Pajūrio naujienos
Help
2018 Rugsėjis
Pi 3101724
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną14°C debesuotumas 2 %
Naktį7°C debesuotumas 25 %
Apklausa

Ar kultūra labiausiai skriaudžiama valdžios?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1256) 2018-05-25

„Miesto bitės“ skverbiasi ir į Kretingą

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Pirmas puslapis
Anot „Modus Group“ atstovo Aurimo Drūčio, dalijimosi automobiliais bei dviračiais paslauga galėtų pakeisti gyventojų įpročius ir Kretingoje.

Jeigu rajono taryba sprendimui pritars, patogioje geografinėje vietoje prie Palangos ir Klaipėdos esanti Kretinga taps vienu pirmųjų iš nedidelių Lietuvos miestų, kuriame vietiniams gyventojams ir turistams artimiausiu metu bus pradėta tiekti pasaulyje vis labiau populiarėjanti dalijimosi automobiliais bei dviračiais paslauga.

Paprasčiau negu paprasta

Pasak rajono vadovams projektą pristačiusio įmonės „Modus Group“ darnaus judumo projektų vadovo Aurimo Drūčio, „CityBee“ (išvertus iš anglų k. miesto bitės) dalijimosi paslauga žmonėms suteiktų galimybę pasirinkta transporto priemone naudotis bet kada prireikus. Kadangi Kretinga yra mažas miestas, vietiniams gal ne tiek aktualu, kiek vasarą čia atvažiuojantiems arba giminaičių aplankyti iš užsienio grįžtantiems žmonėms. „Įsivaizduojat, stotyje išlipa atvykėlis iš traukinio ar autobuso, čia pat sėda į pasirinktą mašiną ir be rūpesčių su visu bagažu važiuoja, kur jam reikia“, – sakė A. Drūtys.

Naudotis „CityBee“ paslauga, anot projektų vadovo, paprasčiau negu paprasta: pakanka telefonu parsisiųsti mobiliąją aplikaciją („CityBee“ programėlę), užsiregistruoti ir rezervuoti norimą automobilį. Tai padaryti galima ir prisijungus prie „CityBee“ paskyros interneto svetainėje. Laikas pradedamas skaičiuoti vos atrakinus automobilį ir baigiamas užrakinus mobiliąja programėle. Naudojantis „CityBee“, mokama už laiką, o viršijus 50 kelionės kilometrų, – papildomai. Vieno papildomo kilometro kaina – nuo 12 iki 18 ct.


Vilius RUMBUTIS:

– Turbūt kiekvienas žmogus pagalvoja, kas jo laukia ateityje. Ne tik apie savo gerovę, bet apie tautos, kuri ją išrinko, ateitį rimčiau turėtų galvoti ir valdžia. Sutinku, kad pensijų sistemą reikia taisyti nuo pamatų, bet kas atsakys, ar po reformos nereikės naujos reformos?

Irena GRABIENĖ:

– Iki pensijos man dar toloka, apie ją susimąstau ne taip dažnai. Gyvenimas žmogui duotas vienas, todėl natūralu, kad žmonės nori gyventi oriai tiek dabar, tiek būdami garbaus amžiaus. Pagaliau, kas žino, ar visiems bus lemta sulaukti pensijos?

Vytautas MIKELKEVIČIUS:

– Kadangi esu vyresnio amžiaus, man svarbiau, kad būtų mokamos didesnės pensijos. Tačiau dirbančiam žmogui svarbiau gauti kuo didesnį atlyginimą dabar, juk tada ir pensija automatiškai būtų didesnė. Nepatinka, kad valdžia dabar maišo protus su kaupimo pakopomis – tai kaupk privačiame fonde, tai jau nebekaupk.

Polina MARTINAITIENĖ:

– Aišku, didesnių algų dabar norisi! Šeimoje auginame tris vaikus, pamaitinti, aprengti, į mokslus išleisti reikia. Nesvarstau, kas ateityje bus, jeigu bus. Manau, kad ir kokią pensiją gausiu, jei išvis kas ją bemokės, kaip nors išgyvensim. Dabar mes rūpinamės vaikais, o senatvėje jie pasirūpins tėvais.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius Šypalis


Uždaroji akcinė bendrovė „Kretingos žvėrininkystės ūkis“ beveik pusę savo teritorijos Kretingos mieste – apie 20 ha iš 49,4331 ha – perduoda Kretingos rajono savivaldybei.

Žemė perduodama su statiniais – narvais, šėryklomis. Savivaldybės specialistai aiškinasi, kiek kainuos nuardyti statinius, dengtus ir kenksmingu šiferiu.


Sutarė – Vilniaus gatvę renovuos kitąmet

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Aktualijos

Pristabdytas Kretingos miesto centro centrinės Vilniaus gatvės renovacijos projektas pajudėjo vėl: šių metų gegužės 18 d. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (Kelių direkcija) su Kretingos rajono savivaldybe pasirašė sutartį, pagal kurią Vilniaus gatvės renovaciją užsibrėžta atlikti 2019 metais.


Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus ūkinio pastato stogas šį pavasarį buvo užklotas skiedromis.

Šį pavasarį, siekiant išsaugoti žemaitiškos sodybos autentiką, skiedromis naujai buvo užklotas Nasrėnų Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus ūkinio pastato stogas.

Muziejui vadovaujanti Violeta Čėsnienė sakė, jog šis sodybos pastatas išlikęs iš čia gyvenusių ūkininkų Milašių laikų, jam – gerokai per šimtas metų, tačiau statinys 2002 m. buvo renovuotas. „Kaip ir kiti senieji pastatai, jis buvo dengtas skiedromis, todėl ir dabar siekėme, kad danga būtų autentiška“, – tvirtino ji.

Lėšų – 4,8 tūkst. eurų – stogui atnaujinti skyrė Kretingos rajono savivaldybė. Skiedrų parūpino ir darbus atliko Vaclovo Strazdo įmonė iš Kulių, Plungės r. „Jie gerai žino darbų specifiką, nes jau anksčiau klojo mūsų sodybos daržinę“, – sakė V. Čėsnienė.

Vadovė taip pat pasidžiaugė, jog jau yra atnaujinta didžioji dalis sodybos tvoros: žiogrių tvora prie gyvenamojo namo palei gatvę buvo pakeista pernai, o šiemet baigta tverti pusgultinė tvora, juosianti ūkinę sodybos dalį. „Tokiomis – tvirtoms, suręstomis iš nedidelių rąstelių – mūsų protėviai tverdavo ganyklas, kad atlaikytų ir apsaugotų gyvulius“, – kalbėjo V. Čėsnienė.

Jos žodžiais, dar liko dalis nebaigtos tverti žiogrinės tvoros vidinėje sodybos pusėje, už pagrindinio sodybos pastato, kuriame įrengtas muziejaus.

„P. n.“ informacija


Pirmiau savęs įkurdino žirgus

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Žemė ir ūkis
Dovilės Staponkienės numylėtinės – Juta ir jos motina Himera – jau turi savo nuolatinius namus.

Tarp Imbarės ir Nasrėnų esančiame atokiame Skaudalių kaime, ant senos sodybos pamatų, kyla naujas mūras, – čia kuriasi jauna Dovilės ir Roberto Staponkų šeima. Tačiau už sodybos plytinčiose erdviose ganyklose palei greta pratekantį Blendžavos upelį jaukų prieglobstį jau surado du sutuoktinių žirgai Juta ir Himera.

„Žinojau, kad kada nors turėsiu tokį jaukų žemės lopinėlį. Pažiūrėkite, kokia čia ramybė ir grožis, – rodydama Blendžavos senslėnio link, kur sutuoktiniai nuomojasi gabalą ganyklos savo mylimiems žirgams, džiūgavo Dovilė. – Mudviem su Robertu ligi įkurtuvių – dar toli, bet žirgai ir Tobis, – taip vadinasi jųdviejų šuo, – čia jau puikiai įsikūrė.“

Abu sutuoktiniai – gamtininkai: Dovilė dirba Salantų regioninio parko ekologe, Robertas – Klaipėdos universitete. Jauna šeima, kuri šį birželį laukia pirmąkart juos aplankant gandrų, sakė, jog išsyk po vedybų abu gyvenamosios vietos žvalgėsi po Klaipėdos regiono kaimus, kol prieš kelerius metus ir aptiko tuos senus trobesius Skaudaliuose. „Sodyba nebuvo vertinga kaip istorijos paveldas, todėl dabar statant nereikia laikytis autentikos“, – kalbėjo sodybos šeimininkė.


Grūšlaukės bendruomenė siekia gyventi ekologiškai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Žemė ir ūkis
Ministras Kęstutis Navickas apdovanojimą įteikė grūšlaukiškėms (iš dešinės) Petronėlei Jocienei, Daliai Bružienei ir Modestai Mockutei.

Švara, tvarka ir sutvarkytomis erdvėmis stebina Grūšlaukės gyvenvietė, nes puoselėti gamtą čia siekia viso kaimo bendruomenė. Gamtosauginiams darbams juos uždega Grūšlaukės mokykla-daugiafunkcis centras, už pilietinę iniciatyvą įvertintas ir šalyje – kaip aktyviausi Europos atliekų mažinimo savaitės dalyviai jie pelnė specialųjį Aplinkos ministerijos prizą – sidabrinę gervę – bei kelionę autobusu po Lietuvą.

Atstovavo Lietuvai Europos konkurse

Atsiimti prizus, kuriuos įteikė aplinkos ministras Kęstutis Navickas, į Vilnių praėjusią savaitę buvo išvykusios Grūšlaukės mokyklos-daugiafunkcio centro direktorė Petronėlė Jocienė, biologijos mokytoja Dalia Bružienė, kuri ir buvo Europos atliekų mažinimo savaitės projekto koordinatorė Grūšlaukėje, bei dailės ir technologijų mokytoja Modesta Mockutė. Šia džiugia žinia jos jau pasidžiaugė ir su kaimo bendruomene per jų surengtą Šeimos dieną.

Pasak P. Jocienės, iš viso konkurso renginiuose dalyvavo 130 šalies bei 19 tarptautinių institucijų. O sidabrines gerves pelnė 4 įstaigos: be jų, – Ventos ir Linkuvos socialinės globos namai bei Radviliškio lopšelis-darželis „Žvaigždutė“.

Grūšlaukiškiai komisijos buvo atrinkti atstovauti Lietuvai Europos konkurse, tačiau juos pasiekė žinia, kad laimėjo Ispanijos bei Vokietijos švietimo įstaigos.

Šią gegužę Grūšlaukės bendruomenė džiaugėsi dar vienu apdovanojimu – Klaipėdos universiteto surengtos Nacionalinės žaliosios olimpiados regioniniame ture dešimtos klasės mokiniai pelnė II vietą. „Dar turime šansą patekti ir į nacionalinį turą, jei per vasarą sėkmingai atliksime mums patikėtus namų darbus“, – vylėsi D. Bružienė ir P. Jocienė.


HBH-„Malūnų kaimo“ pramogų komplekse moliūgai auginami šieno rulonuose, o ne lysvėse.

Jau trečius metus HBH-„Malūnų kaimo“ gėlininkės moliūgus – šilumamėgę ir mūsų kraštuose jau paplitusią daržovę – augina ne lysvėse, o šieno rulonuose.

Išgirdusios apie tokį moliūgų auginimo būdą, moterys šią idėją įgyvendino realiai, ir ji, pasirodo, kuo puikiausiai pasiteisino: moliūgai išauga dideli, derlius – geras, o gražūs moliūgų žiedai, po to – ir vaisiai džiugina pramogų komplekso lankytojus.

Rulonus gėlininkės truputį pralaisvina, išpeša dalį šieno, prideda žemių, perpuvusio mėšlo ir tokiame „lizdelyje“ pasodina moliūgų daigus. Juos laisto, po kurio laiko patręšia raugintu mėšlu. Moliūgams šieno rulone yra šilta, jiems netrūksta drėgmės ir maisto medžiagų, nes šienas pamažu tręšta ir maitina moliūgą. Augdamas moliūgas išveši, apipina visą ruloną, vyniojasi tarsi vijoklis, o vaisiai lieka kabėti, kas sukuria įdomų vaizdą ir įspūdį.

„Ir gražu, ir aplinką pagyvina“, – džiaugdamasi gėlininkių išmone kalbėjo HBH-„Malūnų kaimo“ savininkė Rada Matulevičienė.

„P. n.“ informacija


Į Darbėnus parvežė pievagrybių verslą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Žemė ir ūkis

Tris briketus su 25 kg durpių, pripildytų pievagrybių sporų, iš kurių turėtų išaugti iki 1 tūkst. vienetų pievagrybių, – tokį prizą iš ekologinio konkurso „Žalioji palangė Lietuvos 100-mečiui“, visus metus puoselėję „Avių ūkį“, į Darbėnus parvežė šio konkurso laureatai – gimnazijos priešmokyklinukai.


Aloyzo Žilio vadovaujamą mokyklos-darželio „Žibutė“ chorą festivalio rengėjai įvardina kaip puikiai dainuojantį ir savitą kolektyvą.

Mokyklos-darželio „Žibutė“ choristai, vadovaujami Aloyzo Žilio, dalyvavo vaikų ir jaunuolių chorų festivalyje „Dainų mozaika“, kuris įvyko Vilniuje, Šv. Kotrynos bažnyčioje. „Žibutės“ dainininkai įsiliejo į tūkstantinę chorų minią – per dvi festivalio dienas koncertavo 100 vaikų ir jaunuolių chorų, kurių kiekvienas pristatė savo programą.

„Žibutės“ choras dainavo savo vadovo sukurtą dainą „Ačiū tau, tėvyne“ pagal Viliaus Baltrėno žodžius, kad pristatytų savo, Žemaitijos, regioną – „Do gaide, do gaidoka“ – šios dainos versija žemaičių tarme taip pat priklauso A. Žiliui, ovacijų už artistiškumą, sceniškumą mūsų choristai sulaukė ir už dainą „Apie musę troleibuse“ (žodž. Zitos Gaižauskaitės, muz. A. Žilio).

„Praėjusiais metais šiame festivalyje dainuojantys chorai siekė ilgiausio chorų muzikos koncerto rekordo. Šiemet, be festivalio koncerto, mus pagavo Vilniuje vykstančios Muzikos dienos šurmulys – vaikų pasirodymas kartu su kitais gatvės muzikantais sulaukė labai daug dėmesio: mus filmavo, fotografavo, palaikė aplodismentais“, – patirtą nuotaiką perteikė choro vadovas A. Žilys.

„Žibutės“ dainininkai daugybę įspūdžių pasisėmė, pasivaikščioję po Vilniaus senamiestį, pabuvoję Prezidentūros, Vilniaus universiteto kiemeliuose, Šv. Jonų bažnyčioje, kur ekspromtu buvo surengtas mini koncertas, vaikai apžiūrėjo Valdovų rūmus, o prie Vinco Kudirkos paminklo, Katedros bokšto vėl skambėjo nuotaikingos „Žibutės“ dainos su mizanscenomis.

A.Žilio žodžiais, festivalyje labiau dominuoja meno ir muzikos mokyklų chorai, tačiau „Žibutės“ kolektyvas tradiciškai yra kviečiamas kaip savitas ir puikiai dainuojantis choras, festivalyje pasirodęs tarp Žemaitijos regiono – Gargždų, Klaipėdos, N. Akmenės, Salantų meno mokyklos ir kitų kolektyvų.

Šiuo metu choras intensyviai repetuoja ir rengiasi rajoninei Dainų ir šokių šventei „Tai gražiai mane augino“, kuri bus surengta per Kretingos miesto ir Šv. Antano atlaidų šventę birželio 16 d. miesto vasaros estradoje.

„P. n.“ informacija


Palangos kultūros ir jaunimo centro folkloro ansamblis „Mėguva“ savo 30-mečio jubiliejaus proga toliau dovanoja dovanas palangiškiams ir kurorto svečiams.


Giedrė Šakalytė yra laiminga atradusi teatrą, kuriame ji gali atskleisti savo kūrybinius sumanymus ir jaučiasi suprasta.

Teatras – tai 17-metės Pranciškonų gimnazijos mokinės Giedrės Šakalytės gyvenimo dalis. Nuo mažens G. Šakalytė yra labai aktyvi, ji vaidindavo pradinėse klasėse mokytojos kuriamose pjesėse, o dabar save pristato kaip kalbėtrošką, kuri neįsivaizduoja lėto ir nesuplanuoto gyvenimo ritmo.

Į teatrą atvedė Dievas

Jaunoji aktorė turi labai stiprų ryšį su Dievu, būtent Dievas ją ir atvedė į teatrą. Mergina, prieš ateidama į teatrą, 3-4 metus lankė gatvės šokius, tačiau tai nebuvo jos aistra, širdyje ji jautė, kad trokšta kažko kito, jos gyvenime vis dar kažko trūko. Ir nedrąsiai svajojo apie teatrą.

G. Šakalytė prašė, kad Dievas parodytų, kokį kelią jai pasirinkti, ir kas yra jos tikrasis pašaukimas. Ir visi Dievo siųsti, ženklai rodė, kad Giedrė sutverta teatrui. Tada mergina nedvejodama metė šokius ir įstojo į „Atžalyną“ – Kretingos vaikų ir jaunimo teatrą, pelniusį ne vieną apdovanojimą tarptautiniuose konkursuose.

G. Šakalytė gailėjosi, kad prašvaistė laiką veltui, lankydama šokius, nes atėjusi į teatrą pajautė, kad tai ir yra jos tikrasis pašaukimas.

Scena – antri namai

Merginai vaidinti scenoje nėra baisu, tuomet jaučiasi labai gerai, lyg savo namuose. Stengiasi į kiekvieną personažą įsikūnyti kuo geriau ir visa širdimi pasinerti į veikėjo išgyvenimus.

G. Šakalytei yra įdomu eksperimentuoti, ji bando ieškoti įvairiausių savybių savyje, jas pritaikyti skirtingiems personažams, taip pat atidžiai klauso režisierės Auksės Antulienės pastabų ir stengiasi parodyti kuo geriausią rezultatą.

Labai vertina tai, kad žiūrovai ateina pasidžiaugti spektakliais, pamatyti aktorių, o ne vertinti ir teisti jų. G. Šakalytė teigė, kad jai vaidinti geriau sekasi, kai mato, kiek daug žmonių yra atėjusių pažiūrėti spektaklio. Žiūrovų gausi minia suteikia drąsos ir pasitikėjimo, leidžia atiduoti visą save.


Pavasaris – festivalių sezonas, tad nieko nuostabaus, kad jaunimo teatras „Atžalynas“ spėjo ne tik suorganizuoti savo festivalį „Atžalyno scena XIX“, kuris įvyko gegužės 3–5 dienomis, bet ir sudalyvauti 11–ajame teatrų festivalyje „Mažoji Melpomenė“, kuris šurmuliavo gegužės 10–12 dienomis Plungėje. Abiejuose festivaliuose dalyvavo po daugiau negu 150 teatralų, čia buvo galima pasisemti įkvėpimo iš įvairaus žanrų spektaklių, o kūrybinėse laboratorijose – geriau pažinti save ir kitus.


Jau penktą mėnesį galioja prekybos alkoholiniais gėrimais įstatymo pakeitimai, kuriais buvo sutrumpintos pardavimo valandos ir pakeistas amžiaus cenzas. Tačiau ar Vyriausybė nepersistengė, nusprendusi alkoholį parduoti tik asmenims jau sulaukusiems 20-ies metų?


Jauni žmonės neturi, kur eiti – tai faktas. Jaunimas daugiausiai laiko praleidžia lauke, bet kur būti, kai lyja? Esant blogam orui, jaunimas neturi, kur burtis, o tokia situacija priveda prie rimtesnių problemų.


Klaipėdos universiteto Medijų laboratorijoje „kupriniečiai“ išbandė radijo žurnalisto darbą.

Šią savaitę „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos nariai lankėsi Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Medijų laboratorijoje.

Čia „kupriniečius“ maloniai pasitiko Medijų laboratorijos vedėjas Vidas Valinčius, kuris papasakojo, kad žurnalistikos studentai yra mokomi ne tik teorinių žinių – didelis dėmesys kreipiamas ir praktiniams įgūdžiams išugdyti.

Kokią įtampą patiria žurnalistai, pranešdami naujienas prieš videokamerą, teko pajusti ir patiems „kupriniečiams“ – tarsi žinių vedėjai jie skaitė naujienas, stengdamiesi jas pateikti aiškiai, suprantamai, tiksliai perteikiant prasmę ir neužmirštant kontroliuoti kūno judesių, palaikyti akių kontakto su žiūrovais. Įdomu buvo pamatyti save ekrane, išgirsti pastabas ir rekomendacijas, ką būtų galima patobulinti.

Jaunieji žurnalistai turėjo progos išbandyti ir radijo žurnalisto kėdę – skaityti naujienas simuliacinėje radijo stotyje.

„Kuprinės“ informacija


Simas Kavarza ne tik turi gražų balsą ir šoka Kretingos meno mokyklos kolektyve, tačiau pasižymi ir geru humoro jausmu, tad jam puikiai sekasi vesti renginius.

Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos abiturientas Simas Kavarza jau 10 metų lanko šokius Kretingos meno mokykloje ir tai dar ne viskas – jis taip pat puikiai dainuoja. Kartu su šokių kolektyvu „Ratilėlis“ S. Kavarza skina laurus Europos konkursuose, o savo puikų balsą rodo dainavimo konkursuose bei mokyklos renginiuose.

– Kas tave pastūmėjo šokių link?

– Istorija tikrai įdomi. Kai buvau mažas, labai mėgdavau lipdyti iš plastilino, tai aš ir tėvai sugalvojome nueiti į Kretingos meno mokyklą ir paklausti, kokiu panašiu kūrybiniu darbu galėčiau užsiimti. Taigi ten man pasiūlė dirbti su moliu, bet pajutau, kad tai man nėra taip įdomu. Tada gavau pasiūlymą lankyti šokius, nes šokių grupėje trūko berniukų – jų buvo tik 3, o mergaičių buvo 12 ar 13. Mane užrašė ir pradėjau lankyti šokius. Iš pradžių buvo labai sunku.

– O kaip buvo su talentu dainuoti? Ar dainuoti pats turėjai noro ar kažkas paskatino, pastebėjo Tave?

– Dainuoti norėjau, bet jeigu nebūtų mokytojas Stasys Stončius man pasiūlęs, pastūmėjęs, tai nieko nebūčiau pradėjęs.


Rasa Lazdauskaitė teigė, kad žmonės vertina meną, jeigu jis yra įdomus, patrauklus ir praktiškas.

Kretingiškė 29-erių menininkė Rasa Lazdauskaitė neįsivaizduoja nė vienos dienos be kūrybos. Praėjusių metų spalį ji surengė jau ketvirtą savo darbų parodą „Diena po lietaus“. Nors mergina meno studijų nėra baigusi, tačiau kūryba yra jos gyvenimo dalis bei Dievo suteikta dovana, skatinanti kasdien bent kelias akimirkas skirti menui.

Kūrybą atrado mokykloje

Rasa prisiminė, jog mokykloje mokinių mėgstamuose atminimuose dažnai rašydavo, jog nori piešti ir būti menininke. Ji pasakojo, kad būdama penkiolikos susižavėjo grafika. Šioje srityje Rasa atrado save, todėl mėgstamiausios jos priemonės – plunksna ir tušas.

Pirmieji kūrybiniai bandymai – grafiniai krikščioniški simboliai – buvo publikuoti Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijos laikraštėlyje „Kelyje“ bei Lietuvos Pranciškoniškojo jaunimo tarnybos leidiniuose. Savo kūryba su bendraminčiais Rasa dalinosi ir Kretingos Jurgio Pabrėžos gimnazijoje veikusiame jaunųjų kūrėjų klube „Strėlė“ bei dizaino mokytojos Valdonijos Karaliūnienės dizaino būrelyje.

Popierius – dykuma

Rasa atskleidė, kad įkvėpimas ją dažniausiai aplanko kuriant. „Dievas – Kūrėjas tarsi išveda į dykumą, kur prakalbina širdį ir teikia įkvėpimą. Kūryba – tai žvilgsniai į baltą popieriaus dykumą, kuri pražysta“, – sakė Rasa.

Anot jos, savo talentu svarbu dalintis ir kurti grožį kitiems. Rasai labiausiai patinka sukurti ką nors naujo ir įdomaus. Menininkė mano, kad kūryba prilygsta stebuklui. Vienas naujausių jos kūrinių – rankų darbo škaplierius. Šios idėjos įgyvendinimas susijęs su šv. Terese Aviliete. Rasa pasakojo, kad su šia šventąja susipažino 2013 metais rašydama magistro darbą.

„Baigusi studijas maniau, kad pažintis su šv. Terese Aviliete baigta, tačiau 2015 metais su piligrimų grupe keliavau šv. Teresės Avilietės keliais. Iš šios piligrimystės troškau parsivežti škaplierių, bet neradau tokio, kuris man patiktų“, – pasakojo Rasa.

Praėjus pusmečiui, Rasa su drauge sukūrė kvalifikacinį seminarą tikybos mokytojams „Šv. Teresė Avilietė – Dievo gailestingumo giedotoja“. Vedant seminarus visoje Lietuvoje, brendo ir mintis sukurti škaplierių.

Pradėti kurti škaplierius ją paskatino draugės parvežtas škaplierius iš Karmelio kalno esančio Šventoje Žemėje. „Daugiau nebekilo klausimų, kaip kurti ir nuo ko pradėti, – sakė Rasa, tikinti, kad visa tai vyko per šv. Teresės Avilietės užtarimą. – Šios šventosios gyvenimo istorija ir knyga „Vidinės pilies buveinės“ yra naujas įkvėpimas kūrybai ir gyvenimui.“


Sesutės Aistė (nuotr. kairėje) ir Luknė sėkmingai dalyvauja įvairiuose turnyruose ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje – jos jau gali pasigirti ir svariais laimėjimais.

Kretingiškės sesutės Lengvinaitės – devynerių metų Luknė ir vienuolikos metų Aistė – aistrą žaisti šachmatais atrado ankstyvoje vaikystėje. Skirdamos daug laiko tobulinti savo įgūdžius, dabar mergaitės jau yra nusipelniusios šachmatininkės – dalyvauja rimtuose turnyruose ir garsina Lietuvos vardą.

Kretingoje vyko šachmatų maratonas

Kretingos kultūros centre gegužės 13 dieną įvyko Kretingos šachmatų maratonas. Jame būriavosi šachmatininkai ne tik iš įvairių Lietuvos kampelių, tačiau ir iš Lenkijos, Ukrainos.

Žaidėjai buvo suskirstyti žaisti vienas su kitu, nepaisant jų amžiaus skirtumo. Per šachmatų partiją buvo justi įtampa ir tyla. Visi buvo susikaupę. Žaidė ir Luknė su Aiste.

Šachmatininkių trenerė Asta Idzelienė, jau ilgą laiko treniruojanti mergaites, sakė, jog džiaugiasi, kad į Kretingą, šachmatų maratoną, galima prisikviesti ir žmonių iš kitų šalių bei nori, kad tokia tradicija tęstųsi ir toliau.


  • Iš po­li­ci­jos su­ves­ti­nių

KRETINGOJE.

Gegužės 23 dieną užregistruotas vyro pareiškimas, kad iš namų dingo jam priklausantis kompiuteris „DELL Vostro“, kurio vertė – 910 Eur. Vyras įtaria, jog kompiuterį galimai pasisavino apie 1 mėn. kartu gyvenusi draugė.

PALANGOJE.

Gegužės 22 dieną gautas prekybos centro vadovės pareiškimas, apie tai, kad gegužės 17 dieną apie 15 val. centro darbuotojai pastebėjo, jog higienos skyriuje trūksta 11 vnt. skustuvų „Gillette“, vieneto vertė – 16,59 Euro. Apsaugos darbuotojas, peržiūrėjęs filmuotą vaizdo medžiagą, pastebėjo, kaip tądien, apie 13 val., vaikinas susideda skustuvus į kuprinę ir išeina pro kasas neužmokėjęs. Prekybos centrui padaryta 182,49 euro žala.

TAIKOS g. Gegužės 21 dieną apie 20.19 val. gautas pranešimas, kad prie prekybos centro apsvaigusį vyrą pažįstamas asmuo galimai nustūmė iš 3 m aukščio. Pranešėjas nurodė, jog jam skauda šonai, kraujuoja. Nuvykus minėtu adresu pareigūnai pastebėjo sėdintį neblaivų (1,79 prom.) 1953 m. gimusį vyriškį, kuriam stipriai kraujavo iš galvos srities. Šalia sėdinčio buvo ir dar vienas neblaivus (2,36 prom.) vyriškis. Kaip paaiškino 1953 m. gimęs pranešėjas, jiems sėdint prie netoliese prekybos centro esančio įvažiavimo į požeminį garažą atbrailos, jį dėl neaiškių priežasčių ranka suduodamas smūgį į galvos sritį pastūmė iš matymo pažįstamas vyriškis, dėl ko jis nuo atbrailos nugara persisvėrė ir nukrito žemyn prie požeminio garažo durų. Pasak pareiškėjo, jie buvo trise, sėdėdami vartojo alkoholinius gėrimus. Sužeistą vyrą apžiūrėjo medikai. Pradėtas tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

„P. n.“ informacija


Kraštietė išleido giesmių albumą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Naujienos
Kraštietė Aušra Brasienė išleido savo giesmių kompaktinę plokštelę „Jėzau, tu – mūsų gyvenimas“, kurią pristatys Kretingos bažnyčioje per Šv. Antano atlaidus.

Kaune gyvenanti ir Petrašiūnų parapijos vargonininke dirbanti 38-erių kraštietė Aušra Brasienė praėjusį savaitgalį į gimtąją Kretingą bei pirmąją savo muzikos kalvę – Kretingos meno mokyklą, šventusią veiklos 60-metį, – sugrįžo ne tuščiomis, o išleidusi pirmąjį savo giesmių kompaktinį albumą „Jėzau, tu – mano gyvenimas“.


Palinkėjo kaimyniškai susitarti

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Problema

Per išvažiuojamąjį posėdį Pryšmančiuose Kretingos rajono savivaldybės Eismo saugumo komisiją pasitiko visas būrys gyventojų. Vieni piktinosi, kad gatvėje statomi automobiliai, kurie atvežami remontu užsiimantiems meistrams, kiti tvirtino, kad ši problema – išpūsta, ir prieštaravo, kad gatvėje būtų uždrausta transportui stovėti.


Muziejų naktį Nasrėnuose koncertavo ir įpiltiškių folkloro kolektyvas „Graistupis“, suteikęs galimybę visiems kartu pašokti ir padainuoti.

Šiais metais tarptautinėje, tūkstančius muziejų vienijančioje akcijoje „Europos muziejų naktis“, dalyvavo ir Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus, vadovaujamas Violetos Čėsnienės.

Muziejų nakties temai „Modernėjanti Lietuva“ atskleisti Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus vadovė ir kultūrinės veiklos vadybininkė Rūta Trakienė lankytojus pakvietė į renginį „Ką mena senoji klėtelė“. Jo tikslas – šios dienos skubančiam, moderniam, išmaniųjų technologijų valdomam žmogui parodyti ir papasakoti, kaip gyveno ir bendravo, kokius darbus dirbo, kokiais rūpesčiais ir džiaugsmais dalijosi mūsų protėviai. Prie vyskupo Motiejaus Valančiaus klėtelės V. Čėsnienė papasakojo apie klėties ir joje esančių kamarų paskirtį, apie eksponatus, žmonių bendravimo tradicijas, o R. Trakienė pristatė žemaičių valgius ir valgymo tradicijas.

„Bet pats gražiausias žemaičių kaimo bendravimas buvo daina, šokiai, žaidimai. Dainuodavo visur: jaunimas – būriais į vakarėlius eidamas, jauni ir seni – vakarais betemstant, dainuodavo ūkininko šeimyna, prie darbo į laukus išeidama ir iš jo grįždama, dainuodavo piemenys bandą ganydami. Taip ir mes, tęsdami šią tradiciją dainavome ir šokome“, – teigė V. Čėsnienė, kurios kvietimu Muziejų naktį Nasrėnuose kartu šventė ir Kūlupėnų liaudiška kaimo kapela (vad. Stasys Jucys) bei Kretingos rajono kultūros centro Įpilties skyriaus folkloro kolektyvas „Graistupis“ (vad. Laimutė Šiaulienė), padovanoję skambių dainų, tradicinių liaudies dainų ir šokių.

„P. n.“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas