Pajūrio naujienos
Help
2018 Gegužė
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke310172431
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Orų prognozė
Dieną24°C debesuotumas 7 %
Naktį14°C debesuotumas 73 %
Apklausa

Ar Kretingoje yra kur važinėti dviračiais?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1224) 2018-02-06

Senovinė tvora – lyg rakštis Kretingos centre

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Kone 40 metrų išlikusios keturių šimtmečių vienuolyno tvoros šiandieną nėra laikoma kultūros paveldu.

Kretingos miesto centre yra išlikęs autentiškas objektas – akmeninės Pranciškonų vienuolyno tvoros likutis. Neatkurtas, išlikęs toks, kokį meistrai sumūrijo prieš 400 metų. Beveik nematomas praeiviams, nes įsiterpęs tarp pastato-vaiduoklio J.K. Chodkevičiaus gatvėje ir baigiamos statyti bibliotekos. Beje, ir niekam nereikalingas, nes jos nuosavybės dokumentuose tiesiog nėra.

Akmenys virsta į statybvietę Netvarkoma senoji tvora, kurios Kretingos mieste išlikę kone 40 m, baigia nugriūti – jos akmenys byra į bibliotekos statybvietę. Kretingos biblioteką statančios bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ Klaipėdos filialo „Klaipstata“ direktorius Rimantas Skarbalius išdėstė problemą: „Ta tvora įvirtusi į mūsų darbo zoną. Kovą turėsime pradėti asfaltuoti bibliotekos prieigas, ir sukritę akmenys mums trukdys dirbti. Juos reikėtų sumūryti atgal į tvorą, tačiau tai – ne mūsų tvarkomas objektas.“ R. Skarbalius sakė, jog prašęs Kretingos rajono savivaldybės, kad pasirūpintų kultūros paveldu, tačiau, jo žiniomis, Savivaldybė darbų negali finansuoti, nes tvora – nebe jų turtas, o privatus, patenkantis į J.K. Chodkevičiaus gatvės Nr. 1 sklypo ribas. Statybos darbus atliekantys meistrai, vadovaujami brigadininko Artūro Kraujalio, lazeriu tiksliai išmatavo tvorą, prasidedančią nuo J. K. Chodkevičiaus gatvės ir suaugusią su Nr.1 pažymėto namo galine siena. Jos tikslus ilgis – 38 metrai, užsibaigia ji ties bibliotekos pastato viduriu. Iš tašytų lauko akmenų sumūrytos tvoros storis siekia 70 cm. „Žmonės pasakojo, kad užsilipę ant tvoros visokie neaiškūs tipai landžioja į namą-vaiduoklį, nesyk buvo jį padegę“, – nuogirdomis dalijosi statybininkai.


Skaudus įvykis užfiksuotas vakar apie 7.58 val. – Kretingoje, Vilniaus g., prie banko „Luminor“ automobilis „Toyota“ partrenkė, priminiais duomenimis, per pėsčiųjų perėją ėjusį vyrą. Nukentėjusįjį, kuris buvo praradęs sąmonę, greitosios medicinos pagalbos medikai nugabeno į ligoninę Klaipėdoje, iš karto po įvykio duomenų apie jo sveikatos būklę dar neturėta. Automobilį vairavęs kretingiškis buvo blaivus.


Paslaugas teikiančios Kretingos rajono savivaldybei priklausančios bendrovės suskaičiavo vartotojų skolas. „Kretingos vandenims“ ji siekia 29 tūkst. 642 Eur, „Kretingos šilumos tinklams“, be priskaitymų už gruodį, – 157 tūkst. 128 Eur, „Kretingos komunalininkui“ – 150 tūkst. 153 Eur, tačiau šią savaitę užskaičius sausį gautas įmokas už 2017 metus, ši suma pasikeis.


Po bendros Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos ir LKPB Tarptautinių ryšių valdybos pareigūnų operacijos į Lietuvą pargabentas nuo 2002 m. užsienyje slapstęsis mažamečio pagrobimą Plungėje įvykdęs asmuo.


Paskutiniame teismo posėdyje parodymus davė 53 metų kretingiškė Javita Anužytė, kuri dirbo žemėtvarkininke ir kuri kaltinama kartu su dviem bendrininkais sukūrusi ir panaudojusi schemą, kaip neteisėtai užgrobti Eberhardtui Rutzenui iki nacionalizacijos priklausiusią 80 ha žemę Kretingos rajone, Mažučių kaime. Moteris teigė, kad ji nuolatos Rutzeno byla nedisponavo ir su ja atliko tik tokius veiksmus, kuriuos nurodydavo Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjas Dalius Vitkus.


Policija pateiks ataskaitą

  • Iš po­li­ci­jos su­ves­ti­nių

PALANGOJE.

GANYKLŲ G. Vasario 4 dieną apie 2.30 val. sustabdytas automobilis BMWB 320, kurį vairavo girtas (2,85 prom.) 1994 m. gimęs jaunuolis.

NERINGOS G. Vasario 3 dieną apie 20.10 val. automobilių stovėjimo aikštelėje mašinoje „Toyota Avensis“ 1992 ir 1994 m. gimę jaunuoliai turėjo į popieriaus skiautę susuktos galimai marihuanos. Jaunuoliai sulaikyti ir uždaryti į areštinę.

„P. n.“ informacija


„Kretingos“ komanda, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, praėjusį savaitgalį sužaidė 23 turo Regionų krepšinio lygos A diviziono rungtynes ir po iškovotos 16-os pergalės turnyrinėje lentelėje toliau dalinasi III–IV vietas.

Vasario 2 d. kretingiškiai išvykoje 84:81 (26:16; 17:22; 20:12; 21:31) palaužė Kauno VDU (10 pergalių, 13 pralaimėjimų) komandos pasipriešinimą. „Kretingos“ komanda puikiai pradėjo rungtynes ir jau po I kėlinio pirmavo 10 taškų (10 min. 26:16), bet II kėlinyje VDU atsilikimą sumažino perpus (20 min. 48:43). Įpusėjus lemiamam kėliniui kretingiškiai turėjo ir 18 taškų persvarą (35 min. 75:57), tačiau likus žaisti 3 sekundėms komandas skyrė tik trys taškai (84:81). Maža to, „Kretingos“ komanda prarado kamuolį, bet paskutinę sekundę mestas varžovų tritaškis tikslo nepasiekė ir mūsiškiams pavyko iškovoti dramatišką pergalę.

Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai“ atstovavo: Albertas Valiulis (5/7 tritaškiai) – 20, Aidas Viskontas – 17, Martynas Airošius – 15, Rytis Zabita (14 atk. kamuolių) – 12, Linas Jonuška – 8, Tadas Maželis – 7, Mantas Kudys – 3, Edgaras Danys – 2, Henrikas Lubinas.

Artimiausias rungtynes „Kretingos“ komanda žais vasario 9 d. su turnyrinės lentelės kaimynais Kauno rajono „Omega“ (16 pergalių, 7 pralaimėjimai), o vasario 10 d. išvykoje sieks revanšo prieš Marijampolės ,,Sūduvą-Mantingą-II“ (10 pergalių, 12 pralaimėjimų).

Tomas KUBILIUS

Krepšinio klubas „Kretinga“


Paniręs į piliakalnius, iškoduoja kuršių istoriją

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
Kraštotyrininkas Denisas Nikitenka ištyrinėjo Klaipėdos apylinkių piliakalnius ir archeologinės rekonstrukcijos pagrindu atkūrė jų tūkstantmečio istoriją, kurią pateikė leidinyje „Pilsoto žemės pilys“.

Kraštotyrininkas žurnalistas Denisas Nikitenka, dalyvaujantis baltų vikingais vadinamos kuršių genties istorijos, rekonstrukcijos ir kultūros populiarinimo klubo „Pilsots“ veikloje, parengė visuomenei skirtą pažintinį leidinį „Pilsoto žemės pilys“. Piliakalnius vadindamas dar neišjudintu tautiškumo bastionu, autorius pažvelgė į juos giliau, atkurdamas tai, kas materialiai nebeišlikę, tačiau menamai plevena viršum jų kaip didingų praeities epochų liudytojai.

Po žvalgytuvių – į žodinės kūrybos gelmes

D. Nikitenkos žodžiais, nė viena Europos valstybė negali pasigirti tokiu dideliu piliakalnių skaičiumi – Lietuvoje šių paveldo paminklų jau yra atrasta per 900, ir šis sąrašas kasmet pasipildo.

Mažiausios, tačiau itin turtingos kuršių Pilsoto žemės, apimančios dabartinį Klaipėdos miestą ir dalį rajono palei pajūrį, piliavietes išžvalgė D. Nikitenka. Šios mįslingos žemės pavadinimą tyrinėtojas paaiškino taip: vieni jį kildina iš latviško žodžio „pilsėta“, reiškiančiu miestą, o kiti – nuo dviejų žodžių „pilis“ ir „sata, seta“, kurie reiškė aptvertą sodybą, ūkį.

„Ekspedicija į žinomą kuršių piliavietę ar kitą archajišką objektą visuomet prasideda namuose – aklai neinu. Nebent – į žvalgybą, kai ieškau nerastų paveldo paminklų ir tik spėju juos galint ten būti. Pirmiausia ištyrinėju krūvas dokumentų, istoriografinių aprašų, žemėlapių – sužinau, kur buvo piliakalniai, gynybiniai grioviai, kad nepražiopsočiau to, kas nesimato plika akimi – turiu iškoduoti tai, kas buvo ankstesniuose amžiuose“, – kalbėjo D. Nikitenka.

Norėdamas kuo geriau pažinti senąsias pilis, kraštotyrininkas mynė muziejininkų, archeologų slenksčius, ir, žvelgdamas plačiau, taip pat leidosi vedamas padavimų, legendų, sakmių takais, kurie nukelia į tūkstančio metų senumo kuršių vikingų epochą. Visa tai ir atsispindi leidinyje, kuris gausiai iliustruotas klubo „Pilsots“ narių nuotraukomis.


  • Gaisrai

Vasario 4 dieną gautas iškvietimas iš Kretingos r. Pasertupio k. – Granito g. užsidegė automobilis „Renault Scenic“. Į vietą atvykus ugniagesiams, transporto priemonė degė atvira liepsna. Gaisro metu sudegė degios automobilio dalys.

„P. n.“ informacija


Jau visoje šalyje prasidėjo prevencinė akcija „Gyvenkime saugiai“, kurią organizuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Per akciją, kuri tęsis iki metų pabaigos, ugniagesiai planuoja aplankyti apie 100 tūkst. gyvenamųjų būstų visoje Lietuvoje, Kretingos rajone – apie 2 tūkst.


Romualdui Beniušiui ir Jacques Guiffault lankantis Šv. Antano rūmų rūsiuose.

Ne per seniausiai, sausį, Klaipėdoje buvo atidarytas Mažosios Lietuvos istorijos muziejui priklausantis MUZIEJUS 39/45. Į muziejaus, kuris skirtas atspindėti Klaipėdos miestui ir kraštui labai svarbų ir skaudų istorijos etapą – Antrąjį pasaulinį karą, ekspoziciją pateko ir prancūzų kario belaisvio Paul Guiffault (Polio Guifo) daiktai – dokumentai, kario knygelė, vokiečių okupacijos meto pinigai, laiškai.

Šiuos daiktus praėjusį rugpjūtį Mažosios Lietuvos istorijos muziejui perdavė Paul Guiffault sūnus Jacques Guiffault (Žakas Guifo), kurį interneto platybėse prieš kelerius metus surado mūsų kraštietis istorijos tyrinėtojas Romualdas Beniušis ir kuris, be Klaipėdos, lankėsi ir Kretingoje bei „Pajūrio naujienų“ redakcijoje.

Sudomino užrašai prancūzų kalba

„Viskas prasidėjo nuo Šv. Antano rūmų Kretingoje rūsių, ant kurių sienų išlikę juose kalėjusių žmonių įrašai prancūzų kalba. Pradėjęs domėtis apie prancūzų karius belaisvius taip ir suradau Žaką Guifo, kuris žinią apie Antrąjį pasaulinį karą skleidė krašto mokyklose, tarp jaunimo. Antrojo pasaulinio karo tema, o ypač tai, kas susiję su prancūzų kariais belaisviais, Prancūzijoje dažniausiai yra nutylima, o Žakas, atvirkščiai, suradęs dėžutę su asmeniniais tėvo daiktais, kaip tik pradėjo tuo domėtis“, – kalbėjo R. Beniušis, kuris, užmezgęs ryšius su belaisvio sūnumi, sužinojo ir Polio Guifo gyvenimo peripetijas.

Kraštotyrininko pastebėjimu, karių belaisvių tema išvis yra mažai tyrinėta, jeigu apie juos kažkur ir parašyta, tai labiau apibendrintai, be konkrečių atvejų, tik paminint, jog vokiečių okupacijos metais belaisviai buvo išskirstyti dirbti pas ūkininkus, nes, vyrams išėjus į karą, Klaipėdos krašte labai trūko vyriškos darbo jėgos.

„Apskritai, prancūzų ir belgų karių belaisvių likimas atspindi ypatingą karo metų dramą: kalinti vokiečių, sulaukę sovietų armijos, daugelis jų patikėjo, jog, pakliuvę į sąjungininkų rankas, jie saugiai pasieks savo tėvynę. Deja, tie, kuriais belaisviai patikėjo, tapo jų budeliais, ir pusės belaisvių gyvenimas baigėsi sovietiniuose lageriuose, badaujant ir šąlant, – tokių košmariškų antisanitarinių gyvenimo sąlygų neištvėrę belaisviai mirė vienas po kito, taip ir nesupratę, kodėl su jais taip buvo pasielgta“ – mintimis pasidalino R. Beniušis.


„Pajūrio naujienų“ redakcija sulaukė oficialaus atsakymo iš Aplinkos apsaugos agentūros, į kurią buvo kreiptasi rengiant publikaciją apie tai, jog, remontuojant vėjo jėgainę Tintelių kaime, galimai galėjo būti paaukštintas jos bokštas („Remontavo pamatą, bet pakeitė bokštą“, 2018-01-26).


Kretingos rajonas ieško savo išskirtinumo

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Po publikacijos

Penktadienį rajono Savivaldybėje įvykusiame posėdyje vyko diskusijos apie alternatyvių žemės ūkio verslų bei turizmo plėtojimo perspektyvą.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas