Pajūrio naujienos
Help
2018 Liepa
Pi 29162330
An 310172431
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Orų prognozė
Dieną27°C debesuotumas 40 %
Naktį15°C debesuotumas 76 %
Apklausa

Ar jums buvo įdomu, kas vyko per V. Putino ir D. Trumpo susitikimą Helsinkyje?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1262) 2018-06-15

Kretingiškis Viktoras Stirbavičius nuolat stebi bendrovės „Kretingos būstas“ atliekamus Kęstučio g. Nr. 2 remonto darbus ir nesitaiksto su negerovėmis.

V. Stirbavičius, kaip inžinierius, suprantąs, jog už darbus apsidraudžiant galima užsidėti iki 20 proc., bet kai atliktų darbų kiekiai ir įkainiai buvę padidinti iki 6 kartų, o už medžiagas paskaičiuota kosminėmis kainomis, jis negalįs tylėti.

„Pernai atliko mūsų namo IV laiptinės įėjimo remontą. Įsivaizduokit, darbų akte parašyta, kad buvo paklota 11 kv. m klojinių, nors tebuvo paklota 1,8 kv. m. Betono tebuvo sunaudota 0,18 kub. m, o parašyta – 0,28 kub. m. Nurodyta, kad 1 kub. m betono kainuoja net 516 eurų. Nesu girdėjęs apie tokį auksinį betoną – brangiausio kaina – 90 eurų, o čia naudojo prastos kokybės ir dar sugebėjo broko pridaryti“, – piktinosi vyras.

Jis sakė ėjęs į „Kretingos būstą“, lindęs į akis, kol su pykčiais išsireikalavęs, kad kainos būtų sumažintos.

Kontroliuoja Savivaldybė

V. Stirbavičius taip pat piktinosi kitais bendrovės „Kretingos būstas“ atliktais darbais: „Šį balandį laiptinėje keitė 3 šviestuvus su judesio davikliais, – už 1 šviestuvo pakeitimo darbus skaičiavo po 75 eurus. Pernai taip pat keitė – už darbą skaičiavo po 41 eurą, užpernai – po 38 eurus. Kainos per 2-jus metus pakilo dvigubai. Sąmatų neduoda, ėjau jų reikalauti į „Kretingos būstą“: norėjau nufotografuoti, bet vos telefono nesudaužė“, – tvirtino teisybės ieškotojas.

Kretingiškis dėstė toliau, kad šį pavasarį, atliekant elektros skydinės renovacijos darbus, gyventojai taip pat nesupažindinti, kas ir už kiek bus atlikta, – tik skelbimu pranešta apie remontą.

V. Stirbavičiaus žodžiais, jų name dauguma gyventojų – pensininkai, kurie nelabai tesidomi, kokias paslaugas jiems suteikia „Kretingos būstas“. „Man yra pikta, kad žmones laiko kvailiais. Savivaldybė, kuri, pagal Vietos savivaldos įstatymą, privalo prižiūrėti ir kontroliuoti daugiabučių administratoriaus veiklą, nei į mano daugkartinius nusiskundimus, nei į Seimo kontrolieriaus nurodymus tinkamai nereaguoja. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnį, Savivaldybė gali bausti administratorių už nustatytų funkcijų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Niekas negali paneigti, kad ir kitų daugiabučių namų savininkai yra panašiai apgaudinėjami“, – tvirtino jis.


Algirdas RIMKUS:

– Gal ir prigis, jeigu daugiau reklamos bus. Aš dabar pirmą kartą išgirdau, o kur tas ženklas matomas? Nežinau, nei ką jis reiškia. Mano nuomone, Kretingą atspindi žiemos sodas, vienuolynai. Kiek žinau, labiausiai žmonės Kretingoj ieško žiemos sodo, tai gal su juo tas ženklas ir galėtų būti labiau susietas.

Evaldas PIEKUS:

– Aš manau, kad ženklas galėtų prigyti. Nors nesu įsigilinęs, galbūt reikėtų atidžiau apžiūrėti ir atkreipti dėmesį, bet, kiek teko matyt, man gražus tas ženklas. Vis dėlto manau, kad Kretingą labiausiai reprezentuoja bažnyčios ir vienuolynai.

Aldona ČESNAUSKAITĖ:

– Kažkaip nelabai matomas tas ženklas Kretingoje, bet gal ir prigytų, kas čia žino, kaip žmonės sureaguos. Sunku pasakyti, kiekvienas turi savo nuomonę, bet, manau, kad visai tiktų ir galėtų atspindėti Kretingą. Mačiau, kad ir aikštėje yra pasodintas, visai gražu.

Lijana ABRAMOVA:

– Asmeniškai man jis gražus, bet, manau, kad išleista tikrai per daug pinigų. Galėjo ir kitur panaudoti, pavyzdžiui, pensininkams. O dabar mes turim tą ženklą, nieko prieš, gražu, bet išlaidų per daug. Diskutavom apie tą ženklą ir šeimoje, su juo susigyventi yra įmanoma, jis yra gražus ir galėtų tapti simboliu.

Kalbino Erika ALONDERYTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Kretinga šaukia emigrantus

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Aktualijos

Prie Lietuvos savivaldybių asociacijos projekto „Globalūs regionai“ jungiasi ir Kretingos rajono savivaldybė. Projekto tikslas – emigrantus ne tik skatinti grįžti į gimtinę, bet ir padėti sugrįžusiems.


Gabių ir talentingų vaikų šventėje pagerbti mokiniai (iš kairės): Guoda Skripkauskaitė, Karolis Margis, Agnė Irkinaitė, Kretingos rajono meras Juozas Mažeika, Kotryna Dimgailaitė; (priekyje iš kairės) Benas Bružas, Tajus Smilingis, Urtė Endružytė, Lukas Kindurys ir Beatričė Žiubrytė.

Už aktyvų Kretingos rajono savivaldybės vardo garsinimą Lietuvoje savo darbais ir veikla mokslo, meno srityse vakar buvo pagerbti rajono gabūs ir talentingi vaikai. Kretingos rajono mero Juozo Mažeikos padėkos raštai įteikti 11 mokinių, o keturi iš jų apdovanoti ir vardiniais medaliais.

Į 18-ą kartą surengtą Gabių ir talentingų vaikų šventę buvo pakviesti tie rajono mokiniai, kurie sėkmingai pasirodė ne tik rajoninėse, bet ir respublikinėse bei tarptautinėse olimpiadose, konkursuose. Šventę, kuri įvyko Kretingos rajono kultūros centre, suorganizavo Marijono Daujoto pagrindinė mokykla, tad jos mokiniai – Karolina Mažrimaitė ir Renatas Tichomirovas – ir vedė iškilmes.

Susirinkusiuosius su šv. Antano atlaidais ir Kretingos miesto švente pasveikino renginio globėjas Kretingos rajono meras J. Mažeika, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Tranizienė, Bernardas Belickas, kalbėjęs brolių pranciškonų vardu.

Ceremonijos metu Kretingos rajono meras J. Mažeika padėkos raštus įteikė Vydmantų gimnazijos mokinėms Guodai Skripkauskaitei, Kotrynai Vainutytei, Kretingos meno mokyklos auklėtiniams Lukui Kinduriui, Tajui Smilingiui, Benui Bružui, Urtei Endružytei ir Agnei Irkinaitei. Tačiau ypatingas dėmesys šiemet parodytas keturiems rajono mokiniams, kuriems įteikti vardiniai medaliai.

Pranciškonų gimnazijos aštuntaklasės Beatričė Žiubrytė ir Kotryna Dimgailaitė buvo įvertintos už sėkmingą pasirodymą 50-ajame Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkurse, kur jos Literatūrinių vertimų sekcijoje pelnė III laipsnio diplomus ir bronzos medalius.


Renginio vedėjai Agnė Dubinskaitė ir Nerijus Gedminas (pirmas iš dešinės) paskelbti oficialią vakaro pradžią pakvietė Kretingos rajono vicemerę Danutę Skruibienę.

Vienas pirmųjų Kretingos miesto šventės renginių – jaunimo muzikos vakaras „Kreatyvas. Myliu LT“, jau antrus metus pakvietęs atlikėjus ir žiūrovus į papėdę prie Vaidilos skulptūros, šalia Kretingos rajono kultūros centro. Publika, jaukiai įsitaisiusi ant suoliukų ar tiesiog ant pledų, patiestų ant žolės, mėgavosi neformaliu bendravimu su atlikėjais ir jų nuoširdžiai atliekamomis dainomis. Kad vakaro metu tvyros laisva atmosfera, susirinkusiesiems liudijo ir renginio scenografija – scenoje stovėjo patogi sofutė, o romantišką nuotaiką kūrė aplinką puošusi 200 metrų ilgio lempučių girlianda bei 200 lauko žvakių, kurias skyrė „Geralda“. „Pernai, kai „Kreatyvas“ buvo suorganizuotas pirmą kartą, atlikėjai buvo tik trumpai pristatomi, o šiemet norėjosi daugiau neformalių pokalbių su jais – tam puikiai ir tiko sofutė scenoje. Taip pat nusprendėme labiau įtraukti žiūrovus, pasiūlydami jiems žaidimų“, – sakė Kretingos rajono nevyriausybinių organizacijų asociacijos „Apskritas stalas“ prezidentė Brigita Barkauskaitė-Tamašauskė. Publikai savo dainas skyrė atlikėjai: Orinta, Gabrielė Patricija Kalniškytė, Toma ir Arnoldas, Eidžnytė, Ieva Matušauskaitė, „Poezijos medžiotojai“, Augustina Čičiūnaitė, Gintarė Pociūtė, Gabija, Liucija. Maždaug pusė jų „Kreatyvo“ scenoje pasirodė ir pernai. „Po pernykščio „Kreatyvo“ svarstėme, ar nereikėtų daryti būsimų dalyvių perklausos, tačiau šios minties atsisakėme – pamanėme, kad svarbiau išlaikyti neformalaus renginio idėją“, – sakė B. Barkauskaitė-Tamašauskė, pridūrusi, kad kiekvienu būsimu dalyviu vis dėlto yra iš anksto yra pasidomima, kuo jis įdomus, ar tikrai turi, ką parodyti publikai. Kadangi šiemet „Kreatyvas“ buvo skirtas Lietuvos valstybės šimtmečiui, kiekvienas atlikėjas buvo prašomas atlikti bent po vieną lietuvišką kūrinį – finaliniu renginio akcentu tapo G. P. Kalniškytės atlikta daina „Laisvė“.


Kretingos meno mokyklos fortepijono mokytoja Kilnutė Skripkauskienė su savo auklėtiniais, tarptautinio konkurso II v. laureatais.

Prienuose įvyko III tarptautinis konkursas „Musica Piano-Forte 2018“, kuriame nuskambėjo nuolat Kretingą nacionaliniuose ir tarptautiniuose jaunųjų menininkų konkursuose garsinantis Kretingos meno mokyklos vardas.

Konkurse dalyvavo 5 fortepijono mokytojos Kilnutės Skripkauskienės mokiniai, kurie į savo antruosius namus Kretingos meno mokyklą parvežė II v. laureatų diplomus bei taures.

Tarp gausaus būrio konkurso dalyvių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos jauniausiųjų kategorijoje varžėsi Jokūbas Žiubrys ir Nidijus Valatka, dešimtmečių grupėje – Meira Metelica ir Gabrielius Žiubrys, vyriausiųjų dalyvių kategorijoje muzikavo Beatričė Žiubrytė. Konkurso dalyviai grojo unikaliu restauruotu 1920 metų fortepijonu ir privalėjo atlikti sudėtingus skirtingo charakterio įvairių epochų kūrinius.

Nelengvose varžytuvėse lydėjusi sėkmė motyvavo jaunuosius pianistus – vasarą jie, mokytojos teigimu, repetuos naujus iškiliausių kompozitorių kūrinius ir rengsis naujiems rudenį suplanuotiems koncertams.

„Nors po labai įtempto pasirengimo jautiesi išsekęs tiek fiziškai, tiek emociškai, tokios pergalės įkvepia prasmingam darbui. Vaikams įvertinimas taip pat labai svarbus, nes jie, atlikdami sudėtingus kūrinius, įdeda labai daug pastangų“, – neslėpė K. Skripkauskienė, tapusi savotiška konkurso rekordininke – varžytis ji parengė 5 mokinius, ir visi jie tapo laureatais.

„P. n.“ informacija


Šokių studijos „Ritmas“ šokėjai su trenere Egle Mačėnaite

Kretingos rajono kultūros centre įvyko šokių studijos „Ritmas“ koncertas „Ritmo Oskarai 2018“, kuris subūrė Kretingos visuomenę pasigrožėti šokio elegancija ir šokėjų įdėtu darbu į kiekvieną pasirodymą.

Sportinių šokių kolektyvą „Ritmas“ lanko vaikai nuo 4–5 metų iki 17 metų, juos treniruoja mokytojai Alfonsas Mačėnas bei Eglė ir Sigita Mačėnaitės. Sportinių šokių studija „Ritmas“ kasmet organizuoja baigiamąjį koncertą, skirtą šokių sezonui uždaryti. Šįmet jam pasirinkta tema – „Ritmo Oskarai 2018“.

Šokėjai į šį neeilinį apdovanojimų vakarą atvyko dviem limuzinais, iš kurio išlipę lyg tikros žvaigždės žingsniavo raudonu kilimu, juos pasitiko gausi minia žmonių ir apsauga.

Koncertas prasidėjo skambant Ievos Zasimauskaitės eurovizinei dainai „When we‘re old“, vyriausiųjų „Ritmo“ vaikinų atliekamu šokiu su pačiomis mažiausiomis 4–5 metų šokėjomis. Šios vilkėjo pūstas suknutes ir jautėsi taip, lyg būtų išsipildžiusi jų svajonė tapti tikromis princesėmis, atradusiomis šokio galią.

Vėliau ant scenos žengė 4–5 metų darželinukai, vadovaujami S. Mačėnaitės. Šie vaikai padovanojo savo tėvams ir svečiams itin jautrius ir linksmus pasirodymus, po kurių vyriausieji „Ritmo“ šokėjai jiems įteikė „Oskaro“ medalius.

Scenoje pasirodė ir vyresnio amžiaus kategorijos šokėjai – pradinukai sušoko elegantišką lėtą valsą ir nuotaikingąjį linksmąjį džaivą. Visa ši grupė buvo pagerbta „Oskaro“ apdovanojimu.


Lietuvos valdovai žvelgia iš drobių

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Kultūra
Dailininkė Laima Tubelytė-Kriukelienė ir jos sukurti valdovų portretai.

Vakar Kretingos rajono kultūros centre atidaryta didinga paroda „Lietuvos istorija drobėse“ – į žiūrovą drobėse pažvelgė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovai ir jų žmonos bei seserys. Parodos atidaryme dalyvavo ir pati autorė uteniškė dailininkė Laima Tubelytė-Kriukienė.

Karalius Mindaugas, karalienė Morta, kunigaikštienės Rimgailė ir Danutė-Ona, kunigaikštytė Sofija Vytautaitė, Barbora Radvilaitė su savo motina Barbora ir kt. Didingi Mindaugo krikšto, Lietuvos praeities vaizdai. „Tai – darbai, prieš kuriuos, įžengus į parodų salę, norisi išsitiesti ir pasitempti iš pagarbos savo krašto istorijai, jos kūrėjams, o taip pat menininkei, kuri paniro į istorijos gelmes ir taip subtiliai ją perteikė“, – tokie pagarbos ir padėkos žodžiai skambėjo per parodos atidarymą.

Pati autorė sakė, kad jos drobės neužsibūna namie, jos keliauja po šalį ir su jomis vėl susitinka tik per parodų vis kitose vietose atidarymus.

Istorine tema L. Tubelytė-Kriukienė yra sukūrusi per 90 darbų, tačiau į Kretingą atvežta tik dalis – per 20 mažesnių – drobių, nes didžiąsias, jos žodžiais, būtų buvę per sudėtinga transportuoti ir eksponuoti Kretingos kultūros centro erdvėse.

Kretingoje, ji prisipažino, viešinti pirmąsyk ir jai išsyk gimusios asociacijos apie šio kuršių krašto praeitį: „Galbūt iš čia raiteliai šuoliavo ar laivais pasiekdavo ir didingąją Romos imperiją, nes yra žinių, kad jau I amžiuje gintaro kelias vedė iš Lietuvos į Romą“.


Kretingos choristus ir jų vadovą Aloyzą Žilį (priekyje dešinėje) visą kelionę lydėjo gera nuotaika.

Kretingos rajono kultūros centro moterų choras „Svaja“ ir vyrų ansamblis „Žilvinas“, vadovaujami Aloyzo Žilio, viešėjo Lenkijoje – kretingiškiai ir keliavo, ir koncertavo, tad patyrė pačių įvairiausių įspūdžių.

Pirmą lietuvišką giesmę Kretingos kolektyvai sugiedojo Šv. Lipkos, arba Šventaliepės, barokinėje bažnyčioje, o tarp Sopoto ir Gdansko prisiglaudusioje Olivos gyvenvietėje, jos bohemiškame klube „Dom Zarazy“ svečių iš Lietuvos koncerto pasiklausyti susirinko vietos bendruomenė. Kelionės dalyvių teigimu, vakarą lydėjo išskirtinai šilta atmosfera, skambėjo liaudies, klasikos bei šiuolaikinių kompozitorių kūriniai, kurių nemažą dalį sudarė „Svajos“ ir „Žilvino“ vadovo Aloyzo Žilio sukurtos dainos. Kretingiškiai susitiko su įkvepiančia asmenybe klubo savininke aštuoniasdešimtmete architekte Danuta, kuri pati suremontavo apleistas patalpas ir įkūrė bendruomenės susirinkimų vietą. Ant klubo sienos – didžiulė Olivos gyventojų nuotrauka. Tarp 3,5 tūkstančių Olivos žmonių Danuta didžiuodamasi parodė stovint ir buvusį prezidentą Lechą Valensą, dabar – Olivos gyventoją.

Įkvėpti gražaus priėmimo išvakarėse, choristai giedojo šventadienio šv. Mišiose Šventosios šeimynos bažnyčioje. Šįkart skambėjo Aloyzo Žilio, Konrado Kavecko, Hendelio sakraliniai kūriniai. Parapijos kunigas Tadeušas, dėkodamas už gražų muzikavimą, prasitarė, kad netrukus su vaikų choru viešės Vilniuje, o gausiai susirinkusi bendruomenė negailėjo chorui aplodismentų, padėkų.


  • Iš po­li­ci­jos su­ves­ti­nių

KRETINGOS r.

Birželio 12 dieną užregistruotas vyro (gim. 1952 m.) pareiškimas, kad birželio 11 dieną apie 14.25 val., būnant namuose, mobiliojo ryšio telefonu paskambino nežinomas numeris. Telefono numerio ekrane nerodė. Prisistatė, jog skambina iš Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato, Ekonominių nusikaltimų tyrimų valdybos, nurodė net jos adresą Vilniuje. „Vyr. tyrėjas“ paaiškino, kad prie bankininkystės jungiasi kiti asmenys, jie esą sulaikyti. Dabar reikalingi banko sąskaitos generatoriaus kortelės kodai. Padiktavus banko sąskaitos generatoriaus kodus, iš daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos sąskaitos paimti 1 tūkst. 150 eurų.

SALANTUOSE. Birželio 12 dieną apie 14.20 val. prie tarnybinio automobilio privažiavo mašina, kurio vairuotojas (gim. 1996 m.) pasakė, kad priekyje važiuoja pilkos spalvos „Renault“ markės automobilis, kurio vairuotojas yra neblaivus. Salantų miestelyje, Žemaitės gatvėje, prie prekybos centro, pastebėtas stovintis automobilis „Renault Megane Scenic“. Pranešėjas patvirtino, kad vairuotojo vietoje sėdintis vyriškis yra tas pats asmuo. Kaip vėliau paaiškėjo, vairavo vyras (gim. 1969 m.), kuriam nustatytas vidutinis (2,35 promilės) girtumas.

VYDMANTUOSE. Birželio 11 dieną 7.21 val. Pušų g. pagal pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje atvykus policijos pareigūnams, garaže rastas vyro (gim. 1942 m.) kūnas. Šalia rastas ir paimtas revolverio tipo pistoletas „Kora Brno“, kuris priklausė žuvusiajam. Pradėtas tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Pirminiais duomenimis, vyras nusišovė.

PALANGOJE.

LAUKŲ g. birželio 13 dieną gautas pranešimas apie tai, kad kieme susidūrė dvi transporto priemonės, kurių vienos vairuotojas neblaivus. Policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, paaiškėjo, kad automobilis „Ford Mondeo“ atsitrenkė į automobilį „Audi A6“. „Ford“ vairuotojui (gim. 1949 m.) nustatytas girtumas (2,21 prom.). Vyras sulaikytas ir uždarytas į areštinę.

„P. n.“ informacija


Tradicinio turnyro nugalėtojai ir prizininkai, po turnyro sustoję bendrai nuotraukai.

Tęsdama tradiciją Kretingos sporto mokykla surengė XIX trenerio Andriaus Trakio atminimo krepšinio „3x3“ turnyrą, kuriame varžėsi 23 komandos iš Palangos, Plungės, Klaipėdos ir Kretingos.

Komandos rungtyniavo penkiose amžiaus grupėse: I gr. – gimusių 2008 m. ir jaunesnių, II gr. – gim. 2006–2007 m., III gr. – gim. 2004–2005 m, IV gr. – 2002–2003 m., V gr. – gim. 1999–2001 m.

Atskirose amžiaus grupėse nugalėtojais ir prizininkais tapo: I gr. – I v. – Kretingos „Monstrai“ (Jokūbas Drakšas, Arnas Šliauderis ir Raidas Šideikis); II v. – Palangos „Lokiukai“ (Lukas Podlinevas, Linas Šideikis, Erikas Afanasjevas, Emilis Povilaitis); III v. – „Lietuvaičiai“ iš Kretingos – Eimantas Jurkus, Emilijus Leščiauskas, Matas Mažeika, Gustas Macius; II gr. – I v. – komanda iš Klaipėdos „Nesijaudink, nepažįsti“ (Paulius Norvilas, Aredas Dziuba, Deinas Kuodys, Džiugas Remeikis); II v. – Palangos „Nagliukai“ (Adrijus Kozys, Tadas Razgus, Titas Vainoras, Karolis Visockis); III v. – taip pat Palangos komanda „Trintukai“ (Jonas Šoblinskas, Armandas Korsakas, Dominykas Videika); III gr. – I v. – Kretingos komanda „Komnandorai“ (Pijus Daukontas, Gintaras Beniušis, Justas Anužis); II v. – Plungės „Mėlyni“ (Nojus Radžius, Justas Žiubrys, Rokas Antanas Čivilis, Vincas Pakalniškis); III v. – KKM-2004 iš Klaipėdos (Žygimantas Ivanauskas, Šarūnas Širvinskas, Vilius Vaičius); IV v. – I v. – „Koganai“ (Kostas Tubutis, Tadas Budrys, Ignas Andriuškevičius); II v. – „Mes už barą“ (Eligijus Ruokis, Rokas Tiškus, Kajus Kutelis); III v. – „Vepštas ir komanda“ (Tautvydas Vepštas, Simonas Kripas, Ugnius Kvietkauskas) – visos trys komandos iš Kretingos; V gr. vėl triumfavo Kretingos komandos – I v. iškovojo „Šaras ir KO“ (Edgaras Danys, Šarūnas Stankus, Kornelijus Stonkus); II v. – „Kiaušiniai“ (Evaldas Paulauskas, Petras Piekus, Rokas Beržonskis, Simas Endriekus); III v. – „Veteranai“ (Karolis Petrauskas, Vygantas Keblys, Mantas Venckus).

Nugalėtojai ir prizininkai buvo apdovanoti Kretingos sporto mokyklos įsteigtais prizais ir medaliais, kuriuos įteikė bei laimėtojus pasveikino šviesaus atminimo Andriaus Trakio brolis futbolininkas Valdas Trakys.

„P. n.“ informacija


„Esame labai turtingi, nes popiežius Pranciškus Lietuvoje viešės net dvi dienas“,– pasinaudoti galimybe dalyvauti susitikimuose su Šventuoju Tėvu pakvietė Antanas Blužas, Kretingos Viešpaties apreiškimo Švč. M. Marijai parapijos klebonas.

Rugsėjo 22-23 dienomis Lietuvoje viešės popiežius Pranciškus – tapti šio išskirtinio įvykio liudininkais kviečiami ne tik tie, kurie yra praktikuojantys katalikai, bet ir tie, kurie jaučiasi atitolę nuo tikėjimo dalykų arba apskritai į tai žiūri skeptiškai. „Popiežius Pranciškus yra ne tik Romos katalikų bažnyčios vadovas, bet taip pat – ir Vatikano valstybės galva. Taigi jo vizitas į Lietuvą yra istorinis įvykis“, – teigė Kretingos Viešpaties apreiškimo Švč. M. Marijai parapijos klebonas Antanas Blužas.

Nors popiežiaus Pranciškaus vizitas bus transliuojamas per televiziją, tačiau, pasak A. Blužo, to neverta nė lyginti su buvimu susitikime. „Per televiziją žiūrovai gauna filtruotą informaciją ir nebėra to, ką gali patirti būdamas kartu su visais bendruomenėje. Tokiuose susitikimuose pajauti, kad visi mes esame šeima, tai yra katalikų vienybės regimas ženklas“, – kalbėjo A. Blužas.

Jis ypač ragino dėl dalyvavimo nedvejoti tuos, kurie jaučiasi atitolę nuo bažnyčios, nes susitikimuose su popiežiumi Pranciškumi laukiami absoliučiai visi žmonės. „Tomis dienomis, kai popiežius Pranciškus viešės Lietuvoje, į mūsų šalį bus nukreiptos viso pasaulio akys. Tikrai verta tapti šio nekasdienio įvykio dalimi“, – sakė A. Blužas.

Prisimindamas ankstesniojo popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymą Lietuvoje 1993 metais, A. Blužas teigė, kad tuomet mūsų tauta išgyveno euforiją ir vienybę, išsivadavus iš sovietinio režimo. Tad atvykdamas į mūsų šalį popiežius Jonas Paulius II taip išreiškė solidarumą su mūsų tauta, pakvietė žengti modernios vakarietiškos šalies link.

„Dabar gi reiktų suprasti, kad popiežius Pranciškus nevažiuoja ten, kur yra gerai. Jis vyksta į tas šalis, kur reikia pagalbos, – atkreipė dėmesį A. Blužas. – Ne veltui vizitui pasirinktas šūkis „Kristus Jėzus – mūsų viltis“. Tai yra kvietimas atrasti viltį Jėzuje, nes mūsų šalyje yra daug nevilties, o lūkesčiai neretai sudedami į valdžią, emigraciją, ekonominę gerovę. Dauguma mūsų šalies žmonių yra kultūriniai katalikai, kai krikštynos ar vestuvės bažnyčioje yra suprantama tik kaip šventė, nesigilinant į pamatinius tikėjimo dalykus, tad popiežius Pranciškus ir nori mus padrąsinti atrasti gyvąjį Jėzų.“


Birželio 21 d. (ketvirtadienį) 18 val. Kretingos katalikų bažnyčioje rengiamas tradicinis Aloyzų sambūris, skirtas Šv. Aloyzo 450 m. gimimo sukakčiai paminėti.

Šventė prasidės šv. Mišiomis šv. Aloyzo garbei. Jose skambės „Mišios šv. Aloyzui“, skurtos sambūrio iniciatoriaus kompozitoriaus Aloyzo Žilio, ir kitos liturginės giesmės. Bažnytinės muzikos koncertas prasidės 19.15 val. Koncertuos Marijampolės šv. Cecilijos gimnazijos berniukų ir jaunuolių choras (vad. Virginija Junevičienė), Vilniaus arkikatedros bazilikos parapos choras (vad. Judita Taučaitė, vargonininkė Gražina Jonušienė), Kretingos rajono kultūros centro moterų choras „Svaja“ ir vyrų ansamblis „Žilvinas“ (vad. Aloyzas Žilys, koncertmeisterė Eglė Karbauskė).

Po koncerto Aloyzai ir choristai, jų vadovai bus pakviesti į susitikimą pranciškonų vienuolyno refektoriuje.

„P. n.“ informacija


Vasarą į Kretingą atvykusiems turistams atrasti rajono grožį bus siūloma dviračiais – Kretingos rajono turizmo centras ruošia naujus dviračių maršrutus po Kretingos rajoną, įtraukiant aplinkinius lankomus objektus.


Šv. Antano dienos centro kūrybinė grupė (iš kairės): Adomas Smalakys, Sima Vaitkevičiūtė, Ema Metrikytė, Rasa Lazdauskaitė, Gaivilė Tamašauskienė, Margarita Lizdenytė ir Rūta Kalnienė.

Nors tik rytoj per oficialią miesto šventės ceremoniją bus atidengti ir pristatyti miniatiūriniai devynių žinomiausių Kretingos pastatų maketai, tačiau jie jau dabar sulaukė didžiulio visuomenės susidomėjimo. Daugelį kutena smalsumas, kaip gi gyvai atrodo gerokai sumažinti objektai, pro kuriuos galima kasdien praeiti ir kurie yra neatsiejami nuo Kretingos istorijos bei jos įvaizdžio. O visų įstabiausia yra tai, kad šias pastatų kopijas sukūrė patys kretingiškiai – bendram darbui jų susitelkė daugiau kaip šimtas.

Iššūkio ėmėsi ir Kretingos miesto istorinių objektų maketų projekte „Mano miestas“ dalyvavo devynios švietimo ir socialinių paslaugų įstaigos – jų atstovai praėjusių metų pabaigoje burtų keliu išsitraukė sau užduotis.

Taip Šv. Antano dienos centrui teko sukurti Evangelikų liuteronų bažnyčios maketą, Dienos veiklos centrui – Banko pastato (Vilniaus g.), Vydmantų gimnazijai – Grafų Tiškevičių koplyčios naujosiose kapinėse, Jurgio Pabrėžos universitetinei gimnazijai – Tėvo Ambrozijaus (Jurgio) Pabrėžos kapo ir Šv. Jurgio koplyčios, Marijono Daujoto pagrindinei mokyklai – Šv. Antano rūmų, Kretingos technologijos ir verslo mokyklai – istorinio namo, kuriame gyveno F. Janušis ir L. Janušytė (Kęstučio g.), Simono Daukanto progimnazijai – Pranciškonų ordino vienuolyno ir Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios pastatų komplekso, Kretingos meno mokyklai – Kretingos muziejaus su Žiemos sodu, Pranciškonų gimnazijai – Kretingos lurdo maketas.

Bažnyčią nulipdė iš vaško

Šv. Antano dienos centro kolektyvas ėmėsi ypač ambicingo sprendimo – Evangelikų liuteronų bažnyčios maketą nuliejo iš vaško.

„Vaško luitus tarkavome – tai buvo išties sunkus fizinis darbas, tada jį lydėme ir pylėme į formas, raižėme. Dirbo ir Šv. Antano dienos centro darbuotojai, ir savanoriai, ir vaikai. Tai buvo nemenkas iššūkis, nes niekas iš mūsų nieko panašaus nebuvome darę, tai mums buvo nauja patirtis“, – pasakojo meninių užsiėmimų vadovė Rasa Lazdauskaitė.

Pasak jos, rinkdamasi medžiagas, įstaigos komanda nutarė, kad vaškas yra ganėtinai tvirtas, bet tuo pačiu labai paslankus, prisiminta, kad ne be reikalo jis naudojamas vaškinėms žinomų žmonių figūroms daryti. „Vašką sulipdo bitės ir pagalvojome, kad tai yra simboliška galvojant ir apie bažnyčią, jos bendruomenę. Be to, vaškas yra natūrali medžiaga, jis skaniai kvepia, yra šiltas ir malonus prisiliesti“, – kalbėjo R. Lazdauskaitė.

Jos teigimu, sukurti maketą nebuvo lengva, nes paaiškėjo, kad išlikę tik bažnyčios pagrindo brėžiniai, o duomenų apie tai, kokie yra sienų, stogo matmenys – nebuvo, tad juos teko susižinoti, atliekant matavimus lazeriu. „Tai buvo proga geriau pažinti Evangelikų liuteronų bažnyčią, pro kurią dažnai praeinu – dabar teko ją atidžiai apžiūrėti iš visų pusių, susiskaičiuoti, kiek yra langų“, – kad projektas paskatino labiau pažinti savo miestą, teigė R. Lazdauskaitė.


Kazachai kretingiškį sutiko kaip draugą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
Atidarant G. Kasparavičiaus (iš dešinės) parodą dalyvavo Almatos kultūros skyriaus vedėja Hanzada Jesenova ir Lietuvos ambasadorius Kazachstane Darius Vitkauskas.

Senojoje Kazachijos sostinėje Almatoje personalinę gintaro juvelyrikos parodą surengęs kretingiškis menininkas Gražvydas Kasparavičius sakė niekur ligi šiol nejautęs tokio svetingumo, kokį patyręs šalyje, kurioje šiemet viešėjo antrąkart. „Kazachai turi posakį: pirmąkart atvykusį sutinkam kaip svečią, antrąkart – kaip draugą, o trečiąkart – kaip šeimos narį“, – tvirtino G. Kasparavičius.

Su menininkais nepolitikavo

Kelionę į tolimą Azijos šalį, kuri savo dydžiu prilygsta kone visai Europai, kretingiškis laiko didele dangaus dovana.

„Druskininkų folkloro šventėje priėjo mano darbais susižavėjusios 2 kazachės, viena iš jų buvo Almatos akimato, mūsiškai – merijos, kultūros skyriaus vadovė Hanzada Jesenova ir pakvietė atvykti apsižiūrėti, ar sutikčiau surengti parodą jų miesto Tūkstantmečio muziejuje ir vesti edukacinius užsiėmimus. O antrąkart į Almatą vykau su 150 savo darbų“, – apie viešnagės Kazachijoje tikslą pasakojo G. Kasparavičius.

Menininkas neslėpė įspūdžio, jog jį pasitiko ir kone dvi savaites kasdien pagal sudarytą programą rūpinosi Kazachijos meno ir kultūros žmonės. „Nuo pat lėktuvo trapo lydėjo kaip kokią žvaigždę, tik „paparacų“ ir betrūko, – juokavo pašnekovas. Perdien vykdavę po kelis susitikimus su menininkais, rašytojais, išvykos, aplankant krašto įžymybes. – Kitąkart tik pradedu gilintis, o jau veža kitur.“

Ši šalis laikoma autoritarine, nuo 1990-ųjų valdoma vienintelio prezidento Nursultano Nazarbajevo, tačiau apie politiką, tikino pašnekovas, jie visiškai nekalbėję: „Gal žinojo, kad esu meno žmogus ir man politika – tolimas reikalas, o gal tyčia vengė.“

Jis pastebėjo, kad gatvėse žmonės nedėvi nacionalinių rūbų, nes šie – itin brangūs, dažniausiai siuvinėti auksu ir yra šeimos palikimas. Tačiau kepurėlės „tiubeteikos“ tebėra populiarios.


Tautos fondas, su Pranciškonų gimnazija bendradarbiaujantis nuo 2013 metų, jau šeštą kartą įteiks metines stipendijas šios mokymo įstaigos mokiniams.

Metine stipendija apdovanojami geriausio rašinio autoriai – šiais metais Tautos fondo inicijuoto rašinio tema „Per tikėjimą ir kančią į šimtmečio Lietuvą“.

Fondo atstovų teigimu, fondo ir gimnazijos bendradarbiavimas vyksta ištisus metus: rudenį paskelbus temą, mokiniai gilina istorijos, pilietiškumo, lietuvių kalbos ir literatūros žinias. Už parašytus rašinius skiriamos premijos, taip pat metinės stipendijos, už kurias padengiamos mokslo, uniformos ir rekolekcijų išlaidos. Stipendijos skiriamos, kai mokinys atitinka Tautos fondo numatytus kriterijus: atsižvelgiama į šeimos finansinę padėtį, šeimoje puoselėjamą patriotiškumą ir krikščioniškas vertybes, ar šeimoje buvo giminaičių, ištremtų į Sibirą arba dalyvavusių ginkluotame partizaniniame pasipriešinime prieš sovietinę okupaciją.

„Į stipendijų įteikimo iškilmes kviečiame ne tik mokinius, bet ir jų tėvus, mokytojus, bendruomenės narius“, – sakė Pranciškonų gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vaiva Krikščiūnaitė-Buitvydė.

Šiemet stipendijų įteikimas vyks birželio 20 d. 14 val. Šv. Antano rūmų salėje. Įteikti stipendijų gimnazijos mokiniams iš Jungtinių Amerikos Valstijų atvyks fondo administratorius Jonas Vainius. Šiemet, organizuojant stipendijų įteikimo iškilmes, rengiamas ir klasikinės muzikos koncertas, į kurį kviečiami muzikos klasikai ir mokinių pasiekimams neabejingi kretingiškiai.

Koncertuos žinomos Jungtinių Amerikos Valstijų muzikės – smuikininkė Linda Veleckytė ir pianistė Dalia Sakaitė. Į Kretingą jos atvyksta Tautos fondo ir Pranciškonų gimnazijos direktoriaus brolio Alvydo Virbalio kvietimu. Be Kretingos, viešnios koncertuos ir Vilniuje M. K Čiurlionio namuose. Programoje skambės Volfgango Amadėjaus Mocarto „Sonata g-moll“, Eduardo Balsio baleto „Eglė, Žalčių Karalienė“ fragmentai, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio preliudai fortepijonui, Johano Bramso „Sonata FAE“, Cezario Franko „Sonata smuikui ir fortepijonui A-dur“.

Įėjimas į iškilmes ir koncertą – nemokamas.


P. Jurkus Vokietijoje apie 1950 m.

Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantis kretingiškis Pranas Jurkus su JAV Holokausto memorialinio muziejaus darbuotoja Ina Navazelskis 2012 m. balandžio 30 dieną įrašė savo, tada keturiolikmečio paauglio prisiminimus ir liudijimus apie 1941 metų Holokaustą Kretingoje. Šis anglų kalba darytas interviu tapo šio muziejaus žodinių liudijimų dalimi ir yra pasiekiamas internetu.

P. Jurkus gimė 1927 m. Onos (1895–1944 m.) ir Prano (1886–1958 m.) Jurkų šeimoje. Be jo, čia augo dar trys vaikai: Jadvyga (gim. 1924 m.), Adelė (gim. 1931 m.) ir Aldona (gim. 1937 m.). Šeima nuomojosi namą su žeme tuometinėje Kluonalių gatvėje, pietinėje miesto dalyje už dabartinio turgaus, toliau nuo miesto centro. Tėvas Pranas, kilęs nuo Jokūbavo, buvo nagingas dailidė ir statybininkas, Šiauliuose baigęs amatų mokyklą. Prie namų turėjo savo dirbtuves, nors daugiausia dirbdavo pas žmones, taip pat Kretingos pranciškonų vienuolyne. Nagingas dailidė pradžiugindavo šeimą ir darydamas įvairius medžio gaminius: dėžutes, indus, velykinius kiaušinius, kas tada buvo retenybė. Juos gaminant ir marginant dalyvaudavo visa šeima, juos noriai prieš šv. Velykas pirkdavo ir kretingiškiai. P. Jurkus savo šeimai buvo pagaminęs ir smuiką bei cimbolus, kuriais grodavo ir vaikai. Smuiko gaminimo paslapčių jį mokė labiau patyręs meistras žydų tautybės kretingiškis, vardu Motkis. P. Jurkus smuiko viduje buvo įrašęs ir savo pavardę. Po jo mirties muzikos instrumentai buvo perduoti Kretingos muziejui ir čia šiandien yra saugomi.



Po susidūrimo su „Toyota Yaris“, automobilis „Ford Focus“ nuvertė kelio ženklą.

„Nesuprantu, kas atsitiko – matyt, velnias pristojo“, – dėl sukelto eismo įvykio nuoširdžiai apgailestavo 78 metų kretingiškė Virginija.

Ji pasakojo, kad birželio 12 dieną apie 12 val. automobiliu „Ford Focus“ važiuodama Birutės gatve, Kretingoje, įkalnėje pajuto, jog nebegali valdyti automobilio – tarsi užstrigo vairas ir stabdžiai. Tuo metu priešpriešiais, Rotušės a. link, važiavo automobilis „Toyota Yaris“, vairuojamas jauno vyro.

„Matau, kad važiuoju į kitą automobilį, bet nieko negaliu padaryti“, – eismo įvykio situaciją nupasakojo Virginija.

Automobiliai susidūrė priekinėmis dalimis, pirminiais duomenimis, žmonės nenukentėjo. Po susidūrimo „Ford Focus“ atsitrenkė į kelio ženklą, žymėjusį pėsčiųjų perėją, ir jį nulenkė.

Dėl sukelto eismo įvykio Virginija labai išgyveno, ją guodė dukra Vida, kuri atskubėjo į vietą vos sužinojusi naujieną. Vida pasakojo, kad jos mama yra patyrusi ir gera vairuotoja, puikiai mokėjo valdyti ir automobilį, kuriuo važinėjosi, anksčiau panašių įvykių nebuvo pasitaikę.

„P. n.“ informacija


Tradiciškai pašventinta duona, kuri po šv. Mišių išdalinta visiems susirinkusiems.

Per Kretingos globėjo šv. Antano atlaidus, kurie jau tapę visuotine švente, kretingiškiai buvo kviečiami aplankyti gausybę renginių. Atlaidai simboliškai prasidėjo Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje, kur po šv. Mišių susirinkusiems išdalinta pašventinta duona.

Kartu su duonos dalijimu tikintiesiems linkėta, kad per duoną ir artimo meilę gimtų žmonių vienybė. „Dalindami duoną linkime, kad būtų Dievo palaimos, šeimyninio sutarimo, kad tie stebuklai, kuriuos šv. Antanas suteikė, būtų vertinami žmonių. Linkime, pirmiausia, tikėjimo, kurio taip trūksta, ir kad mokėtume būti jautrūs artimui“, – sakė brolis Bernardas Belickas.

Šventines Mišias trečiadienį aukojo kunigas Egidijus Kumža kartu su Gargždų klebonu Jonu Paulausku ir broliu Ramūnu Mizgiriu. Susirinkusius tikinčiuosius pasveikino ir Kretingos parapijos klebonas Antanas Blužas. Jis pasidžiaugė, kad dalinti duoną padėjo į Kretingą atvykęs jaunimas iš Ispanijos.


Per Kretingos miesto šventę vėl garbingai bus apdovanoti 5 kretingiškiai, šiemet labiausiai nusipelnę, garsinat Kretingos vardą šalyje bei pasaulyje, už reikšmingus indėlius į Kretingos rajono kultūros, meno, švietimo, paveldosaugos veiklą.

Kretingos rajono taryba nusprendė Savivaldybės įsteigtą Kultūros ir meno premiją skirti: Kretingos rajono kultūros centro kamerinio choro „Kristale“, tremtinių ansamblio „Atminties versmė“ ir retro muzikos ansamblio „Gija“ vadovei Kristinai Rimienei, Darbėnų skyriaus vedėjui Artūrui Juškai, tautodailininkui medžio skulptoriui Gediminui Staškauskui, Kretingos M. Valančiaus bibliotekos Vydmantų filialo vedėjai Romutei Girskienei ir tautodailininkei tautinio kostiumo kūrėjai Ievai Garjonienei.

Kultūros ir meno premijos dydis – 1 tūkst. eurų. Ši premija skiriama nuo 2006-ųjų metų. Ja jau yra apdovanoti 58 Kretingos rajono kultūrai ir menui nusipelnę asmenys.

Pernai ši premija buvo skirta darbėniškei bibliotekininkei Danutei Paulikienei, šokių kolektyvų „Toncius“ ir „Rangė“ vadovui Andriui Razmui, tautodailininkui Edvardui Tedevušui Stalmokui, medžio skulptoriui Virgilijui Vaičiūnui ir kūlupėniškiui meno vadovui Antanui Žvinkliui.

„P. n.“ informacija


Paminėjo Gedulo ir vilties dieną

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Minėjimai
Renginio dalyviai prie paminklo Lietuvių tautos kančioms atminti padėjo gėlių ir uždegė žvakes.

Vakar, Gedulo ir vilties dieną, Kretingoje buvo prisiminti skaudūs Lietuvos istorijos įvykiai, paminėtos 77-osios trėmimo pradžios metinės.

Ceremonija prasidėjo bažnyčioje šv. Mišiomis. Po jų žmonės rinkosi į senąsias Kretingos miesto kapines, prie paminklo Lietuvių tautos kančioms atminti. Čia nuskambėjo literatūrinės-muzikinės kompozicijos „Negęstanti vilties šviesa“ akordai – lumzdeliu grojo meno vadovas Alvydas Vozgirdas, pritardamos kanklėmis, tremtinių dainas dainavo Elena Šalkauskienė ir Vitalija Valeikienė, Kretingos rajono kultūros centro tremtinių choras „Atminties versmė“, vadovaujamas Kristinos Rimienės.

„Šiandien minime skausmą ir širdgėlą, mūsų tautiečių išgyventą niekuo nepateisinamoje tremtyje Sibiro dykynėse, Šiaurės šalčiuose, svetimų kraštų lageriuose ir kalėjimuose“, – kalbėjo Kretingos rajono kultūros centro renginių organizatorė Aušrinė Zulumskytė.

Ji priminė istorinius faktus: pirmieji suėmimai įvyko 1940 m. liepos 10–17 dienomis. Nuo tų metų birželio 15-osios iki 1941 metų birželio 14-osios buvo suimta per 6 tūkst. 600 žmonių, pusė jų išsiųsti į lagerius ir kalėjimus. Masiniai trėmimai prasidėjo 1941-ųjų birželio 14-ąją, šeštadienį. Trėmimų vykdytojai vienur antrą, kitur trečią valandą ryto įsiverždavo į gyventojų būstus, pakeldavo iš miego, pagal turimus sąrašus patikrindavo šeimos sudėtį, paskui surengdavo kratą, ieškodami ginklų, aukso, valiutos, po to pranešdavo apie jų ištrėmimą iš Lietuvos. 1948-aisiais vien per kelias gegužės naktis buvo išvežta 48 tūkst. žmonių, kas dešimtas jų – vaikas. Apie 5 tūkst. Lietuvos vaikų žuvo kelyje į tremtį arba tremtyje. Nuo 1941 iki 1952 m. į atokiausius Sibiro regionus buvo ištremta apie 132 tūkst. žmonių, iš kurių apie 28 tūkst. žuvo.


Senus daiktus prikėlus naujam gyvenimui sutaupoma pinigų ir prisidedama prie gamtos išsaugojimo. Nuotraukoje – daugkartinis maišas iš nereikalingo rūbo bei spintelė iš lagamino.

Vakar Kretingos miesto centre įsikūręs namas ant ratų traukė ne vieno praeivio akį. Kraštiečiai turėjo galimybę pamatyti išskirtinį interjerą, kuris sukurtas iš senų, nebenaudojamų daiktų bei pasisemti naujų idėjų.

Vakar Kretingos miesto centre įsikūręs namas ant ratų traukė ne vieno praeivio akį. Kraštiečiai turėjo galimybę pamatyti išskirtinį interjerą, kuris sukurtas iš senų, nebenaudojamų daiktų bei pasisemti naujų idėjų.

Projekto „Darnūs namai“ komanda nuo gegužės pradžios keliauja po visas savivaldybes, atveždami žmonėms ne tik informacijos apie aplinkai draugišką gyvenimo būdą, bet ir pasidalindami idėjomis, kaip kiekvienas gali senus ir nebenaudojamus daiktus prikelti antram gyvenimui. „Norime labai paprastais pavyzdžiais žmonėms parodyti, ką kiekvienas gali padaryti dėl gamtos išsaugojimo. Dažnai atrodo, na ką čia aš, vienas žmogus, galiu padaryti. Bet mes privalome pradėti nuo savęs“, – sakė viena projekto koordinatorių Rūta Umbro. Prie projekto prisijungusi Vilniaus kolegijos studentė Monika Matilda Andrulytė antrino, kad kiekvienam žmogui turėtų būti svarbu, kokia žemė liks po jo.

Miesto centre eksponuotas kambarys iš pirmo žvilgsnio atrodė kaip paprasta modernaus stiliaus svetainė su neįprastais arbatinuko formos šviestuvais, tačiau projekto koordinatorė Rūta Junutytė patikino, kad visi baldai šiame kambaryje – iš senų, nereikalingų daiktų. „Minkštasuolis pagamintas iš nereikalingų medinių palečių, šalia jo – žurnalinis staliukas iš baltai perdažytų slidžių, kėdės – iš taros dėžių, lentynos – iš putplasčių apsaugos, šviestuvai – iš tikrų, kažkada naudotų arbatinukų, ant sienos įrėmintas tapetų likutis puikiai pagyvina interjerą“, – name įrengus baldus apibūdino R. Junutytė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas