|
|
|
(1183) 2017-09-08Atidarys naująjį Paupio stadioną
Rytoj Kretingos miesto seniūno futbolo taurės turnyru bus oficialiai atidarytas naujasis Paupio stadionas prie Akmenos upės. Pirmasis sporto erdvių Bajorų kvartale iniciatorius buvo tautodailininkas Raimundas Puškorius, vėliau jo sumanymą pratęsė Kretingos miesto seniūnas Stanislovas Juknevičius, – dabar aikštynas tarnauja viso miesto bendruomenei. Viršija miesto stadioną Paupio sporto aikštynas užima apie 2 ha ploto: jame, be 2 mažesnių aikštelių, kurias prieš kelis dešimtmečius įrengė šalia gyvenantis R. Puškorius, savo erdvėmis bei infrastruktūra stebina naujasis 6 tūkst. kv. m dydžio stadionas. R. Puškorius – jis yra ir Kretingos miesto seniūnijos sporto organizatorius, Savivaldybės Kultūros ir sporto komiteto narys, aprodydamas stadioną, tvirtino, jog savo dydžiu šis pranoksta centrinį miesto stadioną: plotis – 65 m, o ilgis – 105 m, tačiau, nukėlus vartus, galima pratęsti ligi 120 m. Prie aikštės įrengtas konteinerinis tualetas, kažkada neprigijęs Kretingos muziejaus automobilių aikštelėje ir saugotas bendrovės „Kretingos komunalininkas“ teritorijoje. Greta prisišliejęs geltonas konteineris, kuriame įrengta dušinė ir persirengimo kambarys. Naujosiose erdvėse – vaikų žaidimų aikštelės bei treniruokliai, atnaujintas tiltas per Akmeną, įrengta atkarpa, jungianti Paupio ir Nidos gatves. Ir nors varžybos naujajame stadione vyko jau praėjusią vasarą, S. Juknevičius „Pajūrio naujienas“ patikino, jog oficialiam atidarymui buvę sudėtinga surinkti bendruomenę, dėl to šventė nusitęsusi. „Norime, kad ne vien sportininkai, bet viso miesto žmonės žinotų apie šias erdves, į jas ateitų pajudėti, aktyviai su šeima ar draugais praleisti laiką“, – tvirtino S. Juknevičius.
Ar eitumėt savanoriškai talkinti policijai ?
Moliūgai užderėjo nevienodai
Artėjant tradicinei, jau devynioliktą kartą organizuojamai Moliūgo šventei, aplankėme šios ryškiaspalvės daržovės augintojus. Rodydami savo šiuometinį derlių, moliūgų augintojai džiaugėsi, gėrybes išauginę iš „Pajūrio naujienų“ dovanotų sėklų. Erlėnų kaime gyvenantys 69-erių Agota ir 77-erių Donatas Kubilai sakė, kad ši vasara daržovių nelepino: „Pernai moliūgai buvo didesni, šiemet mažai teužderėjo. Oras nekoks, pirmieji netgi nušalo“, – vienas kitam pritardami tvirtino erlėniškiai. Agota prisimena, jog šią daržovę augina tiek metų, kiek rengiama Moliūgo šventė, didelio dėmėsio jos priežiūrai bei auginimui neskiria: „Prieš pasodindami moliūgą lauke, sėklas sudaiginame namuose. Jokių papildomų trąšų nenaudojame, laistome tik vandeniu.“
Prevencinės programos – ne pagal pavadinimą
Kretingos rajono švietimo centre įvyko pasitarimas apie ugdymo įstaigų prevencinių programų rengimą, vertinimą, įgyvendinimą bei stebėseną. Spalio pradžioje Švietimo centras jau tikisi turėti duomenis, kokias prevencines programas kurios įstaigos vykdys.
Darbėniškiai laikė miestelio istorijos egzaminą
Pristatydami edukacinę programą „Darbėnų miestelis – kelias tarp dviejų šventovių“ , Darbėnų gimnazijos kraštotyros būrelio nariai ugdymo įstaigos bendruomenę kvietė pakeliauti laiku po Darbėnus – beveik du amžius gausiausios tautinės ir konfesinės mažumos – žydų – gyventą bei puoselėtą štetlą, anuomet gardžiai kvepėjusį „beigeliais“ ir džiuginusį kitokių verslų įvairove. Ėjo nuo objekto prie objekto Nuo pat ryto į šią kelionę išsirengę moksleiviai stabtelėjo prie buvusios pieninės, žydų mokyklos, malūno, pirties, vaistinės, geležinkelio stoties, katalikų, liuteronų ir žydų kapinių, žydų holokausto vietos, paminklo „Kardo“ rinktinės partizanams, kepyklos bei kitų senųjų ar tik menamų kažkada čia buvusių objektų, klausėsi, ką įdomaus pasakojo gidai, tarp kurių – istoriją išmokę patys moksleiviai, mokytojai, kraštiečiai bei aktyviausi miestelio bendruomenės nariai. Daugiau kaip tris valandas trukusiam renginiui pasibaigus, būrelio vadovė gimnazijos direktorės pavaduotoja Edita Gliožerienė pasidžiaugė: „Istorijos egzaminas išlaikytas puikiai!“. Darbėnai – vienas iš nedaugelio Lietuvos miestelių, turinčių turtingą čia gyvenusių žydų istoriją. Šios bendruomenės pradžia laikomi 1701-ieji metai, kai miestelis įgavo turgaus ir prekymečių privilegiją bei ėmė konkuruoti su Laukžeme. E. Gliožerienės žiniomis, per Šiaurės karą sunaikinus Šventosios uostą, Laukžemės žydų bendruomenė persikėlusi į Darbėnus. Savo štetlą (miestelį) jidiš kalba jie vadinę Dorbian arba Drobian. Garsėję žydų amatininkai, siuvėjai, pirkliai, gydytojai, visuomenės veikėjai. „Kažkada buvusios gausios visuomenės dalies pėdsakus šiandien mena tik laiko blukinami paminkliniai akmenys senosiose žydų kapinėse bei Darbėnų centre stovintys, rekonstrukcijos laukiantys du čia kažkada gyvenusių žydų namai“, – sakė E. Gliožerienė.
Kretingos rajono savivaldybėje vakar įvyko konkursas VŠĮ „Psichikos sveikatos centro“ direktoriaus pareigoms užimti. Jį laimėjo pastaruosius 5-erius metus šiai sveikatos įstaigai vadovavusi Inna Viršilienė. I. Viršilienė tebuvo vienintelė kandidatė, per nustatytą terminą pateikusi paraišką dalyvauti šiame konkurse. Darbo sutartis su ja bus sudaryta naujai 5-erių metų kadencijai, kai Savivaldybė gaus Specialiųjų tyrimų tarnybos pažymą apie galimybę jai eiti šias pareigas.
„P. n.“ informacija
KŪRYBOS KRAITĖ
Kretingiškio dailininko siurrealisto Andriaus Miežio darbai šį rudenį skinasi kelią į Rytų pasaulio meno erdves: šeši naujausi jo paveikslai bus eksponuojami Honkongo šiuolaikinio meno mugėje „Asia Contemporary art“. „Pajūrio naujienoms“ A. Miežis teigė, jog pats į šią mugę nevyksiąs, nes kelionės kaštai esą itin dideli – kelionė, vieta mugėje, pragyvenimas kainuoja per 10 tūkst. eurų. „Mano paveikslus į tolimą šalį išgabens kolegos vilniečio dailininko Arūno Rutkaus vadybininkas Tomas Ivanauskas, kuris taip pat yra ir daugelio muzikos žvaigždžių, tarp jų – ir atlikėjo Andriaus Mamontovo, vadybininkas“, – neslėpė pašnekovas. Jis sakė, jog jį susiradęs pats T. Ivanauskas, jau keliskart pabuvojęs Hongongo mugėse, trunkančiose 3 dienas. Nes manąs, kad saviti kretingiškio darbai turėtų sudominti Rytų pasaulio meno gerbėjus. A. Miežis taip pat neslėpė, jog vadybininkas ketinąs jo paveikslus parduoti 5-kart brangiau, negu juos perka Lietuvos galerijose. „Man taip pat vieni įdomiausių yra Kinijos, Japonijos bei JAV šiuolaikinių menininkų darbai“, – tvirtino A. Miežis. Be Honkongo mugės, A. Miežio paveikslai šiemet dar buvo eksponuoti prestižinėje Londono galerijoje „D Contemporary“, jis dalyvavo tradicinėse „Sostinės dienose“, Vilniuje, o pernai menininkas idėjų sėmėsi Vokietijoje surengtoje kūrybinėje šiuolaikinio meno stovykloje.
„P. n.“ informacija
Akordeono muzikos pakylėti
Kretingos meno mokyklos Akordeono skyriaus mokytoja 29-erių Sigita Šimkutė su savo mokiniais daugelio konkursų laureatais Rugile Staponkute ir Ovidijumi Miežečiu rugpjūčio – rugsėjo sandūroje dalyvavo prestižiniuose tarptautiniuose renginiuose, įgydami ne vien svarios patirties, bet ir garsindami savosios meno kalvės vardą. Moko būti scenos žmonėmis Praėjusį savaitgalį S. Šimkutės mokinys 13-metis O. Miežetis savąjį akordeoną virkdė Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje, įžymaus Lietuvos akordeonisto Martyno Levickio surengtame festivalyje „Akordeono muzikos savaitė“. „Šis kasmetinis renginys – tarsi akordeono muzikos maratonas. Jame gali dalyvauti visi savo jėgas, skinantis kelią į didžiąją sceną, norintys išbandyti jaunieji atlikėjai, taip pat ir profesionalūs muzikantai. Festivalis vyksta jau kelintus metus ir yra įregistruotas Lietuvos rekordų knygoje, kai muzikantai be pertraukos grojo net 11 valandų“, – pasakojo S. Šimkutė. Iš šio festivalio, kuriame jaunuosius atlikėjus globojo pats M. Levickis, jos mokinys O. Miežetis grįžo pastebėtas organizatorių kaip perspektyvus atlikėjas ir buvo apdovanotas padėkos raštu. „Tokie festivaliai ugdo jaunųjų akordeonistų motyvaciją – Ovidijus ketina tapti profesionaliu atlikėju, žadina jų pasitikėjimą savo jėgomis, ugdo gebėjimą būti artistiškais scenoje“, – apie tai, kodėl svarbu dalyvauti prestižiniuose renginiuose, kalbėjo pedagogė.
„Nieko nėra gražiau už gimtąją kalbą ir gebėjimą ja kurti“, – taip kūrybos vakarą, skirtą poetės Lietuvos rašytojų sąjungos narės, aktorės, pedagogės bei Kretingos rajono Garbės pilietės Marijos Meilės Kudarauskaitės 85-erių metų jubiliejui bei jos naujausiai poezijos rinktinei „Kai žodžių sielos ima šviest“ pristatyti, surengtą Kretingos M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje, pradėjo bibliotekininkė Birutė Naujokaitienė.
Naivios avelės, pasipūtę briedžiai, užsispyrę raganosiai – šie ir kiti gyvūnai žvelgia iš romantinio siurrealizmo krypčiai priskiriamos dailininkės Miglės Kosinskaitės drobių, eksponuojamų Palangoje, „Ramybės“ galerijoje.
Paviliojo juvelyrika
Žiedas ir sagė – du originalūs papuošalai, kuriuos Palangos gintaro muziejuje surengtoje parodoje „Akistata: auksakalys ir gintaras“ , tarp kitų 17-os autorių darbų, eksponuoja ir kretingiškis Linas Jakumas.
Vos išvengė nelaisvės
Vogtą krovinį atgabenę į sandėlį Kretingoje ir čia organizavę jo realizavimą, 44 metų Plungės rajono gyventojas Evaldas Bumblys, 48 metų klaipėdietis Rolandas Trimailovas ir 53 metų Klaipėdos rajono gyventojas Arūnas Tebelškis išgirdo Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendį – visiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jų vykdymą atidedant.
Senolį vienkiemyje sumušę plėšikai siunčiami už grotų
„Kam tau tie pinigai reikalingi, jei aš tau galvą nupjausiu?“, – taip į senolį, jam prie kaklo prikišęs peilį, kreipėsi 30 metų grūšlaukiškis Arvydas Toliušis. Jis su savo bendru – 50 metų Jonu Piliumi – šių metų kovo 12 dieną buvo sukūręs tikrą pragarą vienkiemyje gyvenančiam senoliui, kurį sumanė apiplėšti, turėdami tik vieną tikslą – gauti pinigų alkoholiui. Dabar už šį „žygdarbį“ plėšikų laukia gyvenimas nelaisvėje – ten, kur jiedu ir susipažino.
Klaipėdoje įvyko X Lietuvos seniūnijų sporto žaidynių zoninės varžybos, kuriose dalyvavo 260 dalyvių iš Palangos, Neringos, Klaipėdos miestų bei Klaipėdos, Šilutės, Skuodo, Kretingos ir Rietavo rajonų. Masiškiausiai žaidynėse dalyvavo Kretingos rajono žaidėjai, startavę visose pagal programą numatytose sporto šakose, išskyrus moterų ir veteranų krepšinį. Į turgų atkeliavo pirmieji grybai
Daugiau grybautojų negu grybų – taip situaciją miškuose apibūdino prekeiviai, kurie pirmąjį kuklų grybų derlių trečiadienio rytą suguldė ant Kretingos turgaus prekystalių. Tuo tarpu policija atkreipia dėmesį, kad azarto apimti grybautojai neturėtų prarasti atsargumo – kartą sulaukta net dviejų pranešimų apie tą pačią dieną pasiklydusius grybautojus.
Pradės remontuoti grafų Tiškevičių koplyčią
Ateinančią savaitę UAB „Pamario restauratorius“ pradės grafų Tiškevičių koplyčios senosiose Kretingos miesto kapinėse kriptos atnaujinimo ir pamatų hidroizoliacijos darbus. Kitų metų gegužės pradžioje renovuotos koplyčios aukštas (antžeminė dalis) ir kripta turi būti atverta lankytojams.
Naujienos iš „Tereko“
Tarą iš plastiko ir tos taros pūtimo mašinas gaminti bendrovė „Terekas“ šiais metais dvigubina mašinų gamybą ir pardavimą. Pernai per pirmus aštuonis metų mėnesius įmonė buvo pardavusi 14 universalių PET taros formavimo įrenginių, šiemet per tą patį laikotarpį jų jau realizavo 21 ir iki metų pabaigos planuoja parduoti dar kelis.
Rugsėjo 6 dienos rytą lopšelio-darželio „Voveraitė“ pastatų techninės priežiūros darbininkas Stasys Lubys ir ūkio dalies vedėja Alma Duonielienė pastebėjo pastogėje lizdą susisukusias širšes. Kadangi pastato siena pilkos spalvos, širšių lizdas, žvelgiant iš tolo, beveik neišsiskyrė iš aplinkos. „Širšių lizdas buvo nemažas, būtų kėlęs pavojų vaikams, todėl apie jį iš karto pranešėme bendruoju pagalbos telefonu 112. Ugniagesiai atvyko labai greitai ir saugiai nuėmė širšių lizdą – esame jiems dėkingi už tokį operatyvų darbą“, – teigė lopšelio-darželio „Voveraitė“ direktorė Jolanta Rimkienė. Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovas Rimantas Nagreckis informavo, kad širšių lizdas buvo 25 cm skersmens ir kabojo 3 m aukštyje, virš įėjimo durų. Tad ugniagesiams teko, užlipus kopėčiomis, širšių lizdą apvynioti plastikiniais maišais ir tuomet jį nuimti. „Jei pastatuose įsikuria bitės – jas paprastai pasiima koks nors bitininkas, o širšes tenka išleisti laukuose. Taip padarėme ir šįkart“, – teigė R. Nagreckis.
„P. n.“ informacija
|
|
Albina Petrauskienė džiaugėsi savo moliūgų plantacija.
