Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar verta uždrausti azartinių lošimų reklamą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1181) 2017-09-01

Renovuota scena jau griūva

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Kretingos kultūros centro vadovas Pranas Razmus, aprodydamas žiūrovų salės scenos įrangą, baiminosi, kad dėl išsiklaipiusių galingų mechanizmų vienądien neįvyktų skaudi nelaimė.

Vos prieš kelerius metus užbaigta Kretingos kultūros centro renovacija, tačiau pagrindinės salės scena skubiai vėl šaukiasi remonto: mat, viršum artistų galvų kabanti galinga įranga kelia rimtą grėsmę jų sveikatai bei gyvybei.

Pavojus įvertino profesionalai

Kretingos kultūros centro direktorius Pranas Razmus, aprodydamas milžiniškus žiūrovų salės scenos įrenginius, kabančius palubėje, o lubų aukštis siekia net 20 m, neslėpė, jog didžiausią pavojų šiandieną kelia išsiklaipiusios masyvios keliamosios sijos, ant kurių kabinamos dekoracijos. Žemiau šių kabo 3 galingi apšvietimo blokai.

„Bendras scenos įrangos svoris matuojamas tonomis, ne kilogramais, todėl negalime laukti, kol įvyks nelaimė“, – pateikdamas prašymą Kretingos rajono savivaldybės tarybai iš biudžeto skirti 22 tūkst. eurų scenos įrangos atnaujinimui, kalbėjo P. Razmus.

Jis tvirtino, jog dėl įrangos nesklandumų itin susirūpinęs tuomet, kai, pasibaigus garantiniam 5-erių metų laikotarpiui, atlikti jos techninę priežiūrą pasikvietė profesionalią įmonę „STS“(„Scenos techninis servisas“) iš Vilniaus. Vadovo žodžiais, scenos įrangą, kaip ir automobilį, kasmet būtina apžiūrėti, ar ji yra techniškai tvarkinga.

„Norėjome, kad įmonė „STS“, prižiūrinti daugelio šalies kultūros centrų, taip pat – „Siemens“, Žalgirio, Panevėžio arenų, Palangos koncertų salės scenų mechanizmus, imtųsi ir mūsų salės techninės priežiūros. Tačiau ši, aptikusi akivaizdžių kėlimo mechanizmų defektų, tai daryti atsisakė“, – teigė P. Razmus.


Petras RUDYS:

– Apskritai nesuprantu, kam to alkoholio reikia? Aš jo niekada nevartojau ir nevartoju. Esu pedagogas, tais laikais, kai dirbau, girtų mokinių nei gatvėse, nei mokyklose nebūdavo matyti. Manau, kad dabartinę situaciją lemia per daug didelė socialinė nelygybė tarp turtuolių ir vargšų. Iš to kyla ir patyčios, ir visokie kiti blogi dalykai. O ta vienintelė paskelbta blaivybės diena nieko nepakeis.

Violeta VAŠKEVIČIŪTĖ:

– Kas norėjo, prisipirko tiek, kad gers ne tik šiandien, bet ir rytoj, ir dar – kada tik norės. Rugsėjo 1-oji man nėra proga išgerti, savo aplinkoje ir moksleivių neturiu, tačiau iš pažįstamų girdėjau, kad kai kurie išvakarėse specialiai susiruošia į parduotuvę nusipirkti alaus. Valdžios idėja Mokslo ir žinių dieną padaryti blaivybės diena – gal gera, bet, jei per 10 metų tikslo nepasiekė, vargu, ar pasieks.

Vaida SIMUTIENĖ:

– Kas pirko, tas ir pirks, jei jau galvoja, kad alaus ar kito alkoholio Rugsėjo 1-ąją reikės, tai apsirūpins iš vakaro arba dar anksčiau. Nemanau, kad išeitis yra bet kokie draudimai. Daug svarbiau šviesti žmones, šeimose vaikams nuo mažens aiškinti girtuokliavimo, neatsakingo elgesio pasekmes, skatinti turiningai leisti laisvalaikį, sudominti gražiais dalykais, knygomis.

Redas VAITKUS:

– Jokia blaivybės diena Rugsėjo 1-oji netapo ir niekada netaps, nejuokaukit. Tik visokio plauko kontrabandininkams, „taškus“ turintiems perpardavinėtojams ši diena gali būti naudinga, jeigu normalus žmogus butelio normalioje parduotuvėje nenusipirko iš vakaro. Tiesą sakant, man ši tema nerūpi, aš nevartoju alkoholio, bet sakau, kaip yra. Kam apskritai gali patikti nurodinėjimai, kada ką pirkti, o kada ne?

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Atsirandant vis daugiau gyventojų, kurie pageidauja patys prisidėti savo lėšomis, kad tik jų gatvė būtų greičiau išasfaltuota, koreguojama šį procesą reglamentuojanti tvarka. Svarbiausias pakeitimas, kurį vakar patvirtino rajono taryba įtvirtinta pirmenybė urbanizuotose vietovėse esančioms gatvėms, tad bus mažiau galimybių šia tvarka piktnaudžiauti tiems, kurie asfalto norėtų ir į atokesnėse vietovėse įsikūrusias pavienes privačias sodybas.


Nepritarė vandens branginimui

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Savivaldybėje

Liepą atostogavę ir vakar į eilinį posėdį susirinkę Kretingos rajono savivaldybės tarybos politikai nepatvirtino Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) nustatytų UAB „Kretingos vandenys“ bazinių paslaugų kainų, dėl kurių centralizuotas geriamojo vandens tiekimas ir buitinių nuotekų šalinimas būtų pabrangęs vidutiniškai 2,3 proc, o daugiabučių namų gyventojams – 8, 48 proc. – nuo 2,24 Eur iki 2,43 Eur už 1 kub. m vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą. Didėti turėjo ir mėnesinis abonento mokestis – nuo 1,08 Eur iki 1,35 Eur.


Artėjant Rugsėjo 1-ajai, Kretingos muziejaus Baltojoje salėje įvyko rajono mokyklų direktorių pasitarimas. Buvo išklausyti Švietimo skyriaus vedėjo Antano Sungailos, jo pavaduotojos Daivos Tranizienės, Savivaldybės administracijos direktoriaus Virginijaus Domarko, Kretingos rajono švietimo centro direktorės Adelės Mazeliauskienės pranešimai. Švietimo bei Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymų pataisas pristatė Švietimo ir mokslo ministerijos vyriausioji specialistė Ligita Čeledinienė bei Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro socialinė pedagogė Sandra Valantiejienė.


Antanas VASILIAUSKAS:

– Judu, kai tik turiu laiko. Nuvažiuoju iki Klaipėdos ar Palangos automobiliu, o tada nuo Smiltynės iki Juodkrantės, kartais – nuo Palangos iki Būtingės ir Šventosios minu dviračiu. Vienas malonumas! Tai aš vadinu ir poilsiu, ir pramoga, ypač, kai kompaniją palaiko giminės ir draugai, atvažiavę iš Mažeikių, Vilniaus, Panevėžio. Be to, dviratis padeda numesti svorio.

Andrius DAUGINTIS:

– Manau, kad aš pakankamai fiziškai aktyvus – žaidžiu tinklinį, krepšinį. Man judėjimas – gyvenimo būdas, negaliu nieko neveikdamas namuose nusėdėti. Kūno kultūros specialistai sako, kad per dieną žmogui reikia nueiti apie 10 tūkstančių žingsnių, bet aš jų neskaičiuoju, kiek nueinu, tiek ir gerai. Gyvendamas Norvegijoje, mėgau vaikščioti su šiaurietiškom lazdom, kurios, kiek žinau, išpopuliarėjo jau ir Lietuvoje.

Nijolė MIKALOČIENĖ:

– Dirbdama „Kretingos komunalininke“, pakankamai aktyviai kasdien gyvenu, nuolat tenka lankstytis – tą pavalyti, tą pakelti, padėti, tvarkyti, taigi per dieną nėra kada tuščiai stoviniuoti. O po darbo valandų didesnio fizinio krūvio jau nebesinori. Nors, jeigu dovanų gaučiau šiaurietiškas lazdas, galbūt ir aš su jomis savaitgaliais kur nors pasivaikščiočiau, kur dingsi jau tada?

Kretingos ligoninės kineziterapeutės Aleksandros JONELIENĖS komentaras:

– Be abejo, judėti būtina, bet tam reikia sąlygų, pačių noro ir supratimo tai daryti saikingai, atsižvelgus į amžių ir fizines galimybes. Jeigu persistengsime, tik pakenksime sau – gali nukentėti ir sąnariai, ir širdis, atsirasti kitokių sveikatos sutrikimų. Savitų judėjimo būdų ieško neįgalieji, negalintys vaikščioti. Bet yra ir sveikų žmonių, kuriems reikia spyrio, nes laisvą laiką mieliau jie leis prie kompiuterio ar, gulėdami ant sofos, prie televizoriaus ekrano. Tačiau nepasakyčiau, kad Kretingoje pakanka sąlygų gyventojams fiziškai aktyviai leisti laiką ne sporto salėje. Gal su laiku situacija pagerės? Vieni nori važiuoti dviračiais, kiti – riedučiais ar riedlentėmis, treti – paspirtukais. Mieste nėra takų, skirtų vaikams, tik tie patys trinkelėmis kloti arba žvyruoti šaligatviai.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Dirbdami jaučiasi svarbūs ir reikalingi

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata

Sutvarkyti Padvarių socialinės globos namai šiandieną labiau primena sanatoriją ar poilsio namus, negu globos įstaigą. Prižiūrėti ir puoselėti aplinką darbuotojams kasdien padeda ir būrys globotinių, kurie šią įstaigą vadina savo tikraisiais namais ir juose jaučiasi esą šeimininkai.


Kuprinė – lyg kupra pirmokui

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata

Rugsėjis – ypatingas išbandymas pirmokui bei jo tėvams: be psichologinio persiorientavimo prie naujų gyvenimo sąlygų bei ritmo, iškyla ir, atrodytų, tokių paprastų, tačiau sveikatai reikšmingų dalykų, tarkim – teisingai parinkti ir išmokti taisyklingai nešioti kuprinę.


Kretingos rajono apylinkės teisme pradėta nagrinėti dar viena baudžiamoji byla dėl to, kad, panaudojus suklastotus ir tariamą giminystę įrodančius dokumentus, buvo neteisėtai atkurta nuosavybė į svetimam žmogui iki nacionalizacijos priklausiusią žemę. Kaltinamųjų suole atsidūrė 58 metų Mažeikių rajono gyventojas Vytautas Mockus, kuris kaltinamas apgaule užvaldęs 151,86 ha ploto žemės Kretingos r., Mišučių kaime, nors ši iki nacionalizacijos priklausė Vytautui Mongirdui, prokuratūros žiniomis, net neturėjusiam palikuonių.


Visuomenėje gerbiamam ir žinomam Salantų kultūros centro meno vadovui 55 metų Vaclovui Kaubriui – rimti nemalonumai. Teismas pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje jam pareikšti kaltinimai dėl nepilnamečių nugirdymo ir seksualinio prievartavimo. „Grynas melas“, – „Pajūrio naujienoms“ teigė V. Kaubrys, prisipažinęs girdėjęs kalbas, kad taip nukentėjusieji esą siekia iš jo išgauti pinigų.


  • Iš policijos suvestinių

PALANGOJE.

VIRBALIŠKĖS TAKE. Rugpjūčio 29 dieną apie 18 val. pastebėtas dviračių taku važiavęs automobilis „Audi A4“, kurį vairavo neblaivus (1,72 prom.) 1987 m. gimęs vyras. Jis pristatytas į ligoninę kraujui paimti ir į Palangos m. PK.

SODŲ G. rugpjūčio 30 dieną apie 6.30 val. gautas pranešimas, jog iš namo kiemo pavogtas automobilis „Volkswagen Touran“, kurį savininkas paliko užrakintą rugpjūčio 29 dieną apie 19 val. Automobilyje taip pat buvo įvairių statybinių įrankių. Žala – 5 tūkst. Eur.

„P.n.“ informacija


Kretingos sporto mokyklos krepšininkai (centre, tamsūs marškinėliai) su savo treneriu Vytautu Šližiumi bei bičiuliais iš Palangos ir Šiaulių.

Jaunieji Kretingos sporto mokyklos krepšininkai, gimę 2008 m. ir treniruojami Vytauto Šližiaus, sužaidė pirmąsias savo rungtynes – draugiškame turnyre jie varžėsi su Palangos sporto centro bei Šiaulių „Saulės“ akademijos jaunaisiais krepšininkais.

„Deja, abejas rungtynes pralaimėjome, tačiau dabar ne tai svarbiausia. Svarbiausia, kad vaikai sukauptų kuo daugiau varžybų patirties, dar labiau susidomėtų krepšiniu, o rezultatas, praėjus šiek tiek laiko, įdėjus darbo, tikrai bus“, – sakė V. Šližius. Jis pasidžiaugė, kad vaikinai noriai dirba per treniruotes, jas lanko ir 2008 m. gimusius berniukus, norinčius žaisti krepšinį, tobulėti, kviečia tapti komandos nariais.

„P. n.“ informacija


Tradicinė vaikų vasaros stovykla „Saulutė teka kiekvienam“, šiemet įvykusi tryliktąjį kartą, buvo surengta Budrių kaimo bendruomenės, Kretingos rajono Kultūros centro Budrių skyriaus ir Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos Budrių filialo darbuotojų rūpesčiu.


  • Gaisrai
Ugnis vilkiko „Scania“ kabiną sugadino nepataisomai.

TRANSPORTO PRIEMONĖ.

Rugpjūčio 28 dieną 20.29 val. gautas pranešimas apie tai, kad Kretingoje, Žemaitės al. ir Šventosios g. sankryžoje, užsidegė vilkikas „Scania“. Atvykus ugniagesiams, vilkiko kabina degė atvira liepsna. Ugnis supleškino degias kabinos dalis – toliau vilkikas tęsti kelionės nebegalėjo.

Per gaisrą žmonės nenukentėjo, sveika liko ir vilkiko puspriekabė.

Manoma, kad gaisras įsiplieskė dėl gedimo elektros instaliacijoje.

PASTATAI.

Rugpjūčio 27 dieną 00. 01 gautas pranešimas apie gaisrą, kilusį žuvies perdirbimo įmonėje „Ostsee Fisch“, esančioje Kretingoje, Tiekėjų g. Į vietą atvykus ugniagesiams – jų sulėkė 10 mašinų – pastato stogas degė atvira liepsna. Gaisro metu apdegė ir nuardyta stogo danga apie 60 kv. m plote, apgadinta koridoriaus vidinė siena, apdegė koridoriuje buvusi elektros instaliacija. Gaisras buvo numalšintas per pusvalandį.

Rugpjūčio 29 dieną 8.23 val. ugniagesiai skubėjo į Baublių mokyklą-daugiafunkcį centrą, kur degė elektros laidai. Gaisrą užgesino patys darbuotojai iki atvykstant ugniagesiams. Per gaisrą sudegė elektros paskirstymo dėžė, aprūko sienos ir lubos 0,5 kv. m plote.

„P. n.“ informacija


Gaisras žmones paliko be pastogės

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Gaisrai
Po gaisro medinis daugiabutis namas tapo avarinės būklės – jo gyventojams ieškoma naujos pastogės.

Rugpjūčio 28 dieną 22.16 val. ugniagesiai gavo pranešimą apie gaisrą, kilusį Salantuose, Žemaitės g. – degė medinis namas, kuriame įrengti 7 butai.

Per gaisrą nudegė apie 20 kv. m stogo, antrajame aukšte esančio vieno buto siena, o kito buto vieno kambario lubos buvo nuardytos.

Manoma, kad gaisras įsiplieskė viename pirmojo aukšto butų – šis jau buvo užsidegęs prieš 10 metų ir nuo to laiko taip ir likęs nesutvarkytas, tapęs landyne. Šiame bute nebuvo krosnies ar elektros, tad labiausiai tikėtina, kad ugnį įplieskė pašaliniai asmenys, galbūt tai padarę ir netyčia, pavyzdžiui, neatsargiai numetę nuorūką.

Po gaisro žmonėms tapo nebeįmanoma toliau gyventi šiame mediniame name. Kadangi 2 butai yra socialiniai būstai, Salantų seniūnas Kazimieras Galdikas į vietą buvo pasikvietęs Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją Povilą Černeckį, statybos specialistus. „Savivaldybė ieškos išeities, kur apgyvendinti 3 gyventojus. Kiti butai – privatūs, tad jų savininkams bus ieškoma galimybių suteikti paramą“, – teigė K. Galdikas.


Kretingos senjorai tęsia tradiciją keliauti dviračiais. Šįkart sustojo Kūlupėnuose.

Dešimt Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Kretingos bendrijos narių baigiantis rugpjūčiui su vasara atsisveikino dviračiais leisdamiesi į žygį nuo Kretingos iki Kūlupėnų ir atgal.

Pasak bendrijos pirmininko Antano Būtos, tokios kelionės, kurių metu pakeliui apžvelgiamas kraštovaizdis, iš arčiau susipažįstama su rajono apylinkėmis, jau tapo tradicija, besitęsiančia maždaug 5-erius metus. Šiemet žygį organizavo pirmininko pavaduotojas Tadeušas Mockus.

Savo sodyboje Kūlupėnuose dviratininkus svetingai priėmė taip pat „Bočių“ bendrijos nariai Janina ir Kazimieras Bentai, pavaišinę šviežiu medumi ir varškės sūriu bei kitais kaimiškais valgiais.

„Smagiai pavakarojome, pasišnekučiavome, kartu išsikepėme dešrelių. Mus pasveikino ir į sodybą atvykęs rajono meras Juozas Mažeika“, – pasakojo A. Būta.

„P. n.“ Informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas