Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar verta uždrausti azartinių lošimų reklamą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1251) 2018-05-08

Nors dalis Joskaudų miško buvo išvalyta nuo sprogmenų, tačiau likusioje šio pavojingo Antrojo karo laikų palikimo vis dar randama, ir ne taip jau retai.

Nors prieš keletą metų Joskaudų miškas, esantis šalia Dimitravo, buvo valomas nuo sprogmenų, tačiau darbai atlikti tik dalyje teritorijos. Tuo, kad miške vis dar esama daug pavojingo Antrojo pasaulinio karo palikimo, prieš kelias dienas įsitikino fotografė Rita Nagienė, atsitiktinai aptikusi 76 mm artilerijos sviedinį – jei jis būtų suveikęs, skeveldros žmones būtų galėjusios sužaloti 0,5 km atstumu.

„Vedžiojau šunį – jis didelis, todėl, nenorėdama ko nors išgąsdinti, gyvūną paleidau paėjusi kiek atokiau nuo pagrindinių takų. Šuo, kiek pabėginėjęs, staiga pradėjo vienoje vietoje rausti – priėjau arčiau ir pamačiau prie kelmo kyšant kažkokį daiktą. Savo forma jis priminė butelio dugną, bet, kai apžiūrėjau atidžiau, supratau, kad tai yra sprogmuo“, – pasakojo R. Nagienė, kuri domisi karo istorija.

Ji radinį nufotografavo ir kitą dieną nuotrauką parodė policijos pareigūnams – šie patvirtino, kad daiktas primena sprogmenį, tad paprašė parodyti kelią prie jo, į vietą buvo iškviesti išminuotojai.

Sprogmenį transportavo

„Tai buvo 76 mm artilerijos sviedinys, kuriam sprogus skeveldros būtų galėjusios žmones sužaloti 0,5 km atstumu. Mes šį sprogmenį transportavome į Kairių poligoną, kuriam suteiktas generolo Povilo Plechavičiaus vardas“, – teigė Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos vyresnysis seržantas Laimonas Jočėnas.

Jo teigimu, būtent tokių 76 mm artilerijos sviedinių daugiausiai ir yra aptinkama Joskaudų miške. Šįkart sprogmuo rastas toje miško dalyje, kurioje išminuotojai nebuvo atlikę ištisinio valymo darbų.

„Miškas yra užterštas, ir, pastebėjus daiktus, panašius į sprogmenis, būtinai reikia apie tai pranešti Bendruoju pagalbos telefonu. Jeigu abejojama, galima pirmiausiai atsiųsti daikto nuotrauką, kad galėtume įvertinti situaciją. Labai gerai, kad šiuo atveju moteris pasielgė pilietiškai“, – pasidžiaugė L. Jočėnas.


Kurmaičių pradinės mokyklos komanda tapo konkurso rajoninio etapo nugalėtoja.

Gegužės 10 dieną Kurmaičių pradinės mokyklos komanda pasirodys konkurso „Saugiausia ikimokyklinio ugdymo įstaiga“ finaliniame etape, kuris įvyks uostamiestyje. Vaikams teks pademonstruoti savo teorines žinias apie saugų elgesį gatvėje, atlikti sportines užduotis, būti kūrybiškiems.

Konkurso „Saugiausia ikimokyklinio ugdymo įstaiga“ finaliniame etape susitiks stipriausios komandos iš viso Klaipėdos regiono, o Kurmaičių pradinės mokyklos komanda į jį pateko, sėkmingai įveikusi rajoninį etapą.

Kurmaičių pradinei mokyklai atstovavo Adrija Mikašauskaitė, Leonas Alčauskas, Vytautė Petrauskaitė, Kamilė Undžytė ir Domas Venckus, juos parengė priešmokyklinio ugdymo pedagogė Diana Mockienė.

Iš viso konkurse dalyvavo penkios ikimokyklinės įstaigos iš Kretingos rajono: lopšelių-darželių „Ąžuoliukas“, „Pasaka“ ir „Žilvitis“, Kurmaičių pradinės mokyklos ir Marijos Tiškevičiūtės mokyklos.

Visų šių įstaigų atstovai pirmiausiai turėjo raštiškai pateikti paraiškas, apibūdindami, kodėl jų įstaiga yra pati saugiausia. Vėliau policijos pareigūnai pasirinktomis dienomis budėjo rytais prie šių įstaigų, tikrindami, ar tėvai vaikus veža saugiai – naudodami jų amžių ir svorį atitinkančias kėdutes.

Už šias užduotis surinkti taškai buvo sumuojami su trečiąja – komandų pasirodymu varžybose. Šios buvo suorganizuotos lopšelyje-darželyje „Žilvitis“, kurio pedagogės pasirūpino žaismingu ir teatralizuotu renginio vedimu bei jaukiai parengtomis patalpomis įvairioms užduotims atlikti.


  • Iš policijos suvestinių

KRETINGOS r.

PARĄŽĖS k. Gegužės 5 dieną į policijos pareigūnus kreipėsi 1988 m. gimęs gyventojas, kuris nurodė skelbimų portale aptikęs parduodamą mini ekskavatorių, ketinęs jį pirkti ir pervedęs 300 eurų avansą, tačiau pardavėjas prekės neparduoda, pinigų negrąžina. Pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo.

PALANGOJE.

LIEPOJOS pl. ir PYLIMO g. nereguliuojamoje sankryžoje. Gegužės 5 dieną apie 21.20 val., vairuodama automobilį „VW Passat“, moteris neįvertino atvažiuojančio automobilio greičio, neįsitikino saugumu ir nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio BMW bei su juo susidūrė. Įvykio metu nukentėjo 1999 m. gimusi „VW Passat“ keleivė.

VYTAUTO g. Gegužės 2 d. 7 val. 50 min. pastebėta, kad nuo pastato, išlaužus laikiklį, pavogta Lietuvos valstybės vėliava.

„P. n.“ informacija


Jaunųjų kūrėjų popietėje Kartenoje raiškiu skaitymu džiugino Arvydė Paulauskaitė.

„Pajūrio naujienų“ skaitytojai dalinasi savo įspūdžiais apie švietimo įstaigų veiklas, kurios praturtina ugdytinių ir bendruomenių gyvenimą.

Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos žurnalistų būrelio narė Saulė Šlimaitė pasidalino žinia apie gimnazijos bibliotekoje įvykusį literatūrinį žaidimą „Knygosūkis“ – popietę gimnazistai skyrė pasaulinei Knygos dienai. Tai – pirmasis Lietuvoje tokio tipo stalo žaidimas, parengtas Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos darbuotojų ir skirtas žaidėjams nuo 14 metų. Šis puikus pramoginis-edukacinis žaidimas leido gimnazistams prisiminti skaitytas knygas, pasitikrinti savo žinias, sužinoti daug naujo. Žaidimą vedusios Klaipėdos viešosios I. Simonaitytės bibliotekos darbuotojos Jurgita Maciūtė ir Eglė Budrytė daugiausiai teisingų atsakymų pateikusius žaidėjus paskatino prizais, o vieną „Knygosūkio“ žaidimo priemonių komplektą padovanojo gimnazijos bibliotekai.


„Kretingos Minija“, pirmąsias rungtynes namuose užbaigusi lygiosiomis, be įvarčių.

Pirmosiomis LFF II lygos Vakarų zonos pirmenybių rungtynėmis namų aikštėje futbolo aistruolius pradžiugino „Kretingos Minija“, kurios susitikimas su praėjusių metų II lygos Vakarų zonos čempione Gargždų komanda „Pramogos-SC“, anot mūsų komandos vartininko Martyno Vilucko, baigėsi kovingomis lygiosiomis – 0:0.

Rungtynėms prieš varžovus, kurių daugumą sudaro aukščiausioje ir I lygoje žaidę futbolininkai, „Kretingos Minija“ pasirinko labiau gynybinę taktiką ir turėjo tikslą nepraleisti įvarčio bei remtis greitomis atakomis.

Rungtynių pradžioje nė viena komanda neparodė ryškesnės iniciatyvos, žaidimas vyko aikštės viduryje. Pirmas pavojingas momentas iškilo prie Gargždų komandos vartų: kairiajame krašte savo tiesioginį varžovą suklaidinęs Anton Solovyov aštriu perdavimu į pavojingą situaciją išvedė puolėją Daniil Rubtsov, tačiau jis sudelsė laiku smūgiuoti, ir smūgį spėjo blokuoti vienas varžovų vidurio gynėjų.

Gargždiškiai labiau rėmėsi standartinėmis situacijomis, po kurių turėjo keletą progų pelnyti įvartį, tačiau varžovų pastangas atrėmė paskutiniais gynybos momentais klaidų nedarę gynėjai ir vartininkas. Realiausią galimybę pasižymėti „Kretingos Minija“ turėjo 38-ą minutę, kai po Ainio Vilavičiaus perdavimo įvyko nesusipratimas tarp Gargždų komandos vartininko Martyno Draukšo ir vidurio gynėjų ir kai sunkiai suvokiamu būdu nuo pat vartų linijos kamuolį „išnešė“ gargždiškių kapitonas Giedrius Ratkus.


Šalies čempionas Martynas Norkus (kairėje) ir II v. laimėtojas Nilius Stonkus.

Kretingos sunkiaatlečius, treniruojamus Arvydo Bušecko ir Regimanto Norvilo, sėkmė lydėjo Lietuvos sunkiosios atletikos jaunių iki 17 m. čempionate: mūsiškiai tik 5 taškais pralaimėjo tikrai stipriems varžovams ir komandinėje įskaitoje užėmė IV v. Kretingos sportininkai į priekį praleido Marijampolės, Panevėžio ir Anykščių sunkiaatlečius.

„Svajojome apie prizinę vietą. Tačiau ir būti ketvirtoje tarp elitinių šalies komandų yra geras rezultatas“, – A. Bušeckas negailėjo pagyrimo auklėtiniams, kurie savo asmeninėmis pergalėmis prisidėjo prie bendro komandos pasiekimo.

Svorio kategorijoje iki 105 kg I vietą iškovojo ir šalies čempionu tapo Martynas Norkus, rovęs 88 kg ir stūmęs 113 kg. Svorio kategorijoje per 105 kg Nilius Stonkus rovė 75 kg, stūmė 98 kg ir užėmė II v. Prizininkais netapo, tačiau finale kovojo Rokas Vaseris (V v.), Tadas Vaitkevičius (VI v.), Evaldas Limantas (VII v.).


Iškovojo aukso medalį

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sportas
Kretingoje ir Palangoje jaunuosius imtynininkus ugdantis Erikas Cchovrebovas Lietuvos universitetų studentų dziudo čempionate užlipo ant aukščiausios apdovanojimų pakylos.

Elektrėnuose įvyko Lietuvos universitetų studentų dziudo čempionatas, kuriame Lietuvos sporto universiteto (LSU) merginų ir vaikinų komandos iškovojo čempionų taures ir pelnė 17 medalių, tarp jų 8 – aukso. Aukščiausią apdovanojimą – aukso medalį – į Kretingą parvežė ir Kretingos dziudo klubo „Ardonas“ vadovas LSU studentas Erikas Cchovrebovas, kovojęs ir nugalėjęs 73 kg svorio kategorijoje.

„Ant tatamio sugrįžau po metų pertraukos, išsigydęs traumą. Elektrėnai – mano gimtasis miestas, tačiau čempionate gyniau ne jo, bet Lietuvos sporto universiteto, kuriame dar studijuoju, garbę“, – kalbėjo imtynininkas, studentų dziudo čempionatų 2015 m. ir 2016 m. nugalėtojas.

Šiųmetis dziudo studentų čempionatas jam buvęs svarbus ne tik savosioms jėgoms pasitikrinti. „Visada smagu sugrįžti ant tatamio, nes po ilgesnio laiko būni pasiilgęs kovos. Kai nuolat treniruojiesi, pavargsti, pradeda slėgti rutina, o čempionatas – tai galimybė patirti šventę“, – prisipažino E. Cchovrebovas, Eelektrėnuose nepraleidęs progos susitikti su treneriais, kurie ir atvedė iki daugkartinio Lietuvos čempiono, Europos prizininko titulo. Tai Gintautas Akelis, Ramūnas Žemaitaitis, Kęstas Vitkauskas, su kuriais Erikas bendrauja iki šiol, semiasi žinių, taip reikalingų treniruojant Kretingos ir Palangos jaunuosius imtynininkus – vaikus ir jaunuolius.

Pasitikrinęs savo jėgas, E. Cchovrebovas norėtų sugrįžti į profesionalų sportą, bet, kalbėjo jis, pajūryje nėra su kuo rengtis rimtoms varžyboms, o važinėti į Plungę, Šilutę būtų prabanga – darbas su vaikais atima nemažai laiko. „Tačiau tikiu, kad ateityje galėsiu atstovauti Kretingai ir dziudo klubui „Ardonas“, – įsitikinęs imtynininkas.


Kretingos rajono meras Juozas Mažeika įteikė padėkos raštą Adelei Šlimienei.

Uostamiestyje iškilmingo renginio metu, skirto šv. Florijono dienai paminėti, buvo pagerbti ne tik labiausiai nusipelnę Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ugniagesiai, bet ir dvi kretingiškės – Adelė Šlimienė bei jos dukra Raimonda Beniušienė. Šios moterys nedvejodamos šių metų sausį šoko gelbėti mergaitės, kuri įlūžus ledui, atsidūrė šaltame vandenyje.

A. Šlimienei ir R. Beniušienei buvo įteiktos Kretingos rajono mero Juozo Mažeikos padėkos už ryžtą ir drąsą išgelbėti pirmokę mergaitę, murktelėjusią į ledinį vandenį.

„Kvietimas į renginį, skirtą ugniagesių profesinei šventei, mums buvo labai netikėtas“, – prisipažino A. Šlimienė ir R. Beniušienė, kurias toks dėmesys labai nudžiugino.

Gelbėjo kaip savo vaiką

A. Šlimienė ir R. Beniušienė iki šiol jaudinasi kalbėdamos apie tą dieną, kuomet šoko gelbėti pirmokės mergaitės – ši vandens telkinyje, į kurį subėga paviršiniai vandenys, čiuožinėjo kartu su kitais vaikais, kai staiga įlūžus ledui, pradėjo skęsti.

„Vos perspėjome vaikus, kad eitų nuo ledo, nes jis gali įlūžti – staiga mergaitė ir murktelėjo gilyn, žiūrime, kad tik kuprinė virš vandens matosi. Šokome ją traukti nieko negalvodamos, gelbėjome kaip savo vaiką“, – pasakojo A. Šlimienė. R. Beniušienė nusivyniojo ilgą šaliką ir metė jį mergaitei – ši į jį įsikibo, o moterys sukibusios už kito galo tempė vaiką į paviršių. A. Šlimienė sakė pradėjusi trūkti jėgų, kai ją pakeisti šoko pro šalį ėjęs ir gelbėjimo operaciją pastebėjęs kretingiškis Petras Šalnis. „Taip kaip ropę rautume, ją ir ištraukė“, – prisiminė A. Šlimienė, kuri su dukra R. Beniušienė tik vėliau susimąstė, kad įlūžti galėjo ir pačios – juk visiems subėgus ant ledo, šis smarkiai įlinko.

„Iki šiol prisibijau lipti ant ledo“, – prisipažino R. Beniušienė, kurią šis įvykis labai sukrėtė.


Šventinę programą atidarė Kretingos meno mokyklos šokėjai.

Praėjusį savaitgalį giesmėmis skambėjo Kretingos miestas – evangelikų liuteronų bažnyčioje buvo surengta tradicinė Lietuvos evangelikų liuteronų parapijų vaikų ir jaunimo chorų bei ansamblių šventė „Giesmių giesmelė – tikėjimas, viltis ir meilė“.

Į Motinos dienos išvakarėse surengtą renginį atvyko per 180 dalyvių iš Vilniaus, Kauno, Jurbarko, Kretingos bei Klaipėdos krašto evangelikų liuteronų parapijų. Šventę rengė Kretingos evangelikų liuteronų parapija bei Lietuvos evangelikų liuteronų bažnytinės muzikos sandrauga.

Pasak vienos organizatorių Lauros Matuzaitės-Kairienės, ši tradiciškai kasmet per Motinos dieną vis kitoje parapijoje rengiama muzikos šventė jų bendruomenei yra svarbi tuo, jog gyvai suskamba senosios giesmės, kad jaunajai kartai perduodama tradicija puoselėti sakraliąją kultūrą, muzikines jos tradicijas. Pernai „Giesmių giesmelė“ įvyko Švėkšnoje, o kitąmet ją nutarta surengti Kaune.

Į jaunimo giesmių šventę jau kelintąkart atvyksta ir dalyvių iš Latvijos Kegums evangelikų liuteronų parapijos, tad renginys tapęs ir tarptautiniu.

Šiųmetę šventę atidarė jos šeimininkai kretingiškiai – kanklėmis grojančios Austėjos Kaulickytės ir vokalisto Ervino Kučinsko duetas, – vaikus parengė vadovė Inga Petkūnienė.


Gvardejsko miesto delegacija išvien su Rusijos generaliniu konsulu Sergejumi Čerkalinu (pirmas iš kairės), pagerbdami žuvusiųjų atminimą, padėjo gėlių puokštę Kretingos karių kapinėse.

Vakar perpiet Kretingos karių kapinėse apsilankė ir gėlių vainiku žuvusiuosius per II pasaulinį karą pagerbė Rusijos Federacijos generalinis konsulas Klaipėdoje Sergejus Čerkalinas bei delegacija iš Kaliningrado srities, Gvardejsko miesto.

Svečius atlydėjusi Kretingos rajono vicemerė Danutė Skruibienė sakė, jog delegacija buvo iš anksto suderinusi vizitą su Kretingos rajono savivaldybe. „Kretinga su Gvardejsku yra susibičiuliavę miestai. Jų delegacijos lanko ne tik karių kapines, bet atvyksta ir kultūriniais pažintiniais tikslais“, – sakė D. Skruibienė.

Ji mano, nors politiniai santykiai tarp Lietuvos ir Rusijos yra įtempti, tačiau bendražmogiški dalykai vienija tautas ir miestus, o žuvusiesiems juolab sienos neegzistuoja.

Į Kretingą atvykusią Gvardejsko delegaciją sudarė miesto deputatų tarybos ir administracijos atstovai: Pavelas Denisovas, Jevgenijus Vlasovas, Snežana Velikoreckaja, Nina Rožko, Oksana Teplova. Svečiai tvirtino, jog pagerbti per II pasaulinį karą žuvusių savo tautiečių, palaidotų Kretingos ir Salantų miestų kapinėse, gegužę atvykstantys nebe pirmą kartą.

Konsulas S. Čerkasinas taip pat mano, jog žmonės turi draugauti, nežiūrint tautybių ir odos spalvos. „Esame kaimynai ir siekiame sugyventi taikiai“, – pabrėžė jis.

Kretingos kapinėse palaidota per 220, o Salantų – 290 žuvusių sovietų karių.

„P. n.“ informacija


Šimtmečio ąžuolyną sodina VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalino miško želdinimo ir apsaugos inžinierė Gražina Banienė ir Lenkimų girininkijos girininkas Viktoras Kalvaitis.

Lenkimų girininkijoje 1,8 ha sklype šaknis leidžia mišrus ąžuolynas: 3 tūkst. 530 ąžuoliukų ir 2 tūkst. 350 liepaičių. Ąžuolyną žemdirbystei netinkamoje žemėje balandžio 28-ąją pasodino „Nacionalinės miško sodinimo šventės 2018“ dalyviai. Pirmoji nacionalinė miškasodžio šventė, kurią inicijavo Lietuvos miškininkai, įvyko 2016 metais. Šiuometė – trečioji – yra skirta mūsų Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Medelius Lenkimuose kartu su VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio miškininkais sodino visas būrys talkininkų. Šioje akcijoje dalyvavo 74 žmonės.

„Į Šimtmečio ąžuolyno sodinimo talką kvietėme per socialinius tinklus, skelbimus laikraščiuose. Prireiks apie 120 metų, kol Lenkimuose pasodintas ąžuolynas pasieks savo ūkinę brandą“, – teigė VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio vyr. miškininkas, padalinio viršininko pareigas laikinai einantis Sigitas Kupšys.

„P. n.“ informacija


Po apdovanojimų ceremonijos (iš kairės į dešinę): Kretingos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesiai Jonas Šilgalis ir Kazimieras Šopara, tarnybos viršininkas Nerijus Ciparis, Kretingos rajono savivaldybės meras Juozas Mažeika, Salantų ugniagesių komandos skyrininkas Aivaras Jokubavičius, ugniagesys Leonas Bieliauskas, Kartenos-Baublių ugniagesių komandos skyrininkas Vaidas Puidokas.

Minint Šv. Florijono, kuris laikomas gaisrų sergėtoju, dieną, per visą šalį nuvilnijo šventiniai renginiai – Kretingos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, kaip ir kituose miestuose, įvyko atvirų durų diena patiems mažiausiems lankytojams, o per oficialias ceremonijas uostamiestyje bei Vilniuje buvo pagerbti labiausiai nusipelnę mūsų rajono ugniagesiai.

Pirmą kartą Kretingos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje buvo surengta atvirų durų diena – penktadienį ugniagesiai kone kas valandą besikeičiančioms vaikų grupėms demonstravo savo kasdieniame darbe reikalingus įgūdžius: kaip apsirengia ir išvyksta į gaisrą, užsideda kvėpavimo aparatus, panaudoja metalo karpymui reikalingus įrankius ir kt.

Galėjo išbandyti patys

Kai kurias užduotis galėjo išbandyti ir patys vaikai bei juos atlydėję suaugusieji, pavyzdžiui, užgesinti ugnį naudojant gesintuvą arba vandens švirkštą ir t.t.

Ugniagesiai pademonstravo ir tai, kaip tam tikra metodika surišę virvę, ją panaudodami gali nuleisti žemyn sužeistą žmogų, jei jo išnešti iš pastato kitaip nėra galimybės. Išbandyti šių virvių tvirtumą sutiko ir Kretingos mokyklos-darželio „Žibutė“ pedagogė Rita Kubilienė. „Įdomu, kai gali viską patirti pats, nes mes ugniagesių darbą iki šiol galėjome tik įsivaizduoti, o čia viską išbandome praktiškai. Vaikams kalbame apie gaisrų pavojų, jie žino, koks yra Bendrojo pagalbos telefono numeris, tačiau tai yra ne tas pats, kaip viską pamatyti savo akimis“, – ugniagesių idėją surengti atvirų durų dieną sveikino R. Kubilienė, kuri pasakojo, kad reginyje dalyvavo ne tik 5-6 metų „Boružiukų“ grupės vaikai, bet ir jų tėvai, kiti šeimos nariais.

Ugniagesiams pakvietus gesintuvu užgesinti liepsną, drąsiai šios užduoties ėmėsi „Žibutės“ auklėtinis Kevinas Telšinskas. „Pajūrio naujienoms“ jis sakė, kad žinojęs, kaip elgtis su gesintuvu, nes į sodininkų bendriją jau buvo atvykę ugniagesiai, kurie gyventojus ir sodininkus mokė, kaip apsisaugoti nuo gaisro pavojaus ir ką daryti, jei toks kiltų.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas