|
|
|
(1173) 2017-08-01Išprašė perėjos prie medicinos centro
Nors kelininkai šiandieną nėra linkę bet kur rengti pėsčiųjų perėjų, nes jų nebeužtenka pažymėti vien „zebru“ ir kelio ženklu, tačiau Kretingos rajono savivaldybės Saugaus eismo komisija, apsvarsčiusi kretingiškių prašymą, nusprendė įrengti dar vieną pėsčiųjų perėją Vytauto gatvėje, ties Kretingos šeimos medicinos centru. Pacientai rizikuoja gyvybe Pastatyti perėją žymintį kelio ženklą ties Vytauto g. Nr.65 namu bei įrengti perėją Vytauto ir Statybininkų gatvių sankirtoje buvo nuspręsta, išnagrinėjus Prano Liaučiaus, Statybininkų gatvės seniūnaičio ir pensininkų sąjungos „Bočiai“ Kretingos skyriaus valdybos pirmininko, prašymą. „Eismas Vytauto gatve kasmet intensyvėja, ypač dabar, kai, vykstant Žemaitės alėjos rekonstrukcijai, žmonės ja trumpina kelią per miestą važiuodami Klaipėdos link. Pėsčiųjų perėjos Vytauto gatvėje tėra tik dvi – gatvės pabaigoje ir prie sankirtos su Telšių gatve. O prieš metus, kai duris atvėrė Kretingos šeimos medicinos centras, pacientai, ateinantys iš pietinio miesto kvartalo, ją kerta bet kur, rizikuodami savo sveikata bei gyvybe“, – rašte Savivaldybei motyvavo P. Liaučius. Perėjos pageidauja „Bočiai“ Kretingos kelių tarnybos viršininką pavaduojantis Vidas Bartkevičius iš pradžių skeptiškai reagavo į šį prašymą: „Perėjai nebeužtenka „zebro“, būtina sutvarkyti infrastruktūrą, o tai kainuoja nemažus pinigus. Be to, žmonės pageidauja, kad darbai būtų atlikti greit, vos ne tuoj pat, kai paprašė. Manau, kad toje Vytauto g. vietoje nėra intensyvaus eismo, – pats P. Liaučius ten gyvena ir nori asmeninių patogumų“. Jis priminė, jog įrengiant pėsčiųjų perėjas, galioja konkrečios taisyklės: perėja turi būti ne tik pažymėta, bet ir apšviesta, o kelio bortai nuleisti, kad gatvę galėtų kirsti ir neįgalieji, ir mamos su vežimėliais. Tačiau V. Bartkevičiui paprieštaravo komisijos narys Antanas Puodys: „Laučiaus gi „Bočiai“ prašo – žmonėms iš to kvartalo būtų patogu ateiti ne tik į medicinos centrą, bet ir sutrumpinti kelią per J. Pabrėžos gatvę į kultūros centrą“. Jam pritarė ir pietinėje miesto pusėje gyvenantis bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktorės pavaduotojas Valerijonas Černeckis. Kretingos miesto seniūno pavaduotoja Alma Patamsienė taip pat sutiko, kad perėja reikalinga: „Atsirado gydymo įstaiga – naujas traukos centras, ir pacientams tikrai bus patogiau vaikščioti. Tie, kurie atvažiuojame į centrą, nesuprantame pėsčiųjų poreikių“.
Žemės ūkio ministras: pasaulį valdys tas, kas užsiaugins maisto
Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas praėjusį savaitgalį Klaipėdoje įvykusią Jūros šventę išnaudojo ne tik galvai nuo įtemptų darbų ministerijoje pravėdinti. Po Kuršių marias plaukiojančiame pramoginiame laive „Venus“ šalies žiniasklaidos atstovams jis surengė spaudos konferenciją apie žuvininkystės sektoriaus aktualijas Lietuvoje, trumpai apžvelgė žemės ūkio politiką ir atsakė į klausimus.
Ar tenkina Savivaldybės teikiamos paslaugos, kokie Savivaldybės darbo trūkumai – tokie ir panašūs klausimai šį, rugpjūčio, mėnesį telefonu turėtų būti užduoti apie 300 Kretingos rajono savivaldybės gyventojų.
Senąjį grindinį – į kelininkų aikštelę
Renovuojant Žemaitės alėją – skutant jos senąją dangą, maždaug 40 cm gylyje, darbus atliekančios Telšių bendrovės „Žemaitijos keliai“ statybininkai aptinka tašytų senojo grindinio akmenų. Akmenys yra vežami ir sandėliuojami Kretingos kelių tarnybos teritorijoje.
Kalneliai lakstūnų problemos neišspręs
Kretingiškiai vis dar įsitikinę, jog nuo gatvėmis didžiuliais greičiais lakstančių automobilių juos apgins įrengti greičio mažinimo kalneliai. Tačiau Kretingos rajono savivaldybės Saugaus eismo komisijos nariai mano, kad kalneliai nėra panacėja: vieni gyventojai prašo juos įrengti, o kiti pyksta, kad dunksi po jų langais ir prašo kalnelius išmontuoti.
Meno festivalis Vokietijoje – nauji įspūdžiai, motyvuojančios patirtys
Kretingos meno mokyklos mokiniai bei jų mokytojai mūsų miesto bei Lietuvos vardą garsino Vokietijos Brandenburgo žemės meno mokyklų festivalyje, kuris buvo surengtas Liukenvaldės mieste. Į šį festivalį kretingiškius pakvietė mokyklos partnerė Blankėnfeldės-Malow miesto meno mokykla, su kuria mūsiškius sieja 10 metų draugystė. Festivalyje Kretingos meno mokyklai atstovavo mušamųjų instrumentų ansamblis, vadovaujamas Viačeslavo Krasnopiorovo, vaikų šokių studijos „Ratilėlis“ jaunių grupės šokėjai, vadovaujami Simonos Kutkevičienės ir Astos Paulauskienės, su jais bendrą programą parengęs tautinių instrumentų orkestras (vadovai Donatas Merkelis ir Danutė Černienė) bei projekto vadovė dailės mokytoja Rūta Šulskienė. Apie 35 tūkst. gyventojų turintis Liukenvaldės miestas festivaliui „Skambantis miestas“, kuris organizuojamas kas dvejus metus vis kitame Brandenburgo žemės mieste, buvo parengęs 10 įvairaus dydžio scenų – jose skambėjo skirtingo pobūdžio muzika, – pop, miuziklo, operos, džiazo, buvo rodoma daugybė spektaklių, vyko akrobatikos pasirodymai, veikė kūrybinės dirbtuvės, dailės užsiėmimai. Visas festivalio šurmulys ir kūrė „Skambančio miesto“ įvaizdį, kurį atspindėjo į festivalį susirinkusios Brandenburgo žemės meno mokyklos. „Vokietijos meno mokyklų ugdymo programos yra kitokios, jeigu palygintume su mūsiškėmis – jos apima daugybę meno sričių, jomis stengiamasi užimti ir vaikus, ir suaugusius, – todėl festivalyje matėme ir cirko elementų, ir suaugusių pasirodymų, kurie persipynė su vaikų, jaunuolių kolektyvais. Vokietijos meno mokyklų programos yra labiau skirtos saviraiškai, nepriklausomai nuo amžiaus, kai mes labiau siekiame rezultato ir tam išsikeliame aukštą kartelę“, – pastebėjo projekto vadovė R. Šulskienė.
Atnaujina muziejaus rožyną
Šiomis dienomis atnaujintas Kretingos muziejaus dvaro rūmų centrinis rožynas – muziejininkų pastangomis jame buvo pasodinta 30 naujų rožių, dar 20 jų krūmelių bus pasodinta rudenį. Muziejaus parterį puoš stambiažiedės ryškios bordinės spalvos „Piano“ rožės, kurios dėmesį patraukia dailiais besiskleidžiančiais rutulio formos žiedais. Šių rožių muziejus įsigijo Sibirkos rožyne. „Pavasarį 50 rožių pirkome iš Latvijos, jas taip pat pasodinome centriniame rožyne. Svarbiausia, kad muziejaus rėmėjų rūpesčiu galėjome pakeisti visą centrinio rožyno žemę. Dirvožemis toje vietoje buvo labai prastas – prakasus kastuvas rėmėsi į statybinį laužą, todėl mums tos rožės ir neaugo, ir nevešėjo, buvo jautrios klimato pokyčiams“, – paaiškino muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė. Išrautos centrinio rožyno rožės buvo perkeltos į kitus Dvaro parko rožynus – jomis užpildomos per žiemą iššalusios gėlynų vietos. Kretingos muziejaus rožynai yra įkurdinti autentiškose Kretingos dvaro vietose: prie įėjimo, parteryje, rožynas taip pat suformuotas einant parko link, šalia bendrabučio. Grafas Juozapas Tiškevičius rožynus Kretingos dvare įveisė apie 1910-1912 metus, prižiūrėti augalus jam padėjo vengrų kilmės dvaro matininkas Šostakas, daržininkas Haidukas, tačiau kokių spalvų rožės buvo puoselėjamos Kretingos dvare, nėra žinoma.
„P. n.“ informacija
Vikingų laivas „Pilsota“ neš žinią apie istorinę kuršių praeitį
Šiandien uostamiesčio gimtadienio proga į Baltijos jūros bangas panirs Dariaus Petkevičiaus pastatytas vikingų laivas: 36-erių vyras jį konstravo 11 mėnesių Budrių kaime, brolio Andriaus gamybos įmonėje. Padedamas budriškio skulptoriaus Juozo Paulausko, D. Petkevičius vikingų laivą pastatė be jokio išankstinio projekto ar brėžinių. „Kaip šutinta lenta linko, taip ir dėjau, – prisipažino jis. – O ir vikingai prieš kelis šimtus metų ar turėjo kokius brėžinius? Žinoma, kad ne.“ D. Petkevičius, nieko bendra pats neturįs nei su projektavimu, nei su inžinerija, vikingų laivą statė pagal IX-X a. menantį Osebergo laivą – jį archeologai surado 1903 m. Norvegijoje, netoli Osebergo. Vikingai laivams statyti naudojo ąžuolą, o Darius savąjį laivą statė iš pušies, kad būtų lengvas, skirtas žygiams. „Norisi patirti tai, ką patyrė vikingai prieš kelis šimtus metų. Laivas turi atlaikyti bet kokį orą, drėgmę, šaltį. Laive nėra jokios šiuolaikinės technikos ar navigacijos – plukdomas jis 10 irklų, o kelią rodys saulė, – savo rankų kūrinį rodė D. Petkevičius. – Laivo šonus puoš 12 skydų, ištempsiu 22 kv. metrų ploto bures. Vikingai jas siūdavo iš vilnonės medžiagos, aš pasirinkau lengvesnę šiuolaikinę medžiagą, kad burę lengviau būtų suvaldyti.“ |
|
