Pajūrio naujienos
Help
2018 Gegužė
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke310172431
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Orų prognozė
Dieną28°C debesuotumas 6 %
Naktį16°C debesuotumas 10 %
Apklausa

Ar Kretingoje yra kur važinėti dviračiais?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1250) 2018-05-04

Klaida sukėlė audrą turgavietėje

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Praėjusį trečiadienį prekiautojus gėlėmis bei daigais papiktino dvigubai – nuo 1,5 iki 3 Eur – išaugęs mokestis už vieną vietą.

Į Kretingos turgų daigus praėjusį trečiadienį suvežę prekiautojai liko be amo – jų prekybos vieta už turgaus ribų, tiesiog gatvėje, pabrango dvigubai ir daugiau – nuo 1,5 Eur iki 3 ir 3,5 Eur už tą patį 1x1 m dydžio plotą. Pasipiktinę daržininkai surašė raštą ir įteikė jį Kretingos rajono savivaldybės administracijai, tačiau tą pačią dieną bendrovės „Kretingos turgus“ vadovas Nerijus Tertelis pripažino įvykus klaidą.

Panaikino galiojusias lengvatas

Nuo pat ankstyvo trečiadienio ryto daržininkai turguje šurmuliavo lyg įerzintas bičių avilys. Arvydas Jarmalis rodė kovo 19 d. aiškinamąjį raštą prie Kretingos rajono tarybos sprendimo projekto dėl turgaus kainų nustatymo, kuriame pažymėta, jog prekyba nuo grindinio gėlėmis, sodinukais bei daigais pabrangs 100 ir 133 proc.

Snieguolė Paulauskienė teigė: „Nesuprantama logika – už vieną dieną reikia mokėti po 3,5 euro, o jei prekiausi 2 ir daugiau dienų, už dieną mokėsi po 3 eurus. Pagaliau čia netgi ne turgavietė, o gatvė – stovime po lietumi, nėra nė gėlių kur pakišt. Kur teisybė: ūkininkai, atvažiavę prekiauti bulvėmis iš automobilių, temoka tik 3,5 euro, nors užima ne vieną kvadratą, o mūsų mašinas išvaro.“

„Žinojome, kad žada kelti kainas, bet kad vietas pabrangins dvigubai, negalėjome nė pagalvoti. Būtų pasakę anksčiau, būtume nė nesodinę daigų. Pavasaris toks šaltas, teko specialiai kūrenti, o kur dabar dėti daigus? Šiandien suprekiavau už 5 eurus, o už vietą sumokėjau 12 eurų“, – piktinosi Janina Martišauskienė.

Turgaus senbuviai sakė, jog dauguma jų, pensininkų, parduodami daigus prisiduria prie pensijos, – dabar gi jiems, kaip ir neįgaliesiems, panaikino lengvatas: „15-20 metų prekiavome, o dabar mus nori išvaryti iš turgaus ir vietas atiduoti kitiems. Kur teisybė, jei jau balandį avansu reikia išsipirkti vietas, nors dar nė vienas neprekiavome“, – kalbėjo Justinas Jurkus.


Jonas Šakys:

– Vieni teršėjai yra apsileidę, o nevaloms nerūpi nei kiti žmonės, nei gamta – jie kur eina, ten ir dergia. O kiti – poneliai visokie – turi geras mašinas, sukrauna šlamštą, senus baldus, padangas ir veža į pamiškes. Kiti tiesiog išmeta į gatvę. Savo kiemo jie nešiukšlina, nes negražu. Kaip žmonės sakydavo, kad įvestume Lietuvoj tvarką, reiktų vieno gero šlubo vokiečio.

Rugilė Kaubrytė:

– Aš galvoju, kad žmonės yra abejingi kitų pastangoms švarinti gamtą. Labiau ir šiukšlina tie, kurie nedalyvauja akcijose. Nors ne visuomet: kitas pats aplinkos nešiukšlina, todėl neina rinkti svetimų šiukšlių. Galvoju, kad žmogaus veiksmus lemia jo mentalitetas: čia tas pats, kas tikėjimas – vieni tiki, kiti ne. Taip ir su šiukšlinimu: vieni šiukšlina, o kiti ne.

Gabija Griščenkovaitė:

– Nuo paties žmogaus priklauso: vienas puoselėja savo kiemą, bet veža padangas į pamiškę, o kitas, sąmoningas, supranta, kad padangos dūlės šimtus metų, terš gamtą, ir tai atsigręš prieš jį ir jo vaikus. Manyčiau, kad už teršimą reikėtų bausti griežtai, kaip ir už greičio viršijimą – už padangų ir plastiko išmetimą baudos turėtų būti didesnės, negu už suyrantį popierių.

Aivaras Šlyžius:

– Nėra vidinės žmonių kultūros. Aš jei ir prišiukšlinu, pats susirenku ir svetimas šiukšles surenku. Tėvo miške iš visų pašalių esu visą puspriekabę senų padangų sutempęs. Galvojau, kur jas padėti, nes į sąvartyną galiu atiduot tik 4 padangas per metus. Ir sugalvojau: apkrausiu šilauoges savo darže, ir, kai pjausiu žolę su trimeriu, bus saugu, kad nepakenksiu jauniems krūmeliams.

Kalbino Irena ŠEŠKEVIČIENĖ, fotografavo Darius Šypalis


Pasidžiaugti įvertinimu – „Darnios mokyklos“ projekto nominacija „Auksinius sertifikatus“ susirinko visa mokyklos bendruomenė – ir vaikai, ir pedagogai.

Grūšlaukės mokyklos-daugiafunkcio centro bendruomenė pastarąsias dienas gyvena pakylėta nuotaika: už šiais mokslo metais įgyvendintas veiklas Lietuvos vaikų ir jaunimo centras, inicijavęs „Darnios mokyklos“ programą, Grūšlaukės mokyklą nominavo „Auksiniu sertifikatu“.

Be diplomo, mokyklai įteiktas dekoratyvus sodinukas ir 250 Eur piniginis prizas – už jį bus įsigyta priemonių gamtosauginiams projektams vykdyti. „Auksinis sertifikatas“ grūšlaukiškiams įteiktas tarp 73-jų šalies mokyklų, dalyvavusių „Darnios mokyklos“ programoje.

„Mums šis įvertinimas reiškia labai daug – tai pripažinimas, kad mokame ir vaikus išmokome gyventi darnoje su gamta, supančia aplinka“, – teigė Grūšlaukės mokyklos-daugiafunkcio centro direktorė Petronėlė Jocienė ir jos pavaduotoja ugdymui projekto „Darni mokykla“ koordinatorė biologijos mokytoja Dalia Bružienė.

Vykdant projektą, jo veiklos neužsisklendė tarp mokyklos sienų: į pagalbą mokymo įstaigai atėjo mokinių tėvai, kai kurie Grūšlaukės bendruomenės nariai, projektą vykdyti padėjo Grūšlaukės girininkijos girininkas Ignas Kripas, Salantų regioninio parko direkcija, sporto klubas „Grūšlaukė“, vadovaujamas Leono Jazbučio, policijos pareigūnai, mokyklos visuomenės sveikatos specialistė Virginija Mockutė bei daugybė kitų žmonių, kuriems svarbu, kad besimokančių vaikų – nuo priešmokyklinuko iki jaunuolio – kasdienybė būtų prasminga ir įdomi.


Ši programa yra unikali „Atostogų parko“ sveikatinimo specialistų sukurta programa, po kurios lankytojai jaučiasi pailsėję, pasisėmę energijos, sustiprinę imunitetą.

„Kretingos šeimos medicinos centro“ direktorės ir gydytojos Augenijos Juknevičienės rankose – garbės ženklas, žymintis jai suteiktą Nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardą.

Trečiadienį, minint Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, iškilmingame renginyje Vilniaus Rotušėje sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pagerbė labiausiai nusipelniusius šalies medicinos specialistus. Tarp jų – ir „Kretingos šeimos medicinos centro“ direktorę bei gydytoją Augeniją Juknevičienę, kuriai suteiktas Nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas ir įteiktas tai pažymintis garbės ženklas.

Per tradicinį renginį, kuris įvyko jau 14 kartą, šįsyk Nusipelniusio Lietuvos gydytojo, Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo bei Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo garbės vardai buvo suteikti 35 medicinos specialistams. „Tai yra įpareigojimas dirbti dar geriau“, – vakar „Pajūrio naujienoms“ sakė A. Juknevičienė, kuri vakar, vos pasidžiaugusi nuoširdžiais kolegų sveikinimais, skubėjo priimti prie kabineto durų besirikiuojančius pacientus. Iš Tauragės rajono kilusi A. Juknevičienė teigė, kad dėl savo gyvenimo kelio niekada nesuabejojo – dar besimokydama mokykloje ji kartu su bendraklasiu eidavo į Tauragės ligoninę, kur padėdavo medicinos personalui. „Dabar tai būtų pavadinta savanoryste, nors tais laikais tokio termino nebuvo. Darbas ligoninėje man labai patiko ir, kaip dabar pagalvoju, ko gero, ši patirtis labiausiai ir lėmė, kad pasirinkau mediciną“, – sakė A. Juknevičienė.

Kauno medicinos institutą A. Juknevičienė baigė 1982 metais, internatūros metu įgijo pediatro kvalifikaciją. Svajojusi dirbti Žemaitijoje, A. Juknevičienė pagal paskyrimą atvyko į Salantus, vėliau – nuo 1995 metų, persikrausčiusi į Kretingą, tapo Vaikų konsultacinio skyriaus vedėja.


Pagalba sutrikus vaiko raidai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnybai vadovauja raidos pediatrė Birutė Vičiulienė, dirbanti išvien su specialistų komanda.

Kretingos ligoninėje jau du dešimtmečius veikiančioje Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnyboje šį balandį įvyko pokyčių: ligi šiol ankstyvoji reabilitacija buvo taikoma raidos sutrikimų turintiems vaikams iki 3 metų, – dabar vaikų amžius pailgintas ligi 7-erių. Apie tai, kokie šiandien vyrauja vaiko vystymosi sutrikimai, kaip juos atpažinti ir kaip padėti, pasakojo tarnybos raidos pediatrė Birutė Vičiulienė.

Laikmečio rykštė – medijos

Gydytoja akcentavo, jog itin dinamišką pastarąjį dešimtmetį vienas pagrindinių signalų, jog sutriko vaiko raida, yra tai, kad vaikas neprakalba iki 3-jų metų.

„Prastas kai kurių tėvų požiūris, kad vaikas pats prakalbės, nors iš tiesų tai – labai rimtas signalas, kad kažkas jam yra ne taip. Labai didelę įtaką tam, kad vaikai nekalba, daro televizorius, visos kitos medijos bei svetimos kalbos. Retai kada vaikas iki 3 metų išsyk gali įsisavinti dvi kalbas, – dažnai dėl emigracijos sukeltos dvikalbystės tokiose šeimose gyvenantys vaikai patiria stresą ir užsisklendžia. Vaikui ligi trijų metų griežtai reikėtų drausti televizorių, mobilų telefoną bei internetą. Suprantu, jog visiškai uždrausti žiūrėti televizorių beveik neįmanoma, tačiau neretai būna, jog tėvai, norėdami, kad vaikas nurimtų, leidžia jam žaisti telefonu ar planšete“, – kalbėjo B. Vičiulienė.

Jos žodžiais, vaiką formuoja ne vien genai, bet ir aplinka – tėvų ir vaikų, tėvų ir senelių bei tėvų tarpusavio santykiai, – ir tiek, kiek su vaikais bendraujama, atsiliepia jų raidai. „Visi dirgikliai iš išorės itin stipriai veikia vaiką. Todėl nereikėtų pasiduoti medijų įtakai, nes augančiam vaikui jos nepakeis gyvo bendravimo su tėvais“, – pabrėžė raidos pediatrė.

Gydytoja pastebėjo, jog iš pirmo žvilgsnio netgi tokie nekalti vaikiški filmukai, kaip „Maša ir lokys“ ar „Teletabiai“ daro neigiamą įtaką vaikams: „Maša vaizduojama kaip hiperaktyvus vaikas su agresijos požymiais, o teletabių poelgiai neprognozuojami – Tinkis Vinkis šoka į šulinį. Žinomas atvejis, kai vaikas, sekdamas jo poelgiu, taip pat įšoko į šulinį.“


Alergija – liga, turinti daug veidų

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Sveikata
Bendrosios praktikos gydytojas Algimantas Žeiba pastebi, kad alergijų kamuojamų pacientų – vis daugiau.

Kretingos šeimos medicinos centro gydytojas Algimantas Žeiba teigė, kad alergija gali pasireikšti labai įvairiomis formomis, tad ją atpažinti ir jos nesupainioti su kitomis ligomis reikia ne tik profesinių žinių bei nuojautos, bet ir paciento savikontrolės. „Būna ir taip, kad du maisto produktai, vartojami atskirai, alergijos nesukelia, tačiau valgomi kartu – iššaukia stiprią reakciją“, – apie tai, kad stebint, kas gali sukelti alergiją, smulkmenų nebūna, kalbėjo A. Žeiba.

Europos imunoterapijos deklaracijoje „Kova su alergija, o ne su simptomais“ nurodoma, kad alergija yra pandemijos masto visuomenės sveikatos problema ir, atsižvelgdama į epidemiologines tendencijas, Europos alergologų ir klinikinių imunologų akademija prognozuoja, jog greičiau negu po 15 metų vienokia ar kitokia alergijos forma sirgs daugiau negu pusė Europos gyventojų.

Kad alergiškų pacientų daugėja, savo praktikoje pastebi ir bendrosios praktikos gydytojai. „Dabar kiekvieną mėnesį bent vienam pacientui diagnozuoju alergiją arba skiriu vaistus, skirtus alergijos simptomams slopinti – prieš 12 metų, kai tik pradėjau dirbti, tokių atvejų buvo vos vienas kitas“, – sakė A. Žeiba.


Per Kretingą nuvilnijo sveikatą stiprinančių įstaigų ugdytinių eisena-banga.

Šiais metais sveikatą stiprinančios mokyklos švenčia veiklos 25-mečio sukaktį.

Ta proga Kretingos lopšelis-darželis „Pasaka“, kuris priklauso sveikatą stiprinančių mokyklų tinklui, dalyvavo nacionaliniame renginyje „Sveikatą stiprinančių mokyklų banga per Lietuvą“ ir surengė vaikų eiseną-bangą per Kretingą. „Šios eisenos tikslas – skatinti vaikus vaikščioti, bendrauti, ugdyti pasitikėjimą savo galimybėmis, stiprinti savo ir artimųjų sveikatą“, – teigė lopšelio-darželio „Pasaka“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jurgita Kripienė, į sveikatos žygį sukvietusi bendraminčius iš lopšelių-darželių „Voveraitė“, „Žilvitis“, „Ąžuoliukas“, „Eglutė“, darželio-mokyklos „Žibutė“, Marijos Tiškevičiūtės mokyklos. Šių įstaigų vaikai, kartu su pedagogėmis lankydami vieni kitus, nešė sveikatą stiprinančias dovanėles ir patarimus, kad visada būtume sveiki.

„Bendromis jėgomis nukeliavome daugiau negu 8 tūkst. žingsnių. Vadinasi, visi mes – ištvermingi, stiprūs ir linksmi“, – pasisekusiu renginiu pasidžiaugė „Pasakos“ direktorė Judita Leščiauskienė.

---

Sveikatą stiprinanti mokykla – tai mokykla, kurios bendruomenė siekia stiprinti mokinių ir kitų mokyklos bendruomenės narių fizinę, protinę, dvasinę sveikatą, gilinti sveikatos žinias bei formuoti sveikos gyvensenos įgūdžius, bendromis mokytojų, medikų, šeimos bei visuomenės pastangomis kurti integruotą, visa apimančią sveikatos stiprinimo sistemą bei sveikatai palankią aplinką.

„P. n.“ informacija


Gydytojas dietologas-rezidentas Edvard Grišin paneigė mitą, kad norintiems sulieknėti negalima vakare vartoti angliavandenių – svarbiau yra tai, kiek iš viso per dieną suvartota kilokalorijų.

Gydytojas dietologas-rezidentas Edvard Grišin, su kuriuo susitikti bei pabendrauti turėjo progos ir kretingiškiai, įsitikinęs, kad mityba turi būti ne tik visavertė, apimanti visas maistines medžiagas, bet ir pritaikyta kiekvienam žmogui individuliai, atsižvelgiant į jo amžių, fizinę būklę, sveikatą, gretutines ligas ir tikslus. Tačiau vienas patarimas, anot E. Grišin, tikrai tinka visiems, norintiems sužinoti, kaip turėtų atrodyti jų pietų lėkštė: kumštis – mėsos, sauja – kruopų ir iki 2 saujų daržovių. „Tada tikrai žinosime, kad nesuvalgėme per daug“, – teigė E. Grišin.

Pasak E. Grišin, nėra vieno atsakymo, kokios maistinės medžiagos privalėtų vyrauti paros racione, nes tai lemia daug faktorių: žmogaus gyvenimo būdas, jo fizinis aktyvumas, sveikatos būklė, netgi – kultūrinės ir socialinės sąlygos.

„Maistinių medžiagų poreikis keičiasi ir pagal amžių: žmonėms iki 40-50 metų rekomenduojama, kad angliavandeniai sudarytų mitybos pagrindą, mažesnė dalis būtų baltyminio maisto, o mažiausioji riebalų. Senstant – tai akcentuoju visada – didesnis dėmesys turėtų būti teikiamas baltyminio maisto suvartojimui. Taip sakau todėl, nes vyresniame amžiuje yra sunkiau išlaikyti ir priaugti raumeninės masės, o tai yra vienas pagrindinių energijos šaltinių organizme. Raumenyse vyksta iki 80 proc. gliukozės apykaitos, vadinasi, jeigu sutriktų raumeninė veikla, padidėtų rizika atsirasti tokioms problemoms, kaip cukrinis diabetas, angliavandenių netoleravimas ir kt. Taigi raumenys yra svarbūs ne tik sportui, bet ir bendrai sveikatai, nes palaiko medžiagų apykaitos pusiausvyrą“, – kalbėjo E. Grišin.

Pagal bendras rekomendacijas, baltymų mityboje turėtų būti apie 10-15 proc., tačiau vyresniems žmonėms baltymų poreikis yra kur kas didesnis – nuo 1,2 iki 1,6 gramų vienam kūno kilogramui. „Reiktų atkreipti dėmesį į baltymų kokybę ir, aišku, nepamiršti fizinio aktyvumo. Yra įrodyta, kad sėdint 2 savaites ilgiau negu 8 val. per dieną ir neužsiimant fizine veikla, mūsų raumenys pradeda nykti. Taigi tas procesas yra gana greitas“, – teigė E. Grišin.


Juozo Pakalnio konkurso prizininkai (iš kairės) Benas Bružas, Lukas Kindurys ir Tajus Smilingis su savo mokytoju Viačeslavu Krasnopiorovu.

Du – vyresnių ir jaunesnių – Kretingos meno mokyklos mušamųjų instrumentų ansambliai, vadovaujami mokytojo Viačeslavo Krasnopiorovo, dalyvavo VIII tarptautiniame ritminės muzikos pučiamųjų ir mušamųjų ansamblių ir orkestrų festivalyje-konkurse „Vėjų ritmai“ („Wind rhythms 2018“), kuris įvyko Latvijoje, Liepojos mieste. Šiame festivalyje-konkurse mūsų rajono atstovai užėmė dvi II vietas.

Vyresnių ansamblis varžėsi vienoje kategorijoje su itin stipriais varžovais – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Liepojos muzikos ir dizaino mokyklos, Klaipėdos universiteto kolektyvais. Kretingos meno mokyklos muzikantai nuo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos atstovų atsiliko tik vienu balu ir jiems taip pat buvo skirta II v.

„Jaunesnių grupėje, kurioje varžėsi daugiau dalyvių, taip pat nebuvo skirta pirmos vietos. Tai rodo vertinimo komisijos reiklumą“, – neabejojo V. Krasnopiorovas, kurio pastebėjimu, komisija kolektyvų vadovams asmeniškai nekomentavo kiekvieno pasirodymo – jos vertinimą atspindėjo skiriamų balų skaičius.

Tarptautinis festivalis-konkursas „Vėjų ritmai“, kuriame Kretingos meno mokyklos atstovai dalyvavo jau penktą kartą, yra vienas stipriausių ir tikrai aukšto lygio konkursas, palyginti su tais, kuriuose tenka dalyvauti mūsų muzikantams.

„Važiavome ir važiuosime, nežiūrint, kad mūsų visada laukia labai didelė konkurencija. Dar nepasisekė užimti I vietos, vadinasi, yra kur tobulėti. Be to, šiame konkurse smagu buvoti vien dėlto, kad į jį susirenka pakankamai daug – šįsyk 15 – mušamųjų ansamblių, esama didelės įvairovės, kuri labai praplečia muzikantų akiratį“, – kalbėjo V. Krasnopiorovas.


„Kretingos Minijai“ Šiauliuose sekėsi netolygiai: pasiekta viena pergalė ir patirtas vienas pralaimėjimas.

Dvejas pastarąsias rungtynes Lietuvos futbolo federacijos (LFF) II lygos Vakarų zonos pirmenybėse kovojanti „Kretingos Minija“ sužaidė Šiauliuose: čia mūsiškių laukė II lygos susitikimas su Šiaulių FA „Šiauliai“ ir LFF taurės varžybų dvikova su Šiaulių „Adiada“.

Šiaulių FA „Šiauliai“ buvo pralaimėta 2:4, nors I kėlinį mūsiškiai pirmavo 2:1. Abiejų įvarčių autorius – komandos legionierius Daniil Rubtsov.

„Kretingos Minijos“ susitikimą su FA „Šiauliai“ pakomentavo vartininkas Martynas Viluckas: „Rungtynes pradėjome tarsi užmigę – jau po 10 sek. per pirmą varžovų ataką minijiečiai praleido kuriozišką įvartį: varžovų saugas Justas Kuizinas slysdamas bandė išsaugoti kamuolį, kuris rikošetu atsitrenkė į „Kretingos Minijos“ gynėjo Nerijaus Jurkaičio kojas ir krito į vartus. Atsigavę po tokio šalto dušo „Kretingos Minijos“ žaidėjai ne tik išlygino, bet ir persvėrė rezultatą savo naudai 13-ą ir 21-ą žaidimo minutėmis. Iki pat I kėlinio pabaigos „Kretingos Minija“ visiškai kontroliavo situaciją, valdė kamuolį, tačiau nepasinaudojo pora realių progų – jos buvo neišnaudotos.

O II kėlinį būtų galima pavadinti tragedija: po pertraukos pirmąsias 10 min. minijiečių žaidimas subyrėjo ir visiškai išsibalansavo. Kodėl, į tą klausimą negali nė patys atsakyti. Varžovai gi turėjo 3–4 geras progas, bet mūsų komandos nenubaudė – įvarčių nebuvo.

Žaidimui išsilyginus ir aprimus, 63-ią minutę tolimu, netikėtu ir tiksliu smūgiu iš 23–25 m atstumo pasižymėjo Justas Petravičius, kuris ir išlygino rungtynių rezultatą. Po praleisto įvarčio „Minija“ kontroliavo kamuolį, tačiau nieko pavojingesnio nesukūrė, ir 76-ą minutę, praradus kamuolį aikštės viduryje ir nesugebėjus sustabdyti varžovų atakos pradžioje, po pakelto kamuolio iš krašto galva smogė ir įvartį įmušė varžovų saugas Mindaugas Toleikis.


Kova dėl Rajono veteranų salės futbolo pirmenybių I v. baigėsi „Sanpolos-Baltijos“ (dešinėje) pergale, II v. užėmė SK „Grafas“ komanda

Kretingos technologijos ir verslo mokyklos sporto salėje buvo sužaisti finaliniai Kretingos rajono veteranų salės futbolo pirmenybių susitikimai, kurių metu po atkaklios kovos paaiškėjo geriausios šių metų veteranų komandos.

Didžiojo finalo pirmas kėlinys tarp „Sanpolos-Baltijos“ ir SK ,,Grafas“ baigėsi lygiosiomis be įvarčių – 0:0, ir tai, pasak ilgamečio pirmenybių organizatoriaus Nikolajaus Gnedojaus, „yra pirmas kartas per visą Kretingos salės futbolo istoriją.“

Antras kėlinys sėkmingiau prasidėjo ,,Sanpolos-Baltijos“ komandai, kuri po II kėlinio 3-ią minutę pelnyto Ramūno Grikšo įvarčio išsiveržė į priekį 1:0, bet gynyboje sekusi grubi klaida leido SK „Grafas“ atstovui Mindaugui Alksniui rezultatą išlyginti, o priešpaskutinę minutę Nerijus Kosmakovas išvedė SK „Grafas“ į priekį 2:1. Vis dėlto susirinkę žiūrovai paskutinę minutę galėjo pamatyti fantastišką „Sanpolos-Baltijos“ komandos išsigelbėjimą – per paskutinę minutę Artūras Žilinskas rezultatą išlygino, o likus žaisti apie 30 sekundžių Ramūnas Grikšas padėjo pergalingą tašką prieš to nelaukusius varžovus.

„Sanpolos-Baltijos“ vadovas Evaldas Jodkonis finalines rungtynes pakomentavo taip: „Nuostabios rungtynės, turėjo patikti visiems. Nestandartinis finalas, nežiūrint į tai, kad pavyko laimėti. Rezultatas nedidelis, bet įtampą parodo ir tai, kad pirmas kėlinys baigėsi 0:0. Finale susitiko apylygės komandos, pradžioje turėjome daugiau progų, bet galbūt ta įtampa ir paskatino labiau saugoti savuosius vartus.“ Paskutines dvi minutes komandos vadovas komentavo taip: „Paskutinės minutės buvo nerealiai įspūdingos. Praleidus įvartį, padarius grubią klaidą, nepuolėme į neviltį – surengėme paskutinį šturmą, o varžovai galbūt per anksti patikėjo pergale, tad užklupome juos netikėtai. Patirtis daro savo, mūsų komandos branduolys puikiai vienas kitą pažįstą ir žaidžiame nuo švilpuko iki švilpuko.“

SK „Grafas“ komandos vadovas Gintaras Jakumas neslėpė nusivylimo: „Iš tiesų per minutę laiko pralaimėjome finalą. Taip pralaimėti yra skaudu. Į pusfinalius ir finalus pateko stipriausios ir to vertos komandos. Šį kartą labiau pasisekė priešininkams.“


Prezidentė Dalia Grybauskaitė artėjančios Motinos dienos proga pasveikino ir ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanojo 46 šalies daugiavaikes šalies motinas, tarp jų – ir 88-erių Anelę Gricienę iš Imbarės seniūnijos Bargalio kaimo.

Jau tradicija tapusiame Prezidentūros renginyje valstybės apdovanojimai buvo įteikti 33 iš visos Lietuvos atvykusioms motinoms, išauginusioms ir dorai išauklėjusioms penkis ir daugiau vaikų.

Dešimt vaikų, iš kurių vyriausiam sūnui Kostui – 66-eri, o jauniausiam Arūnui – 47-eri, užauginusi A. Gricienė, Kretingos rajono savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos skyriaus vedėjos Danutės Blagnienės žodžiais, dėl amžiaus atsiimti apdovanojimo į Prezidentūrą nevyko. Įprastai apdovanojimus motinoms į namus vėliau pristato LR Prezidentūros kanceliarijos atstovai.

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis motinoms teikiamas nuo 2003-ųjų, – Kretingos rajone juo iš viso yra apdovanota 18 motinų. Kasmet apdovanojama po vieną motiną, išskyrus pernai Prezidentė apdovanojo 3 Kretingos rajono motinas – Zofiją Šverienę, Bronislavą Mildą Petrauskienę ir Danutę Vilimienę.

„P. n.“ informacija


Savamoksliai cirko artistai dovanoja programas

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Gyvenimo būdas
Ievos Mortos Merkelienės ir jos augintinio Meškio cirko pasirodymas.

Raguviškiuose gyvenanti 76-erių Ieva Morta Merkelienė ne vien savo kaime, bet ir už jo ribų yra žinoma kaip savamokslė cirko artistė, pati išdresiravusi šunį Meškį ir 8-erius metus su juo rengianti programas. Su juo moteris prieš kelerius metus dalyvavo TV projekte „Lietuvos talentai“.

Devynerių Meškis yra pamestinukas, kurį, vos pusmečio amžiaus, moteris surado klajojantį po kaimą. Priglaudė, prisijaukino ir pamilo, o Meškis jai atsidėkojo savo artistiniais gebėjimais, kantrybe ir paslaugumu. „Pamačiau, kad Meškis – imlus ir pradėjau jį mokyti“, – moteris pasakojo, kad jos augintinis bėgioja ant dviejų kojų, šokinėja per lanką, sukasi ir šoka, atlieka kitokius įmantrius judesius.

I. M. Merkelienės žodžiais, šunį ji lavino jam nepataikaudama – be jokių skanėstų, pagiriant, paglostant, o kai reikia, ir pabarant. Ji neslėpė, jog pasitaiko, kai per programas Meškis užsikaprizina, tačiau ji žinanti savus būdus, kaip šunelį nuraminti. „Per filmavimą „Lietuvos talentuose“ Meškis pasimetė nuo žibintų šviesų gausos, bet aprimęs visą areną apibėgo ant dviejų kojų, tuo išsyk sukeldamas komisijos ir žiūrovų džiugesį“, – pasakojo moteris.

Į TV projektą ji pateko per atranką, kurią projekto rengėjai buvo suorganizavę Kretingos miesto parke. „Laimėjusi pirmą vietą, patekau į projektą, – jame iš 27 kandidatų patekau į atrankinį televizijos konkursą, bet jame nelaimėjau“, – smagias patirtis prisiminė Ieva Morta.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas