Pajūrio naujienos
Help
2018 Gruodis
Pi 310172431
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną3°C debesuotumas 52 %
Naktį-1°C debesuotumas 52 %
Apklausa

Ar pritariate streikuojantiems mokytojams ir juos palaikantiesiems?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Apklausa

„Pajūrio naujienos“ kviečia išrinkti 2018-ųjų Metų žmogų

Edita GLIOŽERIENĖ
Gintautas POGOŽELSKAS
Paulius VANIUCHINAS
Ričardas JOVAIŠA
Arvydas BALSEVIČIUS
Eugenija DANIUK
Nerijus GEDMINAS
Antanas BLUŽAS
Janina LUKAUSKIENĖ
Komentarų topas

(1230) 2018-02-27

Lazdininkuose – neįprastas baltarusių eksperimentas

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Vėjo jėgainės statyba Lazdininkuose rūpinasi bendrovės „New Entertainment Technology“ atstovas Vladimir Chivel (kairėje), statybos darbams vadovauja Šarūnas Vaičiulis.

Lazdininkuose, apie 0,5 km nuo pagrindinio kelio ežero link, statomas neįprastas įrenginys, sukėlęs įvairių interpretacijų tarp kaimo gyventojų. Tik neseniai apie jį sužinojo ir Darbėnų seniūnija: iškvietus Statybos inspekciją paaiškėjo, kad žemės sklypą nusipirkusi Baltarusijos kapitalo įmonė čia atlieka eksperimentą – stato modernią vėjo jėgainę. Tačiau dėl neįprastos savo formos bei aukščio ji nė iš tolo neprimena pajūryje aukštai iškeltus sparnus sukančių vėjo malūnų.

Gyventojams kyla įtarimų

Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys kalbėjo, jog lazdininkiečiai sujudę, nes jiems neaišku, kas ir ką ten stato. „Nežinojo nė seniūnija, kas ten bus, kol suradome statybos savininkus. Jie patys su mumis neieškojo jokių kontaktų. Pamatėm dygstant kažkokią įdomią konstrukciją: plyname lauke kvadratu sujungti stulpai, o tarp jų – burės. Jos neva suksis ir gamins elektros energiją. Tačiau žmonės išsako abejonių, ar iš tikrųjų ten – vėjo jėgainės, ar nėra kažkoks užslėptas karinis objektas, nes netoli – Palangos oro uostas“, – neslėpė seniūnas.

Buvusi ilgametė Lazdininkų bendruomenės pirmininkė Vanda Šimkuvienė patvirtino, jog žmonių nuomonės – labai įvairios: „Bendruomenė išvis nieko nežino, nes nebuvo jokio statytojų ryšio su vietos žmonėmis. Kažkas sakė, kad stato ukrainiečiai, dar apgailestavome dėl įvykių jų šalyje. Suprantama, kad žmonėms neramu: stato jų tėviškėje, ar bus kokia nauda iš to kaimui?“

Ją papildė sutuoktinis Albinas Šimkus: „Aš nuvažiuodavau, galvoju – pasikalbėsiu su statybininkais. Bet nerandu nė vieno žmogaus, nėra ko paklausti. Kartais pamatau – atvažiuoja sunkvežimiai, išlipa žmonės. Juokingai pradėjo dirbti – per patį rudens polaidį, klimpo, vargo per purvynus.“


Gabiausi rajono pradinių klasių mokiniai susirinko į jubiliejinį – dešimtąjį – „Raštingiausio pradinuko“ konkursą.

„Kai gimiau, pasaulis man prabilo lietuviškai. Kai gimiau, už lango buvo lietuviškas pavasaris. Nedidelis pasaulio lopinėlis prie Baltijos jūros, mano gimtoji kalba tapo mano namais“, – šiais poetiškais žodžiais ir mokytojos Mildos Trušauskaitės vadovaujamo ansamblio daina buvo pradėtas jubiliejinis, dešimtasis konkursas „Raštingiausias pradinukas“, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti.

Konkursą suorganizavo Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos komanda: direktoriaus pavaduotoja ugdymui Raimunda Viskontienė, pradinio ugdymo mokytojos Nijolė Meškauskienė, Sotera Martusevičienė ir Janina Kniukštienė bei Kretingos rajono švietimo centras.

Sveikindama susirinkusiuosius mokytoja N. Meškauskienė linkėjo visiems nepasimesti vis tobulėjančiame technologijų pasaulyje, neapleisti gimtosios kalbos, būti raštingam, nes tai yra be galo didelė vertybė. „Jūs, vaikai, Lietuvą kuriate kiekvieną dieną, ją dėliojate kaip mozaiką iš mažų darbų: iš kasdienio bendravimo su klasės draugais, mokytojais, iš sudėliotų ir į baltą lapą užrašytų sakinių apie draugystę, patirtą nuotykį, gimtąją kalbą“, – kalbėjo pedagogė.

Į dešimtąjį „Raštingiausio pradinuko“ konkursą susirinko 50 II–IV klasių mokinių iš 12 rajono ugdymo įstaigų: 18 antrokų, 15 trečiokų, 17 ketvirtokų.

Vaikai rašė Plungės Senamiesčio mokyklos pradinio ugdymo mokytojų parengtus diktantus, kurių tema buvo susijusi su Lietuva, jos gamta ir senąja mitologija: antrokai rašė diktantą „Lietuva“, trečiokai – „Pavasaris“, ketvirtokai – „Ugnelė Gabija“.

„Diktantai buvo sunkūs: pasitaikė sudėtingos rašybos žodžių, kurie paprastai vaikų kalboje nėra vartojami, negirdėti vaikams buvo ir senieji mitologinės deivės Gabijos vardai Ugnija, Peleno deivė – jie suklaidino ne vieną. Bet diktantai ir turi būti sunkūs – juk susirinko juos rašyti patys gabiausi ir raštingiausi pradinukai“, – kalbėjo vertinimo komisijos pirmininkas Salantų gimnazijos mokytojas Romualdas Jonauskas.


Paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2017 m. gruodį teismui perduotoje baudžiamojoje byloje dėl narkotinės medžiagos – kokaino platinimo.


„Tai yra labiau ne lėšų trūkumo klausimas, o valios“, – įsitikinęs advokatas Karolis Gerbauskas, kuris atstovauja Kretingos rajono švietimo įstaigų profesinių sąjungų susivienijimui, kovojančiam, kad bibliotekininkų, informacinių technologijų specialistų bei mokytojo padėjėjų darbo užmokestis būtų skaičiuojamas pagal koeficientų vidurkį, kaip yra pedagoginiams darbuotojams, o ne pagal vadinamųjų „šakučių“ žemiausią vertę. Neradus taikaus profsąjungų atstovų ir Savivaldybės sprendimo, šis ginčas jau persikėlė į teismą.


  • Iš po­li­ci­jos su­ves­ti­nių

KRETINGOJE.

VYTAUTO g. Vasario 22 dieną užregistruotas 1958 m. gimusios kretingiškės pranešimas, kad kavinėje neaiškiomis aplinkybėmis dingo jos įmonei priklausantis telefonas „Samsung N910F Note 4“, kurio vertė – 210 Eur.

PALANGOJE.

KRETINGOS ir VASAROS g. sankryža. Vasario 25 dieną apie 16.45 val. sustabdytas automobilis „Ford Focus“, kurį vairavo neblaivus (1,98 prom.) vyras (gimęs 1986 m.).

KASTYČIO g. Vasario 24 dieną apie 15 val. automobilis „Toyota Avensis“, kurį vairavo neblaivus (1,93 prom. girtumas) 1984 m. gimęs vyras, atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusios transporto priemonės – BMW X3 galinę dalį. Šią mašiną vairavo blaivus 1964 m. gimęs vyras. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo.

„P. n.“ informacija


Kristina Bertašiutė – absoliuti čempionė moterų kategorijoje

Skuode įvyko atviras rankų lenkimo turnyras, skirtas Lietuvos valstybingumo 100-mečiui paminėti.

Turnyre varžėsi sportininkai iš Šakių, Gargždų, Skuodo. Mūsų kraštui atstovavo Kūlupėnų rankų lenkikai, vadovaujami Kęstučio Bertašiaus – be jo, rajono garbę gynė Karolina Narvilaitė, Monika Kripaitė, Kristina Bertašiutė, Erikas Rudelis, Laurynas Jokubaitis, Saulius Kubilius, Aurimas Mažonas, Kęstutis Jokubauskas.

Svorio kategorijoje iki 55 kg Karolina Narvilaitė dešine ranka užėmė II v., kaire – III v. Svorio kategorijoje iki 65 kg Monika Kripaitė dešine ranka užėmė II v., o kaire iškovojo I v. Toje pačioje svorio kategorijoje Kristina Bertašiutė dešine ranka pelnė I v., kaire – II v.

Neįgaliųjų kategorijoje Kęstutis Jokubauskas ir dešine, ir kaire ranka tapo II v. laimėtoju.

Svorio kategorijoje iki 65 kg Saulius Kubilius abiem – dešine ir kaire – rankomis iškovojo pirmąsias vietas, svorio kategorijoje iki 75 kg Aurimas Mažonas dešine ranka užėmė II v., kaire – III v. Komandos vadovas Kęstutis Bertašius svorio kategorijoje per 105 kg dešine ranka iškovojo I v., kaire – II v.

Pasibaigus kovoms pagal svorio kategorijas, vyko absoliučios vyrų ir moterų kovos – jose galėjo dalyvauti tik svorio kategorijų prizininkai ir prizininkės.

Moterų absoliučioje kategorijoje I v. iškovojo Kristina Bertašiutė, vyrų kategorijoje II v. atitekto Kęstučiui Bertašiui.

Tą pačią dieną Klaipėdoje įvykusiame tarptautiniame Nepriklausomybės taurės turnyre kūlupėniškis Deividas Petrauskas svorio kategorijoje iki 75 kg dešine ranka užėmė III v., kaire – II v.

„Per Lietuvos gimtadienį mūsų stipruoliai iškovojo 18 prizinių vietų“, – pasidžiaugė kūlupėniškių rankų lenkikų treneris Kęstutis Bertašius.

„P. n.“ informacija


Karolinos Deliautaitės (kairėje) ir Augustės Regalaitės pasirodymai įvertinti aukso medaliais.

Valstybės atkūrimo šimtmetį pajėgiausi Lietuvos lengvaatlečiai paminėjo sportiškai – uostamiestyje įvyko uždarų patalpų čempionatas. Svarbiausiose žiemos sezono varžybose šalyje dėl geriausiųjų vardo varžėsi ir dvi kretingiškės.

Devyniolikmetė Augustė Regalaitė šuolyje į tolį iškovojo aukso medalį ir pirmą kartą tapo šalies čempione, jos rezultatas – 5,77 cm. Karolina Deliautaitė 60 m rungtyje apgynė čempionės titulą ir pasiekė geriausią sezono rezultatą – 7,47 sek. Sportininkes treniruoja Jonas Čižauskas.

„P. n.“ informacija


Praėjusį savaitgalį „Kretingos“ komanda, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, sužaidė tik vienerias rungtynes, kuriose nesunkiai įveikė varžovus ir per 28 susitikimus iškovojo 20-ą pergalę bei išliko III turnyrinės lentelės pozicijoje.


Kretingos technologijos ir verslo mokyklą prijungus prie kitos mokymo įstaigos, Kretingos mieste nebeliks nė vienos profesinio rengimo įstaigos.

Par sava valstybės gyvavima laikuotarpi Lietova yr toriejosi 7 prezidėntus – Antana Smetuona, Aleksandra Stulginski, Kazi Griniu, Algirda Mykuola Brazauski, Valda Adamku, Rolanda Paksa ėr dabartėnė Dalė Grybauskaitė. Pats iduomiausis kretingėškems yr ontrasis Prezidėnts A. Stulginskis, katras vieliau bova isikurės ėr gyvena Juokubavė, Kretinguos rajuonė.

Moziejou yr i ku paveiziet

Bovosi ontruoji Prezidėnta atmėnėms tamė kaimė yr iomžints – dvara, katru, pasėtraukės ėš, anuo sopratėmu, nešvariuos puolitikas A. Stulginsis 1927-asias nosėpėrka, vėituo 1991 metas juokubavėške pastatė paminkla. Vo Prezidėnta vardo pavadintuo muokykluo-daugiafunkciam cėntrė veik istuorėjės ėr kraštuotyras moziejos, katru 1989 metas ikurė muokytuojė Felicijė Stramilaitė.

Ana pati yr kėlusi ėš Pakruoji rajuona. Kumet atvažiava i Kretinga ėr ėštekiejė ož vietini žmuogaus, ne vėinos metos lėkėms liemė tamė kažkumet bovusiam istuoriniam dvarė so vyra šeima ėr pagyventė, kap saka, pajostė tou prezidėntėnė dvasė.

Daba jau i naujės patalpas parsikielosiuo moziejus ekspuozicijuo gal pamatytė Lietovuos naciuonalini moziejaus ekspuozicijės stėndus, pasakuojėntius apie bovusi Prezidėnta, tep pat anuo asmeniniu daiktu – sienini laikruodi, arbatėnoka, liekštiu, skrybielė. Moziejou daug kėtu daiktu, katras žmuonis tumet dvarė nauduojuos – senuovėšku pruosu, i katruo vėdu, nuorint pruosavuot, žnypliem reikiejė ikėšt ikaitinta špyžiaus gabala, vytovu vėrviems vytė, koltoviu ėr kėtuokiu žemdirbystės ironkiu, kuojėnė siovėma mašina „Zingeri“, katrou ož 20 litu kaimė nopėrka ėr moziejou paduovanuojė muokyklas muokiniu tieva Alduona ėr Algirds Valuže.

Ėš ėšlėkusiu pastatu ėr šėndėin gal pamatytė garbinga praeiti primenontius palivarka, tvarta, svėrna. Tvarts ėr svėrns yr pastatyti XVIII omžiaus pabaiguo – XIX omžiaus pradiuo, ta anu vertie – ne tik istuorėnė, bet ėr arkitektūrėnė. Senieje apylinkės žmuonis nažėna, diel kuo bova lėipta nugriautė dar vėsai nabluoga gyvenamuji noma tep, ka ėr pamata sunke surondami...


Treneris kūno kultūros mokytojas Arvydas Bušeckas sunkiąją atletiką vadina vienu intelektualiausiu sportu. Sunkiaatlečių fizinio parengimo treniruočių darbymetis Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos sporto salėje.

Kretingoje sparčiai populiarėja sunkioji atletika – šios sporto šakos treniruotes Kretingos Marijono Daujoto pagrindinėje mokykloje, kurioje ir įsteigta pagrindinė sunkiosios atletikos bazė, lanko per 40 vaikų ir jaunuolių. Sunkiąja atletika vis labiau domisi ir mergaitės.

„Gyvename būsimų įkurtuvių nuotaika – rajono, mokyklos vadovų rūpesčiu baigiama renovuoti mūsų bazė: turėsime erdvesnes 100 kv. m ploto patalpas, dušus, rūbines“, – kalbėjo sunkiaatlečių treneris Arvydas Bušeckas, vaikus ir jaunuolius Kretingoje treniruojantis nuo 2009 metų.

Idėja Kretingoje steigti sunkiosios atletikos bazę kilo Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos prezidentui Broniui Vyšniauskui, parūpinęs inventoriaus, įtikinęs, jog ši sporto šaka – puiki prevencija vaikus atitraukti nuo gatvės „malonumų“.

„Taip plečiama ir sunkiosios atletikos geografija. Nebuvo lengva, tačiau jau nuo pat pradžių berniukų, jaunuolių, norinčių ugdyti jėgą ir valią, buvo tikrai nemažai. Dirbome su jais, siekėme rezultato, ir mums pavyko“, – neabejojo A. Bušeckas.

Pats jis – klaipėdietis, sunkiąja atletika susidomėjęs paauglystėje. Treneris prisiminė, kaip Klaipėdos sporto rūmuose jis pamatė grupę sunkiaatlečių, atėjusių pažaisti krepšinį. „Jie buvo raumeningi, gražiai nuaugę, aukšti ir judrūs, šokinėjo iki lanko, darė įvairiausius triukus aikštėje... Tai mane labai paveikė, tačiau tada neišdrįsau prie jų prieiti. Tik vėliau susiradau, kur galėčiau treniruotis“, – praėjusio amžiaus 8-ojo dešimtmečio įvykius prisiminė 59-erių A. Bušeckas.

Treniruojantis atsirado bendraminčių, formavosi kolektyvas. Sekėsi neblogai – A. Bušeckas tapo Lietuvos rinktinės nariu, daug važinėjo po tuometinę Tarybų sąjungą, dalyvavo varžybose, ne vienąkart yra tapęs Lietuvos prizininku. Varžydavosi 82,5 ir 92,5 kg svorio kategorijose.

„Anuo laiku sunkioji atletika buvo viena masiškiausių ir labiausiai pripažintų sporto šakų, sulaukdavusi ir didelio valdžios dėmesio. Atsimenu, kaip kilnoti štangų, sportuoti vyrai rinkdavosi po darbo tiesiog savo malonumui, užimtumui“, – kalbėjo treneris, kurio pastebėjimu, dar iki šiol tebėra nepakartotų ano meto sportininkų sunkiaatlečių rekordų.


Po to, kai Salantų kultūros centro Juodupėnų skyriaus vedėja Danguolė Vaičekauskienė kreipėsi į Savivaldybę, išsakydama abejones, ar efektyviai Salantų kultūros centre naudojami mokesčių mokėtojų pinigai, Savivaldybės administracijos Centralizuotas vidaus audito skyrius pradėjo tyrimą.

„Šią savaitę turėčiau gauti ataskaitą, – teigė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas. – Atliekamas platesnis auditas, nagrinėjami ne tik tiek klausimai, kurie nurodyti skunde, bet tikrinami ir darbo laiko žiniaraščiai, atlyginimai ir kt.“

Taip pat situacijai išsiaiškinti Kretingos rajono meras Juozas Mažeika savo potvarkiu yra sudaręs darbo grupę. Salantų kultūros centro Juodupėnų skyriaus vedėja D. Vaičekauskienė yra viešai išsakiusi abejones dėl to, kad skyriuose dirbantys meno vadovai yra skatinami dalyvauti Salantų saviveiklininkų kolektyvuose ir stiprinti juos, o kaip parengiami kaimuose veikiantys kolektyvai esą ne taip svarbu.

„P. n.“ informacija


Lietuvos automobilių kelių direkcijos Koordinavimo taryba pritarė tam, kad, renovuojant A11 kelio Palanga–Šiauliai ruožą, einantį per Kretingos miestą, ties sankryža su turbo žiedu, būtų statomas paminklas – apšviestas kryžius.


Manoma, kad dėl rūkymo lovoje vėlų ketvirtadienio vakarą įsiplieskė gaisras gyvenamajame name Tuzų kaime – iš jo vienas brolis spėjo išsigelbėti, o kitas viduje rastas nebegyvas. Tai – šiais metais pirmoji auka gaisre ne tik Kretingos rajone, bet ir visoje Klaipėdos apskrityje.


Kretingos rajono ugniagesiai kasdien sulaukia bent po vieno pranešimo apie tai, kad dega suodžiai dūmtraukyje, tad gyventojai raginami juos išsivalyti.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas