jokūbavo kaime, 1926 m. apsigyveno Lietuvos tautai žinomas ir savo darbais nusipelnęs Tėvynei pirmasis demokratišku keliu išrinktas Lietuvos prezidentas, signataras, agronomas Aleksandras Stulginskis. Mano senelis Stasys Armalis atsimena šį didį žmogų, nors tada, kai jį matė, buvo dar visai mažas.

„Stulginskis turėjo didžiausius sodus obuolių ir tie sodai buvo keli visame ūkyje. Tos teritorijos buvo aptvertos didžiulėmis tvoromis, sukaltomis iš lentų. Obelys patraukdavo kiekvieno akį, ypač – vaikų, nes obuoliai dideli ir jų būdavo daug. Todėl vieną dieną aš ir mano keli draugai, tarp kurių buvo ir Aldonos Stulginskaitės krikšto sūnus, nutarėm nueiti paprašyti obuolių. Aldona, nieko nesakiusi tėčiui ir mamai, leido mums pasirinkti alyvinių obuolių, kurių buvo pilna prikritusių ant žolės. Mus įleido į sodą ir paliko vienus. Rinkom obuolius nuo žemės, bet galiausiai švystelėjo mintis, kad reikia papurtyti obelį, nes viršuje buvo didelių labai gražių obuolių. Pradėjom purtyti medį ir, matyt, Aldona, pamačiusi per svetainės langą, ką mes darome, išlėkė į lauką ir mus subarė, todėl leido pasiimti tik po vieną obuolį“,– pasakojo mano senelis Stasys Armalis.


Aurimas Rapalis mano, kad žygiavimas pėsčiomis – pats geriausias būdas pažinti kraštą.

„Įdomu sužinoti, iš kur pats atėjai, prisiminti protėvius, pamatyti, kur jie vaikščiojo, pasvarstyti, ką jie veikė, viską patirti, išgyventi – mūsų tūkstantmetėje istorijoje yra pilna gražių dalykų“, – sakė 29 metų salantiškis Aurimas Rapalis, kuris yra VšĮ „Ceklio kuršiai“ vadovas ir organizuoja išskirtinius pėsčiųjų žygius: jų metu ne tik labiau pažįstamas gimtasis kraštas, bet ir atveriami mūsų tautos praeities lobynai, kur meilė Tėvynei ir kova dėl jos laisvės yra bene ryškiausi ženklai.

Pėsčiųjų žygiu A. Rapalis bendraminčius kviečia pasitikti ir Liepos 6-ąją – Valstybės, arba Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo, dieną. Tądien bus organizuojamas „Penkių piliakalnių žygis“, kuris drieksis nuo Kartenos iki Lapių (Klaipėdos r.), iš viso įveikiant apie 25 km.

Tikslas – ne kilometrų skaičius

„Tai bus visiškai naujas maršrutas, kurio patys anksčiau dar neišbandėme, – prisipažino A. Rapalis. – Pradėję žygį Kartenoje, pakeliui aplankysime Budrių, Nausodžio bei Kalno Grikštų piliakalnius, kol pasieksime Lapius. Tai yra labai gražios vietos – eisime tarsi piliakalnių grandine, kur driekiasi senslėniai, pro jas vingiuoja Salanto ir Minijos upės.“ A. Rapalis pasakojo, kad jo organizuojamų žygių esmė yra ne sportinis interesas įveikti kuo daugiau kilometrų, bet kultūrinis, edukacinis.

„Tuo mes skiriamės nuo kitų, nes šiandien žygiai pėsčiomis yra labai populiarūs, kiekvieną savaitgalį gali rasti, kur sudalyvauti, – kalbėjo A. Rapalis. – Mums svarbiau nuotaika, dvasia, pasakojimai apie mūsų tautos praeitį – ir viskas labai natūraliai persipina žygių metu. Dalis mūsų net ir žygiuoja kuršiškai apsirengę, pakeliui dainuojame liaudies dainas.“


Prasidėjusios vaikų vasaros atostogos kelia tėvams galvosūkių, kuo užimti vaikus. Tuo pasirūpino Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešoji biblioteka, kurioje dvi savaites vyko edukaciniai užsiėmimai „Paliesk legendą“.


Išmokti naujų triukų prireikia daug treniruočių ir užsispyrimo.

„Skate“ parkas – puiki vieta jaunimui burtis, bendrauti ir užsiimti dviračių, paspirtukų bei riedučių triukais. Ten renkasi tiek profesionalūs „rideriai“ (dviračių triukais užsiimantys paaugliai), tiek mėgėjai, norintys išmokti naujų triukų ir tiesiog praleisti savo laisvalaikį tarp bendraamžių.

Daugiausia veiksmo „Skate“ parke čia vyksta vasarą, kai mokiniams nereikia eiti į mokyklą, į Kretingą atostogų grįžta studentai.

Tada susirenka tikrai nemažai žmonių, kurie treniruojasi su dviračiais „BMX“, paspirtukais ir riedučiais. Jaunimas čia praleidžią didžiąją dalį savo laisvo laiko, kiti „Skate“ parke būna net visą dieną.

Tai yra puiki vieta ne tik šio sporto mėgėjams, bet ir tiems, kurie nori ateiti ir pasižiūrėti, kaip atliekami įvairūs triukai, bendrauti ir susipažinti su naujais draugais.


Penkiolikmetė Julija Naraškevičiūtė sėkmingai sudalyvavo Lietuvos moksleivių konkurse „Kultūrinis kraštovaizdis: nuo piliakalnio iki miesto bokšto“ – jos dvi nuotraukos pateko į atvirlaiškį.

Penkiolikmetė Julija Naraškevičiūtė, Pranciškonų gimnazijos mokinė, jaučia didelę aistrą fotografijai ir Kretingos grožį perteikia fotografuodama jos užburiančią gamtą.

Julija sėkmingai sudalyvavo pirmame savo konkurse, skirtame V–XII klasių Lietuvos moksleiviams, „Kultūrinis kraštovaizdis: nuo piliakalnio iki miesto bokšto“, kuris buvo surengtas minint Europos paveldo dienas Lietuvoje.

Dvi nuotraukos, kuriose J. Naraškevičiūtė įamžino Kėdainių bei Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčias, atsidūrė konkurso išspausdintame atvirlaiškyje – keli jų vienetai pasiekė ir Pranciškonų gimnaziją. Iš viso atvirlaiškyje atsidūrė devynios moksleivių nuotraukos iš įvairių Lietuvos kampelių.

„Man pačiai buvo labai įdomu sudalyvauti šiame konkurse, džiaugiausi, kad laimėjau ir į atvirlaiškį pateko net dvi mano nuotraukos“, – sakė J. Naraškevičiūtė.

Mergina pasakojo, kad fotografija pradėjo domėtis nuo mažens – gal kokių devynerių metų, o labiausiai jai patinka fotografuoti gamtą.

„Man patinka užfiksuoti akimirkas, kuriomis galėčiau dalintis su kitais, – taip apie savo atrastą hobį šnekėjo J. Naraškevičiūtė. – Norisi parodyti, kokia graži mūsų gamta ir kaip ją reikia saugoti.“

Paklausta, kokias Kretingos vietas ji mėgsta fotografuoti, J. Naraškevičiūtė pasakojo: „Man labiausiai patinka Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia. Patinka jos architektūra, buvimo vieta, spalvos. Taip pat Kretingos parkai, kurie dar turi kultūros paveldų. Noriu parodyti žmonėms, kad reikia gerbti savo kultūros paveldą ir domėtis istorija.“

Mergina atskleidė, kad savo ateitį žada sieti su fotografija arba videografija.

Gerda JEDENKUTĖ

„P. n.“ akademijos narys


Šią savaitę Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai paskelbė nuosprendį 53 metų kretingiškei buvusiai žemėtvarkininkei Javitai Anužytei – jai skirtas laisvės atėmimas 3 metams ir 4 mėnesiams. Šią bausmę subendrinus su anksčiau paskelbtuoju Skuodo apylinkės teismo nuosprendžiu, iš viso J. Anužytei pataisos namuose teks praleisti 4 metus.


Lietuvos futbolo federacijos (LFF) II lygos Vakarų zonos pirmenybių susitikimą su Telšių „Džiugu B“ „Kretingos Minija“ savoje aikštėje pralaimėjo 0:1. „Nors turėjome begalę progų pelnyti įvarčių, visas jas iššvaistėme, – konstatavo „Kretingos Minijos“ vartininkas Martynas Viluckas. – O štai aikštės svečiai turėjo vieną gerą progą ir ja pasinaudojo.“ Sudėtis: Martynas Viluckas, Ainis Vilavičius, Jurijus Kurbangalijevas, Karolis Inta, Nerijus Jurkaitis, Aidas Capas, Donatas Surblys, Anton Solovyov, Vakaris Jeruševičius, Mindaugas Grušauskas, Edgaras Drąsutis. Po keitimo: Marius Stonkus, Gražvydas Steckys.

Kitas rungtynes mūsiškiai žais rytoj išvykoje su Mažeikių „Atmosfera“, o liepos 6 d. Kretingos miesto stadione priims Plungės „Babrungą“.

„P. n.“ informacija


Sporto klubo „1Grūšlaukė“ vadovas Leonas Jazbutis apdovanoja smiginio rungties nugalėtoją grūšlaukiškę Elytę Tuškienę.

Sporto klubo „1Grūšlaukė“, kuriam vadovauja Leonas Jazbutis, iniciatyva Grūšlaukėje buvo surengta tradicinė Joninių sporto šventė.

Nuo pat ankstyvo ryto į Grūšlaukės mokyklos-daugiafunkcio centro sporto aikštyną rinkosi ne tik grūšlaukiškiai – draugiškai pasivaržyti sporto aistruolių atvyko iš Kretingos, Gargždų, Klaipėdos.

Atkaklios kovos vyko krepšinio „3x3“ aikštelėje – nugalėtojai paaiškėjo tik po paskutinių metimų. Nugalėjo Grūšlaukės komanda, kuriai atstovavo Antanas Stonkus, Matas Putkalis ir Svajūnas Barasa. Antra buvo Gargždų komanda „4Ryto“, trečią vietą užėmė uostamiesčio „Džiugo sūris“.

Tinklinio varžybų nugalėtojai irgi tepaaiškėjo po paskutinio seto: stipriausia buvo Klaipėdos komanda „Šlaps žvyrs“, II ir III vietas užėmė vietos – Grūšlaukės – komandos „Voratinkliai“ ir „Tuto kalvė“.

Populiariausios buvo smiginio ir šaudymo iš orinio pistoleto rungtys – jose dalyvavo apie 70 sporto aistruolių. Šaudymo rungtyje nenugalimi buvo klaipėdiečiai Brigita Ivanauskaitė ir Benas Vaicekauskas, smiginio varžybose – grūšlaukiškė Elytė Tuškienė ir klaipėdietis Karolis Stropus.

Sporto šventės nugalėtojai ir prizininkai buvo apdovanoti medaliais, nugalėtojai – dar ir asmeniniais prizais.

Varžybas sporto klubo „1Grūšlaukė“ vadovui L. Jazbučiui padėjo surengti Liucija ir Povilas Vičiuliai, Vaida ir Povilas Mickai, Elytė ir Vincas Pudžmiai.

„P. n.“ informacija


Kretingos sporto mokyklos auklėtinis Kornelijus Stonkus turėjo galimybę pabendrauti su pasaulinio lygio krepšinio žvaigžde Jonu Valančiūnu.

Kretingos sporto mokyklos auklėtinis Kornelijus Stonkus buvo pakviestas į Druskininkuose surengtą įžymaus krepšininko Jono Valančiūno stovyklą, kurioje dalyvavo 16 vaikų iš visos Lietuvos.

Nacionalinėje krepšinio lygoje (NBA) rungtyniaujantis Jonas Valančiūnas savo vardo stovyklą jauniesiems krepšinio talentams suorganizavo prieš Lietuvos rinktinės pasirengimą Pasaulio taurės atrankos rungtynėms. Stovyklaujančius vaikinus krepšinio įgūdžių ir paslapčių mokė tokie žinomi specialistai, kaip pirmasis J. Valančiūno treneris Gintautas Regina, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris Dainius Adomaitis, Kauno „Žalgirio“ treneris Darius Maskoliūnas, treneriai Alfredas Kaniava ir Darius Sirtautas.

J. Valančiūno stovyklos dalyviai gavo vienos garsios sportinės aprangos kompanijos marškinėlius ir sportinę avalynę, gyveno viešbutyje, buvo maitinami triskart per dieną. Žaidėjai taip pat turėjo galimybę pabendrauti su J. Valančiūnu. Jaunieji krepšininkai ne tik tobulino savo įgūdžius, bet ir mokėsi krepšinio vertybių – komandinio darbo, lyderystės, pagarbos vienas kitam.

Kornelijaus treneris Arimantas Mikaločius pripažino, jog jo auklėtinis, kad patektų į tokią stovyklą, dirbo visą sezoną. „Džiaugiuosi už jį, – sakė treneris. – Norint žaisti aukščiausiu lygiu Kornelijui dar reikia tobulėti, jis pats tai supranta ir labai stengiasi. Įžymaus krepšininko stovykla jam buvo kaip papildomas laiptelis tobulėti. Kartu su Kornelijumi dirbsime toliau ir pasistengsime tinkamai pasirengti Lietuvos U-18 rinktinei.“

„P. n.“ informacija


Kretingos sporto mokyklos trenerio Arimanto Mikaločiaus (pirmas iš kairės) iniciatyva vasaros stovykloje krepšinio įgūdžius gerino per 30 įvairaus amžiaus jaunųjų krepšininkų.

Kretingos sporto mokykloje trenerio Arimanto Mikaločiaus iniciatyva ketvirtą kartą buvo suorganizuota krepšinio stovykla, kurioje savo įgūdžius tobulino 32 krepšininkai nuo 10 iki 18 metų. Treniruotes dviejose grupėse vaikinams vedė 24 treneriai-žaidėjai, užsiėmimai vyko dukart per dieną.

Su jaunaisiais krepšininkais bendravo ir profesionalaus krepšinio pamokas vedė Klaipėdos „Neptūno“ (LKL) treneriai Tomas Rinkevičius ir Jurica Zuza bei žaidėjas Aidas Einikis, Plungės SRC treneris Genadijus Glikmanas, Klaipėdos „Neptūno-II“ (NKL) vyr. treneris Tomas Gaidamavičius ir žaidėjas Deividas Anužis, Raseinių KKSC treneris Albertas Vilimas, Vokietijoje žaidžiantis Mindaugas Reminas, Akmenės SC treneris Saulius Momkauskas, Prancūzijoje žaidžiantis Mantas Kazonas, Tauragės SM treneris Tadas Rapolavičius, Klaipėdos V. Knašiaus KM treneris Alfredas Kaniava, Kretingos SM treneris Aurimas Ivanovas ir daugybė kitų, neabejingų jaunosios kartos parengimui, prasmingam jų laisvalaikiui.


Šį antradienį Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas pasirašė tris projektų paramos sutartis su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos dėl Baublių, Kurmaičių ir Laivių kaimų infrastruktūros objektų atnaujinimo.

Vykdant Baublių projektą vietoj centre esančio seno nusidėvėjusio šaligatvio suplanuota pakloti naujus pėsčiųjų takus, be to pakalnėje prie Minijos įrengti krepšinio, paplūdimio ir tinklinio aikšteles. Baublių projekto kaina – 118,7 tūkst. eurų. Laiviuose už 184 tūkst. eurų bus sutvarkytas ir bendruomenės poreikiams pritaikytas daugiafunkcis kultūros paskirties pastatas. Kurmaičiuose bus atnaujinta Darželio gatvės danga, šaligatviai Darželio, Akmenos ir Žaliosios gatvėse bei pėsčiųjų takas iš Akmenos gatvės į mokyklą. Tam skirta 143,6 tūkst. eurų.

Visų trijų projektų darbai turėtų būti baigti iki 2019 m. liepos–rugpjūčio. Projektai bus įgyvendinami ES paramos pinigais, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“.

„P. n.“ informacija


Sostinėje Vilniuje įprastais oranžiniais ar kitos spalvos dviračiais, „CityBee“ ar kitos firmos automobiliais netrukus naudotis galės ne tik sostinės Vilniaus, bet ir Kretingos miesto gyventojai bei svečiai: šį ketvirtadienį Kretingos rajono savivaldybės taryba vienbalsiai pritarė projekto „Dalijimosi automobiliais ir dviračiais paslaugų plėtra Kretingos mieste“ projekto įgyvendinimui.


Kodėl grindinys suverstas prie geležinkelio

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Problema
Žemaitės alėjos renovacijos darbus vykdantiems kelininkams dalį akmenų teko susivežti į savo aikštelę, prie viaduko.

Aktyvūs kretingiškiai visuomenininkai, paviešinę atidengto senojo tašytų akmenų grindinio Žemaitės alėjoje, ties Marijono Daujoto pagrindine mokykla, nuotrauką, svarsto, kur geriausiai būtų jį dar panaudoti. Tačiau šio „bruko“ likimas yra gerokai painesnis, negu atrodo savojo miesto istorija besidomintiems žmonėms.

Išlikę 150 m grindinio

„Pajūrio naujienos“ nesyk rašė, kad ardomų Kretingos miesto gatvių akmenys yra Savivaldybės turtas ir jis sandėliuojamas bendrovės „Kretingos komunalininkas“ teritorijoje, Melioratorių gatvėje. Tačiau regioninio kelio Palanga–Šiauliai, į kurį patenka ir dabar renovuojama Žemaitės alėja, grindinys bei asfalto lūženos yra Lietuvos automobilių kelių direkcijos nuosavybė.

Renovacijos darbus Žemaitės alėjos 1,4 km ruože atliekančios Telšių bendrovės „Žemaitijos keliai“ projektų vadovės Angelijos Rupeikaitės teigimu, iš viso buvo išardyta maždaug 150 m senojo brukio, išlikusio atskiromis dalimis. Pernai pradėję darbus ties stadionu bei ligonine, išardytą grindinį jie vežė į valstybinės įmonės „Klaipėdos regiono keliai“ Kretingos kelių tarnybos teritoriją, Vytauto gatvėje. Darbams šią vasarą priartėjus prie sankryžos, kelininkai nuardė grindinio likučius, kuriuos jie išvežė į savo technikos saugojimo aikštelę, įrengtą prie pat geležinkelio viaduko.


Kretingiškiui inžinieriui Viktorui Stirbavičiui viešai iškėlus problemą apie bendrovės „Kretingos būstas“ savivalę ir nesiskaitymą su jos administruojamo Kęstučio g. Nr. 2 namo gyventojais, į redakciją vienas po kitą išsakyti savo bėdų ėmė plūsti ir kitų daugiabučių atstovai. Kretingos rajono vadovai patikino spręsią dėl sutarties nutraukimo su šia bendrove galimybių.


Kretingoje paskelbta stichinė sausra

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Problema

Vakar įvykusiame Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje vienbalsiai paskelbta ekstremali situacija dėl stichinės sausros.


Kretingos rajono savivaldybė baigia derinti Pastauninko parko Kretingoje sutvarkymo projektą. Darbus vykdys konkursą laimėjusi uždaroji akcinė bendrovė „Plungės lagūna“. Pagal Savivaldybės ir „Plungės lagūnos“ pasirašytą sutartį, dar šiais metais, iki lapkričio pradžios, jeigu bus palankūs orai, turėtų būti atnaujinti parko takai ir apšvietimas.

Antros – dendrologinės – projekto dalies darbus atlikti planuojama kitąmet: iškirsti nereikalingus medžius, pasodinti naujų. „Projektą viešinsime, derinsime su visuomene, ypač jo dendrologinę dalį. Viliamės, kad kretingiškiai aktyviai reikš savo nuomonę, patarimus projekto aptarimo stadijoje, o ne po to, kai viskas jau bus padaryta“, – gyventojus aktyviai dalyvauti Pastauninko parko sutvarkymo projekto svarstyme ragino Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas.

Šio projekto vertė – per 573 tūkst. eurų, iš kurių – per 212 tūkst. eurų – yra iš Kretingos rajono savivaldybės biudžeto. Kita, didžioji, sumos dalis – iš ES paramos.

„P. n.“ informacija


Dviem mėnesiams – iki šių metų rugsėjo 15 d. – nukelta Žemaitės alėjos Kretingoje rekonstrukcijos darbų pabaiga. Šis terminas dar nėra galutinis.

Susitarimą pratęsti darbų atlikimo terminą šią savaitę pasirašė Kretingos rajono savivaldybės direktorius Virginijus Domarkas ir alėjos rekonstrukciją vykdančio rangovo UAB „Žemaitijos keliai“ generalinis direktorius Albertas Stukas. Keisti darbų užbaigimo terminą teko dėl užsitęsusių AB ESO priklausančių elektros tinklų iškėlimo darbų, nepriklausančių nuo rangovo bendrovės „Žemaitijos keliai“.

A. Stukas „Pajūrio naujienoms“ teigė, jog rekonstrukcijai užbaigti dviejų mėnesių neužteks. „Prašėme iškart terminą pratęsti 5 mėnesiams, tačiau Savivaldybės administracijos direktorius nesutiko“, – sakė jis ir čia pat paaiškino, jog Savivaldybė išpildyti šio prašymo ir negalėjo dėl sutarties pratęsimą reglamentuojančių teisės aktų. Todėl po rugsėjo 15 d. rangovas prašys sutartį pratęsti dar 3 mėnesiams. A. Stukas patikino, kad iki šių metų gruodžio bus užbaigti visi Žemaitės alėjos atnaujinimo darbai.

Žiedinės sankryžos statybą pradėti yra numatę liepą ir rugsėjo 18 d. atidaryti ją eismui. Žemaitės alėjos – respublikinės reikšmės kelio A11 – 1,4 km ruožo per Kretingą rekonstrukcijos darbų pabaigtuves vainikuos tilto per Akmenos upę pastatymas. Kaip akcentavo A. Stukas, paspartinti tilto statybos darbų neleidžia technologiniai procesai, kurių neįmanoma pagreitinti. „Įdomus šis projektas. Susidūrėme su akmenimis, durpynais, teko atlikti ir papildomų kelio sankasos stiprinimo darbų“, – sakė A. Stukas.

„P. n.“ informacija


Stovyklautojų dėmesį prikaustė bičių rėmas, kurį bitininkas A. Alonderis įstiklino, kad matytųsi, kaip vyksta bičių šeimos gyvenimas.

Saviugdos stovykloje „Kelionė į savo ateitį“, kuri jau aštuntus metus įsikūrusi Šventojoje, vaikai ir jaunimas kviečiami atidžiau pažinti save ir savo galimybes, lengviau priimti sprendimus bei išmokti, kaip pasiekti užsibrėžto tikslo.

Stovyklos sumanytojas, neurochirurgas bei koučingo specialistas Kęstutis Skauminas sakė, kad saviugda – metodas, padedantis žmogui gauti tai, ko „ant lėkštutės“ neatneš nei tėvai, nei valstybė, nei visuomenė. „Visi dabartiniai vakariečiai dažniausiai nori kalbėti tik apie tai, kaip kažką gauti čia ir dabar, neįdedant jokių pastangų. Saviugdos metodu vaikams parodome eiliškumą, kaip atrasti savo talentus, stiprybes ir tuo naudojantis pasiekti savo tikslo“, – pasakojo mokslininkas K. Skauminas.

Anot jo, vienas stovykloje naudojamų būdų, kaip padėti jaunuoliams suprasti, ko jie nori gyvenime – kviesti įdomius žmones, lektorius, dirbančius įvairiose srityse, kad papasakotų ir praplėstų akiratį bei parodytų, jog mokytis galima ne tik vadybos ar ekonomikos.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas