Pajūrio naujienos
Help
2017 Lapkritis
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe3101724
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną6°C debesuotumas 6 %
Naktį6°C debesuotumas 8 %
Apklausa

Ar Kretinga pakankamai apšviesta?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1199) 2017-11-03

Susirūpino našlaičiu – Bajorų vandens bokštu

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Kultūros paveldo centro specialistai Vilija Ralytė ir Dovydas Pajarskas stebėjosi ne tik įdomia Bajorų vandens bokšto (kairėje) architektūra, bet ir puikiai išsilaikiusiais mechanizmais jo viduje.

Ilgus metus nei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“, nei valstybei ir Kretingos rajono savivaldybei nerūpėjęs istorinis Kretingos objektas – Bajorų geležinkelio vandens bokštas – pagaliau sulaukė bent paminklotvarkininkų dėmesio. Šią savaitę įvertinti Bajorų geležinkelio stoties kompleksą buvo atvykę kultūros paveldo specialistai iš Vilniaus ir, tikėtina, kad teisinės apsaugos statusas vandens bokštui bus suteiktas žiemą.

Iniciatyva – iš apačios

„Atvykome pagal jūsų kraštiečio Romualdo Beniušio raštą, kuriame jis motyvavo, kodėl 1892 m. pastatytą vandens bokštą reikia įtraukti į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Žinojome, kad Bajorų geležinkelio stoties kompleksas atitinka kriterijus, tačiau anksčiau buvo nuspręsta, kad Priekulės stotis buvusiame Klaipėdos krašte išsilaikiusi geriau, ir kaip kultūros vertybė buvo pasirinkta pastaroji. O dabar, sužinojus, kad Bajorų bokštas – dar ir bešeimininkis, suskubome pasirūpinti jo apsauga“, – kalbėjo Kultūros paveldo centro Duomenų skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Ralytė. Pašnekovė neslėpė, jog Lietuvoje daugiausiai esą XIX a. pab.–XX a. pradžios istorinių statinių, todėl sprendžiama, kurie iš jų yra vertesni būti įtraukti į vertybių registrą. Šiuo metu šalies Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto registre iš viso yra 31 tūkst. įvairių objektų. Bajorų stotis, V. Ralytės žodžiais, buvo tipiška – panašios stovėjo ir Klaipėdoje, Kretingalėje bei Kalotėje, tačiau iš jų ligi šių laikų geriausiai išlikusi būtent Kretingoje. Visus savitos architektūros vandens bokštus galėjo projektuoti tas pats architektas.


Juozas ŽIAUŠYS:

– Tik nemandagūs, bejausminai žmonės gali savo šalį dergti. Gal jie nori pasakyti, kad iš tikrųjų blogai gyvename? Pažiūrėkit į mašinų skaičių keliuose ir gatvėse, į iškilusius privačius gyvenamuosius namus... O kad šiukšlės į išorę iškeliamos – kartais atrodo, kad kažkas to nori ir mėgaujasi. Kai pamatai laidą „24 valandos“, pagalvoji – nejaugi ir taip gali būti Lietuvoje?

Jūratė MAČERNIENĖ:

– Tie, kurie koneveikia Lietuvą, tegul važiuoja, kur geriau. Kai nueini į „Maximą“, „Norfą“ ar į „Iki“, pamatai, kad žmonės prekes vežimais tempiasi. Toks jausmas, kad uždirbam 300 eurų, bet perkam už 3 tūkstančius. Aš manau, kad pagarbą Lietuvai, savo gimtam kraštui vaikai atsineša iš šeimos. Linkiu visiems labiau mylėti Tėvynę ir daugiau šypsotis.

Vladas POCIUS:

– Visokios vanagaitės, statkevičiai negalvoja, ką sako. Manau, visuomenė jų atžvilgiu viešai išreiškė teisingą poziciją, netoleruoja Lietuvos niekinimo. Jei kas ir nepatinka, nemandagu ir žema apie savo tautą ir šalį svetimiems blogai kalbėti, juolab Rusijos žiniasklaidai.

Rasa LAZDAUSKAITĖ:

– Man atrodo, dergti Lietuvą nėra jokia mada, tiesiog kai kurie pavieniai žmonės nesupranta, ką reiškia mylėti Tėvynę ir savo kraštą. Daugelis džiaugiamės ir didžiuojamės, kad mūsų šaknys – lietuviškos, kitur gyventi nė nenorėtume.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Praėjusiame tarybos posėdyje buvo patvirtintos naujos „Kretingos komunalininko“ atlygintinų paslaugų kainos – jos nustatytos atsižvelgiant į 2016 metais įmonės patirtas sąnaudas ir įskaičiavus 10 proc. darbo užmokesčio augimą. Tačiau tokia metodika įtikino ne visus tarybos narius – dalis jų suabejojo, ar kainos nėra per aukštos.


Matematikų pelėdos vėl paliko Kretingą

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Švietimas

Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje įvyko 16-oji komandinė jaunųjų matematikų olimpiada profesoriaus Vytauto Liutiko prizui laimėti.


Nauja medicinos įstaiga – klinika „Ave Medica“ ir kraujo tyrimų laboratorija „Antėja“, įsikūrusios Birutės g. 1, – pacientų laukia nuo lapkričio 9 d.

Artimiausiomis lapkričio mėnesio dienomis Kretingoje darbą pradės nauja medicinos įstaiga – klinika „Ave Medica“ ir medicininių tyrimų laboratorijos „Antėja“ padalinys. Ir „Ave Medica“ klinikų tinklo direktorius gydytojas onkologas-chemoterapeutas Grinvydas Butrimas, ir Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidentė laboratorijos „Antėja“ direktorė medicinai gydytoja Dangira Babenskienė tvirtino, jog ši medicinos įstaiga pasirengusi rūpintis kretingiškių sveikata ir suteikti aukščiausio lygio paslaugas.

Sveikatos paslaugų paketas – po vienu stogu

„Mūsų tikslas – pagerinti sveikatos paslaugų prieinamumą ir teikti aukšto lygio paslaugas, – apie prisiimtą iššūkį kalbėjo „Ave Medica“ klinikų tinklo direktorius G. Butrimas. – Mums žinoma, jog Kretingoje trūksta gydytojų specialistų, todėl pacientai priversti važiuoti į Klaipėdą ar kitus didmiesčius, norėdami gauti antrojo lygio paslaugas. Bandome užpildyti šią nišą.“

Klinikoje „Ave Medica“ bus teikiamos pirmojo ir antrojo lygio sveikatos priežiūros paslaugos. Su pacientais klinikoje dirbs šeimos gydytojai, odontologai, gydytojai specialistai. G. Butrimo teigimu, pacientai turės galimybę konsultuotis pas akušerį-ginekologą, kardiologą, neurologą, reumatologą, ortopedą-traumatologą, pulmonologą, chirurgą, dermatovenerologą, onkologą, taip pat dirbs gydytojai, kurių specializacija – vaikų ligos.


Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (TLK) direktoriaus pavaduotoja Vilma Stasiulienė pateikė duomenis, kaip 2016-aisiais bei šių metų I pusmetį rajone vykdomos prevencinės programos.


Į ligonines guldys dar atsargiau

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sveikata

Kretingos rajono savivaldybėje įvykusiame posėdyje, kuriame dalyvavo rajono tarybos nariai, sveikatos priežiūros įstaigų vadovai, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (TLK) direktorius Alfridas Bumblys bei jo pavaduotoja Vilma Stasiulienė įspėjo, kad Lietuvos Vyriausybė ir Sveikatos ministerija iškėlė tikslą į ligonines guldyti mažiau pacientų. Tų gydymo įstaigų, kurios į ligonines žmones guldo nesant būtinybei, laukia patikrinimai ir baudos.


Kita žvynelinės pusė

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata

Minint Pasaulinę žvynelinės (psoriazės) dieną, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pirmąkart buvo surengta konferencija „Kita žvynelinės pusė“, skirta šia liga sergantiems Klaipėdos krašto žmonės bei jų artimiesiems. „Sergančiuosius žvyneline vargina ir pati liga, ir neigiamas visuomenės požiūris į ją, nes žmonėms labai trūksta žinių“, – tvirtino šios konferencijos rengėjos Odos ir venerinių ligų poskyrio vedėja gydytoja Jolanta Česienė bei gydytoja dermatovenerologė Rita Buivydaitė-Dailidėnė.


Marija GALDIKAITĖ:

– Pati prieš ligas ir taip atsilaikau, o sūnų, kuriam 3 metai, paskiepijau. Aš nepasiduodu tarp jaunų mamų plintančiai madai neskiepyti. Tiesą sakant, ir sūnus retai serga, tad negaliu pasakyti, ar dėl skiepų, ar šiaip.

Daina RIMKUTĖ:

– Auginu 6-erių dukrą, jau paskiepijau. Jokios bėdos – procedūros mergaitė nebijo, o šalutinio poveikio taip pat nebuvo. Mano aplinkoje mamos ir pačios skiepijasi, ir vaikus skiepija – norisi apsidrausti, kad nesirgtume.

Ignas VAITKUS:

– Gal ir pasiskiepyčiau, jei turėčiau laiko. Apie tai kažkaip net negalvoju. Senokai sirgau, tikiuosi, kad ir šiemet joks gripas nepristos.

Kretingos rajono savivaldybės gydytojos Vandos VERBUTIENĖS komentaras:

– Kiekvienas gyventojas, norintis pasiskiepyti nuo gripo, gali kreiptis į savo šeimos gydytoją bet kurioje rajono pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje. Iš viso per du kartus Kretingos rajonas gavo 1 tūkst. 40 vakcinų nemokamiems skiepams, 704-ios jau yra panaudotos. Nemokamai skiepytis gali sergantieji lėtinėmis ligomis, 65 metų ir vyresni pacientai, nėščiosios, socialinės globos ir slaugos namų gyventojai bei sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai. Nepatenkantiems į šią grupę gali būti pasiūlytos mokamos vakcinos, kurių vienos mažiausia kaina, priklausomai nuo gamintojo, – 7,30 euro. Šalyje 10 tūkstančių gyventojų tenka 67,1 sergamumo ūmiomis virusinėmis kvėpavimo takų ligomis atvejo. Užregistruota ir 20 gripo atvejų. Skiepytis nuo gripo dar nėra vėlu.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Konferencijos Salantų kultūros centre pranešėjai: (iš kairės) Julius Kanarskas, Aurimas Rapalis, Kristina Mockuvienė.

SALANTŲ kultūros centras salantiškius sukvietė į konferenciją „Salantų kraštas: istorija, kultūrinė savastis ir paveldas“, skirtą artėjančiam Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui.

Konferenciją pradėjo ir svarbiausius Salantų krašto istorinius įvykius, asmenybes apžvelgė istorikas Kretingos muziejaus direktoriaus pavaduotojas Julius Kanarskas, parengęs pranešimą „Salantų krašto paveldas, liudijantis Lietuvos valstybingumo 100-metį“. Pranešėjas į Salantus atvažiavo su dovanomis – prieš metus išleista knyga „Kretingiškiai kovose dėl Lietuvos valstybingumo“, kurią pristatė ir padovanojo konferencijos dalyviams ir organizatoriams.

Salantų gimnazijos istorijos mokytoja Kristina Mockuvienė parengė pranešimą „Salantų miesto ir jo apylinkių – Žvainių ir Gargždelės kaimų – sakralinių vietų panauda“, žygeivis, misijos “Sibiras 2017” dalyvis Aurimas Rapalis kalbėjo apie pokario laisvės kovas Salantų krašte. Abu pranešėjai sužavėjo salantiškius ne tik įdomiais pranešimais, bet ir savo pasakojimais bei patirtimi.

Konferencijos metu susirinkusiems pristatyta paroda „Salantai tarpukario nuotraukose“, kuri yra buvusių mokinių, dabar jau antrakursių studentų, projektinis darbas. Jį kartu su mokytoja K. Mockuviene pristatė Salantų gimnazijos antrokė gimnazistė Andrėja Vičiūtė.

„Toks renginys – konferencija Salantų kultūros centre įvyko pirmą kartą ir, nors klausytojų galėjo būti daugiau, džiaugiamės, kad konferencija pavyko. Susirinkusieji ne tik įdėmiai išklausė visų pranešimų, bet ir noriai diskutavo bei uždavė klausimų pranešėjams“, – teigė Salantų kultūros centro renginių organizatorė Sandra Čepulytė.


Keistuolių teatro senbuviai skelbia džiugią naujieną: į Kretingą parskrenda Lietuvos nacionalinis skraiduolis – šviežias, švarus ir netgi šiek tiek šventas „Šv. Kormoranas“ su savo šešėlinio humoro klubu. Į vienintelį itin uždaro „Šv. Kormorano šešėlinio humoro klubo“ atvirą posėdį-atsivėrimą kviečiantys klubo nariai (aktoriai R. Aleksaitis, D. Miniotas, A. Kaniava, D. Auželis ir A. Giniotis) žada vieną vienintelį kartą pasirodyti be jokių kaukių bei pristatyti geriausias žanro tradicijas išlaikantį įvykį „Paskalos ir padavimai“.

Kelis dešimtmečius garsėjantys intelektualiu tautosakos, lietuviškų klasikų ir estrados elementų pripildytu humoru, gerbėjus ir pirmąsyk užklydusius smalsuolius vyrai žada nudžiuginti atnaujinta kulinarine drama „Sigutė“ bei pristatyti pamatinį lietuvių tautos epą „Gedimino sapnas, arba Šioje šalyje nėra vietos senukams“. „Patyrinėję istorinius šaltinius suradome, kad šis epas mums žinomas įvairių perdirbinių pavidalu, tačiau niekas nenumano, kaip buvo iš tikrųjų – o buvo gerokai įdomiau. Istorijos esmė – ne pats Vilniaus įkūrimas: tai tebuvo šalutinis produktas, kuris mūsų dienomis tapo pats svarbiausias. Tačiau mes nusprendėme papasakoti istoriją tokią, kokia ji buvo, o kadangi šios istorijos herojų šaknys siekia majų imperiją, muzikiniu „Gedimino sapno“ sprendimu tapo meksikietiška muzika", – intriguoja vienas iš klubo narių D. Miniotas ir žada toliau tęsti iliustruoto muzikinio pasakojimo tradiciją. Į šalį metę fortepijoną ir žiūrovų širdis užkariauti meksikietiškais ritmais pasiryžę „Šv. Kormorano“ kūrėjai supažindins žiūrovus su majų bardais bei legendomis ir atskleis pirmojo Lietuvos parbėgėlio Lizdeikos istoriją.

Visa tai – dar ne pabaiga: paslapties atskleisti nepanorę teatralai pristatys ir patį naujausią savo eksperimentą, išlipantį iš bet kokių iki šiol žiūrovams matytų žanro rėmų. „Šv. Kormorano šešėlinio humoro klubas“ atvyksta į Kretingos kultūros centrą jau lapkričio 16 dieną 18 valandą!

Parengė Agnė Vidugirytė


Klaipėdos apskrities policijos kriminalistai atskleidė kaip sukčiavimą telefonu prasidėjusį, bet plėšimu tapusį ir kvalifikuojamą nusikaltimą Kretingoje, kurio metu garbaus amžiaus moteris neteko net 14 tūkstančių eurų, maža to – nukentėjo ir pati: buvo stebima ligoninėje dėl galvos sumušimo ir smegenų sukrėtimo.


Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjo už finansinius nusikaltimus nuteistos UAB „Žibosa“ bylą ir paskelbė nuosprendį.

Apylinkės teismo nuosprendis dėl įmonės akcininkės Rados Matulevičienės, direktorės Dalios Aušrienės ir įmonės darbuotojų Daivos Rudavičienės ir Kristinos Gedvilienės liko nepakeistas, teismas netenkino ir UAB „Žibosa“ prašymo atleisti įmonę nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau sumažino jai skirtą baudą.


  • Iš po­li­ci­jos su­ves­ti­nių

KRETINGOS R.

Kelyje ŠIAULIAI–PALANGA. Spalio 30 dieną apie 14.45 val. kelio 122 km sustabdyto motociklo „Suzuki“ vairuotojui nustatytas 1,76 promilės girtumas.

PASERTUPIO k. Spalio 30 dieną 6 val. 49 min. gautas pranešimas, kad į griovį įvažiavęs automobilis, o šalia vaikšto galimai neblaivūs asmenys. Į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams ir aiškinantis įvykio aplinkybes, vienas asmuo nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, pasipriešino ir ranka sudavė vyriausiajam patruliui bei sulaikymo metu sužalojo dešinės rankos pirštą. Pareigūnas dėl piršto patinimo ir nubrozdinimo, suteikus medicinos pagalbą, gydomas ambulatoriškai. Įtariamasis (gim. 1991 m.) neblaivus (1,39 prom.) atvesdintas į Kretingos r. PK, kur pradėjo skųstis skausmais, todėl jis buvo pristatytas į Klaipėdos ligoninę. Vyras dėl nosies kaulo lūžimo, suteikus medicinos pagalbą, uždarytas į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

„P. n.“ informacija


Apdovanojimus, žyminčius 20 metų tarnystę, Gintarui Bruzdeilinui (centre) ir Rimantui Nagreckiui (dešinėje) įteikė Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Marius Garbenis.

Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Gintaro Bruzdeilino, jo pavaduotojo Vaidoto Parnarausko bei Priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininko pavardės dar neseniai šmėžavo rajono, o kartais ir respublikiniuose laikraščiuose. Šie žmonės, gražiausius savo gyvenimo metus atidavę tarnybai, komentavo įvykius, rūpinosi gyventojų saugumu. Tačiau šiandien jie išsiskirsto – kas į užtarnautą poilsį, o kas ieškoti kitos veiklos.

Ant „pečiaus“ nesėdės

„Buvau viena pirmųjų iš keturių dispečerių senojoje gaisrinėje, Kęstučio gatvėje. Atėjau ten 17-os. Nė vieno blogo žodžio negaliu pasakyti. Viršininkas – gal kiek lėtoko būdo, gal kartais ir trūko griežtumo, bet savo darbą gerai išmanė. Vaidas – jis apskritai kaip stebuklas – kur dėsi, ten pridėsi. Ko paprašydavom, viskas būdavo padaryta. Jei bėda, jei reikėdavo pamainomis susikeisti, bemat problemą išspręsdavo, reikalus suderindavo. Rimantą trumpiau pažinojau, mat į kolektyvą jis atėjo vėliau. Galvojau, kaip priprasiu? O, pasirodo, – irgi paprastas, žmogiškas, darbe kompetentingas“, – kol ceremonijos dalyviai fotografavosi bendrai nuotraukai, gražiais prisiminimais su „Pajūrio naujienomis“ pasidalijo erdvias, šviesias Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos patalpas valanti Audrona Daškevičienė.

Gėlėmis ir gražiais linkėjimais apipintas atsisveikinimas su kolektyvu įvyko nedidelėje įstaigos salėje.

„Juk ne ant „pečiaus“ sėdėti vyrai išeina, juk dar susitiksim! Jei važiuosit pro šalį, jei džiaugsmas apims, ar pristos bėda, žinokit, ir naktį mus galit pakelti“, – šmaikštavo Skuodo rajono Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Vaclovas Kirsenka, inspektoriai Dainora Naujokienė bei Julius Kryževičius.

„Mes taip pat esam artimiausi kaimynai, kai reikėjo, išvien dirbom, vieni iš kitų mokėmės, nesipykom. Su Rimantu nuo studijų metų pažįstami, vienam kambary gyvenom, nemanau, kad ir dabar keliai visam išsiskirs“, – kalbėjo kartu su Priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininku Raimondu Grabiu į ceremoniją atvykęs Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Vidmantas Jarulis. Kolegų atvežtos gvazdikų bei rožių puokštės buvo skirtos ir V. Parnarauskui, tačiau dėl asmeninių priežasčių ceremonijoje jis dalyvauti negalėjo.


Naujasis Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas Eugenijus Bertašius.

Vakar Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos kolektyvui prisistatė naujasis jos viršininkas – Eugenijus Bertašius, šį mėnesį pasitiksiantis 28-ąjį gimtadienį. Dešimtuosius darbo metus priešgaisrinės saugos srityje skaičiuojantis E. Bertašius teigė, jog jo svarbiausias prioritetas būsiąs visuomenės švietimas. Tai jis akcentavo ir vakar rytą įvykusiame susitikime su rajono vadovais.

Į Kretingos rajono savivaldybę E. Bertašių atlydėjo Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Marius Garbenis, kuris pats šias pareigas pradėjo eiti liepos mėnesį ir iki šiol neturėjo progos susitikti su rajono vadovais.

Naujasis Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas E. Bertašius Vilniaus Gedimino technikos universitete yra įgijęs transporto inžinerijos išsilavinimą, o savo karjerą pradėjo Mažeikiuose, iš kurių pats yra kilęs – 3,5 metų dirbo „Mažeikių naftos“ objektinėje priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje. Persikėlęs į Klaipėdą, kur ir sukūrė šeimą, E.Bertašius dirbo Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 1-osios komandos viršininko pavaduotoju.

„Turiu patirties, sukaupiau žinių, tad norisi eiti į priekį“, – sakė E. Bertašius, „Pajūrio naujienų“ paklaustas, kodėl apsisprendė kandidatuoti į Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovus. E. Bertašius teigė, kad pradėjęs dirbti Kretingoje, pirmiausiai nori susipažinti su kolektyvu, išanalizuoti esamą situaciją, o tada spręs, kokius pokyčius būtų reikalinga padaryti.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas