Pajūrio naujienos
Help
2017 Gruodis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Orų prognozė
Dieną2°C debesuotumas 19 %
Naktį0°C debesuotumas 15 %
Apklausa

Metų žmogaus 2017 rinkimai

Edvardas STALMOKAS
Antanas BLUŽAS
Petras RUDYS
Aurimas RAPALIS
Ieva GARJONIENĖ
Arūnas MAŽONIS
Robertas LAPINSKAS
Bronius LAZDAUSKAS
Gvidonas NAVICKAS
Margarita LIZDENYTĖ
Kęstutis BERTAŠIUS
Auksė ANTULIENĖ
Apklausa

Šiemet Lietuvą paliko 56 tūkst. gyventojų. Ar Lietuva galutinai išsivažinės?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1206) 2017-11-28

Atšvaitas kišenėje nešviečia

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Pirmas puslapis
Kretingos rajono policijos komisariato vyriausiasis tyrėjas Tomas Mikelkevičius teigė, kad yra platus pasirinkimas atšvaitų ir žibintuvėlių, todėl kiekvienas gali atrasti sau priimtiniausią variantą.

Penktadienio vakaras buvo tragiškas – Lietuvos keliuose žuvo penki žmonės: keturi pėstieji ir viena dviratininkė. Visi automobilių partrenkti žmonės neturėjo atšvaitų. Reaguodami į šią situaciją, policijos pareigūnai ragina žmones į savo elgesį kelyje nežiūrėti lengvabūdiškai ir į gatvę išeiti tik turint atšvaitą bei teisingai jį nešiojant.

„Jei turi atšvaitą kišenėje arba rankinėje, vadinasi, tu jo neturi. Juk ten jis nešviečia“, – teigė Kretingos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Tomas Mikelkevičius, papasakojęs, kad policijos pareigūnams tenka nuolat susidurti su žmonėmis, kurie vis dar nenešioja atšvaito arba daro tai neteisingai.

Su atšvaitais – net šalikai

T. Mikelkevičius įsitikinęs, kad dabar yra kaip niekad platus pasirikinimas priemonių, kaip save saugoti kelyje: įvairių formų atšvaitai, kurie kabinami ant virvelės prie drabužių, elastingos juostelės, kurios dedamos ant dilbio arba blauzdos, liemenės su šviesą atspindinčiais elementais.

„Kartais moterys atšvaitą-juostelę užvynioja ant rankinės rankenos, bet ten jo nesimato, būtinai jį reikia dėti ant rankos arba kojos. O jei nesinori – labai patogu pirkinių krepšys su šviesą atspindinčiais elementais, – sakė T. Mikelkevičius, pademonstravęs įvairius atšvaitus. – Vaikai labai mėgsta pakabinamus atšvaitus, o taip pat pakabinamus žaisliukus, kurie yra pasiūti iš šviesą atspindinčios medžiagos. Yra net šalikų su šviesą atspindinčiomis juostomis, o jeigu ir jie nepatinka – galima naudoti žibintuvėlius, kurie prisikabina kaip raktų pakabukas – šviečia ryškia šviesa tolygiai arba mirksi. Taigi tai yra tik fantazijos reikalas, kokį atšvaitą ar žibintuvėlį nešioti.“

Atšvaitas turi būti pritvirtintas tokiame aukštyje, kurį apšviečia automobilio žibintų šviesos, jis turi būti matomas iš visų pusių kitiems eismo dalyviams. „Dažniausios klaidos: atšvaitą užstoja drabužiai, nešuliai, o kartais atšvaitas būna jau nusidėvėjęs, nusitrynęs, tad jis nebeatspindi šviesos ir neatlieka savo funkcijos“, – atkreipė dėmesį T. Mikelkevičius.


Kretingos miesto apšvietimo sistema yra 85–90 proc. susidėvėjusi. Mieste tebenaudojamos gyvsidabrio lempos, kurios kelia grėsmę žmonių sveikatai ir, remiantis ES direktyva, yra nebepardavinėjamos.


Festivalį augina kaip pupą

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Kultūra
Kretingos kultūros centro vestibiulyje – paskutinės „Pupos“ šokėjų akimirkos prieš pasirodymą scenoje. Dešinėje – kolektyvo vadovas Paulius Vaitkevičius.

„Prieš dvejus metus savo „Pupą“ pasėjome, o dabar galime pamatyti, kaip gražiai ji sudygo, pasistiepė ir lapoja toliau“, – kalbėjo Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Jūratė Račinskienė.

Suburia bendraminčius

„Pupa“ – tai nuo 2015-ųjų metų kas dvejus metus šios mokyklos organizuojamas respublikinis vaikų ir jaunimo liaudies šokių festivalis. Šventės pavadinimą padiktavo idėjos autoriaus šios mokyklos mokytojo Pauliaus Vaitkevičiaus suburto kolektyvo, kuriame šoka aštuonios VII-VIII klasių moksleivių poros, bei vieno mėgstamiausių šokių – „Pupa“ – pavadinimai.

Anot J. Račinskienės, šokis yra visas Paulius gyvenimas. Kai kuriems jis pats yra sukūręs ir choreografiją. Ne be jauno pedagogo pastangų „Pupa“ buvo išsikovojusi teisę dalyvauti pernai įvykusioje respublikinėje moksleivių Dainų ir šokių šventėje, o P. Vaitkevičius joje buvo vienas choreografų asistentų. Iš Žiežmarių kilęs apie 5-erius metus Marijono Daujoto pagrindinėje mokykloje dirbantis choreografas „Pajūrio naujienoms“ atviravo, jog mintį surengti mokyklą ir Kretingą garsinantį renginį puoselėjęs seniai, o įgyvendinti padėję studijų draugai, šokių kolektyvams vadovaujantys įvairiuose Lietuvos rajonuose. „Pupa“ nėra konkursas, todėl nėra ir nereikalingo jaudulio. Anot pašnekovo, vadovams, bičiuliams visada smagu pamatyti vieniems kitus ir ką yra nuveikę, o jauniesiems šokėjams – išmoktą naują šokį pademonstruoti bendraminčiams kito miesto scenoje, susipažinti vieniems su kitais.


Muziejininkė Jurgita Tertelienė rodė, kaip veiks interaktyvus įrenginys: planšetėje įvedus pažymėto augalo numerį, ekrane atsiras informacija apie jį.

Kretingos muziejui minint unikalaus miesto istorinio bei gamtos paveldo – Žiemos sodo atkūrimo 30-metį, praėjusį savaitgalį buvo surengta mokslinė konferencija „Žiemos sodai-oranžerijos: praeitis, dabartis ir perspektyvos“, į kurią atvyko mokslininkai iš įvairių šalies botanikos sodų bei mokslo įstaigų.

Nuo istorinio paveldo – iki kenkėjų

Kretingos muziejuje viešėjo ir plataus spektro pranešimus tądien skaitė: Lietuvos edukologijos universiteto botanikė Teresė Jokštienė – “Europietiškų tradicijų atspindžiai Lietuvos Žiemos soduose“, Lietuvos universitetų botanikos sodų asociacijos narė Judita Varkulevičienė – „Dvarų oranžerijos ir jų kūrimo raida Lietuvoje“, Vilniaus universiteto Botanikos sodo direktorius Audrius Skridaila – „Šiuolaikinės tendencijos pasaulyje, kuriant lankymui skirtas augalų ekspozicijas uždarame grunte“.

Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo specialistė Jolanta Šernienė kalbėjo apie oranžerijų kūrybinę erdvę edukacijai, o Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų apsaugos laboratorijos mokslo darbuotoja Elena Survilienė – apie oranžerijų augalų prevenciją ir apsaugą nuo ligų bei kenkėjų. Kretingos muziejaus Istorijos ir archeologijos skyriaus vedėja Jolanta Klietkutė, surengusi istorinių nuotraukų parodą, priminė Žiemos sodo istoriją ir iš nuotraukų atgamintus įdomius štrichus, o Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė – apie botanikos ekspozicijos kūrimo istoriją.


Jau beveik du mėnesiai, kaip iš Baudžiamoji proceso kodekso išbrauktas privataus kaltinimo institutas – neliko bylų, dėl kurių asmenys, norėję apginti savo teises, būtų turėję patys kreiptis į teismą. Kas pasikeis tyrimus dėl šių nusikalstamų veikų atidavus policijai – „Pajūrio naujienų“ pokalbis su Kretingos rajono policijos komisariato viršininku Arūnu Pužausku.


Vos prieš parą į statomą namą Kretingos rajone pristatytas naujas šilumos siurblys dingo – vagys jį išnešė, net nepalikdami jokių įsilaužimo žymių. Įvykio sukrėsti šeimininkai apie tai paskelbė socialiniame tinklapyje „Facebook“, už gautą vertingą informaciją žadėdami dosnų atlygį.


  • Iš po­li­ci­jos su­ves­ti­nių

KRETINGOJE.

Sodininkų bendrijoje „ŽEMAITIJA“. Lapkričio 25 dieną 14.20 val. Kretingos pareigūnai gavo pranešimą, kad sodininkų bendrijoje taksi automobilį vairuoja galimai neblaivus vairuotojas. Atvykę pareigūnai sustabdė minėtą automobilį – paaiškėjo, kad vairuotojas (gim. 1965 m.) išties neblaivus, jam alkoholio matuokliu nustatytas 2,32 prom. girtumas.

KRETINGOS r.

VYDMANTŲ k. Lapkričio 26 dieną apie 15 val. automobilio „Audi 100“ vairuotojui (gim. 1952 m.) nustatytas 1,85 promilės girtumas. Ligoninėje paimtas jo kraujo mėginys, o įvykis tiriamas.

„P. n.“ informacija


Rajono priešmokyklinukų sporto žaidynių I etapo dalyviai varžėsi Kurmaičių pradinės mokyklos sporto salėje.

Kurmaičių pradinėje mokykloje įvyko Savivaldybės Švietimo skyriaus inicijuotų mūsų rajono priešmokyklinio ugdymo grupių vaikų sportinių žaidynių I etapas. Vaikai ne tik varžėsi estafečių varžybose „Linksmi ir vikrūs“, bet ir patyrė judėjimo kartu džiaugsmą.

Numatyta, jog šios žaidynės tęsis iki kitų metų balandžio mėnesio, ir sportuoti panorę priešmokyklinukai sausį dalyvaus varžybose „Mažieji šaškininkai“ – jos bus surengtos Simono Daukanto progimnazijoje. Po to, pagal darbo grupės, parengusios žaidynių nuostatus, sudarytą grafiką mažųjų sportininkų laukia vaikų futbolo „5x5“ rungtynės bei kamuolio metimo į krepšį varžybos.

Žaidynių tikslas – formuoti mokyklų bendruomenių teigiamą požiūrį į kūno kultūrą, skatinti prigimtinį vaikų poreikį judėti, sudominant juos aktyvia fizine veikla, populiarinti įvairias sporto šakas.

„Tai – pirmosios tokios žaidynės mūsų rajone, ir labai norėtųsi, kad ateityje jos išaugtų į regioninį sporto renginį“, – kad gera idėja – vaikus pratinti prie sporto nuo mažumės – pasklis ir plačiau, vylėsi Švietimo skyriaus specialistė Asta Pocienė, žaidynių iniciatorė, pasveikinusi I etapo dalyvius – 12-a rajono komandų, kurios į estafečių varžybas „Linksmi ir vikrūs“ Kurmaičių pradinėje mokykloje susirinko kiekviena vilkėdama vieningą sportinę aprangą bei parengusios prisistatymo šūkius.

Atlikus penkias estafetes, paaiškėjo nugalėtojai: I v. iškovojo žaidynių šeimininkė – Kurmaičių pradinės mokyklos komanda, II v. užėmė Simono Daukanto progimnazijos atstovai, III v. – Rūdaičių mokyklos priešmokyklinukai. Nugalėtojai buvo apdovanoti diplomais, o visi dalyviai – padėkos raštais.


Praėjusį savaitgalį Arimanto Mikaločiaus treniruojami „Kretingos“ krepšininkai sužaidė vos vienerias išvykos rungtynes, kuriose pralaimėjo prieš Regionų krepšinio lygos (RKL) vidutinioką – Kėdainių „SC-Nevėžį“ – ir su 5 pergalėmis bei 3 pralaimėjimais įsitvirtino V turnyrinės lentelės pozicijoje.


Vakar buvęs ilgametis Pakutuvėnų Šv. Antano Paduviečio parapijos klebonas, Pakutuvėnų “Susitaikinimo sodybos“ dvasinis vadovas, ligi šiol buvęs Pakutuvėnų vienuolyno bei parapijos vyresnysis ir misijų sekretorius 53-jų Gediminas Numgaudis vėl paskirtas šios parapijos klebonu. Vakar jis davė klebono priesaiką ir perėmė parapiją iš ligi šiol, be Kretingos parapijos, dar ir Pakutuvėnų parapijai vadovavusio brolio pranciškono Antano Blužo.

„P. n.“ informacija


Kurdamas krosnį apdegė veidą

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Gaisrai

Sekmadienį apie 17 val. skaudžiai nukentėjo palangiškis, kuris krosnį bandė užkurti, panaudodamas degų skystį. Pliūptelėjus liepsnai, vyras apdegė veidą ir plaukus, o ugniai persimetus į rūsyje sukrautą medieną, vos nesupleškėjo ir visas namas.


Kretingoje – jaunų karių desantas

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Šventės
Vygantas Mačernis visų pasižadėjimą tądien davusių jaunųjų šaulių vardu pabučiavo Kretingos šaulių kuopos vėliavą.

Praėjusį šeštadienį Kretingos miesto centras pusdieniui tarsi virto kariniu daliniu – eisena atžygiavus ir rikiuotėn stojus savanoriams ir šauliams, nuaidėjo šūvių salvės, būsimieji jaunieji šauliai davė iškilmingą pasižadėjimą. Po ceremonijos kretingiškiai galėjo apžiūrėti karinę ginkluotę, paskanauti kareiviškos košės ir pabuvoti inscenizuoto mūšio dalyviais. Taip Kretingoje buvo paminėta Lietuvos kariuomenės diena.

Rotušės aikštėje nugriaudėjus trims salvėms – už Lietuvą tėvynę, Lietuvos žmones ir Lietuvos kariuomenę, į jaunuosius šaulius bei savanorius karius kreipėsi Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (jūros) šaulių III rinktinės vadas atsargos majoras Rolandas Lukšas: „Mums šiandien net oras palankus – nelyja, darykit gerus darbus, gyvenkit su šypsenomis ir atiduokit tėvynei, ką privalote.“ Jis padėkojo jiems už tarnystę bei ištikimybę, o išvien ir Kretingos rajono vadovams – už paramą, kad šauliai gali vilkėti uniformomis.

Per 20 jaunųjų kretingiškių iškilmingai pasižadėjo ne tik tarnauti, bet ir negailėti jėgų, ginant tėvynės laisvę bei jos Nepriklausomybę, – o jų visų žodžius, pabučiuodamas Kretingos šaulių kuopos vėliavą, užtvirtino šviežiai priesaiką paliudijęs jaunasis šaulys Vygantas Mačernis.


Įtraukė povandeninė sodininkystė

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Gyvenimas pagal MUS
Akvariumisto namai savaitei virsta balaganu: krūvos šakų, akmenų, žuvys – kibiruose. Įdedi šaką – ne taip pasvirusi, ištrauki – rankos varva. Kaip ir menininko – šimtai teptukų, kol nupiešia paveikslą ir pakabina jį ant sienos. Tada pasimato – gražu. Egidijus Kusa

Kretingiškis 47-erių Egidijus Kusa, dirbantis Valstybinėje sienos apsaugos tarnyboje, sakė akvariumus ir žuvis juose pamėgęs dar vaikystėje. Šiandieną jis išvien su šalies akvariumistų bendruomenės nariais kuria įstabius povandeninius sodus ir savo kūriniais reprezentuoja Lietuvą pasaulinėse parodose.

Svarbi kiekviena detalė

Povandeniniai sodai – tai sumažinti kalnų, oazių, upių šlaitų, skardžių ir netgi krioklių vaizdai, kuriami akvariumuose. Pagrindinės medžiagos yra medžių šakos, akmenys, žvyras, ir iš jų sudėliotoje natūralaus grožio karalystėje plaukioja žuvys.

Pašnekovo žodžiais, akvariumo sodininkystės principas – atkartoti gamtoje pamatytą vaizdą, perkeliant jo miniatiūrą po vandeniu. Akvariume negali būti chaoso, turi būti išlaikyta biopusiausvyra, kaip ir natūralioje gamtoje.

Reikalinga suderinti ne vien medžiagas, bet ir augalus, kad jie tiktų ir tarpusavyje susigulėtų. Netgi žuvys turi plaukioti viename lygmenyje.

“Kuriant akvariumą, be galo svarbi kiekviena detalė, – pabrėžė E. Kusa. – Žmogus galvoja: ai, įdėsiu akmenų, augalą, įlašinsiu, pasuksiu – ir turiu akvariumą. O mes su bendraminčiais sakome, kad akvariumas turi subręsti kaip geras vynas. Neužtenka tik fantazijos sudėlioti medžiagas, akvariumas dar turi užsikurti: vieni augalai adaptuojasi greičiau, kiti – lėčiau, reikalinga ir jų vizuali dermė, ir natūralus suderinamumas.“

Su bičiuliais, Egidijus neslėpė, išbraidą Lietuvos upelius, ieškodami kuo įvairesnių išmirkusių šakų, tačiau akvariumui akmenų dažniausiai tenka parsisiųsti iš Azijos kraštų – Japonijos, Taivanio, Singapūro. Mat, ten jie – įdomaus reljefo, iš jų akvariumistai kuria kalnų, skardžių, uolų imitacijas. O mūsų laukų bei pajūrio akmenys yra pernelyg nugludinti vėjo, lietaus bei bangų mūšos.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas