Pajūrio naujienos
Help
2018 Spalis
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Orų prognozė
Dieną8°C debesuotumas 93 %
Naktį4°C debesuotumas 49 %
Apklausa

Ar pamenate dabartinės valdžios rinkiminius pažadus?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1240) 2018-03-30

Lietuva neša Prisikėlimo žinią

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Vydmantų parapijos klebonas Karolis Petravičius įsitikinęs, jog yra labai daug bendro tarp šv. Velykų Prisikėlimo žinios ir mūsų tautos istorijos.

Artėjančių Šventų Velykų proga pamąstymais apie tai, kaip šiandieną žmonės suvokia savojo tikėjimo svarbą, kodėl dvasios atgaivos vis dažniau ieškoma svetur, kuo šios Velykos ypatingos mūsų tautai, su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais pasidalino Vydmantų Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas Karolis Petravičius.

– Šiandienos gyvenimo tempas – keliskart spartesnis negu prieš kelis dešimtmečius. Žmonės skuba, daug dirba, migruoja. Kaip šiame fone reikėtų suvokti 2 tūkstantmečių metų senumo įvykius – tikrąją Velykų Prisikėlimo prasmę, kad tai neatrodytų legenda ar mistika su šventiniais ritualais – margučiais, blizgučiais ir pan.? Kas žmones šiandieną galėtų sugrąžinti prie krikščioniškųjų vertybių?

– Visi tik kalba apie nežmonišką gyvenimo tempą. Betgi aiškiai suprantame, kad žmogus, trokštantis gyvenime kažko pasiekti, turi daug dirbti – tiek anksčiau, tiek dabar. Ir gerai, kad žmogus užimtas. Mano vienas dėstytojas visada kalbėdavo, kad jis, turėdamas mažai laisvo laiko, daug padaro, ir atvirkščiai, kai laiko daug – nieko nesuspėja. Tokia yra tiesa.

Tik reikia sau užduoti klausimą, koks mano gyvenimo ar darbo tikslas. Daug ką pasako Dalai Lamos mintis: „Žmogus aukoja savo sveikatą, kad uždirbtų daugiau pinigų. Paskui jis aukoja pinigus, kad atstatytų savo sveikatą. O tada būna taip susirūpinęs dėl savo ateities, kad nesidžiaugia dabartimi. Viso to rezultatas: žmogus negyvena nei dabartyje, nei ateityje. Jis gyvena taip, tarsi niekada nemirtų. Ir galiausiai numiršta taip, tarsi nebūtų gyvenęs.“

Gali klaidingai atrodyti, kad materialinė gerovė viską išspręs. Tačiau aiškiai matau – kuo žmonės turtingesni, tuo ir problemų jų gyvenime gausiau. Esu gyvenime patyręs didelių nepriteklių, tačiau šie nepritekliai ne tik neatėmė iš manęs gyvenimo laimės, bet atvirkščiai – įkvėpė visomis jėgomis stengtis padėti tam, kam šiandien yra sunku. Ir šiandienė situacija Vydmantuose – gana sudėtinga. Atvykus tarnauti, nebuvo, kur apsigyventi, net bažnyčios dar nėra. Viską tenka pradėti nuo nulio. Tais sunkiausiais gyvenimo etapais man didžiausia atrama buvo ir yra tikėjimas.

Velykos, Kalėdos yra tik didžiosios mūsų tikėjimo šventės, bet dar svarbiau ne tiek šventes švęsti, kiek gyventi tikėjimu kasdienybėje. Tuokart nei Kristaus gimimas, nei Jo Prisikėlimas netaps vien tik mistika apgaubtu įvykiu, o – gyvenimo realybe ir žinojimu, kad esame vaikai beprotiškai mus įsimylėjusio Dievo, kuris, kad ir kas benutiktų, mūsų neapleis, nepamirš, neišduos. Bet, manau, tam, kad ateitų šis suvokimas, gyvenimas žmogų turi šiek tiek „pamurkdyti“. Teisingai priimta ir išgyventa kančia duoda labai daug išminties, kuri yra didžiausias gyvenimo turtas.


Kam skiriate Velykų laiką?

  • Gat­vės in­ter­viu

Artūras DIDŽBALIS:

– Džiaugiuosi bundančiu pavasariu ir kad kartu su juo ateina didžiausia katalikų šventė – Velykos. Laukimo laikotarpiu įpročių, galima sakyti, nekeičiu, laikausi tik tradicijos nevalgyti mėsos. Matyt, metams bėgant, mes visi labiau priartėjame prie tikėjimo.

Agnė PALILIONYTĖ:

– Visą laiką ir toliau skiriu savo darbams. Namuose tvarkausi nei daugiau, nei mažiau, į bažnyčią neinu, specialiai nepasninkauju, valgau, ką noriu ir kada noriu, žodžiu, elgiuosi natūraliai, kaip visada. O kad Velykų šventė bus, labai džiugu, juk susirinksime pabūti patys artimiausi.

Irena VITIENĖ:

– Viską darau: ir kiaušinius marginu, ir pyragus kepu, ir užuolaidas ką tik išskalbtas švarumu kvepiančias pakabinu, taip pat patalynę būtinai pervelku. Būnu iš anksto pasimerkusi beržo šakų, kad iki Velykų lapeliai išsprogtų. Man Velykos – labai laukiama šventė.

Juozas PELIONIS:

– Šiuo laikotarpiu ne tik lankau bažnyčią, bet ir talkininkauju parapijai, dalyvauju procesijose. Juk Didžioji Velykų savaitė – tai ir Paskutinė vakarienė, kurios metu Judas išdavė Kristų, ir Kristaus nuteisimas, jo atvedimas į Golgotą, nukryžiavimas, kurį prisimename Didįjį Penktadienį.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Diplomatas Vygaudas Ušackas

Šį antradienį į Kretingą atvykęs žymus Lietuvos valstybės diplomatas, Kauno technologijos universiteto (KTU) Europos instituto direktorius Vygaudas Ušackas trumpam užsuko ir į „Pajūrio naujienų“ redakciją.

Su V. Ušacku kalbėjomės apie emigracijos ir imigracijos problemas Lietuvoje, dvigubos pilietybės klausimą, Rusijos grėsmę Lietuvai.

„Ar įmanoma suvaldyti Lietuvos žmonių emigraciją?“ – klausėme ambasadoriaus.

V. Ušackas kalbėjo, jog migracija nėra vien Lietuvai būdingas reiškinys, kad žmonės migruoja visame pasaulyje, ypač laisvose demokratinėse valstybėse. Jis akcentavo, jog emigracija nėra vien blogis. „Kai užsienyje išsimokslina, įgyja darbo kultūros, pažangą skatinančios kitos patirties ir su visu šituo geruoju bagažu sugrįžta į Lietuvą – čia pozityvas“, – sakė pašnekovas.

V. Ušacko įsitikinimu, nesuvaldoma emigracija yra Lietuvos didžiausia grėsmė. Jo vadovaujamas Europos institutas prie KTU atliko žmonių apklausą, pagal kurios rezultatus Lietuvoje didžiausia blogybė yra aukštos kainos, antroje vietoje – maži atlyginimai, trečioje – emigracija, o po jos – biurokratija. Nepriklausomybės pradžioje Lietuva turėjo 3 milijonus 750 tūkstančių gyventojų, šiandien jų likę 2 milijonai 800 tūkstančių. Gimstamumas, lyginant su 1990-aisiais, sumažėjo trečdaliu. Anot V. Ušacko, yra trys stovyklos. Pirmoji stovykla, kuriai priklauso ir demografai, tvirtina, jog reikia prisitaikyti prie esamų pokyčių, to, kas yra šiandieną. Antroji stovykla, kur svarią poziciją užimą bankininkai, trykšta optimizmu ir aiškina, jog po 12 metų Lietuvoje gyvens 5 milijonai žmonių – grįš emigravę Lietuvos piliečiai, priplūs užsieniečių. Trečioji stovykla, kurios šalininkas yra ir V. Ušackas, ragina pasinaudoti gerąja kitų šalių praktika ir daryti pokyčius. „Tam reikia politinės valios“, – tarė jis. Kaip sektinus pavyzdžius nurodė Airiją, kurioje prieš 3 dešimtmečius bebuvo likę 2,4 mln. gyventojų, o šiandieną jų yra per 4 milijonų, Singapūro gyventojų skaičius per keletą dešimtmečių išaugo nuo 1,8 mln. iki beveik 5 mln. Pasimokyti vertėtų iš kaimynės Lenkijos vykdomos šeimos politikos, kai nuo pat vaiko gimimo iki jam sukanka 18 metų šeima gauna 120 eurų mėnesinę paramą, mažamečius vaikus auginantiems tėvams taikomi lankstūs darbo laiko grafikai, kitos, taip pat ir mokestinės privilegijos.

V. Ušackas pritaria „Sodros“ vadinamų „lubų“ įvedimui, t. y. , kad nuo pajamų, kurios viršija 4 ar 5 vidutinius atlyginimus, mokestis „Sodrai“ nebūtų imamas. „Tai trauktų į Lietuvą investicijas, čia liktų ir žmonių uždirbti didesni pinigai“, – sakė jis.


Dvi dienas Palangos jaunimo kultūros ir centre netilo mažųjų juokas – vyko pirmasis vaikų teatrų festivalis „Kurhauzo nykštukas“, kurio metu buvo parodyti 6 spektakliai.


Ringlingų meno ir cirko muziejuje Sarasotoje, Floridos valstijoje.

Amerika yra ne tik tokia, kokią galima ją pamatyti per televiziją, – tuo įsitikino Pranciškonų gimnazijos mokinė Kotryna Vaineikytė, kuri pernai rugpjūtį išvyko mokytis į JAV. Mergina jau spėjo pakeliauti po šalį ir pasigrožėti jos kraštovaizdžiu, o kasdien lankant mokyklą su vietiniais mokiniais jai atsiskleidė ir vietinė kultūra, amerikiečių gyvenimo būdas. Savo įspūdžiais Kotryna pasidalijo su „Kuprinės“ skaitytojais.

Griežtai laisva amerikietiška mokykla

JAV mokymosi sistema skiriasi nuo Lietuvos kaip diena ir naktis.

„Viskas yra visiškai kitaip, ir man buvo labai sunku prie to priprasti, – prisipažino lietuvaitė. – Amerikoje viskas labai tvarkingai: visi pradeda ir baigia pamokas vienu metu, nes visi turi vienodą pamokų skaičių – 4 pamokas po 85 minutes. Mokinius iš pamokų išleisti draudžiama ir laisvų pamokų niekada nėra, jeigu mokytojas serga, jį pakeičia mokytojas iš specialios pavaduojančių mokytojų grupės. Jeigu mokinio nėra pamokose ir mokyklai niekas apie jo nebuvimo priežastis nepranešė, yra skambinama tėvams ir aiškinamasi, kur jis yra. Taigi taip paprastai iš pamokų „nepabėgsi“.

Pasak Kotrynos, didžiausias skirtumas yra tas, kad mokiniai jau nuo mažens renkasi, kokių pamokų nori, ir nevaikšto su viena klase pagal automatiškai mokyklos sudarytą tvarkaraštį. Mokslo metai suskirstyti į keturias dalis – ketvirčius. Taigi visą ketvirtį kiekvieną dieną eini į tų pačių keturių dalykų pamokas, o prasidėjus naujam ketvirčiui, gauni jau kitus mokymosi dalykus.

„Iš Amerikos galima pasimokyti organizuotumo ir pagalvoti apie idėją, kuri leistų mokiniams rinktis dalykus patiems, ypač, jeigu tai padeda mokiniui lengviau apsispręsti, kokiu gyvenimo keliu eiti“, – Kotryna detaliai paaiškino mokymosi sistemą.


Karolina Deliautaitė (kairėje) ir Augustė Regalaitė džiaugiasi laimėta pergale – jos tapo Lietuvos čempionėmis.

Kretingiškės lengvaatletės – dvidešimtmetė Augustė Regalaitė ir dvidešimt dvejų Karolina Deliautaitė – uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionate, kuris įvyko Klaipėdoje, iškovojo aukso medalius. Šios dvi sportininkės, garsinančios ne tik Kretingos, bet ir Lietuvos vardą, toliau atkakliai sportuoja ir jau ruošiasi kitoms varžyboms. Tačiau kokia yra sėkmės kaina, norint pasiekti tokių aukštų rezultatų?

Čempionatas Klaipėdoje – vienas svarbiausių

Klaipėdoje vykęs uždarų patalpų čempionatas – vienas svarbiausių Lietuvos sportininkams. Pagal nustatytus normatyvus, ten susirenka geriausi Lietuvos lengvaatlečiai, jame dalyvauti privaloma rinktinės nariams. Tai – rimtos sezono varžybos, neįskaitant pasaulio ar Europos čempionato.

Pasak Augustės, šios varžybos jai buvo gana svarbios, joms reikėjo ilgiausiai ruoštis, o Karolina sakė: „Tai – pagrindinis žiemos startas, norėjosi apginti čempionės titulą. Tačiau su treneriu Jonu Čižausku žiemos sezono per daug neakcentuojame, mums svarbiau – vasaros sezonas.“

Augustė šuolio į tolį rungtyje pasiekė 5,77 m, o Karolina 60 m nubėgo per 7,47 sek. – tokie rezultatai abiem merginoms atnešė auksinę pergalę.

Pasidabinus aukso medaliais, merginas aplankė skirtingos mintys. „Pamačiusi preliminarų bėgimo rezultatą, nusivyliau, tačiau, kai jis buvo patikslintas, – džiaugiausi, nes nubėgau 0,01 sekundės blogiau, negu mano geriausias asmeninis rezultatas. Buvau tikrai patenkinta, kadangi šis sezonas man sėkmingai nesiklostė, buvo daug kliūčių ir problemų“, – teigė Karolina.

Augustė prisipažino, kad, nors ir labai ji džiaugėsi iškovota pergale, tačiau norėjosi pasirodyti dar geriau.


Esu abiturientas, tad dabar visas jėgas tenka sutelkti į pasirengimą egzaminams. Ko reikia, kad jis būtų sklandus? Šių metų naujovė – laikant lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, galima rinktis tokius autorius, kokius patys abiturientai nori. Šis pakeitimas atsirado Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) iniciatyva ir pastangomis – džiugu, kad tai įvertino ir palaikė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.


Nuotrauka atminčiai su žavingąja laidos „Valanda su Rūta“ vedėja Rūta Mikelkevičiūte.

Šį mėnesį „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos narės išvyko pasisemti naujos patirties į Vilnių – apsilankėme LNK televizijoje bei naujienų agentūros BNS redakcijoje. Turėjome galimybę bendrauti su tikrais savo srities profesionalais, kurie ne tik nuoširdžiai pasidalino žiniomis, atsiminimais, bet ir įkvėpė drąsiai svajoti apie savo karjeros galimybes.

LNK televizija įsikūrė 1995m. gegužės 5-ąją. Nuo to laiko televizija tobulėjo, savo išvaizdą pakeitė ir studijos – kaip jos atrodo dabar ir kas lieka už kadro „kuprinietės“ ir turėjo galimybę išvysti savo akimis.

Ekskursiją po visas LNK pastato patalpas vedė Raminta Pauliukonienė, šioje televizijoje dirbanti nuo pat jos gyvavimo pradžios. Išvydome verdantį darbą studijose, montažinėse. Sužinojome, kaip dirba kiekvienas savo srities specialistas, su jais galėjome pabendrauti.

Kiekvieno ten dirbančio žmogaus darbas nėra lengvas, nes visi yra atsakingi už tai, ką išvys LNK televizijos žiūrovas. Specialistai dirba didžiuliu tempu ir jiems nėra, kada atsipūsti, nes vienas darbas veja kitą ir taip lekia jų visa diena. Vos tik atvykę į darbo vietą, žinių tarnybos žurnalistai pasiskirsto, kas kur važiuos, kokią informaciją surinks ir stengiasi, jog naujienos būtų kuo aktualesnės. Žinių vedėjai taip pat rengia informaciją, stengiasi ją pateikti, kuo įdomiau.


Mūsų oda yra kalbantis organas, tik mes turime išmokti ją suprasti“, – sakė Padvariuose gyvenanti kosmetologė Regina Benetytė, paklausta, kaip reikia prižiūrėti odą paauglystėje, kuomet ji tampa ypač jautri, problemiška, atsiranda spuogų. R. Benetytė akcentavo: odai reikia skirti dėmesio ir rytą, ir vakare, o renkantis kosmetikos priemonę, jos etiketę reikia skaityti taip pat atidžiai, kaip tai daroma perkant maisto produktus. Kitaip, anot R. Benetytės, rizikuojama savo odą „pamaitinti“ nafta.


Renginio vedėja Skaistė Anusevičiūtė renginio dalyvius paskatino nebijoti siekti savo tikslų.

Jau aštuntąjį kartą įvyko Kretingos rajono savivaldybės bei Jaunimo reikalų tarybos rengiami „Jaunimo apdovanojimai“, kuriuose pagerbti geriausi Kretingos miesto ir rajono jaunuoliai, jų bičiuliai bei jaunimo organizacijos.

Šiemet apdovanojimuose buvo nominuota dvidešimt šeši renginiai, organizacijos ir asmenybės, iš kurių šeši apdovanoti skirtingose nominacijose: „Jaunimo lyderis“, „Jaunimo darbuotojas“, „Jaunimo organizacija“, „Jaunimo iniciatyva“, „Jaunimo renginys“, „Jaunimo draugas“.

Palinkėjo nebijoti kurti

Į kavinę „Promenadas“, kur buvo skelbiami „Jaunimo apdovanojimų“ nugalėtojai, susirinkusius svečius pasveikino Kretingos rajono mero pavaduotoja Danutė Skruibienė. Ji pasidžiaugė, kad nors jaunimo Kretingoje ir mažėja, tačiau jo organizuojama veikla yra įvairiapusiška, joje dalyvauja ne tik miesto, bet ir kaimiškų vietovių gyventojai.

Mero pavaduotoja palinkėjo naujų idėjų ir įkvepiančių projektų, kad jaunimas nebijotų kurti, darytų tai, kas jam labiausiai patinka. Jai paantrino ir renginio vedėja – aktorė, radijo laidų vedėja Skaistė Anusevičiūtė, kuri pasiūlė įvairius jaunimo projektus skelbti radijo stotyje „Opus“ ir taip sutraukti dar daugiau renginių dalyvių ne tik iš Kretingos, bet ir kitų Lietuvos miestų.

Kretingos rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Diana Garjonienė teigė, kad šiemet apdovanojimuose vyravo neformalus bendravimas, įsteigta „Jaunimo draugo“ nominacija, suteikusi galimybę pagerbti tuos žmones ar organizacijas, kurios prisideda prie įvairios jaunimo veiklos.

„Jei negirdėtume pastabų iš jaunimo, nebūtų paskatos dirbti ir siekti geresnių rezultatų, kad „Jaunimo apdovanojimai“ kasmet būtų geresni“, – teigė D. Garjonienė.


  • Iš po­li­ci­jos su­ves­ti­nių

PALANGOJE.

TAIKOS g. Kovo 27 d. į Klaipėdos ligoninę dėl durtinės žaizdos krūtinėje pristatytas ir paguldytas vyras (g. 1967 m.), kuris paaiškino, kad jį tą pačią dieną apie 0 val. 5 min. Palangoje, Taikos g., viešoje vietoje, aštriu daiktu sužalojo nepažįstami asmenys. Aplinkybės tikslinamos.

„P. n.“ informacija


Mūsų rajono badmintono žaidėjai (iš kairės) Šarūnas Stumbra, Mamertas Noreika ir Simas Skurdauskas po čempionato Tauragėje.

Tauragėje įvyko Lietuvos jaunimo iki 19 metų badmintono asmeninis čempionatas. Teisę dalyvauti jame iškovojo ir trys Kretingos sporto klubo „Žalgiris“ jaunieji badmintonininkai. Vydmantų gimnazijos gimnazistai Simas Skurdauskas, Mamertas Noreika, Šarūnas Stumbra, treniruojami Vaido Mackevičiaus, garbingai atstovavo mūsų rajonui, nors buvo jaunesni už savo varžovus, – vėl iškovotas medalis. Vaikinų dvejetų kategorijoje M. Noreika kartu su šakiečiu Viliumi Bagdonavičiumi iškovojo bronzos medalius. Jie mažajame finale 2:0 (21:10; 21:19) nugalėjo vilniečių Rapolo Grigaliūno ir Jono Ožalo dvejetą.

S. Skurdauskas ir Š. Stumbra šioje kategorijoje liko V vietoje. Vaikinų vienetų kategorijoje M. Noreika ir Š. Stumbras pasidalijo VII–VIII vietomis. S. Skurdauskas užėmė X vietą. Mišrių dvejetų kategorijoje M. Noreika su ignaliniete Snežana Poklikajeva dvikovoje dėl V vietos 2:0 (21:19; 21:15) nugalėjo Š. Stumbros ir vilnietės Sofijos Surgutskytės dvejetą. S. Skurdauskas su vilniete Kriste Anciūte liko dešimti.

Absoliučiu jaunimo čempionu tapo Jonas Petkus, kuris savo badmintonininko karjerą pradėjo Kretingos sporto klube „Žalgiris“ pas trenerį V.Mackevičių ir neseniai persikėlė į Klaipėdą.

„P. n.“ informacija


Palangos ir Kretingos imtynininkai su sirgaliais čempionatui pasibaigus.

Jonavoje įvyko atviras Baltijos brazilų džiu-džitsu čempionatas (brazilian jiu-jitsu), kuriame dalyvavo trys „Roger Gracie Academy Palanga/Kretinga“ sportininkai.

Suaugusiųjų grupėje svorio kategorijoje per 100 kg Deimantas Juškevičius iškovojo II v., jaunimo grupėje svorio kategorijoje iki 74 kg Algirdas Rasimas taip pat antrą vietą ir pasipuošė sidabro medaliu.

„Abu sportininkai Brazilų džiu-džitsu treniruotes lanko dar tik du mėnesius. Sportininkai džiaugėsi pasiektais rezultatais ir galimybe dalyvauti čempionate, pajausti varžybų atmosferą. Šios varžybos abiem sportininkams buvo pirmosios“, – klubo narių pasiekimus įvertino Palangos „Roger Gracie Academy“ įkūrėjas bei treneris Darius Rudzevičius.

Palangos dziudo klubo bei Kretingos dziudo klubo „Ardonas“ treneris Erikas Cchovrebovas suaugusiųjų grupėje svorio kategorijoje iki 82 kg iškovojo I vietą.

Brazilų džiu-džitsu treniruotės Kretingoje vyksta Pasieniečių g. 3 – norintys sportuoti tai gali padaryti pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais nuo 18.30 val. Treniruotes veda E. Cchovrebovas.

„P. n.“ informacija


Kūlupėnų rankų lenkikų komanda, treniruojama Kęstučio Bertašiaus

Alytuje įvyko Lietuvos jaunimo rankų lenkimo čempionatas, kuriame varžėsi 11 komandų iš visos Lietuvos, tarp jų Kretingos rajono garbę gynė 12 Kūlupėnų rankų lenkikų, kuriuos treniruoja Kęstutis Bertašius.

Įvairiose svorio kategorijose pergalių siekė Auksė Stroputė, Kristina Gervinskytė, Aurimas Mažonas, Deividas Petrauskas, Mantas Petrauskas, Saulius Kubilius, Erikas Stonkus, Donatas Jurkevičius, Erikas Rudelis, Laurynas Jokubaitis, Tomas Pocius, Dovydas Zajenčauskas.

Amžiaus grupėje iki 18 metų svorio kategorijoje iki 65 kg Auksė Stroputė kaire ranka iškovojo I v., dešine ranka – II v. Svorio kategorijoje per 70 kg Kristina Gervinskytė kaire ranka tapo III v. laimėtoja, Dovydas Zajenčiauskas abiem – dešine ir kaire rankomis – taip pat užėmė III v.

Amžiaus grupėje iki 21 metų svorio kategorijoje iki 65 kg geriausiai sekėsi Sauliui Kubiliui – jis ir kaire, ir dešine ranka iškovojo čempiono vardą. Svorio kategorijoje iki 70 kg Mažonas Aurimas pelnė dvi trečiąsias vietas, kovą dėl prizinės vietos laimėjęs abiem – kaire ir dešine – rankomis. Deividas Petrauskas svorio kategorijoje iki 75 kg, finale dešine ranka įveikęs labai stiprų varžovą iš Mažeikių, tapo čempionu, o kaire ranka užėmė II v.

Komandinėje įskaitoje komandos išsidėstė tokia tvarka: I v. – Radviliškis; II v. – Šilutė; III v. – Kuršėnai; IV v. – Mažeikiai; V v. – Kūlupėnai; VI v. – Skuodas; VII v. – Šakiai; VIII v. – Laukuva; IX v. – Gargždai; X v. – Klaipėda; XI v. – Vilnius.

„P. n.“ informacija


„Kretingos“ vyrų krepšinio rinktinė, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, Regionų krepšinio lygos (RKL) sezoną baigė, ketvirtfinalio etape pralaimėję reguliariajame sezone abu kartus nugalėtiems Plungės „Olimpo“ krepšininkams ir turnyrinėje lentelėje pasidalinę V–VIII vietas.


Kretingos teisme – nauja teisėja

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Naujienos
Naujoji Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Kristina Vorienė

Šią savaitę Prezidentūroje įvykusios ceremonijos metu Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą dėl 6 naujų teisėjų skyrimo ir priėmė jų priesaikas. Tarp jų – ir Kristina Vorienė, kuri tapo Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja.

K. Vorienė pasidžiaugė, kad naujoje darbovietėje buvo pasitikta šiltai ir draugiškai, ir prisipažino, kad iki šiol Kretinga jai, mažeikiškei, buvo visiškai nepažįstama. „Kol kas žinau, tik kaip atvažiuoti į darbą“, – su šypsena sakė K. Vorienė.

Nors ji kol kas tik apsipranta su naujomis pareigomis, tačiau darbas teisme K. Vorienei gerai žinomas – iki šiol ji 10 metų dirbo teisėjo padėjėja Mažeikių rajono apylinkės teisme.

„Dirbant teisėja, teks daugiau atsakomybės. Be to, dabar tiesiogiai bendrausiu su proceso dalyviais, kai teisėjo padėjėjams tenka dirbti su jau surinkta bylos medžiaga“, – teigė K. Vorienė.

K. Vorienė prisipažino jau mokykloje svajojusi apie darbą teisės srityje ir to kryptingai siekė – Mykolo Romerio universitete įgijo teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius, po studijų dirbo teisininke privačioje įmonėje, vėliau – savivaldybėje, kol gyvenimo kelias ją atvedė į teismą.

Lietuvos visuomenės pasitikėjimas teismais nuolat auga, galima sakyti, kad tam didelės įtakos turi ir apylinkės teismų teisėjų darbas, nes su jais susiduria daugiausiai žmonių.

„Man atrodo, kai žmogus sąžiningai dirba, tai matosi. Sunku pasiekti, kad visi byloje dalyvaujantys asmenys teismo sprendimu būtų patenkinti, kartais žmonės vienaip supranta faktinę situaciją, o kitaip ji įvertinama teisiškai. Jei teisėjas pasieks sprendimą, kuris bus aiškus visoms pusėms, tai ir didins visuomenės pasitikėjimą teismu“, – savo mintimis pasidalijo K. Vorienė.


Akis paganė į spindinčią techniką

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Žemės ūkis

Kauno rajone, Aleksandro Stulginskio universitete, 23 kartą nušurmuliavo tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi-2018“, sutraukusi daugybę dalyvių. Atskira parodos dalis buvo šviečiamoji ūkininkų programa. Vyko seminarai, forumai, konferencija. Šių renginių metu savo patirtimi ir žiniomis pasidalijo mokslininkai.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas