Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

(1167) 2017-07-11

Žydų bendruomenė ištrinta iš Kretingos veido

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Kretingiškiai „Mėguvos“ viešbučio istorijoje įžvelgia ir likimo pirštą – čia stovėjo sinagoga, kurioje, prasidėjus karui, buvo sudegintas rabinas, o vėjas ugnį išnešiojo po visą miestą.

Ne vien Kretingos miesto istorija besidomintiems svečiams, bet ir patiems kretingiškiams rūpi, kodėl ligi šiol niekaip neįmažintas prieškariu gausios Kretingos žydų bendruomenės gyvenimas ir kas tuo turėtų pasirūpinti. Kodėl pagrindinės žydų tikėjimo citadelės – sinagogos – vietoje pastatytas apleistas „Mėguvos“ viešbutis merdėja toliau, ir kaip valdžia ketina spręsti šią problemą.

Siūlo iniciatyvą iš apačios

„Ar negalvojama buvusios sinagogos vietoje arba greta jos pastatyti stelą, kurioje būtų pristatyta Kretingos žydų bendruomenės istorija ir jos likimas. „Mėguvos“ šeimininkams gali nepatikti, bet juk tai – svarbi žydų tikėjimo vieta. Sovietmečiu ji buvo užstatyta – čia įkurdino autobusų stotį, o dabar apleistas pastatas miesto centre – tarsi koks likimo pirštas“, – kalbėjo Kretingos muziejaus archeologas Donatas Butkus.

„Juk žydai buvo lietuvių kaimynai, tad turėtume pasirūpinti jų atminimo įamžinimu. Kai tai savanoriškai padaro patys žmonės, tuomet iniciatyva būna tikra, nes nėra nuleista iš viršaus. Pavyzdžiu galėtų būti Salantų miesto patriotai, patys pasirūpinę prie kultūros centro, buvusios sinagogos, pritvirtinti atminimo lentą“, – D. Butkus mano, kad priminimo ženklas yra tarsi pareiga šiandieninei miesto bendruomenei.

Prieškariu visa Birutės gatvė ir kvartalas prie pirties buvo apgyvendintas žydų, netoliese buvo ir jų kapinės. Žydų kvartalą su Rotušės aikšte jungusi gatvė buvo vadinta Izraelitų, vėliau pervadinta į Daukanto, dabar – Mėguvos. Šiandien žydų bendruomenės mieste nebėra – didžiuma Kretingos žydų buvo išžudyta, o kiti emigravo.


  • Iš policijos suvestinių

KRETINGOS RAJONE.

KELYJE KULIAI–ŠIEMULIAI–GAUDUČIAI. Kelio 16-ajame km liepos 9 dieną apie 7 val., sustabdyto ekskavatoriaus vairuotojas (gim. 1983 m.) buvo girtas (2,73 prom.).

PALANGOJE.

VYTAUTO G. ir BASANAVIČIAUS G. SANKRYŽOJE. Liepos 9 d. apie 3 val. 50 min. ne tarnybos metu neuniformuotas neblaivus (0,79 prom. alkoholio) Kauno apskr. VPK kriminalinės policijos vyresnysis tyrėjas M. G. (g. 1977 m.) ranka dukart sudavė į kaklą neblaiviai (1,99 prom. alkoholio) sugyventinei (g. 1981 m.), kuri dėl fizinio skausmo sukėlimo į medikus nesikreipė. Vyras uždarytas į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

„P. n.“ informacija


Nepastebėjo „Stop“ ženklo

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Keliuose
Po susidūrimo gerokai apgadintos abi transporto priemonės.

„Jei prie sankryžos nebūčiau sulėtinęs greičio, automobilis būtų atsitrenkęs tiesiai į mano dureles – jau būčiau po velėna“, – įsitikinęs kretingiškis Vincas Jonikas, prisiminęs šeštadienį apie 13.45 val. įvykusį eismo įvykį Kretingoje, Šiaulių ir P. Vileišio gatvių sankryžoje.

V. Jonikas pasakojo automobiliu „Volkswagen Caddy“ važiavęs pagrindiniu keliu – J. Vileišio gatve, tačiau jo nepraleido Šiaulių gatve važiavęs automobilis „Subaru“. Per susidūrimą gerokai buvo apgadintos abi transporto priemonės, „Volkswagen Caddy“ tapo nebepataisomas. Laimei, nei V. Jonikas, nei kitu automobiliu važiavę keturi jauni žmonės sužalojimų nepatyrė. „Automobilis – tai tik metalo gabalas, o žmogaus sveikata ir gyvybė yra neįkainojama“, – teigė V. Jonikas, dabar savo veiklai – dujų balionų platinimui – ieškantis naujo transporto.

Automobiliu „Subaru“ važiavę žmonės – ne vietiniai, atvykę iš Kvietinių kaimo, todėl jie po eismo įvykio teisinosi nepastebėję sankryžoje esančio kelio ženklo „Stop“, kurį šiek tiek pridengia privačioje sodyboje augančių pušų šakos. „To ženklo išties gali nepastebėti – kažką reikia daryti, kad jis būtų labiau matomas, – įsitikinęs V. Jonikas, kuris teigė žinojęs, kad ši sankryža yra gana avaringa, todėl artėdamas prie jos ir prilėtinęs greitį. – Tik viena sekundė nulėmė, kad likau gyvas.“


Vieninga Kretingos miesto „Jauryklos“ bendruomenė prie Kultūros centro atsinešė ir trispalvę, ir istorinę Lietuvos vėliavas.

Valstybės (Mindaugo Karūnavimo) dienos proga šventiškai nusiteikę tautiečiai, solidarizuodamiesi su visuose pasaulio kampeliuose gyvenančiais lietuviais, kas nuo piliakalnių aukštybių, kas sustoję prie istorinių savo gyvenviečių paminklų ar kultūros židinių 21 valandą užtraukė Vinco Kudirkos sukurtąją „Tautišką giesmę“.

KRETINGA. „Kultūros centro prieigas užtvindė minia žmonių likus valandai iki giesmės pradžios, mat kretingiškius ir miesto svečius pakvietėme į prieš tai įvykusį Valstybės šventei skirtą festivalį, kuriame dalyvavo Rietavo, Skuodo bei mūsų kultūros centro kamerinis chorai“, – įspūdžiais pasidalijo Kretingos kultūros centro direktorius Pranas Razmus. Anot jo, 21 val. chorams ir publikai sugiedojus „Tautišką giesmę“, koncertą tęsė Klaipėdos karinių jūrų pajėgų pučiamųjų orkestras, vadovaujamas Pranciškaus Memėno. Renginyje dalyvavo Šaulių sąjungos bei Krašto apsaugos pajėgų III rinktinės 306 lengvosios pėstininkų kuopos atstovai. Tėvynei prisiekė du kretingiškiai kariai-savanoriai.


Švęsti kvietė Kretingos r. kultūros centro Kartenos skyriaus vedėja Sigita Dirmeitienė (kairėje) ir Kartenos seniūnė Gintarė Liobikienė.

Kartenos bei jos apylinkių žmonės, miestelio svečiai atšventė tradicinę vasaros šventę „Aš myliu Karteną, Kartena myli mane“. Tam tikra prasme šiųmetinė šventė buvo jubiliejinė, mat jos pavadinimui – jau 5-eri.

„Kažkaip šovė į galvą, ir tiek, – paklausta apie šventės pavadinimo, kurį būtų galima prilyginti šūkiui, atsiradimą, kalbėjo Kartenos seniūnė Gintarė Liobikienė. – Viskas prasidėjo nuo apyrankių – tada kiekvienas karteniškis ar miestelio svečias ją segėsi ant rankos, ir šūkis „Aš myliu Karteną, Kartena myli mane“ buvo kartu su apyrankės turėtoju. Po to jau šis pavadinimas persikėlė į šventės plakatą ir tapo tituliniu jos pavadinimu“.

Seniūnė patvirtino, jog seniūnija, Kretingos rajono kultūros centro Kartenos skyrius tradicinei šventei rengiasi iš anksto: „Numatome galimą biudžetą, dėliojame finansus ir žiūrime, ką už juos galime pasiūlyti karteniškiams“. Anot G. Liobikienės, šventės išlaidas padengia lėšos, gautos iš rėmėjų, iš rajono Savivaldybės, kuriai bendruomenė pateikia parengtus projektus, bei iš kultūriniams poreikiams skirtų pinigų. Kad ir kokius atlikėjus bepasikviestų, viena nesikeičia jau kelerius metus – per miestelio šventę būtinai koncertuoja vietos saviveiklininkai, kuriems ši išeiga – tai tarsi metinė ataskaita prieš vietos žmones.


Žuvies svėrimas – svarbiausias momentas: teisėjui Antanui Valinskui pasvėrus visą žuvį, paaiškės, kas – sėkmingiausias žvejys.

Grūšlaukės tvenkinio nuomotojas Stasys Kaniava liepos 6-osios – Valstybės dienos – išvakarėse regiono žvejus subūrė tradicinėje Žvejų šventėje. Šiemet dėl didesnio laimikio varžėsi ir Mindaugo karūnavimo dieną smagiame sambūryje paminėjo per 30 mėgėjų žvejų iš Kretingos, Salantų, Šateikių, Klaipėdos, Kumpikų, Juodupėnų, Gargždų.

„Stengiamės išsaugoti prieš dešimtmetį užgimusią tradiciją Valstybės dieną paminėti prie Grūšlaukės tvenkinio, o Vasario 16-ąją – prie Pesčių. Man patinka, kad žmonės susirenka pabūti kartu, pabendrauti, paiškylauti. Manau, jog būryje prisiminę svarbias Lietuvai datas, prasmingai praleidžiame dieną“, – teigė S. Kaniava, kuriam surengti šventę talkino Kretingos rajono kultūros centro Grūšlaukės skyrius, vadovaujamas Silvijos Juciuvienės, Grūšlaukės bendruomenė, kurios pirmininkas Artūras Toliušis, varžybų vyriausiasis teisėjas Saulius Alonderis bei teisėjas Antanas Valinskas, tradicinę žuvienę paruošęs salantiškis virėjas Petras Stonkus. Šventę paįvairino Liudo Augaičio iš Klausgalvų kaimo suburti jaunieji raiteliai, įvairios sportinės rungtys.


„Aš savo vaikams pasakiau – tik manęs kaip baldo neišmeskit, – sakė redakcijai paskambinusi 67 metų pensininkė Irena, kuri pasiguodė negalinti suprasti, kodėl šiais laikais taip skubama palaidoti savo mirusius artimuosius. – Ar čia mados reikalas, ar socialinė žmonių atskirtis, ar pinigų taupymas? Bet šito „šiandien numirė, rytoj – laidojam“ aš nesuprantu.“ Irena pasakojo, jog pasikeitusios laidojimo tradicijos daugeliui senjorų yra nepriimtinos – jie stebisi, kad nebevyksta dvi paras trunkantys budėjimai prie mirusiojo, trumpiau ir greičiau sugiedami Kalnai.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas