Pajūrio naujienos
Help
2018 Gruodis
Pi 310172431
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną3°C debesuotumas 52 %
Naktį-1°C debesuotumas 52 %
Apklausa

Ar pritariate streikuojantiems mokytojams ir juos palaikantiesiems?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Apklausa

„Pajūrio naujienos“ kviečia išrinkti 2018-ųjų Metų žmogų

Edita GLIOŽERIENĖ
Gintautas POGOŽELSKAS
Paulius VANIUCHINAS
Ričardas JOVAIŠA
Arvydas BALSEVIČIUS
Eugenija DANIUK
Nerijus GEDMINAS
Antanas BLUŽAS
Janina LUKAUSKIENĖ
Komentarų topas

(1227) 2018-02-16

„Laisvė“ audė laisvės simbolį

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Laima Latakienė didžiuojasi valstybine vėliava, išausta Kretingos „Laisvės“ fabrike, ir tuo, kad pati prisidėjo prie jos sukūrimo.

Šalyje vos atkūrus Nepriklausomybę, Kretingos „Laisvės" fabrikui buvo patikėta išausti laisvos Lietuvos simbolį – etaloninę trispalvę, kurią itin sodrių ryškių, laiko tėkmei nepasiduodančių spalvų ir šiandien tebesaugo keletas kretingiškių. Viena jų – buvusi šio fabriko tekstilinės kontrolės skyriaus viršininkė 71-erių Laima Latakienė.

Svėrė kone pusę kilogramo

„Pažiūrėkit, kokios šitos vėliavos spalvos – tokių šiandien nepamatysi. Tikroji prieškario Lietuvos vėliava ir buvo austa iš vilnonių siūlų, o dabartinės dažniausiai – sintetinės ir greit išblunkančios“, – Kretingos fabrike išausta vėliava didžiavosi L. Latakienė. Ją, tikino, prie savo šeimos namų per valstybines šventes keliantys jau kone trisdešimt metų.

Moteris neslėpė, jog jos vaikai paskatinę viešai priminti istorija jau tapusį faktą, kad Kretingos vilnonių audinių fabrikas „Laisvė“, kurio medžiagos paltams, kostiumams, gobelenai buvo populiarūs ne vien tuometinėje Sovietų Sąjungoje, bet ir Europoje, paskelbus Nepriklausomybę, pirmasis audė ir trispalvę. „Ne bet kur audė, o Kretingoje“, – džiūgavo jie.

Kretingiškiai, jos žodžiais, buvo gavę užduotį sukurti Lietuvos vėliavos etaloną, pagal kurį masiškai būtų gaminamos vėliavos. „Tačiau mūsiškės vėliavos nepatvirtino, nes ji buvo per sunki“, – apmaudžiai kalbėjo L. Latakienė.

Ji sakė, kad vėliava sveria 450 g, jos dydis – 2 mx1 m, tačiau šiandieną jos vėliava sutrumpėjusi po 2 cm. „Matyt, per laiką vilna susitraukė nuo lietaus ir saulės“, – pastebėjo L. Latakienė.


Giedrius ANDRIJAUSKAS:

– Pirmiausia, labai didžiuojuosi mūsų valstybės istorija, pagrįsta kova už Tėvynės laisvę. Džiaugiuosi, kad profesoriui Liudui Mažyliui Berlyne pavyko atrasti Vasario 16-osios akto originalą, kuris eksponuojamas Signatarų namuose Vilniuje.

Antanina PRON:

– Lietuvoje man daug kas patinka – graži gamta, tyras oras, architektūros paminklai, o ir žmonės supa geri. Man atrodo, kad meilės savo šaliai jausmą turime kiekvienas, bet gal ne kiekvienas parodome.

Evaldas BALSYS:

– Šiek tiek teko pagyventi ir užsienyje, grįžau, nes Lietuvoje labiau patinka. Aš čia gimiau ir augau, čia – giminės, draugai, sava kalba. Gal ekonomiškai ir sunkiau, bet žmogus jautiesi visavertis.

Egidijus VASILIAUSKAS:

– Smagu, kad mes – išskirtiniai pasaulyje, šalies simboliu laikome ne futbolą, o krepšinį. Dėl įvairių nepriteklių žmonių gyvenimas nėra lengvas, bet niekas kitas gerovės nesukurs, tik mes patys. To vaikus turime mokyti nuo mažens.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Kretingos Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos Šukės filialas antrą kartą dalyvavo Metų knygos rinkimuose.

„Dar praėjusiais metais Skaitymo skatinimo programai pateikėme paraišką suaugusiųjų knygoms įsigyti ir šiandien džiaugiamės papildę bibliotekos fondą lietuvių rašytojų knygomis: D. Čepauskaitės „Aš tave užmiršau“, U. Radzevičiūtės „Kraujas mėlynas“, M. Kvietkausko „Uosto fuga“, T. Vaisetos „Orfėjas, kelionė pirmyn ir atgal“, R. Kmitos „Pietinia kronikas“, – vardino Šukės filialo bibliotekininkė Asta Kliknienė.


Neteisėto praturtėjimo planus kūręs ir įgyvendinęs klaipėdietis teisėsaugai įkliuvo apgavęs net penkiolika žmonių. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Gina Skersinskytė 27-erių vyro bylą jau įteikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Anksčiau 4 kartus teistas kaltinamasis netrukus bus teisiamas už sukčiavimą.


Kretingos rajonas – saugiausias Lietuvoje

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Teisėtvarka

Vertinant 2017 metų darbo rezultatus, Kretingos rajonas tapo pačiu saugiausiu visoje Lietuvoje, ir tokių rezultatų pasiekta nepaisant to, kad mūsų rajono policijos komisariate trūksta 16 policijos pareigūnų. Tokia statistika pasidžiaugęs Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas įvardijo ir opiausią problemą – padažnėjo vagysčių iš gyvenamųjų patalpų, kurias, įtariama, įvykdo iš kitur atvažiuojantys ir ganėtinai įgudę ilgapirščiai.


  • Iš po­li­ci­jos su­ves­ti­nių

KRETINGOS rajone.

Kelyje KARTENA–KŪLUPĖNAI–SALANTAI. Vasario 12 dieną 18.55 val. kelio 7-ajame kilometre sustabdytas krovininis automobilis „Volvo“. Patikrinus alkoholio matuokliu, vairuotojui, gimusiam 1965 m., nustatytas vidutinis (1,76 promilės) neblaivumo laipsnis.

PALANGOJE.

Vasario 14 dieną Kretingos r. PK užregistruotas 1937 m. gimusios Palangos gyventojos pareiškimas, kad vasario 3 dieną apie 18 val. paskambino sukčiai ir apgaulės būdu išviliojo PIN kodus bei į kitą sąskaitą pervedė 940 eurų.

„P. n.“ informacija



Kretingos pranciškonams ir Jurgiui Pabrėžai skirtas stendas Kretingos muziejuje.

Jurgis Ambraziejus Pabrėža – vienas iš trijų garsiausių XIX a. Žemaitijos šviesuolių, savo darbais ir veikla stovėjęs vienoje gretoje su istoriku rašytoju Simonu Daukantu (1793–1864 m.) ir vyskupu rašytoju bei blaivybės propaguotoju Motiejumi Valančiumi (1801–1875 m.).

J. Pabrėža gimė 1771 metų sausio 15 d. Lenkimų parapijos Večių kaime, dabartiniame Skuodo rajone. Mokėsi Kretingoje, nuo 1792 m. studijavo Vilniaus universitete. M. Valančius apie šias studijas yra rašęs, kad J. Pabrėža, „nuvažiavęs į Vilniaus akademiją, mokėsi istorijos, anatomijos, botanikos, chemijos, chirurgijos, fizikos, prigimtų įstatymų, teologijos ir išguldymo Rašto švento.“ Kiti autoriai tvirtina, kad jis gamtos mokslus ir mediciną studijavęs ypač kruopščiai, nes norėjęs ir gamtos, ir medicinos mokslų įgytomis žiniomis patarnauti sveikiems ir sergantiems savo krašto žmonėms.

Po 1794 m. Tado Kostiuškos vadovaujamo sukilimo prieš Rusijos imperijos įsigalėjimą pralaimėjimo, J. Pabrėža grįžo į Žemaitiją, rugpjūčio 1 d. įstojo į Varnių kunigų seminariją, kur 1796 metais, kaip pavyzdingas klierikas, anksčiau laiko buvo įšventintas kunigu, paskirtas Šiluvos vikaru, o nuo 1798 metų Raudėnų (dabartinis Šiaulių rajonas) bažnyčios administratoriumi, kur teko rūpintis ne tik dvasiniais, bet ir ūkiniais reikalais. 1800 m. perkeltas į Tverus vikaru čia išbuvo iki 1802 m., kai buvo paskirtas Plungės vikaru. Būdamas jau subrendęs kunigu ir jausdamas didelę atsakomybę už sielų išganymą, daug dirbo, garsėjo kaip uolus, išmintingas išpažinčių klausytojas, geras pamokslininkas. Iš Plungės laikotarpio (1802–1807 m.) yra daugiau išlikusių pamokslų, sielovadinių raštų ir pasiryžimų, atskleidžiančių jo apaštalavimą ir kunigišką asmenybę.


Kretingiškės Stanislavos Jankauskienės išsaugotose šeimos nuotraukose atsispindi ir Lietuvos istorija. „Kai mano tėvas žuvo, Lietuva tik kūrėsi“, – sakė moteris.

Kretingiškė tautodailininkė 97-erių Stanislava Jankauskienė dažnai pavarto seną savo šeimos albumą, kurį jai pavyko išsaugoti per įvairius laiko išbandymus ir kuris sugrąžina į tolimą vaikystę, kai ji, vos pustrečių metų likusi našlaitė, apie savo tėvą Vladislovą Songailą, Lietuvos kariuomenės savanorį, dalyvavusį kovose prieš bermontininkus, tepažino iš savo motinos Julijonos Songailienės pasakojimų.

Tėvo nuotrauka, kurioje jis įsiamžinęs su Lietuvos policininko uniforma, S. Jankauskienei – viena brangiausių. Kai tarybiniais laikais ji nunešė perfotografuoti seną nuotrauką, fotografai pamanę, kad jis – miškininkas... „Pritariau. Niekas gi tada ir nebūtų išdrįsęs prisipažinti, kad esi Lietuvos kariuomenės savanorio ar policininko vaikas“, – kalbėjo S. Jankauskienė.

Gimęs Raseinių apskrities Nemakščiūnų valsčiaus Gudų kaime V. Songaila augo 5 vaikų šeimoje. Motina, užauginta Balčios dvare ir ištekėjusi už pasiturinčio ūkininko, buvo mokyta, tad dviejų galų name įkūrė mokyklėlę, kurioje mokė ganiavą baigusius kaimo vaikus. „Mamos mokyklą“ baigė ir S. Jankauskienės tėvas. Motina anksti susirgo, suprato, jog vaikai liks našlaičiais. „Teta pasakojo, jog motina vis gododavusi „kur tas mano Vladelis dings, kaip gyvens...“. Tiek ji mylėjo savo vyresnėlį...“ – giminės prisiminimais dalijosi moteris.


Atgimę pirmieji, šiandien nebeskamba

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
Statytojų brigada prie pačių nulietų varpų: antras iš kairės – A. Stonys, ketvirtas – P. Šoblinskas, viduryje – klebonas B. Burneikis.

Kretingiškį 73-jų Povilą Šoblinską galėtume vadinti paskutiniuoju Kretingos bažnyčios varpų liejiku-mohikanu: jis mano belikęs vienintelis iš tos komandos, kuri kone prieš keturis dešimtmečius, vadovaujama klebono Broniaus Burneikio, Kadagynės kaime įsirengė fabriką ir vienintelė Sovietų Sąjungoje ryžosi lieti varpus Lietuvos bažnyčioms.

Tačiau P. Šoblinskas apgailestauja, kad Kretingos bažnyčios varpai, kurie tarsi laisvės šaukliai buvo nulieti pirmieji, jų kūrėjams nebijant galimų represijų, šiandieną nebylūs. Jie nepateko tarp 100 Lietuvoje skambančių varpų į Lietuvos nepriklausomybės 100-mečio proga kūrėjų komandos rengiamą projektą „Gloria Lietuvai“.

Svajonė – 6 tonų varpas

Pirmuosius tris varpus, sveriančius 900 kg, pusantros ir dvi tonas, kretingiškiai išliejo savajai bažnyčiai. O per dešimtmetį – nuo 1982-ųjų iki 1991-ųjų – meistrai suspėjo iš viso nulieti apie 20 varpų, kurie buvo įkelti ne tik į Kretingos, bet ir į – Klaipėdos Marijos Taikos karalienės, Skuodo rajono Lenkimų, Raseinių raj. Nemakščių bei kitas bažnyčias.

„Tose bažnyčiose ir šiandien tebeskambina mūsų varpais, išskyrus – Kretingos. Nuo svambalų dūžių neva įtrūkę du didieji varpai. Pranciškonai vietoj jų pasirinko elektroninius varpus, kurie dūzgia tarsi pravažiuojantys traukiniai“, – apmaudo dėl nebeskambančių varpų neslėpė P. Šoblinskas.


Po susidūrimo vienas galinių „Opel Astra“ ratų liko sankryžoje, o pats automobilis nuskriejo apie 50 metrų.

Vasario 14 dieną apie 11.30 val. eismo nelaimė įvyko Kretingoje, P. Vileišio ir Taikos gatvių sankryžoje, – šalutiniu keliu važiavęs mikroautobusas „Volkswagen Crafter“ nepraleido lengvojo automobilio „Opel Astra“ ir su juo susidūrė.

Nuo smūgio „Opel Astra“ nuskriejo apie 50 metrų, pakeliui trenkdamasis į gatvės žibintą – šio šviestuvas nukrito ant žemės.

Per eismo įvykį apgadintos abi transporto priemonės, o automobilis „Opel Astra“ liko be abiejų galinių ratų – vienas nukrito sankryžoje, o kitas nuskriejo į kitą gatvės pusę ir pakibo gyvatvorėje.

Mikroautobuso vairuotojas tikino, kad visada, važiuodamas Taikos g., ties sankryža, sustodavęs, ir negalėjo paaiškinti, kas atsitiko, kad šįsyk to nepadarė, tad apgailestavo dėl įvykio.

Pirminiais duomenimis, abu vairuotojai buvo blaivūs, per eismo įvykį sužalojimų nepatyrė.

„P. n.“ informacija


Su naujai pasiūta vėliava šventinėje eisenoje pasirengusi žygiuoti Padvarių socialinės globos namų bendruomenė, vadovaujama Rimos Narmontienės.

Padvarių socialinės globos namai Vasario 16-osios Kretingos miesto eisenoje dalyvaus su naujai sukurta savo įstaigos vėliava. Ją pirmiausiai pristatė savo bendruomenei, iškilmingai įnešdami į salę šventės išvakarėse surengtame minėjime.

Žalias plačiašakis medis baltame vėliavos fone simbolizuoja Padvarių socialinės globos namų bendruomeniškumą ir santarvę. „Ligi šiol neturėjome įstaigos vėliavos, tik – logotipą, kurį ir panaudojome savo vėliavoje, – kalbėjo Padvarių socialinės globos namų vadovė Rima Narmontienė. – Vos paskelbė, kad Kretingos mieste bus rengiama iškilminga Vasario 16-osios eisena, visi – gyventojai ir darbuotojai – pareiškė norą joje dalyvauti. O kaipgi žygiuosime be savos vėliavos, – ši neeilinė proga ir paskatino ją susikurti.“

R. Narmontienės žodžiais, vakar per minėjimą garbingai įnešus vėliavą, tarp žmonių nuvilnijo džiaugsmas, šypsenos. Po to buvo surengtas koncertas ir šokių vakaras. Į šventę buvo pakviesti ir Padvariškių bičiuliai – Kretingos socialinių paslaugų centro Dienos užimtumo senjorai. Programą išvien su bendruomene rengė užimtumo specialistai Daiva Pociuvienė, Vykinta Morozovienė ir Petras Rudys.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas