Pajūrio naujienos
Help
2017 Lapkritis
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe3101724
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną6°C debesuotumas 5 %
Naktį5°C debesuotumas 3 %
Apklausa

Ar Kretinga pakankamai apšviesta?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1201) 2017-11-10

Įkurtuvių juostelę perkirpo (iš kairės) kraujo tyrimų laboratorijos „Antėja“ Klaipėdos padalinio vadovė Solveiga Aleknienė ir direktorė Dangira Babenskienė, rajono vicemerė Danutė Skruibienė, Kretingos ligoninės vyriausioji gydytoja Ilona Volskienė bei klinikos „Ave Medica“ vadovas Grinvydas Butrimas.

Vakar Kretingos širdyje, Birutės g. 1, iškilmingai duris atvėrė nauja moderni medicinos klinika „Ave Medica“. Kompaktiškos, bet jaukios, šviesios patalpos prisipildė malonaus šurmulio bei gėlių aromato – įkurtuvių proga kolektyvo pasveikinti susirinko visuomenės atstovai, Savivaldybės vadovai, kolegos iš kitų Kretingos mieste veikiančių medicinos įstaigų.

Įranga – moderni

Svečius šiltai sutikęs klinikos įkūrėjas klaipėdietis gydytojas onkologas-chemoterapeutas Grinvydas Butrimas pavedžiojo po jaukius gydytojų kabinetus, parodė kraujo tyrimų laboratoriją, supažindino su personalu, pavaišino specialiai tai progai iškeptu tortu ir kava.

„Idėja įkurti tokią kliniką mums su bendraminčiais brendo seniai, nes žinojom, kokių paslaugų trūksta Vakarų Lietuvoje, ypač mažesniuose miestuose, tarp jų – Kretingoje. Pacientai, norėdami patekti pas gydytojus specialistus, priversti laukti ilgose eilėse. Norint nuvažiuoti pasitikrinti į Vilnių, Kauną ar Klaipėdą, žmogui reikia ne tik papildomų lėšų, bet sugaišti dar daugiau laiko. Uždelsta liga gali turėti skaudžių pasekmių“, – sakė medikas, kurio tėvai ir seneliai kilę iš Plungės bei Salantų.

Naujoji klinika aprūpinta modernia šveicariška odontologijos įranga, skaitmeniniu japonišku rentgeno aparatu, o netrukus turės endodontinį mikroskopą, taip pat – daugiafunkcį ultragarso aparatą, leidžiantį tiksliai diagnozuoti širdies ir kraujagyslių ligas, aptikti ginekologinių, urologinių bei sąnarių ligų židinius. Ultragarso aparatu bus atliekami ir pilvo ertmės organų tyrimai. Anot G. Butrimo, su siuntimais besikreipiantiems pacientams šias paslaugas iš dalies arba pilnai kompensuos teritorinė ligonių kasa.


Antanas Raudonis:

– Pėsčiųjų alėja Vytauto gatvėje – nebloga mintis. Įsivaizduoju, ji tęstųsi „Maximos“ link, taksi stovėjimo vietą reiktų patraukti. Alėja, be abejo, būtų gražiai išgrįsta, sutvarkyta, malonu būtų žmonėms pro čia eiti. Dabar, nors transporto eismas ir ribotas, vis tiek mašinos važiuoja, o leistinose vietose paliktos užgriozdina praėjimą. Gėlių klombos, kurios dabar čia sustatytos, negražios, čia visai netinka.

Danguolė TOLIUŠIENĖ:

– Vis ruošiuosi eiti, bet taip ir nenueinu pas merą pasišnekėti apie mūsų miesto centro vaizdą. Kokie tie gėlynai Rotušės aikštėje, gėda prieš svečius. O jau tos gėlių klombos Vytauto gatvėje... Kam ta kompozicija gali būti graži, neįsivaizduoju. Jei man leistų, bent išdėliočiau kitaip. Kad šią gatvę padarytų pėsčiųjų alėja, būtų labai gerai, tik reikėtų ir čia esančius nutriušusius pastatus restauruoti.

Petras JONAUSKAS:

– Gerai būtų Kretingos centre turėti pėsčiųjų alėją. Mačiau tokią Šiauliuose, yra Palangoje, be abejo, ir kituose miestuose. Bet kiek tai kainuoja? Kažin, ar atsiras kada nors pinigų rekonstrukcijai? Vasarą galėtų daugiau ir lauko kavinių veikti, linksmiau, daugiau šurmulio būtų. Dabar Vytauto gatvėje, arčiau centro, tėra viena kavinė su staliuku ir kėdėm lauke, susėda ne daugiau, kaip 3-4 žmonės.

Valerija BERTAŠIENĖ:

– Labai būtų malonu, kad Vytauto gatvė, kuria vaikšto daug žmonių, atitektų vien tik pėstiesiems. Juk čia – pats miesto centras, norėtų ir patys kretingiškiai, ir į miestą iš kitur atvažiavę žmonės ant suoliukų prisėsti. Ir dabar suoliukų yra, bet kas tau norės sėdėti tokiam skersvėjy, tarp akmeninių blokų. Ir kas juos čia visus į krūvą sutempė?

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Prie iniciatyvos „Idėja Lietuvai“ prisidėjo ir Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, vienijanti daugiau nei trisdešimt narių, tarp jų – ir „Pajūrio naujienos“.

Tad tikėdamos, kad Lietuva – ne tik Vilnius, „Pajūrio naujienos“ ragina savo skaitytojus drąsiai siūlyti savo idėjas, kurios užtikrintų proveržį mūsų šaliai – tai daryti galima iki lapkričio 20 dienos, patiems užrašant konkrečią idėją tinklapyje www.idejalietuvai.lt ir priskiriant ją vienai iš šių 14 grupių: aplinkos apsauga, energetika, ekonomika, krašto apsauga, kultūra, socialinė apsauga, susisiekimas, sveikatos apsauga, švietimas, mokslas, teisė, žemės ūkis, vidaus reikalai, kita.


AB „Lietuvos geležinkeliai“ nevykdo įsipareigojimų dėl pėsčiųjų perėjos per pervažą kelyje Kretinga–Darbėnai.

„Savivaldybė ir kelininkai savo padarė, nutiesė taką iki numatytos bėgių vietos, o geležinkeliečiai perėjimo per bėgius neįrengė. Absurdiška: žmogus atvažiavo su dviračiu ar atėjo pėsčiomis tuo taku iki bėgių, o toliau nėra kur judėti. Ką jis turi galvoti? Žmogus juk nežino, kad čia 3 žinybos reikalą tvarko ir kad viena iš jų savo darbo lig šiolei neatliko“, – piktinosi Kretingos rajono savivaldybės meras Juozas Mažeika.


Kretingos rajono savivaldybės Kontrolės komitetas užvakar į posėdį buvo susirinkęs dėl Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kitų metų veiklos plano tvirtinimo. Šio vienintelio klausimo svarstymas užtruko, mat žiežirbų įpūtė ir pats pirmininkas Antanas Kalnius, ir šio komiteto narys Saulius Šopaga.


Apie pusė norinčių tapti švietimo įstaigų vadovais neįveikia Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros organizuojamo kompetencijų testo – tai viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios švietimo įstaigos ilgą laiką neturi vadovų ir Kretingos rajone, kaip antai – Salantų gimnazija ir lopšelis-darželis „Rasa“.


Salantų miesto centrą neseniai papuošusi „Gaidžio“ skulptūra buvo nukentėjusi nuo vandalų, tačiau šie – jau išaiškinti.

Akmens ir medžio skulptorių turtingi Salantai jau gvildena idėjas, kaip pažymėti artėjantį Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Šia proga Salantuose turėtų iškilti viena skulptūra arba jų ansamblis – ir tai nebūtų visiškai nauja tradicija šiame krašte, nes vietiniai menininkai jį savo darbais gražina kasmet.

Kaip būtų galima įamžinti Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį tautodailininkai, kultūros darbuotojai, visuomenininkai diskutavo kasmetinėje kūrėjų šventėje „Žodžiu, garsu, spalva, forma“.

Salantų kultūros centro renginių organizatorė Sandra Čepulytė teigė, kad surengti diskusijų vakarą paragino patys menininkai, norėję susiburti ir aptarti, kokia būtų miesto erdvių gražinimo vizija.

„Planuojame įamžinti valstybės atkūrimo šimtmetį – pastatyti paminklą mieste. Juolab kad Salantuose jau turime paminklą Lietuvos vardo tūkstantmečiui. Dabar gi artėja ne mažiau reikšminga proga, tad norisi ją pažymėti. Matysime, kiek ir kokių idėjų pateiks patys meistrai – gal atsirastų viena skulptūra, gal jų kompozicija. Jei pasiūlymų bus daugiau, sudarysime komisiją jiems įvertinti“, – pasakojo S. Čepulytė.


Dailininkės namai tebekvepia Gruzija

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
Dalia Skridailaitė-Valatkienė į tarptautinį plenerą Gruzijoje išvyko pagal tradicinius menininkų mainus. „Šiemet iš lietuvių laimė nusišypsojo man“, – sakė kretingiškė.

„Batumio gatvių prekystaliai užpildyti visokių keistų egzotiškų valgomų dalykų, visa persismelkę prieskoniais, kurių parsivežiau ir aš. Ligi šiol mano namai tebekvepia Gruzija, ir noriu, kad dar ilgai ja kvepėtų“, – neseniai sugrįžusi iš tarptautinio plenero Gruzijoje, Batumyje, susižavėjimo šia šalimi neslėpė kretingiškė menininkė Dalia Skridailaitė-Valatkienė.

Vienintelė iš Šiaurės Europos

Į plenerą „Batumi 2017“ kretingiškė išvien su kolegomis iš Prancūzijos, Vokietijos, Makedonijos bei Turkijos buvo pakviesta Gruzijos dailininkų sąjungos, su jos nariais užmezgusi ryšius šį pavasarį simpoziume Lenkijoje.

„Į Batumį buvo pakviesta 12 menininkų: pusė – užsieniečių, o kita pusė – gruzinų. Reikėjo nutapyti po 2 paveikslus šio, kalnų ir jūros supamo, kurortinio miesto motyvais. Aš sukūriau 6 nedidelio formato darbus. Atvykus į svetimą šalį, pagauna įkvėpimas – įprastai norisi kuo maksimaliau atskleisti save ir kuo geriau prezentuoti savo šalį“, – neslėpė D. Skridailaitė-Valatkienė.

Jos žodžiais, kiekvieno menininko darbai buvę saviti ir skirtingi: “Skirtumai buvo ryškūs, pradedant nuo spalvų paletės, baigiant tematika. Tačiau mes, menininkai, į viską žvelgiame labai tolerantiškai. Negali vertinti nei jų, nei jų šalių kultūrinio lygio, nes buvau vienintelė iš Šiaurės Europos tarp menininkų, kurie suvažiavę iš pietų kraštų.“

Pasibaigus plenerui, Batumio „Contemporary arts“ galerijoje buvo surengta jo dalyvių paroda, – visiems dalyviams įteikti Gruzijos švietimo, kultūros ir sporto ministrės Ingos Šamilišvili pasirašyti sertifikatai. „Ne kiekvienam menininkui nusišypso tokia laimė“, – džiaugėsi D. Skridailaitė-Valatkienė.


Vienkartinis sielos džiaugsmas

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Smiltys

„Tai, ką vieną dieną sugalvojau padaryti, nėra mano išsvajotas kūrinys“, – paklausta, kaip kilo mintis sukurti popierines sukneles, paaiškino Kretingos Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos vyresnioji metodininkė Lolita Miežienė.


Iš medžio iškirsti stebuklai – knygoje

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
Albumo viršelis. Leidinio dizaineris – Gedas Čiuželis.

„Išsipildė sena svajonė“, – laikydami rankose neseniai iš leidyklos parvežtą meninį albumą „Iš medžio iškirsti stebuklai“, džiaugėsi medžio skulptorius dievdirbys iš Kiauleikių Virgilijus Vaičiūnas ir jo žmona Rūta. Savo knygą menininkas lapkričio 16-ąją pristatys Palangos miesto bibliotekoje, kur šiuo metu eksponuojama dalis jo darbų, o lapkričio 30-ąją – Kretingos muziejuje.

„Per trumpą laiką – tam aukojau praėjusią vasarą – teko apvažinėti visą Lietuvą: išbraidžioti kapines, aplankyti parkus, miestų viešąsias erdves, mokyklas, susirasti privačius kolekcionierius bei asmenis, kuriems kūriau skulptūras, kad nufotografuočiau jas būsimam leidiniui. Tarsi įvykdžiau visą savo, kaip menininko, gyvenimo inventorizaciją“, – juokaudamas kalbėjo 63-jų V. Vaičiūnas.

Jo žodžiais, tik gegužę sužinojus, kad leidiniui gauta lėšų, spalį albumas jau turėjo būti išleistas ir pristatytas Klaipėdos knygų mugėje, surengtoje Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje. Albumas jau spėjo pabuvoti ir garsiojoje Frankfurto knygų mugėje. O dabar atėjo metas šį menišką leidinį, kuriam, neslėpė skulptorius, paaukota daug laiko ir energijos, pristatyti ir savojo krašto žmonėms.

Šis gausiai iliustruotas albumas – jame patalpinti 155 svarbiausi, menininko įvairius kūrybinius gyvenimo tarpsnius atspindintys darbai, pradedant rakandais ir baldais, baigiant kryžiais ir meninėmis skulptūromis – išleistas 600 egzempliorių tiražu.


Katinai-lėlės dovanoja šypsenas

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys

Katinai-lėlės dovanoja šypsenas Kretingiškės 52-jų tautodailininkės Ramunės Martinėnienės iš lino pasiūti katinai savo veidų išraiškomis ir uodegų formomis visuomet pakelia nuotaiką pirkėjams: „Žiūrėk, tas į Joną Petrą panašus, o tas – į aną giminaitį“, – juokėsi kūrėja, rodydama visą glėbį Kalėdų mugei jau parengtų lėlių.


Maskvietę domina kraštiečių poezija

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys

Į redakciją užsukusi viešnia iš Maskvos – vertėja, rašytoja ir poetė Jelena Pečerskaja pasidalijo savo kūrybinio darbo rezultatais: moteris verčia į rusų kalbą pamėgtų mūsų krašto poetų Juozo Maksvyčio, Aldonos Anužienės bei Irenos Grabienės eiles, ir jų rinktinę ketina išleisti kitąmet.



  • Iš po­li­ci­jos su­ves­ti­nių

KRETINGOJE.

J. PABRĖŽOS G. Lapkričio 7 d. apie 18 val. šalia Kultūros centro pastato penkios pažįstamos merginos sumušė nepilnametę (g. 2002 m.), kuri dėl veido sumušimo, suteikus medicinos pagalbą, gydoma ambulatoriškai.

„P. n.“ informacija


Baublių mokyklos-daugiafunkcio centro mokiniai su savo mokytoju Jonu Benečiu pasiryžę iki vasario mėnesio įveikti 100 km ir taip paminėti Lietuvos valstybingumo 100-metį.

Baublių mokyklos-daugiafunkcio centro kūno kultūros mokytojas Jonas Benetis bei neformaliojo vaikų švietimo programos „Būk stiprus ir sveikas“ dalyviai Lietuvos valstybės gimtadienį nutarė paminėti sveikatingumo bėgimu Lietuvos valstybės 100-mečiui – 100 kilometrų“.

„Bėgti vaikai pradėjo spalį, akciją, kuri skirta ugdyti mokinių pilietiškumą, populiarinti sveiką gyvenseną, turiningai leisti laisvalaikį, užbaigsime vasarį. Dalyvius pagerbsime ir nugalėtojus apdovanosime per Vasario 16-osios minėjimą mokykloje“, – sakė projekto sumanytojas J. Benetis.

Mokiniai bėgime dalyvauja savanoriškumo principu, ir jiems yra numatytos trys bėgimo trasos: stadiono bėgimo takas, kurio vienas ratas – 165 m, aplink vaikų darželį – 500 m, aplink Baublius – 3 tūkst. m. Kiekvienas kartą ar du per savaitę bėga pasirinktą nuotolį, kurį mokytojas pažymi bėgimo suvestinėse.


Pastarąsias dvi dienas Kurmaičiuose įsikūrusios bendrovės „Rasa“ darbuotojai vietoj įprasto darbo renkasi į talkas – jie skuba kuo greičiau išvalyti patalpas, kuriose antradienio naktį buvo įsiplieskęs gaisras. Nors per jį aprūko sienos, ugnis apgadino dalį skalbyklos įrengimų, tačiau ši nelaimė nesustabdė „Rasos“ veiklos – įmonė, nepaisant kilusių sunkumų, toliau vykdo užsakymus.


Šią savaitę kelininkai Žemaitės al. rekonstruojamoje atkarpoje nuo sankryžos su Rožyno g. iki ligoninės patiesė apatinį asfalto sluoksnį.

Kretingos rajono savivaldybės direktoriaus pavaduotojas Povilas Černeckis teigė, kad taip pat toje pačioje atkarpoje pradėti statyti bortai ir iš abiejų pusių bus klojami šaligatviai.

„Toje pačioje atkarpoje norisi įrengti ir dviračių takus, tačiau ar kelininkai spės, priklausys nuo oro sąlygų“, – sakė P. Černeckis.

Anot jo, pavasarį darbai bus tęsiami likusioje Žemaitės al. dalyje – nuo ligoninės būsimo turbožiedo link. Kitais metais bus įrengiamas ir pats turbožiedas, o kol kas, rengdamiesi žiemos periodui, kelininkai asfaltu užlopė Žemaitės al. ir Vilniaus g. sankryžoje susidariusias duobes. „Numatyta, kad nuo gruodžio 15 dienos iki kovo 15 dienos darbai nebus vykdomi, tačiau jei pavasarį orai bus palankūs, galbūt darbai prasidės ir anksčiau“, – vylėsi P. Černeckis.

„P. n.“ informacija


Sigita Riepšaitė, konkurse į Kretingos seniūno pareigas surinkusi daugiausiai balų, įveikė 4 pretendentus.

„Tikrai ne. Jo sprendimas yra jo, o mano yra mano“, – „Pajūrio naujienų“ paklausta, ar su buvusiu Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoju Rimvydu Šakiniu, neseniai pradėjusiu dirbti Vydmantuose, vienas po kito pretenduoti į seniūnų pareigas buvo susitarę, juokėsi konkursą Kretingos seniūno pareigoms užimti laimėjusi 34-erių Sigita Riepšaitė.

Prašymus dalyvauti konkurse į Kretingos seniūno pareigas buvo pateikę 10 pretendentų, atitinkančių keliamus reikalavimus bei išlaikiusių vadovavimo gebėjimo testus. Tačiau į atrankos pokalbį atvyko tik 5 kandidatai, tarp jų vienas – iš Klaipėdos.

Konkursą laimėjusi S. Riepšaitė surinko 8,85 balo iš 10 galimų. Eiti seniūno pareigas Savivaldybės administracijos direktoriaus Virginijaus Domarko įsakymu ji bus paskirta po to, kai Savivaldybę pasieks informacija iš Specialiųjų tyrimų tarnybos. Nuo 2015-ųjų iki šiol S. Riepšaitė dirba rajono Savivaldybės tarybos sekretore.

„Ši pareigybė yra politinio pasitikėjimo. Į Savivaldybę dirbti atėjau žinodama, kad čia turėsiu galimybę daugiau susipažinti su teisiniu reglamentavimu, įgysiu daugiau praktikos, ir savo gyvenimo kursą drąsiau galėsiu sukti kita linkme. Kaip tik dabar tokia proga pasitaikė“, – atviravo S. Riepšaitė, seniūno poste pakeisianti pensinio amžiaus sulaukusį Antaną Gedminą.

Mykolo Riomerio universitete Sigita yra baigusi viešojo administravimo ir teisės bakalauro bei finansų teisės magistro studijas. Anksčiau ji dirbo Klaipėdos apskrities mokesčių inspekcijoje.

„Žinau, kad seniūno darbas nebus lengvas, reikės spręsti daugybę aktualių problemų. Sunkumus ketinu įveikti – su žmonėmis bendrauti moku, sprendimuose esu tvirta, nes juos priimu tik gerai apgalvojusi “, – teigė S. Riepšaitė.


Sūnaus nuotraukas paverčia kūrybiniu nuotykiu

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Gyvenimas pagal MUS
Kartais nesvarbu, kokias priemones naudoti, svarbu, kad tai teiktų džiaugsmą ir neleistų užmigti tam vidiniam kūrybiniam aš. Ačiū savo mažajam įkvėpimo šaltiniui.

Kristina Jurkienė

Į penktą mėnesį kopiantis Adomas turbūt net nenutuokia, kad kiekviena jo išraiškingesnė mimika ar pasiraivymas prieš fotoobjektyvą jo mamai – 32 metų Kristinai Jurkienei – dovanoja naują kūrybinę idėją. Pasitelkusi fantaziją, K. Jurkienė savo pirmagimio nuotraukas taip apipavidalina, kad kaskart sūnui suteikiamas vis kitas vaidmuo – dainininko, krepšinio sirgalio, parašiutininko, bėgiko, dirigento, iliuzionisto, jūreivio ir begalė kitų. Pamatęs šiuos šmaikščius paveiksliukus tiesiog negali nesišypsoti.

K. Jurkienė šiuo metu su šeima gyvenimą kuria Kaune, tačiau ji užaugo Kretingoje, kurioje tebegyvena jos tėvai – Romutė Gedminienė, dirbanti Kretingos kapinių prižiūrėtoja, ir Antanas Gedminas, ilgus metus vadovavęs Kretingos kaimiškajai seniūnijai ir visai neseniai išėjęs užtarnauto poilsio.

Tad kasdien negalėdami pamatyti augančio Adomo, artimieji džiaugiasi jo nuotraukomis, tačiau jos smagių emocijų suteikia ne tik jiems – kai K. Jurkienė fotokadrais, papildytais jos piešiniais, pradėjo dalintis socialiniame tinklapyje „Facebook“, gerbėjų ratas netruko išaugti.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas